Kon s t a nt i n a s Ti š k e v i č iu s
Li e t u v o s
i s t o ri j o s
i n s tit u t a s
Konst ant i nas Tiške v ič ius
h i d ro g r af iniu, istor iniu, arche ol o g in iu ir e t no g raf iniu p ož iūr iu
antra laida lietuvių kalba Parengė
Reda Griškaitė Iš lenkų kalbos vertė
Irena Katilienė
M i n ti s Vilnius, 2013
UDK 908(474.5) Ti-135
Knygos leidimą parėmė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija
Recenzentai: habil. dr. Aldona Prašmantaitė dr. Vykintas Vaitkevičius
ISBN 978-5-417-01065-1
© Vertimas į lietuvių kalbą, Irena Katilienė, 2013 © Eilių vertimas į lietuvių kalbą, Albinas Bernotas, 1992 © Parengimas, komentarai, įvedamasis straipsnis, Reda Griškaitė, 2013 © MINTIS, 2013
Turinys
Reda Griškaitė Dar kartą Neries keliu, arba Pratarmė antrajai Konstantino Tiškevičiaus knygos laidai lietuvių kalba X Juozapas Ignacijus Kraševskis Šviesaus atminimo grafas Konstantinas Tiškevičius
XXI
Konstantinas Tiškevičius Pratarmė XXVIII I. „Miela Neris, mūs upelių gimtinė...“
1
II. „Prieš pradedant aprašinėti kokį nors dalyką...“ III. „Prie tilto Kamene...“
23
39
IV. „Prekyba Nerimi, Nemunu...“
50
V. „Už poros nepilnų varstų nuo Kastykų...“ VI. „Birželio 10 dieną, šeštą valandą ryto...“ VII. „Eiti miegoti dar buvo lyg ir anksti...“ VIII. „Buvo ketvirta po vidurdienio...“
67
78
97
105 V
IX. „Atėjo rytas...“
119
X. „Gražuolė mūsų upė...“
129
XI. „Bistryčioje savo darbus baigėme...“ XII. „Įveikę Avino rėvą...“
148
162
XIII. „Liucionyse nuo ryto rengėmės užrašyti...“ XIV. „Verkiai nuo seniausių laikų...“
168
177
XV. „Kapstytis po nuolaužas Viršupyje...“
186
XVI. „Kiekvieno žmogaus gyvenime esama iškilmingų akimirkų...“ XVII. „Vos tik atsisveikinau su savo kolegomis...“
212
XVIII. „Nuo Karmaziniškių 20 varstų iki Druskinės...“
223
XIX. „Sykiu su Kernavėle baigiasi aukšti pakrantės kalnai...“ XX. „Kaip malonus sapnas, kaip žavingos svajonės...“
265
XXII. „Gamtos teisėse glūdi visa ko susiejimas tarpusavyje...“
XXIV. Apie liaudies dainą
235
251
XXI. „Kas tik iš plaukiančiųjų Nerimi sveiką kailį išnešė...“
XXIII. Neries upės statistika
202
277
281
295
Dainuškos iš Barysavo apskrities 336 Barysavo apskrities valstiečių liaudies dainos 345 Vileikos apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Švedų kaime 353 Švenčionių apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Daniušavoje 358 Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Bistryčioje 370 Vilniaus apskrities valstiečių liaudies dainos, surinktos Nemenčinės parapijoje 376 Trakų apskrities valstiečių liaudies dainos 385 VI
Liaudies dainos iš Dūkštų apylinkių 395 Kauno apskrities valstiečių liaudies dainos 400
Išplėstinis Konstantino Tiškevičiaus knygos Neris ir jos krantai turinys
408
Priedai 1. 1860 metų sausio 11 (23) dienos Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos posėdžio protokolo fragmentas 2. Jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto Neries aukštupio žemėlapio (1857–1860) metrika 416 3. Jurgio Šantiro ir Konstantino Tiškevičiaus parengto dvylikos didžiausių Neries rėvų atlaso (1859) metrika 417
412
Iliustracijų sąrašas 418 Šaltiniai ir literatūra 423 Santrumpos ir į tekstą įterpti ženklai 442 Asmenvardžių rodyklė 443 Vietovardžių rodyklė 467 Konstanty Tyszkiewicz Wilija i jej brzegi, pod względem hydrograficznym, historycznym, archeologicznym i etnograficznym Streszczenie 487 Konstanty Tyszkiewicz The River Neris and its Surroundings from the Hydrographic, Historical, Archaeological and Ethnographical Perspective Summary 492
VII
Antraštinio Konstantino Tiškevičiaus knygos Wilija i jej brzegi lapo vinjetė
Konstantinas Tiškevičius. XIX a. 6–7-asis dešimtmetis (?)
Dar ka rtą N e r ie s k e l i u , a r ba Pr ata r m ė antr a j a i K on s ta n t ino Ti šk e v ič i a u s k nyg o s l a ida i l ie t uv i ų ka l ba
1
Konstanty hr[abia] Tyszkiewicz, Wilija i jej brzegi, pod względem hydrograficznym, historycznym, archeograficznym i etnograficznym, dzieło pośmiertne, wydanie illustrowane, Drezno, drukiem i nakładem J[ózefa] I[gnacego] Kraszewskiego, 1871. 2
Žr. Konstantinas Tiškevičius, Laiškas iš Lahoisko Adomui Zavadzkiui į Vilnių, 1860 m. lapkričio 17 (29) d., LMAVB RS, f. 7, b. 14, l. 2r. 3
Dr. J[ózef] Ł[epkowski], „Brzegi Wilii przez K[onstantego] Tyszkiewicza. Drezno. Druk J[ozefa] I[gnacego] Kraszewskiego“, Przegląd Literacki, 1871, dnia 2 lutego, s. 315.
X
Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro šimto metų po knygos Wilija i jej brzegi („Neris ir jos krantai“)1 pasirodymo, galime drąsiai teigti: grafo Konstantino Tiškevičiaus (Konstanty Tyszkiewicz vel Konstanty hrabia Tyszkiewicz, 1806–1868) lūkesčiai neapvylė – šis kūrinys ne tik „atnešė naudą“, bet ir sukėlė „visuotinį džiaugsmą mūsų krašte“2. Knygos, o plačiąja prasme ir Tiškevičiaus idėjos sklaida Lietuvoje įspūdinga. Štai keletas svarbiausių datų: 1857-ieji – Tiškevičiaus ekspedicija Neries upe – didžiausia ir žymiausia XIX a. geografinė kelionė buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, be to, viena įspūdingiausių asmeninių, vieno žmogaus iniciatyvų. Šioje kelionėje gimsta sumanymas ją aprašyti ir išleisti atskira knyga. 1871-ieji – Drezdene, jau po Tiškevičiaus mirties, sūnaus Oskaro Tiškevičiaus (Oskar Tyszkiewicz, 1837–1897) pastangomis Juozapo Ignacijaus Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski, 1812–1887) spaustuvėje pasirodo pirmoji knygos Wilija i jej brzegi laida, nors leidimą spausdinti Vilniaus cenzūros komitetas buvo davęs dar 1860 m. gruodžio 30 (1861 m. sausio 11) dieną (Sic!). Taigi knyga pasaulį išvysta dažnai Tiškevičiaus lankytoje Saksonijos Karalystės sostinėje, o ne jo numylėtame, bet po 1863–1864 m. sukilimo neatpažįstamai pasikeitusiame (taip pat ir cenzūros srityje) Vilniuje. Tais pačiais 1871-aisiais Krokuvoje leidžiamame žurnale Pamiętnik Literacki („Literatūros dienoraštis“) pasirodė pirmoji ir, deja, vienintelė recenzija šiam Tiškevičiaus kūriniui3. Jos autorius – garsus lenkų archeologas, paminklosaugininkas, publicistas, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos tikrasis narys nuo 1858 m. Józefas
D ar kar tą Ner ies keliu ,...
Aleksanderis Łepkowskis (1826–1894). Ir nors garbusis recenzentas manė, kad ši lietuviška upės monografija savo moksliniu lygiu kiek nusileidžia analogiškiems vokiečių ir prancūzų autorių darbams, vis dėlto negalėjo paneigti meninės ir poligrafinės knygos vertės, teigė, kad „ponas Kraševskis savo tipografinį verslą visiškai priartino prie europinio lygio“4. Kad ir kaip ten būtų, veikalas buvo išspausdintas ne tik profesionaliai, bet ir su dideliu pietizmu. To negalėjo nepastebėti pirmieji Tiškevičiaus veikalo skaitytojai. ~1874–1880 – Tiškevičiaus knygos įkvėptas vienas žymiausių XIX a. Lietuvos fotografų Juozapas Čechavičius (Józef Czechowicz, 1818– 1888) leidžiasi tuo pačiu „Neries keliu“, norėdamas fotografijose įamžinti tas upės vietas, kurias kadaise pieštuku ir teptuku užfiksavo Tiškevičių lydėjęs dailininkas Marcelinas vel Marcelijus Januševičius (Marceli Januszewicz vel Jaunuszkiewicz, 1802 vel 1806 – po 1863). Čechavičiaus kelionės rezultatas – dvidešimt aštuonių nuotraukų rinkinys Album brzegów Wilii („Neries krantų albumas“), dabar saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 1931-ieji – 1932-ieji – hidrografas Steponas Kolupaila (1892–1964) Tiškevičiaus ekspediciją, tuomet parengtą Neries žemėlapį, taip pat ir pačią knygą Wilija i jej brzegi pirmą kartą išsamiai pristato lietuviškoje spaudoje5. „Lietuvos hideografijai [Sic!], – rašė Kolupaila, – Tiškevičiaus veikalas neturi didelės mokslinės vertės, nes autorius šioje srityje tebuvo diletantas, bet knyga dar ilgai nenustos savo reikšmės, kaip praeito šimtmečio romantizmo paminklas, kaip gyvas kelionės aprašymas ir kaip gražus leidinys bendrai.“6 1939-ieji – Steponas Kolupaila su dviem studentais – H. Jonaičiu ir J. Puodžiūnu ir vėl plaukia „Neries keliu“. „Prisimindami K. Tiškevičiaus išgyvenimus“, ne tik išmėgina pavojingąsias rėvas, bet ir aplanko grafo aprašytas Žadiškes, Mykoliškes, Buivydžius, Balingradą, Nemenčinę, Vilnių, Kernavę, Čiobiškį, Jonavą. Iš viso per dvi savaites Nerimi nuplaukia 366 km. Visą kelionę nuolat lygina Tiškevičiaus ir savo patirtus įspūdžius7. 1985-ieji – geografas Česlovas Kudaba (1934–1993) išspausdina populiarųjį savo kelionių Nerimi (o jų būta ne vienos!) aprašymą8, kuriame nuolat remiamasi Tiškevičiaus monografijoje pateiktais faktais, jie lyginami ir analizuojami. Knygelėje pateikta ir kūrinio Wilija i jej brzegi fragmentų bei iliustracijų. Leidinys išverčiamas ir į baltarusių kalbą. XI
4
Ten pat. 5
Steponas Kolupaila, „Lietuvos upių monografijos“, Židinys, 1931, Nr. 7 (79), liepos mėn., p. 20–28; 1932, Nr. 8–9 (92–93), rugpjūčio– rugsėjo mėn., p. 131–135; Steponas Kolupaila, „Neriai tirti ekspedicija prieš 75 metus“, Naujoji Romuva, 1932, Nr. 42 (94), p. 900–901. 6
Steponas Kolupaila, „Lietuvos upių monografijos“, p. 27. 7
Plačiau apie tai žr. S[teponas] Kolupaila, „Narutis ir Neris“, Kosmos, 1940, sausis–kovas, p. 49–64; Steponas Kolupaila, „Narutis–Vilnius–Kaunas 1939 m[etais]. Medžiaga monografijai apie Nerį“, Aidai, 1957, gruodžio mėn. (Nr. 10), p. 464–469. 8
Česlovas Kudaba, Nerimi, Vilnius: Mintis, 1985.
D ar kar tą Ner ies keliu, . . . 9
Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis, iš lenkų k[albos] vertė Vytautas Būda, Vilnius: Mintis, 1992. 10
Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspedicija, Vilnius: Mintis, 2010, p. 18. 11
Konstanty hr[abia] Tyszkiewicz, Wilija i jej brzegi = Neris ir jos krantai, pakartotinė 1871 m[etų] knygos originalo laida, knygos leidybą organizavo Grażyna Gołubowska, Vilnius: Atkula, 2008. 12
[Przedmowa], ten pat, be lapų numeracijos. 13
Reda Griškaitė, Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009. 14
UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinis registras, Vilnius: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2009, p. 15, Nr. 26.
1992-ieji – kalbininkas Vytautas Būda Tiškevičiaus kūrinį paskelbia ir lietuviškai – šį kartą Vilniuje9. Netrukus knyga Neris ir jos krantai, be kita ko, su puikiais poeto Albino Bernoto eilių vertimais, tampa vienu skaitomiausių XIX a. Lietuvos raštijos kūrinių. Be šios knygos jau neįsivaizduojamas joks vandens žygis Nerimi. 2007-ieji – lygiai po 150-ties metų baltarusiai ir lietuviai pakartoja Tiškevičiaus kelionę. Šios kompleksinės mokslo ekspedicijos tikslas – ne tik atlikti lyginamuosius tyrimus, t. y. „nustatyti Neries pokyčių mastą ir pobūdį per 150 metų“ (atskaitos tašku buvo pasirinktas Tiškevičiaus knygoje pateiktas upės aprašymas), ne tik surinkti duomenis, „kurie tapo reikšmingi XX a. istorijos įvykių verpetuose ir sparčių tradicinės – senosios kultūros pokyčių akivaizdoje“, bet ir siekti, kad šie nauji faktai taptų „ateities lituanistinių tyrimų šaltiniu“10. 2008-ieji – Vilniuje fondo Pomoc Polakom na Wschodzie („Pagalba lenkams Rytuose“) lėšomis išspausdinama pakartotinė knygos Wilija i jej brzegi laida originalo kalba11. „Plaukimas Nerimi su grafo Tiškevičiaus knyga, – rašo šio leidybinio projekto rėmėjai, – tai kelionė per lenkų, lietuvių, baltarusių istoriją, kelionė per daugybę kalbų, religijų, per turtingą kultūrą, kurios neįmanoma suvokti be lenkų, lietuvių, senosios baltarusių, lotynų ir rusų literatūros.“12 2009-ieji – pirmą kartą smulkiai aprašoma Tiškevičiaus monografijos sukūrimo ir leidybos istorija, atidžiau pažvelgiama ir į jos autoriaus biografiją, panaudojama ir gausi ikonografinė medžiaga. Tarp knygos iliustracijų išsiskiria unikalūs, iki šiol neskelbti Tiškevičiaus kelionės kolegos ir bičiulio Marcelino Januševičiaus piešiniai13. Tais pačiais 2009-aisiais per 1857-ųjų ekspediciją Tiškevičiaus ir jo pagalbininko Jurgio Šantiro vel Šantyrio (Jerzy Szantyr, ~ 1800 – po 1860) pradėtas, o po trejų metų baigtas rengti Neries aukštupio žemėlapis įtraukiamas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą – Lietuvos dokumentinio paveldo garbės sąrašą14. Nuo 2005 m. į šį registrą jau įrašyti 39 objektai, kuriuos pasiūlė Lietuvos atminties institucijos – archyvai, bibliotekos, muziejai ir atrinko ekspertai. Taip Tiškevičiaus ir Šantiro atlasas atsidūrė tarp tokių XIX a. dokumentinio paveldo šedevrų kaip albumas Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis („Auksinė Vilniaus medicinos draugijos knyga“), Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis Taislius augyminis („Augalų sistema“) ar Jono Rustemo piešiniai ant beržo tošies.
XII
D ar kar tą Ner ies keliu ,...
2010-ieji – kaip ir kadaise Tiškevičiaus mokslo kelionę, taip ir XXI a. 2007-aisiais pakartotą, vainikuoja Knyga (kol kas tik pirmoji jos dalis)15. Kaip ir Tiškevičiaus, taip ir naujos knygos apie Nerį autoriaus – archeologo Vykinto Vaitkevičiaus dėmesys sutelktas į pačią upę, į ją supančią aplinką, pakrančių gyventojus bei visas jų išsaugotas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Panašus ir abiejų knygų žanras – pirmiausia asmeniniais dienoraščiais paremtas mokslo kelionės aprašymas. Kaip ir Tiškevičiaus Drezdene išspausdintos, taip ir šiandieninės, Vilniuje paskelbtos knygos autoriui svarbus ne tik žodis, bet ir vaizdas. Neabejotinas ir kitas kūrinių autorių panašumas – neslepiama meilė aprašomajam objektui. Tais pačiais metais – dar du įspūdingi Tiškevičiaus minties sklaidos įrodymai: režisieriaus Vytauto Domaševičiaus dokumentinis filmas „Neris ir jos krantai. Po 150 metų“ ir žymaus geodezininko, kartografo, istorinės kartografijos propaguotojo, Aerogeodezijos instituto muziejaus tvarkytojo Romualdo Girkaus parengtas skaitmeninis leidinys „Nerimi nuo ištakų iki Nemuno“16. Tiškevičiaus Neris ir jos nūdiena menininko ir taip artimai mūsų žemę pažįstančio žmogaus potyryje. Tos Upės mumyse vis daugiau.
15
Knygos metriką žr. šio leidinio p. XII, išnašą 10. 16
„Nerimi nuo ištakų iki Nemuno“ (DVD), sudarė Romualdas Girkus, programavo Šarūnas Lazauskas, apipavidalino Zinaida Orlovaitė, Deimė Gujaitė, Kaunas: Aerogeodezijos institutas, Lietuvos kartografų draugija, Neries regioninio parko direkcija, 2010. 17
Žr. Walerjan Kalinka, Żywot Tadeusza Tyszkiewicza, Poznań, w Księgarni Jana Konstantego Żupańskiego, 1853, s. 2.
2011-ieji – Tiškevičiaus kūrinys parengiamas antrajai laidai lietuvių kalba. Tokia anaiptol ne visa, bet iškalbinga chronologija. Nuo šiol galėsime skaičiuoti ir dvi Tiškevičiaus veikalo laidas lietuvių kalba. Džiugu, nes kiekvienas toks prisilietimas prie kūrinio Wilija i jej brzegi – ir nauja galimybė atsigręžti tiek į pagrindinį šio kūrinio objektą – Nerį, tiek ir į jo autorių, pagrįstai vadinamą tos upės istoriografu. O Tiškevičius tikrai vertas plunksnos, tai išskirtinė XIX a. figūra, tam tikru požiūriu net pranokstanti tokius grandus kaip Mykolas Balinskis, Adomas Honorijus Kirkoras, Teodoras Narbutas, pagaliau jo žymusis brolis Eustachijus Tiškevičius. Jau 2007 m., kai pirmą kartą atidžiau pažvelgiau į Tiškevičiaus biografiją, nebuvo galima nepastebėti dviejų, mano galva, esminių Tiškevičiaus asmenybės bruožų – jo universalumo, pasireiškusio ypatingais gabumais ekonomikai, finansams, teisei, ūkininkavimui, o šalia to ir ne menkesniu archeologijos bei istorijos mokslo, literatūros, meno, bibliofilijos ir kolekcionavimo išmanymu, ir tarytum visa tai vainikuojančio giliausiai, subtiliausiai suvokto patriotizmo. Pastarasis bruožas, tas vaizdžiai tariant, „vienintelis maršas – maršas į tėvynę“, būdingas kone visai XIX a. pradžios buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės bajorų kartai, taip pat ir Tiškevičiams17. XIII