Ir kuo grubesnius dažnius leidžiasi minties forma, tuo ryškiau išreikštas neigiamas mintis ir emocijas generuoja žmon se, su kuriais ji yra s sajoje.Griaunamosios minties formos pakei ia žmogui Diev ir Jo energijas, orientuodamos egoistini jausm bei emocij tenkinim . Visas jo d sys yra orientuotas save, savo subjektyv pasaul , tod l visas Pasaulis jam yra vien tik iliuzija, holograma. Tai lygia tas pats, kaip su naujagimiais: pirmus gyvenimo m nesius jie visiškai koncentruoti save, savo vidinius procesus, nieko nežino apie išorin pasaul , vidin b kl jiems yra pati svarbiausia. Augant, prad damas žadinti savo S mon , orientuodamas j didel išorin pasaul , vaikas sisavina jo objektyvius procesus. Šiuo periodu yra labai svarbu, kad jo t vai b geri mokytojai ir pad jam teisingai susiorientuoti šiame pasaulyje, pažadinti S mon , o ne užmigdyti (kas dabar vyksta labai tiesiog pasibais tinai). Deja, daugelio žmoni , gyvenan Žem je, S mon miega ir orientuota subjektyvius poj ius. Toki b kl žmon s išsaugo vis savo gyvenim , taip nei karto ir neatsibud iš miego. Gamta gudri ir išmintinga: ji parod per vaikus, kad reikia bijoti miegan ios S mon s. Juk jeigu vaikas, augdamas, išsaugot savo vidin susikaupim , tai išskyrus savo vidini poj pažinimo, jis nesugeb nieko suprasti. Didysis pasaulis, kur jis at jo, taip ir likt jam uždara knyga. Mes gi sigudriname miegoti vis gyvenim , supanaš mažamet vaik . Minties formoms mieganti S mon yra naudinga. Žmoni nežinojimo d ka jos gyvena, kaupia j gas ir klesti. J tikslas – nuvesti žmog jo jausm , emocij , pom gi pasaul , sukeliant saldžias svajones apie „sapn karalyst “, paduodant j kaip vienintel galim gyvenimo realizavimo b . Tokiu b du, minties formos virsta visišku žmogaus bei visos Žmonijos valdovu. Orientuodamos žmog emocij bei nor (kurie remiasi šiomis minties formomis) tenkinim , jos nuveda j iliuzij , nesibaigian vil bei l kes labirint . Vietoj to duoda gyvenimo iliuzij , pasireiškian gyvulišk instinkt tenkinimu. Meil kaip harmoninga vyro ir moters s junga virsta seksualini poreiki tenkinimu. K rybin realizacija išsilieja mokslo ir technikos progres , su jos technologišku proveržiu. Tvarkydamas savo gyvenim , žmogus siekia savo rankose dauginti techninius civilizacijos laim jimus, ir šiame šurmulyje ir pseudok ryboje praeina visas jo gyvenimas. Jis miršta, taip ir nepažin s sav s ir to Gyvenimo, kuris egzistuoja už jo subjektyvi poj rib . Filosofai seniai ir be jokio rezultato gin ijasi d l objektyvaus derinimo su subjektyviu. O tarp kitko tai yra tos pa ios B ties Dvilypumo pasireiškimas. Gimdamas Žem je, žmogus pradeda suvokti save, koncentruodamasis savo fiziologinius procesus, nagrin damas save, savo k ir tas savirealizacijos galimybes, kurias šis k nas jam duoda. Žmogus lavina savo subjektyvius poj ius. Toliau jis susipaž sta su materialiuoju pasauliu ir per s veik su juo sužino jo objektyvius procesus. Švytuokl persik priešing kraštutin tašk . Kaip matote, v l nieko naujo: tas pats Dvilypumas. Žmogaus suvokimo save( subjekt ) ir išorin pasaul ( objekt ) lygmenyje – jo gyvenimas praeina nuolat šioms priešyb ms pereinant vienai kit . M užduotis (jeigu norime s kmingai pragyventi gyvenim ) yra tame, kad neduoti Gyvenimo Švytuoklei (jud jimui) pakibti viename iš kraštutini negyv tašk (subjektyvaus arba objektyvaus gyvenimo vertinimo). Svyruokl s jud jimas tarp ši gyvenimo suvokimo vertinim turi vykti nuolat ir nesustojant. Tam, kad tai pasiekti, žmogus turi, iš vienos pus s, pažinti dabar subjektyvius psichinius (mentalinius) procesus ir tas galimybes savirealizacijai, kurias jie jam duoda. Iš kitos pus s, pažindamas objektyv Pasaul per veik su juo, per visos K rinijos pažinim , jau naujame sis moninimo lygmenyje, gali realizuoti jame savo subjektyvias savybes ir galimybes, tai yra k rybiškai realizuoti save. Užtenka Gyvyb s Švytuoklei eilin kart daeiti iki vieno iš kraštutini savo jud jimo 137
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006