Issuu on Google+

IT kodas | 43

15min • 2012 m. kovo 9 d.

Interneto piratai kuria partiją Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Keletą metų pogrindyje lindėję Lietuvos piratai žengia į dienos šviesą. Tiesa, kol kas vis dar neformaliai. Ir kukliai – į šįmet vyksiančius Seimo rinkimus nesitaikys.

Istorija

Lietuviškos Piratų partijos branduolys: (iš kairės) V.Butėnas, J.Mikalauskas, M.Zimnickas ir J.Ingelevičius (viršuje).

Pirmoji Piratų partija buvo įkurta 2006 m. sausį Švedijoje. Tais pačiais metais Piratų partijos įsteigtos Austrijoje, Vokietijoje, vėliau – ir kitose šalyse. Šiuo metu Piratų partijas turi didelė dalis Europos valstybių, o stipriausios yra Švedijoje ir Vokietijoje.

I.Gelūno nuotr.

Švedų piratai 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose surinko 7 proc. balsų ir yra delegavę du europarlamentarus. O vokiečiai staigmeną pateikė pernai, surinkę net 9 proc. balsų Berlyno miesto parlamento rinkimuose ir laimėję 15 vietų. Savo atstovų miestų tarybose turi ir Čekijos, Ispanijos, Šveicarijos Piratų partijos.

Išskirtiniame interviu „15min“ keturi Piratų partijos judėjimo atstovai – Justas Mikalauskas, Justas Ingelevičius, Mantas Zimnickas ir Vytautas Butėnas – atskleidė sieksiantys tapti atsvara antipiratinėms organizacijoms ir autorių teisių gynėjams. Pastarieji, jų nuomone, savo tikslų siekia užmiršdami visuomenės interesus. Veikti paskatino ACTA Piratų partijos ideologijai prijaučiantys lietuviai tarpusavyje bendrauja jau keletą metų ir ne kartą svarstė išlįsti į viešumą. Tačiau juos stabdė iniciatyvos trūkumas ir įvairios dvejonės: likti neformaliems ar steigti organizaciją? O gal politinę partiją? Silpnai rusenantis piratų laužas įsiliepsnojo sausio pabaigoje, kai Europoje kilo diskusijos dėl kontroversiško Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastotėmis (ACTA). Pasyvūs ir uždari susitikimai peraugo į aktyvią veiklą: piratai dalyvavo viešose diskusijose, prisidėjo prie mitingo. Pasak J.Ingelevičiaus, didelio susidomėjimo ACTA sulaukė dėl to, kad žmonės pagaliau suprato, jog interneto problemos juos liečia tiesiogiai. „Technologijos tampa kasdieniu dalyku, internetas kiekvienam yra prieinamas ir probleminiai klausimai tampa aktualūs visiems. Prieš keletą metų galbūt ne visi galėjo naudotis kompiuteriais, internetu ir

nesusidurdavo su tokiomis problemomis“, – jam antrino J.Mikalauskas. Į politiką neskuba Žengdami į viešumą piratai suskubo šlifuoti savo idėjų. Kaip ir kitų šalių Piratų partijos, lietuvių judėjimas laikosi tų pačių principų: moderniai spręsti patentų ir autorių teisių klausimus, užtikrinti laisvą prieigą prie mokslo, žinių ir informacijos, saugoti žmonių teises, ginti žodžio laisvę ir demokratijos principus, užtikrinti skaidrumą versle bei politikoje. Tiesa, stačia galva į politikos vandenis Lietuvos piratai nerti neketina – bris

pamažu. Pirmiausia jie nori pritraukti kuo daugiau bendraminčių ir, kaip patys sako, užsiauginti stuburą, tuomet ketina steigti organizaciją ir tik vėliau – politinę partiją. „Kol kas populiariname „brendą“ ir renkame komandą. Esame visiškai atviri, norėtume būti skaidriausia ir atviriausia partija Lietuvoje, – dėstė J.Ingelevičius. – Manau, kad Lietuvai tikrai reikia tokios partijos, kaip ir kiekvienai civilizuotai valstybei.“ Kitoks požiūris į piratavimą Žodis „piratas“ visuomenėje turi neigiamą atspalvį ir yra tapatinamas su vagimi ar

nusikaltėliu. Piratų partijos atstovai sieks pakeisti tokį požiūrį. Jie pritaria, kad virtualios vagystės daro žalą, tačiau siūlo kitokį šios problemos sprendimo būdą. „Manome, kad vienintelis būdas sustabdyti piratavimą yra skatinti kuo glaudesnį pačių autorių ir kūrinių naudotojų bendravimą, išvengiant tarpininkų. Taip pat skatinti atviros informacijos, turinčios laisvąsias licencijas, kiekį internete“, – kalbėjo J.Ingelevičius. Viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Lietuvos interneto bendruomenė, piratai įvardijo informacijos neprieinamumą. „Norėčiau nusipirkti muzikos ar naudotis kokios nors virtualios parduotuvės paslaugomis, bet esu informuojamas, jog Lietuvoje ši paslauga neprieinama. Visa tai yra dėl to, kad autorių teisių gynėjai tariamai saugo autorių kūrinius ir neleidžia jų nusipirkti kitose šalyse“, – pastebėjo J.Mikalauskas.

Svarbiausia naujovė – ryškesnis ekranas Kompanija „Apple“ trečiadienį pristatė ilgai lauktą naujieną – naują planšetinio kompiuterio „iPad“ versiją. Įrenginio dizainas liko beveik toks pat, tačiau jo „viduriai“ gerokai patobulinti. Naujojo „iPad“ ekranas yra ne tik gerokai ryškesnis, bet ir turi dvigubai didesnę raišką už ankstesnio modelio – net 2048x1536 taškų. Kompanija tai vadina „Retina“ ekranu, pranešė BBC. Planšetėje taip pat yra keturių branduolių „A5X“ procesorius, geresnė 5 mln. taškų vaizdo kamera (galinti filmuoti 1080p kokybės vaizdo įrašus) su automatinio fokusavimo funkcija, ji palaikys 4G LTE ryšį. Kaip ir manyta anksčiau, naujoji planšetės versija yra šiek tiek storesnė (9,4 mm) už „iPad 2“ (8,8 mm). Įdomu tai, kad naujajai „iPad“ versijai „Apple“ nepriskyrė jokio skaičiaus ar simbolių ir įrenginį viso pristatymo metu vadino tiesiog „naujuoju iPad“.

Tik „WiFi“ palaikanti naujojo planšetinio kompiuterio versija kainuos nuo 499 JAV dolerių (su 16 GB atmintine; apie 1310 Lt) iki 699 JAV dolerių (su 64 GB atmintine; 1840 Lt), o 4G ryšį palaikančių įrenginių kainos atitinkamai sieks nuo 629 iki 829 JAV dolerių (nuo 1650 iki 2180 Lt). Naujuoju „iPad“ JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje bus pradėta prekiauti kovo 16 d. Kada jį bus galima įsigyti ir Lietuvoje, kol kas neaišku.


15min savaitraštis 2012.03.09