Frazeologizmai Strykt pastrykt, tra lia lia!..
. . .
Šiandien
Kaip suprantame posakį
Sužinosime, kas yra frazeologizmai.
bėga liežuvį iškišęs?
Aptarsime, kaip frazeologizmai turtina kalbą.
Kokia tikroji šio posakio reikšmė?
Pasimokysime vaizdžiai reikšti savo mintis.
Kuris liks – tas gale... Žaisdami mokysimės
Teisingai mąstome, jei posakį bėga liežuvį iškišęs suprantame taip – „labai skuba“. Šis posakis negali būti suprastas paraidžiui, nes iš tikro bėgti iškišus liežuvį būtų labai nepatogu ir nesaugu. Taip galima ir susižeisti. Iš šio pavyzdžio matyti, kad kalboje yra posakių, kurie negali būti skaidomi paskirais žodžiais. Mat tada pradingsta tikroji jų reikšmė. Paieškokime daugiau tokių posakių, kurių tikroji reikšmė nieko bendra neturi su paskirų, šiuos posakius sudarančių, žodžių reikšme. Pavyzdžiui, su daiktavardžiu galva yra labai daug vaizdingų pasakymų. Pabandykime išsiaiškinti, ką šie posakiai reikštų pažodžiui ir ką jie reiškia iš tikrųjų:
ant galvos lipti be galvos palikti
galvą laužyti
esti galvą pam
galvą pa dėti
galvą priglausti
Vaikai, vaikai, vanagai...
.
Tai svarbu! Frazeologzmas – tai pastovus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę. Kalbėtojas ir klausytojas jį suvokia kaip neskaidomą vienetą.
24