1
Kam kalbininkams reikia žemėlapių Šiandien
. . .
Prisiminsime, kam kalbininkams reikia žemėlapių. Sužinosime, kas yra „Lietuvių kalbos atlasas“. Aptarsime, kaip „Lietuvių kalbos atlasas“ yra sudarytas ir ką iš jo galima sužinoti. Susipažinsime su iškiliausiais „Lietuvių kalbos atlaso“ kūrėjais.
.
Kartosime ir mokysimės Kiekvienas pasakys, kad žemėlapis yra žemės lapas. Pavyzdžiui, VI klasės geografijos vadovėlyje „Mūsų daug – pasaulis vienas“ sužinojome, kaip vaizduojama Žemė, išmatavome ir pavaizdavome jos paviršių žemėlapyje. Tačiau žemėlapius braižo ne tik geografai. Jau penktoje klasėje (prisiminkime temą „Iš turistinės kuprinės“) sužinojome, kad ir kalbininkai žemėlapiuose sutartiniais ženklais moka pažymėti visus tarmių, patarmių, šnektų ir šnektelių ypatumus. Štai, pavyzdžiui, tarmių žemėlapyje jie nubrėžė lietuvių tarmių ribas. Įsižiūrėkime į jį atidžiau. Kur yra rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs? Gal pamenate, kaip per geografijos pamoką atsakėte į klausimą: į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuvà? Atsakymas tiks ir šiai lietuvių kalbos pamokai. Atkreipkime dėmesį, kaip vadinamos aukštaičių ir žemaičių patarmės. Susipažinkime su tarmių žemėlapio legenda. Kurios tarmės (patarmės) plote jūs gyvenate? Kuriai šnektų grupei priklauso jūsų vietovės šnekta? Jeigu esate miesto gyventojas, apibūdinkite, kaip kalbama gimtojo miesto apylinkėse. Apie kalbos raidą sprendžiame ne iš pavienio fakto, o iš jų visumos. Todėl kalbininkams vieno žemėlapio maža. Taigi šiandien daugiau sužinokime apie žemėlapių rinkinius – atlasus. Ir konkrečiai apie „Lietuvių kalbos ãtlasą“, kuriuo, kaip ir didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, pagrįstai didžiuojamės. 8