Juodalksnis
Alnus glutinosa Šeima:
Beržiniai(Betulaceae) Iki 30m aukščio retomis šakomis medis. Jauni ūgliai pliki, lipnūs, kartais truputį plaukuoti, rausvai rudi su šviesiais taškeliais. Kamieno žievė tamsiai ruda, suaugusių medžių suaižėjusi. Lapai pražanginiai, apvalūs arba atvirkščiai kiaušiniški, įtrauktomis viršūnėlėmis, lipnūs, žvilgantys, tamsiai žali; vėlai rudenį nukrinta nepageltę. Žiedai vienalyčiai: vyriškieji- karančiuose, ilguose žirginiuose, moteriškieji- trumpuose kankorėžiuose. Žydi balandžio mėnesio antroje pusėje, prieš skleidžiantis lapams, 1-2 savaitėmis vėliau negu baltalksnis. Vaisiai žirginiai(kankorėžiai) subręsta spalio-lapkričio mėnesiais, kiek vėliau išsiaižo. Vaisiai- sparnuoti riešutėliai. Dauginasi kelminėmis ataugomis ir sėklomis. Auga gana sparčiai. Auga šlapiuose miškuose, raistuose, upių, upelių ir ežerų krantuose. Mėgsta derlingus, šlapius, su pratekančiu arba sausesnius su negiliu gruntiniu vandeniu dirvožemius. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas. Šviesomėgis. Šaltesnėmis žiemomis kartais iššąla. Atsparus vėjavartai ir dujoms. Šaknyse yra gumbelių su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Jis saugo vandens telkinius nuo užteršimo, o stipri šaknų sistema- šlaitus nuo vandens erozijos. Tinkamas apsauginėms juostoms, didelėms ir mažoms grupėms sudaryti, šlaitams ir krantams apželdinti. * * * Vaistams vartojami sumedėję žirginiai(kankorėžiai) ir lapai. Kankorėžiai skinami rudenį ir žiemą, kai patamsėja. Žievė lupama pavasarį, geriausia prieš žydėjimą. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, 40-45°C temperatūroje. Juodalksnio vaistinės žaliavos cheminė sudėtis yra panaši į baltalksnio. Juodalksnio preparatais gydomos tos pačios ligos, kaip ir baltalksnio.
Mediena rausva, minkšta, labai patvari vandenyje. Vartojama baldų ir faneros gamyboje, taip
pat drožybos darbams.
Iš žievės galima pagaminti juodus ir geltonus dažus vilnai, šilkui ir margučiams dažyti. Joje
ir kankorėžiuose yra tanidų.