Užsienio lietuvių koncertas by Sergio Bruno

Užsienio lietuvių koncertas

Švęskime Pasaulio lietuvių vienybės dieną kartu

Lietuvybė • Muzika • Vienybė

Koncerto programa 2013 m. liepos 17d.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Organizatoriai: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė

ĮŽANGINIS ŽODIS Koncerto organizacinis komitetas Koncerto režisierius − Prof. Gintautas Želvys (Rusija) Koncerto koordinatorė − Jūratė Caspersen (Šveicarija) Leidinys ir reklama − Dalia Henke (Vokietija) Lėšų kaupimas − Artūras Maslauskas (Danija) Renginio logistika − Vida Bandis (Lietuva) Kvietimai − Danguolė Navickienė (JAV) Mieli lietuviai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) organizuojamas užsienio lietuvių koncertas skiriamas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Užsienio lietuviams tai labai reikšmingos datos. Prieš 80 metų du „sparnuoti“ lietuviai, norėdami išgarsinti savo tėvynę Lietuvą, leidosi į tuo metu labai pavojingą kelionę per Atlantą. Dariaus ir Girėno žygis pasėjo patriotizmo daigą, kurį ir šiandien puoselėjame savo veikla lietuvių bendruomenėse 41-oje pasaulio šalyje. Lakūnų tragiška žūtis padovanojo mums liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną! Šias dvi reikšmingas progas PLB valdyba nutarė paminėti Kaune. Miesto savivaldybė pritarė mūsų pasirinkimui ir maloniai kviečia visus pasaulio lietuvius būti tomis dienomis Kauno svečiais. Vytauto Didžiojo Universitetas ir Kauno Muzikinis teatras mielai sutiko padėti organizuoti PLB darbinę (PLB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą) ir šventinę programą. Koncertą remia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Koncerto dalyviai − tai įvairiose pasaulio šalyse veikiantys meniniai kolektyvai ir pavieniai atlikėjai. Jie pristatomi šiame leidinyje. Koncerto organizacinis komitetas sveikina visus dalyvius bei svečius!

Koncerto rėmėjai: KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

SVEIKINIMAI

Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentė

Gerbiamieji pasaulio lietuvių koncerto dalyviai, rengėjai ir svečiai, nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga ir kviečiu kasdien saugoti mus vienijančius tarpusavio saitus, meilę ir pagarbą Lietuvai. Buvimas kartu drąsiems, ryžtingiems ir vieningiems – mūsų stiprybė. Lietuvos didžiavyriai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas – prieš 80 metų, vedami kilnaus noro garsinti Lietuvos vardą, pakilo į istorinį skrydį per Atlantą. Šis skrydis mums visiems simbolizuoja užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių bendrumą. Tegul Lietuvių vienybės diena sujungia lietuvių namus, bendruomenes, miestus ir kaimus Lietuvoje ir pasaulyje bei tampa lietuvybės švente. Šiandien turime ne tik tiesti bendrystės tiltus vieni kitiems, puoselėti lietuvių kalbą, tradicijas, kultūrą, bet ir prisiimti atsakomybę už savo Tėvynę, nes šiandien Lietuva yra ir ten, kur gyvena bent vienas lietuvis. Lietuvybė atvira, kurkime ją kartu. Gražios šventės ir nepamirštamų akimirkų visiems!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

SVEIKINIMAI

Zigmas Lydeka VDU rektorius

Mielieji pasaulio lietuviai, „Mes skrisime į Lietuvą!“ – prieš 80 metų pareiškė būsimi Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tai ir stiprus – drąsą, meilę bei viltį – simbolizuojantis vaizdinys; ir tvirtą žinojimą įprasminantis tikėjimas, jog pasaulyje tėra viena Lietuva. Šalis, kuriai savo meilę ir darbus dovanoti yra ne tik mūsų visų pareiga, bet ir didelė laimė. Man džiugu, kad būtent Kaune susirinkome paminėti didingo Lietuvos sūnų žygdarbio bei drauge švęsti Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Didžiuojuosi, kad šiam ypatingam pasaulio lietuvių susibūrimui ir iškilmingam minėjimui pasirinktas miestas, kuriame beveik prieš šimtmetį užsimezgė ir kūrėsi tuomet dar labai jaunos, bet tvirtai pareiškusios norą būti laisva ir nepriklausoma, pasaulio valstybės instituciniai pamatai. Čia formavosi Lietuvos viešoji politika, verslas ir kultūra; čia įsižiebė moderni intelektualinė mintis ir prieš 91 metus buvo įkurta Nepriklausomos Lietuvos Alma Mater – universitetas, vėliau pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Malonu jus sveikinti žinant, jog Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimo bendrapartneris yra ir Antrosios Nepriklausomybės aušroje atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. VDU, kaip ir Nepriklausoma Lietuva, atgimė iš laisvės. Jis laisvę ir įtvirtina. Sveikindamas po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bei visus pasaulio piliečius, turinčius sentimentų Lietuvai, kviečiu ateiti į VDU, dalintis mintimis, inicijuoti bendrus projektus. Mus gali skirti atstumai, bet vienija bendra atmintis, patirtys ir idėjos. Būkime vieningi ir kurkime Lietuvą drauge! Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės vardu

Rektorius prof. Zigmas Lydeka

SVEIKINIMAI

Danguolė Navickienė PLB Pirmininkė

Mieli tautiečiai, Prieš 80 metų, didvyriams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui nepasiekus Kauno, savo žuvusių sūnų verkė viso pasaulio lietuviai. Jie nebuvo tik du drąsuoliai, ketinę pasiekti naują aviacijos rekordą savo garbei. Jų tikslas buvo išgarsinti Lietuvą pasaulyje. Jų tragiška žūtis nesumenkino jų žygdarbio. Anaiptol, gedulas sutvirtino pasididžiavimą, nes iš jų testamento suprantame, kad jie buvo pasiruošę mirti už Tėvynę. Prisimindami juos šiandien, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, dalinkimės pasididžiavimu, kad Lietuva turi daug didvyrių. Nesvarbu kur mes gyventume, mus riša bendra kalba bei pagarba savo ainiams ir jų paveldui. Jų pasišventimas ir pasiaukojimas teįkvepia jaunąją Lietuvą toliau darbuotis Tėvynės garbei. Tegyvuoja Lietuva!

Danguolė Navickienė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė

AIRIJA

Raimonda Masiulytė Raimonda Masiulytė gimė Tauragėje. Būdama 13 metų išvyko mokytis į M.K. Čiurlionio menų mokyklą, mokslus tęsė J. Tallat Kelpšos konservatorijoje. Prieš 4 metus Raimonda išvyko į Dubliną studijuoti, sėkmingai baigė verslo ir vadybos studijas, dabar studijuoja vokalą (vocal performances) Dublino technologijų institute. R. Masiulytė koncertuoja įvairiuose renginiuose, dalyvauja konkursuose. Jos repertuare – labai plataus žanro muzika: gospel, jazz, pop, populiarios estradinės ir lyrinės dainos lietuvių bei anglų kalbomis. Raimondai − 26-eri. Muzikuoti pradėjo dar pradinėse klasėse, profesionalioje scenoje ji yra jau nuo 16 metų. Vokalistės talentas buvo teigiamai įvertintas net keliuose konkursiniuose pasirodymuose. Gyvų grupių konkurse „Brodvejus star“ (2007) Lietuvoje laimėjo pirmąją vietą kaip geriausia vokalistė, tais pačiais metais konkurse „Sing Jazz“ – 3-ąją vietą. Eurovizijos atrankoje (2009) Lietuvoje Raimonda finale užėmė ketvirtąją vietą. 2012 m. laimėta pirmoji vieta Gospel vokalistų tarptautiniame konkurse „Joyful joyful“ Londone. Šiuo metu Raimonda Masiulytė su dviem skirtingomis grupėmis įrašinėja savo albumą, dirba su vaikais savo dainavimo studijoje A.R.T Dubline.

Ray Vyšniauskas Photography

AUSTRALIJA

Vokalinis duetas „Tembras“ Rita Tamošiūnaitė-Mačiulaitienė (pianinas/altas) ir Birutė Šaulytė-Kymantienė (mezzo-sopranas) 1998 metais sukūrė vokalinį duetą – „Tembras“. Australijoje gimusios ir augusios, su muzika susiejusios savo gyvenimą solistės dainuoja įvairiuose ansambliuose, choruose, soliniuose ir dueto koncertuose. Rita Mačiulaitienė (1951) dainuoja Royal Melburne Filharmonijos chore, yra Melburno lietuvių parapijos bažnytinio choro vargonininkė ir giesmininkė (cantor), fortepijono mokytoja, 2004-2011 metais buvo Melburno „Dainos Sambūrio“ choro dirigentė, dabar kviestinė koncertmeistrė. Birutė Kymantienė (1954) gieda Melburno lietuvių parapijos bažnyčios chore, dainuoja Melburno „Dainos Sambūrio“ chore, jau 7 metus dainuoja Viktorijos Valščiaus Opera chore, kurio repertuare 24 operos, o taip pat yra Melburno Stasio Eimučio „Vaidilutės“ kanklių ansamblio solistė. Sukūrusios vokalinį duetą „Tembras“, moterys dažnai dalyvauja lietuvių šventėse, šeimos jubiliejuose, vestuvėse, laiduotuvėse. Solistės yra dažnos viešnios Baltijios šalių minėjimuose, Australijos kultūrinėse ir religinėse šventėse, Australijos Lietuvių Dienų šventėse. Jos dalyvavo Australijos lietuvių bendruomenių Adelaide, Canberra, Hobart, Sydney ir Melburne švenčių koncertuose. „Tembro“ repertuare lietuviškos ir angliškos estradinės ir liaudies dainos, baladės, lietuviškos, lotyniškos ir angliškos giesmės. „Tembras“ jau ne kartą koncertavo Lietuvoje, 2009 m. dalyvavo Lietuvos vardo Tūkstantmečio iškilmėse. Didžiausiu vokalinio dueto apdovanojimu Rita ir Birutė laiko Australijos LB krašto valdybos kvietimą „Tembrui“ atstovauti Australijos lietuviams Pasaulio lietuvių vienybės dienos koncerte liepos 17 d. Kaune.

JAV

Agnė Giedraitytė Agnė Giedraitytė gimė 2001 m. Kaune. Nuo vienerių metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Agnė pianinu skambina nuo šešerių metų, dainuoti pradėjo būdama aštuonerių. Vokalo mokosi pas mokytoją Nidą Grigalavičiūtę. Šeštadieniais ji lanko lituanistinę mokyklą, dalyvauja bažnyčios vaikų choro „Vyturys“ veikloje. Agnė Giedraitytė koncertuoja įvairiuose lietuviškuose bei amerikiečių rengiamuose renginuose. Dainavo radijo 1340-WJOL laidoje bei pasirodė NBC televizijoje. Jos repertuare − sakralinė muzika lotynų kalba, keletas operų arijų vokiečių ir italų kalbomis, įvairaus žanro lietuvių kompozitorių ir lietuvių liaudies dainos. Ji yra daugelio muzikinių konkursų dalyvė ir nugalėtoja: 2009 metais konkurse „Talentingiausias Amerikos lietuvis“ užėmė 3 vietą 2011 m. „Rialto Idol Junior“− 2-ą vietą 2012 m. „The 2012 Hal Leonard Vocal Competition“ − 3-čią vietą 2012 m. „Geneva Got Talent“ − tapo konkurso finalininke 2012 m. „Granquis Music Competition“ − laimėjo1-ą vietą 2012 m. „Rising Star Singing 2012 Contest“ − 2-ą vietą 2012 m. „Suburban Chicago’s Got Talent“ − tapo konkurso finalininke 2012 m. „Elburn Idol“ − laimėjo 3-čią vietą 2012 m. pateko į dešimtuką dalyvauti NBC televizijos laidos „Steve Harvey Show“ rengiamame konkurse ir užėmė 2-ą vietą 2012 m. „Rialto Idol Junior“ − laimėjo1-ą vietą. Užsienio lietuvių koncerte Agnė Giedraitytė atliks „Šlama šilko vėjas“, muzika − K. Ziziūno, žodžiai − V. Nemunėlio.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Antanas Makštutis Antanas Makštutis gimė 1993 m. sausio 6 d. Kaune. 2011 m. baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (mokytojas − ekspertas Vitalius Žemaitis). Dabar studijuoja Jungtinės Karalystės karališkojoje muzikos akademijoje Londone (profesoriai Mark van de Wiel, Chi Yu Mo). Antanas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Tarp jų E. Mednio tarptautinio konkurso „Jaunasis klarnetistas“ Latvijoje 2003, 2008 ir 2011 m. pirmos premijos laureatas. 2010 m. I-oji vieta tarptautiniame konkurse „XXI a. menas Klaipėdoje“, 2011 m. Grand Prix tarptautiniame konkurse „Kaunas Sonorum“. 2012 m. 1-oji vieta tarptautiniame konkurse Italijoje. Antanas kaip solistas ir duetu su broliu koncertavo su daugeliu Lietuvos orkestrų: Kauno simfoniniu, Lietuvos Nacionaliniu kameriniu, Šiaulių kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais. Grojo Vilniaus Nacionalinėje filharmonijoje, Kauno Valstybinėje filharmonijoje, Kauno bei Vilniaus Rotušėse, Ch. Frenkelio viloje, Kauno istorinėje prezidentūroje, Vyriausybės rūmuose, Bistrampolio dvare, David Josefowitz Recital Hall Londone. 2008 m. Antanas Makštutis dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose J. Naujalio muzikos gimnazijoje Nyderlandų karalienės Beatrix vizito Lietuvoje proga. Jis nuolat dalyvauja meistriškumo kursuose, kuriuos veda garsūs atlikėjai ir profesoriai: Patrick Messina, Andriew Marriner, Robert Plane. Nuo 2009 m. remiamas R. F. Tuck labdaros ir paramos fondo. 2011 m. tapo fondo garbės nariu. 2009 m. Antanas Makštutis apdovanotas LR Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštu. 2012 ir 2013 metais - LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais. Užsienio lietuvių koncerte grojant C. M. Weber Koncerto klarnetui su orkestru Nr.2 III dalį, Antanui akomponuos mama, Jolita Makštutienė.

LATVIJA

Folkloro ansamblis „RASA“ Daugpilio (Latvija) lietuvių draugijos folkloro ansamblis „RASA“ susikūrė 1989 metais ir veikia prie Lietuvių namų Daugpilyje. Jam vadovauja Meilė Prakapavičienė ir Gintaras Andrijauskas. Neskaitant keleto jaunesnių atlikėjų, ansamblio sielą ir kūną sudaro lietuvių bendruomenės Daugpilyje senjorai. „Rasos“ repertuare − lietuvių ir latvių liaudies dainos, instrumentinė muzika. Ansamblis aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir Latvijoje; dalyvauta penkiose Dainų ir šokių šventėse Lietuvoje, Latvijoje – šiemet „Rasa“ koncertuos jau trečią kartą. Ansamblis dažnai yra kviečiamas ir noriai dalyvauja miestų dienų šventėse – Rygoje, Daugpilyje, Rezeknėje, Zarasuose, Utenoje, Panevėžyje ir kt., nekart dalyvavo Užgavėnėse ir Baltų dienos šventėse Rumšiškėse. 2013 m. Lietuvos valstybės dienos proga ansamblis „Rasa“ drauge su kitais meniniais kolektyvais ir vietos lietuvių draugija jau penktą kartą rengs dainų ir šokių festivalį Daugpilio apylinkėse. Prie Lietuvių namų Daugpilyje veikia ir akordeonistų ansamblis, vadovaujamas Henriko Deruk. Abu ansambliai dažnai koncertuoja drauge ir Užsienio lietuvių koncerte jie atstovauja Latvijos Lietuvių Bendruomenei.

LENKIJA

Ansamblis „Klumpė“ Lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Klumpė“ buvo įkurtas 1966 metais. Per 47 „Klumpės“ gyvavimo metus kolektyvo veikloje dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių; tai mokytojai, studentai, ūkininkai iš Punsko, Kreivenų, Burokų, Vaiponios, Agurkių, Kampuočių, Vaitakiemio ir kt. kaimų. Šiuo metu ansamblio veikloje dalyvauja 17 nuo 17 iki 77 metų amžiaus dalyvių, ir jam jau 17 metų vadovauja Jonas Zakaravičius. „Klumpės“ repertuaras − labai gausus ir įvairus. Jame − lietuvių liaudies bei Punsko krašto dainos ir instrumentinė muzika, taip pat originalūs kompozitorių kūriniai, autorinė vadovo Jono Zakaravičiaus kūryba. Per metus ansamblis vidutiniškai koncertuoja apie 30 kartų Lietuvoje ir Lenkijoje. Bendradarbiaujant su Punsko Lietuvių kultūros namų klojimo teatru, „Klumpė“ kasmet dalyvauja klojimo teatrų ir Tautinių mažumų festivaliuose. Daugelyje konkursų ansamblis laimėjo pirmąsias ir prizines vietas, pažymėtas išskirtine premija, išrinktas geriausia, lietuviškiausia kapela. 1998 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė su lankstinuku apie Punsko krašto kultūrą ir kapelą „Klumpė“ („Lithuanian music Folk“), 2000 m. kapela bendradarbiavo rengiant K. Sidario knygą „Lietuviai negali nedainuoti“, išleistos kompaktinės plokštelės „Klumpė 2003“ ir „Klumpė 2006“. 2009 m. išleista kompaktinė plokštelė „Tėvelių kraštas“, skirta Lietuvos vardo Tūkstantmečiui, ir tais pačiais metais − rinktinė „Rieda Klumpės tekinis“. Ansamblis „Klumpė“ net keletą kartų buvo LTV laidų „Gero ūpo“ ir „Duokim garo“ viešnia ir prizininkė. 2009-2010 m. buvo sukurtas Jono Zakaravičiaus dokumentinis filmas apie Punsko Lietuvių kultūros namų kapelą „Klumpė“. 2012 m. rudenį „Klumpės“ ansamblis pristatytas Lenkijos TV laidoje „Klausimas prie pusryčių“.

RUSIJA | IRKUTSK

Vaikų ansamblis „Žemčiūžinki“ Rusijos Federacijos Irkutsko lietuvių nacionalinės kultūros centro vaikų šokių ansamblis „Žemčiūžinki“ („Deimantukai“) buvo suburtas 2000-iais metais prie Irkutsko srities nacionalinio kultūros centro „Švyturys“. Iš pradžių ansamblyje dalyvavo 14 vaikų iš lietuviškas šaknis turinčių šeimų. Šiuo metu ansamblyje yra beveik 50 vaikų. Kiekvieną vasarą, o dažnai ir per žiemos atostogas kolektyvas išvyksta į gastroles. Jį kviečia ne tik Rusijos Federacijos koncertinės organizacijos, bet „Žemčiūžinki“ taip pat dažnas svečias Europos ir Azijos scenose. Vien per pastaruosius 3 metus ansamblis dalyvavo įvairiuose konkursuose, festivaliuose ir pelnė eilę apdovanojimų. Irkutsko regioniniame vaikų kūrybos festivalyje „Jaunieji Rusijos talentai“ ansamblis 2010 m. tapo II laipsnio, o 2011 m. − I laipsnio laureatais. 2010 m. dalyvavo dviejuose tarptautiniuose kultūrų festivaliuose Bulgarijoje ir Kinijoje ir ten tapo konkursų laureatais. 2011 m. ansamblis dalyvavo net trijuose tarptautiniuose kūrybos kolektyvų konkursuose Kryme, Ukrainoje ir tapo pagrindinio prizo laimėtojais bei laureatais. 2012 m. ansamblis Ikrutsko miesto vaikų festivalyje iškovojo I-ąją ir II-ąją vietas, o tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Sibiras uždega žvaigždes“ Novosibirske – III-ąją vietą. VII tarptautiniame I. Kalmano menų festivalyje Vengrijoje (2012 m.) „Žemčiūžinki“ ne tik tapo I ir II laipsnio laureatais, bet ir apdovanotas diplomu už geriausią kostiumų dizainą.

RUSIJA | MASKVA

Kolektyvas „Šaltinėlis“ Lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Šaltinėlis“ veikia nuo pirmų mokyklos gyvavimo dienų. Mokyklos įkūrėja ir direktorė Solveiga Valatkaitė − nusipelniusi Rusijos Federacijos mokytoja, vadovauja mokyklai nuo 1992 m. Šiandien joje mokosi 362 moksleiviai. Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinės mokyklos abiturientai studijas tęsia Maskvos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Riomerio universitetuose ir kt. Visi moksleiviai nuo pirmos iki vienuoliktos klasės mokosi lietuvių kalbos, supažindinami su Lietuvos geografija, istorija, folkloru, menais, dažnai lankosi Lietuvoje. Kasmet lietuvių kalbos olimpiadose užsienio mokyklų moksleiviams, kurios vyksta Lietuvoje, dalyvauja ir Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinės mokyklos moksleiviai. Rengiamos kasmetinės ekspedicijos, išvykos į Lietuvą, vykdoma moksleivių mainų programa su Vilniaus Gabijos gimnazija. 2013 m. liepos 17 dienos koncerte Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinę mokyklą atstovauja šokių kolektyvas „Šaltinėlis“ − kasmetinis daugelio konkursų tarp Maskvos mokyklų nugalėtojas. Šiuo metu kolektyvui vadovauja choreografijos mokytojas Vadim Dorofejev, mokykloje dirbantis nuo 2003 m. „Šaltinėlyje“ šoka moksleiviai nuo 1 iki 11 klasės. Repertuare − lietuvių, rusų ir kitų pasaulio tautų liaudies šokiai: „Kepurinė“, „Subata“, „Šokis su klumpėmis“, „Mamužytė“, „Krakoviakas“, „Šimas“, „Šyvis“, „Pjoviau šieną“, „Polka kepurinė“, „Skamarochi“, „Veltinukai“, „Prialica“, „Rusiškas kaleidoskopas“, „Ivanas ir Marija“, „Nepaklusnioji Matania“ ir kt.

RUSIJA | ST. PETERBURGAS

Julija Simonova Tremtinio anūkė. Gimė Tiumenės mieste. Atvyko į Leningradą, dabartinį Sankt Peterburgą 1989 metais. Julija Simonova muzikuoti pradėjo nuo 4 metų. 1993 m. baigė Sankt Peterburgo Liachovicos vaikų muzikos mokyklos specialiojojo fortepiono klasę. 1997 m. baigė Rimskio-Korsakovo muzikos mokyklos prie Sankt Peterburgo Konservatorijos choro dirigavimo klasę. Dar mokydamasi muzikos mokykloje, tapo tarptautinio konkurso festivalio „Jaunieji balsai“ Stenlilyje (Danija) laureate. Julia Simonova koncertuoja nuo 1997 m. 2000-siais atliko Mašos partiją P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“. Su šiuo spektakliu gastroliavo Anglijoje, Italijoje, Prancūzjoje. 2001 m. tapo S. Rachmaninovo konkurso (Sankt Peterburgas) laureatė (II premija). 2002 m. atliko Krautuvininkės partiją S. Prokofjevo operoje „Karas ir taika“. Premjera buvo Sankt Peterburge, gastrolės − Anglijoje, Ispanijoje, JAV. 2002-2007 m. Julija Simonova studijavo Sankt Peterburgo Rimskio-Korskovo valstybinės konservatorijos vokalo fakultete, TSRS liaudies artistės, Valstybinės premijos laureatės I. Bogačiovos klasėje. 2003 m. tapo tarptautinio konkurso festivalio „Trys klasikinio romanso amžiai“ (Sankt Peterburge) laureate (I premija), J. Obrazcovos Trečiojo tarptautinio jaunųjų operos dainininkų konkurso diplomantė ir „Sankt Peterburgo 2003 m. jaunimo premijos“ laureate. 2004-2006 m. J. Simonova atliko net keletą pagrindinių partijų rusų ir užsienio kompozitorių operose. Nuo 2006 m. Julia Simonova yra Valstybinio akademinio Musorgskio operos ir baleto teatro – Michailo teatro – solistė. 2007 m. už Silvos partiją I. Kalmano operetėje „Silva“ solistė apdovanota Sankt Peterburgo vyriausybės premija „Už ypatingus nuopelnus literatūros, meno ir architektūros srityje“. 2008 m. už Elenos partiją J. Offenbacho operoje „Gražioji Elena“ nominuota aukščiausiai Sankt Peterburgo teatro premijai „Auksinis sofitas“

RUSIJA | ST. PETERBURGAS

Moterų ansamblis „Neringa“ Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinės kultūros autonomijos ir Lietuvių kultūros bendrijos Sankt Peterburge ansamblis „Neringa“ susikūrė 2007 metais. Pirma kolektyvo vadovė ir chormeisterė buvo tuo metu laikinai Lietuvos Respublikos Generalinės konsulės pareigas einanti Jolita Bučytė, kuri anksčiau buvo baigusi Vilniaus konservatoriją ir įgijusi chorvedės specialybę. Šiuo metu ansamblyje dainuoja 12 lietuvių bendruomenės narių. Kolektyvas repetuoja Sankt Peterburgo „Lietuvių namuose“. Chormeisterė Svetlana Simagina. Ansamblis „Neringa“ gieda šventose Mišiose, aukojamose lietuvių kalba, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų katalikų bažnyčioje Sankt Peterburge, dalyvauja įvairiuose Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Sankt Peterburge ir vietos lietuvių bendruomenės renginiuose, miesto šventėse ir festivaliuose. „Neringos“ kolektyvo repertuare − bažnytinė muzika, lietuvių liaudies dainos. 2010 m. ansamblis dalyvavo konkurse − festivalyje „Contate Domino“ Kaune, taip pat Hanza dienoje Kaune 2011 m. 2012 m vasario mėnesį dalyvavo tarptautiniame konkurse-festivalyje „Festalonia milenio“ Ispanijoje. Tapo konkurso laureatu ir iškovojo 3-čią vietą. Kolektyvas buvo 2009 metų Dainų šventės eitynių Vilniuje dalyvis. Moterų ansamblis „Neringa“ 2012 m. apdovanotas diplomu už dalyvavimą lietuviškos dainos festivalyje, skirtame Lietuvos Respublikos Valstybės dienai paminėti, Daugpilyje (Latvija).

RUSIJA | ST. PETERBURGAS

Skaitovas Ivan Oparin Ivan Oparin gimė 1999 metais Sietle Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tėvas Dmitrijus gimė Lietuvoje, čia baigė Vilniaus 8 vidurinę mokyklą. 2003 metais šeima atvyko gyventi į Rusijos Federaciją. Mokyklą Ivanas pradėjo lankyti Sankt Peterburge, o nuo 2007 metų − lietuvių kalbos pamokas sekmadieninėje mokykloje lietuvių bendruomenėje. Lietuvių kalbą išmoko mokytojos Apolonijos Kalniūtės klasėje. Namuose Ivanas su tėčiu kalba lietuviškai. Mažiausiai tris kartus per metus lankosi pas gimines Lietuvoje. Šeimoje yra skatinamas skaityti lietuviškai apie Lietuvos istoriją ir dabartinę padėtį. Be lietuvių kalbos, mokosi prancūzų ir italų, domisi archeologija ir yra nuolatinis Sankt Peterburgo jaunimo kosmonautikos klubo narys. Ivan Oparin nuolat dalyvauja vietos lietuvių bendruomenės kultūriniuose renginiuose. 2012 m. tapo Rusijos lietuvių konkurso, skirto Maironio jubiliejui, nugalėtoju.

RUSIJA | KALININGRADAS

Vyrų ansamblis „Pėnkė vaikee“ Vienintelis Rusijos Federacijoje Kaliningrado Liudviko Rėzos kultūros draugijos lietuvių vyrų ansamblis „Pėnkė vaikee“ buvo įkurtas 1998 m. Ansamblyje dainuoja garbaus amžiaus įvairiausių profesijų lietuviai vyrai. Kiekvieną savaitę, vadovaujami meno vadovo Algirdo Karmilavičiaus, jie repetuoja Kaliningrado Šventosios Šeimos parapijos bažnyčioje. 2008 m. prie ansamblio įkurta muzikinė grupė − liaudies kapela (armonika, smuikas, būgnas, barštukas). Kolektyvo repertuare apie 100 lyrinių, patriotinių, nostalginių, humoristinių ir užstalės dainų. 2003 m. ansamblis išleido savo kompaktinę plokštelę, kurios pasirodymas sutapo su 5 metų kūrybinės veiklos jubiliejumi. Plokštelėje įrašytos labiausiai mėgstamos ir gražiausiai skambančios ansamblio dainos. Ansamblis dalyvauja įvairiuose renginiuose bei folkloro festivaliuose ne tik Kaliningrade ir srityje, bet ir Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Doviluose, Pagėgiuose, Ventoje, Šeduvoje). 2003 ir 2007 m. „Pėnkė vaikee“ dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, o 2009 m. − Lietuvos vardo Tūkstantmečio dainų švetėje „Amžių sutartinė“. 2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade ansamblis atšventė savo 10-metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Ansamblis yra gausiai apdovanotas Kaliningrado srities Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir kitų kultūrinių institucijų padėkos raštais bei medaliais.

ŠVEICARIJA

Vilija Poškutė Tomas Daukantas Vilija Poškutė po studijų M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, o vėliau Lietuvos Muzikos Akademijoje ir Tomas Daukantas - E. Balsio menų gimnazijoje ir Lietuvos Muzikos Akademijoje, studijas tęsė Ciuricho Šveicarijoje bei Rostoko Vokietijoje aukštosiose muzikos mokyklose. Jų mokytojais buvo Konstantin Šerbakov, Friedemann Rieger, Hanz Peter ir Volker Stenzl. 2000 m. abu pianistai nusprendė groti kartu ir sukūrė fortepijoninį duetą „Piano Duo“. Fortepijoninis duetas – viena sunkiausių kamerinės muzikos formų. Trunka daugelį metų, kol ansamblis tampa harmoningu deriniu. Pianistai koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, San Marine, Liuksemburge, Austrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Bahamose ir JAV. ARD kamerinės muzikos festivalyje Miunchene ir Berline, festivalyje „Musical Olympus“ St. Peterburge, Chopin Tarptautiniame pianistų festivalyje Lenkijoje ir t.t. Jų koncertai buvo transliuojami įvairiomis Šveicarijos ir Vokietijos radio stočių bangomis. „Piano Duo“ yra įrašiusi 5 kompaktines plokšteles; 2004, 2006, 2008, 2010 ir 2013 metais. 2011 m. pianistai Tarptautiniame Edvardo Griego konkurse Osle laimėjo dvi pirmąsias vietas. Po „Piano Duo“ koncertų Šveicarijoje, didieji šalies dienraščiai niekad negaili pagyrimo. Štai tik vienas iš jų: „Abu partneriai, kurie ir asmeniniame gyvenime yra pora, buvo viena širdis ir viena siela. Jie kalba ta pačia muzikine kalba, jie kartu kvėpuoja, jie komunikuoja visuose lygiuose su neregėtu jautrumu...“ („Neue Zürcher Zeitung“).

VOKIETIJA

Vilija Mozuraitytė Gimė Kaune. Ten baigė J. Gruodžio muzikos mokyklos fortepijono ir dirigavimo klasę. Persikėlusi su tėvais į Vokietiją, studijavo dainavimą Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje, kurią baigė su pagyrimu. Soliste debiutavo Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre Karmen rolėje G.Bizet operoje „Karmen“. V. Mozuraitytė yra daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatė. Daugiametinė Karlsrūjės valstybinio teatro narė; čia dainavusi visas dramatinio mezzosoprano soprano partijas, dirbusi su dirigentais, kaip L. Bernstein, W. Sawallisch, G. Neuhold, K. Ono ir R. Palumbo. V. Mozuraitytė soliste koncertavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, JAV ir Kanadoje, dainavo daugelyje Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir Italijos teatrų. Solistė yra sukūrusi daug įdomių sceninių vaidmenų, kaip: Adalgisa (V. Bellini „Norma“), Amneris (G. Verdi „Aida“), Eboli (G.Verdi „Don Karlas“), Brangena (R.Vagnerio „Tristanas ir Isolda“), Frika (R.Vagnerio „Valkiria“), Ortruda (R.Vagnerio „Lohengrinas“), Amme (R. Strausso „Moteris be šešėlio“), Ljubov (P.I.Čaikovskio „Mazeppa“), Kundry (R. Vagnerio „Parsifalis“), Milada (B. Smetanos „Dalibor“) ir daugelį kitų. Nuo 2011 m. V. Mozuraitytė yra išrinkta vokalinio ir sceninio skyriaus docente Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje. Užsienio lietuvių koncerte Vilija Mozuraitytė atliks Leonoros ariją „O mio Fernando“ iš Donizetti operos „La Favorita“. Jai fortepijonu akomponuos Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas Andrius Vasiliauskas.

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS >>

PASAULIO LIETUVIŲ UNIVERSITETAS@VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą bei kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva, jos gyvenimu, tradicijomis ir kultūra. PLU apjungia daug veiklų: VDU Vasaros akademijos renginius, studentų ir mokslininkų studijas bei stažuočių programas, lituanistinio švietimo projektus ir kt. PLU veikia ir kaip idėjinis – virtualus – darinys, atviras įvairių klubų, asociacijų, bendruomenių iniciatyvoms.

Prieš ketvirtį amžiaus bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu ir kultūros branduoliu – Pasaulio lietuvių universitetu. Savo veiklomis PLU stiprina Lietuvos ir išeivijos kūrėjų tarpusavio bendradarbiavimą bei socialinius ryšius, sujungia įvairias Lietuvos ir pasaulio mokslininkų bei menininkų iniciatyvas taip siekdamas didinti bendrų tyrimų žinomumą tarptautinėje erdvėje, prisidėti prie lietuvių kalbos, akademinių ir meno pasiekimų bei kultūros sklaidos pasaulyje. 2013 m. vasarą net kelios PLU veiklos apsijungs tradiciškai rengiamoje VDU Vasaros akademijoje (VMU Summer Academy), kurios metu vyks tokie projektai: „Refresh in Lithuania“ (birželio 10–22), Lietuvių išeivių studentų stažuotės – LISS (birželio 17–liepos 28) bei Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (liepos 22–rugpjūčio 17). „Refresh in Lithuania“ vasaros kursų idėja – vienyti užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis, atkurti jų ryšį su tėvyne bei supažindinti su šiuolaikine Lietuva. Jų metu siekiama ugdyti pasaulio lietuvių jaunimo lyderius, gebančius burti aplink save, savo bendruomenėse veiklių lietuvių kilmės žmonių ratą. Šios programos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas – jos metu buria jaunus ir darbščius pasaulio lietuvius, kurie nori ne tik stiprinti ryšį su Lietuvą, bet ir siekia atrasti savo vietą Lietuvos mokslo bei darbo srityse. 2013 m. kursų programoje didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos istorijai, šalies politinės ir ekonominės, kultūrinės bei socialinės situacijų analizei. Vasaros kursų idėjos autoriaus prof. Egidijaus Aleksandravičiaus teigimu, “Refresh in Lithuania” yra geras, linksmas gundymas grįžti bent akimirkai ir niekados nebepalikti bent šitų vaizdinių, šito jautrumo, šito ryšio su Lietuva, kuri visados bus mūsų ir tik viena”. Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa – tai praktinė galimybė lietuvių kilmės jaunimui įgyti profesinių įgūdžių, kalbos žinių bei artimiau susipažinti su Lietuva. Stažuotes organizuoja JAV

Lietuvių Bendruomenė drauge su VDU. Per ketverius LISS veiklos Lietuvoje metus iš JAV ir Kanados buvo atvykę 149 jaunuoliai, kurie stažavosi įvairiose valstybės institucijose, gydymo įstaigose, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose. LISS direktorė Rasa Ardytė Juškienė (JAV) teigia, jog jauniems žmonėms ši stažuočių programa yra ne tik puikus šansas artimiems ryšiams su Lietuva užmegzti. „Gyventi Lietuvoje, praturtinti gyvenimo aprašymą tarptautiniu darbu – tai neįkainojama patirtis“, – sako ji. Kasmetiniuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose užsienio studentai kviečiami tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, mokytis gramatikos, susipažinti su lietuvių kultūra, visuomene, tradicijomis, politika ir istorija. Kursai šįmet rengiami jau 15 kartą, juos kasmet vykdo VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. „Mūsų krašto kalba ir kultūra patraukli ne tik kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – jaunimui. Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti mėnesį vasaros kursuose kasmet atvyksta daugiau nei trisdešimt svečių iš Europos ir JAV ar net Australijos, Rytų Azijos“, – sako šio fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. Ineta Dabašinskienė. 2012 m. šiuose kursuose dalyvavo studentai iš 16 šalių, o jų baigimo diplomas buvo įteiktas jau 400-ajam dalyviui. Visos PLU veiklos sujungia ir puoselėja bei kuria naujas tradicijas ir taip prisideda prie daugiakultūrės Lietuvos turtinimo, lietuvių akademinės minties sklaidos pasaulyje. PLU skelbia informaciją apie galimybes bei kitaip kuruoja jaunųjų mokslininkų bei tyrėjų įsitraukimą į VDU, palaiko ryšius ir bendradarbiauja su Baltistikos centrais visame pasaulyje, rengia seminarus bei konferencijas, kurių metų aptariami ir diskutuojami gyvenimo šiuolaikiniame, nuolatos besikeičiančiame pasaulyje dalykai – lietuvių emigracija ir re-emigracija, tapatybės kaitos klausimai. Pasaulio lietuvių universitetas suteikia galimybę geriausiems VDU studentams bei tyrėjams mokytis bei atlikti praktiką užsienio šalyse.

Stažuotės finansuojamos universiteto mecenatų įsteigtomis vardinėmis stipendijomis. Pasak vienos iš jų steigėjos, žymaus išeivijos veikėjo Liūto Mockūno našlės Francoise Puzyna-Mockūnas, jauniems žmonėms yra būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrinėje aplinkoje patirties. „Tuomet, grįžę į Lietuvą, jie galės skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti palankias verslo sąlygas“, – įsitikinusi ji. PLU kuruojamose veiklose taipogi telpa ir daugybė kitų mokslo bei švietimo projektų, tokių kaip lietuvių išeivijos paveldo tyrimai, migrantologijos studijos, lituanistinis švietimas. Pasaulio lietuvių

universitetas organizuoja diasporos temas analizuojančių knygų, parodų, filmų sutiktuves bei peržiūras, palaiko ir plečia ryšius su išeivijos bendruomenėmis. Vienas tokių artimiausių renginių – tai 2013 m. liepos 15–17 dienomis VDU vyksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimas. Talkininkaujant Pasaulio lietuvių universitetui, liepos 17 d. rengiamas unikalus šventinis koncertas Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga, į kurį susirinks išeivijos meno kolektyvai iš viso pasaulio. Daugiau informacijos – www.pasauliolietuviai.lt, www.vdu.lt

PLB PRISISTATO

Kas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenė Pagal 1949 m. birželio 14 d. paskelbtą Lietuvių Chartą (ją galima rasti www.plbe.org) Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienija visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siekia išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia nepriklausomą Lietuvos valstybę. Struktūra Vyriausioji PLB vadovybė yra kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės uždavinių vykdytojus: PLB valdybą, Garbės teismą, Kontrolės komisiją. PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Narius renka atskirų kraštų bendruomenės, remdamosi savo įstatais ir nustatyta tvarka, laikydamosi PLB Konstitucijos. Visų kraštų bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai yra PLB seimų nariai. Uždaviniai ir kas jau nuveikta Pagal Lietuvių Chartoje ir PLB Konstitucijoje nurodytus veiklos tikslus bei principus ir PLB Seimo nutarimus PLB valdyba yra įpareigota dirbti išeivijos lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, religinės, ekonominės, jaunimo, bendruomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Iki 1991 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, PLB dirbo ir jai steigėjų numatytą Lietuvos laisvinimo darbą. Atkūrus nepriklausomybę PLB savo jėgomis ir lėšomis prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo ir padėjo Lietuvai tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Tikslai PLB siekia išlaikyti lietuvių tapatybę, suburia ir vienija lietuvius už Lietuvos ribų ir dirba jų labui. PLB valdyba ieško būdų užmegzti glaudžius ryšius su Tėvyne, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimu, Vyriausybe, Prezidentūra ir kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Daugiau informacijos rasite: www.plbe.org

Pasau lio

MėNeSINIS

žurNalaS

| leIdžIaMaS

Nuo 1963

PLB ir PLJS relig Pirmininkų Suv UžUo ija – išeivių ažiavimaS – Pirm vėja? ąSyk kau taUt iškUm Lietuvo ne S vyčių šimt o 2013 BIrže ItalIja. lIS–lIePa lietU Sardinijoje 06/518 vių ka metiS nubangavo RusIja. lbos karkLo „Draugys Sankt Pete mo Dieg tės tiltas“ rburge – lietu jūsų la aS. Lietuvių PaS kymo iššūk aIRIja. Svar vių susitikim iai sUžin iškai vert auLio iStoriJa styta litua as su prem okite nistinio švie jK. Lietu jeru , kUr i išlikti. timo prob vių organiza ir ko lema cijos dėl tika iešk uRugva o vienybės jus

PRancū

. Lietuvybė kelių gyva zIja. Plas noja lietu viškas „Boh emiškas d rugelis“

Užsie reikanio liet Uvių lai a

pt ir vyarti seim riaUsy e bėje ISSN 1732

- 0135

Lietuviais esame mes gimę Lietuviais esame mes gimę Lietuviais norime ir būt! Tą garbę gavome užgimę Jai ir neturim leist pražūt! Kaip ąžuol’s drūt’s prie Nemunėlio Lietuvis nieko neatbos! Kaip eglė ten prie Šešupėlės Ir vėtroj ir žiemą žaliuos! Lietuviais esame mes gimę Lietuviais norime ir būt! Tą garbę gavome užgimę Jai ir neturim leist pražūt! Žodžiai: S. Zauerveinas Muzika: S.Šimkus

Organizatoriai: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė Kontaktai: Atstovybė Vilniuje Tel. +370 5 2396156 vida.bandis@lrs.lt.