15min savaitraštis 2013.06.14

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.22 (1303) • 2013 m. birželio 14 d.

123rf.com nuotr.

Savaitės interviu I.Gelūno nuotr.

Narcizų karta

„Snoro“ bankroto pelkė

Ar tiesa, kad labiau nei anksčiau save mylintys jauni žmonės nejaučia atsakomybės už savo veiksmus? „Snoro“ administratorius Neilas Cooperis teigia, kad bankas tikrai buvo geras, bet už jo dar slypėjo jo savininkų operacijos su įtartinos kilmės rusiškais pinigais.

7-8 psl.

Pasaulis

Gdynės svajotojas 15 metų Lenkijos uostamiestį Gdynę valdantis Wojciechas Szczurekas neklausia miestiečių, ką turi daryti.

Jis pats siūlo idėjas, kurias drauge su miesto žmonėmis ir įgyvendina.

8-10 psl.

Sveikata

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Visomis jėgomis – į gyvenimą

Netikėta sunki vyro Kęstučio liga, dirbtinis apvaisinimas, gerokai per anksti gimę dvyniai ir galiausiai aktyvi pagalba kraujo ligomis sergantiems žmonėms – taip Ieva Drėgvienė gyvena pastarąjį penkmetį.

16-17 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. birželio 14 d.

15min.lt apklausa Artūras Račas redakcija@15min.lt

Apklausoje dalyvavo 13 895 žmonės

Kaip vertinate prezidentės metinį pranešimą?

Ribota valdžia

25 proc.

8 proc.

26 proc.

9 proc.

5 proc.

27 proc.

Puikiai, prezidentė įvardijo šalies problemas (3406)

Gerai, tačiau pritrūko konkretumo ir detalumo (1050)

Eilinė kalba ir tiek (3617)

Blogai, nesutinku su išsakytomis mintimis (1247)

Nesupratau, apie ką buvo kalbama (833)

Metinio prezidentės pranešimo negirdėjau (3742)

Ar jums nebūna taip, kad nors ir neturite jokių išoriškai matomų fizinių trūkumų, esate sveiko proto ir geros sveikatos, bet kiti vis tiek bendrauja su jumis kaip su turinčiu negalią?

Būtent taip pasijutau pastarosiomis dienomis – kai skaičiau VSD viešą ataskaitą ir prezidentės D.Grybauskaitės metinį pranešimą.

Vieni šiuose dokumentuose rado patvirtinimą, kad didžiausia grėsmė Lietuvai yra rusiški serialai, rusiškos dainos ir bandymas užgniaužti laisvą žodį apie „Euroviziją“, o kiti pagaliau suprato, kokios yra tikrosios alergiškos partijoms buvusios komunistės D.Grybauskaitės pažiūros.

Buvo dar ir tokių, kurie džiaugėsi, kad Lietuvoje pagaliau viskas gerai, arba suprato, kodėl joje vis dar taip pat blogai. Negalėjo nesuprasti, nes prezidentė labai suprantamai paaiškino: „Mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai.“ Man toks paaiškinimas sukėlė dvejopus jausmus.

Viena vertus, šalies vadovės gebėjimas būti savikritiška nuteikia optimistiškai, kita vertus, VSD juk teigia, kad viena didžiausių grėsmių Lietuvai yra Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų bandymas skatinti nepasitenkinimą Lietuvos valdžia.

Jei tikėčiau viskuo, ką girdžiu ar skaitau, galėčiau pradėti įtarti, kad tos tarnybos veikia per mūsų prezidentę. Lygiai taip pat, kaip prieš 10 metų, kai buvo kilusi grėsmė nacionaliniam saugumui, nes buvo nuspręsta pakeisti VSD vadovą. Nuo to laiko vadovai pasikeitė tris kartus, tačiau vis dar esame saugūs, nors grėsmės iš esmės nesikeičia.

Savaitės kalba

Apkasai

Pagrindinė problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime aiškiai pasakė, kas mūsų priešai, bet nepasakė, kas mūsų draugai.

Todėl manau, kad Rusijos tarnybos D.Grybauskaitei įtakos nedaro. Prezidentė teisi – problema yra riboti mūsų valdžios, įskaitant visus jos lygius, gebėjimai.

Iš esmės visi mes riboti. Vienus riboja praeitis, kitus – žinių ar intelekto stoka, trečius – principų ir vertybių stoka.

Kiek sunkiau suprasti, kodėl kai kurie savo ribotumą bando primesti kitiems. Nesuprantu, kodėl VSD pareigūnai įsitikinę, kad, pavyzdžiui, aš, kaip ir dauguma sveiko proto Lietuvos piliečių, reaguoju į Rusijos bandymus „perrašyti istoriją“ ar įteigti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos lenkai kelia grėsmę lietuvybei.

Juk nei man, nei – neabejoju – daugumai sveiko proto Lietuvos piliečių net nekiltų mintis, jog bandymas sudaryti palankesnes sąlygas piliečių lenkų integracijai į visuomenę leidžiant jiems prisitaikyti prie naujos egzaminavimo tvarkos, gali „skaldyti šalį”, kaip kad teigia D.Grybauskaitė.

Sveikas protas taip pat neleidžia man ir – neabejoju – daugumai Lietuvos piliečių aklai tikėti savo ribotumą pripažįstančių valdžios atstovų raginimais negalvoti apie ekonominę naudą ir kainas ieškant kelių į energetinę nepriklausomybę. Nes būtent sveiko proto pergalė prieš ribotumą lemia, kad apie tai galvojame.

Ir tik dėl to, kad sveikas protas laimi, yra vilties, kad pažanga Lietuvoje tęsis. Nepaisant ribotos valdžios bandymų mums įteigti, kad esame neįgalūs suprasti mus supančią aplinką ir priimti sprendimus.

Taip nėra, ir tik ribotumas kai kam neleidžia to suprasti.

Tik davė suprasti, kad tie, su kuriais mes norim draugauti, nenori, o mes nenorim draugauti su tais, kurie nori.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika P olittika | 3

15min 15 1 5mi min n • 20 2013 13 3m m.. bi b birželio ržžel elio o 14 4 d. d

E.Digrytės nuotr.

Paskutinė misija Mažiau nei po trijų mėnesių iš Čagčarano (Afganistanas) grįžę Lietuvos kariai galės ištarti: „Misija baigta.“

Eglė Digrytė Specialiai „15min“ iš Čagčarano Lietuva žada šiemet išvesti savo karius iš Goro ir užbaigti Provincijos atkūrimo grupės (PAG) veiklą. Paskutiniai kariai Čagčaraną turėtų palikti iki rugsėjo 1-osios. Ši data simbolinė – lygiai prieš 20 metų mūsų šalį paliko paskutinis sovietų karys. „Išdidžiai galime sakyti, kad Lietuva išeina pakelta galva, – birželio pradžioje Čagčarane tvirtino kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. – Valdžia lietuvius giria ir dėkoja už atliktą darbą.“ Išgabens amerikiečiai Gegužės viduryje tarnybą Čagčarane pradėjo paskutinė – 17-oji – Lietuvos karių grupė. Ji suformuota mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono pagrindu – to paties, kuris jau dalyvavo misijoje 2009 m. Šios pamainos pagrindinė užduotis – stiprinti vietos valdžios gebėjimus ir ruoštis išvykimui.

Lietuvos pajėgų išvedimo iš Goro organizavimu ir koordinavimu rūpinasi Pajėgų išvedimo koordinavimo grupė (PIKG) – aštuoni logistikos, gamtos apsaugos, pastatų priežiūros, pakavimo, judėjimo kontrolės specialistai. Metų pradžioje atvykę į Afganistaną, jie parengė pajėgų išvedimo planą ir suderino su šios šalies vyriausybe, tarptautinių pajėgų vadovybe, PAG šalimis partnerėmis ir kitomis organizacijomis, kurių atstovai savo veiklą vykdo iš lietuvių stovyklos.

Kaip savaitraščiui „15min“ sakė PIKG vadas pulkininkas Saulius Rožėnas, karinė technika jau pajudėjo iš Čagčarano.

Jie paliks ne tik gerokai labiau išsivysčiusią Goro provinciją, bet ir savo bazę bei įrangos maždaug už 16 mln. litų.

Šarvuotas visureigis HMMWV ir kita stovykloje nebeplanuojama naudoti įranga dviem JAV kariuomenės sraigtasparniais „Chinook“ jau pergabenta į Kabulą. Pirmieji kroviniai iš čia turėtų pajudėti liepą.

PIKG ir JAV kariuomenės logistikos specialistų sutarimu, pirmiausia įranga bus transportuojama į tarpinius logistinius NATO operacijos taškus (Kabulą, Kandaharą), o iš ten – į Lietuvą. Pergabenti daiktus į tarpinius taškus padės mūsų kariuomenės transporto lėktuvai „Spartan“. Vėliau viską pristatyti į Lietuvą – amerikiečių rūpestis.

Kada ir kaip – oru, geležinkeliu per Uzbekistaną (vadinamuoju Šiauriniu aprūpinimo keliu Baltijos šalių link) ar jūra iš Pakistano – įranga bus gabenama, nuspręs amerikiečiai.

S.Rožėnas: „Palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“

Bazės reikia afganistaniečiams Lietuvon bus išgabenta iki 25 transporto priemonių ir iki 50 vadinamųjų aviapalečių kitų daiktų, kurie dar bus reikalingi ir toliau naudojami kariuomenės reikmėms.

Tai – anaiptol ne viskas, ką per aštuonerius metus užgyveno – atsigabeno, įsigijo vietoje ar pasistatė – kariai.

Naujasis provincijos gubernatorius Sayedas Armaras Ramadi jau kone prieš metus paprašė PAG stovyklą perduoti vietos pajėgoms. Lietuvos Vyriausybė sutiko dalį bazėje esančios įrangos ir priemonių neatlygintinai perduoti Afganistano valdžiai.

Taip elgiasi ir kitos NATO valstybės, išvedančios savo karius.

Afganistaniečiams bus perduoti gyvenamieji, sanitariniai ir sandėliavimo konteineriai, jų įranga, generatoriai, kariškos buities reikmenys (lovos, šaldytuvai, skalbimo ir džiovinimo mašinos), įvairūs stovyklos statiniai, medicinos įranga, kitos priemonės ir infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto remonto dirbtuvių aikštelė bei gynybiniai stovyklos elementai.

Pigiau palikti S.Rožėno teigimu, lietuviai pasiims mažiau nei pusę sukaupto turto – tiek skaičiuojant vienetais, tiek vertinant finansiškai. Krašto apsaugos ministerija paskaičiavo, kad Čagčarane liks įvairaus turto daugiau nei už 16,3 mln. litų. „Paliksime funkcionalią stovyklą, kurią galės naudoti vietos valdžia, – kalbėjo S.Rožėnas. – Lietuva pasvėrė, kad tai bus ekonomiškai pigiau. Galų gale, palikti dalį įrangos bus gražus mūsų gestas.“ Afganistaniečiams tai nekainuos. Dar daugiau – lietuviai pasirūpins, kad jie mokėtų naudotis visa liekančia įranga.

Lietuvos kariai Afganistaną palieka iškeltomis galvomis

Kiek kainuos JAV išėjimas?

Amerikiečiai, 32 tūkst. savo karių iš Afganistano ketinantys išvesti iki vasario, o antra tiek – iki kitų metų pabaigos, išsikraustymą vadina košmaru. Žiniasklaidoje skelbiama, kad žmonių, šarvuotų visureigių HMMWV, sraigtasparnių, nepilotuojamų lėktuvų, 12,5 tonos sveriančių minoms atsparių automobilių ir galybės kitos karinės technikos (iš viso vertos 27 mlrd. dolerių) išsiuntimas atsieis iki 7 mlrd. dolerių. Dalyvavimas operacijoje JAV jau kainavo apie 600 mlrd. dolerių.

Afganistaniečių kariuomenės specialistas kasdien mokosi, kaip išlaikyti stovyklą, ją administruoti, prižiūrėti vandens valymo įrenginius, remonto dirbtuves ir kitą įrangą.

Dalis ginkluotės, ryšio priemonių ir kitos įrangos bus perduota kitiems Afganistane liekantiems Lietuvos padaliniams – mokymo misijai, pietuose dislokuotoms Specialiųjų operacijų pajėgoms. Turtą, kurio negalima palikti afganistaniečiams, teks sunaikinti.

Išvalys teritoriją Nors oficiali PAG uždarymo ir stovyklos perdavimo vietos pajėgoms ceremonija numatyta rugpjūčio pabaigoje, Čagčarane dislokuoti lietuvių kariai jau gyvena išėjimo nuotaika. Birželio pradžioje čia buvo nuleistos savo misiją Gore baigusių Japonijos, kuri provincijos atkūrimui skyrė ne vieną milijoną dolerių, ir Europos Sąjungos policijos misijos (EUPOL) vėliavos.

Dabartinės pamainos seržantas Sigitas Juknevičius, kuris į Afganistaną atvyko jau su PAG–1 ir matė, kaip stovykla iškilo plyname lauke, paklaustas, kaip jaučiasi artėjant jos uždarymui, emocijų nerodė: „Tokia karių užduotis. Atsakomybę už saugumą dabar perims vietos pajėgos ir toliau jos tęs darbą.“ Didžiuma PAG karių turėtų Čagčarane likti iki paskutinių rugpjūčio dienų, o tuomet jų sparčiai pradės mažėti. Perdavus visą atsakomybę vietos pajėgoms, likę kariai su minimalia inventoriaus dalimi turėtų išvykti per savaitę.

Darbo dar bus gamtos apsaugos specialistams – reikės dezinfekuoti žemę po kuro talpyklomis, sudeginti dalį atliekų.

Darbo partijos byla Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių nuomonę apie Darbo partijos bylą.

Stebinanti Viktoro Uspaskich ištvermė — prieš pat paskutinįjį savo žodį teisme jis sulaukė skambučio iš gimtinės, kad po valandos prasidės operacija, kurios metu jo broliui bus amputuota koja. Per pertrauką V. Uspaskich buvo pranešta, kad operacija jau įvyko.

Niekas nepastebėjo kokių nors pasikeitimų jo elgsenoje. Tik po teismo posėdžio jis, kaip įprastai, ne bendravo su žurnalistais, o įšoko į mašiną ir išvyko. Nematėme jo dvi dienas.

Tad pasiteiravome advokato Vytauto Sviderskio: „Advokate, V. Uspaskich, tardamas paskutinį žodį minėjo jus, kad turėjote problemų su sveikata ir jis negalėjo su jumis suderinti paskutiniojo savo žodžio, gal ką nors galite pakomentuoti?“ Atsakymas: „Taip, aš turėjau problemų, trumpai kalbant, jaučiausi labai prastai. Bet nesuderinta kalba tai toli gražu ne vienintelė V. Uspaskich tos dienos problema.

Prieš pat paskutinįjį žodį jis sužinojo apie rimtą problemą gimtinėje - jo broliui tą pačią dieną, net tą pačią valandą buvo amputuota koja. Todėl jis paskutiniojo žodžio metu neprašė jokios pertraukos, net pietų pertraukos, jis trumpino savo kalbą. Matyt, norėjo kuo greičiau atlikti savo pareigą ir išvažiuoti. Bet pertrauka visgi buvo ir jam pranešė, kad operacija jau atlikta.

Aš vienintelis iš proceso dalyvių sužinojau apie tai prieš pat posėdį. Dar sakiau, kad galima paprašyti pertraukos, mažų mažiausia — prašyti kalbėti paskutiniam. Bet jis pasakė — jei jau už 10 minučių pavėlavimą iš ligoninės jam skyrė 4 000 Lt baudą, tad nežinia, kokia bus reakcija šiuo atveju. Jei vis tiek teks sakyti paskutinį žodį, tad bus dar sunkiau. Vienintelio jis norėjo — kuo greičiau baigti posėdį, todėl net prašė teismo kolegijos nedaryti pertraukos.

Stebiuosi šio žmogaus sugebėjimais tokiose situacijose valdyti save. Tuo labiau, kad aš žinau, jog Viktoras tam broliui specialiai pastatė namą šalia mamos namų, kad tas prižiūrėtų ją, o dabar jam teks galvoti, kaip padėti ir mamai, ir broliui. Bet, matyt, tik tokiems žmonėms kaip Viktoras ir kraunama daugiau...“. Štai tokia stipri asmenybė tuo pačiu metu ne tik ištvėrė baisią žinią, bet ir turėjo sakyti savo baigiamąją kalbą teisme, byloje, kurios absurdiškumui jau skyrėme keturias šio straipsnių ciklo publikacijas, kurias galite perskaityti ankstesniuose spaudos numeriuose. (I) (II) (III) (IV) Bausmė be jokių įrodymų Krata atlikta neteisėtai, jokių įrodymų byloje prieš V. Uspaskich nėra, prokuroras prisipažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Uspaskich ir kiti teisiamieji būtų paėmę nors vieną centą. Tad už ką siūloma tokia drastiška bausmė, jei žmonės neturėjo sau naudos?

Klausimas advokatui V. Sviderskiui: „Advokate, ar galite pakalbėti apie įrodymų patikimumą?“ Atsakymas: „Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kaip buvo atliekamos kratos Darbo partijos būstinėje, kai 6 valandas nebuvo įleista partijos pirmininkės pareigas ėjusi Loreta Graužinienė ir partijos advokatas. Tokios kratos negalima pripažinti teisėta ir naudotis byloje jos metu surinktais įrodymais. Antra, ką galima kalbėti apie duomenų patikimumą, kai parodymus duodantis žmogus, anksčiau jau teistas už dokumentų klastojimą ir, įsidarbinęs Darbo partijoje, vėl darantis tuos pačius nusikaltimus — klastojantis dokumentus, yra atleistas nuo atsakomybės? Tokios yra Nijolė Steponavičiūtė ir Virginija Jagminaitė, jos, partijos vadovybei nežinant, klastojo šimtus dokumentų, tačiau jų nėra kaltinamųjų suole. Tokie parodymai labai kritiškai vertinami. O Darbo partijos byloje šitie asmenys ne tik yra liudytojai, jie praktiškai nuo iki suklastojo visus partijos dokumentus. Byloje nėra nė vieno mano ginamojo V. Uspaskich sukurto dokumento, nėra jokių parašų, nes V. Uspaskich nepripažįsta, kad jis pasirašė kokį nors dokumentą, tad tokiu atveju, be abejo, turi

būti atlikta ekspertizė, tačiau tai nebuvo padaryta, tad toks įrodymas normalioje praktikoje neturi jokios prasmės ir galios. O iš visų 160 tomų Viktoro parašas yra tik ant oficialios deklaracijos už 2004 metus, kurią pradžioje patvirtino partijos prezidiumas ir taryba, tad jis tiesiog privalėjo ją pasirašyti. Ir tai dar klausimas, ar tai jo parašas, nes V. Jagminaitė prisipažino, kad pati klastojo parašus ir teikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kas keisčiausia — visa tai matė ir priiminėjo Mokesčių inspekcija, toks vaizdas, kad tie suklastoti dokumentai buvo kaupti specialiai. Kitų kokių nors įrodymų prieš mano ginamąjį nėra, tad sunku suvokti, kuo vadovausis teismas ir kokį priims nuosprendį. Tuo labiau, kad tik už tai, ką įvardijau, V. Uspaskich buvo tris kartus uždarytas kameroje, jam buvo skirta 8 mėnesių kardomoji priemonė — namų areštas, didžiausias Lietuvos teismų istorijoje piniginis užstatas ir t.t.“ Labai įdomus faktas — praktikoje, kai visi advokatai pasisako ar išsako ginamąsias kalbas, prokuroras turi teisę kontrargumentuoti ir paneigti advokatų teiginius. Keista, kad prokuroras neištarė nė žodžio. Nors visi 10 advokatų be išimties faktiškai sutriuškino prokuroro parengtą medžiagą, net ir 5 teismo paskirti valstybės advokatai vienu balsu pasakė, kad pagal tai, ką jiems teko išgirsti ir pamatyti šitoje byloje, V. Uspaskich, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė turi būti išteisinti. Pabrėžiame — net valstybės paskirti advokatai išsakė tokią poziciją.

Prokuroras neištarė nė žodžio. Įdomu, tiek metų prokuroras Saulius Verseckas su pasimėgavimu dalindavo interviu žurnalistams, o kai prireikė kontrargumentuoti šio proceso žinovams, jis neištarė nė žodžio. Štai jums šio ilgo proceso, kuriame tašką turi parašyti teismas, tiesa.

Mes, būsimi teisininkai ir politologai, dar ilgai analizuosime šią bylą, nes tik maža dalimi pristatėme visuomenei tą absurdą, aplink kurį oponentai ir žurnalistai sukėlė tokį ažiotažą, kad sunku buvo suprasti tikrąją šios bylos tiesą.

V. Uspaskich savo kalboje atskleidė, kad Seimas organizuoja Jungtinių Amerikos valstijų specialisto profesoriaus Skoto Hortono atvykimą į Lietuvą tam, kad jis vestų seminarą Vyriausybės nariams, politologams ir teisininkams apie politinės bylos sampratą ir tai, kaip identifikuoti politinę bylą. Šis profesorius yra aiškiai apibrėžęs, kokiu prokuroru galima tikėti, kokiu - ne. Ne veltui V. Uspaskich patarė prokurorui nepraleisti progos patobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir pabrėžė, kad galima netikėti juo, bet žmogaus, kuris yra visame pasaulyje žinomas šios srities specialistas, konsultuojantis Amerikos Vyriausybę bei diplomatus visame pasaulyje, ypač po Sovietų Sąjungos žlugimo besivystančiose šalyse, vertėtų paklausyti. Seminare bus paprašyta pakomentuoti ir Darbo partijos bylą.

Prokuroro darbo vaisiai Iš V. Uspaskich paskutinio žodžio: „Pažiūrėkite, gerbiamas prokurore, į savo darbo vaisius — bendras žurnalistų ir prokurorų pastangas dezinformuojant visuomenę. Ar prokuroro darbas - šmeižti savo kaltinamąjį viešai??? Visame pasaulyje tai vertinama kaip žemiausias profesionalumo lygis. Nesugebėjęs įrodyti, prokuroras griebėsi šmeižto viešojoje erdvėje. Žemiausias prokuroro profesionalumo požymis — iš karto po teismo posėdžio skubėti duoti interviu. Jis kartu su žurnalistais jau nuteisė mane iki teismo sprendimo. Pasaulyje tai vertinama kaip visiškas teisinės sistemos diskreditavimas, kai visuomenės informavimo priemonės pagal prokuroro suteiktą informaciją daro apklausą — reikia nuteisti kaltinamuosius ar ne? Iš kurgi visuomenė žino, ką reikia daryti, jei pats teismas dar nežino? Tuo labiau, kad teisiami politikai, politinė organizacija, o politinės organizacijos turtas - žmonių pasitikėjimas. Tad visus tuos metus prokuroras smogė per pasitikėjimą. Tai yra žemiausios kvalifi-

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (V) Didžiai gerbiama kolegija, esu dėkingas, kad jūs jau apgynėte politinių partijų egzistavimą ir jų teisę reorganizuotis ar vykdyti politinę veiklą laisvai ir nevaržomai. Prašau, ginkite Lietuvą nuo tokių nesąmonių ir ateityje.

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“ kad tokie kaip jūs maišytų mane su purvu, vadintų mane vagimi, nes tai turėjo iškęsti mano vaikai gimę čia, Lietuvoje, mano draugai, partiečiai, kurie nepasidavė jūsų skleidžiamam mėšlui. Ne, gerbiamasis prokurore, niekada nebus gerbiama tokia teisinė sistema, kol jūs — užuot gynę ir puoselėję teisingumą — žeminate ir organizuojate linčo teismą. Gėda. Nes dėl tokių kaip jūs niekada mūsų teisinė sistema neturės žmonių pasitikėjimo. Nes iš vienos pusės jūs tenkinate jų smalsumą, o iš kitos — kiekvienas visuomenės narys viduje, pasąmonėje supranta, kad teisėsauga neturi taip dirbti. Todėl jūsų sistemos reitingai yra žemiausi iš visų valstybinių institucijų. Jau dabar aišku, kad teks kovoti tarptautinėje arenoje ir rodyti sufabrikuotus bylos faktus, bylojančius apie tai, kaip susidorojama su opozicija ir žmonėmis taip vadinamoje demokratinėje valstybėje. Todėl pamokslauti kitiems mums dar anksti, kol patys turime tokių problemų.

Tikrai žinau kai kuriuos faktus, kad suinteresuotos grupės ar asmenys stengėsi daryti įtaką teismui. Žinau, kad net buvo noras paveikti teismą pinigais. Žinau, kad bandė veikti mano vardu, lyg ir norintieji padėti man, bet pagrindinis jų tikslas buvo pasipelnyti. Buvo ir tokių, kurie kreipėsi į mane siūlydami savo paslaugas susitarti su teismu. Tad pareiškiu, kad su niekuo nesitariau dėl tokios paslaugos, nes esu įsitikinęs, kad neprivalau išpirkinėti tiesos. Taip pat visiškai tikiu, kad teismas nėjo į jokius sandorius.

Todėl yra vilčių, kad teismas objektyviai priims nuosprendį“.

Nevykęs super prokuroro reklaminis triukas Advokatai labai aiškiai pristatė argumentus apie juridinio asmens atsakomybes po reorganizavimo, nes būtini procesiniai veiksmai, kad Darbo partija (leiboristai) kaip nors būtų įtraukti į šios bylos procesą, ir pateikė pavyzdį iš Lietuvos teismų praktikos, nes baudžiamoji teisė, skirtingai negu civilinė teisė, nenumato, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti perkeliama kitam asmeniui, kuris nėra padaręs nusikalstamos veikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2010).

Todėl V. Uspaskich reziumuodamas pasakė: „Aš suprantu, kad pagrindinis prokuroro siekis buvo uždaryti Darbo partiją ir jis to neslėpė. Tada jis būtų patenkintas. Tad visiškai neretorinis klausimas: kaip jis reikalautų tokių milžiniškų sumų uždaręs Darbo partiją? Jeigu būtų neuždaręs ir pareikalautų tos milžiniškos sumos, partijos nariai tiesiog visi išstotų iš partijos ir niekas tam tikrai nesutrukdytų. Teisingumo ministerija privalėtų ją uždaryti, nesvarbu, kokios sumos prašytų prokuroras ir kokia suma būtų priteista Darbo partijai. Todėl labai paprastai galėjo po partijos uždarymo, partijos nariai žaibiškai tą pačią dieną, sukurti kitą partiją ir niekas nesutrukdytų to pa-

daryti. Tad kaip prokuroras prašytų bausmės dar nesukurtam juridiniam asmeniui ir kokia bausmė būtų paskirta? Tokio absurdo dar neteko matyti ir, tikriausiai, neteks, nes teismo kolegija iškart, skirtingai nei prokuroras, suprato, kad uždrausti reorganizavimo pagal galiojančius įstatymus nėra jokių šansų, kad žmonių nesulaikysi, norės — išeis, norės — sukurs kitą politinę partiją, norės — pereis į jau sukurtą nedidelę partiją. Tad tai būtų tik paskutinis reklaminis prokuroro triukas.

Prokuroras norėjo taikyti griežčiausią bausmę — uždaryti partiją.

Tad dabar Darbo partija neegzistuoja, ir pritaikyti griežčiausios bausmės nepavyks. Partijos nariai patys sau pritaikė griežčiausią bausmę ir ją uždarė, tai net buvo garbės reikalas — kad ne oponentai tai padarytų prokuroro rankomis, o jie patys nusprendė. Ką ir kada turi daryti 17 000 narių, sprendžia tik jie patys. Ir ne Uspaskich tai nutarė, nes neturi tokios teisės, o partijos suvažiavimo delegatai 17 000 narių vardu priėmė reorganizavimo sąlygas, uždarydami Darbo partiją ir sukurdami naują Darbo partiją (leiboristus), susijungdami su leiboristais, tokiu būdu jie nesuteikė prokurorui progos priskirti sau šitų laurų.

Tad prokuroras supykęs, nes pats konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie V. Uspaskich ir kitų kaltinamųjų savanaudiškumą, nes jie neturėjo sau naudos, bet vis tiek iš pykčio prašo tokios nepamatuotos bausmės fiziniams asmenims. Juk paskelbti visuomenei apie savo, kaip super prokuroro galias, nepavyko. Nepavyko paskelbti, kad būtent jis uždarė Darbo partiją. Nepavyko patenkinti ir savo užsakovų užgaidų ir ambicijų.

Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Su pagarba jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

P. S. esame dėkingi visiems padedantiems, nes pristatyti visuomenei tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje byloje moka pati valstybė, tad prašome jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr. LT974010042403929363, asociacija „Keiskis“, 303064235.

Ačiū.

Užsk. Nr. 308608

kacijos teisininko lygis. Toks darbas yra viešųjų ryšių specialistams, o ne prokurorui. Čia jūsų darbo vaisiai. Jūs diskreditavote ne tik mane ir Darbo partiją, bet ir visą Lietuvos teisminę sistemą, ar iš nesusipratimo, ar su pagalba iš aukščiau — aš nežinau, bet jums tai pavyko gerai.

Viena žinau — aš, kaip politikas, neturiu teisės toleruoti tokių prokuroro veiksmų, todėl tai norėjau pasakyti viešai, dar nepaskelbus nuosprendžio, nes po paskelbimo tai padaryti gali bet kas.

O savo nuomonę, sąžinę ir, galų gale, drąsą reikia demonstruoti iki sprendimo, politikai turi griežtai užkirsti kelią tokiems darbams, diskredituojantiems demokratinius pamatus ir visą teisinę sistemą. Tai aš ir darau. Šiame procese nuo pat pradžių šmeižėte mus.

Teismui už nugaros skleidėte kalbas, kad aš moku teisėjams, viską darėte, kad tik supykdytumėte teisėjus, sukeltumėte jų neapykantą mums. Ne, gerbiamasis, tikro prokuroro darbas ne toks. Niekada nebūčiau pirmasis viešai komentavęs šios bylos. Bet jūs privertėte tai daryti, jūs su pasimėgavimu, gavęs palaikymą ir užsakymą iš viršaus, dezinformavote visuomenę. Tad tam, kad visuomenė nors truputėlį išgirstų ir apie kitą šios bylos eigos pusę, teko ir man kalbėti viešai. Džiaugiuosi, kad tai daro ir jauni teisininkai, kuriems ne tas pats, kas dedasi mūsų valstybėje.

Net jums atvažiavus daryti kratą žurnalistai jau stovėjo prie durų, nes buvo perspėti apie kratą, sukūrėte iš to tikrą šou.

Organizuotas mano pagrobimas Maskvoje, o prie mano namų Kėdainiuose ir Palangoje jau stovėjo kameros ir budėjo žurnalistai, kad pirmieji užfiksuotų mano artimųjų reakciją. Dėjo man antrankius pasibaigus teismo posėdžiui, tam, kad parodytų visuose televizijos kanaluose ir pirmuose spaudos puslapiuose, formuodami nuomonę, koks Uspaskich yra niekšas, nors jau po penkių minučių buvau paleistas namo. Ir daug kitų, nesuteikiančių garbės teisėsaugai, dalykų.

Jūs darėte šou. O aš atvažiavau pats, laisva valia, ir atsistojau prieš teismą, nors logika kuždėjo viena — netikėk, susidoros. Tačiau vidinis įsitikinimas ir be galo religingos motinos auklėjimas, nukentėjusios nuo sovietų valdžios, šiaurėje, tremtinių miestelyje pagimdžiusios mane, sakė, kad reikia tikėti gėriu, gerumu, padorumu ir egzistuojančios tiesos jėga. Ir jeigu tu teisus, nenuleisk rankų.

Todėl aš čia, nes esu teisus, nes nesu nusikaltėlis. Esu žmogus, kuris gali klysti, bet tikrai ne nusikalsti. Nors tikrai turėjau visas galimybes nestovėti čia.

Tikėjausi sąžiningumo, žmogaus teisių gerbimo, nekaltumo prezumpcijos taikymo ir tiesos išaiškinimo, o papuoliau į nepaisančią jokio žmogiškumo mėsmalę.

Mano advokatas Vytautas Sviderskis žino - buvo labai daug manančių, kad neturėčiau grįžti. Net žmona patarinėjo neskubėti. Bet aš negalėjau leisti,

Įtariamasis, vadinasi, antrarūšis?

Bet iš egzistuojančių įstatymų ir šios bylos praktikos matau, kad jei yra noras sužlugdyti žmogų, tokia galimybė yra. Ne, nebūtinai nuteisti, tiesiog įtraukti į teisminį procesą, atitraukti nuo pagrindinio darbo, ką ten darbo — gyvenimo. Galima dėti antrankius, kišti į kameras, apriboti judėjimą, taikyti kardomąsias priemones, ir ne tik namų areštą, galima laikyti kameroje kiek tik nori. Taikyti piniginius užstatus, kurių kaina pagal palūkanas kelis kartus viršija pačią didžiausią piniginę bausmę, kaip mano atveju. Nors, kaip ir pats prokuroras sakė — nėra jokių požymių, kad aš asmeniškai turėčiau kokios nors naudos.

Ir dar daug ką galima daryti su įtariamuoju, nes pagal galiojančius įstatymus tik paskelbus įtarimus žmogus tampa antrarūšis. O taip, neįrodžius kaltės, demokratinėje, žmogaus teises gerbiančioje valstybėje neturi būti. Man net teko gauti 4000 Lt baudą, nes kaip normalus žmogus turėjau sveikatos problemų, pirmą kartą per 54 metus per tokią įtampą net trumpam negalėjau ištrūkti, nes esu antrarūšis, nes esu įtariamasis. O gydytojai jau bijo net spaudimą pamatuoti, nes iškart sulauks audito, kuris patikrins ne tik jų kvalifikaciją, o ir kur gimei, su kuo bendrauji ir ar nepriklausai netinkamai partijai. Tai įvyko vėlgi dėl prokuroro suklaidinto teismo. Nors aš jau buvau įvažiavęs į Vilnių, o man įžengus į Apygardos teismo pastatą prokuroras dar su džiaugsmu dalino interviu.

O juk labai lengvai galima buvo patikrinti, nes aš maldavau gydytojų, kad jie paleistų mane, nes pažadėjau teisėjai laiku grįžti. Ir, galima sakyti, pabėgau iš gydytojo kėdės. Gerbiama kolegija, tai nėra normalu.

Todėl galite mane sušaudyti, įkaltinti iki gyvos galvos arba ilgam paslėpti už grotų. Arba net pasiūlyti prisipažinti ir už tai visiškai išteisinti.

Pareiškiu — iki paskutinės gyvenimo akimirkos neisiu prieš savo tiesą, neisiu į sandorį su savo sąžine, nes kitaip iki gyvenimo pabaigos nekęsiu pats savęs. Net ir jūsų gerais norais sau kelio į pragarą negrįsiu. Nes nekęsti savęs yra kančia. Nes žmogų, kuris sako, kad yra teisus, sako, kad mato negerus dalykus, bet bijo apie tai pasakyti garsiai. Už tokius dalykus, nekęsdamas kitų, nekęsčiau ir savęs. O gyventi su tokia našta, nekenčiant savęs, nepalinkėčiau ir savo aršiausiam priešui. Tai yra kančia.

Tad pareiškiu: nepripažįstu prokuroro sukurtos istorijos, kurią jis pavadino baudžiamąja Darbo partijos byla, kaip niekada nepripažinsiu, kad saulė kyla ar leidžiasi. Saulė šviečia nuolatos.

Mano puoselėjamos vertybės tikrai gali būti ne visiems suprantamos. Bet nesuprantamos jos tiems, kurie išaugo ir buvo išauklėti šiltnamio sąlygomis. Aš gimiau ir išaugau šiaurėje, tremtinių miestelyje, kur būna iki –50 laipsnių šalčio, kur žmonės turėjo laikytis duoto žodžio, turėjo glaustis vienas prie kito tam, kad išgyventų. Ir jeigu ten kas nors nesilaiko tokių taisyklių ir vertybių, mažų mažiausiai būna atstumtas, o būti atstumtam šiaurės sąlygomis reiškia mirti. Todėl mano tokių vertybių supratimas yra automatiškas, besąlyginis. Kaip mirties ir gyvybės reikalas.

Vis dar neaišku — už ką kaltinamas V. Uspaskich?

6 | Ūkiškas požiūris

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Sankcijų už pirkimų pažeidimus galima išvengti

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS: •

NERIJA NORVAIŠIENĖ

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), neretai susiduria su pirkimų vykdymo klaidomis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos (ES) paramą. Vykdant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir paramos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimų klaidų galima išvengti, o šiais metais įsigaliojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų tvarką, taikymo metodika numato ne vieną švelnesnį nustatytų pažeidimų sankcionavimo atvejį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas.

•

•

Aistės Mileikaitės nuotr.

•

• SANKCIJOS UŽ PIRKIMŲ KLAIDAS – PROPORCINGOS Nauja sankcijų už pirkimų pažeidimus taikymo metodika buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad pirkimų proceso metu padarytos klaidos nėra lygiavertės. Remiantis šia metodika, paramos dydžio sumažinimas už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus yra taikomas proporcingai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mastą bei pasekmes. Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pirkimų vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos.

Pagal naują metodiką nustačius, kad paramos gavėjai pažeidė pirkimų vykdymo tvarką, pritaikoma procentine paramos sumos dalimi išreikšta sankcija. „Už sunkiausius pirkimų tvarkos pažeidimus nekompensuojama 100 proc. skirtų paramos lėšų, o mažiausia galima sankcija – 5 proc.,“ – teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas.

Paramos gavėjams minėtoje metodikoje numatytas dar vienas didelis palengvinimas – gavę pranešimą apie NMA ketinamas taikyti sankcijas, paramos gavėjai iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritaikymo priėmimo NMA) turi teisę iš naujo tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus. Tokiu atveju sankcijos paramos gavėjams, nustačius, kad pažeidimų nėra, nebus taikomos.

SVARBU SUDERINTI PIRKIMO SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMĄ Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pirkimų tvarkos pažeidimų – po sutarties pasirašymo netinkamai keičiamos jos sąlygos. Vykdant pirkimo sutartį ir iškilus poreikiui keisti joje numatytas sąlygas (pvz., norima atsisakyti tam tikrų darbų, vienus darbus ar paslaugas keisti kitais, ar mažinti sutarties kainą ir pan.), privaloma laikytis nustatytos sutarties keitimo derinimo tvarkos.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir pirkimus vykdo vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu, planuojamiems pirkimo sutarties pakeitimams prieš tai turi gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (netaikoma mažos vertės pirkimams).

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo vadovaudamiesi Žemės ūkio ministro patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduo-

•

jančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (pirkimo taisyklės). Jose nurodoma, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su NMA, o prašymai dėl sutarčių keitimo nagrinėjami NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Pasitaiko, kad paramos gavėjai klaidingai galvoja, jog gavus sutikimą iš projektą administruojančių NMA darbuotojų dėl investicijų keitimo, sutarties pratęsimo ir pan., daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Atkreipiamas dėmesys, kad projektus pagal KPP priemones administruojantys asmenys teikia sutikimą tik dėl paramos sutarties su NMA keitimo, o sutikimui dėl pirkimo sutarties keitimo reikia gauti NMA teritorinio paramos administravimo skyriaus pritarimą. Tam teikiamas atskiras prašymas, kuriame išsamiai išdėstomi planuojami pakeitimai bei argumentai, kad tai nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ir pakeitimai būtini siekiant tinkamai įvykdyti sutartį.

PIRKIMŲ TVARKOJE IŠIMČIŲ NĖRA Jei pareiškėjo ar paramos gavėjo prašymas atitinka pirkimo sutartyje numatytas keitimo sąlygas, galima kreiptis į NMA teritorinį skyrių. NMA, vertindama pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti įgyvendinimo projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, nebuvo galima numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

G. Ruseckas pabrėžė, kad pirkimų tvarkoje jokių išimčių nėra: pirkimo tvarka numato, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje. „Jei pareiškėjas ar paramos gavėjas, su tiekėju sudaręs pirkimo sutartį dėl traktoriaus, kreipiasi į NMA teritorinį skyrių su prašymu vietoj traktoriaus pirkimo sutartyje nurodyti ir pirkti kombainą, tokių pakeitimų NMA jau nebegali patvirtinti,“ – pavyzdį pateikė NMA specialistas.

Anot G. Rusecko, pirkimo sutarties keitimo klaidos kyla dėl klaidingo įsitikinimo, kad sutartį pakeisti nėra sunku, tačiau prisideda ir teisinių žinių trūkumas, neadekvatūs projektavimo darbai bei planavimo įgūdžių stoka. Anot NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo, pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų numatyti kuo lankstesnes sutarties keitimo sąlygas. „Reikia įsivaizduoti, kaip projektas bus vykdomas, kokios netikėtos situacijos gali iškilti“, – teigė G. Ruseckas. Pažymėtina, kad norint išvengti nemalonumų ateityje, svarbu ne tik numatyti galimus nesklandumus, bet ir detaliai juos aprašyti sutartyje.

Organines trąšas gaminančios UAB „Bioorganika“ vadovas Lukas Raglys su pirkimų procedūra susidūrė vykdydamas ES remiamą verslo plėtros projektą pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. L. Raglys pabrėžė, kad vykdant didelio masto projektus, nereikia savęs įsprausti į pernelyg griežtus laiko rėmus, būtina nusistatyti realius projekto įgyvendinimo etapus ir neskubinti derybų su tiekėjais ir rangovais. Pasak paramos gavėjo, projekto sėkmė taip pat didele dalimi priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos bei rangovo kompetencija.

PIRKIMO SĄLYGOS – TIKSLIOS IR VISUR VIENODOS Pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų vengti klaidų rengdami paslaugų bei darbų pirkimų sąlygas. Rengiant pirkimų sąlygas būtina nurodyti tikslias arba bent preliminarias prekių, paslaugų bei darbų apimtis. Taip pat svarbu laikytis pirkimų salygų paskelbimo reikalavimų, nurodytų pirkimo taisyklėse: vengti neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų bei klaidingo, diskriminuojančio šių reikalavimų nustatymo; pasiūlymuose būtina nurodyti ir tiksliai apibrėžti visus kvalifikacinius pirkimo objekto ir sutarties pasirašymo kriterijus.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad patvirtinamos vienokios pirkimo sąlygos, o skelbime apie pirkimą – nurodomos kitokios, nežymiai pakeistos. Tačiau pasitaiko ir dar blogesnių situacijų, kai tinkamai parengtos sąlygos vėliau netinkamai perkeliamos arba iš viso neperkeliamos į sutartį, taip iš tiekėjo reikalau-

Vykdant sutartį, keičiamos joje numatytos pradinės sąlygos nesant aptartos tokios galimybės sutartyje (pvz. vieni darbai keičiami kitais, atsisakoma t.t. darbų/ paslaugų); Tiekėjui pratęsiamas sutarties vykdymo terminas, nors tokios galimybės sutartis nenumatė; Į pirkimo sąlygas bei sutartį neįtraukiama jos atskirų nuostatų keitimo galimybė; Keičiant sutarties sąlygas, nesilaikoma nustatytos kreipimosi į NMA/Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo sutarties keitimui tvarkos; Neteisingai įvertinama tiekėjų kvalifikacija/pasiūlymai; Į sutartį perkeltos ne visos pirkimo sąlygos arba jos modifikuotos.

jama visiškai kitokių, nei buvo paskelbta, sutarties vykdymo sąlygų.

PIRKIMO SUTARTYJE – AIŠKŪS TERMINAI Su tiekėju sudarytoje pirkimų sutartyje turi būti numatyti aiškūs terminai, kada paslauga ar prekė turi būti pristatyta. Pasitaiko situacijų, kai tiekėjai vėluoja pristatyti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus.

Todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys projektus pagal KPP priemones, turi griežčiau kontroliuoti, kaip rangovas vykdo įsipareigojimus, ar tiekėjas nevėluoja pateikti prekių ar paslaugų, o vėluojant – taikyti baudas, delspinigius ar kitas pirkimo sutartyje tiekėjui numatytas sankcijas.

Atvejai, kai tiekėjui žodiniu ar rašytiniu pritarimu pareiškėjas ar paramos gavėjas leidžia įvykdyti sutartį vėliau, nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, tiekėjo pasiūlyme ar pačioje sutartyje, traktuojami kaip išskirtinių sąlygų sudarymas ir atitinkamai NMA tokiose situacijose pareiškėjui pritaiko sankcijas už sutarties vykdymo tvarkos nesilaikymą.

Pasirašant bei vykdant pirkimo sutartį, pasitaiko ir kitų klaidų. Pavyzdžiui, perkama iš susijusių asmenų; nesutampa pasiūlyme bei sutartyje nurodyti duomenys (vykdomų paslaugų kiekiai, įkainiai, terminai); pirkimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose; iš esmės keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pirkimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutarties projektas; pirkimo sutarties sąlygų keitimas neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų pirkimo sutarties keitimo galimybių (keičiamos esminės sutarties nuostatos). Todėl rekomenduojama nepradėti vykdyti pirkimo sutarties, neįsitikinus, kad pirkimai atlikti tinkamai.

Užsk. Nr. 308485

Savaitės interviu | 7

15min • 2013 m. birželio 14 d.

„Snoro“ bankroto pelkė Bankroto administratorius N.Cooperis sako, kad „Snoro“ bankas Lietuvoje tikrai buvo geras, bet už jo – operacijos rusiškais pinigais.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Didžiausias iššūkis, su kuriuo Lietuvoje teko susidurti „Snoro“ banko administratoriui Neilui Cooperiui, – tendencingai formuojama visuomenės nuomonė.

N.Cooperis interviu savaitraščiui „15min“ pasakojo, kaip jam sekasi pardavinėti bankrutavusio banko turtą, ieškoti dingusių milijardų, kodėl banko darbuotojų algų vidurkis didesnis nei prieš bankrotą ir kas apmoka jo keliones.

– Jūs ir jūsų atstovaujama įmonė į „Snoro“ bankrotą buvo įtraukta nuo pirmųjų dienų. Ar imdamasis šio darbo numanėte, kas laukia Lietuvoje?

– Man sunku komentuoti, kodėl Lietuva kreipėsi į mane atlikti šį darbą. Aš dėl jo nesivaržiau ir šio darbo neieškojau.

Lietuva turėjo problemą, kuriai spręsti nepakako vietinių žmonių patirties. Jei man pavyks išspręsti šią problemą, Lietuvoje bus sukaupta kur kas daugiau patirties ir tokioms krizėms pasikartojus nereikės ieškoti pagalbos užsienyje.

– Sulaukiate nemažai kritikos, tačiau į ją viešai atsakote itin retai. Gal dėl to žmonėms susidaro įspūdis, kad turite ką slėpti?

– Yra geltonoji spauda, kuri nesuinteresuota gauti faktų. Vienas redaktorius mano kolegai yra pasakęs, kad tiesa skaitytojams yra neįdomi. Toks požiūris nepriimtinas. Jūs visada remdavotės faktais, todėl sutikau su jumis pasikalbėti.

– Pakalbėkime apie faktus. „Snorui“ iškėlus bankroto bylą, banke dirbo 1 397 darbuotojai, o jų metinis darbo užmokesčio fondas sudarė 55,8 mln. litų. Per 2012 metus banko darbuotojų algoms išleista 33,8 mln. litų, nors jų liko mažiau nei trečdalis. Vidutinė „Snoro“ darbuotojo alga iki uždarymo siekė 3,3 tūkst. litų, o uždarius banką ši suma išaugo iki 13,5 tūkst. litų. Kaip tai paaiškinti?

– Galiu aiškiai pasakyti, kad nė vieno darbuotojo alga nebuvo pakelta. Įspūdis, kad čia iš kreditorių lėšų vyksta puota maro metu, yra visiškai neteisingas.

matomos aiškiau. Anksčiau jos atsispindėdavo algų fonde.

Pagrindinė IT kaina yra licencijų mokestis. Mes turime išlaikyti beveik visas licencijas, kuriomis ir iki tol naudojosi „Snoras“, tam, kad tinkamai tvarkytume buhalteriją. Mes neturime tiek pat kompiuterių, bet sistema neveikia taip, kad, kompiuterių skaičių sumažinus 25 proc., tiek pat sumažėtų mokestis už licencijas.

– Gegužės mėnesį pateiktoje „Snoro“ veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iki šiol banko likvidavimui išleista 227 mln.

„Ar reguliuojančios institucijos suvokė, kas iš tiesų yra „Snoras“, aš nežinau. Abejoju.

Turime likviduoti didelį tarptautinį banką.“ Buvo laikotarpis, kai darbuotojų algos itin išaugo, nes buvo išmokėtos išeitinės pašalpos. Žmonės gavo mažiausiai trigubas algas. Iš čia ir imami skaičiai, tačiau jie neatspindi tikrovės.

Turime prisiminti ir tai, jog nebeliko banko skyrių tinklo, todėl nebėra valytojų ar banko padalinių darbuotojų.

Dingo žemutinė grandis, todėl algų vidurkis šiek tiek padidėjo.

– Mūsų turimomis žiniomis, „Snoro“ bankas iki uždarymo transporto, pašto, ryšių ir IT paslaugoms per metus išleisdavo 7,1 mln. litų. Jūsų ataskaitoje nurodoma, kad ryšiams ir IT per kiek daugiau nei metus išleidote 8,8 mln. litų.

Kodėl uždaryto banko išlaidos ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo?

– Dalis žmonių iš komunikacijos skyriaus „Snore“ nebedirba, todėl išlaidos

N.Cooperis tvirtina, kad administruodamas „Snorą“ neišleidžia nė pusės tiek, kiek yra leidęs Kreditorių komitetas.

I.Gelūno nuotr.

litų: 67 mln. tiesioginėms veiklos sąnaudoms ir 160 mln. litų su banko veikla nesusijusioms išlaidoms, iš kurių 111,5 mln. litų išmokėta konsultantams. Sutikite, tai nemaža suma.

– Jei jūs palygintumėte šį atvejį su kitais panašiais bankų uždarymo procesais, tai įsitikintumėte, kad „Snoro“ likvidavimo kaina yra kur kas mažesnė.

Visa informacija perduodama Kreditorių komitetui, o jis išlaidas kontroliuoja labai atidžiai. Konsultantų laikas skaičiuojamas ne valandomis, o minutėmis. „Snoro“ turtas buvo 40-tyje skirtingų jurisdikcijų. Tai kur kas labiau komplikuota ir brangesnė problema. Ar reguliuojančios institucijos suvokė, kas iš tiesų yra „Snoras“, aš nežinau. Abejoju.

Nukelta į 8 psl.

>>>

Komentaras

Raimundas Celencevičius r.celencevicius@15min.lt

Skurdžius disneilende Ne tik Vyriausybė, bet jau ir prezidentė džiaugiasi, kad Lietuvos būklė sparčiai gerėja, kad šalies ekonomikos traukinį vis greičiau tempia galingas eksporto garvežys. Lietuvoje viskas taip gerai, kad net mokesčių reformos nereikia, užteks tik pudros.

Bet jeigu sėdi tame ekonomikos traukinyje ir ypač toliau nuo garvežio, kur nors viduriniame ar net paskutiniame vagone, pudros mėlynėms paslėpti nebeužtenka. Kuo toliau nuo didmiesčių, kuriuose klesti eksportuojančios įmonės, tuo pilkiau.

Savivaldybių skolos jau perkopė 2 milijardus litų ir toliau grėsmingai didėja. Jei nebus radikalių permainų, daugeliui jų gali tekti skelbti bankrotą.

Mažesni miestai niekaip negali atsigauti nuo prieškriziniais metais apėmusio finansinio svaigulio. Tuomet pinigų dar buvo ir biudžete, ir bankuose, tad niekas ir netaupė. Štai kad ir grybų sostinė Varėna. Keliolikos tūkstančių gyventojų miestelis, kuriame sėdinčiai rajono valdžiai pavaldus didžiulis miškuose skendintis rajonas. Nesmagu buvo būti provincija, todėl varėniškiai užsimojo iš peties: kad žmonės, važiuodami į Druskininkų kurortą, užsuktų ir į Varėną, reikia hipodromo, daugiafunkcio sporto komplekso su pirtimis ir baseinu, grybų parko su restoranais ir kavinėmis ir dar nežinia ko.

Laimei, sunkmetis atėjo greitai: hipodromui spėta tik ne visai legaliai iškirsti pušis, o sporto komplekso su baseinu iškilo tik griaučiai. Neduokdie, būtų spėta įgyvendinti visas vizijas. Ir taip kiauras savivaldybės biudžetas būtų visai patrūkęs, nes nei hipodromas, nei sporto kompleksas negeneruotų tiek pajamų, kad savivaldybei nuostolių netektų dengti iš savo kišenės.

Tokie yra didžiosios dalies šalies savivaldybių rūpesčiai: rūbas XXI amžiaus, o po juo – kone viduramžiai.

Rajonų centrai ir miesteliai vis labiau primena gražius, bet tuščiavidurius balionus: išsigražino Europos Sąjungos lėšomis, įsirengė modernius vandenvalos įrenginius, bet liko tokie pat skurdūs, o gal dar skurdesni, nes visą šitą gėrį iš dalies teko finansuoti ir iš savo kiaurų kišenių – iš paskolų.

Dabar toje pačioje Varėnoje stebina puikiai sutvarkytas jūra vadinamas tvenkinys, gausi poilsio infrastruktūra, bet lankomiausia miesto parduotuvė yra savaitgaliais dulkinoje ir duobėtoje aikštėje ūžiantis vienas didžiausių Lietuvos skudurynų; ant stulpų žydi gėlės, lygiose gatvėse mirksi modernūs šviesoforai, bet rajono autobusų parkas neišgali išleisti į kaimus autobuso bent pora kartų per savaitę, o žiemą žmonės į Varėną dirbti ne važiuoja, o slysta nevalytais keliais, nes nėra pinigų.

Tokie yra didžiosios dalies šalies savivaldybių rūpesčiai: rūbas XXI amžiaus, o po juo – kone viduramžiai.

Daugelis šalies rajonų grimzta į liūną dėl to, jog nebeturi finansinio stuburo. Daug kur nuo sovietmečio likusios didžiosios įmonės nunyko arba išsiskaidė į daugybę smulkių, kurioms svarbiausia buvo ir tebėra ne mokesčius ar padorias algas mokėti, o išgyventi bet kokiu būdu.

Tokį mentalitetą pakeisti – ne vienų metų darbas.

Ir, tikriausiai, ne nuo pramogų infrastruktūros ar gražių gatvių reikėtų pradėti, o nuo to, ką siūlo kad ir pramonininkų lyderis R.Dargis: mažų ir vidutinių įmonių kreditavimo užtikrinimo, tiesioginių užsienio investicijų, ypač toliau nuo didmiesčių, pritraukimą, ES paramos investavimą ne į gerovės kūrimą, o į technologijas, gamybinį potencialą, darbo santykių lankstumą. Kitaip turėsime daug disneilendų užkaltais langais.

8 | Savaitės interviu >>>

Atkelta iš 7 psl.

Banko kreditoriai priklauso 53-ims skirtingoms jurisdikcijoms. Daugiau nei 50 proc. kreditorių, kuriems dar nesumokėta, yra užsienyje. Turime likviduoti didelį tarptautinį banką. Turtas bus susigrąžintas dviem pagrindiniais būdais – susirenkant išduotas paskolas ir imantis teisinių veiksmų nesąžiningiems sandoriams panaikinti.

Yra ir kito turto. Pastatas, kuriame sėdime, arba prabangūs automobiliai. Žmonėms tai lengviau suvokti, tačiau šio turto reikšmė galutiniam rezultatui itin menka.

Paskolų sąraše buvo daugiau kaip tūkstantis įsiskolinimų. Ir juos reikia efektyviai valdyti. Už mažesnę kainą skolas paversti pinigais galime bet kuriuo metu, bet tai nebūtų protinga. Dabartinės administravimo išlaidos, palyginti su tomis skolomis, yra nedidelės.

– Tačiau daugelis reikalavimų vargu ar laikytini perspektyviais. Kad ir noras iš buvusio „Snoro“ savininko Vladimiro Antonovo prisiteisti 1,7 mlrd. litų?

– Abejoju, kad V.Antonovas turi 1,7 mlrd. litų. Nepaisant Londono teismo sprendimo, jis iki šiol neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Po kelių savaičių turėtų įvykti posėdis, kuriame bus patikslinta, kaip jis tai turi padaryti.

Vyksta teisiniai procesai Šveicarijoje.

Deramės su FINMA (Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija – red. past.), kad teisinius veiksmus galėtume vykdyti patys, nes esame kur kas labiau suinteresuoti ir konkrečią situaciją išmanome geriau nei valstybinė institucija.

Kreditorių komitetui tenka pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, ir paaiškinti visus tolesnius žingsnius. Kartais tai peržengia sveiko proto ribas.

– Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2012 m. kovo 31 d. „Snorui“ pavyko susigrąžinti 1,5 mlrd. litų. Tačiau banko administravimas jau kainavo 227 mln. litų. Tai 15 proc. nuo grįžusios sumos. Kaip manote, kokias sumas realu susigrąžinti „Snoro“ kreditoriams ir kiek tai galiausiai kainuos?

– Manau, kad „Snorui“ pavyks grąžinti nuo 3,5 iki 4,5 mlrd. litų. Svarbus klausimas – kada? Visur pasaulyje teisiniai ginčai užtrunka.

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Be to, administravimo išlaidos mažėja.

Kai rengdavome banko darbuotojų pasitarimus prieš kreditorių susirinkimą, juose dalyvaudavo per 40 žmonių. Dabar nereikia ir keturių.

Dar vienas mitas, kurį noriu išsklaidyti.

Atėjęs dirbti visada laikiausi taisyklės nesamdyti konsultantų užsienyje, jei tą patį darbą gali atlikti Lietuvos profesionalas.

Noriu palikti kuo daugiau profesionalų, kurie turėtų tokių krizių valdymo patirties.

Mes negalime išleisti daugiau, nei nustatė Kreditorių komitetas. Šiuo metu neišleidžiame nė pusės numatytų pinigų.

Kalbant apie mano asmenines išlaidas.

Taip, kartais keliauju verslo klase, kartais „Ryanair“, bet visada už save moku pats. „Snoro“ kreditoriai neturi nieko bendro su šiomis išlaidomis (N.Cooperiui nustatyta mėnesio alga yra 100 tūkst. litų, – red. past.).

– Daug diskusijų sukėlė „Snoro“ turto pardavimas. Ar jūs pats patenkintas kaina, gauta už „Snoro“ kioskelius ir bankomatus? Štai 102 bankomatai parduoti vos už 253 tūkst. litų, nors vieno bankomato rinkos kaina yra 25 tūkst. litų?

– Technologijos yra brangios, kai į jas investuoji, tačiau pagamintas produktas greitai pinga ir tampa vakarykšte diena.

Mes negavome visos bankomatų kainos, tačiau ir nesitikėjome jos gauti. Didžiojoje Britanijoje mums dar būtų tekę primokėti, kad juos išmontuotų.

Dėl „Snoro“ kioskelių, kurie buvo parduoti Lietuvos paštui, nenoriu lįsti į detales, tačiau norinčiųjų juos įsigyti nebuvo tiek daug.

– Tačiau yra kur kas patrauklesnio turto. Kaip su parduodamu banku „Finasta“?

– „Finastos“ atveju mes turime 6 pasiūlymus ir tarp dalyvių vyksta konkurencija.

Mes labai aiškiai suprantame, kokia „Finastos“ rinkos vertė. Jei gausime tinkamą pasiūlymą, jį priimsime.

Tarp suinteresuotų asmenų yra ir tokių, kurie veikia per lengvatinių mokesčių zonų valstybes. Numanome, kad už šių bendrovių stovi Rusijos piliečiai. Manau, jiems bus sunkiau iš Lietuvos banko gauti leidimą įsigyti „Finastą“ nei kitiems.

– Buvę „Snoro“ savininkai nurodo, kad jūs nesiėmėte jokių priemonių išieškant banko pinigines lėšas iš korespondentinių sąskaitų „Investbank“ banke Rusijoje. Taip pat nesiėmėte veiksmų dėl 40 proc. to paties „Investbank“ akcijų, kurios buvo įkeistos bankui „Snoras“ už paskolą, neteisėtą nusavinimą.

Užsimenama, kad Maskvoje amžiams jau išnyko apie 340 mln. litų „Snoro“ išduotų paskolų. Ar domėjotės „Snoro“ turtu Rusijoje?

– Mes dirbame Rusijoje ir Ukrainoje. Tikrai negaliu teigti, kad iš šių jurisdikcijų pinigus susigrąžinti yra lengva. Tačiau įmanoma. Dalį turto Rusijoje atgavome, šiuo metu turime turto, kurį bandysime parduoti Ukrainoje. Turėjome ir teisinių ginčų Ukrainos teismuose, jie kol kas mums nebuvo palankūs. Visa tai nuolat aptariama Kreditorių komitete be didelio triukšmo spaudoje.

– Šiuo metu ieškote bendrovės „Snoras media“, kuri valdo 33 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų, pirkėjo. Ar šis procesas vyksta sklandžiai?

– „Lietuvos ryto“ didžiosios akcijų dalies savininkai rodo norą įsigyti „Snoras media“ akcijas, tačiau jų nurodytomis sąlygomis. Matyt, jie mano, kad prieš mus vykdoma melo kampanija padės jiems pasiekti šį tikslą. Tiesą sakant, net nežinau, ar tai spaudimas mums, ar kitiems potencialiems „Snoras media“ pirkėjams, kuriems parodoma, ko gali laukti ateityje. Tai jūsų žiniasklaidos taktika, kurios pats iki galo nesuprantu.

Šiuo metu susidomėjimas akcijomis gana didelis. „Snoro“ bankas „Snoro media“ yra paskolinęs 20 mln. litų „Lietuvos ryto“ akcijoms įsigyti.

– UAB „Snoras development“ iškelta bankroto byla, nors bendrovė 2011 metais veikė pelningai. Kodėl? Kas laukia bendrovės „Snoro lizingas“, kuri liko be finansinio užnugario?

– UAB „Snoras development“ bankrotas buvo mano sprendimas. Taip norėjome atgauti dalį vertės „Snoro“ bankui. „Snoro lizingas“ iki šiol siejamas su „Snoru“, nors tai atskira bendrovė. Ji veikia pelningai ir naujas savininkas galės daryti papildomas investicijas, kad pelnas būtų didesnis. Be to, ši bendrovė taip pat turi reikšmingų paskolų, gautų iš „Snoro“, jų klausimo kol kas nekėlėme, kad bendrovė galėtų sėkmingai veikti.

– Buvę „Snoro“ akcininkai V.Antonovas ir R. Baranauskas ne kartą teigė, kad sustabdžius banko veiklą galėjo padėti efektyviau suvaldyti banko finansinius srautus, tačiau jų pagalbos atsisakyta.

– Būtų neįtikėtina, jei po to, ką akcininkai padarė šiam bankui, jiems būtų leista ir toliau priimti sprendimus dėl jo likimo.

Kol kas negaliu atskleisti visko, tačiau atėjus laikui žmonės tuo įsitikins patys. „Snoro“ bankas tikrai buvo geras. Tačiau už banko, kuris sėkmingai veikė Lietuvoje, dar buvo „Snoro“ akcininkų tarptautinės finansinės operacijos su abejotinos kilmės rusiškais pinigais. Jei pavyktų identifikuoti, kas tie „Snoro“ skolininkai 53 skirtingose jurisdikcijose, tai pamatytume, kad daugelis jų kalba su rusišku akcentu. Tai mano nuomonė. Buvo daug paskolų tarp susijusių asmenų. Jos neturėjo nieko bendro su kasdiene „Snoro“ veikla. Banke dirbę žmonės buvo lojalūs ir aukšto lygio profesionalai. Tačiau jei jūs turite buhalterinį balansą, kuriame nurodytas 8 mlrd. litų turtas, bet per trumpą laiką tampa akivaizdu, kad trūksta mažiausiai 1,7 mlrd. litų, tada pats laikas imtis priemonių ir išsiaiškinti, koks yra problemos mastas.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Didelė dalis tų pinigų išnyko. Mes aiškinamės, kaip tai įvyko, ir kodėl to nepastebėta anksčiau, nes tokios sumos per kelias savaites neišnyksta. Tai procesai, trunkantys keletą metų.

– Kaip galėjo dingti net 1,7 milijardo?

– Jei labai paprastai, banko turtas buvo perkeltas į asmenines V.Antonovo sąskaitas. Yra tikimybė dalį to turto susigrąžinti, tačiau nežinau, kiek jo dar liko. Tai labai priklausys ir nuo to, ar V.Antonovas atskleis faktus apie savo turtą ir su juo atliktas operacijas.

– Su kokiu didžiausiu iššūkiu susidūrėte dirbdamas Lietuvoje?

– Liūdna, bet didžiausias iššūkis šiuo metu – nuolatos įrodinėti kreditoriams, kad bankroto byla yra valdoma kompetentingai.

Toks poreikis atsiranda dėl šališkos informacijos žiniasklaidoje. O bankrotas valdomas iš tiesų profesionaliai.

Kreditorių komitetui tenka pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, ir paaiškinti visus tolesnius žingsnius. Kartais tai peržengia sveiko proto ribas. Jei procesas vyktų Didžiojoje Britanijoje, būtume pusmečiu pasistūmėję į priekį.

10 | Visuomenė

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Šiuolaikinis jaunimas vadinamas pragmatiškais geresnių sąlygų, malonumų ir patogumų ieškotojais.

A.Kubaičio/BFL nuotr.

Narcizų karta Jie ambicingi ir arogantiški, bet tušti. Jie svajoja apie nuostabų gyvenimą, bet vengia atsakomybės ir sunkaus darbo. Narcizų karta – taip dabartinį jaunimą apibūdino JAV mokslininkai. Lietuvos psichologai, sociologai ir filosofai taip pat pripažįsta, kad mūsų jaunąją kartą apima susireikšminimo virusas.

Ar tiesa, kad labiau nei anksčiau save mylintys jauni žmonės nejaučia atsakomybės už savo veiksmus?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Aš ketinu elgtis taip, kaip visi vyresnio amžiaus žmonės: jaunąją kartą vadinsiu tingia, savanaudiška ir paviršutiniška. Bet aš turiu tyrimų rezultatus! Aš turiu statistikos! Turiu gerbiamų mokslininkų citatų! Kitaip nei mano tėvai, seneliai ir proseneliai, aš turiu įrodymų“, – entuziastingai

skelbė gegužės mėnesio „Time“ žurnalo viršelio temos autorius Joelis Steinas.

Straipsnyje „The Me Me Me Generation“ („Aš Aš Aš karta“ – liet.) jis apibendrino JAV sociologų, antropologų ir psichologų atlikto tyrimo išvadas. Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, 20-mečių kartoje yra tris kartus daugiau narciziškos asmenybės sutrikimų turinčių jaunuolių nei jų buvo dabartinių 65-mečių ar vyresnių amerikiečių kartose.

Visuomenė | 11

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Narcisizmas – tik šalutinis efektas

doc. Nerijus Milerius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas:

Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius pastebi, kad šių laikų jaunuoliai jaučiasi labai svarbūs, bet nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.

T.Lukšio/BFL nuotr.

„Nenoriu ginti dabartinės kartos, nes aš jos ir nepuolu. Tačiau galima kalbėti apie šiokią tokią šios kartos specifiką. Šiuolaikinė karta palyginti anksti išmoksta reikšti savo nuomonę – to mokoma mokykloje, socialinėje aplinkoje, be to, nuomonės sakymą stimuliuoja ir masinės informavimo priemonės. Reklamos turinys irgi paremtas narcisistiniu išskirtinumu iki pačių intymiausių dalykų. Tarkime, reklamuojant higieninius paketus kreipiamasi ne į bet kurią abstrakčią moterį, bet į tave. Tokiu būdu individualizuojami masiniai produktai. Šiuolaikiniai žmonės neskuba įsipareigoti, todėl turi daugiau erdvės sau. Bet laiko sau, savo laisvei, interesams ir nuomonei turėjimas daliai kartos natūraliai išvirsta į šalutinį negatyvų efektą – narcisizmą. Psichologai anksčiau rekomendavo vaikus auginti ypatingumo atmosferoje – susireikšminimas yra tokio auklėjimo šalutinis efektas.

Prieš metus viena Lietuvos sociologė rašė mokslinį darbą apie vadinamąjį suaugystės fenomeną: Suaugystė – tai periodas, kai žmogus išeina iš tėvų namų, tampa savarankiškas, tačiau neskuba kurti savo šeimos. Sociologiniai tyrimai sako, kad, jei žmogus įstringa suaugystės periode, jis turi visas prielaidas tapti narcizu, gyvenančiu savo malonumui.“ Savimylų epidemija Aukštesnį balą narcisizmo skalėje 2009 metais gavo 58 proc. daugiau studentų nei 1982 metais. Remdamasis šia statistika, dabartinius paauglius ir jaunimą J.Steinas straipsnyje atvirai vadina savimylų ir autoritetų

negerbiančių tinginių karta, vartotojiškos kultūros išplautomis smegenimis. Girdi, šios kartos atstovai perdėtai savimi pasitiki: įsivaizduoja, kad yra išskirtiniai, trokšta garbės ir šlovės, tiki, kad patys valdo gyvenimą, kuriame nesirengia vargti ar taikytis su kitų žmonių norais.

Jie ambicingi ir arogantiški, bet lėkšti. Jie svajoja apie geresnį gyvenimą, kurio, žinoma, nusipelnė, bet vengia atsakomybės ir sunkaus darbo. Naujoji narcizų karta orientuojasi į greitus pasiekimus – visko geidžia čia ir dabar. Kantrybė, kuklumas, nuolankumas ir dėkingumas jos sąmonėje jau virto atgyvena.

Tai – komunikabilūs, sugebantys padaryti gerą įspūdį ir save parduoti žmonės. Jie greitai užmezga ryšius, tačiau nemoka jų išsaugoti, todėl daugybė jaunuolių jaučiasi vieniši, ilgai gyvena vieni, o ne santuokoje ar partnerystėje. „Narcizų būta visais

laikais, tačiau dabar jų – kaip per epidemiją“, – reziumuoja straipsnio žurnale „Time“ autorius ir nuogąstauja dėl žmonijos ateities, juk tikėtina, kad nekritiško mąstymo vartotojiškos kultūros tarnai dėl asmeninės gerovės nusispjaus į solidarumą ir bendruomenės interesus. Bijoma, kad jie nepasiūlys visuomenės ateities vizijos, verčiau greitai prisitaikys prie pasikeitusių aplinkybių nei joms priešinsis ar sukels revoliuciją.

Visos kartos yra „Aš“ kartos? „Time“ pozicija suerzino dalį amerikiečių, ypač jaunimą. Interneto tinklaraščiuose pasipylė J.Steiną kritikuojančių pasisakymų – ne vien piktų komentarų ar tuščių paburnojimų, bet ir svariais kontrargumentais grįstų nuomonių. Gindamiesi nuo J.Steino kritikos strėlių, oponentai remiasi senais spaudos leidiniais, cikliškai vis grįžtančiais prie amžinosios kartų konflikto temos.

Pasirodo, dar 1907 metais laikraštis „The Atlantic“, ieškodamas amerikiečių santuokų byrėjimo priežasčių, kaltino individualizmo kultą ir savo asmenybės garbinimą.

1976 metais žurnalo „New York“ viršelį puošė tema „Me“ decade“ („Aš“ dešimtmetis“ – liet.).

1985 metais žurnalo „Newsweek“ viršelyje atsidūrė pasakojimas apie maniakišką amerikiečių poreikį žūtbūt dokumentuoti net banaliausius savo gyvenimo momentus – tąkart kalbėta apie videokartą.

Maža to, dar 1990 metais tas pats žurnalas „Time“ gvildeno į trečią dešimtį įkopusių jaunuolių elgseną ir rašė: „Jiems kyla problemų priimant sprendimus. Jie verčiau žygiuos per Himalajus nei kops karjeros laiptais. Jie atidėlioja tuoktuves, nes bijo skyrybų.“ Nukelta į 12 psl.

>>>

12 | Visuomenė >>>

Atkelta iš 11 psl.

Nesutikdami su narcisistų etikete jaunuoliai kaipmat prisimins šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomą Bazo Luhrmanno režisuotą JAV rašytojo Franciso Scotto Fitzgeraldo romano „Didysis Getsbis“ ekranizaciją. Filmas nukelia į triukšmingą XX amžiaus pradžios Niujorką, kuriame verda siautulingas amerikiečių gyvenimas – nesibaigiantys malonumai, vakarėliai, šampanas ir didžiulės iliuzijos.

Kinomanai galbūt neužmiršo ir garsiosios 1988 metų filme „Beaches“ aktorės Bette Midler ištartos frazės „But Enough About Me. Let's Talk About You. What Do You Think Of Me?“ („Pakaks apie mane. Pakalbėkime apie tave. Bet ką tu manai apie mane?“ – liet.)

Nei išgelbės pasaulį, nei jį sunaikins Vienas įdomiausių šių laikų mąstytojų, sociologas ir postmodernybės kritikas Zygmuntas Baumanas įsitikinęs, kad geriausia visuomenė yra ta, kuri nemano, kad yra geriausia.

Tačiau ar tai įmanoma? „Jaunimas visada save vertina pozityviai ir jam atrodo, kad seniai yra nukvakę.

Tačiau paanalizavęs kartas iš laiko perspektyvos supranti, kad jokio paradigminio lūžio, kuris leistų tikėti, jog kuri nors karta yra stebuklinga ar visiškai sukirmijusi, nėra. Dabartinė jaunoji karta irgi nėra nei auksinė, nei prarastoji. Ji nei išgelbės pasaulį, nei jį sunaikins“, – nuramino filosofas.

Jis pabrėžė, kad šūkis „Būk savimi!“ yra tapęs kapitalizmo moto: „Jei visuomenėje funkcionuotų altruizmas ir dominuotų mąstymas ne apie save, o apie kitą, kapitalistinė sistema pasaulyje subyrėtų pačią pirmą akimirką.“

15min • 2013 m. birželio 14 d.

„O hipiai su kvaišalais, laisvu gyvenimu ir vėliau sekusia seksualine revoliucija? Manau, visos kartos yra „Aš“ kartos. Požiūris į tuos pačius dalykus keičiasi tik iš dalies.

Pavyzdžiui, frazė „Carpe Diem“ („Gyvenk šiandien“ – liet.) anksčiau buvo traktuojama kaip „gyvenk prasmingai“, kad paliktum ką nors po savęs. O dabar tai suvokiama labiau kaip „Gyvenimas per trumpas, todėl reikia krėsti „crazy shit“ (kvailystes – liet.)“, – svarstė Didžiojoje Britanijoje studijuojantis ir atostogauti į Lietuvą atvykęs dvidešimtmetis Jonas Grinevičius.

Ne kritika, o asmenybės žlugdymas Turbūt tuo „crazy shit“ būtų galima pavadinti prieš kelias savaites dviejų Vilniaus licėjaus auklėtinių iškrėstą pokštą. „Sudie gyvenime, sudie licėjau.“ Tokio turinio suicidinę žinutę iš bendramokslio elektroninio dienyno išsiuntę gimnazistai ant kojų sukėlė visą mokyklą – baimintasi abituriento savižudybės. Nevykusiai papokštavę licėjaus antrokai turės palikti šią švietimo įstaigą. „Jie iš pradžių nesuvokė, ką padarė. Dabartinei kartai būdinga nesuvokti savo veiksmų. Tai labai būdinga išplautoje vertybių sistemoje – rengiuosi, kalbu, darau ir nejaučiu savo elgesio pasekmių“, – taip auklėtinių elgesį įvertino Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Jis neslėpė pastebintis daug dabartinės paauglių kartos narcisizmo bruožų: „Tai – pragmatiški geresnių sąlygų ir patogumų ieškotojai. Vadovaujamasi filosofija: „Jei man palanku prisitaikyti, tą ir padarysiu.“ Toks pragmatizmas atitolina nuo idealizmo, nes pragmatikas niekada nežengs neracionalaus žingsnio – jis viską apskaičiuoja.“ S.Jurkevičius pastebi, kad dauguma paauglių jaučiasi labai svarbūs ir reikšmingi, trokšta, kad jais būtų žavimasi. „Bendraujant su suaugusiais familiarumas dažnai peržengia sveiko proto ribas, nepaisoma autoritetų. Jaunimas visai nebejaučia, kas priderama, o kas ne, todėl kartais tenka aiškinti elementarius dalykus – kaip elgtis viešoje vietoje, kaip tvarkingai

R.Jusienė: „Jaunimas jaučiasi nesaugus ir neužtikrintas dėl ateities, todėl ieško būdų, kaip save įtvirtinti.“ apsirengti“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

Be to, jaunoji karta tapo itin jautri kritikai, nesugeba jos priimti adekvačiai: „Kartais kritika traktuojama kaip asmenybės savitumo naikinimas ar net žlugdymas. Moksleivis nesugeba laiku atlikti namų darbų, bet jis – asmenybė. Mano galva, švietimo sistema liberalėja neigiama linkme, demokratijos, žmogiško santykio ir bendravimo supratimas virto familiarumu, normų nesilaikymu, savo teisių sureikšminimu. O šis naratyvas sukūrė prielaidas ir prastam mokymuisi.“

Lūkesčiai neatitinka realybės Psichologai pastebi, kad tėvai ir pedagogai stengiasi, jog vaikai atitiktų vyraujančios kultūros požymius. Jokie tėvai nesiekia išauklėti atžalų savimylų, bet nori, kad jie pasitikėtų savimi. Todėl dažnai kartojama, kad vaikas yra puikus, ypatingas – tikras šaunuolis.

Išskirtinumo įspūdį jaunajai kartai užaštrina ir socialinė aplinka – realybės šou galima išgarsėti per kelias minutes. Be to, pastebėta, kad savo „Facebook“ profilį jaunuoliai puoselėja kaip prekės ženklą. Tada, kai kiekvieną tavo piršto krustelėjimą pakomentuoja kelios dešimtys draugų ir dar antra tiek paspaudžia „like“, imi tikėti, kad bet kokia informacija tampa įdomi vien todėl, kad ji – apie tave.

Tokiais atvejais aplinkinių meilės ir dėmesio poreikis tampa beribis. Ką daryti, kai virtualus pasaulis ir gyvenimo realybė ima skirtis, kai suvoki, kad visas tavo reikšmingumas – tik iliuzija? „Vieni susitaiko, kitus apima pyktis ir nusivylimas. Lūkesčių ir realybės neatitikimas gimdo agresiją“, – pasekmes įvardijo Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre dirbanti vaikų psichologė Vita Čioraitienė.

Ji įsitikinusi, kad narciziškos asmenybės sutrikimų turintys jaunuoliai išoriškai atrodo labai pasitikintys savimi, tačiau iš tikrųjų jaučiasi vieniši ir nesaugūs: „Jie vaizduoja nežinia ką, tačiau viduje yra sutrikę ir pažeidžiami. Tiesa, jie nepripažįsta, kad turi psichologinių problemų, tol, kol nepradeda streikuoti kūnas: širdies permušimai, skrandžio skausmai. Tačiau kai jie galų gale nusprendžia ateiti į konsultaciją, renkasi patį garsiausią šalyje gydytoją, nes jiems reikia vardo. Su tokiais pacientais sudėtinga dirbti, nes šiandien tu jiems – pats geriausias, bet užteks ne taip pažiūrėti ir tapsi blogiausiu.“ Elgesys užprogramuojamas vaikystėje Narcisizmo bruožų turinčių žmonių visuomenėje daugėja ir dėl to, kad tėvai vaikams neskiria pakankamai dėmesio. „Jie dažnai auga su svetimais žmonėmis, su keliomis auklėmis, keliomis

Dėmesys kokybei – kolegijos sėkmės raktas Lyderystės keliu žengianti Vilniaus kolegija jau turi ne tik inovatyvią kokybės strategiją, bet jos įgyvendinimo planą, kolegijos veiklos ir studijų programų vidinio kokybės vertinimo tvarką.

To pasiekta kelerius metus vykdant projektą „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiu visuomenė kasmet diskutuoja, kur verčiau rinktis studijas – universitete ar kolegijoje, pagal kokius kriterijus reitinguojamos aukštosios mokyklos, ar įvertinimai reitingų lentelėse yra iš tikrųjų reikšmingi ir pan. Tačiau kur kas svarbiau už reitingus yra aukštosios mokyklos ir jos vykdomų studijų programų kokybė.

Vilniaus kolegija, studentams siūlydama kolegines studijas, kokybės kultūrą traktuoja kaip bendrosios kolegijos kultūros dalį ir į procesą įtraukia visą akademinę bendruomenę. Čia svarbiausia kritiškas žvilgsnis į save, kitaip tariant, savianalizė, kuri lemia aukštosios mokyklos vertę ir kaitą, reaguojant į visuomenės poreikius.

Didžiausias kolegijos turtas – akademinis personalas. Todėl jam projekte buvo skiriama svarbi vieta: partnerystės principas tarp akademinės bendruomenės, administracijos ir kitų suinteresuotų šalių pabrėžiamas visoje sukurtoje kokybės sistemoje. Matyt, dėl to neseniai paskelbtame 5-tame kolegijų reitinge Vilniaus kolegija išlaikė lyderės poziciją. Pavyzdžiui, šių metų žurnalo „Veidas“ sudarytame reitinge Vilniaus kolegijos dėstytojų kvalifikacija buvo įvertinta geriausiai iš visų valstybinių kolegijų.

Vilniaus kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vedėjas Stasys Bučys

užtikrino, kad kolegijos mokslo ir studijų kokybė ir toliau tobulės: „Ugdyti kokybės kultūrą, kurti bei vykdyti kokybės strategiją nėra paprasta, tačiau prasminga. Kokybiškai dirbančios ir kuriančios bendruomenės tikisi ir studentai, ir visuomenė.“ Įgyvendinant projektą „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“ buvo sukurta centralizuota studijų kokybės rodiklių stebėjimo, vertinimo, informacijos kaupimo, apdorojimo ir pateikimo duomenų bazė, leidžianti susisteminti informaciją, įvertinti, kaip keičiasi studentų ir dėstytojų elgsena, žinios, požiūriai, vertybės ir įgūdžiai.

Kitąmet Vilniaus kolegija bus vertinama ir akredituojama. Tai labai svarbus įvykis ir kolegijos akademinei bendruomenei, ir visuomenei, ir socialiniams partneriams.

Projektas „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“ finansuojamas ES 2007-2013 m. laikotarpio struktūrinės paramos lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrojo prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“.

Užsk.Nr. 308536

VisuomenÄ— | 13

15min • 2013 m. birŞelio 14 d.

mokyklÄ—lÄ—mis, pradedant „Yamaha“ nuo pusÄ—s metukĹł ir dar velniai Ĺžino kuo. PrieĹžiĹŤros tarsi netrĹŤksta, taÄ?iau ĹĄalia nÄ—ra mamos ar moÄ?iutÄ—s, su kuriomis vaikas galÄ—tĹł megzti tvarĹł ryĹĄÄŻ. Jis to daryti neiĹĄmoksta.

TodÄ—l dabar vaikai turi daug biÄ?iuliĹł, taÄ?iau to tikro draugo taip ir neranda. Viskas slysta pavirĹĄiumi – daug atrakcijĹł, taÄ?iau jokio tikrumo“, – svarstÄ— V.ÄŒioraitienÄ—.

Psichoterapeutė, Vilniaus universiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro vadovė Roma Jusienė pritarė kolegės įŞvalgoms – jaunimo narcisizmas formuojamas dar ankstyvoje vaikystėje, nes vaikai auga smarkiai į pasiekimus orientuotose ťeimose. „Tai vadinama ankstyvuoju traumavimu.

PavyzdĹžiui, tÄ—vai dÄ—l kokiĹł nors prieĹžasÄ?iĹł neleidĹžia vaikams iĹĄreikĹĄti tikrĹłjĹł jausmĹł: „Neverk, nes tavo aĹĄaros parodys, kad esu bloga mama. Geriau ĹĄypsokis, bĹŤk geras, nerodyk pykÄ?io.“ Blogai, kai tÄ—vai paperka vaikus: „AĹĄ tau nupirksiu tai, bet tu turi bĹŤti toks ir anoks.“ Tokiu bĹŤdu paneigiami tikrieji vaiko norai. UĹžaugÄ™ tokie ĹžmonÄ—s neatsiĹžvelgia ÄŻ kitĹł ĹžmoniĹł poreikius ir jausmus, nes anksÄ?iau nesulaukÄ— dÄ—mesio saviĹĄkiams“, – ÄŻsitikinusi R.JusienÄ—.

Ji neabejoja, kad pagyromis vaikĹł nesugadinsime: „NeÄŻmanoma pergirti vaiko, jei tai daroma adekvaÄ?iai. BÄ—da ta, kad vaikas nesulaukia reakcijos, kai jis pasielgia netinkamai.“ Slepia jausmus, nes bijo bĹŤti atstumti R.JusienÄ— atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad nÄ—ra objektyviĹł nuosekliĹł sociologiniĹł tyrimĹł, galinÄ?iĹł konkreÄ?iai apibrÄ—Ĺžti kartĹł skirtumus: „Kad galÄ—tume lyginti dabartinÄ™ ir ankstesnÄ™ kartÄ…, reikÄ—jo prieĹĄ 30 metĹł

PsichologÄ— V.ÄŒioraitienÄ— teigia, kad dabar vaikai turi daug biÄ?iuliĹł, taÄ?iau tikro draugo taip ir neranda, jĹł gyvenimai slysta pavirĹĄiumi.

I.GelĹŤno nuotr.

atlikti analogiĹĄkÄ… tyrimÄ… tomis paÄ?iomis metodikomis.“ TaÄ?iau ji sutiko, kad galima ieĹĄkoti tam tikrĹł labiau dabartinei kartai bĹŤdingĹł bruoŞų.

„Žiniasklaida, vartojimo skatinimas ir socialinė aplinka ugdo narcisistinius bruoŞus: visai nesvarbu, kaip jautiesi, kokie yra tavo tikrieji troťkimai ir poreikiai, svarbiausia, kad atrodytum priimtinas,

tinkamas, save įtvirtinantis. Žmonės skatinami galvoti apie savęs pateikimą, iťvaizdą ir įvaizdį, o ne apie savo tikrąjį vidinį ať.

IĹĄ baimÄ—s bĹŤti atstumti nustojame rodyti savo tikruosius iĹĄgyvenimus – todÄ—l mĹŤsĹł bendravimas tampa pavirĹĄutiniĹĄkas, nenuoĹĄirdus“, – dÄ—stÄ— paĹĄnekovÄ—.

Konkurencija ir nesaugumas Visi turime ÄŻgimtÄ… norÄ… siekti pranaĹĄumo.

TaÄ?iau priemonÄ—s, kuriomis siekiame tai padaryti, atspindi, kaip iĹĄugdytas mĹŤsĹł socialumo jausmas. „TurÄ—tume Ĺžinoti, kad esame ne tik mes, bet ir kiti ĹžmonÄ—s, su kuriais galime bendradarbiauti, padÄ—ti vieni kitiems. TaÄ?iau Ĺžmogaus socialumo jausmas paminamas, kai jam kartojama: „Niekuo nepasitikÄ—k“, „Kovok uĹž save“, „Lipk per galvas“. VaikĹł lepinimas – vienas iĹĄ rizikos veiksniĹł narcisistiniam asmenybÄ—s sutrikimui atsirasti, nes vaikui ima atrodyti, kad jo poreikiai svarbesni uĹž visĹł kitĹłâ€œ, – aiĹĄkino PsichologiniĹł inovacijĹł ir eksperimentiniĹł tyrimĹł mokymo centro vadovÄ—.

IĹĄ kasdienÄ—s darbo su studentais praktikos psichoterapeutÄ— pastebÄ—jo, kad jiems labai svarbu demonstruoti savo pranaĹĄumÄ…. „Jie bando sukritikuoti kitus, pabrÄ—Ĺždami jĹł silpnÄ…sias puses ir iĹĄaukĹĄtindami savo stipriÄ…sias. Ĺ iuos bruoĹžus skatina nuoĹžmi konkurencinÄ— aplinka – jaunimas jauÄ?iasi nesaugus ir neuĹžtikrintas dÄ—l ateities, todÄ—l ieĹĄko bĹŤdĹł, kaip save ÄŻtvirtinti“, – abibendrino R.JusienÄ— ir atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad jaunĹł ĹžmoniĹł, ypaÄ? paaugliĹł, elgesys tÄ—ra sutirĹĄtintas, smarkiai iĹĄreikĹĄtas visuomenÄ—je vykstanÄ?iĹł socialiniĹł pokyÄ?iĹł atspindys.

%

!

:

!

!

"

#

$

%

&

$

" Pirma, ' ( ) ! )

*+,, "

. "

$

$

$

(

!

!

!

!

!

" /

' (

) ! )

(

!

! !

0

$

$

1

$ 2 $3"

4

1

8

%

"

! !"

Antra *+,* "

5

$

)

' ( ) ! )

*+,,

"

.

(

!

! !

$

1

"

)

1

$ ' ( ) ! )

$ 6

!

$

1

$

$

(

!

! !

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.

1

$

1

1

1 -

$" Teismo sprendimas nevykdomas jau " )

)

1

$

1

!

!

!

-

"

)

1

$" Penkta,

!

)

8 $ $

1

$

1

!

%

"

!

!

-

"

)

ar riboti Tautos suvereniteto, savintis Ketvirta

$

&

6

%

1

' ( ) ! )

- *+,, "

. "

%

!

)

*+,, "

,+

%

! "

ir

- 8

% %

riu" ) & 6

1

!

!

!

-

" $

!

!

) !

6

!

6

9

&

! "

UĹžsk.Nr. 308596

14 | Pasaulis

15min 15mi 15 min n • 20 2013 13 m. bi b birželio rželio 14 d.

Gdynės svajotojo paslaptis

Įspūdis

Penkiolika metų uostamiestį valdantis Wojciechas Szczurekas sako, jog svarbiausia mylėti žmones ir turėti idėjų

„Lydėjau delegaciją iš Lietuvos į restoraną susitikti su prezidentu W.Szczureku, kuris atėjo anksčiau, ir staiga matome, kaip prie ant suolelio sėdinčio Gdynės prezidento rikiuojasi miestiečių eilė.

Prezidentas įsitraukia į diskusiją ir čia pat aiškindamas pradeda kažką braižyti ant laikraščio“, – prisiminė buvęs trakietis, Lietuvos garbės konsulo sekretorius Januszas Dziugiewiczius.

Gdynėje, kuri tuoj po Pirmojo pasaulinio karo iš žvejų kaimo virto uostu, nereikia rengti jokių apklausų, kad sužinotum, kas yra populiariausias uostamiesčio žmogus. Ketvirtą kadenciją miestui vadovaujantis prezidentas Wojciechas Bogusławas Szczurekas čia – be konkurencijos jau 15 metų.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka Specialiai „15 min“ iš Gdynės 1998 metais pirmąkart išrinktas Gdynės vadovu nepartinis 50 metų teisės daktaras ir trijų sūnų tėvas W.Szczurekas prieš pustrečių metų vykusius tiesioginius uostamiesčio prezidento (Lenkijoje visi didžiųjų miestų merai vadinami prezidentais) rinkimus laimėjo daugiau nei įtikinamai – 87 proc. balsų.

– Kokia yra W.Szczureko paslaptis, kodėl juo taip beatodairiškai pasitiki gdyniečiai? – nuo tokio klausimo pradedame pokalbį su W.Szczureku.

– Nežinau. Nors iš tikrųjų tai paprasta – reikia mėgti tai, ką darai. Reikia mylėti žmones. Gdynė – išskirtinė vieta. Gdyniečiai didžiuojasi čia gyvendami. Jie suvokia gyvenantys moderniame mieste, turi didelių lūkesčių ir reikalauja, kad mes sunkiai dirbtume.

Miestiečiai iš mūsų laukia idėjų – mes nesikreipiame į juos klausdami, ką turime daryti, bet siūlome patys, nes lyderiai privalo turėti idėjų.

Turime įvairių struktūrų ir būdų pasiekti, kad žmonės galėtų dalyvauti sprendžiant tiek viso miesto problemas, tiek savo gatvės. Juk labai dažnai maža gatvelė ar skveras žmogui yra svarbiau negu didelės investicijos kitame miesto gale.

Turime aukšto lygio mokyklų, gimnazijų ir licėjų – pagal tai esame Lenkijos miestų pirmajame trejete, o tai yra milžiniškas nuopelnas tų žmonių, kurie šią ugdymo sistemą sukūrė.

Gdynės senjorams statome kompleksą, kuriame jie galės aktyviai leisti laiką, lankyti Trečiojo amžiaus universitetą, Aktyvaus senjoro centrą. Mums svarbu, kad šie žmonės jaustųsi reikalingi. Taip pat esame miestas, kuris seniai vykdo palankią politiką neįgaliems žmonėms.

Jeigu norime būti šiuolaikiški, turime būti jautrūs. Šių metų pradžioje patekome tarp 7 Europos miestų ir esame vienintelis miestas iš Vidurio ir Rytų Europos, kurį Europos Komisija apdovanojo už politiką rūpinantis negalią turinčiais žmonėmis.

Man tai svarbu.

Esame sukūrę ir modernią socialinės paramos sistemą, ir šiuolaikišką paramos verslui sistemą. Manau, kad tai ir yra mūsų sėkmės paslaptis.

– Bet tai ir net dar daugiau nei Gdynė turi daugybė kitų miestų, bet miesto meras vis tiek taip ilgai neišsilaiko poste. Ar jūsų paslaptis ta, kad esate tikras gdynietis?

– Mano senelis atvažiavo į Gdynę su vienais marškiniais. Kai kilo karas, jis buvo įmonės savininkas, jam dirbo 150 žmonių.

Bet tokių istorijų čia daug.

Tarpukariu čia atvyko ir lenkų iš Vilniaus krašto, ir ne tik lenkų. Manau, kad Gdynė ypatinga ir tuo, kad ji visada buvo atvira, daugiakultūrė. Kontaktai visada buvo mezgami per jūrą, žmonės čia galėjo surasti darbą, o tai ne vienam atrodė svajonių išsipildymas. Juk iš čia galima buvo ir laivais išplaukti.

Gdynė ir naujoviška, ir labai dinamiška. Čia turime aukščiausią gyvenimo kokybę šalyje. Lenkijoje kas dvejus metus vykdomi tyrimai „Visuomenės diagnozė“. Tai štai – kategorijoje „Geriausiai vertinami miestai, kur patogiausia gyventi“ nurodoma Gdynė. Kaip atviras miestas, užtikrinantis aukščiausią gyvenimo kokybę. Tai man yra modernaus miesto sinonimas.

– Kas jums yra modernumas?

– Šiais laikais modernumas nėra dideli fabrikai, automobilių gamyklos, apskritai pramonė. Tai – naujoviškos plėtros, stipraus ūkio, kuris turi aiškias veiklos kryptis, suderinamumas.

Pagrindinė miesto veiklos kryptis tebėra uostas, taip pat ir žvejyba, dabar sumažėjusi. Tačiau neseniai atidarėme mokslo ir technologijų parką. Jis yra didžiausias Lenkijoje. Jame įsikurs per 300 įmonių.

Dauguma jau žinomos, jos kurs naujas

W.Szczurekas: „Miestiečiai iš mūsų laukia idėjų – mes nesikreipiame į juos klausdami, ką turime daryti.“

darbo vietas, įgyvendins itin modernius projektus.

– Vis dėlto sutikite, kad to per maža, jog po trijų kadencijų valdžioje į ketvirtąją galima būtų įžengti su 87 proc. miestiečių pasitikėjimo mandatu. Kaip jums tai pavyksta?

– Tai mane labai džiugina, bet niekas aklai mumis nepasitiki. Gdyniečiai labai reiklūs.

Tik jie jaučia, kad viską darome kartu, o tai yra kitaip negu daugumoje Lenkijos miestų.

Kai einu pasivaikščioti ir kas nors mane užkalbina, mes diskutuojame. Žmogus turi kokį nors pasiūlymą. Todėl vartojame tokią, sakyčiau, specifinę kalbą: o gal mes padarytume tai? Niekas nesako – padarykite jūs, viską darome kartu. Todėl visi čia jaučiasi miesto šeimininkai. Tai irgi yra didelis šio miesto privalumas ir išskirtinumas.

– Kiek valandų dirba Gdynės prezidentas?

– Nemažai. Bet yra toks posakis – daryk tai, ką mėgsti, ir nereikės dirbti. Tai teisingas posakis, aš ateinu į darbą savo malonumui. Iš tikrųjų labai mėgstu savo darbą, tai – geras darbas.

– Vroclavas ambicingas, Gdanskas vadinamas laisvės miestu, o kas yra Gdynė?

– Naujovių miestas. Naujoviškumą įgijęs su genais. Turime nuotrauką, kuri 1920 metais buvo žurnalo „National Geographic“ viršelis, su sarkastišku prierašu: „Čia lenkai nusprendė pastatyti savo Niujorką.“ Tai buvo 1920 metai. Bet jau po 6 metų Gdynė gavo miesto teises, o po 13 metų Gdynės uostas buvo didžiausias Baltijos jūros uostas.

Dauguma miestų auga su ištisomis žmonių kartomis, o Gdynės pokyčių dinamika gali būti palyginta nebent su didžiųjų JAV miestų, kurie iškilo staigiai, istorija.

Tai lėmė, kad daugybė miesto elementų išlaikė pasaulinį lygį.

Geriausi ne tik Lenkijos, bet ir Europos architektai projektavo šį miestą. Bet nereikia pamiršti, kad tuo metu Lenkija buvo labai neturtingas kraštas, vos atgavęs Nepriklausomybę, tad tų laikų negalime idealizuoti. O Gdynė buvo tas miestas, į kurį žmonės atvažiuodavo ieškoti darbo ir jį čia rasdavo. Tai iš esmės būdinga emigrantų traukos centrams.

– Nepriklausote jokiai partijai. Kodėl?

– Nes myliu šį miestą. Ir Lenkijoje daug kas manęs to paties klausia ir netiki, bet aš esu savivaldoje nuo 1990 metų. Mačiau visas partijas valdžioje, mačiau tai, kas lydi valdžias. Mes eidami į rinkimus vadovaujamės tokiu šūkiu, kuris tarsi oponuoja visoms partijoms: „Mūsų partija yra Gdynė!“ Norėčiau pabrėžti, kad renkant Seimą

Sparti plėtra 1924 m. Lenkija, kurios kroviniai ėjo per laisvąjį miestą Gdanską, norėdama atsikratyti priklausomybės nuo Vokietijos, ėmė statyti uostą Gdynės žvejų kaime, kuriame gyveno 1500 žmonių.

Uostą projektavo architektas Eugeniuszas Kwiatkowskis – tas pats, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą projektavo Alytaus tiltą per Nemuną. Jau 1934 m. Gdynė tapo vienu svarbiausių Rytų Europos uostų.

1939 m. Vokietijai okupavus Lenkiją, Gdynėje gyveno jau 120 tūkst. žmonių.

Dabar Gdynėje gyvena 273,7 tūkst. žmonių.

gdyniečių balsai tarp partijų pasiskirsto panašiai, kaip ir bet kuriame kitame mieste. Bet per savivaldos rinkimus tai atrodo visiškai kitaip. Miesto taryboje, kurioje yra 28 vietos, pagrindinės šalies partijos iš viso gavo tik 7 mandatus. Visi kiti – mūsų. Mūsų sambūris yra sukurtas darbui mieste.

Aš neatėjau taip, kaip kiti ateina į politiką – kai kas nors pavyksta, žmogus patenka į Seimą, tampa ministru. Manęs toks karjeros takelis nedomina. Jeigu norėčiau tokios karjeros, tai turbūt būčiau kokios nors partijos veikėjas. Bet mane domina miestas. Nes tai, ką mes sukūrėme Gdynėje, yra vietinė partija. Turime žmonių sambūrį – juk nedirbu čia vienas, administracija – artimi bendraminčiai. Kitose institucijose taip pat yra žmonių, su kuriais dirbame ne vienerius metus.

– Jums svetima bet kuri ideologija?

– Žinoma, ne. Paradoksalu, bet mes esame tarp Piliečių platformos (valdančioji liberali partija) ir „Teisės ir teisingumo“ partijos (opozicinė konservatyvi partija).

Vieni esame liberalai, kitiems artimesnis konservatizmas. Su manimi dirba žmonės, su kuriais mane sieja bendros idėjos.

Tai nėra žmonės, kuriuos pasirenku pats, bet visiems jiems rūpi miestas. Šie žmonės į mano aplinką patenka iš nevalstybinių organizacijų, mes pritraukiame visus, kai tik jie savo darbais įrodo, kad sugeba ką nors padaryti.

Kas ketverius metus pakviečiame naujų bendradarbių, nes miestas juk keičiasi.

Mūsų veiklos tęstinumas yra specifinis. Kai darbą čia pradėjome 1990 metais, taryboje buvo 50 narių. Mūsų Piliečių komitetas

Pasaulis | 15

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Gdynė labai greitai buvo sukurta iš nieko iki didžiausio Baltijos jūros uosto.

123rf.com nuotr

W.Szczurekas (nuotraukoje su žmona Barbara) be konkurencijos populiariausias Gdynės žmogus. trojmiasto.pl nuotr.

iš 50 mandatų turėjo 47. Iš tų laikų mūsų liko keturi. Bet manau, kad minties tęstinumas ir suvokimas, kad miestas yra centrinė ašis, išliko. Ir tai sukuria specifinę valdymo schemą.

– Vroclavas ir Gdynė kažkuo panašūs. Vroclavo prezidentas Rafalas Dutkiewiczius taip pat nepriklauso jokiai partijai, bet jį renka taip pat gerai, kaip ir jus. Taigi dar sykį grįžtame prie to paties – kokia tokių miesto vadovų, kaip jūs, paslaptis?

– Populiarumas yra svarbus, bet mūsų darbe – ne pats svarbiausias. Mus su Rafalu sieja panaši miesto filosofija. Paradoksalu, bet ir panašus miestų mikroklimatas. Vroclavas irgi yra atviras miestas, tik ieškantis kitų to atvirumo šaltinių. Mums tai – jūra.

Kontaktai su pasauliu visada lydėjo Gdynę. Šis elementas lėmė jautrumą ir toleranciją.

Vroclavas po karo kūrė naują miesto tapatybę, integravo senosios Lenkijos piliečius iš jos pakraščių. Manau, kad šiuose dviejuose miestuose labai svarbu tai, jog turime vertybių, kylančių iš atvirumo, tolerancijos, iš suvokimo, kad esame didesnės bendruomenės dalis. Gerbiame kitoniškumą. Tai lemia, kad tokiuose miestuose

geriau vystoma ir kultūra, ir verslas. Ir tai nėra atsitiktinumas.

Jei pasižiūrėtumėte į svarbiausių kultūros įvykių Europoje žemėlapį, ten visada rasite vietų, kuriose vyksta kas nors gero ir versle. Vadinasi, viena veikia kitą. Tai tiesus kelias, kad būtume atviresni ir kitose srityse – steigdami įmones, bendraudami su pasauliu. Kultūra tampa tam tikru šiuolaikiškumo simboliu.

– Lietuvoje būna taip – arba verslas, arba kultūra. O jūs pabrėžiate kultūros ir verslo ryšį. Vadinasi, verslas yra savivaldos partneris ir kultūros srityje?

– Tai svarbu, bet nėra svarbiausia. Lenkijoje daug metų dominavo požiūris, kad santykiai tarp verslo, kultūros ir savivaldos yra tokie – mes kuriame kultūrą, verslas duoda pinigų ir kas nors pavyksta. Šiandien verslo vaidmuo, kaip kultūros mecenato, yra svarbus, bet nenorėčiau jo pervertinti.

Taip, ūkio plėtra yra visko pagrindas. Nebus įmonių, nebus darbo, kris gyvenimo kokybė. Tačiau noriu pabrėžti kitką – kultūra tampa magnetu ir simboliu. Štai knyga (paima nuo stalo – aut.) „Polskie symbole” („Lenkijos simboliai”), kurioje –

100 svarbiausių Lenkijos įvykių, žmonių ir statinių. Tai tarsi Lenkija mažoje tabletėje.

Kaip jūs manote, kas šioje knygoje atstovauja Gdynei? Ne, tai ne uostas, ne sportas, ne investicijos. Tai – didžiausias Europos operos festivalis!

Jeigu Londone kas nors žino Gdynę, tai tik dėl šio projekto. Išgirdęs tokią informaciją žmogus pagalvos – jeigu jie tokioje vietoje sugeba tai padaryti, jeigu ten atvyksta tie, kurie nori tokios muzikos klausytis, vadinasi, tai turėtų būti įdomi vieta ir gyventi.

Dalyvavau dešimtyse pokalbių su didžiojo verslo atstovais, kurie ieško vietų investuoti. Labai dažnai klausiama ne to, ar duosime jiems mokestinių lengvatų, ar kelią nutiesime, – kaip prieš 20 metų. Dabar verslininkai klausia, ar mieste saugu, kokia švietimo būklė, kultūros renginių pasiūla, laisvalaikio leidimo formos?

Iš pradžių mane tai stebino. Tačiau verslo žmonės tai aiškina paprastai – įkūrę savo įmonę jie norės pritraukti specialistų, kurie čia gyvens, todėl reikia, kad jie to gyvenimo nevertintų kaip tremties, norėtų čia įsikurti.

Jeigu norime į įmonę pritraukti išsilavinusį, gabų, jauną žmogų iš pamario ir Lenkijos, čia turi būti vieta, kur jie turės puikias sąlygas gyventi, veiklos po darbo, o jų vaikai lankys geras mokyklas.

– Jums penkiasdešimt. Ar dar svajojate?

– Aš kiekvieną dieną svajoju. Tai savotiškas menas. Nebegaliu ramiai eiti gatve.

Viską, ką matau, norisi pakeisti. Žinoma, pagal galimybes, kurios neretai priklauso nuo finansų. Bet aš jau nemoku vaikščioti gatvėmis ir nesvajoti. Miesto prezidento darbo privalumas yra tas, kad jo svajonės gali būti realizuotos.

Kartais būdamas kavinėje ant servetėlės ką nors piešiu, o po kurio laiko tai tampa realybe. Arba sėdime su bičiuliais, kalbamės ir drauge svajojame. Mūsų svajonės yra bendros, o paskui padarome viską, kad jos taptų tikrove. Žinoma, ne viskas pavyksta – kaip visur. Bet tokių svajonių, kurios keistų Gdynę, yra daugybė.

– Be šiuolaikiškumo, tolerancijos, kas skiria Gdynės miestietį nuo kitų lenkų?

– Šypsenos. Įvažiuojant į Gdynę yra riboženkliai, ant kurių parašyta: „Nusišypsok, esi Gdynėje.“

– Sakote, kad Gdynė yra miestas iš jūros ir svajonių. Kodėl?

– Na, taip sakoma, net tokia knyga yra: „Gdynė – miestas iš jūros ir svajonių“. Gal tai skamba kiek infantiliai, bet svajonės yra kaip nuolatinis nesotumo pojūtis – norime daugiau, geriau, greičiau.

Neretai užmerkę akis bandome įsivaizduoti, kaip šis miestas atrodys po 20–30 metų, ar esame teisingame kelyje. Žinome, kad supratimas, kokia neįprasta šio miesto istorija, kaip ją keitė mūsų tėvai ir seneliai, taip pat lemia, jog mūsų kartelė užkelta aukštai. Mes negalime būti blogesni, turime palikti savo pėdsaką žemėje, jeigu tais laikais tokiu tempu buvo sukurti tokie neįprasti dalykai. Juk Gdynė iš nieko paversta didžiausiu Baltijos jūros uostu. Šiandien esu šio miesto prezidentas. Tai mobilizuoja. Mes dirbame, bet tik tuomet, kai jaučiame bendrumą, galime kalnus nuversti. O jei miestiečiai tai dar ir vertina, šita mašina iš tikrųjų juda pirmyn.

– Lietuvoje sakoma: valdžia be pinigų – prasta valdžia. O kaip Gdynėje? Turite daug pinigų?

– Turime daug, nors norėtume turėti dar daugiau. Kasmet tų pinigų yra daugiau. Prieš 14 metų, kai pirmą kartą rengiau miesto biudžetą, jis siekė tik 340 mln. zlotų. Dabar tai – 1,2 mlrd. zlotų. Tai didelis skirtumas.

Tačiau savivaldai šiuo metu nėra lengva.

Problemos dėl švietimo sistemos, socialinės paramos. Kainuoja brangiai ir ne visada efektyvu. Bet iš esmės Lenkijos miestai išgyvena labai gerus laikus. Šansų išnaudojimas yra šios kartos savybė. Ne kiekviena karta tokių šansų turi, o mes gavome, todėl turime juos išnaudoti.

Geriausias Lenkijoje Prieš kelias dienas lenkiškas „Newsweek“ W.Szczureką paskelbė Lenkijos miestų prezidentų reitingo nugalėtoju. Vertinta ne tik miestų ekonomika (valdžios investicijos, investicijų pritraukimas, verslo klimatas), bet ir kultūra, švietimas, sveikata, bendruomeniškumas.

16 | Sveikata

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Iš visų jėgų – Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Netikėta vyro liga, dirbtinis apvaisinimas, gerokai per ankstyvas dvynių atėjimas į šį pasaulį ir galiausiai aktyvi pagalba kraujo ligomis sergantiems žmonėms – taip Ieva Drėgvienė gyvena pastarąjį penkmetį.

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė I.Drėgvienė nori visuomenei atverti akis: kraujo ligos – dar ne mirties nuosprendis.

Su kraujo vėžiu ji susidūrė beveik prieš penkerius metus. Susirgo ne pati – liga smogė I.Drėgvienės vyrui Kęstučiui. Anuomet šeimą neseniai sukūrusiems sutuoktiniams buvo po 29-erius metus. „Ant viso Kęstučio kūno atsirado mėlynių. Nieko blogo neįtarėme, tačiau poliklinikoje, atlikus kraujo tyrimus, išgirdome, kad vyras greičiausiai serga kraujo liga. Iškart gavome siuntimą į Santariškes pas hematologus“, – įvykių pradžią prisiminė I.Drėgvienė.

Diagnozė buvo negailestinga – lėtinė mieloleukemija. Tai kraujo vėžio forma, kai atsiradusios piktybinės ląstelės besidaugindamos pamažu užgožia normalią kraujodarą.

Medikų pastangos ėjo perniek Lėtinė mieloleukemija gydoma tabletėmis. „Iš šalies pacientai atrodo visiškai sveiki. Pamatęs gatvėje net neįtartum, kad žmogus serga kraujo vėžiu“, – pažymėjo I.Drėgvienė. K.Drėgvai buvo nustatyta pažengusi – antra ligos stadija. Vyras gavo modernų gydymą – pirmos kartos tirozino kinazės inhibitoriais. Tačiau medikų pastangos kontroliuoti ligą buvo bevaisės: ji nesitraukė, o Kęstutis buvo ruošiamas kaulų čiulpų transplantacijai. „Deja, likus porai savaičių iki numatytos transplantacijos vyras atkrito: įvyko vadinamoji blastinė krizė – nekontroliuojamas ligos paūmėjimas, kurio metu kaulų čiulpų transplantacijos atlikti negalima.

Kad būtų pasiekta ligos remisija, pradėtas gydymas chemoterapija“, – pasakojo I.Drėgvienė.

I.Drėgvienė: „Gydytojas turi rūpintis liga ir stebėti paciento būklę, o ne jį guosti.“ Užšaldė vyro spermatozoidus Kaulų čiulpų transplantacija Kęstučiui atlikta prieš ketverius metus – gegužės 15-ąją, praėjus maždaug pusmečiui nuo diagnozės, paskelbtos spalį.

Jaunas vyras visomis jėgomis kabinosi į gyvenimą. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl dvynių, kurių tuo metu laukėsi Ieva. „Po diagnozės konsultacijoje išgirdome, kad gydymas gali pakenkti vyro vaisingumui. Visada svajojome apie gausią šeimą, žinojau, kad noriu susilaukti vaikų su šiuo vyru, tačiau vis atidėliojome.

Sunki vyro Kęstučio liga paskatino I.Drėgvienę padėti tiems, kurie dar tik išgirdo grėsmingą diagnozę.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gydymas įvairus BFL nuotr.

Laimonas Griškevičius, hematologas:

„Kraujo ligų formos labai skirtingos – vienos lėtinės, kitos ūminės. Yra kelios dešimtys skirtingų piktybinių kraujo ligų variantų, be to, kiekvienos ligos formos genetinis kodas yra skirtingas.

Dėl kraujo vėžio heterogeniškumo jo gydymas irgi labai įvairus: vienus pacientus reikia gydyti nedidelėmis chemoterapijos dozėmis, kitus – labai intensyvia chemoterapija, vienais atvejais atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos (2012 metais Santariškių klinikose atliktos 185 tokios operacijos), kitais atvejais reikia taikinių terapijos arba imunoterapijos.

Modernus gydymas pirmos kartos taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistais prieinamas visiems Lietuvos pacientams. Mokslininkai jau yra atradę ir dar pažangesnių gydymo metodų, tačiau vėlesnės nei antros kartos taikinių gydymas Lietuvoje prieinamas tik daliai pacientų tam tikroje ligos stadijoje.“

Įsuko greitas gyvenimo tempas – buvome užsiėmę ir susireikšminę darboholikai. Tačiau tuo metu, kai žemė slysta iš po kojų, supranti, kad visa tai niekai palyginti su tuo, kas vyksta. Liga privertė sustoti ir suvokti – arba dabar, arba niekada“, – atviravo I.Drėgvienė.

Sveikata | 17

15min • 2013 m. birželio 14 d.

į gyvenimą Sutuoktiniai kreipėsi į vaisingumo kliniką, kurioje buvo užšaldyti Kęstučio spermatozoidai. „Vasarį man buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau, kai vyras buvo gydomas chemoterapija“, – pasakojo I.Drėgvienė.

Vaikai gimė per anksti Kai atrodė, kad gyvenimas jau stoja į vėžes, Kęstutis patyrė antrą blastinę krizę.

Nuo transplantacijos nebuvo praėję nė 100 dienų. „Vyro sveikata buvo kritinė – prasidėjo transplantato kova prieš šeimininką, kai donoro kraujotaka visą ligonio organizmą puola kaip svetimkūnį. Išbėrė visą kūną, Kęstutis vėmė, viduriavo, per dvi savaites neteko 20 kg ir svėrė apie 60 kg.

Tai buvo vaikščiojimas peilio ašmenimis“, – juodžiausias akimirkas prisiminė pašnekovė. Įtampos ir rūpesčių slegiama moteris dvynių susilaukė daug anksčiau, nei planuota. Berniukai gimė vos 26 savaičių. „Juozapas gimė su 3–4 stadijos smegenų kraujosrūvomis, todėl jam grėsė cerebrinis paralyžius. Motiejui atlikta akyčių operacija. Problemų buvo daug, bet jos įveikiamos. Vienu metu ir mes, ir vaikai gyvenome Santariškėse, tačiau jaučiausi labai laiminga, nes turėjau tris vyrus“, – dvasios stiprybę demonstravo moteris.

Siūlo pagalbą Bendrijos „Kraujas“ savanoriai ir vadinamieji ligos ambasadoriai nuo medikų pečių nori nuridenti paciento ugdymo, psichologinės ir socialinės pagalbos naštą. „Gydytojas turi rūpintis liga ir stebėti paciento būklę, o ne jį guosti. Bendrijos savanoriai yra tie žmonės, kuriems galima rašyti laiškus, skambinti išlieti savo nerimą“, – aiškino I.Drėgvienė.

Ji tikina, kad susirgus vyrui jiems psichologų nereikėjo. Labiausiai reikėjo žmogaus, kuris šį kelią jau būtų nuėjęs ir galėtų papasakoti, ko tikėtis, kas laukia rytoj ar poryt.

BFL nuotr.

vasara

Gardžios iškylų sezono naujienos Šilti vasaros vakarai sunkiai įsivaizduojami be vaišių po atviru dangumi. Nors lietuviai tradiciškai pirmenybę vis dar atiduoda šašlykams, vis dažniau ant kepsninės čirška ir kiti gardūs patiekalai – mėsos vėrinukai, žuvis, daržovės ar sūris. Kad kiekvienas rastų, kuo pasimėgauti, „Maxima“ pristato visą rinkinį gurmaniškų naujovių, skirtų iškyloms po atviru dangumi.

Dar net neatėjus savaitgaliui dažna šeima ima kurti savaitgalio iškylos meniu. Ir nors dalis tautiečių mėsą kepimui kepsninėje mėgsta ruošti patys, tačiau daugelis – taupydami laiką ir pasitikėdami patyrusių meistrų ištobulintais receptais – marinuota mėsa apsirūpina parduotuvėje. „Per daugelį metų mūsų gamybos meistrai ištobulino mėsos marinavimo receptus, užsitikrinome aukštą šviežios mėsos kokybę ir taip pelnėme aukštą įvertinimą. Tad iškylautojai vis dažniau renkasi „Maxima“ mėsos meistrų paruoštus mėsos gaminius, nei namuose mėsą marinuoja patys“, – teigia Aidas Poleninas, MAXIMA LT, UAB, Maisto gamybos departamento direktorius.

Pirmenybė – šašlykams Kaip teigia prekybos tinklo „Maxima“ atstovai, dažniausiai lietuviai perka marinuotus kiaulienos šašlykus, tačiau pirkėjai tampa vis reiklesni, ieškantys naujovių, tad jiems kasmet pateikiamas vis platesnis kepimui paruoštų gaminių asortimentas.

Pirkėjai nuo seno yra pamėgę ne tik šašlykus, bet ir dešreles, skirtas kepimui ant grotelių – jų galima rasti pačių įvairiausių: ir su

švelnesniais, ir su aštresniais prieskoniai, ilgų ir plonyčių arba storesnių. Šiuos gaminius itin paprasta iškepti, o mėgsta juos ir maži, ir dideli. Taip pat populiari ir marinuota vištiena, kuri itin greitai iškepa ir ypač tinkama mėgstantiems lengvesnius mėsos patiekalus.

Naujovės sudomins net išrankiausius „Pastebime, kad į maisto gaminimo kultūrą Lietuvoje skverbiasi ir naujos kūrybiš-

Skaičiai Šiltais vasaros savaitgaliais „Maxima“ tinkle nuperkama: t daugiau kaip 9 tonos šašlykų t 550 kg dešrelių t daugiau kaip 200 kg marinuotos paukštienos.

kos idėjos. Daugelis mūsų klientų neapsiriboja tik tradiciniais šašlykais, bet mielai išbando ir įmantresnius kepti ant grotelių skirtus patiekalus. Dažnai iškyloje šalia šašlykų jau kepami ir kebabai, svetur populiarūs didkepsniai, sūris“, – pastebi A. Poleninas. Šiais metais „Maximos“ marinuotai mėsai skirtose vitrinose pirkėjai gali rasti ir išbandyti ne vieną naujovę – pavyzdžiui, kiaulės šonkaulių mėlynių marinate, kiaulienos sprandinės kalvadoso ir sviestiniame marinate bei kitų netradicinių gaminių. Be pikantiškame ar švelniame marinate paruoštų šašlykų, naminių dešrelių, galima įsigyti ir įvairaus skonio kebabų, marinuotos šoninės. Svarbu tai, kad mėsa į parduotuves ne tik pristatoma vietos gamintojų, tačiau ir kasdien marinuojama bei iškart pateikiama vitrinose, todėl visada yra šviežia.

Neliks nuskriausti ir sūrio mėgėjai – jie gali rinktis ne vieną kepimui tinkamą sūrio rūšį.

Valstybės malonė – po metų Žinia apie sūnus Kęstutį įkvėpė nenuleisti rankų, tačiau vyro sveikata prastėjo – ligai suvaldyti jam žūtbūt reikėjo antros kartos vaistų, kurie tuo metu Lietuvoje nebuvo kompensuojami. Vaistų mėnesio kursas kainuoja daugiau nei 10 tūkst. litų, juos vartoti reikia visą gyvenimą. „Medikai ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į farmacinę kompaniją ir vaistą gavo kaip labdarą. Vaistai brangūs, bet labai efektyvūs – per mėnesį buvo pasiekta visiška ligos remisija“, – džiaugėsi I.Drėgvienė.

Tačiau atsipalaiduoti nebuvo laiko – juk labdara nebūna begalinė. „Ėmėmės veiksmų, kad valstybė pradėtų pirkti šiuos vaistus, tačiau kelias buvo labai ilgas“, – atsiduso bendrijos „Kraujas“ pirmininkė.

Santariškių klinikų medikai kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydami jų pacientui skirti vaistą iš retoms ligoms ir būklėms gydyti suplanuoto biudžeto. Atsakymas buvo neigiamas. Lygiai tokį patį atsakymą Kęstutis gavo ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tačiau institucijų požiūrį pakeitė pacientų organizacijų atkaklumas ir visuomenėje kilusi vieša diskusija. Praėjus metams nuo pirmo rašto, vaistai buvo skirti Kęstučiui, o nuo 2011 metų rudens valstybė galų gale nusprendė 100 proc. kompensuoti antros kartos vaistus pacientams, kuriems tai – vienintelis efektyvus gydymas. „Šie vaistai gali išgydyti lėtinę mieloleukemiją. Šiandien mano vyras yra sveikas, darbingas ir naudingas visuomenei, neturi jokios neįgalumo grupės. Vaikai turi nuostabų tėtį, tėvai – sūnų, aš – vyrą“, – kalbėjo I.Drėgvienė.

Patarimai t Kepti kepsninėje pradėkite tik tada, kai anglys pasidengs pilkai baltu pelenų sluoksniu. Prieš dedant pirmąją produktų porciją, groteles sutepkite augaliniu aliejumi ir stipriai įkaitinkite – tuomet mėsa neprilips. t Nepridėkite per daug produktų ant grotelių, nes jie iškeps nevienodai. Medinius iešmus bent 30 min. pamirkykite vandenyje prieš verdama ant jų produktus, kad neužsidegtų. Jeigu pamiršote, galus apvyniokite folija.

Jei norite, kad patiekalas būtų aromatingesnis, vietoj medinių iešmų galite naudoti rozmarino šakeles. t Stenkitės nenaudoti per daug aliejaus, nes produktai varvės ir anglys gali vėl įsiliepsnoti, o tuomet patiekalas sudegs. t Jei spustelėjus kepamą mėsą ji įdumba, viduje ji dar neiškepusi, jei elastinga – viduje bus rausva, jei jos nebegalima įspausti, kepsnys bus gerai iškepęs.

Susipažinti su mėsos meistrų paruoštomis sezono naujovėmis ir apsispręsti, ką įsigyti iškylai, galima iki par birželio 26 dienos – tą padarysite dalyvaudami „Meistro kokybės“ grilio gaminių degustacijose.

Iškylų ekspertas –

18 | Gyvenimas

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Ra aši šikl klis is „Ca Carb rbon ongr grafi afitte di Vis isco cont nti“ i“..

Inžinierius, sukūręs „Ferari“ veidą Legendinis dizaineris Paolo Pininfarina davė išskirtinį interviu savaitraščiui „15min“ Paulius Jurkevičius, Jurga Jurkevičienė Specialiai „15min“ iš Kambiano (Italija)

Šio žmogaus parašas puikuojasi ant lenktyninio automobilio sparno ir lėktuvo interjero. Futbolo stadiono hole ir ant slalomo slidžių. Ant kavos aparato ir biuro kėdės. Ant butelio mineralinio vandens. Paolo Pininfarina yra pasaulio menininkas, kuris daiktams suteikia formą.

Tiesa, jis pats savęs nevadina nei menininku, nei dizaineriu. „Inžinierius“ – toks šio formos genijaus titulas.

Inžinierius buvo jo tėvas. Inžinierius buvo ir jo senelis. Nedidelio ūgio italas, kurio tikroji pavardė buvo Farina, praėjusio šimtmečio pradžioje konstravo mašinų kėbulus. „Pinin“ – mažiukas – taip Paolo senelį praminė automobilių pasaulis.

Taip atsirado „Pininfarina“ – bendrovė, kurianti mašinas.

Trečiosios kartos Pininfarina atstovas Paolo kuria ne tik automobilius. Jo pieštukui paklūsta dideli ir maži namų apyvokos daiktai, didžiuliai interjerai, laivai, kompiuteriai. Su legendiniu dizaineriu kalbamės „Pininfarina“ būstinėje netoli Turino, Kambiano miestelyje.

– Užsienyje jūs tapatinamas su Italija ir itališkais automobiliais. Bet tai nėra teisinga nuomonė?

– Klausimas labai paprastas, bet svarbus kiekvienam automobilio vairuotojui: automobiliai taps dailesni ar bjauresni?

– Ar bus dailesni? Sunku pasakyti... Kol kas aišku tik tiek, kad ateities mašinos bus įvairesnės ir funkcionalesnės.

Paolo Pininfarina save vadina ne menininku ar dizaineriu, o inžinieriumi. „Pininfarina“ nuotr.

– Ar krizė turėjo įtakos jūsų stiliui?

– Be abejo, mūsų bendrovės dizaino ir projektavimo veikla buvo kiek pertvarkyta.

Automobilių dizaino sektoriuje dėmesį sutelkėme į prabangių automobilių segmentą („Ferrari“ ir kiti išskirtiniai automobiliai), kita vertus, pradėjome intensyviau dirbti su besivystančių šalių – Kinijos, Indijos – rinkomis. Kai kuriose pramoninio dizaino srityse veiklos mažiau, tačiau šį smukimą kompensavo nauji interjero ir architektūros projektai.

– „Pininfarina“ nuolat bendradarbiauja su įvairių šalių automobilių gamintojais. Anksčiau mes dirbome su „Honda“, „Peugeot“, „General Motors“, „Mitsubishi“, „Ford“, „Volvo“. Šiuo metu vykdome bendrus projektus su „Bollore“ (Prancūzija), „Mahindra“ (Indija) ir BMW (Vokietija).

– O kaip Italija? Ši šalis anksčiau diktavo automobilių dizaino madas. Kaip dabar?

– Italijos dizainas buvo ir lieka svarbus atskaitos taškas šioje šalyje gaminamiems automobiliams. Čia, žinoma, turiu galvoje

ir sportinius automobilius, tarp jų, be abejo – „Ferrari“.

– Europoje automobilių parduodama vis mažiau. Ar ekonominė krizė turės pasekmių automobilių dizainui?

– Stiprus pardavimų mažėjimas nulėmė naujas tendencijas – būtinybę investuoti į naujus produktus. Ryškėja ir siekis kurti tokią ateities rinką, kuri išsiskirtų patrauklumu. Dizainas yra neatskiriama šio proceso dalis, formos paieškos tampa vis svarbesnės.

– Ar egzistuoja automobilių mada? Formų, spalvų, aksesuarų tendencijos, panašiai kaip drabužių „pret-a-porter“ madoje?

– Taip, manau, kad yra tam tikrų paralelių tarp drabužių ir automobilių mados tendencijų. Išskirtinius automobilius galima vadinti „haute couture“ – aukštąja mada. Pastaruoju metu „fashion“ mados sektorius ir automobilių gamintojai vis dažniau bendradarbiauja. Be to, išskirčiau naujausią tendenciją, kuri buvo pastebima Milano baldų salone – įdomūs interjero ir autombilių dizaino sąlyčio taškai.

– Daugumos automobilių priekinė dalis, tarsi burtų lazdelei pamojus, tapo statmena. Mada?

– Taip, mašinų „nosys“ gerokai paaukštėjo, šią tendenciją, manyčiau, lemia vis griežtėjančios tarptautinės normos, siekiančios susidūrimo atveju apsaugoti pėsčiuosius.

Gyvenimas | 19

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Vairuoja BMW Paolo Pininfarina kasdien vairuoja ne „ Ferrari “, o „BMW X5“ visureigį, tačiau greitai turės ir išskirtinį automobilį – „Ferrari FF“.

Dizainerio namuose yra nedaug daiktų, pažymėtų „Pininfarina“ logotipu – tik tie, kurie naudojami buityje.

Pavyzdžiui, kapsulinis „Lavazza“ kavos aparatas, apsaugos sistema „Tecnoalarm“, kvepalai „Guerlain Homme“. Ir, žinoma, legenda tapęs mineralinis vanduo „Lauretana“.

– Pirmoji idėja visada gimsta ant popieriaus. Kompiuteriai reikalingi tam, kad pagreitintų projekto kūrimo procesą ir išryškintų bendrą kuriamo automobilio vaizdą.

– Ką manote apie naujausią „Lamborghini“ modelį „Egoista“?

– „Lamborghini“ manęs niekada nežavėjo. „Egoista“ modelis perteikia nevaldomo agresyvumo idėją, kuriai aš nepritariu.

– Kuriant automobilį pasitaiko kritinių momentų?

– Taip. Kritinis momentas galimas tada, kai dviejų plokštumų projektas tampa erdviniu modeliu. Taip būdavo visada. Netgi tais laikais, kai mano senelis, „Pininfarina“ steigėjas, kurdamas mašinos kėbulą, pradėdavo lankstyti metalo lakštus ant medinio kėbulo rėmo.

– Beje, itališku temperamentu pastaruoju metu alsuoja net Vokietijos gamintojų modeliai.

Nauja tendencija?

– „Premium“ segmente dominuoja vokiški automobiliai – Atskleiskite paslaptį: kuri automobilio kėbulo detalė jus labiausiai įkvepia?

– Kuriant automobilį viskas yra svarbu. Tačiau manau, kad šoninis kėbulo vaizdas (it. la fiancata) yra būtent tai, kas geriausiai perteikia dinamiškumą ir plokštumų harmoniją. Būtent tai atskleidžia tam tikrus skirtumus.

– Šiaip ar taip, nuolat girdimi kritikų balsai: automobiliai suvienodėjo. Sutinkate?

– Aš manau, kad turime reikalų su būtinybe parduoti automobilį stagnuojančios rinkos sąlygomis. Tokiais atvejais rinkodaros žmonių nuomonė ir požiūris tampa svarbesnis už naujausius dizainerių pasiūlymus. Stilius tampa pernelyg dekoratyvus.

– Kiek laiko užtrunka sukurti superautomobilio, tarkime, „Ferrari F 12 Berlinetta“ projektą?

– F 12 projektas buvo atliktas labai sparčiai, mažiau nei per dvejus metus. Bet atskleisti detalių nenorėčiau.

– Ar tai blogai?

– Kai dekoratyvumo per daug, elegancijos mažiau...

– „Audi“, „Mercedes“, BMW. Iš tiesų galima manyti, kad geras vokiškas dizainas tam tikra prasme artėja prie geriausio italų dizaino kanonų.

– Pateikite, prašau, visų laikų stilingiausių „Pininfarina“ mašinų penketuką.

– Patikėkite, išrinkti penkis modelius iš aštuonių šimtų nėra lengva. Na, gerai, pabandysiu... Tai galėtų būti „Cisitalia“ 202 (1947), „Lancia Aurelia“ B24S (1955), Fiat 124 „Spider“ (1966), „Dino“ (1965), „Ferrari FF“ (2011). Bet norėčiau, jeigu galima, pateikti ir šeštąjį automobilį.

– Žinoma. Kas tai būtų?

– Šių metų modelis „Ferrari Sergio“, skirtas mano tėvo Sergio Pininfarina atminimui.

– Ar tikrai pirmąjį superautomobilio eskizą piešiate paprastu pieštuku? Ar tai tik graži legenda, o iš tikrųjų dirbama kompiuteriu? Šių metų modelis „Ferrari Sergio“, skirtas Sergio Pininfarina atminimui. diseno-art.com nuotr.

– Anksčiau „Pininfarina“ projektuodavo tik automobilius. Būtent jūs nusprendėte žvelgti plačiau, imtis ir kitų pramoninio dizaino sričių. Koks buvo pirmasis jūsų ne automobilis projektas?

– Tai buvo „Pininfarina Extra“ slidžių modelis „Anzi Besson Pininfarina“ iš anglies pluošto. Jis sukurtas 1988 metais.

– Jūs sukūrėte rašiklį „Carbongrafite di Visconti“. Sukūrėte ir naująjį futbolo stadioną Turine. Sunkiau įprasminti mažus ar didelius daiktus?

– Iš tikrųjų darbo pobūdis šiais dviem atvejais – visiškai skirtingas, bet vienodai įdomus. Vertindamas savo paties pastarųjų metų patirtį, galėčiau tvirtinti, kad suprojektuoti aplinką – interjerą ar eksterjerą – bent man yra sudėtingesnis darbas.

– Vilniui reikia šiuolaikiško nacionalinio stadiono. Tokio, kokį sukūrėte Turine. Ar imtųsi Paolo Pininfarina suprojektuoti stadioną Vilniui?

– Į šį klausimą atsakysiu klausimu: o kodėl gi ne?

Sportas | 21

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Moterų rinktinė – užribyje Keista aritmetika: į Europos moterų krepšinio čempionatą Prancūzijoje siunčiama viena Lietuvos rinktinė, tačiau galimybių lietuviams iškovoti apdovanojimus – triskart daugiau.

Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt „Lietuvių treneriai moterų krepšinyje tapo pasaulinės mados reikalu“, – konstatavo mūsų šalies rinktinės strategas 54 metų Algirdas Paulauskas, turėsiantis grupės mače ginklus suremti su Rimanto Grigo treniruojama Baltarusijos ekipa bei galbūt sveikintis su Rusijos rinktinės vedliu Alfredu Vainausku.

Birželio 15–30 dienomis vyksiantis moterų krepšinio čempionatas bus istorinis Lietuvos moterų krepšinio specialistams: tiek mūsiškių trenerių pirmenybėse dar niekada nevadovavo nacionalinėms įvairių valstybių rinktinėms.

Toks pats didelis trenerių desantas buvo ir per 2009 metų Europos pirmenybes Lenkijoje, tačiau tuomet santykius aiškinosi vyrų ekipos: Lietuvai vadovavo Ramūnas Butautas, Latvijos komandai – Kęstutis Kemzūra, o Graikijos rinktinei – dabartinis mūsų vyrų ekipos strategas Jonas Kazlauskas.

D grupėje kartu su Baltarusija, Kroatija ir Čekija kovas Trelaze pradėsiančios lietuvių rinktinės strategas A.Paulauskas savaitraščiui „15min“ išdėstė, ko tikėtis iš nacionalinės komandos Prancūzijoje, kokia virė užkulisinė kova dėl rinktinės trenerio posto, kaip kartais nuvilia ir išduoda net geriausi draugai.

Moterys nerūpi Prieš porą metų vėl prie rinktinės vairo stojęs A.Paulauskas tikino, kad treniruo-

ti Lietuvos komandą buvo ne vienas kandidatas, tačiau jis buvo vienintelis, kuris nekėlė didelių reikalavimų Lietuvos krepšinio federacijai. „Girdėjau, kad kiti kandidatai, norėję stoti prie rinktinės vairo, reikalavo butų, krūvos pinigų, norėjo itin prabangiai keliauti į varžybas...

Aš pasirašiau sutartį, tačiau dar iki šiol neperžiūrėjau jos – kiek laiko galėsiu treniruoti komandą, kiek gaunu algos. Gal tai ir blogai, bet kol kas man tai – šalutiniai dalykai.

Nesigilinu – dirbu ir tiek“, – sakė A.Paulauskas.

„Tiek vyrų rinktinės, tiek ir kitų šalių moterų rinktinių treneriai uždirba kur kas daugiau už mane – nesiaiškinau, kiek kartų daugiau, tačiau numanau. Reikia viešai pripažinti, kad mūsų šalyje skirtumas tarp vyrų ir moterų nacionalinių komandų, požiūrio į jas – akivaizdus. Vien tik žiniasklaidos požiūris viską parodo: turėjome mėnesio treniruočių stovyklas, tačiau žurnalistų taip ir nesulaukėme. Būkime atviri: visuomenė nerodo jokio dėmesio moterų krepšiniui. Tad neverta aiškinti, kad mes esame krepšinio šalis. Mes esame vyrų krepšinio šalis“, – konstatavo specialistas.

Vieno draugo nebeliko Lietuvos rinktinės treneris A.Paulauskas kartu dirbo su abiem Europos čempionate

kitų šalių ekipas treniruojančiais lietuviais: A.Vainauskas buvo A.Paulausko asistentu Vilniaus „Lietuvos telekomo“, „Teo“, Kursko „Dinamo“ klubuose, o R.Grigas šalies moterų rinktinės strategui padėjo treniruoti Jekaterinburgo UMMC komandą. „Su Rimu – mes draugai. Su Alfredu draugystės nebeliko. Aš nežinau, kas jam atsitiko, bet šia tema nekalbu. Jam esu po vieno turnyro pasakęs, kad mano atžvilgiu jis elgėsi labai negražiai – viskas, ką galiu pasakyti apie mus abu“, – neslėpė nutrūkusios draugystės A.Paulauskas.

Ar įmanoma, kad sunkiu rinktinei momentu Lietuvos treneriai padės vienas kitam nenuskęsti Europos pirmenybių mūšiuose ir išties pagalbos ranką? „Mes grupėje žaisime su baltarusėmis – jau ne kartą girdėjau, kad esame su R.Grigu draugai, susitarsime dėl baigties. Bet kalbame apie sportą, kur pagrindinė esmė – privalai laimėti. Mano klubiniame gyvenime buvo tokia situacija, kai buvo liepta pralaimėti: pasakiau, kad ir aš neisiu tartis su žaidėjomis, ir jūs nebandykite. Vis dėlto tie žmonės nuėjo, žaidėjos atsisakė „pasiūlymo“ ir buvo nemenkas skandalas. Aš neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma susitarti Europos čempionate“, – aiškino treneris.

Kokie rinktinės šansai?

Nacionalinės ekipos strategas tikina, kad neverta nurašyti jaunos Lietuvos komandos. Ar šie žodžiai turi svorio? „Komandos žaidimas gerėja – nereikia galvoti, kad būsime visiški nevykėliai.

Jaunimas tobulėja. Ir geriausiems žaidėjams būna blogų dienų. Tad norėčiau, kad čempionate blogiausių dienų nebūtų. Arba

teisingiau, norėčiau šaunesnės situacijos: krepšininkės žaistų fantastiškai ir vieną dieną silpniau.

Toks palinkėjimas sau.

Tikėtis reikia tik sėkmės – jei jos nesitikėsi, sunku bus svajoti“, – aiškino A.Paulauskas.

Lietuvos krepšinio rinktinės treneris įsitikinęs, kad stipriausia pirmenybių ekipa – Rusija. „Rusijos rinktinė galingiausia. Ji sukomplektuota ir, kaip sakoma, subrandinta: žaidėjos kovoja Eurolygoje, laimi Europos taures.

Svarbiausia, kad Rusijos rinktinė turi krepšininkes, gimusias nuo 1982-ųjų iki 1989 metų – brandžiausias krepšiniui žaidėjas.

Tų metų sportininkes, kurių mes savo rinktinėje neturime. Jokios prancūzijos ar kitos šalys negali prilygti rusėms“, – prognozavo mūsų šalies treneris. Pastarųjų metų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rezultatai sirgalių nedžiugino – prieš šešerius metus ekipa kovojo dėl medalių, o nuo 2009 metų – tik dėl 8–12 vietų.

Lietuvos rinktinė Inesa Visgaudaitė (Tulūzos „Metropole“, Prancūzija) –1991 m.

169 cm; Rasa ŽemantauskaitėMatlašaitienė (Kauno raj. „HoptransSirenos“) – 1981 m. 176 cm; Gabrielė Gutkauskaitė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1990 m. 176 cm; Mantė Kvedaravičiūtė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1990 m. 180 cm; Kamilė Nacickaitė („Umbertide“, Italija) – 1989 m.

181 cm; Kristina Vengrytė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1981 m. 186 cm; Monika Grigalauskytė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1992 m.

191 cm; Giedrė Paugaitė („USO Mondeville“, Prancūzija) – 1990 m. 192 cm; Gintarė Petronytė (Taranto „Cras Baskets“, Italija) – 1989 m. 195 cm; Iveta Šalkauskė (Kauno raj. „Hoptrans-Sirenos“) – 1982 m. 194 cm; Eglė Šikšniūtė (Klaipėdos „Fortūna“) – 1991 m.

198 cm; Lina Pikčiutė (Vilniaus „Kibirkštis-VIČI-IKI“) – 1990 m. 192 cm.

Mūsų šalies komanda pirmame varžybų etape, D grupės kovose Trelaze, varžysis su Čekijos, Kroatijos ir Baltarusijos rinktinėmis.

Pirmose grupės rungtynėse lietuvės birželio 15-ąją kausis su kroatėmis, kitą dieną – su čekėmis, o birželio 17 dieną – su baltarusėmis.

22 | Sportas

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Akademijos jaunimas skleidžia sparnus Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

1.

2.

3.

Olimpinio čempiono Armino Narbekovo treniruojama Lietuvos komanda atsispyrė nuo 2015-ųjų Europos jaunimo futbolo čempionato atrankos starto kaladėlių.

Atsispyrė smagiai – per pirmąsias dvejas rungtynes lietuviai surinko keturis taškus.

Pirmoje dvikovoje Marijampolėje lietuviai nelengvai 2:1 palaužė varžovus iš San Marino. Po kelių dienų Suomijoje jau varžovai vos išnešė apysveikį kailį. Suomiai rezultatą išlygino paskutinę minutę – 2:2. Lietuva tapo pirmosios atrankos grupės lydere.

Kita vertus, turnyre dar nestartavo anglai, tuo pat metu dalyvavę šių metų Europos pirmenybių finalo turnyre, o Velso jaunimas žaidė tik sykį ir įveikė Moldovą.

Puolėjo žygdarbiai „Man patiko, kad vaikinai po rungtynių Suomijoje į rūbinę grįžo pikti – taip ugdomas nugalėtojų mentalitetas“, – pastebėjo A.Narbekovas. „Aišku, gaila, kad taip paleidome taškus, – treneriui pritarė gynėjas Markas Beneta. – Suomiai geriau pradėjo, paskui mes perėmėme iniciatyvą ir įmušėme įvarčius. Apmaudu praleisti paskutinę minutę.“ Komandos puolimo lyderiu pirmose dvejose rungtynėse tapo aštuoniolikmetis Lukas Spalvis. Vienas jauniausių rinktinės futbolininkų, liepą atstovausiantis U-19 rinktinei Europos čempionato finalo turnyre, kuris vyks Lietuvoje, įmušė tris iš keturių lietuvių įvarčių.

Tikslus Danijos „Aalborg“ puolėjo smūgis galva atnešė pergalę rungtynėse su San Marinu. Suomijoje L.Spalvis irgi galva lygino rezultatą, o įvartis, kuriuo jis išvedė komandą į priekį, – tikras šedevras: gavęs perdavimą iš krašto varžovų apsuptas futbolininkas skriejantį kamuolį tarsi prisilipdė prie kojos ir vienu judesiu iš dešimties metrų kulnu nukreipė jį į vartus. „Visą kombinaciją drąsiai galima dėti į futbolo vadovėlį“, – apie šį įvartį sakė A.Narbekovas.

Pats epizodo didvyris savo debiutą jaunimo rinktinėje vertino santūriai: „Progas kūrė komanda. Man liko tik įmušti.“ Nors L.Spalvis nelinkęs riesti nosies, atrodo, kad jauno puolėjo laukia šviesi ateitis. „Mes jį norėjome kviesti į vyrų rinktinę, bet dabar L.Spalvis reikalingesnis jaunimui“, – po pasaulio čempionato atrankos dvikovos su Graikija atskleidė nacionalinės rinktinės treneris Csaba Laszlo.

Iš skirtingų lygų A.Narbekovo komandoje susibūrė darnus legionierių ir futbolininkų, žaidžiančių

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

1. L.Spalvis 2. T.Švedkauskas 3. O.Verbickas V.Knyzelio/LFF nuotr.

Dabar visiems kreditams nuo 500 Lt, net –

50% NUOLAIDA. Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygoje“, derinys. Panevėžio „Ekranui“ pirmose dvejose jaunimo rinktinės rungtynėse atstovavo keturi, Klaipėdos „Atlantui“ ir Marijampolės „Sūduvai“ – po du žaidėjus.

Kiti futbolininkai susirinko iš skirtingų Europos kraštų. Vartininkas Tomas Švedkauskas ir gynėjas Aurimas Vilkaitis žaidžia Italijoje, vartininkas Lukas Lidakevičius ir puolėjas Simonas Stankevičius – Anglijoje, saugas Ovidijus Verbickas – Rusijoje, kitas vidurio grandies žaidėjas Martynas Dapkus – Izraelyje, L.Spalvis – Danijoje, saugas Ernestas Veliulis – Latvijoje.

E.Girdvainis, R.Pilotas „Ekrane“, M.Beneta ir saugas Donatas Kazlauskas Klaipėdos „Atlante“ – šį sezoną tvirti pagrindinės sudėties žaidėjai. Legionierių pozicijos klubuose daugeliu atvejų kitokios. „Tai, kad „Roma“ perleido olandą Maarteną Stekelenburgą Londono „Fulham“, mano padėtį kažin ar pakeis – klubas neabejotinai

ieškos naujo stipraus vartininko. Todėl būčiau nieko prieš, jei mane išnuomotų komandai, kurioje žaisčiau“, – neslėpė aštuoniolikmetis T.Švedkauskas, kuris treniruojasi su Italijos sostinės klubo pagrindine komanda, bet oficialiose varžybose dar nedebiutavo. Žaisti suaugusiųjų futbolą norėtų ir O.Verbickas iš Sankt Peterburgo „Zenit“: „Pasikalbėjau su savo treneriu dublerių komandoje, ir jis man atvirai pasakė, kad artimiausiu metu šanso aš turbūt negausiu, nes esu legionierius. Norėčiau, kad mane išnuomotų, o ateityje man labiau patiktų žaisti Vakaruose, ne Rusijoje.“ Tačiau nepaisant skirtingų rūpesčių ir to, kad į rinktinę sportininkai susirenka iš skirtingų Europos kampų, jie – vieningi. Ir tai nuolat pabrėžia.

Akademijos vaisiai „Atmosfera šioje rinktinėje – puiki. Nesakau, kad kitose rinktinėse, kuriose žaidžiau,

ji buvo kitokia, bet dabar – išskirtinė“, – po pergalės prieš San Mariną kalbėjo M.Dapkus.

E.Girdvainis nurodo priežastį: „Dauguma mūsų kartu mokėmės nacionalinėje futbolo akademijoje, žaidėme įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse. Pasiilgstame vienas kito ir aikštėje kovojame vienas už kitą.“ Tai, kad komandoje yra jaunesnių futbolininkų, – be L.Spalvio, dar žaidžia T.Švedkauskas, D.Kazlauskas, septyniolikmetis S.Stankevičius – irgi ne problema. „Tikrai nejaučiu, kad esu jaunesnis už daugumą komandos draugų“, – teigė L.Spalvis. Šis atrankos ciklas – išbandymas ne tik prie komandos vairo debiutuojančiam A.Narbekovui, jo asistentams Mindaugui Čepui ir Vaclovui Jurkui, bet ir komandos futbolininkams. Ypač svarbus jis yra Nacionalinei futbolo akademijai (NFA). Galima sakyti, kad varžybose žaidžia pirmoji akademijos karta tos amžiaus grupės, po kurios yra tik vyrų futbolas.

Skelbimai | 23

15min • 2013 m. birželio 14 d.

VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

VALSTYBĖS ĮMONĖ „KAUNO AEROUOSTAS“ SKELBIA MEDIENOS NENUKIRSTU MIŠKU PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ Aukcione bus parduodama apytikriai 3386 m3 medienos. Pradinė pardavimo kaina – 210 000 Lt plius PVM. Daugiau informacijos http://www.kaunas-airport.lt.

Aukcionas vyks 2013 m. liepos 1 d. 13.30 val. VĮ „Kauno aerouostas“ administraciniame pastate adresu: Karmėlava LT-54460, Kauno rajonas. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00 val. Registracija būtina. Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam arba nepardavus turto) vyks ten pat 2013 m. liepos 8 d. 13.30 val. Dalyviai ir žiūrovai registruojami nuo 13.00.

Turtą galima apžiūrėti birželio 17-30 d. nuo 13 iki 15 val. Dėl apžiūros kreiptis mob. tel. 8 615 85300.

Fiziniai asmenys privalo turėti asmens dokumentą. Juridinių asmenų atstovai privalo turėti įgaliojimą ir asmens dokumentą. Aukciono dalyvio bei žiūrovo bilieto kaina – 50 Lt. Už bilietus sumokama į žemiau nurodytą sąskaitą ir registracijos metu pateikiamas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Aukciono dalyviai, norintys įsigyti medieną nenukirstu mišku, ne vėliau kaip 2 dienos prieš aukcioną perveda į žemiau nurodytą sąskaitą 105 000 Lt dydžio užstatą. Užstatas grynaisiais pinigais nepriimamas. Aukcioną laimėjusiam dalyviui užstatas įskaitomas apmokant už aukcione įgytą prekę, o atsisakius apmokėti už aukcione įsigytą prekę užstatas negrąžinamas.

Dalyviams, nelaimėjusiems aukcione, užstatas bus grąžintas per 3 darbo dienas.

Už aukcione įsigytą turtą laimėtojas turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po aukciono. Pinigai pervedami mokėjimo pavedimu į AB banko „Swedbank“ a.s. Nr. LT277300010002503528.

Atsakingas asmuo – Kristina Česnaitė, aplinkos apsaugos specialistė, tel. (8 37) 399396 mob. 8 615 85300.

NUO 2013 M. BIRŽELIO MĖN. 17 D. DIENOS KEIČIAMI KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO TVARKARAŠČIAI.

Keleiviams

INFORMUOJAME:

Ŀ nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. atnaujinamas troleibusų eismas A.Juozapavičiaus pr., todėl 1-ojo maršruto troleibusai važiuos iki stotelės „A.Juozapavičiaus pr.“.

Ŀ dėl inžinerinių tinklų statybos darbų stabdomas eismas Jurbarko g., todėl nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d.

7-ojo ir 11-ojo maršrutų troleibusai važiuos tik iki stotelės „Kauno pilis“.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

1-asis MARŠRUTAS

A.Juozapavičiaus pr. – Islandijos pl. ((darbo dienomiss) Iš stotelės: A.Juozapavičiaus pr.

4.57 5.19 5.40 5.55 6.10 6.25 6.38 6.51 7.04 7.17 7.28 7.39 7.49 7.58 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.58 9.10 9.22 9.34 9.47 9.59 10.11 10.23 10.35 10.48 11.01 11.14 11.27 11.40 11.53 12.06 12.19 12.31 12.43 12.55 13.07 13.19 13.31 13.42 13.54 14.06 14.17 14.28 14.39 14.51 15.03 15.15 15.26 15.37 15.48 15.59 16.11 16.23 16.35 16.47 16.59 17.11 17.23 17.35 17.47 18.03 18.19 18.34 18.50 19.06 19.22 19.38 19.54 20.10 20.26 20.46 21.06 21.26 21.59 22.33 23.04 Iš stotelės: Islandijos pl.

4.53 5.08 5.23 5.38 5.51 6.04 6.16 6.28 6.38 6.48 6.58 7.07 7.16 7.25 7.36 7.47 7.58 8.09 8.33 8.45 5.58 9.10 9.22 9.34 9.46 9.59 10.12 10.25 10.38 10.51 11.04 11.17 11.30 11.42 11.54 12.06 12.18 12.30 12.42 12.54 13.06 13.17 13.28 13.39 13.50 14.02 14.14 14.26 14.37 14.48 14.59 15.10 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.34 16.46 16.58 17.14 17.30 17.46 18.02 18.17 18.32 18.49 19.06 19.23 19.40 20.00 20.20 20.40 21.13 21.46 22.17 22.48

1-asis MARŠRUTAS

A.Juozapavičiaus pr. – Islandijos pl. (šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis) Iš stotelės: A.Juozapavičiaus pr.

6.07 6.24 6.42 6.57 7.13 7.29 7.44 7.58 8.12 8.24 8.37 8.50 9.03 9.16 9.30 9.44 9.59 10.14 10.30 10.49 11.08 11.23 11.38 11.53 12.08 12.22 12.36 12.49 13.02 13.15 13.28 13.41 13.54 14.07 14.20 14.33 14.46 14.59 15.12 15.26 15.40 15.55 16.10 16.26 16.42 16.57 17.12 17.26 17.42 17.56 18.12 18.28 18.47 19.06 19.26 19.46 20.01 20.16 20.32 20.49 21.07 21.23 21.39 22.05 22.33 23.01 Iš stotelės: Islandijos pl.

5.56 6.11 6.26 6.41 6.55 7.09 7.22 7.35 7.48 8.01 8.14 8.27 8.41 5.55 9.10 9.25 9.41 10.00 10.19 10.34 10.49 11.04 11.19 11.33 11.47 12.00 12.13 12.26 12.39 12.52 13.05 13.18 13.31 13.44 13.57 14.10 14.23 14.37 14.51 15.06 15.21 15.37 15.53 16.08 16.23 16.38 16.53 17.08 17.23 17.40 17.59 18.18 18.38 18.58 19.14 19.30 19.47 20.04 20.22 20.36 20.51 21.20 21.48 22.16

2-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis ((darbo dienomiss) Iš stotelės: Islandijos pl.

5.16 5.44 6.10 6.33 6.44 7.02 7.12 7.29 7.41 7.54 8.05 8.26 8.40 8.54 9.16 9.30 9.52 10.06 10.19 10.43 10.58 11.11 11.35 11.49 12.02 12.25 12.48 13.01 13.24 13.46 13.59 14.22 14.36 14.45 14.56 15.18 15.29 15.41 15.53 16.08 16.19 16.31 16.44 17.03 17.16 17.29 17.41 17.55 18.24 18.41 18.58 19.14 19.32 19.58 20.16 20.34 20.54 21.12 21.31 21.51 22.13 22.43 Iš stotelės: Kauno pilis 5.37 6.04 6.31 6.54 7.05 7.24 7.36 7.53 8.05 8.17 8.26 8.48 9.02 9.16 9.38 9.52 10.14 10.28 10.41 11.05 11.20 11.33 11.57 12.11 12.24 12.47

13.10 13.23 13.46 14.08 14.21 16.44 16.57 15.07 15.18 15.40 15.51 16.03 16.15 16.29 16.40 16.52 17.05 17.25 17.38 17.51 18.03 18.17 18.46 19.03 19.20 19.36 19.53 20.19 20.37 20.55 21.15 21.33 21.52 22.12 22.34 23.04

14.28 14.44 14.59 15.13 15.27 15.41 15.54 16.09 16.24 16.39 16.54 17.08 17.22 17.37 17.52 18.07 18.28 19.05 19.27 19.49 20.25 20.41 20.56 21.14 21.43 22.01 22.25 22.51

3-asis MARŠRUTAS

MARŠRUTAS Partizanų g. – Kauno pilis (šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis)

Draugystės g. – Kęstučio g. ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Draugystės g.

5.02 5.24 5.47 6.07 6.29 6.42 6.55 7.08 7.21 7.43 7.58 8.16 8.32 9.01 9.18 9.37 9.54 10.11 10.27 10.53 11.07 11.31 11.47 12.12 12.26 12.50 13.06 13.33 13.47 14.02 14.28 14.46 15.08 15.24 15.39 16.05 16.18 16.33 16.49 17.19 17.37 17.54 18.31 19.14 19.34 20.05 20.37 20.54 21.15 21.52 22.12 22.33 Iš stotelės: Kęstučio g.

5.11 5.32 5.54 6.16 6.42 7.01 7.14 7.28 7.41 7.53 8.18 8.33 8.48 9.06 9.34 9.54 10.11 10.27 10.44 11.00 11.26 11.40 12.05 12.18 12.44 12.58 13.23 13.38 14.06 14.20 14.35 15.01 15.18 15.41 15.56 16.11 16.37 16.51 17.05 17.21 17.53 18.11 18.30 19.03 19.47 20.07 20.37 21.09 21.27 21.48 22.26

5-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Varnių g. ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Petrašiūnai 4.51 5.10 5.37 5.58 6.15 6.33 6.44 6.55 7.06 7.17 7.28 7.40 7.52 8.07 8.22 8.36 8.50 9.04 9.18 9.32 9.45 9.59 10.14 10.28 10.42 10.56 11.11 11.26 11.40 11.54 12.08 12.21 12.36 12.51 13.06 13.22 13.36 13.51 14.07 14.22 14.36 14.50 15.04 15.18 15.32 15.47 16.02 16.17 16.32 16.47 17.02 17.17 17.37 17.57 18.16 18.35 18.58 19.21 19.44 20.07 20.30 20.53 21.16 21.47 22.18 22.50 Iš stotelės: Varnių g.

5.06 5.25 5.44 6.03 6.23 6.43 7.01 7.19 7.31 7.43 7.55 8.06 8.17 8.29 8.41 8.55 9.10 9.24 9.38 9.52 10.06 10.20 10.34 10.49 11.03 11.16 11.30 11.44 11.59 12.14 12.29 12.44 12.58 13.12 13.27 13.41 13.55 14.11 14.27 14.42 14.57 15.11 15.25 15.38 15.52 16.06 16.21 16.36 16.51 17.05 17.20 17.35 17.50 18.05 18.27 18.47 19.07 19.28 19.48 20.06 20.28 20.53 21.16 21.39 22.03 22.38

7-asis MARŠRUTAS Partizanų g. – Kauno pilis ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Partizanų g.

4.53 5.20 5.45 6.15 6.32 6.44 6.55 7.05 7.16 7.28 7.39 7.54 8.10 8.24 8.38 8.54 9.07 9.21 9.47 10.01 10.17 10.32 10.45 11.12 11.28 11.43 11.58 12.22 12.38 12.54 13.08 13.32 13.50 14.06 14.21 14.35 14.49 15.03 15.16 15.31 15.46 16.01 16.16 16.30 16.44 16.59 17.14 17.29 17.50 18.27 18.49 19.13 19.50 20.06 20.21 20.39 21.09 21.26 21.50 22.16 22.50 Iš stotelės: Kauno pilis 5.01 5.28 5.55 6.19 6.50 7.07 7.21 7.33 7.44 7.55 8.07 8.18 8.32 8.48 9.02 9.16 9.31 9.45 9.59 10.25 10.39 10.55 11.09 11.23 11.50 12.06 12.21 12.36 13.00 13.16 13.31 13.45 14.10

7-asis

Iš stotelės: Partizanų g.

6.00 6.22 6.44 7.07 7.25 7.43 8.08 8.28 8.43 9.12 9.33 9.57 10.15 10.28 10.42 11.00 11.21 11.49 12.03 12.20 12.36 12.50 13.15 13.28 13.47 14.02 14.20 14.38 14.50 15.12 15.29 15.47 16.04 16.19 16.36 16.53 17.15 17.34 17.58 18.19 18.39 19.01 19.20 19.44 20.01 20.33 20.54 21.13 21.33 21.55 22.19 Iš stotelės: Kauno pilis 5.58 6.36 6.58 7.20 7.44 8.02 8.20 8.45 9.05 9.20 9.49 10.10 10.34 10.52 11.05 11.19 11.37 11.58 12.25 12.40 12.57 13.13 13.27 13.52 14.05 14.24 14.39 14.57 15.14 15.27 15.49 16.06 16.24 16.41 16.56 17.13 17.30 17.52 18.11 18.35 18.56 19.16 19.38 19.57 20.19 20.37 21.09 21.30 21.49 22.09 22.31

8-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Varnių g. ((darbo dienomiss)

Iš stotelės: Draugystės g.

5.14 5.55 6.19 6.37 7.01 7.14 7.31 7.50 8.11 8.26 8.46 9.10 9.45 10.03 10.40 11.00 11.19 11.57 12.19 12.38 13.16 13.39 13.56 14.36 14.51 15.14 15.50 16.11 16.27 17.03 17.28 17.49 18.37 19.24 19.54 20.30 21.05 21.37 22.19 22.46 Iš stotelės: Varnių g.

5.11 5.45 6.27 6.51 7.13 7.35 7.50 8.07 8.26 8.46 9.03 9.21 9.45 10.18 10.40 11.14 11.35 11.56 12.31 12.53 13.15 13.50 14.13 14.35 15.10 15.29 15.50 16.24 16.45 17.04 17.36 18.01 18.23 19.10 19.56 20.26 21.01 21.37 22.12

10-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. – Kauno pilis ((darbo dienomiss) Iš stotelės: Partizanų g.

5.08 5.40 6.11 6.31 6.47 6.59 7.13 7.27 7.41 7.52 8.08 8.22 8.38 8.56 9.10 9.27 9.39 9.59 10.17 10.37 10.55 11.19 11.44 12.11 12.33 12.53 13.14 13.35 13.55 14.19 14.42 15.03 15.24 15.34 15.46 16.05 16.24 16.40 16.53 17.16 17.40 18.14 18.47 19.16 19.48 20.19 20.50 21.22 21.55 22.24 Iš stotelės: Kauno pilis 5.08 5.35 6.07 6.38 6.58 7.15 7.28 7.42 7.56 8.09 8.20 8.36 8.50 9.06 9.24 9.38 9.55 10.07 10.27 10.45 11.05 11.23 11.47 12.12 12.39 13.01 13.21 13.42 14.03 14.23 14.47 15.10 15.31 15.49 16.02 16.14 16.33 16.52 17.08 17.21 17.44 18.08 18.42 19.15 19.43 20.15 20.46 21.17 21.49 22.22

11-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis ((darbo dienomiss) Iš stotelės: Islandijos pl.

4.46 5.05 5.25 5.45 6.10 6.23 6.40 6.49 6.58 7.09 7.17 7.33 7.44 7.59 8.09 8.22 8.37 8.47 9.01 9.13 9.25 9.37 9.57 10.12 10.25 10.37 10.49 11.00 11.14 11.27 11.42 11.52 12.04

12.16 12.30 12.45 12.58 13.11 13.24 13.36 13.50 14.03 14.15 14.28 14.40 14.58 15.09 15.20 15.30 15.47 16.06 16.17 16.27 16.45 16.57 17.15 17.27 17.49 18.02 18.26 18.52 19.08 19.22 19.37 20.01 20.16 20.31 20.45 21.01 21.16 21.31 22.00 22.29 Iš stotelės: Kauno pilis 5.12 5.31 5.51 6.11 6.36 6.49 7.06 7.17 7.27 7.37 7.46 8.02 8.12 8.26 8.36 8.49 9.03 9.14 9.28 9.40 9.52 10.04 10.24 10.39 10.52 11.04 11.16 11.27 11.40 11.54 12.09 12.19 12.31 12.43 12.57 13.12 13.25 13.38 13.51 14.03 14.17 14.30 14.42 14.55 15.07 15.25 15.36 15.47 15.57 16.14 16.33 16.44 16.54 17.12 17.24 17.42 17.54 18.16 18.29 18.53 19.19 19.35 19.49 20.03 20.27 20.42 20.57 21.11 21.27 21.42 21.57 22.26 22.55

11-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. – Kauno pilis (šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis) Iš stotelės: Islandijos pl.

5.37 6.05 6.27 6.44 7.05 7.25 7.43 8.00 8.14 8.31 8.49 9.08 9.38 9.58 10.15 10.35 11.02 11.16 11.40 11.56 12.10 12.25 12.40 12.56 13.11 13.27 13.43 14.00 14.15 14.31 14.44 15.02 15.16 15.39 15.53 16.08 16.23 16.39 16.53 17.11 17.32 17.55 18.17 18.41 19.04 19.25 19.45 20.02 20.22 20.42 21.05 21.27 21.42 22.09 22.32 22.54 Iš stotelės: Kauno pilis 6.02 6.30 6.52 7.10 7.32 7.52 8.10 8.27 8.41 8.58 9.16 9.35 10.05 10.25 10.42 11.02 11.29 11.43 12.07 12.23 12.37 12.52 13.07 13.23 13.38 13.54 14.10 14.27 14.42 14.58 15.11 15.29 15.43 16.06 16.20 16.35 16.50 17.06 17.20 17.38 17.59 18.22 18.44 19.08 19.31 19.51 20.10 20.27 20.47 21.07 21.30 21.52 22.14 22.34 22.57 23.19

13-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras (darbo ( dienomiss) Iš stotelės: Islandijos pl.

4.50 5.09 5.28 5.47 6.00 6.13 6.23 6.32 6.41 6.50 6.59 7.07 7.15 7.23 7.32 7.41 7.50 7.59 8.11 8.23 8.35 8.48 9.01 9.13 9.25 9.37 9.49 10.01 10.13 10.25 10.37 10.49 11.01 11.14 11.27 11.40 11.53 12.05 12.17 12.29 12.42 12.55 13.08 13.21 13.33 13.45 13.57 14.10 14.23 14.33 14.43 14.53 15.03 15.13 15.23 15.32 15.41 15.50 16.00 16.10 16.20 16.30 16.40 16.50 17.00 17.11 17.22 17.33 17.45 17.57 18.10 18.24 18.38 18.52 19.06 19.20 19.34 19.48 20.02 20.16 20.31 20.46 21.01 21.16 21.31 21.46 22.01 22.17 22.33 Iš stotelės: Geležinkelio st.

4.47 5.08 5.30 5.49 6.08 6.27 6.40 6.53 7.03 7.13 7.23 7.33 7.43 7.51 7.59 8.07 8.16 8.25 8.33 8.42 8.54 9.06 9.18 9.31 9.44 9.56 10.08 10.20 10.32 10.44 10.56 11.08 11.20 11.32 11.44 11.57 12.10 12.23 12.36 12.48 13.00 13.12 13.25 13.38 13.51 14.04 14.16 14.28 14.40 14.53 15.06 15.16 15.26 15.36 15.46 15.56 16.06 16.15 16.24 16.33 16.43 16.53 17.03 17.13 17.23 17.33 17.43 17.54 18.05 18.16 18.28 18.40 18.53 19.07 19.21 19.35 19.48 20.01 20.14 20.28 20.42 20.56 21.11 21.26 21.41 21.56 22.11 22.26 22.41 22.57 23.13

>>>

15min • 2013 m. birželio 14 d.

NUO 2013 M. BIRŽELIO MĖN. 17 D. DIENOS KEIČIAMI KAUNO TROLEIBUSŲ EISMO TVARKARAŠČIAI.

Keleiviams

INFORMUOJAME:

Ŀ nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d. atnaujinamas troleibusų eismas A.Juozapavičiaus pr., todėl 1-ojo maršruto troleibusai važiuos iki stotelės „A.Juozapavičiaus pr.“.

Ŀ dėl inžinerinių tinklų statybos darbų stabdomas eismas Jurbarko g., todėl nuo 2013 m. birželio mėn. 17 d.

7-ojo ir 11-ojo maršrutų troleibusai važiuos tik iki stotelės „Kauno pilis“.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

14-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.)

– Centras (darbo ( dienomiss)

Iš stotelės: Islandijos pl.

4.59 5.18 5.38 5.53 6.06 6.19 6.28 6.37 6.46 6.55 7.03 7.11 7.19 7.27 7.36 7.45 7.54 8.05 8.17 8.29 8.41 8.54 9.07 9.19 9.31 9.43 9.55 10.07 10.19 10.31 10.43 10.55 11.07 11.20 11.33 11.46 11.59 12.11 12.23 12.36 12.49 13.02 13.15 13.27 13.39 13.51 14.04 14.17 14.28 14.38 14.48 14.58 15.08 15.18 15.27 15.36 15.45 15.55 16.05 16.15 16.25 16.35 16.45 16.55 17.05 17.16 17.27 17.39 17.51 18.04 18.17 18.31 18.45 19.13 19.27 19.41 19.55 20.09 20.23 20.38 20.53 21.08 21.23 21.38 21.53 22.09 22.25 22.41 Iš stotelės: Geležinkelio st.

4.42 5.04 5.30 5.49 6.09 6.24 6.37 6.50 6.59 7.09 7.19 7.29 7.37 7.45 7.53 8.01 8.10 8.18 8.27 8.38 8.50 9.02 9.14 9.27 9.40 9.52 10.04 10.16 10.28 10.40 10.52 11.04 11.16 11.28 11.40 11.53 12.06 12.19 12.32 12.44 12.56 13.09 13.22 13.35 13.48 14.00 14.12 14.24 14.37 14.50 15.01 15.11 15.21 15.31 15.41 15.51 16.00

16.09 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.08 17.18 17.28 17.38 17.49 18.00 18.12 18.24 18.37 18.50 19.04 19.18 19.32 19.45 19.58 20.12 20.26 20.40 20.54 21.09 21.24 21.39 21.54 22.09 22.24 22.40 22.56 23.12

15-asis

MARŠRUTAS Partizanų g. (Kovo 11-osios g.)

– Centras (darbo dienomis) s Iš stotelės: Partizanų g.

5.18 5.42 6.06 6.21 6.36 6.49 7.02 7.14 7.26 7.39 7.53 8.08 8.23 8.39 8.57 9.14 9.31 9.46 10.04 10.20 10.34 10.48 11.02 11.14 11.27 11.39 11.52 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.13 13.27 13.41 13.55 14.09 14.23 14.37 14.51 15.05 15.19 15.33 15.46 15.59 16.12 16.25 16.41 16.57 17.13 17.31 17.49 18.07 18.23 18.39 18.55 19.12 19.28 19.44 20.00 20.16 20.32 20.48 21.07 21.27 21.48 22.09 22.30

Iš stotelės: Geležinkelio st.

5.20 5.43 6.07 6.31 6.46 7.01 7.16 7.30 7.42 7.54 8.07 8.20 8.35 8.50 9.06 9.24 9.41 9.58 10.13 10.31 10.47

11.01 11.15 11.29 11.41 11.54 12.06 12.19 12.32 12.46 12.59 13.12 13.26 13.40 13.54 14.08 14.22 14.36 14.50 15.04 15.18 15.32 15.46 16.00 16.13 16.26 16.39 16.52 17.08 17.24 17.40 17.58 18.16 18.34 18.50 19.06 19.22 19.38 19.53 20.09 20.25 20.41 20.57 21.13 21.32 21.52 22.13 22.55

10.54 11.09 11.24 11.37 11.50 12.03 12.16 12.29 12.42 12.55 13.08 13.21 13.35 13.49 14.03 14.17 14.31 14.45 14.59 15.13 15.27 15.41 15.55 16.09 16.22 16.35 16.48 17.02 17.16 17.32 17.48 18.05 18.23 18.41 18.58 19.14 19.30 19.45 20.01 20.16 20.32 20.48 21.04 21.30 21.37 21.58 22.18

16-asis MARŠRUTAS

13N-asis MARŠRUTAS

Partizanų g. (Taikos pr.) – Centras (darbo ( dienomiss) Iš stotelės: Partizanų g.

5.06 5.30 5.54 6.14 6.29 6.43 6.56 7.08 7.20 7.32 7.46 8.00 8.16 8.32 8.48 9.05 9.22 9.39 9.56 10.11 10.26 10.41 10.54 11.07 11.20 11.33 11.46 11.59 12.12 12.25 12.38 12.52 13.06 13.20 13.34 13.48 14.02 14.16 14.30 14.44 14.58 15.12 15.26 15.39 15.52 16.05 16.19 16.33 16.49 17.05 17.22 17.40 17.58 18.15 18.31 18.47 19.03 19.20 19.36 19.52 20.08 20.24 20.40 20.57 21.18 21.38 21.58 22.19 Iš stotelės: Geležinkelio st.

5.24 5.46 6.10 6.34 6.54 7.09 7.25 7.39 7.52 8.04 8.16 8.30 8.43 8.59 9.15 9.31 9.48 10.05 10.22 10.39

Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras Iš stotelės: Islandijos pl.

22.53 00.20 01.47 03.38 Iš stotelės: Geležinkelio st.

23.41 01.08 02.35 04.26

14N-asis MARŠRUTAS

Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras Iš stotelės: Islandijos pl.

23.09 00.37 02.05 03.57 Iš stotelės: Geležinkelio st.

23.40 01.08 02.36 04.28

Avinas. Kalbėkite ir klausykitės, kad

įsitikintumėte, jog visi jūsų aplinkoje jums linki gero. Nenustebkite sužinoję, kad kai kas negailestingai griūva lyg trapus kortų namelis.

Jautis. Pabūkite atokiau nuo

kasdienės rutinos ir pažvelkite į viską iš tolesnės perspektyvos.

Tai padės pamatyti, kas jums trukdo, o kas pakylėja.

Dvyniai. Kai kas neišvengiamai

pasikeis, o jūs būsite pokyčių iniciatoriai. Labai daug kas yra jūsų rankose. Tik patys nuspręsite, kas jums reikalinga, o kas trukdo.

Vėžys. Dėl visų savo problemų

nepulkite kaltinti gyvenimo draugo.

Užuot gynęsi, nuoširdžiai pasikalbėkite, kad įsitikintumėte ketinimų geranoriškumu.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Štabas. Lankauskas.

Leisiu. Duona. Fol. Akies. Duosim. Alsi.

Nepas. Din. Asulis.

Minsime. Kru. Toj. Nakties. Laika. Ltk. Šakiai. Adomo.

Mis. Ardės. Ne. Ala. Arasas. Ritimasis. Ip. Kasam. Skara.

Horoskopai

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Imola. Ik. Kalifornija.

Adata. Basos.

Indėlis. Anilinas.

Osama. „Isku“.

Mesina. Am. Puma. Šonas. Lauda.

Aleksa. Eris. Sukasi.

ASK. „Lukoil“.

Skilimas. Anesi.

Retai. Air. Kasasi.

Suskis. Spa.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Abejonės gali palikti už

Mergelė. Atskirti pelus nuo grūdų

nebus lengva. Todėl akylai stebėkite, kas jums linki gero, o kas siekia pasinaudoti jūsų gerumu. Tiesa išaiškės vaikų ar mylimo žmogaus dėka.

Kiekvienos dienos horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Spręskite namuose

iškilusias problemas. Prie pietų stalo su šeima išsakykite lūkesčius. Tai paskatins pokyčius, kurie įkvėps naujiems darbams.

Skorpionas. Jūsų aplinkos žmonės

prieštaraus jūsų norui kažką keisti.

Meistriškai įtikinėsite juos, o nepavykus pasielgsite savaip. Išgyvenę dar vieną krizę, jausitės lyg iš naujo gimę.

Šaulys. Partneriai ištuštins jūsų

kišenes, jei leisitės būti jų išnaudojami.

Priminkite netesėtus jų pažadus, o tada nuspręskite, kas bus naudinga jums visiems.

Ožiaragis. Ignoruokite abejotinus

pasiūlymus ir rekomendacijas. Dabar patys geriau žinote, kaip elgtis ir kokiais principais vadovautis. Savo nuomonę pasilikite sau.

Vandenis. Finišas bus džiuginantis,

bet distancija – nelengva. Iš užmaršties išlįs ne viena paslaptis. Kai pavyks su jomis atsisveikinti, suprasite, kur einate – pirmyn ar atgal.

Žuvys. Priminsite šeimos nariams

netesėtus pažadus, o šie bandys išsisukti ieškodami kaltų. Situacija pasikeis, jei ryšitės nedideliems, bet svarbiems pokyčiams.

Atsakymas: NORIU LAUKTI.

borto visas jūsų svajones. Problemų nemažai, bet ne visos jos yra trukdis jūsų kelyje į tikslą. Gal dalį jų paverskite privalumais?

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 27

15min • 2013 m. birželio 14 d.

serseliafam.com nuotr.

Birželio 15 d.

Vilnius

Organizatorių nuotr.

Kaunas

Birželio 15 d.

Džiazo sesijos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

ACCA DACCA – AC/DC tribute grupė iš Australijos

Į LNDT fojė grįžta jaunosios kartos lietuvių džiazmeno Kęstučio Vaiginio kuruojamų renginių ciklas „Džiazo sesijos teatre“. Pirmajame ciklo koncerte pasirodys jaunosios kartos džiazo dainininkių trio „The Ditties“. Šis trio atlieka ankstyvojo svingo stiliaus muziką, pasižyminčią siaura tribalse harmonija bei sinkopuojančia ritmika. Koncerto pradžia – 14 val.

Apie šią tribute grupę vienas AC/DC lyderių A.Youngas yra pasakęs: „Jei negalite pamatyti mūsų, pamatykite ACCA DACCA.“ Ši grupė tobulai įvaldžiusi jau 40 metų gyvuojančios AC/DC repertuarą, o dainininko L.Attardo balsas labai panašus į pirmojo AC/DC vokalisto B.Scotto balso tembrą.

Koncertas vyks Daugirdo amfiteatre (T.Daugirdo g. 1). Pradžia – 20 val.

„15min“ nuotr.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Anekdotai – Brangusis, duok pinigų soliariumui.

– Gal jau gana? Skustagalviai pradėjo į tave kreivai žiūrėti.

Birželio 15 d.

Kaunas

Žmona pasiūlė sustoti prie parduotuvės nusipirkti duonos. Dabar automobilio bagažinė nebeužsidaro.

Pokalbis dėl darbo: – O kur dingo prieš tai čia dirbusi darbuotoja?

– Išėjo motinystės atostogų.

– Hm, pavojinga čia pas jus.

Palanga

Iki birželio 16 d.

„Birželio vakarai“ su Juozu Erlicku

Tarptautinis šokių festivalis „Palangos ritmu“

Ką reikia žinoti žmonėms, einantiems į gyvuoju klasiku vadinamo J.Erlicko koncertą? Jie gali nieko nežinoti – viskas jiems bus paaiškinta. Ar koncerto metu skamba dainos? Kartais – skamba, o būna – žmonės garsą sugeria, todėl Maestro pageidauja, kad visi ateitų jau atsigėrę. Renginio vieta –VDU Kauno botanikos sodas. Pradžia – 17 val.

Visoje Palangoje – įvairiausių šokių stiliai: linijiniai, pramoginiai, Lotynų Amerikos, modernūs, liaudies, gatvės šokiai ir t.t. Taip pat rengiama daug koncertų ir seminarų uždarose bei atvirose kurorto erdvėse. Net dešimtyje įrengtų scenų galima ne tik pamatyti pačius šauniausius šalies kolektyvus, bet ir kartu su jais išmokti įvairiausių šokių.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienio dieną lietaus nenumatoma. Bus 19–24, pajūryje – 16–18 laipsnių šilumos. Sekmadienį daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur griaudės perkūnija. Temperatūra dieną – 18–23 laipsniai šilumos. Pirmadienį numatomi sausesni ir šiek tiek vėsesni orai – bus apie 19 laipsnių šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

13 / 17

18

24

Madridas

34

Maskva

24

Panevėžys

19

25

Utena

10 / 19 Kaunas

06-16 d.

11 / 21 Panevėžys

14 / 21 Utena

14 / 18 Alytus

26

12 / 20

26 Vėjas Vakarų

06-15 d.

8 / 21

8 / 21

9 / 21

9 / 21

11 / 21

11 / 21

14 / 21

14 / 21

06-16 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

19

Londonas

25 9 / 21

29

Berlynas

Šiauliai

06-15 d.

9 / 23

Atėnai

25 Alytus 26

8–13 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

25

Oslas

19

Paryžius

22

Praha

20

Ryga

23

Roma

28

Stokholmas

18

Talinas

17

Varšuva

22

28 | Vasara

15min • 2013 m. birželio 14 d.

Ūdininkų kaime dar išliko Lietuvą nuo Vakarų skyrusi tvora.

Akmenų muziejus Jotvingių sodyboje Kybartų kaime.

Baltajo ežeras Lazdijų mieste.

A.Liaukaus nuotr.

A.Liaukaus nuotr.

V.Danauskienės nuotr.

Geležinės uždangos pėdsakais Prabanga turėti sutvarkytą paplūdimį, kuriame nėra tvorų su grėsmingais užrašais „Privati valda“ ir kuris nuo miesto centro pasiekiamas puikiai įrengtu 3 km ilgio dviračių taku.

Toks paplūdimys yra Lazdijuose, Baltajo ežero pakrantėje.

Jis – galutinė turistinio maršruto po neatrastą pasienį stotelė.

Vilma Danauskienė redakcija@15min.lt Rytą sutiktas pedalus minantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius prisipažino šiuo taku dviračiu važiuojantis kaskart, kai sugrįžta iš sostinės į gimtuosius Lazdijus. „Pačiame mieste – o kokia natūrali gamta! Raudonais žiedais viliojantys erškėtrožių krūmai, jau prisirpusios žemuogės, po eglėmis vienur kitur galvas iškišę grybai ar dviračių tako plytelių kontūrus bandanti įveikti sraigė – kuris dar miestas Lietuvoje galėtų tuo pasigirti? Tik pačiame šalies pakraštyje, Lietuvos ir Lenkijos valstybių sandūroje prisiglaudę Lazdijai“, – gamta grožėjosi vyras.

Būtent neatrastą pasienį ir jo laukinį, nesudarkytą gamtos grožį kviečia pažinti naują turistinį maršrutą parengę Lazdijų turizmo informacinio centro darbuotojai. Į žygį Lietuvos ir Lenkijos pasieniu siūloma leistis dviračiu arba automobiliu. Maršruto ilgis – apie 40 km.

Aplankant siūlomus objektus, automobiliu užtruksite keturias valandas, dviračiu – prireiks visos dienos. Nepamirškite asmens dokumentų – pasienio ruože jie gali būti patikrinti.

Civilizacijos – mažai Tiems, kurie mano, kad kelionė pasienio rokadiniu keliu, vadinamąja geležinės uždangos linija – patogi ir civilizuota, teks susitaikyti su mintimi, jog barų, kaimo turizmo sodybų ar sutvarkytų kelių čia nėra.

20 km nuo Janaslavo kaimo iki Būdviečio miestelio – civilizacijos nepaliesta gamta.

Po to – dar tiek pat kilometrų plentu Lazdijų link, aplankant Būdvietį, Aštriąją Kirsną bei Rudaminą.

Kelionę pradėkite Janaslavo kaime, nuo Lazdijų turizmo informacinio centro administracinio pastato, kur gausite visą informaciją apie būsimą maršrutą, o jei norėsite – ir gido paslaugas. Prieš tai pasienyje esančiose kaimo turizmo sodybose ar Lazdijų

remontuojamu buvusiu rokadiniu keliu (nuo rudens 10 km jo bus padengta asfaltu) leiskitės Galadusio ežero pakrante Galinių link. Čia 50 metų driekėsi geležinė uždanga, o keliu vaikščiojo tik sovietų pasieniečiai ir jų šunys. Nepatingėkite sustoti ir pačiupinėti dešinėje kelio pusėje paliktas „dratų“ tvoros liekanas. Pusę amžiaus jos viršumi ėjo aukštos įtampos elektros srovės linija, saugojusi buvusią sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio.

Maždaug už 10 km nuo kelionės pradžios pamatysite buvusius Galinių pasienio užkardos vartus. Šalia jų – senoji Galinių mokykla (dabar – privatus gyvenamasis namas), kurioje mokėsi viena iškiliausių Lietuvos rezistencinės kovos asmenybių Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Privatus akmenų muziejus Jei važiuosite keliuku tiesiai – už keliolikos kilometrų pasieksite lietuviškiausią Lenkijos miestelį Punską. Tačiau maršruto rengėjai rekomenduoja pasukti lauko keliuku dešiniau, įkalnėn. Čia – 10 km civilizacijos nepaliestos gamtos.

Privažiavę pirmą išvažinėtą keliuką dešinėje pusėje – pasukite juo. Už 100 m pamatysite rodyklę į A.Ramanausko-Vanago tėviškę Bielėnų kaime. Jei pateksite į sodybvietę – jums pasisekė, mat pelkėtoje vietovėje gyvenantys bebrai neretai taką per pievą paslepia po vandeniu.

Daugiau kelionių įspūdžių rasite nuskaitę šį kodą

Rodyklė į A.Ramanausko–Vanago tėviškę. viešbutukuose pasirūpinkite būsima nakvyne: numynus dviračiu keliasdešimt kilometrų, kelionė namo jau būtų ekstremalus išbandymas.

Ir pamatyti, ir pačiupinėti Pirmas sustojimas – Akmenių kaime, buvusioje pirmojoje atkurtos Lietuvos muitinėje. Tiesa, dabar ten – tik tušti buvę administraciniai pastatai, tačiau nusifotografuoti prie „rubežių“ žyminčio valstybės sienos ženklo – verta.

Neprivažiavę valstybės sienos su Lenkija, pasukite vieškeliu į dešinę. Čia

pasauliskiseneje.lt Nuo minėtos rodyklės toliau kelionę tęskite Bielėnų, Strumbagalvės kaimų vieškeliu iki rodyklės į Jotvingių sodybą Kybartų kaime. Privatus akmenų muziejus – jotvingių genties atminčiai skirta Donato Mazurkevičiaus kolekcija. Pagrindinis sodybos akcentas – keturi iš girnapusių sudėti stulpai, simbolizuojantys keturis metų laikus, keturis paros ciklus, tiksliai atkartojantys keturias pasaulio kryptis.

Iš Jotvingių sodybos sukite Būdviečio link. Čia aplankykite buvusio dvaro teritorijoje išlikusį seniausią Lazdijų pastatą – Būdviečio svirną, medinę miestelio

Kainos Lazdijų turizmo informacinio centro, Lazdijų krašto muziejaus paslaugos – nemokamos.

Apgyvendinimas parai vienam žmogui – 35–50 litų.

Būkite atidūs: pirmame kelionės etape – mobiliojo ryšio operatoriai dažnai „įjungia“ lenkišką ryšį. bažnyčią. Gidas būtinai jums papasakos apie šio krašto knygnešių veiklą.

Iš Būdviečio – kelionė Aštriosios Kirsnos link. Čia būtina pamatyti iš visiškų griuvėsių prikeliamą Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą: rūmus (restauruojami), dvaro arklides (veikiančios), dvaro parką ir tvenkinius. Susitarę su dvaro savininku Nerijumi Narausku, galėsite įmerkti meškerę ir ištraukti nemažą karpį ar lyną.

Kalakutai ir vaistažolės Tęsdami kelionę Lazdijų link, privažiuosite Rudaminos miestelį. Nuoširdžiai rekomenduoju pabendrauti su vietos bendruomene – tokių keptų kalakutų ir vaistažolių arbatos niekur kitur Lietuvoje nerasite.

Būtinai įkopkite į Rudaminos piliakalnį – vaizdas nuo jo į Elveriškių ir Gumbelių piliakalnius atima žadą. Pačiame miestelyje verta pasigrožėti architektūros paminklu – Rudaminos bažnyčia, kurios šventoriuje palaidotas žinomas disidentas, kunigas Juozas Zdebskis, sovietų KGB operatyvinėse bylose žinomas „Akiplėšos“ (rusiškai –„Nagliec“) slapyvardžiu.

Nuo Rudaminos iki kelionės tikslo – Lazdijų – vos 8 km plentu. Lazdijuose verta užsukti į vietos bažnyčią, šalia jos esančiame Motiejaus Gustaičio gimnazijos kieme susitikrinti savo laikrodžius su čia stovinčiu saulės laikrodžiu, Lazdijų krašto muziejuje pasimokyti rašto „Slaptosios mokyklos“ edukaciniame užsiėmime, ar užlipus į muziejaus antrąjį aukštą pamedituoti, klausantis čia gyvenusios poetės Salomėjos Nėries lyrikos garso įrašų. Tada neskubėdami pasukite į miesto parką, o iš čia – jau mano minėtu dviračių taku iki Baltajo ežero paplūdimio. Jo vandenyse nuplovę kelionės dulkes galėsite sau pripažinti: „Įveikiau geležinę uždangą neatrastu Lietuvos pasieniu.“