išved pagrindinius judan k d snius (dinamikos d sniai), po ko visi gyvybišk proces tyrimai buvo siejami b tent su jais (netgi ten, kur jie neveikia). Niutono d sniai puik s, bet jie aprašo dinamik esant nežymiems grei iams.O ten , kur grei iai art ja prie šviesos grei io, o juo labiau viršij j – Niutono d sniai neveikia! J lengvab diškas panaudojimas tam, kad pagr sti vis savo uždavini sprendim , priveda prie jo iškraipyto aprašymo, ir atitinkamai, prie dirbtinio proceso sustabdymo. Dideli grei lygmenyje turi veikti Einšteino d sniai, jo reliatyvumo teorija (lauk s veikos teorija). Turi b ti ištirta spindulin gyvyb s forma, pagrysta grei iais, viršijan iais šviesos greit . Žmogus iš prigimties priklauso b tent šiai gyvyb s formai, nes jo organizmo l stel s susideda iš molekuli ir atom , o juose vyksta procesai, kur greitaeigiai grei iai lyginami su šviesos grei iu. Tod l medicina turi tirti ir atstatyti žmoguje procesus, susijusius su elementari organizmo strukt jud jimu, – tai taip vadinami energetiniai procesai. tent jie sudaro žmogaus gyvyb s pagrind . J pažeidimas sukelia l stelini strukt gedim , o tai sukelia lig . Energetiniai procesai sudaro žmogaus psichin s veiklos pagrind , o j d sniai nustato jo mastymo bei S mon s mechanizmus. B tent toks neteisingas, nekorektiškas mokslo poži ris gyvyb s bei paties žmogaus tyrim suformavo visuomen je nenormal poži sveikat , žmogaus viet visuomen je ir Gyvenime. Žmogus mano, kad yra Gamtos karalius, vadina j laukine, tuo pa iu suvokdamas save jos vergu, matydamas joje savo oponent ir net prieš ! Visos pretenzijos karalyst suvedamos teis triuškinti bei gniuždyti j , savo Gimdytoj . Gamta gi, atvirkš iai, suk žmog universal , dama j visk , k turi pati. Žmogaus ir jo Sielos formavimas vyko su begaliniu r pinimusi ir meile, konkre Žmoni rankomis. Tik pažindamas Gamt ir elgdamasis su ja švelniai, r pestingai ir su meile, žmogus gali pažinti save. Ir šis pažinimas eina per nauj Pasaulio matym , per savo m stysenos pakeitim . Tie žmon s, kuriems pavyko ištr kti iš stereotipinio, subjektyvaus mastymo varžt , pažino Ties ir band danešti j Žmonijai. Bet Tiesos prasm pasl pta pa iame žmoguje. „Ieškantysis – yra tai , ko ieško“. Kol kas mokslas miega ir neduoda žmogui tiksli ir konkre rekomendacij , kaip atskleisti savyje Gyvyb s Šaltin ir kaip juo pasinaudoti. Štai kod l kiekvienam iš m reik s vadovautis vidiniu kompasu – Intuicija, kuri atskleidžia savo begalines galimybes tik S monei išsilaisvinus iš stereotip . tent Intuicija lavina vis proces , vykstan ius kaip organizmo viduje, taip ir už jo rib , vidinius poj ius. Tik Intuicija lavina Gamtos D sni poj ius ir padeda žmogui suderinti savo vidinius procesus unisonu su išoriniais. Nuolat pažindamas save ir Pasaul , remdamasis Išvystyta S mone bei išvystyta intuicija, žmogus stoja begalin evoliucin vystymosi keli , ir tuo, pastoviai palaiko savyje Gyvyb s Švytuokl , darydamas save nemirtingu ir amžinu. Einšteino lygtis ( = mc2) nurodo, kad bet kuri medžiaga vienu metu yra energija, kuri savo ruožtu yra tam tikros universalios substancijos, esan ios pirmine energija(vibracija), dalis. Iš šios universalios energijos susideda visa Esamyb Visatoje. Jos d ka egzistuoja Gyvyb . Nuolatinis evoliucinis universalios energijos virsmas užtikrina Gyvyb s amžinyb . Universali energija pagal savo nat yra dvilyp . Dvilypumo dedamosios – medžiaga ir energija. Abipusiškas ši substancij per jimas iš vienos kit yra dinamin B ties charakteristika. Sutinkamai su Einšteino teorija, žmogus yra tarpusavyje vienas kit papildan energetini lauk sankaupa, kurie veikauja su fizini k nu l steli lygmenyje. Gyvyb ir sveikata priklauso nuo nepagaunamos gyvybiškos substancijos, kuri sugeba regeneruoti bei atstatyti visus k no elementus ir strukt ras. Tod l kad jo l stel s savyje yra vairi molekuli , sud tingiausiais ryšiais sujungt , s veikaujan vienas su kitu energetini lauk , visuma. Ši energetin sistem valdo ir palaiko gyvybiškos j gos srautai, specialiais keliais (meridianais), patenkantys organizm iš išor s. Energetiniai žmogaus k no srautai specializuojasi pagal savo funkcijas. Vieni iš j valdo bendr organizmo fiziologij , veikia betarpiškai vidin s sekrecijos organus bei 168
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006