kontaktori užgaida. Ir dar tod l negirdi, kad šitie persp jimai patenka mums ne iš žiniasklaidos, ne iš valdži turin arba Popiežiaus l (iš kur mes pripratome gauti mesio vert informacij ), o iš eilini , paprast žmoni . Su vienu tokiu Kreipimusi Žmonij j s susipažinsite žemiau. 2000 metais rus mokslininkai paskelb faktus: 1998–2000 metais Žem gavo energetinius sm gius iš nežinomo energijos šaltinio. Aptiko tai vandens pagalba, kuris tuo metu taip pakeit savo energetin strukt , kad jeigu ne jo savyb atiduoti gaut energij palaipsniui, trij savai b gyje, vanduo ir kiti skys iai Žem je gal jo užvirti. Nereikia užmiršti, kad žmogus susideda, daugiau kaip 90 proc., iš skys . Nat ralu, kad tokie pakitimai stipriai atsiliep ir žmoni savijautai. Tais pa iais 2000 metais paskelbti Europos mokslinink duomenys apie tai, kad Saul s ir Žem s magnetini lauk tampa išaugo du kartus, tai yra 100 procent . Visa tai lyg ir neturi didel s reikšm s mums, bet Žmonija išaugo ir sisuformavo esant pastoviai magnetinio lauko vertei. Iš istorijos yra žinoma, kad žymiai mažesni jo tampos skirtumai mažesn arba didesn pus sukeldavo karus, sukilimus, revoliucijas, epidemijas. Žem s magnetinis polius (planetos magnetin s ašies susikirtimo taškas su jos paviršiumi) pasislinko 200 km, ir šis faktas yra užfiksuotas Rusijos Centrinio kariniotechninio instituto prietaisais. Kaip praneš instituto vadovaujantis bendradarbis, toks magnetini lauk poslinkis vyko ir kitose Saul s sistemos planetose. Mokslinink nuomone, tai vyko d l to, kad Saul s sistemos planetos praeina nauj galaktin s erdv s zon ir patiria kit galaktini sistem poveik . Mokslininkas taip pat pažym jo, kad šis reiškinys gali atsiliepti orams ir žmoni savijautai. 2000 met ruden žiniasklaidoje buvo paskelbti ilie astronom duomenys, kurie aptiko m planetos anomalaus elgesio ir pakitim aplinkiniame pasaulyje priežast . Vis šit pakitim kaltinink pasirod planeta vardu „Bernaras-1“. Ji savo dydžiu žymiai lenkia Žem . M planeta palyginus su ja – smiltel . Ši keliautoja art ja prie Sal s sistemos. Kaip nustat mokslininkai, planeta at jo pas mus iš tolimojo Kosmoso gelmi . Mokslui ra žinoma n viena žvaigždži sistema arba Galaktika, kurioms jinai priklausyt . Šios keliautojos pasirodymas iššauk globalinius pakitimus Žem je ir Saul s sistemoje. Energetinis sm gis, kur Žem priima save, sukelia globalinius pakitimus geofiziniuose, cheminiuose, biologiniuose procesuose, did ja potvyni , žem s dreb jim , pasiutv skai ius. Ši energetika, viršijanti visas manomas ribas, daro poveik ir technikai – Žmonijos rankomis sukurtam k dikiui: žymiai daug ja technogeninio pob džio avarij bei katastrof skai ius. Daugelis technologini proces vyksta nukrypdami nuo nustatyt parametr ir dažnai pasibaigia nenusp jamu rezultatu – katastrofomis. Energetinis sm gis muša ir žmones, sukeldamas katastrofin sveikatos žlugim . Nesaikingos mitybos užterštus ir šlak pilnus organizmus sudegina. Daro poveik psichikai, sukeldamas neadekvat žmoni elges : nepagr st agresij , nenusp jamus poelgius, nemotyvuotus nužudymus, karus. Tuo ir pasireiškia energetinio ciklono, atnešto planetos „Bernaras-1“, poveikis. laikmet vadina „Apokalips “, taip buvo pavadinta paskutin Naujojo Testamento knyga. Žmon s virš 1,5 t kstan met sp lioja, prie ko prisieti gr smingus pranašavimus, aprašytus šioje knygoje: ar prie šimtme kaitos, ar prie kosminio pob džio reiškini , ar prie antrojo Kristaus at jimo? Visi vykiai ir pakitimai Žem je šiuo metu sud ti 25-i met laikotarp , skirt Apokalipsei. Jos pradžia – 1997 met rugs jis. tent tada Žem jo energetin gravitacin ciklon ir prad jo artintis prie Saul s (o 1998 metais JAV mokslininkai aptiko jos suplojim poliuose ir greit išpl tim ekvatoriuje). Šis art jimas n ra atsitiktinis, jo pagalba Žem minimizuoja nuostolius nuo praskrendan ios planetos. Pavojaus atveju ji atiduoda save, kartu su mumis, saul s gravitacijos gl . Ir vis vien mokslinink prognoz s art jantiems 25 metams visiškai nedžiuginan ios: jie skaito, kad busimame kataklizme išgyvens maža Žem s gyventoj 26
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006