Komentaras
Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt
Apsivalymo metas Klaipėdos futbolui? Lietuvos futbolo lyga kyla į naujas aukštumas. Ne, kitaip: neria į naujas nuopuolio gelmes. Viena – atrodo, kad pirmą kartą nuo tada, kai žmogus atrado malonumą spirti į kamuolį, elitinėje nacionalinėje lygoje neliks nė vienos Kauno ir Klaipėdos komandos. Antra – naujove galima vadinti ir tai, kad A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezonui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus. Bado dietos režimu dėl nemokamų algų gyvenantys Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai nebesitreniruoja jau dabar. Treneris, legendinis Arminas Narbekovas, žaidėjams pritaria, logiškai pabrėždamas, kad pratybose patirtos traumos jiems dabar būtų per didelė prabanga, o naujasis klubo prezidentas tituluotas irkluotojas A.Duonėla lyg jaunas nepatyręs strutis kiša galvą į smėlį, vieniems žurnalistams atsakinėdamas klausimu į klausimą ir nieko nepasakydamas, kitiems teisindamasis, jog negali kalbėti, nes yra stipriai peršalęs. Žmogus, tiek vandens išsėmęs baidarės irklu, galėtų kalbėti ir paprasčiau – lūkesčiai nepateisinti, su „Atlantu“ nebesinori turėti nieko bendro. Arba konstatuoti tai, ką vienas kolega klaipėdietis įvardijo stilingai: nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio nėra žmogaus, kuris ryžtųsi duoti pinigų V.Lekevičiui. Turbūt būtent todėl V.Lekevičius galimų investuotojų ir ieško toliau nuo Lietuvos pajūrio. Šiomis dienomis kalbėta apie Kauną. Išgirdus šią versiją iš karto kyla klausimas: ar tik ne V.Romanovas? Kita vertus – kam? V.Romanovas ir V.Lekevičių pažįsta, ir futbolui ankstesnės meilės nebejaučia. Nebent Kaune dar turėtų futbolininkų, kuriuos galima parduoti ir „Atlantas“ būtų pasirinktas second-hand tipo parduotuve: laimės valanda – perkate vieną pigų žaidėją, gaunate du.
14 | Sportas
15min • 2012 m. vasario 24 d.
Trumpa pertrauka
Lengvaatlečių rinktinė
Sunkią kelio traumą išsigydęs L.Kleiza šį sezoną NBA sužaidė 19 rungtynių, tačiau paskutines trejas stebėjo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Vasario 15 d. mače su „Knicks“ jis susižeidė kojos čiurną.
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) patvirtino šalies rinktinę, kuri kovo 9–11 d. Stambule gins Lietuvos garbę pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate. Į Turkiją vyks vardinio kvietimo sulaukusi pasaulio vicečempionės titulą ginsianti A.Skujytė (penkiakovė) ir sprinteriai R.Sakalauskas, L.Grinčikaitė (60 m bėgimas) bei S.Tamošaitytė (60 m barjerinis bėgimas).
Ar Lietuva atstums dar vieną JAV čiuožėją?
Drama ant ledo:
A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezonui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus. Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę Bet yra 300 tūkst. Lt skola, kurią naujajam savininkui reikės sumokėti. Todėl menamas V.Romanovo interesas atrodo nelogiškas. Per brangu. Logiškesnės kalbos, kad į uostamiesčio komandą galėjo plūstelėti neaiškios kilmės pinigų srautas. Neaiškiems pinigams – neaiškaus plauko veikėjų valdomas futbolo klubas yra neprastas filtras. Bet ir ši teorija bent jau kol kas nepasiteisino. Net ir neaiškios kilmės pinigai neplūstelėjo, nors buvo net data nurodyta. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius sako taip: padarėme viską, kad „Atlantas“ būtų lygoje. Bus gaila, jei jie neįvykdys savo įsipareigojimų. Gaila? Kodėl turėtų būti? Taip, federacijai norisi lygoje turėti daugiau komandų. Bet jei šalis „traukia“ aštuonioms, o ne dvylikai komandų, ar tikrai būtina dirbtinai pūsti gausumo burbulą? Pagaliau gal ir Klaipėdos futbolui atėjo laikas apsilankyti skaistykloje, apsivalyti? Taip, kaip Marijampolė kažkada atsisveikino su prieštaringos reputacijos verslininko Žydrūno Buzo valdytu „Žydriumi“, o po kelerių metų į lygą grįžo su tvarkingai dirbančia „Sūduva“. Taip, kaip net legendinis Vilniaus „Žalgiris“ leidosi į pogrindį, – pirmąją lygą, o grįžo atsikratęs Vadimo Kastujevo ir jo sukurtų skolų. Vacio vieta... tai yra, šventa vieta tuščia nebūna. Išrauti netinkamą žmogų, kaip skaudamą dantį, kartais sveika. A lyga – ne uostas, Klaipėda ir be jos sezoną ar net kelis išgyvens. Ir grįš. Grįš turbūt ne tokia apgailėtina, kokia yra dabar.
Katherine Copely ir Isabella Tobias – Amerikos čiuožėjos, kurias likimas suvedė su tolima ir maža šalimi Lietuva. Vienai jų – Lietuva jau skaudi praeitis, kitai – dabartis ir ateitis. Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabartinė geriausio šiuo metu Lietuvos šokių ant ledo meistro Deivido Stagniūno partnerės. Iš pradžių jos čiuožė su partneriais iš JAV. Kurį laiką Isabella buvo pasitraukusi iš dailiojo čiuožimo ir šoko baletą Niujorko trupėje, bet grįžo ant ledo ir tarptautinėje arenoje su Otaru Japaridze atstovavo Gruzijai. Tiesa, vos vienerius metus, 2007–2008 sezoną. I.Tobias po Gruzijos vėliava galėjo čiuožti net olimpinėse žaidynėse, tačiau pora iširo. 2010-aisiais Vankuveryje Lietuva pirmą kartą nuo Lietuvos atstovų pasirodymo žiemos olimpinėse žaidynėse neturėjo savo atstovų. Nors galėjo turėti. Kol kas nežinia, ar Lietuvos čiuožėjų pora 2014-aisiais galės varžytis Sočio olimpinėse žaidynėse.
K.Copely nepamiršo nuoskaudos Tiek K.Copely, tiek I.Tobias svarbiausią savo karjeros etapą susiejo su Lietuvos čiuožėju D.Stagniūnu. Mišrių šalių čiuožėjų poros – daugiau nei įprastas reiškinys šokiuose ant ledo. Jų keliai dažniausiai susikerta Amerikoje, į kurią dėl idealių sąlygų ir žymiausių trenerių plūsta talentai iš viso pasaulio. Būdamas keturiolikos taip pasielgė ir D.Stagniūnas. Galimybių tęsti karjeros Lietuvoje jis neturėjo. Lietuvoje neturėjo ir partnerės, su kuria galėtų siekti karjeros aukštumų. Anapus Atlanto pirmosiomis lietuvio partnerėmis tapo Laura Whipple ir Kayla Nicole Frey, tačiau pas geriausius pasaulyje trenerius Igorį Špilbandą ir Mariną Zuevą jis pateko su kita amerikiete – K.Copely. „Mes privalėjome būti Amerikoje, nes ten dirbo mūsų treneriai. Būtent Amerikoje dirba geriausi specialistai, todėl sportininkai, ne tik čiuožėjai, atvyksta čia“, – „15min“ kalbėjo K.Copely.
Nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1998 m. vasario 25 d. (prezidentas A.Brazauskas)
–8
Nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 25 d. (prezidentas V.Adamkus, I kadencija)
–8
Nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. (prezidentas R.Paksas)
–4
Nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d. (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)
–0
Nuo 2009 m. liepos 12 d. iki dabar (prezidentė D.Grybauskaitė)
–0
Pilietybės suteikimo galimybes apribojo 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka.
K.Copely ir D.Stagniūno karjera nutrūko 2010-aisiais, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus, kad čiuožėja iš Amerikos negaus Lietuvos pilietybės.