12 | Savaitės interviu
15min • 2012 m. rugsėjo 7 d.
Paskutinis benefisas Po 55 metų scenoje Virgilijus Noreika taria „sudie“ didžiajai scenai Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt
Maestro V.Noreika rugsėjį mini 55 metų karjeros scenoje sukaktį ir švenčia 77-ąjį gimtadienį. Briliantinio balso tenorui šis ruduo – ir atsisveikinimo su didžiąja scena metas. Kartu su savo mokiniais Edmundu Seiliumi, Vaidu Vyšniausku ir Merūnu Vitulskiu maestro didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengia atsisveikinimo koncertus. Pirmasis jų – šį šeštadienį Alytuje. Koncerto išvakarėse savaitraštis „15min“ su profesoriumi kalbėjosi apie poilsį, karjerą, iki galo neišnaudotą potencialą ir gyvenimo pamokas. – Ar spėjote šią vasarą ramiai pasėdėti prie ežero su meškere? – Dėl orų šiemet nebuvo net kada rimtai pažvejoti! Per tą karštį vos neapalpau prie ežero – žiūriu, kad jau su ponu Dievu pradėjau kalbėti, o vėliau buvo per šalta. Praėjusį sezoną dainavau tikrai daug, todėl per vasarą ilsinau balsą, stengiausi neperšalti. Su balsu yra įdomu – kartais
pavargsti, net nebegali kalbėti, skauda gerklę. Bet praeina kiek laiko ir netyčia pradedi dainuoti kokią liaudies ar mamos vaikystėje niūniuotą dainą – tai pirmas požymis, kad tavo balsas jau sveikas. Šią vasarą mano aparatas pailsėjo. O už visą gyvenimą – velniai žino, kur aš ten ilsėsiuosi. – Šis ruduo jums žada būti itin intensyvus ir emociškai įtemptas. – Taip, bičiulis Eugenijus Šaltis prikalbino mane dar rimtai padainuoti dideliuose koncertuose. Kas belieka – juk geriausiai iš visų menų moku dainuoti (šypsosi). O vaikystėje eilėraščius rašiau, su Tomu Venclova viename suole sėdėjau. – Lietuvoje retas dainininkas ryžtasi garsiai paskelbti, kad nulipa nuo didžiosios scenos. Kaip priėmėte tokį sprendimą? – Žinote, šią vasarą Klaipėdos jubiliejui Giedrius Kuprevičius parašė oratoriją, kurią iš pradžių pasiūlė dainuoti man. Įvertinau tą kūrinį ir supratau, kad man jau per vėlu jį atlikti. Jam reikia atitinkamos formos, daug mokytis. Pagalvojau, kiek daug turėsiu repeticijų, o jeigu pavargsiu ir nebegalėsiu dainuoti – ką tada autorius darys? Turiu tokius dalykus apskaičiuoti – aukščiau bambos juk neiššoksi (juokiasi). Būsimų atsisveikinimo turo „Ačiū už meilę“ koncertų repertuaras sudarytas iš tokių
Atsisveikinimo koncertus V.Noreika rengia kartu su savo mokiniais M.Vitulskiu, E.Seiliumi ir V.Vyšniausku (iš kairės į dešinę). Karlo nuotr.
kūrinių, kuriuos jaučiuosi dar pajėgus atlikti ir kuriais galiu parodyti gana platų tenoro diapazoną. Mano balsas dar skamba, tembre nėra traškesių. Tačiau po šių koncertų didžiosiose scenose vėliau rinksiuosi koncertuoti nedideles erdves. Kamerinis repertuaras man
priimtinesnis – jis neiššaukia gailesčio man, o atvirkščiai – dar kelia reikalavimų, tad ir jaustis galiu geriau. – Savo talentui keliate aukščiausią kartelę. – Galiu pasigirti, kad Amerikos žurnalas „Opera News“ už Edgardo vaidmenį operoje