15min savaitraštis 2013.06.28

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.24 (1305) • 2013 m. birželio 28 d.

I.Gelūno nuotr.

D.Šileika visą pasaulį iškeitė į Lietuvą.

V.Šaduikio archyvo nuotr.

iki kaulų smegenų

Mirtis visada šalia

Alpinistas Ernestas Markšaitis drauge su dešimt bendražygių Pakistane žuvo nuo teroristų rankų. Kalnai tarsi ir niekuo dėti. Bet pastaraisiais metais likimas E.Markšaičiui siuntė daug ženklų – sustok, nelipk.

3 psl.

Verslas

Kortelių detektyvas J.Kalinsko nuotr.

Patriotas

Visuomenė

Lietuvoje banko kortelių daugiau nei gyventojų, bet degalinių, elektroninių parduotuvių, viešbučių atstovai keikia korteles, nes jų aptarnavimo mokesčiai tampa nepakeliami. Bankai jų irgi nebenori.

16-17 psl.

Gyvenimas

„Nenurašykite mūsų“ Šešiametė Marija jau skaito knygas ir labai laukia rugsėjo, kai pradės lankyti parengiamąją mokyklos klasę. Mergaitė čia mokysis to paties, ko ir visi vaikai, nors ji yra kitokia – paženklinta Dauno ligos. Ar tokiems vaikams vieta tarp sveikųjų?

18-19 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. birželio 28 d.

31 PROC.

15min.lt apklausa Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Nusikaltėlių tauta Užsirūkei kontrabandinę cigaretę – 300 litų bauda, be leidimo ištraukei lydeką – 500 litų bauda, palikai nesurinktą šuns krūvelę – 500 litų bauda, brūkštelėjai svetimą mašiną ir nepastebėjęs nuvažiavai – 3000 litų bauda.

Vienos baudos jau įteisintos, kitos dar tik suplanuotos, bet kryptis jau aiški – Lietuvos valstybė tik taip beišgali susitvarkyti su savo piliečiais.

Taip, žinoma, tvarka vieną kartą turi būti. Bet gal geriau šviesti visuomenę, kelti jos kultūrą ir gyvenimo kokybę? Nėra kada ir nėra už ką. Daug pigiau ir paprasčiau – bausti. Nes biudžete vienos skylės.

Valdžia užsimojo ne juokais. Naujausias sumanymas – bausti nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pirkėjus. Valdžia, turinti ištisą armiją pasieniečių, muitininkų, visokių specialiųjų tyrėjų, saugumiečių, mokesčių inspektorių, net kariuomenę, niekaip nesugeba sutramdyti kontrabandininkų ir sužiūrėti, kas važiuoja, skrenda ar plaukia pro ne tokias ir ilgas mūsų valstybės sienas. Todėl reikia bausti. Nuo 100 iki 300 litų. Gerai dar, kad baus tik lietuvius, o ne anglus ar vokiečius, kurie taip pat labai mėgsta gerti ar rūkyti lietuvių paslaugiai pristatytas kontrabandines prekes. „Tai yra normali kovos su kontrabanda priemonė“, – po Vyriausybės sprendimo pareiškė teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Gal ir normali, bet ar teisinga, ministre? Ir kas dėl tos priemonės eis iš proto? Pirmiausia, žinoma, teismai, kuriuos, jei policija dirbs sąžiningai, užplūs tikras administracinių bylų cunamis.

Kas yra D.Valys – nepriklausomas ar kišeninis generalinis prokuroras?

D.Valys aklai vykdo prezidentės nurodymus ir tėra jos įrankis (4621) 38 proc.

Nepriklausomi prokurorai Lietuvoje tokių postų neužima (2367) 19 proc.

Jis ryžtingai ardo prokurorų klanus, todėl yra nepelnytai puolamas (1445) 12 proc.

Gal jis ir tinka Akmenėje, bet Generalinėje prokuratūroje jam ne vieta (3795) 31 proc.

Apklausoje dalyvavo 12228 žmonės

38 PROC.

19

12

PROC.

PROC.

Savaitės dresūra

Sargis

Žmonės tiesiog nebeįperka to, kas legalu.

Saliamonišką sprendimą priėmęs ministrų kabinetas kol kas neaptarė, kaip policininkai gaudys kontrabandinių prekių pirkėjus. Ims visus urmu ar po vieną?

Tyrimai rodo, kad kontrabandines cigaretes ir alkoholį perka apie trečdalis Lietuvos. O mažesniuose miesteliuose – kone visi, kurie tokius dalykus vartoja.

Visus juos baus ar tik tuos, kurie nėra policininkų giminės, pažįstami, o gal tik tuos, kurie, sučiupti už rankos, neduos kyšio? Žodžiu, yra ką pasvarstyti.

Gal net darbo grupę reikėtų sukurti.

Valdžia, kraudama ant savo piliečių pečių vis įvairesnius ar didesnius mokesčius, vis naujas ir baisesnes baudas, net nekreipia dėmesio į tai, kodėl jos piliečiai žuvis gaudo be leidimų, važinėja senais kledarais be jokio draudimo ir rūko ar geria bet ką, bet tik ne tai, kas legalu. Žmonės tai daro ne iš dyko buvimo ar pasiutimo. Didžioji dauguma – dėl to, kad paprasčiausiai bando išgyventi.

Nenusipirksiu žvejybos leidimo už 50 litų, bus nauji batai vaikui. Neapdrausiu automobilio, liks bent kontrabandiniams degalams, rūkysiu triskart pigesnes nei legalias cigaretes, įpirksiu kiaulienos kilogramą. Žmonės tiesiog nebeįperka to, kas legalu, ir turi vis mažiau pinigų mokėti už kitus legalaus gyvenimo atributus.

Per neseniai atliktą apklausą visų trijų Baltijos šalių gyventojai choru pareiškė, kad efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius. O valdžia vietoj to – didina baudas. Normali kovos su kontrabanda priemonė, bet ar protinga?

Rimo Valeikio pieš.

Generalinis sargas D.Valys iki šiol saugojo tik prezidentę. Naujos kadencijos Seimas bando jį išdresuoti, kad žymėtų teritoriją daug plačiau.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Visuomenė | 3

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Skambučiai iš aukščiau nesustabdė Mykolas Vadišis m.vadisis@15min.lt

E.Markšaitis kopdamas į Nanga Parbat kalną, nepaisė likimo perspėjimų.

Ernesto Markšaičio ir dar dešimties alpinistų nužudymas Pakistane, bazinėje Nanga Parbat kalno stovykloje, sukrėtė ne tik lietuvius, bet ir visą alpinizmo pasaulį.

Iki šiol būta daug tragiškų nutikimų kalnuose, pavienių keliautojų pagrobimų ir nužudymų pavojingose pasaulio zonose, tačiau kito tokio žiauraus įvykio alpinistai nepamena. „Ir visa tai įvyko bazinėje stovykloje, vos ne šventoje vietoje, kur visi grįžta pailsėti ir atgauti jėgas“, – kalbėdamas su savaitraščiu „15min“ apgailestavo Lietuvos alpinizmo veteranas, knygų apie kalnus autorius Vilius Šaduikis.

Himalajuose, net ir vykstant kariniams konfliktams, kopiantieji į kalnus užsieniečiai iki šiol būdavo neliečiami, nes būtent jie užtikrina šalių pajamas iš turizmo. Po Pakistane įvykdyto teroro akto, kuriuo įtariami Talibano kovotojai, viskas bus kitaip.

Pirmoji užkopusi į Everestą lietuvė Edita Nichols pripažino, kad po šio išpuolio ji, kaip ir daugelis jos kolegų, būsimų žygių maršrutus svarstys daug atidžiau. „Su Ernestu nebuvome labai pažįstami, tačiau iš jo gaudavau daug patarimų ir palaikymo, ypač kopdama į Everestą. Jis vis kvietė mane kopti kartu savo žygiuose. Ir aš pati visada turėjau svajonių pamatyti savo akimis K2, Broad Peak bei tą pačią Nanga Parbat viršūnę, tačiau nei anksčiau, nei juo labiau dabar nerizikuočiau vykti į Pakistaną“, – su liūdesiu pasakojo E.Nichols. Į kalnus – su šautuvais Žymus alpinistas Vilius Šaduikis į kalnus lipti mokėsi dar iš Lietuvos alpinizmo pradininkų, tokių kaip Gediminas Akstinas, todėl iš savo „kišenės“ gali ištraukti daugybę skaudžių ir linksmų epizodų, kuriuos lietuviai patyrė kalnuose. „Po šio baisaus įvykio žiniasklaidoje buvo užsiminta, jog galbūt reikėtų alpinistus apginkluoti. Juokas juokais, tačiau pirmoji lietuvių alpinistų karta į kalnus lipo su šautuvais rankose“, – netikėtą faktą atskleidė V.Šaduikis.

1964-1965 metų ekspedicijose į Tadžikistaną, netoli Afganistano sienos ir to paties

AFP, J.Kalinsko nuotr.

Pakistano, alpinistai pusiau slapčia iš sovietų okupantų sukarintos organizacijos išsireikalavo kovinį ginklą, užtaisomą penkiais šoviniais, į antrą ekspediciją dar vežėsi ir

medžioklinį bei sportinį šautuvus. „Labiausiai mums tų ginklų reikėjo kalnų ožių medžioklei ir apsiginti nuo laukinių žvėrių – lokių, tigrų ar vilkų. Visgi gulėdami

Pasilikę kalnuose • 1959.08.02. žuvo Lietuvos alpinizmo pradininkai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas, Vytautas Vosylius, kopę į Dych Tau viršūnę Kaukaze.

• 1971.07.02 kopdamas į Koronos viršūnę TiaŠanyje žuvo Kastis Zubovas • 1982.07.18 žuvo Eugenijus Bajoras, kopęs į Korženevskaja viršūnę Pamyre.

• 1989.04.30 žuvo Algis Gudelis, kopęs į Mšatkos sieną Krymo kalnuose.

• 1989.08.15 žuvo Rustenis Varneckas, kopęs į Ajutoro viršūnę TiaŠanyje.

• 1990.07.13 Sergejų Moisenko, kopusį į Lenino viršūnę Pamyre, pražudė žemės drebėjimas ir sniego lavina.

•

1990.10.31 žuvo Dainius Makauskas, kopęs į Daulagiri kalną Himalajuose kartu su JAV ekspedicija.

• 1997 liepos mėn. Žuvo Giedrė Abraitytė ir Alfridas Lukšas, kopę į Pobeda viršūnę TiaŠanyje.

• 1998.08.12 leisdamasis nuo Katyntau viršūnės Kaukaze žuvo Andrius Marazas.

• 2004 rugpjūtį leisdamasis nuo ChaTengri kalno TiaŠanyje žuvo vienas kopęs Viktoras Povelauskas.

•

2009.07.17 leisdamiesi nuo Monblano kalno Prancūzijoje žuvo savarankiškai kopę Vytautas Dominas, Laima Tumynienė, Arūnas Tumynas.

• 2010.02.14 žuvo Vaidotas Vitkauskas, treniravęsis šalia Maly Kezmarsky viršūnės Tatruose. Jis – legendinio alpinisto Vlado Vitkausko sūnus.

•

2012 rugsėjį Kaukazo kalnuose, Svanetijoje, po įkopimo į Tetnuldos viršūnę, dingo Tomas Talijūnas, kopęs vienas.

• 2013 01.31 žuvo Vadim Sadenko ir Aurimas Uleckas, žiemos sąlygomis kopę į Les Droites kalną Alpėse.

•

2013 06.23 Nanga Parbat bazinėje stovykloje Pakistane nužudytas Ernestas Markšaitis. Kart su juo nužudyti dar dešimt alpinistų iš įvairių šalių. Šaltinis: alpinizmo.vikis.lt

V.Šaduikis: „Pirmoji lietuvių alpinistų karta į kalnus lipo su šautuvais rankose.“ palapinėje jautėmės daug saugiau, kai šalia būdavo padėtas kovinis ginklas“, – pasakojo alpinistas.

Ironiška, kad iš mūsų šalies alpinistų ginklai buvo atimti po lietuvių įvykdyto teroro akto. 1970 metais tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai, apsiginklavę šautuvais, užgrobė iš Batumio į Suchumį skridusį lėktuvą ir susišaudymo metu sužeidė du įgulos narius bei užmušė stiuardesę. Vėliau pagrobėjai nukreipė lėktuvą į Turkiją, iš ten atsidūrė JAV. „Po šio įvykio visoje Sovietų Sąjungoje buvo sugriežtinta ginklų kontrolė. O jei sužinodavo, kad lietuvis keliauja, tai ir dar griežčiau tikrino“, – prisiminė V.Šaduikis.

Skambučiai iš aukščiau Prakalbus apie nelaimingus atsitikimus, alpinizmo veteranas užsiminė ir apie senosios kartos tikėjimą karmos dėsniais.

Kalnuose per plauką prasilenkę su mirtimi alpinistai dažniausiai stengdavosi padaryti pertrauką, nekopti, o kai kas ir visai mesdavo šį užsiėmimą. „Mes tai vadinome „skambučiais“.

E.Markšaitis pastaruoju metu tų „skambučių“ turėjo labai daug. Paskutinis „pranešimas iš aukščiau“ buvo šių metų vasario mėnesį Prancūzijos Alpėse, kur Ernestas taip pat kopė ir per plauką išvengė mirties“, – apie likimo dėsnius užsiminė V.Šaduikis.

Tuomet alpinistus užgriuvo sniego nuošliauža, žuvo du alpinistai.

Labai pavojingų įvykių E.Markšaitis patyrė ir lygiai prieš metus tame pačiame Pakistane vienas kopdamas į Broad Peak bei bandydamas kartu su bendražygiu įveikti vieną sudėtingiausių pasaulyje – K2 viršūnę. „Tai ir dar vienas šių dienų alpinizmo išskirtinumas – senoji karta visada stengdavosi kopti bent jau po keturis. Šiais laikais labai daug norinčių įveikti viršūnes po vieną. Ernestas buvo tikrai geras alpinistas ir tai, kas įvyko Pakistane, net nesusiję su tragedijomis kalnuose. Visgi galima prisiminti amžiną posakį – saugokis pats ir Dievas tave apsaugos“, – pastebėjo V.Šaduikis.

Darbo partijos byla Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių nuomonę apie Darbo partijos bylą.

Kad nesikartotume, kviečiame perskaityti šio straipsnių ciklo (I, II, III, IV, V) dalis.

Krata atlikta neteisėtai, jokių įrodymų byloje prieš Viktorą Uspaskich nėra.

Prokuroras pripažįsta, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog V. Uspaskich ir kiti teisiamieji būtų paėmę nors vieną centą. Tad už ką siūloma tokia drastiška bausmė, jei žmonės neturėjo sau naudos?

Klausimas V. Uspaskich: „Gal galite pasakyti, kas atsitiko su jūsų broliu, kad jam teko amputuoti koją?“ Atsakymas: „Tai mūsų šeimos reikalas ir skausmas, todėl nenoriu apie tai kalbėti“.

Klausimas V. Uspaskich: „Gal turite savo nuomonę, kokį nuosprendį gali priimti teismas?“ Atsakymas: „Galiu tik pakartoti tai, ką pasakiau teisme. Galite mane sušaudyti, įkalinti iki gyvos galvos arba ilgam paslėpti už grotų. Pareiškiu — iki paskutinės gyvenimo akimirkos neisiu prieš savo tiesą, neisiu į sandorį su savo sąžine, nes kitaip iki gyvenimo pabaigos nekęsiu pats savęs. Man net gali pasiūlyti

prisipažinti visą tą sukurtą nesąmonę ir už tai visiškai išteisinti. Net ir tokiais geradarių norais sau kelio į pragarą negrįsiu. Nes nekęsti savęs yra kančia.

Tad pareiškiu: nepripažįstu prokuroro sukurtos istorijos, kurią jis pavadino baudžiamąja Darbo partijos byla, kaip niekada nepripažinsiu, kad saulė kyla ar leidžiasi. Saulė šviečia nuolatos. O kaip teismas spręs, nenoriu spėlioti.

Ką čia kalbėti apie mane, apie mano advokatus, su kuriais nesiskaito šiandien niekas. Betgi prašo visiškai išteisinti visi 5 advokatai, kuriuos paskyrė pats teismas, pati valstybė, kuri jiems ir moka. Jie visi vienu balsu pasakė, kad iš bylos medžiagos nemato įrodymų, už ką galima būtų teisti V. Uspaskich ir kitus kaltinamuosius. Tad nejaugi tik vienas teisininkas-prokuroras yra teisus, o visi kiti 10 teisininkų — NE? Negalima taip žeminti visos teisinės sistemos ir visų kitų teisininkų.“

Dezinformuodamas Europos Parlamento narius, prokuroras melavo, kad Darbo partijos byloje yra apie 30 deklaracijų, kurias pasirašė V. Uspaskich, tačiau tikrovėje nėra nė vienos tokios deklaracijos, o kai kurios iš jų yra akivaizdžiai suklastotos

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (VI) mus su tokiais diplominiais darbais varytų iš universiteto ir artyn nebeprileistų, o čia viskas vyksta realiame gyvenime. Keista. ”Kaip jūs vertinate, kad nacionalinis transliuotojas, gyvenantis iš mokesčių mokėtojų pinigų, LRT rengia laidas apie jūsų bylą ir nė karto nepakvietė jūsų?“ Atsakymas: „Tai tik patvirtinta, kad vyksta organizuotas valstybės puolimas. Bet keista, kai apie tai kalba apsišaukėlis dėstytojas.“ „Apie maksimalias pasiūlytas [bausmes] kažin ar galima kalbėti. Greičiausiai bus kalbama apie kokį nors vidurkį — realiai būtų galima diskutuoti apie 2–3 metus“, —svarstė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr.

Remigijus Merkevičius. „Kalba apie metus, sąlygas, tarsi būtų labai susipažinęs su bylos medžiaga, bet nė vieno fakto neįvardijo, už kurį galima nuteisti. Tiesiog šlykštu klausytis ir dar toks dėsto studentams“, — sakė V. Uspaskich.

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“ Sąmoningai apgautas Europos Parlamentas Klausimas V. Uspaskich: „Jūs reikalavote teisme, kad prokuroras atsiprašytų Europos Parlamento narių, ar galite trumpai pakomentuoti dėl ko?“ Atsakymas: „Esu įsitikinęs, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, ir jos institucijos negali meluoti ES nariams, negali jų dezinformuoti, net jei taip atsitiko ir per klaidą. Prokuroras suklaidino teismo ir Europos Parlamento narius ir padarė tai sąmoningai. Jis dezinformavo apie bylos faktus, pavyzdžiui, suklaidino, kad V. Uspaskich įrašė ir pasirašė... organizavo mėnesinių ir metinių finansinių deklaracijų įrašymą ir pasirašymą 2005, 2006, 2007 metais ir jas pateikė valstybės institucijoms ir įvardijo jų apie 30, tad štai pateikiu šių deklaracijų parašus (žr. mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas).

Iš vienos pusės pati infiltruota į Darbo partiją Virginija Jagminaitė teisme pripažino, kad pati klastojo ir pati atidavė dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Iš kitos pusės, įdomu būtų išgirsti prokurorų ir pseudopolitologų-komentatorių nuomonę, kurie turėtų apsispręsti, ar V. Uspaskich „slapstėsi“ Rusijoje ir ar jis kažką organizavo. Nes 2006 m. ir 2007 m. galutines deklaracijas pasirašė tuomet partijos pirmininko pareigas einantys Loreta Graužinienė ir Kęstutis Daukšys. Teisme jie pasakė, kad niekas jų nespaudė ir tai visiškai teisėta, nes ataskaitą tvirtina prezidiumas arba taryba, kitaip pagal partijos statutą parašas net negalios. Bet prokuroras visa tai priskyrė man ir taip dezinformavo Europos Parlamentą. Dar daug kas sąmoningai buvo prirašyta, kad byla atrodytų kuo įspūdingiau, visko nė nenupasakosi, nes netilptų

ne tik į laikraščius, bet ir į knygą. Manau, kad apie tai jie, EP nariai, turi žinoti. Jei to nepadarys prokuroras, aš prašysiu, kad tai darytų Vyriausybė (žr. metines partijos finansinės veiklos deklaracijas).

Suraskite nors vieną mano parašėlį. Jų tiesiog nėra. Tuo labiau, kad niekada nesu bendravęs su mokesčių inspektoriais ar Vyriausiąja rinkimų komisija dėl deklaracijų, nes niekada nesu jų pristatinėjęs. Štai tokia mūsų melu sukurta byla. Jau nekalbant apie žodžius byloje „subūrė“, „organizavo“, „liepė daryti“, „davė pavedimus“. Turi būti įvardinti kažkokie veiksmai ar liudytojų parodymai — to nėra.

Aš noriu jums užduoti klausimą, ar po visko, ką jūs paskelbėte savo straipsniuose, kas nors kreipėsi paneigiant?“ Tikrai niekas į mus nesikreipė, o faktai juk labai iškalbingi, taip bylos nekuriamos,

Partija — ne UABas „Ką vis tik darysite, jei būsite nuteistas?“ Atsakymas: „Vadinasi, būsiu politinis kalinys ir turėsiu toliau ginti žmonių pasirinkimo teisę. Teisę tų, kurie XXI amžiuje nepritaria politiniam susidorojimui. Būtinai turėsiu kuo plačiau informuoti pasaulį apie tokius veiksmus Lietuvoje, pirmiausia ES šalių vyriausybes, žmogaus teises ginančias organizacijas. Ir tai bus ne skundimas, kaip mėgsta kai kurie apsišaukėliai komentatoriai vadinti, tai bus kova už tikrą demokratiją.

Nes negali partijos vadovas keliauti į kalėjimą vien dėl to, kad yra stiprus, turi kitą nuomonę ar yra ne tos tautybės, nes byloje nėra nė mažiausio mano kaltės įrodymo. Tuo labiau, pats prokuroras po 7 metų tyrimo prisipažino, kad V. Uspaskich ir kiti kaltinamieji neturėjo sau naudos ir nepasisavino nė vieno cento. Bet politinė organizacija nėra UABas, kur galima grįžti iš kalėjimo ir turėti naudos. Partijos vadovas nėra akcininkas, neturi darbo sutarties su partija, negauna jokio atlygio, tad bet kokią menamą naudą turinti partija nesuteikia jokių pajamų partijos pirmininkui, naudos gali turėti visi 17 000 partijos narių. Partijos vadovas užsiima politiniais klausimais, o ne ūkine veikla, tuo labiau, kad pagal Seimo statutą Seimo narys negali būti ūkinės veiklos vadovas. Matyt, kažkas labai nori, kad aš likčiau politikoje.

Tad aš ir liksiu, ir niekas nesulauks, kad aš išsigąsiu ir išvažiuosiu iš Lietuvos, nes buvo laikas, kai aš atvažiavau į Lietuvą žinodamas, kad man užsegs antrankius, tačiau nė viena ląstelė nesudrebėjo, nesudrebės ir dabar“.

Taip ir neaišku, kuo kaltinamas V. Uspaskich?

Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

P. S. esame dėkingi visiems padedantiems, nes pristatyti visuomenei tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje byloje moka pati valstybė, tad prašome jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr. LT974010042403929363, asociacija „Keiskis“, 303064235.

Ačiū.

Užsk. Nr. 308647

Su pagarba jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“.

6 | Ūkiškas požiūris

15min • 2013 m. birželio 28 d.

İVYKDYTIÒĬSIPAREIGOJIMUSÒkÒVASARæ NVJ TUJNVMJVPUJ QVTɹ QMPUP UVSJ CɻUJ OVQKBVUB JLJ MJFQPT E 7JTP QMPUP OVQKPWJNVJ MBJLP ZSB EBVHJBV m JLJ SVHTɹKP E (ZWVMJBJ NFEJOHPKP NJðJOJP QMPUVPTF HBMJ CɻUJ HBOPNJ OVP SVHTɹKP E ʀ EBSCɺ VòCBJHJNP UFSNJOɵ m MJFQPT E UVSJ BULSFJQUJ EɹNFTɶ JS EBMZWBVKBOUZT t3J[JLPTi WBOEFOT UFMLJOJɺ CɻLMɹT HFSJOJNBTi QSPHSBNPKF m JLJ UP MBJLP SFJLJB VòTɹUJ EBVHJBNFɷJVT BVHBMVT tïPMɹT OVQKPWJNP UFSNJOBJ ðJPKF QSPHSBNPKF TLJSJBTJ QSJLMBVTPNBJ OVP NFUɺ LVSJF QSBɹKP OVP ɶTɹKJNPi m QSJNFOB 4 4UBLWJMFWJɷJFOɹ "OUSBJTJBJT JS QBTLFTOJBJT NFUBJT QP ɶTɹKJNP QJSNɵKɵ òPMɸ OVQKBVUJ JS Kɵ JðWFòUJ SFJLJB JLJ SVHQKɻɷJP E P BOUSɵKɶ òPMɹT QKPWJNɵ QSBEɹUJ OF BOLTɷJBV LBJQ SVHQKɻɷJP E íJFOBWJNɵ CBJHUJ OF WɹMJBV LBJQ SVHTɹKP E "OUSPTJPT QKɻUJFT òPMɸ JðWFòUJ JLJ SVHTɹKP E

.%2)*!Ò./26!)Ö)%.ġ

ÂFNɶT ɸLJP OBVENFOɷ EFLMBSBWJNVJ TLJSUBT MBJLBT KBV QBTJCBJHɶ %FLMBSBDJKɷ QBUFJLUJ MBJLV OFTQɶKVTJɷ QBSFJØLɶKɷ EBS CVT MBVLJBNB JLJ MJFQPT E UBɴJBV Vß LJFLWJFOɲ QBWɶMVPUɲ EBSCP EJFOɲ HBMVUJOɶ QBSBNPT TVNB CVT NBßJOBNB QSPD "SUɶKBOU JS LBJ LVSJɷ CɸUJOɷKɷ ɸLJP EBSCɷ WZLEZNP QSBEßJBJ /BDJPOBMJOɶ NPLɶKJNP BHFOUɸSB QSJF ÂFNɶT ɸLJP NJOJTUFSJKPT /."

SBHJOB ɸLJOJOLVT OFQBNJSØUJ QSJTJJNUɷ ɳTJQBSFJHPKJNɷ JS ØJVPT CɸUJOVT EBSCVT BUMJLUJ MBJLV ʂLJOJOLBJ UVSɹUɺ BUJEòJBJ QFSòJɻSɹUJ ɶTJQBSFJHPKJNɺ MBQɵ UBJQ QBU BUNJOUJOɸ LVSJVPT HBWP ESBVHF TV BUTQBVTEJOUB QBSBJðLB 3FJLɹUɺ ɶTJTLBJUZUJ LPLJVT ɶTJQBSFJHPKJNVT ZSB QSJTJɹNɸ QBHBM LPOLSFɷJɵ QSJFNPOɸ QSPHSBNɵ BS KPT WFJLMɵ *OGPSNBDJKɵ BQJF QBSBJðLPKF OVTUBUZUVT OFBUJUJLJNVT BS LMBJEBT QBSFJðLɹKBJ HBVT Kɺ QBɷJɺ QBTJSJOLUV CɻEV SBðUV FMFLUSPOJOJV QBðUV USVNQɵKB òJOVUF NPCJMJVPKV UFMFGPOV UBJQ QBU Kɵ HBMJ SBTUJ /." JOGPSNBDJOJBNF QPSUBMF t5BJQ QBU LJMVT LMBVTJNBNT HBMJNB LSFJQUJT ɶ SBKPOɺ TBWJWBMEZCJɺ òFNɹT ɻLJP TLZSJVT /VP ðJɺ NFUɺ QBUFJLEBNJ QBSBJðLBT QBSFJðLɹKBJ UVSɹKP HBMJNZCɸ OVSPEZUJ KPH JOGPSNBDJKB BQJF QBSBJðLPT WFSUJOJNP SF[VMUBUVT FMFLUSPOJOJV QBðUV CɻUɺ UFJLJBNB JS TBWJWBMEZCJɺ òFNɹT ɻLJP TLZSJBNT P UBJ EBS MBCJBV VòUJLSJOB JOGPSNBDJKPT QBTJFLJBNVNɵi m TBLP /."

4USBUFHJOJP WBMEZNP EFQBSUBNFOUP .FUPEJLɺ SFOHJNP QPTLZSJP WZSJBVTJPKJ TQFDJBMJTUɹ 4JHVUɹ 4UBLWJMFWJɷJFOɹ "QJF ɶTJQBSFJHPKJNɺ UFSNJOVT BLUVBMJ JOGPSNBDJKB UBJQ QBU TLFMCJBNB /." BENJOJTUSVPKBNPTF TWFUBJOɹTF www.nma.lt, www.paramakaimui.lt.

-"*,:5*4 5&3.*/ɾ #ɿ5*/" 7JTJ QBSBJðLBT CJSòFMJP E BS MJFQPT E QBUFJLɸ JS TBOLDJKɺ Vò ɶTJQBSFJHPKJNɺ OFTJMBJLZNɵ OPSJOUZT JðWFOHUJ ɻLJOJOLBJ QSJWBMP MBJLZUJT CɻUJOɺKɺ ɻLJP EBSCɺ WZLEZNP UFSNJOɺ 1BHBM -JFUVWPT LBJNP QMɹUSPT m NFUɺ QSPHSBNPT ,11 QSJFNPOɹT t"HSBSJOɹT BQMJOLPTBVHPT JðNPLPTi QSPHSBNBT t,SBðUPWBJ[EòJP UWBSLZNBTi t&LPMPHJOJT ɻLJOJOLBWJNBTi t5BVTPKBOUJ BQMJOLɵ WBJTJɺ JS EBSòPWJɺ BVHJOJNP TJTUFNBi t3J[JLPTi WBOEFOT UFMLJOJɺ CɻLMɹT HFSJOJNBTi WFJLJBOUZT ɻLJOJOLBJ OVP QBSBJðLPT QBUFJLJNP ɶTJQBSFJHPKJNɺ QSJWBMP MBJLZUJT CFOU QFOLFSJVT NFUVT JS LBTNFU UFJLUJ QBSBNPT QBSBJðLɵ CFJ EFLMBSVPUJ ɶTJQBSFJHPUVT QMPUVT 4WBSCV ɶTJEɹNɹUJ KPH TLJSUJOHɺ ,11 ** LSZQUJFT QSJFNPOJɺ WZLEZNVJ HBMJ HBMJPUJ TLJSUJOHJ TV CɻUJOBJTJBJT ɻLJP EBSCBJT TVTJKɸ UFSNJOBJ UPEɹM SFJLJB UJLTMJBJ òJOPUJ LBEB ɻLJP EBSCBJ QSJWBMP CɻUJ BUMJLUJ QBHBM LPOLSFɷJɵ QSJFNPOɸ QSPHSBNɵ BS WFJLMɵ ,"* ,63*ɾ %"3#ɾ 5&3.*/"4 #"*(*"4* -*&104 % (BMVUJOJBJ ,11 ** LSZQUJFT QSJFNPOɹNT TLJSUɺ BUMJLUJ CɻUJOɺKɺ ɻLJP EBSCɺ ɶHZWFOEJOJNP UFSNJOBJ QSJLMBVTPNBJ OVP QSJFNPOɹT QBHBM LVSJɵ ɻLJOJOLBT HBVOB QBSBNɵ TLJSJBTJ JS BQJNB MBJLPUBSQɶ OVP MJFQPT E JLJ LJUɺ NFUɺ LPWP E "OLTɷJBVTJBJ QSBEɹUJ WZLEZUJ CɻUJOVPTJVT ɻLJP EBSCVT UVSJ QBSBNɵ QBHBM QSJFNPOɹT t"HSBSJOɹT BQMJOLPTBVHPT JðNPLPTi QSPHSBNPT t,SBðUPWBJ[EòJP UWBSLZNBTi WFJLMɵ t.FEJOHɺKɺ BVHBMɺ KVPTUPT BS MBVLBJ BSJBNPKF òFNɹKFi HBVOBOUZT ɻLJOJOLBJ 7ɹMZWBN òZEɹKJ-

130(3".04 t,3"»507"*;%Â*0 57"3,:."4i 5&3.*/"*

,ǦT ,ǦT ,Ǧ ǦTUVǰ UV V Vǰ

7B 7BO BO OB BHHHP BHP P OV OV P PUS PU U S US

#ɿ5*/ɾ+ɾ ɿ,*0 %"3#ɾ 5&3.*/"* 7"4"3ɹ "* 7"4"3ɹ »JFOBWJNBT JS HBOZNBT JLJ SVHQKɸɴJP E r

t&LPMPHJOJT ɻLJOJOLBWJNBTi

r

MOVPUBT WJFUPWF t*ðNPLPT ɻLJOJOLBNT WJFUPWɹTF LVSJPTF ZSB LMJɻɷJɺ JðTLZSVT LBMOVPUBT WJFUPWFTi

r

LPTi t/BUVSB JðNPLPT JS TV EJSFLUZWB &# TVTJKVTJPT JðNPLPTi

»JFOBWJNBT OVP MJFQPT E t,SBØUPWBJ[EßJP UWBSLZNBTi WFJLMPTF FJLMPTF r

t/BUɻSBMJɺ JS QVTJBV OBUɻSBMJɺ QJFWɺ UWBSLZNBTi

r

tíMBQZOJɺ UWBSLZNBTi

r

t7BOEFOT UFMLJOJɺ QBLSBOɷJɺ BQTBVHPT KVPTUPT UWBSLZNBT QJFWPTFi

r

F òFNɹKFi t7BOEFOT UFMLJOJɺ BQTBVHB OVP UBSðPT JS EJSWPT FSP[JKPT BSJBNPKF òFNɹKFi

r

t.FMJPSBDJKPT HSJPWJɺ UWBSLZNBTi

1SPHSBNB t3J[JLPTi WBOEFOT UFMLJOJɷ CɸLMɶT HFSJOJNBTi r

"SJBNPKPKF òFNɹKF QJSNBJTJBJT NFUBJT ɶTɹUJ EBVHJBNFUFT òPMFT JLJ MJFQPT E "OUSBJTJBJT JS QBTLFTOJBJT NFUBJT QP ɶTɹKJNP QJSNɵKɵ òPMɸ OVQKBVUJ JS Kɵ JðWFòUJ JLJ SVHQKɻɷJP E

7FJLMB t7BOEFOT UFMLJOJɷ BQTBVHB OVP UBSØPT JS EJSWPT FSP[JKPT BSJBNPKF ßFNɶKFi r

"SJBNɵKɵ òFNɸ WFSɷJBNɵ ɶ EBVHJBNFUɸ QJFWɵ QJSNBJTJBJT NFUBJT BQTɹUJ EBVHJBNFɷJɺ òPMJɺ NJðJOJV JLJ MJFQPT E

/FQSBEɹUJ HBOZUJ HZWVMJɺ BOLTɷJBV OFJ CJSòFMJP E TWBSCV WZLEBOUJFNT WFJLMɵ t/BUɻSBMJɺ JS QVTJBV OBUɻSBMJɺ QJFWɺ UWBSLZNBTi OF BOLTɷJBV MJFQPT E m tíMBQZOJɺ UWBSLZNBTi íJFOBWJNBT BCJFKPTF ðJPTF WFJLMPTF UVSJ QSBTJEɹUJ OF BOLTɷJBV LBJQ MJFQPT E t/BUɻSBMJɺ JS QVTJBV OBUɻSBMJɺ QJFWɺ UWBSLZNBTi WFJLMPKF ðJFOBWJNBT UVSJ CɻUJ QBCBJHJBNBT JLJ SVHTɹKP E t7FJLMPT t3BòJFOɺ MBVLBJ QFS òJFNɵi EBSCɺ QBCBJHPT UFSNJOBT LBJQ WJTBEB JMHFTOJT m OFTVBSUJ ɶTJQBSFJHPUP QMPUP QSJWBMPNB LJUɺ NFUɺ LPWP E UBɷJBV LVMUJWBWJNP EBSCVT CɻUJOB BUMJLUJ JLJ SVHTɹKP E i m QSJNFOB 4 4UBLWJMFWJɷJFOɹ íJFOBWJNP UFSNJOBT m OF BOLTɷJBV OFJ MJFQPT E JS OF WɹMJBV OFJ SVHTɹKP E m HBMJPKB EBMZWBVKBOUJFNT JS LJUPTF WFJLMPTF t7BOEFOT UFMLJOJɺ QBLSBOɷJɺ BQTBVHPT KVPTUPT UWBSLZNBT QJFWPTFi t7BOEFOT UFMLJOJɺ BQTBVHB OVP UBSðPT JS EJSWPT FSP[JKPT BSJBNPKPKF òFNɹKFi JS t.FMJPSBDJKPT HSJPWJɺ UWBSLZNBTi 7FJLMPKF t,SBðUPWBJ[EòJP FMFNFOUɺ HZWBUWPSJɺ WBMEPKF UWBSLZNBTi TWBSCV OFQSBEɹUJ JOUFOTZWJɺ EBSCɺ BOLTɷJBV OFJ MJFQPT E LBE QBVLðɷJBJ CɻUɺ TQɹKɸ JðWFTUJ KBVOJLMJVTi m QBòZNJ 4 4UBLWJMFWJɷJFOɹ %BMZWBVKBOUZT QSPHSBNPKF t&LPMPHJOJT ɻLJOJOLBWJNBTi QJFWBT OVHBOZUJ BS OVðJFOBVUJ ɻLJOJOLBJ UVSJ JLJ SVHQKɻɷJP E 36(1+ɿɺ*0 *3 36(4ɼ+0 %"3#ɾ 1"#"*(567ɼ4 1SJFNPOJɺ t*ðNPLPT ɻLJOJOLBNT WJFUPWɹTF LVSJPTF ZSB LMJɻɷJɺ JðTLZSVT LBMOVPUBT WJFUPWFTi t/BUVSB JðNPLPT JS TV EJSFLUZWB &# TVTJKVTJPT JðNPLPTi EBMZWJBJ UVSɹUɺ BUTJNJOUJ LBE HBOZLMPT JS QJFWPT BSCB EBVHJBNFUɹT HBOZLMPT UVSJ CɻUJ CFOU LBSUɵ OVHBOZUPT BSCB OF SFɷJBV LBJQ LBSUɵ QFS NFUVT JLJ SVHQKɻɷJP E OVðJFOBVUPT t1SJFNPOɹKF t/BUVSB JðNPLPT JS TV EJSFLUZWB &#i EBMZWBVKBOUZT ɻLJOJOLBJ UVSɹUɺ OFQBNJSðUJ UFSNJOɺ OVSPEZUɺ JS LPOLSFɷJPT TBVHPNPT UFSJUPSJKPT OVPTUBUVPTF BQTBVHPT SFHMBNFOUF BS UWBSLZNP QMBOF 5JFTB BOLTɷJBVTJB QJFWɺ ðJFOBWJNP EBUB t/BUVSB i UFSJUPSJKPTF ZSB CJSòFMJP E i m QBTUFCJ 4 4UBLWJMFWJɷJFOɹ

7FJLMB t.FEJOHɷKɷ BVHBMɷ KVPTUPT BS MBVLBJ BSJBNPKF ßFNɶKFi r

7ɹMZWBN òZEɹKJNVJ TUJNVMJVPUJ OF WɹMJBV LBJQ JLJ MJFQPT E OVQKBVUJ QVTɸ QMPUP

7FJLMB t,SBØUPWBJ[EßJP FMFNFOUɷ WBMEPKF HZWBUWPSJɷ UWBSLZNBTi r

/FQSBEɹUJ JOUFOTZWJɺ UWBSLZNP EBSCɺ JLJ MJFQPT E Užsk. Nr. 308487

8 | Savaitės interviu Trečio os kartos emiigran nta as Dainiu us Šile eika: „Man n niekad da nekilo klausimass, kass aš esu“

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Proga pagauti šnipą „Lietuvoje prasidėjo Rusijos šnipų medžioklė, žiniasklaida reikalauja suiminėti agentus prieš televizijos kameras“, – neseniai paskelbė vienas Rusijos portalas. Lietuvos Valstybės saugumo departamentas tokią antraštę tikriausiai įvertintų kaip dar vieną Rusijos informacinę ataką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau paradoksas tas, kad ta „grėsmė“ iš tiesų ateina iš Lietuvos.

Tas Rusijos portalas nieko neišsigalvojo: jis tiesiog pacitavo kai kuriuos Lietuvos komentatorius, kurie viešai džiūgavo ir plojo katučių po to, kai VSD ir prezidentė D.Grybauskaitė tautą pamaitino nauja rusofobijos doze. Vienas iš tų komentatorių – nežinia, ar juokais, ar dėl savo ribotumo – iš tiesų parašė, kad vien gąsdinti agentais nepakanka ir kad VSD turėtų pagauti gyvą Rusijos šnipą, geriausiai – filmuojant TV kameroms.

Dabar VSD turi puikią progą šį tautos norą patenkinti ir, iš anksto užsakiusi TV kanalų operatorius, iškilmingai uždėti antrankius tiems, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba, kaip buvo rašoma VSD ataskaitoje, „siekia bloginti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį“.

VSD turi puikią progą iškilmingai uždėti antrankius tiems, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Viskas labai paprasta – tereikia nuvykti į Vilniaus savivaldybę ir filmuojant kameroms į specialų furgoną sukišti visus, kurie prisidėjo prie sprendimo neleisti homoseksualiems žmonėms liepos 27 d. surengti eitynes Gedimino prospekte. Įskaitant ir už gerus darbus nuolat teisiamą Vilniaus merą A.Zuoką, kuris, bent jau mano nuomone, neabejotinai yra prie to sprendimo prisidėjęs.

Nes minėtas sprendimas būtent ir yra sąmoningas bei tyčinis siekis bloginti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį. Sąmoningas todėl, kad šio sprendimo autoriai, be abejonės, puikiai supranta, kaip į tai reaguos dauguma tikrai demokratinių Europos valstybių, o tyčinis – todėl, kad priėmusieji šį sprendimą tikrai nėra tokie kvaili, kad nesuprastų, jog tiek sprendimas, tiek viešai dėstomi jo motyvai iš esmės kertasi su galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, kuris buvo priimtas prieš trejus metus, kai Vilnius sprendė tą pačią problemą.

Tada, 2010 m. gegužės 7 d., eitynių „Už lygybę“ išvakarėse, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija labai aiškiai pasakė, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pareigą „užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms“. Tai yra, tiek lietuviams, kurie Kovo 11-ąją nori žygiuoti Gedimino prospektu, skanduodami „Lietuva – lietuviam“, tiek lenkams, ten pat gegužės 4-ąją norintiems nešti plakatus, kuriuose Visaginas tampa Wisaginu, o Klaipėda – Klajpedza, tiek karaimams, jei jie, pavyzdžiui, panorėtų minėti kibinų dieną, ar gruzinams, jei jiems staiga kiltų noras atšvęsti M.Saakašvilio gimtadienį.

Lygiai tokias pačias teises turi ir homoseksualūs žmonės. Todėl bet koks bandymas tas teises riboti, prisidengiant neva kylančiomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar verslininkų laisvei, yra akivaizdus bandymas menkinti Lietuvos valstybę, kaip nesugebančią užtikrinti savo piliečių teisių.

VSD turi puikią progą tuos bandymus užkardyti. Jei pasiseks, gal net paaiškės, kad už viso to iš tiesų slepiasi šnipai iš Rusijos.

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Patriotas iki kaulų smegenų Seneliai, iš tėvynės bėgę nuo karo, gyvenimą susikūrė Kanadoje. Tėvai, jau gimę užjūriuose, nors ir palaikė ryšį su Lietuva, laimę rado Toronte. Užtat trečios kartos emigrantas Dainius Šileika nuo mažens svajojo apie pasakomis ir legendomis apipintą senelių žemę: pasiblaškęs po pasaulį sparnus jis nuleido Vilniuje.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Būsiu su žaliom petnešom ir barzda“, – į klausimą, kaip aš jį pažinsiu, elektroniniu laišku šmaikščiai atsakė Kanados lietuvis 28 metų D.Šileika.

Gatvėje jo neįmanoma nepastebėti. Lyg muziejaus eksponatas – taip vyro stilių apibūdina Dainiaus žmona Christine. „O man gražu“, – šiltai atšauna Dainius. Ir negali su juo ginčytis. Plačios Antrojo pasaulinio karo Australijos

Dainius grįžo prie lietuviškų šaknų, o jo žmona Christine – prie ukrainietiškų.

Nuotr. iš asmeninio albumo

kariuomenės kelnės aukštu liemeniu Dainiui labai tinka. Be to, vintažas šiais laikais itin madingas. Tačiau ar ne per šilta? „Aš pripratęs prie uniformos. Kanadoje buvau skautas, be to, tarnavau Afganistane“, – paaiškina ir užsirūko.

Traukdamas dūmą cigaretę laiko kumštyje, lyg saugodamas nuo vėjo. Turbūt jau visiems laikams liks karys.

Kanados lietuvių, rašytojo ir grafikės, šeimoje augęs D.Šileika Vilniuje šįkart – ne svečias, ne turistas. Jis čia atvyko įleisti šaknis, gyventi, susilaukti vaikų ir dirbti. Svajoja apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Jei nepavyks, mielai suks pedagogo keliu. „Jei man svarbi Lietuvos istorija, jei noriu, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, geresnio krašto jiems augti nėra“, – įsitikinęs D.Šileika. Jis grįžo į senelių žemę – slėpiningą knygnešių ir partizanų kraštą.

Dviejų kalbų kova – Vasarį svečiuodamasis Vilniaus knygų mugėje jūsų tėvas rašytojas Antanas Šileika prasitarė, kad Kanadoje gimęs jo vyresnėlis sūnus Dainius ketina persikelti gyventi į Lietuvą. „Kur gi ne...“ – tąsyk pagalvojau. Bet štai – jūs čia! – pokalbį su D.Šileika pradėjo savaitraštis „15min“.

– Svajojau apie tai nuo vaikystės. Seneliai, į Kanadą pasitraukę bėgdami nuo artėjančių sovietų okupantų, visada kalbėdavo apie tai, kad trokšta grįžti į Lietuvą. Deja, šalies Nepriklausomybė buvo pasiekta per vėlai. Senelis mirė 1988 metais, taip ir nesulaukęs laisvos Lietuvos.

I.Gelūno nuotr.

Komentaras

Savaitės interviu | 9

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Afganistane D.Šileika patyrė žiaurių išgyvenimų ir suprato, kad tai – ne jo karas.

Nuotr. iš asmeninio albumo

aštrėjo: jūsų tėvas pasakojo, kad kurį laiką gyvenote gatvėje. Sako, Vankuveryje skaičiau paskaitą ir prie viešbučio, kuriame buvau apsistojęs, netikėtai sutikau savo sūnų – benamį...

– Universitete studijuodamas Rytų Europos religijas ypač susidomėjau budizmu.

Mėnesį praleidęs dzenbudistų vienuolyne Taivane grįžau namo į Monrealį, atvėriau spintos duris ir žiūriu: sepnynerios kelnės, keturiolika marškinių. Gyvendamas vienuolyne supratau, kad žmogui labai mažai reikia. Juk net Naujasis Testamentas sako, kad užtenka tik sandalų ir marškinių – visa kita ateina savaime. Nusprendžiau, kad noriu gyventi kukliau.

Todėl vakarais iš savo nuomojamo buto išeidavau į parką pernakvoti ant suoliuko.

Taip praleidau dvi ar tris savaites, tačiau pilnatvės nepajutau, supratau, kad esmės neužčiuopiu, kad tai – tik žaidimas. Vieną dieną parke netikėtai sutikau grupelę žmonių, kurie jau trejus metus gyveno klajokliškai: keliavo autostopu, nakvodavo palapinėse ar po atviru dangumi. Jie man pasiūlė prisijungti. Pasakiau, kad negaliu – po savaitės turėjo prasidėti paskaitos universitete. Išgirdau paprastą atsakymą: „Kaip nori, bet žinok, kad, jei nepasinaudosi šia galimybe, daugiau tokia proga nepasikartos.“ Kelias dienas praleidęs su tais žmonėmis vieną rytą nubudau ir suvokiau – privalau tai padaryti.

– Tėvai turbūt neapsidžiaugė?

– Jie gyveno Toronte, todėl apie savo planus neprasitariau. Parašiau universiteto administracijai laišką, kad studijas sustabdau metams, nusipirkau kuprinę ir tris mėnesius blaškiausi po Kanadą. Keliavome slaptai, įšokdavome į pravažiuojančius krovininius traukinius. Buvome keturiese ir šuo. Grodamas lūpine armonikėle per dieną užsidirbdavau kelis dolerius, kuriuos išleisdavau maistui – duonai, dešrai, kartais – alui. Tai vienas įspūdingiausių mano gyvenimo laikotarpių.

Abi močiutės Lietuvą aplankė jau žiloje senatvėje. Ne tas amžius likti čia ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Tėvai jau irgi buvo šaknis įleidę Toronte – augino mus su broliu, klojo karjeros pamatus. Manau, jie tikrai būtų grįžę, jei Nepriklausomybė būtų pasiekta bent keleriais metais anksčiau.

O man būti čia nėra jokių kliūčių: Lietuva laisva, aš subrendęs, baigęs mokslus – pats laikas priimti sprendimus dėl savo ateities. Kodėl gi nesusiejus jos su Lietuva?

Kodėl neįgyvendinus vaikystės svajonių?

Gimiau ir augau Kanadoje, tačiau visada save laikiau lietuviu.

– Kalbate kaip žmogus, po ilgų klajonių galų gale pasiekęs namus.

– Būtent taip ir jaučiuosi! Esu sutikęs Lietuvos lietuvių, kurie leido suprasti, kad aš negaliu vadintis tikru lietuviu, kad esu kanadietis. Klausia: „Ar tu gimei Lietuvoje?“ Sakau, kad ne. „Ar tavo tėvai čia gimė?“ Vėlgi – ne. Tačiau mes kalbame lietuviškai, mūsų kraujas grynas – tėvai ir seneliai yra lietuviai. Man niekada nekilo klausimas, kas aš esu. Niekada nepatyriau dvejonių dėl savo tapatybės.

– Ir vis dėlto stebina, kaip jūs, trečios emigrantų kartos atstovas, taip puikiai kalbate lietuviškai: sklandžiai, derindamas linksnius, demonstruodamas platų žodyną.

– Tėvams buvo svarbu, kad mokėtume senelių kalbą, todėl namuose galiojo taisyklė – nė žodžio angliškai. Jei pritrūkdavau lietuviškų žodžių, atsiversdavau žodyną ir pasižiūrėdavau. Lankiau lietuvišką darželį.

Tačiau besimokant gimnazijoje anglų kalba vis labiau ėmė viršų – lietuviškai reikšti mintis tapo vis sunku, ypač diskutuojant

rimtomis temomis: apie politiką, filosofiją ir pan.

Tėvų valia iki aštuntos klasės turėjome lankyti šeštadieninę lietuvių mokyklą, o po to galėjome patys spręsti, norime to ar ne. Abu su broliu nutarėme tęsti: juk mes romantikai, mums buvo svarbu išlaikyti senelių, kurie nuo karo pabėgo iš tėvynės, kalbą, kultūrą, tradicijas. Žinoma, menkas malonumas penktadienio vakarus aukoti šeštadieninės mokyklos namų darbams atlikti. Tačiau jautėme atsakomybę: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Į Vilnių atvykau prieš tris savaites. Iš pradžių jaučiau, kad streikuoja lietuviškas tarimas, pristigdavo žodžių, todėl neretai nutęsdavau „am am, like“, bet dabar jau įsibėgėju, lengviau.

Vienuolis, benamis, karys – Pirmą kartą į Lietuvą atvykote būdamas vos trejų – 1987-aisiais. Ar ką nors prisimenate iš tų laikų?

– Atsimenu, kaip viešėjome pas giminaičius kaime, kur po pievą lakstė triušiai. Dar prisimenu skruzdėlynus, kurie tuo metu atrodė milžiniški – siekė man net iki krūtinės.

Dar labai ryškiai įstrigo įspūdžiai iš darželio. Pietums ten duodavo labai saldžios arbatos ir sriubos. Ta arbata man taip patikdavo, kad išgerdavau net tris ar keturias stiklines. Po pietų reikėdavo gulti miegoti, o mane vis reikalas spiria. Kylu iš lovos ir bėgu į tualetą. Grįžtu, vėl bėgu – vėl grįžtu. Vieną akimirką auklėtoja man piktai pasakė, kad daugiau į tualetą neleis: jei dar kartą atsikelsiu, pagaus ir prikals prie grindų. (juokiasi) – Galima sakyti, kad jau vaikystėje buvote nenuorama. Matyt, laikui bėgant ši savybė

– Tačiau mėgavotės juo tik tris mėnesius – po to grįžote po tėvų sparneliu?

– Jokiu būdu: tėvai mane rėmė, dėjo viltis, svajojo, kad baigčiau mokslus, o aš jų planus sugrioviau, todėl turėjau rasti būdų, kaip pačiam save išlaikyti. Įsidarbinau žvakių fabrike. Tai buvo labai sunkus ir menkai apmokamas darbas.

Gaudavau išlietas žvakes ir turėdavau išgręžti skylutę dagčiui. Tai darydavau nuo ryto iki vakaro. Be to, į mano rankas patekdavo žvakės stikliniuose indeliuose. Jei vaško spalva būdavo netinkama, reikėdavo žvakę iškrėsti iš stiklinės. Nuo daužymo į stalą delnuose atsirasdavo mėlynės. Fabrike ištvėriau tris mėnesius, o po to susiradau

darbą riestainių kepykloje, kurioje praleidau pusmetį. Tada grįžau į universitetą.

– Nutarėte, kad nuotykių pakaks? Atėjo metas suaugti ir baigti tai, ką buvote pradėjęs?

– Kaip čia pasakius. (šypsosi) Grįžęs studijuoti supratau, kad paprastas gyvenimas – ne man. Todėl užsirašiau į Kanados kariuomenės atsargą. 2007 metais pareiškiau norą vykti į misiją Afganistane, todėl pradėjau tarnauti profesionaliai, dalyvavau pratybose ir visą laiką iki 2009 metų gyvenau bazėje. Mokslus universitete baigiau tik po tarnybos.

„Jau grįžęs iš tarnybos, sužinojau apie tikruosius tėvų išgyvenimus – tuos septynis mėnesius jiems buvo labai sunku.“

Apie sprendimą vykti į Afganistaną tėvams pranešiau tik tada, kai gavau patvirtinimą, kad būsiu ten siunčiamas. Tėvai neslėpė, kad mano pasiryžimas jiems nepatinka, tačiau suprato, jog perkalbėti nepavyks, todėl tiesiog palinkėjo sėkmės. Tėvas dar priminė, kad jau daug metų nerūko ir trenkęs kumščiu į stalą pagrasino: „Jei tau kas nors nutiks, vėl pradėsiu!“ Vėliau, jau grįžęs iš tarnybos, sužinojau apie tikruosius tėvų išgyvenimus – tuos septynis mėnesius jiems buvo labai sunku.

Pasirodo, tėvas net buvo parinkęs muziką mano laidotuvėms. Jei ilsėdamasis vasarnamyje išvysdavo danguje praskrendantį kariuomenės straigtasparnį, kaip mat pagalvodavo: „Turbūt manęs ieško, nori pranešti apie sūnaus žūtį.“ – Laimei, esate sveikas ir gyvas.

– Aš – taip. Tačiau netekau kelių artimų draugų. Vienas bičiulis žuvo vos 21-erių.

Užvažiavo ant minos ir mirė iškart. Dar vienas karys, inžinierius, rado sprogstamą užtaisą ir bandė jį detonuoti. Žuvo vietoje – jo kūną rinkome gabaliukais.

– Žiauri patirtis. Kaip kariai vaduojasi nuo tokio skausmo?

– Rizika – kareivio darbas: vykdami į misiją žinojome, kad gali baigtis blogai.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | SavaitÄ—s interviu >>>

Atkelta iĹĄ 9 psl.

Dabar galiu pasakyti, kad sprendimas vaĹžiuoti ÄŻ AfganistanÄ… buvo avantiĹŤriĹĄkas. IĹĄ pradĹžiĹł maniau, kad tai darau iĹĄ patriotizmo, taÄ?iau vÄ—liau supratau, kad ne, nes tai – ne mano karas.

Buvome pėstininkai – paprasti Şmonės.

Kariuomenėje sutikau grupę į save panaťių vyrų, per įvairias pratybas, pasirengimą misijai praleidau su jais dvejus metus. Viską, ką darėme, tai dėl draugo ťalia savęs.

„Kanadoje pragyvenimo lygis aukťtesnis, bet kas iť to?

Jei man svarbi Lietuvos istorija, jei noriu, kad vaikai kalbÄ—tĹł lietuviĹĄkai, geresnio kraĹĄto jiems augti nÄ—ra.“

15min • 2013 m. birŞelio 28 d.

Misija Afganistane buvo iĹĄĹĄĹŤkis sau, noras su vyrais patirti kÄ… nors nepaprasto.

Tarnyboje kartÄ… per mÄ—nesÄŻ gaudavome po buteliukÄ… alaus. Kai Ĺžuvo pirmasis draugas, mÄ—nuo dar nebuvo praÄ—jÄ™s, taÄ?iau vadas pasakÄ—: „Vyrai, ĹĄÄŻvakar bus alaus.“ Dar buvo miĹĄios, karsto ÄŻkÄ—limas ÄŻ lÄ—ktuvÄ…, iĹĄlydÄ—tuviĹł ceremonija. O kitÄ… dienÄ… jau grÄŻĹžome ÄŻ normalĹł ritmÄ…, nes ÄŻprastas darbas – geriausia terapija.

Tokiems atvejams Kanadoje mus psichologiĹĄkai labai gerai parengÄ—.

Afganistanas man paliko gerą įspōdį – tai labai graŞus kraťtas, kuriame gyvena labai dosnōs Şmonės.

Jie turi tokÄŻ paprotÄŻ: jei prieĹĄas pas tave ateina kaip sveÄ?ias, priimk jÄŻ kaip sveÄ?iÄ….

Gali bĹŤti, kad vakare tas pats ĹŤkininkas uĹžminuodavo mums kelius, nors dienÄ…, kai pas jÄŻ buvome uĹžsukÄ™, vaiĹĄino arbata ir net pamaitino.

MeilÄ—s strategas – ÄŽ VilniĹł atvykote ne vienas – kartu su jumis Ĺžmona Christine, su kuria susituokÄ—te pernai rugsÄ—jÄŻ. Kaip tarp studijĹł, meditacijĹł vienuolyne, klajoniĹł po KanadÄ… ir misijos karo zonoje sugebÄ—jote rasti savo gyvenimo moterÄŻ? – Christine paŞįstu nuo penktos klasÄ—s – kartu lankÄ—me pagrindinÄ™ mokyklÄ…, vÄ—liau netgi draugavome, taÄ?iau man nutarus vykti ÄŻ AfganistanÄ… santykiai nutrĹŤko – nenorÄ—jau palikti jos neĹžinioje. TaÄ?iau tarnyboje daĹžnai apie jÄ… galvodavau, jauÄ?iau, kad tai – nuostabiausia moteris, kokiÄ… kada nors esu sutikÄ™s. Ĺ˝inojau, kad ji turi vaikinÄ…, taÄ?iau bĹŤdamas Afganistane pradÄ—jau jai siĹłsti ĹĄilkines skareles, kad manÄ™s neuĹžmirĹĄtĹł. Po

D.Šileikos svajonė – tarnauti Lietuvos kariuomenėje arba mokyti vaikus.

I.GelĹŤno nuotr.

misijoje praleistĹł septyniĹł mÄ—nesiĹł ÄŻ KanadÄ… grÄŻĹžau per DubajĹł. Nors nebuvome pora, Christine nupirkau auskarus, grandinÄ—lÄ™ ir ĹžiedÄ…. Nutariau, kad vienÄ… dienÄ… jÄ… susirasiu ir pirmiausia padovanosiu grandinÄ—lÄ™.

Jei jai patiks, per KalÄ—das ÄŻteiksiu auskarus, o, jei viskas ir toliau graĹžiai klosis, ÄŻteiksiu ir ĹžiedÄ…. Apie ĹĄiuos mano ketinimus ji net nenutuokÄ—. Kol sutikau Christine, praÄ—jo

HANNESAS SWOBODA:

dar beveik metai. VienÄ… dienÄ… paskambinau jai ÄŻ OtavÄ… ir pasakiau, kad atvaĹžiuoju. Po pusmeÄ?io jau buvome susiĹžiedavÄ™. – Ar lengvai ÄŻkalbÄ—jote Christine palikti ĹĄeimÄ…, namus ir sekti paskui jus ÄŻ pasaulio kraĹĄtÄ…? – Christine – treÄ?ios kartos ukrainietÄ—.

Deja, ji beveik nekalbÄ—jo ukrainietiĹĄkai, nes

UĹžsk. Nr. 308684

/,(789$ 785, .2 ,Ä&#x17D;02.<7, (8523Ă&#x2020; $8 5,0 2 Ä&#x17D;58 % Ă&#x201D;1 2 1 8 27 5

.LWĂ&#x2021; VDYDLWĂ&#x2014; SUDVLGĂ&#x2022;VLDQWLV /LHWXYRV SLUPLQLQNDYLPDV (XURSRV 6Ă&#x2021;MXQJRV (6 7DU\EDL /LHWXYDL DWQHÄ?

QHPDĤD LÄ?Ä?Ä&#x2022;NLÄ? 6YDUELDXVL MÄ? Č&#x; (6 PHWÄ? ELXGĤHWR WYLUWLQLPDV LU 5\WÄ? SDUWQHU\VWĂ&#x2022;V YLUÄ?Ä&#x2022;QLÄ? VXVLWLNLPDV VDNR SUDĂ&#x2022;MXVLĂ&#x2021; VDYDLWĂ&#x2014; /LHWXYRMH YLHÄ?Ă&#x2022;MĂ&#x2014;V (XURSRV 3DUODPHQWR (3 6RFLDOLVWÄ?

LU GHPRNUDWÄ? SDĤDQJLRMR DOMDQVR JUXSĂ&#x2022;V SLUPLQLQNDV +DQQHVDV 6ZRERGD 9L]LWR 9LOQLXMH PHWX DQWURV SDJDO G\Gç (3 IUDNFLMRV YDGRYDV + 6ZRERGD VX GHOHJDFLMD VXVLWLNR VX SUH]LGHQWH 'DOLD *U\EDXVNDLWH SUHPMHUX $OJLUGX %XWNHYLĂ?LXPL XĤVLHQLR UHLNDOÄ? HQHUJHWLNRV Ä&#x2022;NLR PLQLVWUDLV 6HLPR QDULDLV 3HU VXVLWLNLPXV DSWDUWL /LHWXYRV SLUPLQLQNDYLPR (6 7DU\EDL SULRULWHWDL 3LUPLDXVLD GHU\ERV GĂ&#x2022;O (6 PHWÄ? ELXGĤHWR 7$8 3< 7, 6,Ä&#x201D; /2 68 0 $ 1, $, 3DVDN + 6YRERGRV GHUDQWLV GĂ&#x2022;O (6 P Ë&#x2039;QDQVLQĂ&#x2022;V SHUVSHNW\YRV GHUĂ&#x2022;WÄ? DWVLĤYHOJWL LU ç /LHWXYRV SDWLUWç HNRQRPLQĂ&#x2022;V NUL]Ă&#x2022;V PHWX -LV SDEUĂ&#x2022;ĤLD VLHNLDQW VXEDODQVXRWR ELXGĤHWR QHJDOLPD SDPLUÄ?WL HLOLQLR ĤPRJDXV JHURYĂ&#x2022;V Č&#x; GDUER YLHWÄ?

NÄ&#x2022;ULPR EHL VRFLDOLQĂ&#x2022;V JHURYĂ&#x2022;V ČŚ'LGHOLV GHË&#x2039;FLWDV QĂ&#x2022;UD QHL VRFLDOGHPRNUDWLQĂ&#x2022; QHL HXURSLQĂ&#x2022; YHUW\EĂ&#x2022; 7DĂ?LDX DWĂ&#x2022;MR ODLNDV VLHNWL LU HNRQRPLNRV DXJLPR 0DWRPH NDG NDL NXULRVH YDOVW\EĂ&#x2022;VH JULHĤWDV WDXS\PDV QHVXNXULD JHUÄ? VĂ&#x2021;O\JÄ?

ELXGĤHWR GHË&#x2039;FLWXL PDĤLQWL R SULHÄ?LQJDL Mç WLN GLGLQDȤ SDEUĂ&#x2022;ĤĂ&#x2022; MLV

+ 6ZRERGD NDUWX VX MR YDGRYDXMDPRV IUDNFLMRV QDULDLV VXVLWLNLPXRVH 6HLPH DSWDUH /LHWXYRV SLUPLQLQNDYLPR SULRULWHWXV + 6ZRERGRV WHLJLPX VYDUEX VXWHLNWL HXURSLHĂ?LDPV YLOWç LU DWHLWLHV YL]LMĂ&#x2021; R WDL HVĂ&#x2021; JDOLPD SDGDU\WL VXGDUDQW ODQNVWHVQç (6 ELXGĤHWĂ&#x2021; NXULDPH EÄ&#x2022;WÄ?

JDOLPD QXPDW\WL GDXJLDX OĂ&#x2022;Ä?Ä? QHGDUER PDĤLQLPXL HNRQRPLNRV VNDWLQLPXL ČŚ0XPV QHSULLPWLQD NDG VLÄ&#x2022;ORPDV ELXGĤHWDV \UD PDĤHVQLV QHL DQNVWHVQĂ&#x2022;MH Ë&#x2039;QDQVLQĂ&#x2022;MH SHUVSHNW\YRMH 1RUĂ&#x2022;WXPH NDG GDXJLDX OĂ&#x2022;Ä?Ä? EÄ&#x2022;WÄ? VNLULDPD NRYDL VX QHGDUEX \SDĂ? MDXQLPR VPXONLDMDP LU YL-

GXWLQLDP YHUVOXL UHPWL LQRYDFLMRPV EHL NLWRPV VULWLPVȤ çVLWLNLQĂ&#x2014;V + 6ZRERGD 0 $ ÄŁ,1 7, 6.8 5'Ă&#x2020; $LÄ?NLQGDPDV NRGĂ&#x2022;O MR YDGRYDXMDPD IUDNFLMD QHSDODLNR GDEDUWLQLR ELXGĤHWR SURMHNWR + 6ZRERGD QXURGĂ&#x2022; NDG MDPH SHU PDĤD GĂ&#x2022;PHVLR VNLUWD VRFLDOLQLDPV NODXVLPDPV Č&#x; VNXUGXL VRFLDOLQHL QHO\J\EHL ČŚ'DXJHO\MH Ä?DOLÄ? DXJD SLOLHĂ?LÄ? SDVLSULHÄ?LQLPDV

JULHĤWRPV WDXS\PR SULHPRQĂ&#x2022;PV NXULRV WDLNRPRV EH HNRQRPLNRV DXJLPĂ&#x2021; VNDWLQDQĂ?LÄ? HOHPHQWÄ? LQYHVWLFLMÄ? %Ä&#x2022;WLQD SDVDN\WL SLOLHĂ?LDPV NDG (XURSRMH VYDUEÄ&#x2022;V QH WLN HNRQRPLQLDL EHW LU VRFLDOLQLDL NODXVLPDLȤ SDEUĂ&#x2022;ĤĂ&#x2022; MLV + 6ZRERGD SDĤ\PĂ&#x2022;MR NDG EÄ&#x2022;WLQD WĂ&#x2014;VWL UHIRUPDV VNDWLQWL DXJLPĂ&#x2021; LQYHVWLFLMDV W\ULPDPV VNDLWPHQLQHL HNRQRPLNDL LU NLWRPV VULWLPV ČŚ$XJLPDV WXUL EÄ&#x2022;WL PÄ&#x2022;VÄ? GDUERWYDUNĂ&#x2022;MH NLWDLS PÄ&#x2022;VÄ? SLOLHĂ?LDL SDEĂ&#x2022;JV LÄ? (XURSRV /DEDL GDXJ ĤPRQLÄ? QXVLY\OĂ&#x2014; QHSDWHQNLQWL SROLWLND WDLS SDW LU HXURSLQH 7XULPH VXWHLNWL MLHPV YLOWç YL]LMĂ&#x2021; MLH WXUL PDW\WL Ä?YLHVĂ&#x2021; WXQHOLR JDOHȤ çVLWLNLQĂ&#x2014;V (3 6RFLDOLVWÄ? LU GHPRNUDWÄ? SDĤDQJLRMR DOMDQVR JUXSĂ&#x2022;V SLUPLQLQNDV 5< 7 Ä&#x153; 3$ 57 1 ( 5<6 7 Ă&#x201D; .LWD VYDUEL /LHWXYRV SLUPLQLQNDYLPR (6 7DU\EDL VULWLV Č&#x; 5\WÄ? SDUWQHU\VWĂ&#x2022;V VWDELOL]DYLPDV + 6ZRERGD WLNLVL NDG 9LOQLXMH Y\NVLDQĂ?LÄ? VXVLWLNLPÄ? PHWX EXV SDVLHNWD SDĤDQJD GHU\ERVH VX 8NUDLQD *UX]LMD 0ROGRYD LU $UPĂ&#x2022;QLMD (3 6RFLDOLVWÄ? LU GHPRNUDWÄ? SDĤDQJLRMR DOMDQVR JUXSĂ&#x2022;V SLUPLQLQNDV PDQR NDG VYDUEX SDODLN\WL GHPRNUDWLMRV DXJLPĂ&#x2021; %DOWDUXVLMRMH Ă&#x152;LD + 6ZRERGD WDLS SDW çĤYHOJLD JDOLP\EHV /LHWXYDL VXYDLGLQWL VYDUEÄ? YDLGPHQç

Savaitės interviu | 11

15min • 2013 m. birželio 28 d.

jos mama nutarė, kad Kanadoje gimusiems vaikams šios kalbos niekada neprireiks. Todėl prieš atvykdami į Vilnių tris mėnesius praleidome Lvove, kur Christine mokėsi ukrainiečių kalbos. Be to, ji bandė susirasti giminių ar pažįstamų, bet nepavyko.

Christine labai svarbi jos kilmė, šaknys.

Ji nori, kad mūsų vaikai kalbėtų ne tik lietuviškai, bet ir ukrainietiškai.

Jau išsiaiškinome, kad Aušros Vartų g. 7B yra ukrainiečių bažnyčia (Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia – red. past.). Pradėsime lankyti pamaldas, įsiliesime į bendruomenę, kuri Vilniuje palyginti maža.

Nuo rudens Christine Vilniaus universitete pradės mokytis lietuvių kalbos. Aš jau susiradau ukrainiečių kalbos vadovėlį ir prašau, kad Christine vakarais su manimi padirbėtų. Gailiuosi, kad kalbos kartu su ja nesimokiau Lvove. Maniau, kad svarbiau dirbti – mokiau anglų kalbos. Tačiau per du mėnesius užsidirbau vos 100 dolerių, kurių neužteko net būsto nuomai.

– O jei Christine pasakytų, kad nori gyventi ne Lietuvoje, o Ukrainoje?

– Man pasisekė – turiu dvigubą Lietuvos ir Kanados pilietybę. Christine – Kanados pilietė ir galimybės laisvai gyventi Ukrainoje neturi.

Be to, bent jau adaptaciniam periodui Vilnius labiau tinka. Kai gyvendami Lvove prasitardavome, kad vasarą kraustysimės į Lietuvą, vietiniai pastebėdavo, kad tai – jau Europa, Vakarai.

Ukrainiečiai nėra apsisprendę, kuriuo keliu eiti: iš vienos pusės juos gundo Rusija, iš kitos vilioja Europos Sąjunga. Lvove dar kalbama ukrainietiškai, bet Kijeve jau

skamba tik rusų kalba. Žinoma, iš pradžių nuogąstavau, kas bus, jei Christine nepatiks Lietuva? Todėl būsto nuomai ieškojau tik Vilniaus senamiestyje: kad ji įsimylėtų šį miestą, pajaustų jo pulsą ir norėtų jame likti. Tai – mano strategija.

Skolingas už lietuvybę – Ar turite planą, ką veiksite Lietuvoje ir iš ko gyvensite?

– Kanadoje pardavėme viską, ką turėjome. Be to, Afganistane minos sprogimas neigiamai paveikė mano klausą – gavau šiokią tokią kompensaciją.

Taigi kol kas verčiamės iš santaupų, tačiau neturint nuolatinių pajamų jos labai greitai senka.

Tai, kad kalbu lietuviškai, man labai pravertė ieškant darbo: nuo liepos 1 dienos pradėsiu dirbti užsienio kalbų mokykloje.

Ateityje planuoju teikti ir individualias anglų kalbos pamokas. Be to, laisvai kalbu ir prancūziškai. Reikia ištirti rinką.

Christine nuo vaikystės svajojo būti kepėja. Septynerius metus Kanadoje ji užėmė vadovės pareigas kepyklėlėje, todėl puikiai išmano kepinių technologiją. Vienas pažįstamas Kaune nori atidaryti gardėsių parduotuvėlę, Christine jam kurs gaminių receptus. Tačiau ateityje ji norėtų turėti savo kepyklėlę. Manau, tai labai perspektyvu, nes visame pasaulyje žmonės nesugeba atsispirti gardžiai duonai, traškiems kruasanams, bagetėms ir t.t.

– Dainiau, o kokia jūsų svajonė? Kaip įsivaizduojate save, gyvenantį Lietuvoje?

– Jei pavyktų patekti į Lietuvos kariuomenę, būčiau laimingiausias žmogus!

Mano ateities vizija – arba armija, arba

Keturi romanai Lietuvių kilmės Kanados rašytojas A.Šileika užaugo veikiamas anglų ir kanadiečių literatūros – dirba su Kanados literatūriniais leidiniais, iki šiol rašo recenzijas ir kalba apie Kanados literatūrą per radiją.

A.Šileika yra išleidęs keturis romanus: Dinner at the End of the World (1994), Buying on Time (1997), Woman in Bronze (2004, lietuviškas leidimas „Bronzinė moteris“, 2009) ir Underground (2011).

Pastarojo romano lietuvišką leidimą „Pogrindis“ pernai išleido leidykla „Versus aureus“.

Romaną „Pogrindis“ norima ekranizuoti – juo susidomėjo ir ekranizacijos teises įsigijo režisierius Tomas Donela.

A.Šileika vedęs lietuvių kilmės grafikę Snaigę Valiūnaitę-Šileikienę. Sutuoktiniai užaugino du sūnus: 28 metų Dainių ir 25-erių Gintarą.

pedagoginis darbas. Žinau, kad mokytojų atlyginimas Lietuvoje nėra pats geriausias, tačiau mums su žmona daug nereikia. Štai dabar vilkiu Antrojo pasaulinio karo Australijos kariuomenės vilnones kelnes – tokias turiu dvejas. Tai – vintažas, labai pigiai įsigijau internete. Gal ir ne paskutinis mados klyksmas, net žmona patraukia per dantį. Sako, atrodo, kad tu nužengei iš muziejaus. Bet man patogu, patinka, pigu.

Kanadoje pragyvenimo lygis aukštesnis, bet kas iš to? Jei man svarbi Lietuvos istorija, jei noriu, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, geresnio krašto jiems augti nėra.

Atsimenu, šeštadieninėje mokykloje mums pasakodavo apie Lietuvos knygnešius, partizanus. Šitiek žmonių aukojosi, kad būtų išsaugota lietuvybė. Jaučiuosi jiems skolingas.

Ar man sunku kalbėti lietuviškai?

Be abejo, lengviau angliškai! Bet kalbėti lietuviškai ne taip sunku kaip būti knygnešiu ar partizanu.

Būdamas darželyje žinojau, kad Lietuvos nėra. Žemėlapyje – tik didelis blynas.

Dar žinojau, kad čia kažkas ne taip. Atsimenu dainą: „Vėl ateis ta diena, kai tėvynė bus laisva.“ Vadinasi, tėvynė – nelaisva, galvodavau.

Vėliau buvau skautas. Tada traukdavome: „Grįšim grįšim ten, kur teka Nemunėlis ir Neris...“ (dainuoja) Štai mes ir grįžome. Tikiuosi, visam laikui.

Tėvas, atvažiavęs į „Santaros–Šviesos“ suvažiavimą Alantoje, vakar man pasakė: „Aš labai laimingas, kad jūs Lietuvoje. Nežinau kodėl, bet jaučiu, kad tai – gerai.“ Tėvai mus augino kaip lietuvius, ir tai, kad aš esu čia, yra tarsi įrodymas, kad jie ėjo teisingu keliu.

16 | Verslas

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Banko kortelių detektyvas Sunkiai įkandami mokesčiai pardavėjams, nuostolis bankams, didesnės išlaidos klientams Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

„Lukoil“ degalinės didelėmis nuolaidomis vartotojus gundo už degalus mokėti grynaisiais.

Lietuvoje banko kortelių daugiau nei gyventojų, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik maža visuomenės dalis. Degalinių, elektroninių parduotuvių, viešbučių atstovai keikia korteles, nes jų aptarnavimo mokesčiai tampa nepakeliami.

Bankai taip pat tikina, kad mokėjimo kortelių aptarnavimas jiems atneša nuostolius, nes Lietuvoje mokėjimų skaičius gerokai mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Tuo pat metu Europos komisija (EK) rengia pakeitimus, kurie gali patuštinti kortelių savininkų kišenes. „Nukentės vartotojai, smulkieji verslininkai, lėtės inovacijos, didės šešėlinės ekonomikos mastai“, – „15min“ niūrų ateities scenarijų piešė pasaulinės mokėjimo kortelių milžinės „Mastercard“ atstovas Ludovicas Espitalieris-Noelis.

J.Kalinsko nuotr.

Našta vartotojams Bendrovės skaičiavimu, EK siūlomas apsikeitimo mokesčio naikinimas Lietuvos vartotojams kainuotų apie 80 mln. litų per metus. Ši tvarka 2002 metais buvo įvesta Australijoje, 2006 metais – Ispanijoje,

2011-aisiais – JAV. „Didžiosios prekybos kompanijos visuomet sutaupo pinigų. Per 5 metus Ispanijoje tai buvo apie 3 mlrd. eurų, JAV – 8 mlrd. dolerių per metus. Visais atvejais šios išlaidos buvo perkeliamos ant vartotojų pečių. Iki pakeitimų 80 proc. JAV

banko sąskaitų buvo nemokamos. Dabar tokių yra tik 40 proc. Ispanijoje metiniai kortelės aptarnavimo mokesčiai išaugo 50 proc., tad vartotojams per penkerius metus papildomai teko sumokėti 2,6 mlrd. eurų“, – patirtimi dalijosi „Mastecard“ atstovas.

Apsikeitimo mokestį prekybininkai bankams moka už atsiskaitymo kortelėmis atliekamas operacijas. Šiuos pinigus bankai investuoja į atsiskaitymo kortelių plėtrą, inovacijas, saugumą. Negaudami lėšų iš prekybininkų bankai savo veiklai reikalingus pinigus turėtų susirinkti iš kortelių turėtojų. „Mes nesame finansinė institucija, esame technologijų bendrovė. Mes jungiame 22 tūkst. įstaigų visame pasaulyje. Iš „Mastercard“ jūs negalite gauti kortelės. Tuo rūpinasi bankai. Paprastai tariant, gauname užmokestį už mūsų logotipą ant kortelių.

Iš apsikeitimo mokesčio pajamų negauname, tačiau esame suinteresuoti, kad sistema būtų subalansuota ir bankų klientams už korteles nereikėtų mokėti gerokai didesnės kainos“, – „15min“ sakė „Mastercard Europe“ Šiaurės ir Baltijos regiono plėtros vadovas Matsas Taraldssonas.

Tik pinigams pasiimti Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje išduota 3 mln. 674 tūkst. kortelių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jomis įvykdyta 32,6 mln.

Verslas | 17

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/pinigai operacijų. Pusė jų buvo pinigų išgryninimas iš bankomatų. Per pirmus tris šių metų mėnesius gyventojai iš bankomatų paėmė 6,1 mlrd. litų. Kitų operacijų suma siekė 1,7 mlrd. litų. „Lietuvoje kortelės dažniausiai naudojamos porą kartų per mėnesį – grynuosius išsiimti“, – nurodė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Būtent tokia disproporcija tarp didelio kortelių skaičiaus ir santykinai mažo operacijų kiekio lemia, kad Lietuvoje bankų įkainiai už kortelių aptarnavimą yra didesni nei kaimyninėse šalyse. „ Lietuvoje operacijų skaičius yra dvigubai mažesnis nei Estijoje ir gerokai mažesnis nei Latvijoje. O bazinės investicijos visose trijose šalyse – vienodos. Natūralu, kad transakcijos kaina yra didesnė“, – teigia S.Kropas. Įkainiai kelia įtarimų Dėl didesnių komercinių bankų įkainių pirmiausia kenčia tie verslai, kurių pelno maržos mažos arba klientai dažnai naudoja elektroninius atsiskaitymus.

Didžiausios Lietuvoje elektroninės parduotuvės „pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys „15min“ sakė, kad Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai kelia abejonių. „Tikslių sumų atskleisti neleidžia konfidencialūs susitarimai, tačiau veikdami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje matome, kad

įkainių skirtumas didelis ir jis verčia mus abejoti Lietuvoje taikomų įkainių pagrįstumu“, – sakė verslininkas.

Pasak jo, dideli įkainiai yra kliūtis populiarėti elektroniniams mokėjimams. Pardavėjai klientams kur kas mieliau siūlo tradicinius atsiskaitymo būdus.

Degalai tik už grynuosius Dar toliau kovodami su didelius įkainius nustačiusiais bankais pažengė degalinių tinklai. „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas „15min“ sakė, kad Lietuvoje populiarėja degalinės, kuriuose kortelės visai nepriimamos: „Mūsų manymu, mokesčiai yra neadekvatūs tai paslaugai, kurią teikia bankai. Mes pirmieji pradėjome nepriiminėti kreditinių kortelių kai kuriose degalinėse. Dabar tokių degalinių yra septynios. Jose klientams iš karto suteikiame nuolaidą, jeigu jie atsiskaito grynaisiais. Matau, kad mūsų pavyzdžiu jau ėmė sekti kai kurie mažesni tinklai.“ Anot degalinių tinklo atstovo, įmonė turi savo atsiskaitymų korteles, todėl gali palyginti, kokie yra tikrieji jų aptarnavimo kaštai. „Mes nenorime grįžti į akmens amžių.

Turime savo atsiskaitymo kortelę, kurią išduodame juridiniams asmenims. Puikiai žinome, kiek kainuoja viena transakcija, nes patys už jas mokame. Tai labai maža suma, palyginti su tuo, ką ima bankai“, – teigė R.Turslinkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kortelių aptarnavimo mokesčiai itin skaudžiai smogia tiems verslams, kurių pelno maržos palyginti mažesnės: „Kodėl problemos nekelia didesnės parduotuvės? Todėl, kad ten yra visai kiti antkainiai. Du ar trys procentai

L.Espitalieris-Noelis: „Nukentės vartotojai, smulkieji verslininkai, lėtės inovacijos, didės šešėlinės ekonomikos mastai.“

didelio skirtumo nedaro, tačiau jei antkainis yra 20–30 proc. Mūsų antkainis yra nuo 4 iki 9 proc. Be to, mes parduodame akcizinę prekę. Valstybė padidina mokesčius ir benzinas brangsta. Nuo mūsų tai nepriklauso, bet bankui turime mokėti papildomus procentus.“ Iškreipta rinka „Kitas paradoksas – kodėl šiuo metu grynųjų pinigų inkasacija, kai fiziškai dirba

Į miesto gatves žengia papildomos kelininkų pajėgos birželį kelininkai pradėjo Panemunėje esančios Tilto gatvės rekonstrukcijos darbus. Šį mėnesį planuojama užbaigti Piliakalnio gatvės ir Jiesios plento bei Vaidoto, Moliakelio, Plytinės gatvių ir Jiesios plento žiedinių sankryžų įrengimo darbus.

Nuo balandžio vidurio dirbti pradėję kelininkai per daugiau nei du mėnesius sutvarkė pagrindinėse miesto gatvėse atsivėrusias pavojingiausias duobes. Šiuo metu duobių tvarkymo darbai vykdomi šalutinėse gatvėse. Pastaruoju metu įsibėgėja ir ištisinio asfaltavimo darbai, kurių metu kelininkai gatvėse kloja naują asfalto dangą, keičia bortelius bei atnaujina šaligatvius.

Kasdien miesto gatvėse darbuojasi 4-6 kelininkų brigados, tvarkančios pavojingiausias duobes. Šiuo metu darbai vyksta Baltų, Savanorių ir Sukilėlių prospektuose, Žemaičių ir Baterijos plentuose bei Titnago gatvėje. „Kai kuriose gatvėse, kur eismas ypač intensyvus, kelininkai darbuojasi ir naktį. Tai sukelia mažiau problemų ir darbininkams, ir vairuotojams“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.

KLOJA NAUJĄ ASFALTO DANGĄ Prieš dvi savaites kelininkai pradėjo Aušros gatvės remonto darbus, kurių metu bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti šaligatvio borteliai ir sutvarkyti nuvažiavimai nuo gatvės į šalutines teritorijas.

Praėjusią savaitę buvo paklota nauja asfalto danga ant Utenos gatvės viaduko.

Kitą savaitę kelininkai žengs į Vilijampolės pradžioje esančią Jurbarko gatvę, kurioje šiuo metu tiesiami vandentiekio ir buities nuotekų tinklai. Konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno keliai“ Jurbarko gatvėje nuties naują asfalto dangą ir paklos naujus šaligatvius.

Kelininkai taip pat naujai išasfaltuos Raudondvario plento, Panerių ir Jurbako gatvių žiedinę sankryžą.

Liepos mėnesį planuojama pradėti į Žemuosiuose Šančiuose esančią Respublikinę Kauno ligoninę vedančios Skuodo gatvės remontą. Šioje gatvėje bus paklota nauja asfalto danga, įrengti nauji gatvės borteliai ir naujas šaligatvis. Skuodo gatvės atkarpą nuo A. Juo-

Prioritetas teikiamas gatvėms, kuriomis važiuoja didžiausi transporto srautai. zapavičiaus prospekto iki bendrovės „Kautra“ teritorijos savo lėšomis sutvarkys greta esančio prekybos centro „Norfa“ patalpas valdanti bendrovė „Rivona“. Šią vasarą taip pat planuojama atnaujinti nuvažiavimą nuo Varnių gatvės į Neries krantinę. Šioje itin prastos būklės atkarpoje bus paklota nauja asfalto danga.

VEIKSMINGIAUSIAS RECEPTAS – GATVIŲ REKONSTRUKCIJA Rangovai šiuo metu baigia A. Juozapavičiaus prospekto ir Parodos kalno rekonstrukcijos darbus. A. Juozapavičiaus prospekte darbininkai kloja šaligatvių plyteles, įrenginėja gatvės atitvarus. Šįmet planuojama pradėti K. Petrausko gatvės atkarpos nuo Vydūno alėjos iki Radvilėnų plento rekonstrukcijos darbus, kurių metu gatvė bus praplatinta iki 14 metrų. Skaičiuojama, jog po rekonstrukcijos kelionės laikas šia gatve sutrumpės maždaug 10 proc. Šiuo metu rangovai vykdo užpernai pradėtą Aleksote esančios Technikumo gatvės rekonstrukciją. Šį

DIDŽIOJI LĖŠŲ DALIS - MAGISTRALĖMS Gatvių tvarkymui iš šių metų miesto biudžeto skirta 2 mln. Lt. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Kaunui šįmet skirta beveik 11 mln. Lt. „Jeigu biudžetą ir toliau pavyks rinkti sėkmingai, gatvių tvarkymui bus galima skirti kelis papildomus milijonus litų. Tačiau šios lėšos tikrai neišspręs visų problemų, todėl būtina keisti Kelių priežiūros įstatymą. Dabar jame numatyta, kad miestų gatvėms remontuoti kasmet skiriama tik 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, o 80 proc. atitenka magistralėms. Miestų gatvėms skiriamą dalį būtina didinti bent iki 30-40 proc.“, – akcentavo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

RENGIASI RAUDONDVARIO PLENTO REKONSTRUKCIJAI Bendrovės „Laboratorinių bandymų centras“ specialistai, ištyrę daugelį miesto gatvių, pateikė nelinksmą išvadą – sovietmečiu tiestose gatvėse nėra reikiamų pagrindų. Todėl tokias gatves kaip Raudondvario plentas ar Jonavos gatvė būtina pilnai rekonstruoti, kaip tai buvo padaryta A. Juozapavičiaus prospekte. „Šiuo metu prasčiausios būklės yra Raudondvario plentas. Šioje gatvėje susidėvėjusi ne tik važiuojamoji dalis, bet ir požeminės komunikacijos, todėl būtina esminė gatvės rekonstrukcija. Tai yra didžiulis projektas, kurio vertė gali siekti 80-90 mln. Lt. Šįmet baigsime Raudondvario plento rekonstrukcijos techninį projektą ir jo rekonstrukciją vykdysime 2014 arba 2015 metais panaudodami ES paramą“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Aloyzas Pakalniškis.

žmonės, skaičiuojami banknotai, jie saugomi ir transportuojami, kainuoja mažiau nei brūkštelėjimas kortele? Tai absurdas“, – piktinosi R.Turlinskas.

Lietuvos banko asociacijos vadovas S.Kropas tikina, kad Lietuvoje bankai subsidijuoja grynųjų pinigų operacijas: „Tai nėra teisinga. Taip bankai patys pjauna šaką, ant kurios sėdi, ir prieštarauja tikslui skatinti elektroninius atsiskaitymus.“ Pasak jo, pasaulis vis greičiau juda elektroninių atsiskaitymų link, o Lietuvoje tokie mokėjimai sunkiai skinasi kelią: „Pavyzdžiui, suomiai dabar svarsto įstatymą, draudžiantį mokėti atlyginimą grynaisiais.

Norvegijoje atsiskaitymai grynaisiais ribojami iki 500 eurų. Švedijoje bankai uždarinėja skyrius ir mažina bankomatų skaičių.

Yra miestelių, kuriuose negalima išsiimti grynųjų pinigų ir visuomenė tai priima kaip racionalų žingsnį.“ Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnioji ekonomistė Jūratė Butkutė „15min“ teigia, kad komerciniai bankai santykinai didesnius įkainius taiko norėdami padengti savo veiklos sąnaudas. „Pernai Lietuvos bankas atliko mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimą. Jo rezultatai rodo, kad bankų grynųjų pinigų operacijos, mokėjimo kortelių veikla ir tiesioginio debeto operacijų sąnaudos yra didesnės nei pajamos“, – pastebėjo J.Butkutė.

Komerciniai bankai Lietuvoje iš paslaugų ir komisinių mokesčių 2012 metais surinko 157,6 mln. litų pajamų, o iš palūkanų gavo 263 mln. litų įplaukų. Pirmąjį šių metų ketvirtį už naudojimąsi komercinių bankų paslaugomis sumokėta 5,2 proc. mažiau komisinių nei prieš metus.

Užsk. Nr. 306874

15min • 2013 m. birželio 28 d.

2013 metų atlikti/planuojami darbai t Utenos g. viadukas t Aušros g. t Jurbarko g. t Jurbarko g./Raudondvario pl. žiedas t Skuodo g. t Nuvažiavimas nuo Varnių gatvės į Neries krantinę t Du Panemunėje esantys žiedai t K. Petrausko g. rekonstrukcija (nuo Vydūno al. iki Radvilėnų pl.) t Tilto gatvės rekonstrukcija t Technikumo g. rekonstrukcija (baigiama) t A.Juozapavičiaus g. rekonstrukcija (baigiama) t Parodos g. rekonstrukcija (baigiama) 2012 metais atlikti darbai t Technikumo g. (nuo Veiverių g. iki Naujokų g); t Panerių g. (nuo Panerių g. 10 iki Panerių g.

139); t Radvilėnų pl. (nuo K. Petrausko g. iki Vydūno al.); t J. Basanavičiaus al. (nuo Radvilėnų g. iki Taikos pr.); t Partizanų g. (nuo Partizanų g. 49 iki Kovo 11-osios g.); t Juozapavičiaus pr. (tęsiama rekonstrukcija); t Parodos g. (pradėta rekonstrukcija); t Nuokalnės g. (pabaigta rekonstrukcija); t K. Petrausko g. (nuo Parodos g. iki Vydūno al.); 2011 metais atlikti darbai: t Taikos pr. žiedas (tarp Kovo 11-osios g. ir Taikos pr.); t VI-o forto žiedas (tarp K. Baršausko ir Kovo 11-osios g.); t Nuokalnės g. (pradėta rekonstrukcija); t Technikumo g. (pradėta rekonstrukcija); t Viadukas per geležinkelį Rokuose; t Molėtų g. (nuo Alantos g. iki P. Dovydaičio g.); t S. Moniuškos g. (nuo Radvilėnų pl. iki J. Mateikos g.); t Ukmergės g. (nuo namo Nr. 9 iki Šiaurės pr.); t Tymo g. (nuo Lukštynės g. iki Paštuvos g. ); t Lukštinės g. (nuo Medekšinės g. iki Berlainių g. ); t Ramunių g. (nuo Bivylių g. iki Zylių g.); t Aido g. (nuo Pienių g. iki Garso g.); t Veiverių g. (nuo namo Nr. 55 iki Nr. 117) ; t Ąžuolyno takas (nuo Radvilėnų pl. iki Sporto g.)

18 | Gyvenimas

15min • 2013 m. birželio 28 d.

„Nenurašykite mūsų“

Dukrą su Dauno sindromu auginanti mama: Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

Šešiametė Marija jau skaito knygas ir labai laukia rugsėjo, kai pradės lankyti parengiamąją klasę Vilniaus Karalienės Mortos mokykloje. Mergaitė čia mokysis to paties, ko ir visi vaikai, nors ji yra kitokia – paženklinta Dauno ligos. „Žmonės, nenusistatykite iš anksto, kad tas vaikas kažko negali, – prašo Marijos mama Karolina, išvaizdi, sėkmingai savo verslą plėtojanti 32 metų moteris. – Mano dukra tikrai nieko nepadarė, už ką galėtų būti pavadinta neprotinga. Nenurašykite jos. Mūsų šeimai Dauno sindromas nėra pasaulio pabaiga. Tiesiog yra kitaip. Ir viskas.“ Dvi savaitės ašarų Pirmajai Karolinos dukrai – beveik dešimt metų. Sveiko vaiko auginimas moteriai dabar atrodo kaip lengvas pasivaikščiojimas: viskas, regis, vyko be jokių pastangų. Kai laukėsi antrosios dukros, Karolina perskaitė straipsnį apie moterį, auginančią Dauno liga sergantį vaiką. Po to ilgai verkė. Praėjo keli mėnesiai ir gimė Marija. Gydytojai ligą pastebėjo iš karto.

Dvi pirmosios naujagimės gyvenimo savaitės buvo aplaistytos tėvų ašaromis. Atrodė, belieka užsidaryti tarp keturių sienų, gyventi tyliai ir kentėti. „Dauguma tėvų taip ir elgiasi. Bet taip tik kenkia savo vaikui“, – žino Karolina.

Pirmoji šeimos užduotis buvo sukaupti kuo daugiau informacijos apie Dauno sindromą. Daugiausia jos rado anglų kalba. Kai

Nebijome ateities. Jau dabar matome, kad milijonai dalykų, dėl kurių taip jaudinomės, neįvyko.

Dauno sindromą turintys vaikai yra meilūs ir paslaugūs, mėgsta žaisti, pamėgdžioti kitus.

123rf.com nuotr.

Marijai suėjo pusantro mėnesio, kineziterapeutas ją pradėjo mankštinti. Po valandą per dieną, penkis kartus per savaitę. Nuo trijų mėnesių su kūdikiu dirbo logopedas, nuo dvejų metų – ergoterapeutas. „Darai tą patį, ką ir su sveiku vaiku, tik gerokai aktyviau, – pasakoja Karolina. – Turi visko duoti kaip trims vaikams. O rezultato lauki ilgai. Labai ilgai.“ Darželyje staiga neliko vietos Kai sulaukusi pusantrų metų Marija pradėjo vaikščioti, tėvai suprato, kad gali pabandyti dukrą ugdyti kartu su sveikais vaikais.

Apie auklę net nesvarstė. „Mes skaitome ir žinome, kad Dauno liga sergantiems vaikams labai svarbus kolektyvas. Jie mato, ką daro kiti, ir mėgdžioja. Tokiu būdu ir tobulėja“, – paaiškina Karolina.

Vaikų darželio ji ieškojo per pažįstamus.

Dairėsi privataus, nes belstis į valdiškus nesiryžo – ten sunku patekti net ir sveikiems vaikams. „Žinoma, yra specializuotų, savivaldybės išlaikomų darželių. Laisvų vietų ten – apstu. Bet Marijai toks darželis būtų reiškęs raidos sulėtėjimą – jai trūktų vaikų, iš kurių galėtų mokytis“, – įsitikinusi Karolina. Net jei ir esi pasiruošęs mokėti tiek, kiek prašo, ne visada esi laukiamas. Vieno privataus vaikų darželio šeimininkai iš

pradžių sutiko priimti Mariją, bet vaikui dar nepradėjus jo lankyti, persigalvojo. Esą, neliko vietos. „Paprašiau draugės paskambinti į tą darželį – jos vaikui vietos atsirado. Matyt, žmonės išsigando, kad nukentės verslas, kad kiti tėvai bus nepatenkinti, išsilakstys. Nors mano vaikas nėra nei agresyvus, nei irzlus. Bet apie tai net nepasiteiravo“, – pasakoja Marijos mama.

Ji nė kiek nesuglumo, kai kitame privačiame darželyje sulaukė klausimo, ar Marijos neištinka agresijos priepuoliai: „Natūralu, kad auklėtojas turi žinoti, ko tikėtis iš vaiko. Į tą darželį mus ir priėmė. Lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitus.“ Nenori aitrinti širdies Žmonės su Dauno sindromu, kaip, beje, ir sveikieji, – labai skirtingi. „Vienas šiaip ne taip išmoksta minimaliai apsitarnauti, o kitas, kaip mes vadiname, – „profesorius“, – šypteli Karolina. – Žinome, kad mūsų dukra nėra eilinis atvejis. Daug Dauno sindromo turinčių suaugusiųjų nesugeba ne tik skaityti, bet ir kalbėti.“ Pažinti raides Marija išmoko, kai jai buvo vos dveji. Po to, padedama mamos, po truputį ėmė jas jungti į skiemenis. Dabar mergaitė jau pati skaito. Kokią knygą? „Rasa ir Lukas“, – susidrovėjusi atsako Marija ir

prisispaudžia prie mamos. Dauno liga sergantys žmonės paprastai sunkiai orientuojasi aplinkoje ir lengvai pasiklysta. Bet Marijai tai nebūdinga. Namų kvartale, kur šeima gyvena, šešiametė be vargo randa kelią pas kaimynus ir namo.

Bet garsiai kalbėti apie Marijos pasiekimus mama nedrįsta. Tuo labiau – jais didžiuotis. „Nieko nenoriu užgauti, – paaiškina. – Išgirs tokį patį vaiką auginantys tėvai ir jiems suskaus širdį: o kodėl maniškis to nesugeba?“ Kiekviena diena – laimėjimas „Nereikia mūsų gailėti – džiaugsmo mums netrūksta. Štai grįžo Marija iš darželio patenkinta – mes laimingi. Sakome, kad vaikui vėl laimėjome laimingą dieną, – šypteli Karolina. – Nežinome, kas mūsų laukia: ar dukra pajėgs mokytis, ar nereikės jos palikti antriems metams, pakeisti mokyklą.

Negalvojame apie tai ir nebijome ateities.

Jau dabar matome, kad milijonai dalykų, dėl kurių taip jaudinomės, neįvyko. Tai kam toliau save kankinti? Reikia susitaikyti ir po truputį bandyti keisti visuomenės požiūrį.“ Kaip tai paaiškinti vaikams?

Dabar Marijos draugai – 3–6 metų vaikai.

Tokie ne visada supranta, kad jų draugė –

Gyvenimas | 19

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Apie ligą • 1866 m. anglų gydytojas Johnas Langdonas Downas pirmą kartą aprašė grupę intelekto sutrikimų turinčių vaikų, kurie visi buvo panašios išvaizdos („panašūs į mongolus“). Tačiau Dauno sindromo priežastis buvo atskleista tik po šimtmečio. Paaiškėjo, kad tokie žmonės savo ląstelėse turi tris 21-ąsias chromosomas vietoje reikalingų dviejų.

• Ši liga neturi nieko bendro su socialiniu statusu. T.y., Dauno sidnromu sergančių vaikų gali susilaukti ir žalingų įpročių neturintys žmonės.

• Išskirtiniai Dauno sindromo požymiai: apvali galva, plokščias pakaušis, platus tarpuakis, įstriži vokų plyšiai, pravira burna, mažas svoris, intelekto sutrikimas, kuris gali būti lengvesnės arba sunkesnės formos.

• Dauno sindromo paženklintiems vaikams svarbus nešiojimas, mylavimas, bendravimas, švelnumas.

• Kiek Lietuvoje yra žmonių su Dauno sindromu, objektyvių duomenų nėra. Chromosomų anomalijomis (Dauno sindromas į šią klasifikaciją įtrauktas) sergančiųjų 2010 m. užregistruota 737 (iki 17 metų – 456 žmonės; 18 metų ir daugiau – 281). Nustatyta, kad Dauno sindromas pasitaiko vienam iš 600–800 naujagimių.

kitokia. Tačiau mokykloje jau supras.

Ir, gali būti, – tyčiosis. Tam mergaitės tėvai ruošiasi iš anksto. Pirmasis darbas – pokalbis su būsimų bendraklasių tėvais. „Bus susirinkimas. Papasakosime, kokia mūsų dukra, pasvarstysime, kaip tėvai turėtų tai paaiškinti savo vaikams.

Jeigu sakys, kad kai kurie gimsta kvailesni ir prie tokių geriau nelįsti, bus liūdna. Bet jei paaiškins, kad nėra žmonių be trūkumų, kad ir tu kai ko nesugebi – neištari „r“ raidės ar nemoki užsirišti batų – vaikų reakcija bus visai kitokia“, – įsitikinusi Karolina.

Vienus sunkumai palaužia, kitus, priešingai, – užaugina. „Man 32 metai, bet jaučiuosi labiau subrendusi už savo bendraamžes, – prisipažįsta Marijos mama. – Niekas nebebaisu. Reikia ką nors padaryti – jūra iki kelių ir eini.

Anksčiau galvojome, kad vyresnioji dukra privalo būti pirmūnė – taip, kaip mes abu su vyru. O dabar aišku, kad laimė visai ne tame. Viską atiduočiau, kad mano vaikas būtų sveikas, bet nė už ką nekeisčiau jo į kitą. Net ir į dešimt kitų. Kuris gi šešiametis kelis kartus per dieną apsikabina ir prisipažįsta: „Mama, aš myliu tave“?

Tėvai viliasi, kad užaugusi Marija įgys profesiją ir ramiai, su meile dirbs.

Svajoja, kad galbūt jų mažoji kada nors taps socialine pedagoge – jau dabar ji mėgsta mokyti, globoti mažesnius už save. O gal klijuos vokus, gal pardavinės gėles... Yra milijonas dalykų, kuriuos Marija pajėgi atlikti.

A.Landsbergienė:

„Vaikui neįgalusis neatrodo neįgalus“ „Mes mėgstame pakalbėti, kad neįgaliųjų integracija būtina.

Bet tai vienur, tai kitur išgirsti: „Valio, išmetėme iš darželio ar mokyklos, nes tas vaikas visiems trukdė“ – pastebi edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

J.Kalinsko nuotr.

Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt Jos nuomone, auklėtojai ir tėvai iš tiesų dorai nežino, ką ta integracija reiškia ir kokią naudą duoda ne tik neįgaliam, bet ir sveikam vaikui. „Paprastai tėvai mano, kad jų vaikams neįgalus draugas tik trukdo tobulėti ir atima auklėtojo dėmesį“, – vyraujantį požiūrį trumpai nusakė A.Landsbergienė.

– Ko mokosi sveiki vaikai, būdami kartu su neįgaliaisiais?

– Jie mokosi empatijos (gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus – red. past.), gerėja jų savipagalbos įgūdžiai. Pavyzdžiui, jie ne tik patys apsirengia, bet ir padeda apsirengti kitam.

Sena gera tiesa dar nuo Sokrato laikų: geriausiai išmoksti kitą mokydamas. Kitais žodžiais, jeigu tu gali aiškiai išdėstyti reikalą kitam žmogui, vadinasi, pats jį puikiai išmanai. Turėdami savo grupėje vaiką su negalia, kiti vaikai jį gali mokyti ir taip tobulėti patys. Ir niekas iš jų neatimama – vien tik duodama, ir jūsų vaikai duoda kažkam kitam.

Be to, jie pradeda kitaip matyti pasaulį, galų gale, keičiasi jų požiūris į negalią. Pavyzdžiui, mano kartos žmonės dažnai nežino, kaip elgtis su neįgaliuoju. Tuo metu šalia jo augančiam vaikui viskas atrodo paprasta – jis be jokių papildomų pastangų gali natūraliai bendrauti. O bendrauti su neįgaliuoju iš tiesų reikia lygiai taip pat, kaip ir su visais kitais. Mes juk visi turime specialiųjų poreikių, tik kai kurių mūsų specialieji poreikiai yra ypatingesni.

– Bet vyrauja požiūris, kad vaikui naudingiau augti su panašiai ar toliau pažengusiais vaikais: mokančiais bendrauti, skaityti ir pan.

– Visai nesvarbu, kada tu išaugai iš sauskelnių, išmokai užsisegti sagą ar pradėjai skaityti. Tolimesniam tavo gyvenimui tai neturi jokios reikšmės Tuo tarpu emociniai, socialiniai dalykai mus lydi visą laiką – net paskutinę gyvenimo dieną jų reikės.

Man vienas JAV profesorius pasakė: „Visi gimstame su vienu doleriu ir keturiomis kišenėmis: fizinės, kognityvinės, socialinės ir emocinės raidos. Nėra taip, kad kiekvienoje kišenėje būtų po 25 centus – kažkur jų daugiau, kažkur mažiau. Pedagogo užduotis – pastebėti, kurioje kišenėje vaikas turi daugiausia centų. Ant tos kišenės ir turime lipdyti sparnus.“ – Jūsų įkurtose privačiose ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose „Vaikystės sodas“ priimami ir sveiki, ir negalią turintys vaikai. Durys niekam neužtrenktos?

– Kai atsirado „Vaikystės sodas“, mano pirmoji mintis buvo, kad jis turi būti atviras daugeliui vaikų, bet negalia turi būti ne fizinė ir nelabai sunki. Aišku, galima pasakyti: „Austėja, tu labai išranki, kaip tu apskritai drįsti rinktis?“ Bet tai joks išrankumas. Vaikams su didele fizine negalia aš nepajėgi pasiūlyti liftų ir kitko, kas palengvintų jų gyvenimą. Tiesiog negaliu sau leisti tokių didelių investicijų.

Bet galiu sau leisti į grupę integruoti vieną vaiką autistą. Arba su Dauno sindromu,

su klausos aparatu. Bet jį turi mokėti integruoti ir pedagogai, ir tėvai. Šį darbą pradėjome prieš trejus metus – dabar visuose „sodeliuose“ turime bent po vieną vaiką su negalia.

O šį mėnesį Vilniuje, Antakalnio rajone, duris atvėrė naujas „sodelis“ – vaikų darželis-pradinė mokykla, kur kiekvienoje grupėje yra po 1–2 Dauno sindromą turintys vaikai. Už jų ugdymą tėvams nereikia mokėti.

– Kokia vaikų reakcija, kai į jų grupę ateina neįgalus vaikas?

– Jie pasako: „Šitas vaikas kitaip atrodo. Kodėl?“ Vaikai yra atviri ir daug lengviau priima pasaulį. Tai ne mes, kurie suvaržyti stereotipų, kažkokių įsivaizdavimų. Jiems neįgalus vaikas nėra neįgalus. Jis yra jų gyvenimo ir jų pasaulio dalis, ypač jei jie išsiaiškina: „Aaa, tas kitoks vaikas serga.“ Ir tada jau visiems drąsiai, atvirai pasakoja: „Austėja serga. Dėl to Austėjai reikia padėti. Aš kai pirmas apsirengiu, visada jai padedu. Kartais Austėja labai supyksta. Bet jai reikia leisti vienai papykti ir ji nusiramina, žaidžia su mumis.“ – O kaip dėl patyčių?

– Dauguma žmonių mano, kad patyčios prasideda mokykloje. Ne, jos prasideda darželyje. Tiksliau, patyčių daigai pradeda kaltis, kai tik vaikas išmoksta kalbėti. Svarbiausias – sulaikyti jį būtent tuo metu. Ne bausti, o tiesiog paklausti: „O ar tu pagalvojai, kaip tas skriaudžiamas vaikas dabar jaučiasi? Kaip tu jaustumeisi jo vietoje?“ Į mokyklą vaikas turi ateiti jau turėdamas stiprius pagrindus – jam turi būti bjauru tyčiotis iš kito. Ypač iš tokio, kuriam reikia pagalbos, kuris turi iš tavęs mokytis.

Visi vaikai pereina tą etapą, kai jų rankelės daug greitesnės už žodelius ir jie daug greičiau trenkia, jei kas nepatinka, negu pasako. Kai taip nutinka, mes nuskriaustam vaikui sakome: „Augustas mokosi.“ O ne tai: „Augustas – mušeika.“ Ne, Augustas mokosi pasakyti, kas jam nepatinka, ir tu būk kantrus, būk supratingas – parodyk jam, kaip reikia elgtis. Tada nuskriaustasis nusivalo ašaras – juk jis yra tas mentorius, kuris išmokys Augustą. Ir nebesijaučia auka.

20 0 | Pasaulis

15min 15mi 15 m n • 20 mi 2 2013 13 m m.. bi birž birželio ržel rž e io 2 el 28 8 d. d

Uosto direkcijos viceprezidentas ir infrastruktūros direktorius W.Tankiewiczius sako, kad jis yra ne jūros, o žemės žmogus iš Vilniaus

Gdynės uostas tapo vienu didžiausių ir moderniausių Baltijos jūros uostų.

123rtf.com nuotr.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka Specialiai „15min” iš Gdynės Vieni pastatai negailestingai griaunami, kiti kyla. W.Tankiewiczius beria investicijų ir konteinerinių krovinių skaičius, rodo, kur koks sandėlis bus nugriautas ir kas iškils po to. Atkreipia dėmesį į neseniai perstatytą Olandų krantinę – likviduoti per karą numestų anglų bombų paskutiniai padariniai. Ir Emigrantų muziejų, kuris kuriamas vietoj seniausio uosto pastato. Į klausimą, ką jam pačiam reiškia jūra, atsako netikėtai: „Esu žemės žmogus, iš Vilniaus krašto. Nors dėl nesuvokiamų priežasčių man maloniau pasivaikščioti jūros pakrante, nei kur kitur, o mėgstamiausia vieta yra paplūdimys tarp Orlovo ir Sopoto. Žodžiu, nesu jūreivis, nesu su jūra ypatingai susijęs. Man Gdynė yra labiau dvasinė vieta – panaši į Vilnių, nes tai miestas-uostas, pastatytas iš nieko ir neseniai, tik pernai, šventėme uosto 90 metų sukaktį.“ Pasieniečiai nenorėjo išleisti W.Tankiewicziaus istorija – ne mažiau kvapą gniaužianti nei Gdynės uosto.

Gimęs Gardine. Jam buvo vos metai, kai tėvai persikėlė į Vilnių. Mokėsi Pavilnio mokykloje ir 11-ojoje vidurinėje (dabar A.Mickevičiaus gimnazija), o 1979-aisiais kartu su tėvais išvažiavo į Gdynę. 1988-aisiais Gdansko universitete baigė teisę, tačiau Lenkijos teisininku netapo.

Lietuva traukė kaip magnetas. Walery grįžta į sovietų okupuotą Lietuvą – čia jo laukia mylimoji Anna. Lenkų kalbos mokytoja. „Kai žengiau per sieną į Lietuvą, Lenkijos pasieniečiai nenorėjo išleisti: „Ką – pas rusus? Visam laikui? Išprotėjai!“ „Neišprotėjau, vedžiau vilnietę, važiuoju pas žmoną“, – prisimena aną sugrįžimą į Lietuvą W.Tankiewiczius. „Tai mes poną areštuosime, o jūs pasakysite žmonai, kad neišleidome“, – mėgino tuomet dar atvesti jį į protą Lenkijos pasieniečiai.

Walery veržėsi į Vilnių. Kaip tada manė – gyventi visam laikui. W.Tankiewicziui tai buvo grįžimas į vaikystės šalį. Ką veikė Lietuvoje, iš ko gyveno?

Prasidėjus Sąjūdžiui lenkiškose Lietuvos mokyklose buvo pradėta dėstyti Lenkijos istorija. Ir reemigrantas W.Tankiewiczius, kuriam jau tada istorija buvo tapusi rimtu hobiu, tampa 19-osios vidurinės mokyklos (dabartinė V.Sirokomlės) istorijos mokytoju.

Tačiau po dvejų metų suprato – mokykla ne jam. Pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos radijo lenkų redakcija. Kai Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Česlavas Okinčicas įkuria radijo stotį „Znad Wilii“, Walery tampa jos direktoriumi. Dveji metai prabėga „Znad Wilii“.

Emigrante tapo žmona Tačiau išgyvenęs šešerius metus Lietuvoje Walery ima ilgėtis Lenkijos. Jam pavyksta įtikinti žmoną, kuri iki tol nenorėjo nė girdėti apie išvykimą iš Lietuvos: „1994

„Kaip Lenkijoje ilgėjausi Vilniaus, taip Vilniuje pradėjau ilgėtis Lenkijos.“

1920 – Versalio sutartis garantuoja Lenkijai siaurą priėjimą prie Baltijos jūros. Inžinierius Tadeuszas Wenda išrenka uostui vietą. Juo tampa Gdynė.

1922 – Lenkijos seimas nusprendė

Dukart vilnietis iš Gdynės Gdynės uostą bandome aprėpti iš automobilio, kurį vairuoja uosto direkcijos viceprezidentas ir infrastruktūros bei nuosavybės valdymo direktorius 50 metų Walery Tankiewiczius. Gdynės uostas – tai 60 hektarų teritorija su gausybe kelių, gatvių, sandėlių, prieplaukų ir kitų uosto atributų.

Skaičiai

Gdynės žvejų miestelyje pastatyti modernų uostą.

1929 – Iš Gdynės uosto į Niujorką atidaroma keleivinių garlaivių linija.

1939–1945 – Vokiečiai užimtą Gdynę pavadina Gotenhafenu, kuris paverčiamas karinio jūrų laivyno baze.

469 516 – Tiek keleivių Gdynės uostas aptarnavo pernai.

16 mln. t – tiek krovinių perkrauta Gdynėje 2012 m.

metais atvažiavome į Lenkiją – aš grįžau, o žmona emigravo kartu su Lietuvoje gimusiais Przemeku ir Ewa.“ Dairėsi žurnalistinio darbo – nepavyko, pradėjo dirbti fabrike. Jau trylika metų – uoste. Taip grįžtame prie jūros temos. Ką tokio turi Gdynė, kuri antrą kartą Walery gyvenime įveikė Vilniaus trauką? „Čia yra labai daug žmonių, kurie gali pasakyti: mano senelis statė šį uostą, prieplaukas, o toje parduotuvėje dirbo mano močiutė, o pats gimiau štai tame priestate šalia parduotuvės. Po karo, kai trūko gyvenamojo ploto, daug žmonių gyveno uosto teritorijoje. Tad emocine prasme tie dalykai labai traukia, nors Gdynė ir yra 600 metų jaunesnė už Vilnių“, – susimąsto W.Tankiewiczius.

Uosto direkcijos viceprezidentui atrodo, kad tie emociniai ryšiai yra labai svarbūs: „Pastačius Gdynę iškart po Nepriklausomybės atgavimo buvo išsaugotas pasididžiavimas, kad Lenkija, kuri pralaimėdavo visus karus ir sukilimus, kuri buvo trypiama kariuomenių tiek iš vienos pusės, tai iš kitos nuo pat XVII amžiaus ir kuri jau buvo sunaikinta, sugebėjo pati pastatyti miestą-uostą.“ Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Gdynė jau buvo didžiausias Baltijos jūros uostas pagal gabenamų krovinių kiekį. „Tad tarp 1922 metų, kai uostas pradėtas statyti, ir 1939-ųjų, buvo ilgas kelias. Tai ypatinga vieta“, – reziumuoja pašnekovas, įsukdamas į dar vieną uosto gatvę.

Vilnius – tai emocijos – Kas tada jums yra Vilnius, kuo skiriasi Vilniaus dvasia? – neatlyžtame.

– Kiekvienam tai atrodo vis kitaip, bet iš lenkų literatūros ir istorijos žinome, kad mums yra tik trys miestai, turintys išskirtinę dvasią. Tai – Krokuva, Lvovas ir Vilnius. Poetas Adomas Mickevičius parašė „Lietuva, tėvyne mano“. Visi lenkai to turi mokytis, nors galbūt vis mažiau jų supranta, kodėl čia tas A.Mickevičius Lietuvą tėvyne vadina.

Vilnius – tai emocijos, kylančios iš knygų, iš vaikystės.

Sugrįžau į Vilnių 1988 metais, kai Lenkijoje dar mažai kas tikėjo, kad komunizmas netrukus bus nugalėtas. Prieš atvykstant į Vilnių mano paskutinė emocija iš studentiško gyvenimo buvo dalyvavimas 1988-ųjų gegužės streike, kuris baigėsi pralaimėjimu. Tas jausmas įsismelkė į kaulus –

visi jautėme kartėlį, kad dar daug metų tęsis tas pats marazmas.

Tuometė situacija paveikė mano gyvenimą, mano meilę, nes žmona nenorėjo išvažiuoti iš Vilniaus. Taip pat ir mano ilgesį, nes iš Vilniaus buvau išvažiavęs 1979 metais, o 1980-ais uždarius sieną aštuonerius metus nebuvo galimybių net atvažiuoti į Lietuvą.

Vos sugrįžus į Vilnių, ten prasidėjo svarbiausi epochos įvykiai, pradėjo byrėti visas sovietinis blokas ir Sovietų sąjunga, kas atrodė nerealu.

Galimybė stebėti, kaip Lietuva atgimsta, keičiasi, o tuo pačiu metu matyti per televiziją, kad panašias emocijas išgyvena ir lenkai, lėmė, kad po kelerių metų vėl pradėjau ilgėtis Lenkijos. Kaip Lenkijoje ilgėjausi Vilniaus, taip Vilniuje pradėjau ilgėtis Lenkijos.

Tūkstančių šaltinių upė – Grįžote į Gdynę ir štai jau trylika metų dirbate uoste, rūpinatės uosto infrastruktūros plėtra. Kuo ypatingas Gdynės uostas?

– Visi uostai turi panašią strategiją. Kiekvienas Baltijos jūros uostas siekia būti dideliu konteineriniu uostu, priimti didelius laivus tiesiai iš Kinijos. Kol kas tik Gdanskas pasiekė šį tikslą, tik į Gdanską atplaukia 400 metrų ilgio laivai, gabenantys po 15–18 tūkst. konteinerių.

Gdanske buvo pastatytas naujas terminalas, kuris buvo suprojektuotas specialiai tokiems dideliems laivams. O mes dar tik dirbame, kad tokius laivus priimtume. Be abejo, nafta ar akmens anglis lengviausiai užtikrina didelę apyvartą. Bet šie kroviniai turi politinį atspalvį. Vienas „Orlen“ ar „Gazprom“ sprendimas gali lemti, jog vakar gaudavai milijonus, o šiandien – nieko.

O konteineriai reiškia tūkstančius klientų, jais gabenami visi įmanomi kroviniai. Šie kroviniai yra stabilūs, nes jų nelemia vienas sprendimas ar vienas siuntėjas, tai – tarsi tūkstančių šaltinių upė.

Kai pradėjau dirbti uoste, mūsų konteinerinis terminalas buvo vienintelis toks modernus ir didelis. Visoje Gdansko įlankoje buvo aptarnaujama 300–330 tūkst. konteinerių. O pernai jų jau buvo 1,6 milijono.

Mūsų analitikai prognozuoja, kad per 15–20 metų augimas sieks 200–300 procentų. Ginčijamasi tik dėl to, ar konteinerių skaičius pasieks 3 ar 5 milijonus, ir ar tai įvyks 2020 ar 2025 metais.

Todėl strategija paprasta – turime plėsti ir modernizuoti infrastruktūrą. Prieš

Pasaulis | 21

15min 1 15 5mi min • 20 2013 01 13 3m m.. b bi birželio irž ržel e io el o2 28 8d d..

nekilnojamasis turtas, infrastruktūra. Tai negali būti privatizuojama. Gdanską, Gdynę ir Ščeciną bei Svinouščę valdo viena bendrovė. Šių uostų valdytojai plečia infrastruktūrą, o nekilnojamąjį turtą išnuomoja privačioms įmonėms, besiverčiančioms verslu uoste.

Vieną mūsų konteinerinį terminalą valdo Filipinų koncernas, kitą – Honkongo kompanija. Jos tarpusavy konkuruoja įnirtingiau, negu su Gdansko uostu, nes yra arčiau viena kitos ir jų veiklos pobūdis panašus.

Tad reikia kalbėti ne apie uostų, o terminalų konkurenciją.

Mes tiek vieniems, tiek kitiems stengiamės suteikti galimybę naudotis tokia pat infrastruktūra. Žinoma, uostai konkuruoja, bet konkurencija persikelia kiek kitur.

Kaip sakydavo senieji pirkliai, geriau, kai gatvėje yra trys parduotuvės, o ne viena, nes tada atsiranda daugiau klientų, apyvarta didėja. Žinoma, yra ir konkurencijos, bet ir bendradarbiaujame.

W.Tankiewiczius pastebi, kad nepriklausomybės padaryti pokyčiai Vilniui – nuostabūs.

Nuotr. iš asmeninio archyvo.

penkerius metus turėjome 11–12 metrų gylį ir tai tik vienoje prieplaukoje. Dabar visas uostas yra pagilintas iki 13,5 metro, o jau pradėjome darbus gilinti uostą iki 16 metrų. Tokiam uostui, kaip mūsiškis, tai yra milžiniškos investicijos ir didžiuliai pinigai.

Kitas tikslas – išnaudoti Europos Sąjungos fondus. Iki 2020 metų galėsime naudotis ES fondais. Tikimės, kad mūsų rodikliai iki tol bus tokie geri, kad ES lėšų neteksime tik dėl savo pasiekimų. Mes naudojamės kofinansavimu iki 85 procentų. Tai fantastiškos galimybės.

Pagrindinė strategijos kryptis – pritaikyti uosto infrastruktūrą priimti didelius laivus.

Anksčiau anglis, akmens skalda būdavo gabenama 20–30 tūkst. tonų talpos laivais, o dabar – 50–70 tūkst. tonų ar net 100 tūkst. tonų laivais.

– Ar Klaipėda yra konkurentas Gdynei?

– Ne, nėra. Bet gali tapti konkurentu. Nes visi uostai, turintys ambicijų ir perspektyvų tapti uostais, galinčiais priimti tiesioginius konteinerinius laivus iš Kinijos, konkuruos

tarpusavy. Klaipėda turi tokių planų ir ambicijų. Apskritai, visi Baltijos uostai nori tapti tarpininkais Rusijai.

Rusija turi savo uostų, bet dauguma jų užšąla. Šiuo metu tik Gdanskas gali pasigirti uždirbantis iš konteinerių, gabenamų į Rusiją – Gdanskas priima 0,5 mln. Rusijai skirtų konteinerių.

Kroviniai iš Gdynės keliauja į pietus – visą Lenkiją, šiek tiek į Slovakiją ir Čekiją. Turime ambicijų geležinkeliais gabenti konteinerius į Rusiją ir Ukrainą. Bet net jei tai pavyks, tai nebus dideli kiekiai. Nes geležinkelių tinklas nėra tam pritaikytas.

Dabar mes beveik neaptarnaujame krovinių, skirtų ne Lenkijai. Tai vadinamasis ES šeštasis transporto koridorius. Tad su Klaipėda nekonkuruojame. Jeigu iš vieno uosto iki galutinio gavėjo yra 300 km, o iš kito – 500 km, tikimybė, kad pavyks perimti tokį krovinį, nedidelė.

– O su Gdansku?

– Ir taip, ir ne. Uostus Lenkijoje valdo valstybinės bendrovės, joms priklauso

Krizės nė nepajuto – Lietuvoje yra taip:pasikeičia valdžia, keičiasi ir Klaipėdos uosto vadovas. Kaip yra Lenkijoje?

– Iš esmės taip pat. Bet kadangi turime tris uostus ir tris jų valdytojus, yra niuansų. Uostų valdymo bendrovėse didžiausias akcininkas yra Valstybės iždas arba finansų ministras, bet akcijų turi ir vietos savivaldybės – Gdynės, Gdansko ir Ščecino ir Svinouščės miestai.

Tiesa, Gdynė turi vos 0,04 proc. uosto akcijų, bet pagal įstatymą savivalda turi užtikrintą padėtį stebėtojų taryboje – iš 9 narių 5 skirti finansų ministro, o 4 – Gdynės prezidento.

Gdynės uosto valdyboje esame trys.

Bet visi – jau seniai, tad politiniai pokyčiai mums neturėjo įtakos. Gdynės uosto vadovas uoste dirba jau 35 metus, o valdyboje – 20. Kita kolegė irgi visą gyvenimą čia dirba. Visų mūsų trijų patirtis uoste siekia beveik 80 metų. Taigi, palyginti su Gdansku ir Ščecinu, esame išimtis. Tai greičiausiai yra miesto prezidento Wojciecho Szczureko nuopelnas.

– Ar galima teigti, kad uostas yra didžiausias Gdynės darbdavys?

– Ne, uostas neturi didelės bendrovės.

1989 metais uoste dirbo 6,5 tūkst. žmonių. Dabar uosto bendrovėse dirba 1 800 žmonių.

Kažkada laivai laukdavo uoste po 2–3 savaites, kol juos iškraudavo, šiandien stovi 2 ar 4 valandas, konteineriniai laivai – aštuonias. Todėl atėję į uostą žmonės stebisi – čia juk nėra laivų, klausinėja, ar iš viso ką nors darome. Bet į Gdynę atplaukia daugiau nei 3 tūkst. laivų per metus.

Nuo 2003 metų investavome milijardą zlotų į prieplaukas ir kelius. Tai buvo uosto lėšos, taip pat pajamos iš privatizavimo, nes uostai nemoka valstybei dividendų, jeigu pajamos investuojamos į infrastruktūrą.

– Vadinasi, dividendų Lenkijos iždui nemokate?

– Ne. Pajamos iš bendrovių privatizavimo liko įmonėje ir buvo investuotos. Baigiame perstatyti visas uosto gatves, visos prieplaukos naujos arba suremontuotos, geležinkelio infrastruktūra atnaujinta.

– Ar skaudžiai smogė pasaulinė finansų krizė?

– Krizė mums įtakos neturėjo. Žinoma, skirtingi terminalai skirtingai tai pajuto.

Jei terminalas aptarnauja konteinerius, o krovinių iš Kinijos sumažėja 20 proc., tai jis tai pajunta. Tačiau pats uostas beveik pusę pajamų gauna už nuomos sutartis iš terminalų, kurie nuomojasi iš mūsų nekilnojamąjį turtą.

Apie 20 proc. pajamų gaunama iš uosto mokesčių, kuriuos moka į uostą atplaukiantys laivai. Tai yra sritis, kurią kiek paveikia rinkos svyravimai. Tad mes nepajutome šios krizės. Tiesa, krovinių kiek sumažėjo, nes 2007 metais turėjome didžiausią augimą – iki 17 mln. tonų krovinių, 2008 m. liko apie 15 mln. tonų, pernai jau buvo 16 mln. tonų, bet šįmet vėl tikimės 17 mln. tonų. *** W.Tankiewiczius baigia ekskursiją po Gdynės uostą ir vėl prisimena Vilnių. „Prieš penkerius metus nuvežiau savo tėvą į Vilnių, prieš tai jis Vilniuje buvo lankęsis tik 1990-aisiais, kai miestas buvo toks pat kaip ir 1979 metais, kai jį palikome. O 2006-aisiais, kai nuvažiavome į Belmontą, ten kur mes gyvenome iki Lenkijos, prie krioklių, kur šokinėdavau būdamas vaikas, kai tėvas pasivaikščiojo po miestą, grįždamas pasakė: „Vilnius labai pagražėjo.“ Nepriklausomybės padaryti pokyčiai Vilniui yra nuostabūs” – sako atsisveikindamas dukart vilnietis Walery, valdantis 60 hektarų infrastruktūros Gdynės uoste.

22 | Sportas

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Į Europą – be panikos Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

„Ekrano“ futbolininkai turi vilčių įveikti pirmąjį etapą. „Ekrano“ klubo nuotr.

Be didelio džiaugsmo, bet su viltimis laimėti. Taip informaciją iš Šveicarijos, kur buvo ištraukti šio sezono Europos klubų futbolo pirmųjų atrankos etapų burtai, pasitiko varžybose dalyvausiančių Lietuvos komandų vadovai ir treneriai.

Panevėžio „Ekranas“ UEFA čempionų lygos atranką pradės nuo antrojo etapo ir žais su Islandijos „Hafnarfjordur“, Europos lygos pirmojoje atrankos stadijoje Vilniaus „Žalgirio“ laukia akistata su Dublino „St.Patrick's Athletic“ (Airija), Marijampolės „Sūduvos“ – su „Turnovo“ (Makedonija), Pakruojo „Kruojos“ – su Minsko „Dinamo“ (Baltarusija).

Brangu, bet perspektyvu „Pliusas yra tai, kad turime realių galimybių patekti į kitą varžybų etapą. Minusas – išvyka bus nepigi, nes keliausime į vieną brangiausių pasaulio valstybių“, – situaciją įvertino „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. „Hafnarfjordur“ laimėjo šešis iš devynerių pastarųjų Islandijos čempionatų. „Gerai pažįstu jų prezidentą, žinau, kad prieš penketą ar šešetą metų tai buvo islandiška superklubo versija. Tik po krizės jiems teko susiveržti viską, ką įmanoma suveržti“, – apie varžovą, kurio žaidėjų branduolį sudaro Islandijos futbolininkai ir pora legionierių iš Anglijos, kalbėjo A.Labinas. Šių metų Islandijos pirmenybėse čempionai po aštuntojo turo užima antrąją vietą.

Nuo lyderio Reikjaviko KR „Hafnarfjordur“ atsilieka trimis taškais.

Pirmąsias rungtynes liepos 16 arba 17 dieną „Ekranas“ žais namuose, Panevėžyje. A.Labinui ši aplinkybė patinka: „Mums tai tradiciškai geresnis variantas. Pirmosiose rungtynėse įprastai žaidžiama gana atsargiai, o savo stadione mes tuo dažnai pasinaudojame.“ Geras variantas „Žalgiriui“ teks susikauti su Airijos čempionato lyderiu. 18 rungtynių sužaidęs „St. Patrick's“ trimis taškais pirmauja prieš „Derry City“, bet ši komanda turi vienerias rungtynes rezerve. „Jie – lyderiai, mes – irgi, – pastebėjo „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius ir neslėpė, kad burtai jo nenuvylė. – Pamatę krepšelius svarstėme, kad geriausias variantas būtų varžovai iš Airijos arba Latvijos. Ištraukę airius, tikėjomės, kad antrojo atrankos etapo burtai, perėmus gana aukštą varžovų reitingą, bus lengvesni. Taip ir įvyko.“

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Dejanas Blaževskis ir puolėjas Zoranas Baldovalijevas, Makedonijos čempionate dviese įmušę 34 iš 49 komandos įvarčių.

Tai, kad į Europos turnyrą „Turnovo“ žengs po atostogų – pranašumas „Sūduvai“. D.Gvildys irgi tiki, kad galutinis rezultatas gali būti palankus jo treniruojamai komandai: „Lietuvos futbolo lygis nėra toks aukštas, kad galėtume būti laikomi favoritais, bet tikrai atiduosime visas jėgas.“ Sėkmės atveju antrajame etape marijampoliečių lauktų kroatų klubas Splito „Hajduk“. Su varžovais iš Kroatijos – Zagrebo „Lokomotiva“ – sėkmės pirmajame etape atveju žaistų ir „Kruoja“.

Tituluoti ir stiprūs „Varžovas stiprus, o burtai visada yra teisingi“, – šyptelėjo „Kruojos“ direktorius Emilijus Junevičius vertindamas būsimą akistatą su Minsko „Dinamo“.

Pakruojo futbolininkams teks stoti į kovą su varžovu, turinčiu spalvingą istoriją. 1982-aisiais „Dinamo“ tapo

Dabar visiems kreditams nuo 500 Lt, net –

50% NUOLAIDA. Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

Antrajame etape „Žalgirio“ lauks Tetovo „Teteks“ (Makedonija) ir Jerevano „Piunik“ (Armėnija) poros nugalėtojas. Norint su jais susikauti, airių klubo reitingą teks pabandyti perimti įveikus jį aikštėje. M.Nikoličius nemano, jog bus lengva: „Dar tais laikais, kai dirbau Škotijoje, turėjau progų įsitikinti, kad airių klubai gali būti labai pavojingi varžovai.“

E.Junevičius: „Palyginti su kitais Lietuvos klubais mums gal pasisekė, kad toli keliauti nereikės – šiek tiek sutaupysime.“

Pirmąsias Europos lygos atrankos rungtynes „SMScredit.lt A lygos“ lyderiams, kaip ir kitiems Lietuvos klubams, liepos 4 -ąją teks žaisti namuose.

Pavojus iš Balkanų „Žinome, koks yra Balkanų šalių meistriškumas, todėl galime neabejoti, kad visos komandos iš ten yra labai pajėgios“, – įvertino varžovus iš Makedonijos „Sūduvos“ treneris Darius Gvildys.

Daugiau nei 60 metų istoriją skaičiuojantis Turnovo klubas tik prieš penkis sezonus debiutavo elitinėje Makedonijos lygoje, o šių metų birželio pradžioje pasibaigusiose nacionalinėse pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Mažo miestelio komandą aplenkė tik šalies sostinės klubai „Vardar“ ir „Metalurg“.

Legionierių „Turnovo“ komandoje nėra.

Pavojingiausi komandos futbolininkai praėjusio sezono sudėtyje buvo saugas

SSRS čempionu, o nepriklausomos Baltarusijos pirmenybėse auksą iškovojo septyniskart. Tiesa, pastarąjį sykį – senokai, 2004 metais.

Praėjusiose nacionalinėse pirmenybėse „Dinamo“ liko trečias, į priekį praleidęs Borisovo BATE bei Soligorsko „Šachtior“.

Nuo tų pačių varžovų Minsko futbolininkai atsilieka ir po 14 šio sezono turų.

Dauguma komandoje rungtyniaujančių baltarusių turi žaidimo šalies pagrindinėje ar jaunimo rinktinėse patirties, yra ir garsių užsieniečių – rusas Dmitrijus Syčiovas, nigerietis Chrisas Obodo, taip pat legionierių iš Urugvajaus, Serbijos, Rumunijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Galimų gerų ar prastų burtų variantų pakruojiškiai nesvarstė. Pasak E.Junevičiaus, tai daryti beprasmiška. „Palyginti su kitais Lietuvos klubais mums gal pasisekė, kad toli keliauti nereikės – šiek tiek sutaupysime“, – svarstė klubo direktorius.

24 | Skelbimai

15min • 2013 m. birželio 28 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI UAB „TROMINA“ IEŠKO ENERGINGŲ IR NORINČIŲ UŽSIDIRBTI ŽMONIŲ DARBUI VOKIETIJOJE. • Jei Tu moki vokiečių kalbą?

• Gali dirbti fizinį darbą?

• Nori dirbti ir gerai užsidirbti užsienyje?

Mes galime Tau pasiūlyti: • • • •

Darbo vietą Vokietijoje sandėliavimo srityje; Gerą uždarbį ir socialines garantijas; Ilgalaikį darbą; Nemokamą apgyvendinimą Vokietijoje.

Gyvenimo aprašymą su nuoroda „Darbui Vokietijoje“ siųskite el. paštu: atranka@tromina.lt Jeigu turite klausimų kreipkitės tel. 8 686 00742.

VILNIUS

KAUNAS

HUMANA VILNIUJE KVIEČIA DIRBTI

RŪŠIUOTOJUS REIKALAVIMAI:

• Žinoti drabužių prekinius ženklus, mados kryptis, audinius; • Greitas darbo tempas ir fizinė ištvermė; • Noras dirbti, kruopštumas, sažiningumas.

MES JUMS SIŪLOME:

• Vidutinis mėn. darbo užmokestis 1600,00 Lt. • Pamaininį darbo grafiką Neturinčius darbo patirties apmokome.

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:

Personalo vadybininkė Skirmunda Masionienė, telefonas (8 5) 215 7486, elektroninis paštas: personalas1@humana.lt

Avinas. Daugiau aiškumo norėsite

šeimos ir namų gyvenime. Esminiai pokyčiai sutrikdytų natūralią įvykių eigą. Todėl venkite radikalių permainų.

Jautis. Dažnos bendravimo

kliūtys vers sutrikti, o tapę mažų nesusipratimų auka jausitės atstumti.

Viena, ko iš jūsų prašoma, – neskubėkite priimti sprendimų.

Dvyniai. Pristabdykite save,

kai kalba pakryps apie finansinius lūkesčius ir iniciatyvas. Užuot pirkę ar investavę – peržiūrėkite ir suskaičiuokite, ką turite.

Vėžys. Pasitikėkite jums ypač

palankia įvykių tėkme, bet kontroliuokite savo elgesį ir žodžius.

Priešingu atveju, jus klaidingai supras arba būsite apkaltinti abejingumu.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Purpuras. Kam. Niasa. Laida. Keras.

Arnis. Etosas. Sesė.

Krės. Suomiai. Selin.

Aš. LV. Žako. Lakta.

Laika. Pirtis. Kasim.

Sausa. Ribos. Gajana.

Lu. Edis. De. Aludė.

Iridė. Ąsotis. Latas.

Kas. Sėdėsi.

Horoskopai

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Bunkeris. Akrilas.

Rietė. Ežia. Bulok.

Paros. Laksto. Uta. Husas. Sikai. Sedis.

Rasa. Uno. Dės.

Ogi. Asla. Emalis.

Asilė. Ars. Išara. Rad. Kinema. KTU. Aditė.

Kadis. Iltis. Nedas.

Masės. Vasara. Ėsi.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Akyliau stebėkite ir analizuokite

Mergelė. Sutriks ryšiai su draugais,

planuoti susitikimai bus atidėti, o jūsų iniciatyva nebus reikalinga. Susidūrimas su senu pažįstamu reikš, kad praeityje kažkas liko neišspręsta.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Povandeninės srovės

trukdys parodyti save ir profesinius pasiekimus. Jeigu norite, kad gyvenimas grįžtų į vėžes, pabandykite suprasti klaidų priežastis.

Skorpionas. Viskas atrodo pernelyg

tobula, bet tegul neapsisuka galva, nes jūsų nuomonę gali klaidingai interpretuoti. Jeigu ruošiatės kelionei, įsitikinkite, ar turite visus dokumentus.

Šaulys. Stabtelėkite, kai kalba pakryps apie bendras patirtis. Skuba skatins nepasitenkinimą partneriais. Sustokite, patikrinkite ir peržiūrėkite, kas kartu sukurta ir sukaupta.

Ožiaragis. Jūsų santykiai su antrąja

puse pasieks apogėjų, bet nutiks keistų dalykų. Neskubėkite įkristi į nusivylimo liūną, raskite švelnių būdų užlyginti aštrius kampus.

Vandenis. Atsiras krūvos nebaigtų

darbų. Užbaikite juos, nesipriešindami likimui. Tiesa, rečiau kritikuokite, o dažniau supraskite kolegas, įsigilinę į pasakytų žodžių prasmę.

Žuvys. Nepervertinkite būsenos dėl

kurios jaučiatės lyg devintame danguje.

Ji neapsaugos nuo klaidų meilėje ir auklėjant vaikus. Ar tikrai girdite, kas jums sakoma?

Atsakymas: GIBRALTARAS

ženklus – nepavyks aklai pasitikėti nuojauta. Nesistebėkite, jei atrodys, lyg nuolat sukate ratus ir vis patenkate į tą pačią vietą.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. birželio 28 d.

Liepos 5 d. 22 val.

Vilnius

Vilnius

Liepos 5 d. 23 val.

„Renesanso spindesys“ nušvies naktį

Nepakartojamas filmas po atviru dangumi

„Kultūros nakties“ metu Radvilų rūmų muziejaus durys atsivers pakviesdamos į parodos „Renesanso spindesys“ atidarymą. Lankytojams bus pristatoma daugiau nei 20 renesansinių kostiumų, atkurtų pagal senuosius paveikslus.

Kostiumai atkurti remiantis istoriniais šaltiniais.

Prabangūs Mantujos dvaro princų ir princesių drabužiai leis pasigrožėti senovinės mados elegancija, o kartais net ekstravagancija.

Liepos 5 d. naktį kompanija „Eika“ ir kino teatras „Pasaka“ gero kino mėgėjus kviečia į netradicinę erdvę po atviru dangumi stebėti ypatingo filmo „Nepaprasta kelionė“ (angl. „Everything is illuminated“). Kino teatro „Pasaka“ seansas vyks ant daugiaaukštės „Eika verslo centro“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo, adresu A. Goštauto g. 40A. Kino vakaras prasidės 23 val.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį lietaus debesys trauksis, bet kai kur dar gali trumpai wpalyti. Oras sušils iki 19–24 laipsnių. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės vakarų vėjas. Sekmadienio naktį be lietaus , o dieną pietvakariniuose rajonuose prognozuojamos trumpos liūtys. Oras įšils iki 19–24 laipsnių. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

15 / 20

17

18

Madridas

29

Maskva

27

Panevėžys

18

21

Utena

14 / 21 Kaunas

06-30 d.

13 / 22 Panevėžys

12 / 23 Utena

14 / 19 Alytus

19

11 / 22

19 Vėjas Šiaurės

06-29 d.

15 / 22

15 / 22

14 / 22

14 / 22

13 / 22

13 / 22

12 / 23

12 / 23

06-30 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

17

Londonas

21 14 / 22

30

Berlynas

Šiauliai

06-29 d.

15 / 22

Atėnai

21 Alytus 19

5–7 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

24

Oslas

17

Paryžius

14

Praha

18

Ryga

19

Roma

24

Stokholmas

21

Talinas

20

Varšuva

19