Lurdo grotos Prancūzijoje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo skulptūros kopija, taigi šią statulą vadinti Šiluvos Lurdu yra neteisinga. Švč. Mergelės Marijos statula Šiluvoje priskirtina Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ikonografiniam tipui.
1 Katela, Paulius. Marijos šventovė Šiluvoje. In: Šiluva. 1935, Nr. 3. 2 Vaišnora, Juozas, MIC. Marijos garbinimas Lietuvoje. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1958. 3 Ilskis, Jonas. Statulos istorija. In: Dienovidis. 1997, Nr. 21, p. 10. 4 Urbonienė, Skaidrė. Švč. Mergelė Marija tradicinėje lietuvių skulptūroje ir papročiuose. In: Liaudies kultūra. 1998, Nr. 4, p. 25–34. 5 Motuzas, Alfonsas. Katalikiškos pridedamosios pamal dos Lietuvoje. Gegužinės ir birželinės pamaldos. Sekminės. In: Liaudies kultūra. 2000, Nr. 2, p. 14–19. 6 Urbonienė, Skaidrė. Švč. Mergelės Marijos vaizdavi mas tradicinėje lietuvių liaudies skulptūroje. In: Senovės baltų kultūra. Nuo kulto iki simbolio / Sud. E. Usačiovaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 288–314. 7 Lileikienė, Veronika. Lietuvos Lurdų kilmės istorija. In: Soter. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2003, Nr. 9 (37), p. 295–311. 8 Lileikienė, Veronika. Lietuvos Lurdų (grotų) tipologi niai ypatumai. In: Tiltai. Krikščioniškosios vertybės moder niojoje visuomenėje (priedas). 2004, Nr. 25, p. 119–134. 9 Kairaitytė, Aušra. Švč. Mergelės Marijos išvaizdos ypa
S AC R E D N E S S
Nuorodos
O F
Prancūzijoje pamaldumo dalinis siekinys, nes su šia statula siekta pasipriešinti carinei rusifikacijai, sovietiniam ateizmui bei Šiluvoje įamžinti 50-ies metų Marijos Apsireiškimo Lurde jubiliejų.
121
SPAC E S
Atlikto tyrimo rezultatai pagrindžia darbo pradžioje iškeltą prielaidą, kad Šiluvos Lurdas yra katalikiško tikėjimo obeliskas Lietuvoje bei Lurdo grotos
tumai folklore. In: Liaudies kultūra. 2006, Nr. 1, p. 10–12. 10 Lileikienė, Veronika. Lietuvos lurdai XIX a. pab.– XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, etnologija (07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006. 11 Jovaiša, Liudas. Marijos perduotoji žinia nepavaldi istorijos dėsniams. In: Šiluvos žinia. 2008, vasaris, Nr. 4, p. 15–19. 12 Kajackas, Algimantas. Bažnyčia liturgijoje. Liturgijos raida istorijoje. Kaunas: Lietuvos katechetikos centras, 1997, p. 160. 13 Skrinskas, Robertas Gedvydas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas: Judex, 1999, p. 29–30. 14 Ibid, p. 29. 15 Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. T. 3. Kauno ar kivyskupija. Chicago: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1983, p. 403. 16 Vaišnora, op. cit., p. 355. 17 Motuzas, Alfonsas. Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje. Vadovėlis aukštosioms mokykloms. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, p. 115. 18 Lileikienė, op. cit., 2006, p. 37–38. 19 Katela, op. cit., p. 10. 20 Streikus, Arūnas. Sovietų valdžios antibažnytinė po litika Lietuvoje (1944–1990). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002, p. 199. 21 Vilniaus Verkių Kalvarijos / Teksto autoriai: kun. K. Latoža, V. Laurukienė, J. Mačiūnaitė, A. Motuzas. Vilnius: Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, 2004, p. 17. 22 [S. n.] Artėjantys Šilinių atlaidai: ką mena senieji gy ventojai. In: Kauno diena. 1997 m. rugsėjo 5 d., p. 17. 23 Pierre Vincent nuotrauka iš http://www.lourdes-france.org/index.php?goto_centre=ru&contexte=en&id=405. 24 Iliustracija iš http://upload.wikimedia.org/wikipedia/ commons/c/cc/VirgendeLourdes.JPG. 25 Iliustracija iš Lileikienė, Veronika. Lietuvos lur dai XIX a. pab.–XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, etnologija (07H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006, priedas Nr. 44, 1 pav. 26 Urbonienė, op. cit., 2002, p. 303. 27 Ibid, p. 297. 28 Vaišnora, op. cit., p. 200. 29 Ibid. 30 Motuzas, op. cit., 2005, p. 19. 31 Bonaventūra, OFM. Dun Skotas. In: Šv. Pranciškaus varpelis. 1935, Nr. 5, p. 133–138.