Lietuvių kalendorinės šventės: iš Jono Balio palikimo by www.mintis.eu

MINTIS VILNIUS, 2013

UDK 398.3(474.5) Ba238

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

ISBN 978-5-417-02339-2

Turinys

Europietiškosios etnologĳos profesionalo Jono Balio palikimas 15 Pratartis I. Kalėdų papročiai ir burtai 27 Kūčios 27 Kūčių burtai apie ištekėjimą bei vedimą 43 Kalėdos 47 Kalėdų žaidimai 48 Naujieji metai

55 II. Užgavėnės 1. Persirengėliai ir kaukininkai 55 a) Apie persirengėlius apskritai 55 b) Užgavėnių žydai 57 c) Elgetos ir čigonai 61 d) Gyvulinės kaukės 63 Arklys 63 Ožys 64 Gervė 66 Malpa (beždžionė) ir kiti gyvuliai 67 e) Demoniškos būtybės 68 f) Pamėklės (Morė, Kotrė ir kt.) 69 g) Laistymasis vandeniu 75 h) Triukšmavimas ir „muzika“ 78 i) Valgių ir daiktų grobimas 79 j) Pamėklės sudeginimas arba paskandinimas 79 2. Lašinskio ir Kanapinskio kova (muštynės) 80 3. Pasilinksminimai 83 4. Užgavėnių valgiai 85 5. Būrimai su Užgavėnių valgiais 90

6. Spėjimai iš Užgavėnių oro 92 7. Spėjimai apie vedybas 92 8. Ką Užgavėnėse reikia daryti (dirbti) 93 a) Pasivažinėjimai 93 b) Kiti darbai 97 9. Ko Užgavėnėse negalima dirbti (daryti) 99 10. Įvairūs kiti būrimai 101 11. Pelenų diena (Peleninė) 101 12. Kaladės vilkimas 103 13. Pusiaugavėnis 105 III. Verbos, Didžioji savaitė, Velykos 111 1. Verbų sekmadienis 111 2. Didžioji savaitė 114 a) Didysis ketvirtadienis 115 b) Didysis penktadienis 119 c) Didysis, arba Velykų, šeštadienis 120 Pašventinta ugnis 121 Pašventintas vanduo 121 3. Velykų naktis 122 4. Velykų rytas 123 a) Vandens magija 123 b) Saulės šokinėjimas 125 c) Einant aplink bažnyčią 126 d) Kiti burtai (apie blusas, peles) 128 5. Lenktyniavimas Velykų rytą 129 6. Velykų pusrytis (Atsigavėjimas) 130 7. Velykų kiaušiniai: simbolika, magija, žaidimai 8. Vaikų kiaušiniavimas 134 9. Dzūkų lalauninkai 135 10. Būrimai su Velykų valgiais 141 11. Rūpinimasis naminiais gyvuliais 143 12. Supimasis 145 13. Svečiavimasis 146 14. Spėjimai iš Velykų oro 146 15. Įvairūs būrimai ir spėjimai 147 16. „Ledų diena“ 150 IV. Nuo Jurginių iki Devintinių 153 1. Jurginės (kovo 23 d.) 153 Pirmasis bandos išginimas 165

131

Varymas per kiaušinius 166 Karvės ir pienas 167 Plakimas rykšte (verba) 168 Gyvulių smilkymas 168 Naminių paukščių apsauga 169 Magiški daiktai 171 Duona, druska ir kt. 173 Kad gyvuliai nepasimestų 174 Kiti būrimai 175 Piemens vaidmuo 175 2. Šv. Morkus (balandžio 25 d.) 176 3. Kryžavos dienos 177 4. Šeštinės 179 5. Sekminės 180 a) Berželiai ir žalumynai 180 b) Karvių vainikavimas, piemenų šventė c) Rugelių lankymas 189 d) Kitos pramogos 192 e) Merginų pramogos ir būrimai 193 f) Sekminių vanduo 193 g) Įvairūs Sekminių tikėjimai 194 6. Devintinės 195 V. Joninių papročiai ir tikėjimai 201 201 Joninių ugnys: laužai ir kartys 207 „Raganų“ deginimas 207 Degančių lankų ritinimas 207 Namų židinio įžiebimas 207 Kupoliavimas 211 Vainikai 211 Sūpuoklės 211 Šv. Jono vabalėliai 213 Joninių rasa ir vanduo 214 Raganos, laumės, deivės 218 Raganų susirinkimas (sabbath) 221 Paparčio žiedas 225 Skruzdėlių kodylas 226 Joninių saulė 227 Karvių užbūrimas 232 Spėjimai apie vedybas 233 Vainikai ir gėlės

181

Sapnai 237 239 Kiti vedybiniai spėjimai 242 Meilės būrimai 243 Būrimai turtui įsigyti 244 Javai ir derlius 245 Vabzdžiai ir kenkėjai 246 Oras 247 Įvairūs būrimai VI. Visų Šventųjų šventė ir Vėlinės (lapkričio 1–2 d.) 265 Vėlių maitinimas

261

Europietiškosios etnologijos p r o f e s i o n a l o J o n o B a l i o p a l i k i m a s1 „Lietuva yra aukso duobė etnologijos mokslui, ten esanti medžiaga dar gyva, o tuo tarpu kituose kraštuose toji pat medžiaga jau seniai išmirusi, kartais nė pėdsakų nepalikusi“. Sigurd Erixon, 1938.

XX amžiaus Lietuvos etnologijos ir folkloristikos mokslus būtų sunku įsivaizduoti be dr. Jono Balio darbų. Pagal to meto Centrinėje ir Rytų Europoje vyravusią Volkskunde disciplinos lietuviškąjį atitikmenį save laikydamas tautotyrininku, J. Balys bandė sujungti abi minėtąsias disciplinas, šiandien vadinamas europietiškosios etnologijos vardu. Dėl pagrindinių savo kaip tyrinėtojo, universitetų dėstytojo bei tyrimų organizatoriaus darbų, be abejonės, jis laikytinas lietuvių ir lyginamosios tautosakos studijų klasiku. Jonas Balys gimė 1909 m. liepos 2 dieną Krasnavos vienkiemyje, Kupiškio valsčiuje. Jau nuo penkiolikos metų pradėjęs savarankiškai gyventi, 1924 m. jis įstojo mokytis į Panevėžio mokytojų seminariją. Užsidirbdamas pragyvenimui pamokomis ir kurį laiką gaudamas stipendiją, tuometinių seminarijos mokytojų – liaudies kultūros puoselėtojų – Petro Būtėno ir Jurgio Elisono įkvėptas, J. Balys gyvai susidomėjo liaudies buitimi ir kultūra: rinko tautosaką, liaudies meno paminklus2. Sudominti jaunuolį tautosaka ir etnografija nebuvo sunku, nes jo vaikystė prabėgo namuose, pilnuose motinos dainuojamų kupiškėniškų dainų. J. Balys jau Panevėžyje atsiskleidė kaip tradicinių liaudies kultūros dalykų rinkimo organizatorius. Seminarijoje jis vadovavo moksleivių Tautotyros žinių 1

Šis papildytas ir pataisytas straipsnis parengtas pagal autoriaus tekstą, paskelbtą knygoje − Balys Jonas, Lietuvių kalendorinės šventės, Vilnius, 1993, p. 302−307. Lietuvos mokslų akademijos archyvas, f. 1, ap. 9, s. v. 25: Jono Balio asmens byla (toliau – LMAA).

Ba238

Balys, Jonas Lietuvių kalendorinės šventės: iš Jono Balio palikimo / sudarytoja Ieva Puluikienė. – Vilnius: Mintis, 2013. – 272 p. ISBN 978-5-417-02339-2 Knygoje skelbiama J. Balio surinkta tautosakinė medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis, apeigomis ir papročiais, papildyta trumpomis esminėmis pastabomis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, skiriama etnografams ir visiems, besidomintiems lietuvių kultūra ir istorija. UDK 398.3+394](474.5)

LIETUVIŲ KALENDORINĖS ŠVENTĖS: iš Jono Balio palikimo Sudarytoja, redaktorė Ieva Puluikienė Knygos dailininkas Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Leidykla MINTIS, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Spaustuvė UAB „Petro ofsetas“, Savanorių pr. 174D, LT-03153 Vilnius