Apmąstau, ką išmokau AŠ
ir galiu paaiškinti, pateikti pavyzdžių, ką reiškia: 4.1 tikimýbių teòrija, tikimýbinis bañdymas, baigti̇̀s, baigčių̃ áibė, atsitikti̇̀nis į̇́vykis, palankióji baigti̇̀s; santyki̇̀nis dãžnis; 4.2 į̇́vykio tikimýbė; klasiki̇̀nė į̇́vykio tikimýbės apibrėžti̇̀s, vienódai tikė́tini į̇́vykiai (bai̇̃gtys); būtinàsis į̇́vykis, negalimàsis įvykis, pri̇́ešingieji į̇́vykiai; 4.3 kombinatòrinė sudėtiẽs taisỹklė, kombinatòrinė daugýbos taisỹklė, galimý bių mẽdis, galimýbių lentẽlė; 4.4 klasiki̇̀nis bañdymas, neklasiki̇̀nis bañdymas.
R A NT
U
S
UP
AŠ SU
GEBU
4.1.1 išsiaiškinti, ką nagrinėja tikimybių teorija, ugdytis supratimą, kad teisingas įvykių tikimybių suvokimas padeda tinkamai apsispręsti ir kasdieniame gyvenime; 4.1.2 pateikti tikimybinio bandymo pavyzdžių; 4.1.3 užrašyti paprasčiausio tikimybinio bandymo baigčių eilę; 4.1.4 kartodamas bandymą daug sykių, nustatyti baigties santykinį dažnį; 4.2.1 paaiškinti, kada taikoma klasikinė įvykio apibrėžtis ir, remdamasis ja, apskaičiuoti paprastų įvykių tikimybes; 4.2.2 nurodyti, kuris su bandymu susijęs įvykis labiau (mažiau) tikėtinas, kokie įvykiai vadinami vienodai tikėtinais, priešingais; 4.2.3 pateikti su bandymu susijusių būtinojo ir negalimojo įvykių formuluočių pavyzdžių; 4.3.1 gebėti rasti visų bandymo baigčių skaičių, įvykio palankiųjų baigčių skaičių, kai reikia sudaryti galimybių sąrašą, lentelę, braižyti galimybių medį ar taikyti kombinatorinę sudėties ar (ir) daugybos taisyklę; 4.3.2 apskaičiuoti nesudėtingo įvykio tikimybę. 4.4.1 spręsti uždavinius, kuriuose aprašomas neklasikinis bandymas nesunkiai gali būti keičiamas klasikiniu.