Kino teorija: įvadas per juslių prizmę by www.mintis.eu

T homas E ls ae ss e r Ma lte Hage ne r

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

T homas E ls ae ss e r Ma lte Hage ne r

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę Iš anglų kalbos vertė

R i ma B e r t aš av i č iūtė

M I NT I S VILNIUS

UDK 791.43 El-168

Versta iš Thomas Elsaesser, Malte Hagener Film Theory: An introduction through the senses. Routledge, 2010

Kny gos l e i d i mą rė mė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas

Serijos „Kino raštai“ sudarytoja

Natalija Arlauskaitė

ISBN 978-5-417-01050-7

Tur inys

Padėka

Įvadas: Kino teorija, kinas, kūnas ir juslės 1. Kinas kaip langas ir rėmas

2. Kinas kaip durys – ekranas ir slenkstis 3. Kinas kaip veidrodis ir veidas

71 103

4. Kinas kaip akis – žiūrėjimas ir žvilgsnis 5. Kinas kaip oda ir lytėjimas

135

6. Kinas kaip ausis – akustika ir erdvė 7. Kinas kaip smegenys – protas ir kūnas

159 183

Išvados: skaitmeninis kinas – performuoti kūną ir jusles

Bibliografija Filmų rodyklė

225 235

Asmenvardžių rodyklė

244

207

Pad ė k a Šios knygos pradžia – septynių paskaitų ciklas, kurį Thomas Elsaesseris pirmąsyk skaitė Amsterdamo universiteto tarptautinės kino ir televizijos studijų programos magistrantams (2005–2006 m.). Jam sumaniai talkino dvi doktorantės – Marijke de Valck ir Ria Thanouli, kurių entuziazmas ir vertingi pasiūlymai įtikino, kad projektą verta plėtoti. Kitais metais savąjį nuovokių komentarų sluoksnį pridėjo Patricia Pisters ir Tarja Laine – tuo metu pagal pradinį modelį jos pačios jau buvo parengusios kursus. Paskaitų užrašai ir komentarai buvo nusiųsti Malte’i Hageneriui, kuris išvertė juos į rišlią vokiečių kalbą, sykiu suformuodamas skyrius ir pagyvindamas tekstą savo paties pastabomis bei analizėmis. 2006–2007 m. žiemą tekstas dar kelissyk keliavo pirmyn ir atgal, kol Thomas Jeilio universitete dėstė atsidavusių ir kovingų bakalaurantų grupei, kurių atliktos samplaikos (mash ups) iš Ingmaro Bergmano, Andrejaus Tarkovskio, Douglaso Sirko, Alaino Resnais, Anthony Manno ir kt. filmų atvėrė visiškai naują galimybę – priversti filmus mąstyti savo pačių teoriją. Vokiškoji versija pagaliau pasirodė 2007 m. lapkritį; ją leidžiant smarkiai gelbėjo konstruktyvi bei kritiška Balthasaro Haussmanno ir Steffeno Herrmanno parama. Teigiamų atgarsių lavina paskatino išversti vokiškąjį rankraštį į anglų kalbą – ypač dėl to, kad radome išskirtinę vertėją Gabrielą Stoicea, kuri atsidavė projektui gerokai labiau, nei reikalavo pareiga. Už tai, kad galiausiai nusprendėme perrašyti kone kiekvieną skyrių, pridėti naują įvadą bei išvadinį skyrių apie skaitmeninį kiną ir jusles, esame dėkingi vien konstruktyviai įvairių anoniminių leidyklos „Routledge“ skaitytojų kritikai. Jiems, kaip ir akyliems savanoriams skaitytojams Jeilyje (Michaelui Andersonui, Ryanui Cookui, Michaelui Cremeriui, Victorui Fanui, Seunghoon Jeongui, Patrickui Noonanui, Jeremi’ui Szaniawski’ui), tariame ačiū. Naujosioms išvadoms pravertė Damiano Gorczany ir Patricios Prieto Blanco pagalba. Kiti angliškajai versijai padėję komentarai – Warreno Bucklando, Rios Thanouli ir Craigo Uhlino. Taigi čia bendradarbiauta daug įvairiau, nei nurodo dviejų autorių pavardės viršelyje, – ir nors esame įsitikinę, kad dėl to knyga tik geresnė, visiškai suprantame, jog galiausiai patys skaitytojai ir vartotojai nuspręs, ar mums pavyko pateikti įvadą į kino teoriją. Thomas Elsaesser, Amsterdamas Malte Hagener, Hamburgas 2009 m. rugsėjis

Įvad as K i n o te or i j a, ki nas, kūna s i r j us lė s

I Kino teorija yra beveik tokia pat sena kaip ir pati medija. Kinas išsivystė XIX a. pabaigoje iš pasiekimų fotografijos, mechanikos, optikos ir mokslinės serijinių vaizdų gamybos (chronofotografijos) srityse, bet jo šaknys siekia šimtmečius populiarių pramogų, nuo laterna magica pasirodymų ir fantasmagorijų iki didžiulių panoramų, dioramų, optinių žaislų. Nuo pat pradžių išradėjai, gamintojai, menininkai, intelektualai, švietėjai ir mokslininkai klausdavo savęs apie kino esmę: tai judesys ar intervalas, vaizdas ar raštas; jis sučiumpa erdvę ar kaupia laiką? Nekalbant apie santykį su kitomis vizualizacijos ir reprezentacijos formomis, klausimas dar ir toks: tai mokslas ar menas? O jei pastarasis – ar jis pakylėja ir lavina, ar blaško ir veda iš kelio? Diskusijos sukosi ne vien apie kino specifiškumą, bet ir apie ontologinę, epistemologinę bei antropologinę jo svarbą, ir čia atsakymai svyravo nuo menkinamų (Antoine Lumière: „Kinas – tai išradimas be ateities“) iki skeptiškų (Maksimas Gorkis: „Šešėlių karalystė“) ar triumfuojančių (D. W. Griffith: „Akies esperanto“). Pirmieji kino kaip naujos medijos bandymai vyko ankstyvuoju XX a., ir į „pirmosios kino teorijos“ titulą gali pretenduoti dviejų atstovų – Vachelo Lindsay ir Hugo Münsterbergo – darbai. Pirminis kino teorijos pikas – 3-iasis dešimtmetis, tačiau nei anglakalbiame pasaulyje, nei Prancūzijoje ji nebuvo institucionalizuota (pavyzdžiui, nerado vietos universitetų programose) iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o platesniu mastu – iki 8-ojo dešimtmečio. Kitos šalys sekė pavymui, bet nuo pat 8-ojo dešimtmečio dominavo anglosaksiškoji kino teorija, kurioje dažnai juntama stipri „kontinentinė“ (t. y. prancūzų) įtaka, – tai užtikrino tokie jos privalumai kaip Prancūzijos indėlis ir į priekį išsiveržęs teorizavimas anglų kalba. Štai į tokią transnacionalinę idėjų bendruomenę ir kreipiasi ši knyga – ir siekia ją papildyti. Tai iškart implikuoja pirmąją galimybę pradėti naują įvadą į kino teoriją, skirtą XXI amžiui, – kaip pradžios gairę imti geografines duotis.

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

Pavyzdžiui, prancūziškąją minties liniją, jungiančią Jeaną Epsteiną, André Baziną ir Gilles’į Deleuze’ą, galima atskirti nuo anglakalbių prieigų, nusidriekiančių nuo Münsterbergo iki Noëlo Carrollo. Iš pradžių svarbų vaidmenį vaidino vokiečiakalbė kino teorija – tai nurodo Bélos Balázso, Rudolfo Arnheimo, Siegfriedo Kracauerio, Walterio Benjamino ir Bertoldo Brechto vardai, tačiau po nacionalsocializmo laikotarpio ir Antrojo pasaulinio karo šioje tarptautinėje diskusijoje ji neteko išskirtinės pozicijos. Tą pat galima pasakyti ir apie rusakalbę teoriją iki stalinizmo ir po jo. Tad konkrečių istorinių lūžių ir politinių trūkių žiaurumas išryškina dvi kino teorijos istorijos, paremtos geografija ir kalba, problemas. Negana to, klasifikacija pagal nacionalinius kriterijus ne tik marginalizuotų svarbų kitų šalių įnašą (Italija, Čekijos Respublika, Lotynų Amerika ir Japonija – tik kelios jų) ir it balasto atsikratytų vertimų bei migracijos indėlio, bet ir primestų išorinį (nacionalinį) rišlumą, retai kada atitinkantį teorinių pozicijų, kurios dažniau būna tarptautinės pagal užmojį ir universalistinės pagal intenciją, vidinę logiką. Kita vertus, geografinės duotys gali praskaidrinti diskursinę institucijų, jų strategijų, veiklos ir publikacijų logiką: kino teorija dažnai vystėsi labai arti žurnalų (tokių kaip Cahiers du Cinéma ir Screen), įstaigų (kaip Prancūzijos sinemateka, Britų kino institutas (BFI) ir Niujorko Moderniojo meno muziejus (MoMA), sykiu – greta universitetų katedrų ir netgi festivalių bei parodų. Žvelgiant iš šios perspektyvos, kino teorijos paradigmų (tokių kaip semiotinė, psichoanalitinė ar fenomenologinė) vertimai, perėmimai ir perkėlimai, ypač nuo 7-ojo dešimtmečio, būtų pajungti vietai, rastųsi vadinamieji „kūrybiniai klasteriai“, kuriuos lemtų išoriniai veiksniai, o ne vidinė pačios teorijos dinamika. Formuojantis teorijai svarbų vaidmenį, be abejo, vaidina miestai: Berlynas 3-iuoju dešimtmečiu ir 4-ojo pradžioje, Paryžius 6–7-uoju, Londonas 8-uoju – tačiau yra ir Birmingamas Jungtinėje Karalystėje bei Melburnas Australijoje (kino ir kultūros studijos), ir Niujorkas (avangardinio ir ankstyvojo kino teorijos). Su pagrindiniais miestais nesusiję, tačiau vis viena palankūs kino teorijai savo metu buvo Ajovos universitetas (8 dešimtmetis), vadinamieji naujieji universitetai Britanijoje (9 dešimtmetis), Viskonsino-Madisono universitetas (nuo 9 dešimtmečio; neoformalizmas), Čikagos universitetas (10 dešimtmetis; teoriškai apsišvietusi kino istorija). Dažnai tiek asmeninių ir institucinių veiksnių derinys, tiek intelektinės mados bei kryptys nulemia, kodėl ar kada konkreti vieta gali vaidinti „klasterinės“ zonos vaidmenį, sėkmingai propaguodama konkrečias teorijas, – ypač dėl to, kad į akademinį pasaulį

Įvadas: Kino teorija, kinas, kūnas ir juslės

išleidžia veiklius studentus, rengia svarbias konferencijas, pateikia vaisingų publikacijų1. Iki šiol, kuriant sistemą teorinėms prieigoms prie kino klasifikuoti, įprasčiausia būdavo pradėti nuo svarios skirties tarp formalistinių ir realistinių kino teorijų2. Formalistinės teorijos į kiną žvelgia remdamosi konstrukcija ir kompozicija, o realistinės iškelia kino gebėjimą pateikti iki tol buvusį nepasiekiamą (nemedijuotos) tikrovės vaizdą. Kitaip tariant, „formalistai“ susitelkia į kino dirbtinumą, o „realistai“ kreipia dėmesį į kino medijos (pusiau) permatomumą, neva paverčiantį mus tiesioginiais liudytojais. Pagal šią klasifikaciją, Sergejus Eizenšteinas, Arnheimas, rusų formalistai ir amerikiečių neoformalistai – visi gintų dirbtinę kino konstrukciją (nesvarbu, ar ją grįstų klasikine estetika, politika, ar kognityvizmu), o priešininkai telktųsi po „ontologinio“ realizmo vėliava aplink Balázsą, Kracauerį ir Baziną. Jau patys vardai leidžia numanyti, kad diskusija tarptautinė ir kad ją galima atsekti bent iki 3-iojo dešimtmečio, kai klausimais apie kino kaip medijos specifiškumą ir pobūdį bei apie jo kaip meno formos legitimumą buvo pradedama kino ir medijų avangardo, lygiai pasišventusio tiek teorijai, tiek praktikai, darbotvarkė. Buvo išbandyta ir kitų skirčių, irgi sudėliotų binarinėmis poromis, – pavyzdžiui, normatyvu vs deskriptyvu ar kritikuoti vs palaikyti. Kita gan įprasta prieiga kino teoriją mato kaip žinojimo lauką – žinojimo, kuris ne kuria sau studijų objektą, bet nuolat kaišosi skolintomis plunksnomis ir, atrodo, už sėkmę yra dėkingas tam tikram metodologiniam oportunizmui bei savo paties gebėjimui lanksčiai prisitaikyti prie naujų intelektinių krypčių. Tokia prieiga pabrėžia, jog kino teorija yra kontekstualiai inkorporuota į stambesnius darinius, priklausančius meno istorijai, literatūros teorijai, lingvistikai, kultūros studijoms ir socialiniams mokslams, – bet sykiu paryškina tarpdisciplinines tendencijas, kurios vėliausiai nuo 9-ojo Tolesnę kino studijų institucionalizaciją gali rodyti tai, kad pastaruoju metu pati disciplinos istorija tapo studijų objektu. Žr., pvz.: Dana Polan, Scenes of Instruction: The Beginnings of the U.S. Study of Film, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, 2007; Lee Grieveson, Haidee Wasson (eds.), Inventing Film Studies, Durham: Duke University Press, 2008. 2 Šį sugretinimą randame jau knygoje: Siegfried Kracauer, Theory of Film: The Redemption of Physical Reality, New York: Oxford University Press, 1960. Skirtį išpopuliarino Dudley Andrew knygoje: Dudley Andrew, The Major Film Theories: an Introduction, London, Oxford, New York: Oxford University Press, 1976. 1

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

dešimtmečio bendrai apibūdina humanitarinius mokslus. Žvelgiant iš šios perspektyvos, sinchroninės ar diachroninės idėjų mokyklos turės tokius vardus kaip feministinė (kino) teorija, (kino) semiotika ar kognityvistinė (kino) teorija3. Tolesnė šios klasifikacijos variacija: teorines pozicijas galėtume sujungti dar didesnėmis teminėmis antraštėmis – o tokiu atveju atrodytų logiška, pavyzdžiui, psichologines prieigas atskirti nuo sociologinių, kontekstines antropologines – nuo atidžios analizės ar ikonologinių. Naujesni bandymai sisteminti kino teorijas atsižada šių dažnai poleminių ar normatyvinių klasifikacijų. Vietoj jų siūlo individualių, vienas po kito einančių požiūrio taškų pamainą4. Dėl to atrodo, kad kino teorija teleologiškai artėja tobulumo link, mat kiekviena nauja teorija pagerina ligtolinę. Blogiausiu atveju nusistovi sukamųjų durų efektas: viena prieiga greitai seka kitą, bet nė viena mokykla ar kryptis neįvertinama pagal jokį joms bendrą ar jas apimantį klausimą. Pirmuoju atveju individuãlios perspektyvos egzistuoja vien per tarpusavio santykį arba pirmiausia per santykį su kokiu nors įsivaizduojamu išnykstančiu perspektyvos tašku, o antruoju jos egzistuoja daugiau ar mažiau nepriklausomai, paraleliai ar švytuoklės principu keisdamos viena kitą. Kad paliktume nuošalyje abidvi problemas, savo trajektoriją nusprendėme organizuoti kitaip ir, užuot identifikavę mokyklas bei judėjimus, kino teoriją bandome formuluoti pagal svarbiausią klausimą. Tai leidžia nevardyti tarpusavyje nesusijusių prieigų (taip jas tik supaprastintume), sykiu – išvengti evoliucinio modelio, implicitiškai įtraukiančio siekiamybę, nes tokio modelio logika būtinai esti retrospektyvi ir dėl to tegali likti preliminari. Siūlydami eksplicitinę schemą, ne vien įtraukiame jau egzistuojančias teorines pozicijas bei metame joms iššūkį, bet tikimės ir patys užimti vietą mokslinės diskusijos lauke, sykiu pripažindami istorinį pagrindinio mūsų pačių klausimo situatyvumą.

Žr., pvz., skyrius „Kinas ir psichoanalizė“ arba „Marksizmas ir kinas“ knygoje: John Hill, Pamela Church Gibson (eds.), The Oxford Guide to Film Studies, New York: Oxford University Press, 1998. 4 Žr. dvi kol kas išsamiausias ir labiausiai išbaigtas apžvalgas anglų k.: Francesco Casetti, Theories of Cinema: 1945–1995, trans. Francesca Chiostri, Elizabeth Gard Bartolini-Salimbeni, with Thomas Kelso, Austin, TX: University of Texas Press, 1999 [1993]; Robert Stam, Film Theory: An Introduction, Malden, MA, Oxford: Blackwell, 2000.

235

Fi lmų rod yk lė

„2001: kosminė odisėja“ („2001: A Space Odyssey“, rež. Stanley Kubrick, 1968) 57, 67, 171, 179, 192, 197–199 „24“ (TV serialas, „24“, rež. Robert Cochran, Joel Surnow, 2001–2010) 132 „8½“ („8½“, rež. Federico Fellini, 1963) 94 „9/11 pagal Farenheitą“ („Fahrenheit 9/11“, rež. Michael Moore, 2004) 221 „Amerikietiškas grafiti“ („American Graffiti“, rež. George Lucas, 1973) 173 „Amerikos grožybės“ („American Beauty“, rež. Sam Mendes, 1999) 191, 201 „Ančių sriuba“ („Duck Soup“, rež. Leo McCarey, 1933) 97 „Andalūzijos šuo“ („Un chien andalou“, rež. Luis Buñuel, 1929) 48–49, 109–110, 114 „Angelas“ („Angel“, rež. Ernst Lubitsch, 1937) 66 „Apkerėtas“ („Spellbound“, rež. Alfred Hitchcock, 1945) 189 „Apsipirkimo pasaulių kūrėjai“ („Die Schöpfer der Einkaufswelten“, rež. Harun Farocki, 2001) 44 „Atsargiai! Durys užsidaro“ („Sliding Doors“, rež. Peter Howitt, 1998) 66, 67 „Automobilio sprogimas“ („Explosion of a Motor Car“, rež. Cecil M. Hepworth, 1900) 91 „Avarija“ („Crash“, rež. Paul Haggis, 2004) 15, 135–137, 143 „Avinėlių tylėjimas“ („The Silence of the Lambs“, rež. Jonathan Demme, 1991) 123–124, 141–142, 186 „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ („Fear and Loathing in Las Vegas“, rež. Terry Gilliam, 1998) 67 „Baimė žudo sielą“ („Angst essen Seele auf “, rež. Rainer Werner Fassbinder, 1974) 97

236

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

„Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“, rež. Ridley Scott, 1982) 104–105, 104, 140–141 „Bėgant laikui“ („Im Lauf der Zeit“, rež. Wim Wenders, 1976) 173 „Bėk, Lola, bėk“ („Lola rennt“, rež. Tom Tykwer, 1998) 201 „Blogio prisilietimas“ („Touch of Evil“, rež. Orson Welles, 1958) 64–65 „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ („Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“, rež. Larry Charles, 2006) 221 „Budelis turkas“ („Le bourreau turc“, rež. Georges Méliès, 1904) 91 „Bulvarinis skaitalas“ („Pulp Fiction“, rež. Quentin Tarantino, 1994) 58, 209 „Būti ar nebūti“ („To Be or Not to Be“, rež. Ernst Lubitsch, 1942) 66 „Dainuojantys lietuje“ („Singin’ in the Rain“, rež. Stanley Donen, Gene Kelly, 1952) 160, 161, 168, 169 „Daktaras Mabuzė“ („Dr. Mabuse, der Spieler – Ein Bild der Zeit“, rež. Fritz Lang, 1922) 109, 186, 189 „Daktaro Kaligario kabinetas“ („Das Cabinet des Dr. Caligari“, rež. Robert Wiene, 1920) 92, 109, 186, 189 „Daktaro Mabuzės testamentas“ („Das Testament des Dr. Mabuse“, rež. Fritz Lang, 1933) 109, 171, 186, 189 „Dama vaiduoklė“ („Phantom Lady“, rež. Robert Siodmak, 1944) 97 „Dama iš Šanchajaus“ („The Lady from Shanghai“, rež. Orson Welles, 1947) 97 „Daugiau nei gyvenimas“ („Bigger Than Life“, rež. Nicholas Ray, 1956) 97 „Dėdė Džošas judančių paveikslėlių šou“ („Uncle Josh at the Moving Picture Show“, rež. Edwin S. Porter, 1902) 53 „Didysis Gabo“ („The Great Gabbo“, rež. James Cruze, 1929) 168, 171 „Didysis rijimas“ („The Big Swallow“, rež. James Williamson, 1901) 92, 93, 101 „Dingęs greitkelis“ („Lost Highway“, rež. David Lynch, 1997) 98, 190, 191 „Dirbtinis intelektas“ („Artificial Intelligence: AI“, rež. Steven Spielberg, 2001) 218 „Donis Darko“ („Donnie Darko“, rež. Richard Kelly, 2001) 191, 201 „Dviračių vagys“ („Ladri di biciclette“, rež. Vittorio De Sica, 1948) 40 „Egzorcistas“ („The Exorcist“, rež. William Friedkin, 1973) 67, 171–172

Filmų rodyklė

237

„Fatališkas potraukis“ („Fatal Attraction“, rež. Adrian Lyne, 1987) 53 „Fortepijonas“ („The Piano“, rež. Jane Campion, 1993) 145 „Fotopadidinimas“ („Blowup“, rež. Michelangelo Antonioni, 1966) 94 „Gatvė“ („Die Straße“, rež. Karl Grune, 1923) 109 „Geriausi mūsų gyvenimo metai“ („The Best Years of Our Lives“, rež. William Wyler, 1946) 43 „Gyvenimo ir mirties klausimas“ („A Matter of Life and Death“, rež. Michael Powell, Emeric Pressburger, 1946) 66 „Golemas“ („Der Golem, wie er in die Welt kam“, rež. Carl Boese, Paul Wegener, 1920) 92, „Graži moteris“ („Pretty Woman“, rež. Garry Marshall, 1990) 186 „Greiti ir įsiutę“ („The Fast and the Furious“, rež. Rob Cohen, 2001) 53 „Greitis“ („Speed“, rež. Jan de Bont, 1994) 53 „Griaustinis tropikuose“ („Tropic Thunder“, rež. Ben Stiller, 2008) 221 „Idiotai“ („Idioterne“, rež. Lars von Trier, 1998) 114 „Ieškotojai“ („The Searchers“, rež. John Ford, 1956) 15, 48–49, 57, 58–59, 61–62, 66 „Įspėjantis pranešimas“ („Minority Report“, rež. Steven Spielberg, 2002) 132, 141, 179, 191, 201 „Įtarimas“ („Suspense“, rež. Phillips Smalley, Lois Weber, 1913) 97 „Ivanas Rūstusis“ („Иван Грозный“, rež. Sergej Eizenštein, 1944) 32 „Jackass“ („Jackass: The Movie“, rež. Jeff Tremaine, 2002) 221 „Jaunasis ponas Linkolnas“ („Young Mr. Lincoln“, rež. John Ford, 1939) 65 „Jausmų galia“ („Eternal Sunshine of the Spotless Mind“, rež. Michel Gondry, 2004) 15, 19, 184 „Kadoro uolų paslaptis“ („Le mystère des roches de Kador“, rež. Léonce Perret, 1912) 189 „Kaip matyti pro teleskopą“ („As Seen Through a Telescope“, rež. George Albert Smith, 1900) 109 „Karinos veidas“ („Karins ansikte“, rež. Ingmar Bergman, 1984) 73 „Kartą Laukiniuose Vakaruose“ („C’era una volta il West“, rež. Sergio Leone, 1968) 101, 186 „Kasablanka“ („Casablanca“, rež. Michael Curtiz, 1942) 185 „Kelionė“ („The Trip“, rež. Roger Corman, 1967) 67

238

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

„Kelionė į Italiją“ („Viaggio in Italia“, rež. Roberto Rossellini, 1954) 95 „Kelionė į Mėnulį“ („Le voyage dans la lune“, rež. Georges Méliès, 1902) 107 „Kietas riešutėlis“ („Die Hard“, rež. John McTiernan, 1988) 53 „King Kongas“ („King Kong“, rež. Ernest B. Schoedsack, Merian C. Cooper, 1933) 176 „Kitas“ („Der Andere“, rež. Max Mack, 1913) 92, „Kiti“ („The Others“, rež. Alejandro Amenábar, 2001) 191 „Kliutas“ („Klute“, rež. Alan J. Pakula, 1971) 132 „Koks jausmas, kai tave pervažiuoja“ („How It Feels to Be Run Over“, rež. Cecil M. Hepworth, 1900) 91 „Kovos klubas“ („Fight Club“, rež. David Fincher, 1999) 19, 191, 200 „Langas į kiemą“ („Rear Window“, rež. Alfred Hitchcock, 1954) 15, 22, 22–23, 28, 110, 189 „Ledi Vindermer vėduoklė“ („Lady Windermere’s Fan“, rež. Ernst Lubitsch, 1925) 66 „Liliom“ („Liliom“, rež. Fritz Lang, 1934) 66 „Linija, aprašanti kūgį“ („Line Describing a Cone“, Anthony McCall, 1973) 148–149 „Linksmasis batų pardavėjas“ („The Gay Shoe Clerk“, rež. Edwin S. Porter, 1903) 109 „M“ („M“, rež. Fritz Lang, 1931) 63, 97, 109 „Malholando kelias“ („Mulholland Dr.“, rež. David Lynch, 2001) 97, 172, 177–178, 190 „Marni“ („Marnie“, rež. Alfred Hitchcock, 1964) 119 „Matrica“ („The Matrix“, rež. Andy Wachowski, Lana Wachowski, 1999) 68, 186 „Mėlynas aksomas“ („Blue Velvet“, rež. David Lynch, 1986) 66, 67 „Memento“ („Memento“, rež. Christopher Nolan, 2000) 58, 191, 200 „Metropolis“ („Metropolis“, rež. Fritz Lang, 1927) 109, 165, 186 „Mildred Pirs“ („Mildred Pierce“, rež. Michael Curtiz, 1945) 58 „Mistinė upė“ („Mystic River“, rež. Clint Eastwood, 2003) 191 „Močiutės lupa“ („Grandma’s Reading Glass“, rež. George Albert Smith, 1900) 92, 109 „Monstrų biuras“ („Monsters, Inc.“, rež. Pete Docter, 2001) 66, 217

Filmų rodyklė

239

„Nakties negyvėlis“ („Dead of Night“, rež. Alberto Cavalcanti, Charles Crichton, 1945) 171 „Namų istorijos“ („Home Stories“, rež. Matthias Müller, 1990) 67–68 „Našvilis“ („Nashville“, rež. Robert Altman, 1975) 172 „Naujasis pasaulis“ („The New World“, rež. Terrence Malick, 2005) 142–143 „Nemalonumai rojuje“ („Trouble in Paradise“, rež. Ernst Lubitsch, 1932) 66 „Nepatogi tiesa“ („An Inconvenient Truth“, rež. Davis Guggenheim, 2006) 221 „Nepažįstamosios laiškas“ („Letter from an Unknown Woman“, rež. Max Ophüls, 1948) 97 „Nerūpestingas keliautojas“ („Easy Rider“, rež. Dennis Hopper, 1969) 67 „Nesusitaikius, arba Kur žiaurumas valdo, gelbsti vien žiaurumas“ („Nicht versöhnt oder Es hilft nur Gewalt wo Gewalt herrscht“, rež. JeanMarie Straub, 1965) 29 „Netikėtas susidūrimas“ („Sudden Impact“, rež. Clint Eastwood, 1983) 186, „Nežinomas kodas“ („Code inconnu: Récit incomplet de divers voyages“, rež. Michael Haneke, 2000) 190 „Nosferatu, siaubo simfonija“ („Nosferatu, eine Symphonie des Grauens“, rež. F. W. Murnau, 1922) 92, 109 „Nuotykis“ („L’avventura“, rež. Michelangelo Antonioni, 1960) 56 „Orfėjas“ („Orphée“, rež. Jean Cocteau, 1950) 97 „Ozo šalies burtininkas“ („The Wizard of Oz“, rež. Victor Fleming, 1939) 171, 185 „Pabaisa su penkiais pirštais“ („The Beast with Five Fingers“, rež. Robert Florey, 1946) 147 „Pabusti gyvenimui“ („Waking Life“, rež. Richard Linklater, 2001) 222 „Paisa“ („Paisà“, rež. Roberto Rossellini, 1946) 40 „Palik ją dangui“ („Leave Her to Heaven“, rež. John M. Stahl, 1945) 66 „Pamišėlis Pjero“ („Pierrot le fou“, rež. Jean-Luc Godard, 1965) 29 „Panieka“ („Le mépris“, rež. Jean-Luc Godard, 1963) 41, 93, 94, 101, 189 „Panikos kambarys“ („Panic Room“, rež. David Fincher, 2002) 66 „Paralaksinis vaizdas“ („The Parallax View“, rež. Alan J. Pakula, 1974) 132 „Parašyta vėjyje“ („Written on the Wind“, rež. Douglas Sirk, 1956) 67 „Pardavėjas konsultantas“ („The Floorwalker“, rež. Charles Chaplin, 1916) 97

240

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

„Pasibjaurėjimas“ („Repulsion“, rež. Roman Polanski, 1965) 97, 189 „Paskutinė komanda“ („The Last Command“, rež. Josef von Sternberg, 1928) 165 „Paskutinis veiksmo filmo herojus“ („Last Action Hero“, rež. John McTiernan, 1993) 53 „Paskutinis žmogus“ („Der letzte Mann“, rež. F. W. Murnau, 1924) 165 „Paslaptingas perkėlimas“ („Dislocation mystérieuse“, rež. Georges Méliès, 1901) 91 „Paslaptis už durų“ („Secret Beyond the Door...“, rež. Fritz Lang, 1947) 67 „Paslėpta“ („Caché“, rež. Michael Haneke, 2005) 190 „Patapšnok ir paliesk kiną“ („Tapp- und Tastkino“, VALIE EXPORT, 1968) 148 „Pats pavojingiausias žaidimas“ („The Most Dangerous Game“, rež. Irving Pichel, Ernest B. Schoedsack, 1932) 63 „Paukščiai“ („The Birds“, rež. Alfred Hitchcock, 1963) 67, 119 „Persona“ („Persona“, rež. Ingmar Bergman, 1966) 72, 81, 94, 99, 109 „Pilietis Keinas“ („Citizen Kane“, rež. Orson Welles, 1941) 12, 66, 67 „Pokalbis“ („The Conversation“, rež. Francis Ford Coppola, 1974) 172 „Praėjusiais metais Marienbade“ („L’année dernière à Marienbad“, rež. Alain Resnais, 1961) 200 „Praeities šešėliai“ („What Lies Beneath“, rež. Robert Zemeckis, 2000) 53 „Prahos studentas“ („Der Student von Prag“, rež. Stellan Rye, Paul Wegener, 1913) 92, „Prašom pataisyti, arba Kaip mes pakliuvom į kiną“ („Correction Please, or How We Got into Pictures“, rež. Noël Burch, 1979) 91, „Prieš bangas“ („Breaking the Waves“, rež. Lars von Trier, 1996) 200 „Prisukamas apelsinas“ („A Clockwork Orange“, rež. Stanley Kubrick, 1971) 141 „Pro tamsų stiklą“ („Såsom i en spegel“, rež. Ingmar Bergman, 1961) 73 „Psichozė“ („Psycho“, rež. Alfred Hitchcock, 1960) 66, 171, 176, 186 „Purpurinė Kairo rožė“ („The Purple Rose of Cairo“, rež. Woody Allen, 1985) 53, 69–70 „Purvinasis Haris“ („Dirty Harry“, rež. Don Siegel, 1971) 185, 185–186, „Ranka“ („The Hand“, rež. Oliver Stone, 1981) 147, „Rankos“ („Hände“, rež. Hans Richter, 1928–1929) 147, „Rankų išraiška“ („Der Ausdruck der Hände“, rež. Harun Farocki, 1997) 147

Filmų rodyklė

241

„Rebeka“ („Rebecca“, rež. Alfred Hitchcock, 1940) 67 „Rocky Horror siaubo šou“ („The Rocky Horror Picture Show“, rež. Jim Sharman, 1975) 55 „Roma, atviras miestas“ („Roma, città aperta“, rež. Roberto Rossellini, 1945) 40, 66, 67 „Rozmari kūdikis“ („Rosemary’s Baby“, rež. Roman Polanski, 1968) 67 „Sakalo akis“ („Eagle Eye“, rež. D. J. Caruso, 2008) 132 „Saugu“ („Safe“, rež. Todd Haynes, 1995) 97 „Savaitgalis“ („Wochenende“, rež. Walter Ruttmann, 1930) 166 „Sena ir nauja“ / „Generalinė linija“ („Старое и новое“ / „Генеральная линия“, rež. Sergej Eizenštein, 1929) 36 „Septyneri metai nesėkmių“ („Seven Years Bad Luck“, rež. Max Linder, 1921) 97 „Septyni“ („Se7en“, rež. David Fincher, 1995) 54 „Sfinkso mįslės“ („Riddles of the Sphinx“, rež. Laura Mulvey, Peter Wollen, 1979) 117 „Skrydžio planas“ („Flightplan“, rež. Robert Schwentke, 2005) 132 „Soliaris“ („Солярис“, rež. Andrej Tarkovskij, 1972) 192 „Spalis“ („Октябрь“, rež. Sergej Eizenštein, 1927) 32, 37 „Sprogimas“ („Blow Out“, rež. Brian De Palma, 1981) 172, 176 „Stalkeris“ („Сталкер“, rež. Andrej Tarkovskij, 1979) 192 „Striptizas“ („Striptease“, rež. Andrew Bergman, 1996) 53 „Sugrįžimas“ („Volver“, rež. Pedro Almodóvar, 2006) 201 „Sukčiavimas“ („The Cheat“, rež. Cecil B. DeMille, 1915) 97 „Svaigulys“ („Vertigo“, rež. Alfred Hitchcock, 1958) 66, 119, 130–131, 191–192 „Svetimas“ („Alien“, rež. Ridley Scott, 1979) 176 „Šajenų ruduo“ („Cheyenne Autumn“, rež. John Ford, 1964) 62 „Šarvuotis ‘Potiomkinas’“ („Броненосец ‘Потемкин’“, rež. Sergej Eizenštein, 1925) 32, 36, 114 „Šerlokas jaunesnysis“ („Sherlock Jr.“, rež. Buster Keaton, 1924) 53, 69, 69 „Šeštasis pojūtis“ („The Sixth Sense“, rež. M. Night Shyamalan, 1999) 19, 53, 191, 201 „Šių dienų Apokalipsė“ („Apocalypse Now“, rež. Francis Ford Coppola, 1979) 172, 174, 179 „Šou merginos“ („Showgirls“, rež. Paul Verhoeven, 1995) 53

242

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

„Taksistas“ („Taxi Driver“, rež. Martin Scorsese, 1976) 97, 185 „Tautos gimimas“ („The Birth of a Nation“, rež. D. W. Griffith, 1915) 115 „Terminatorius“ („The Terminator“, rež. James Cameron, 1984) 219 „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena“ („Terminator 2: Judgment Day“, rež. James Cameron, 1991) 177, 180, 219 „Terminatorius 3: Mašinų prisikėlimas“ („Terminator 3: Rise of the Machines“, rež. Jonathan Mostow, 2003) 219 „Terminatorius: Išsigelbėjimas“ („Terminator Salvation“, rež. McG, 2009) 219 „Titanikas“ („Titanic“, rež. James Cameron, 1997) 214 „Traukinio atvykimas į La Siota stotį“ („L’arrivée d’un train à La Ciotat“, rež. Auguste Lumière, Louis Lumière, 1896) 29 „Traukinių žymėjimas“ („Trainspotting“, rež. Danny Boyle, 1996) 67 „Trys Kondoro dienos“ („Three Days of the Condor“, rež. Sydney Pollack, 1975) 132 „Trys spalvos: mėlyna“ („Trois couleurs: Bleu“, rež. Krzysztof Kieślowski, 1993) 200 „Umberto D.“ („Umberto D.“, rež. Vittorio De Sica, 1952) 40 „Užtemimas“ („L’eclisse“, rež. Michelangelo Antonioni, 1962) 97 „Vakarėlis“ („La boum“, rež. Claude Pinoteau, 1980) 178 „Valsas su Baširu“ („Vals Im Bashir“, rež. Ari Folman, 2008) 222 „Vanilinis dangus“ („Vanilla Sky“, rež. Cameron Crowe, 2001) 191 „Vaško figūrų kabinetas“ („Das Wachsfigurenkabinett“, rež. Leo Birinsky, Paul Leni, 1924) 92, „Veidas / Burtininkas“ („Ansiktet“, rež. Ingmar Bergman, 1958) 73 „Veidu į veidą“ („Ansikte mot ansikte“, rež. Ingmar Bergman, 1976) 73 „Videodromas“ („Videodrome“, rež. David Cronenberg, 1983) 92 „Vidinė imperija“ („Inland Empire“, rež. David Lynch, 2006) 190 „Vienos meilės kronika“ („Cronaca di un amore“, rež. Michelangelo Antonioni, 1950) 95 „Vyras, nušovęs Libertį Valansą“ („The Man Who Shot Liberty Valance“, rež. John Ford, 1962) 62 „Viską prisiminti“ („Total Recall“, rež. Paul Verhoeven, 1990) 97 „Viskas, ką leidžia dangus“ („All That Heaven Allows“, rež. Douglas Sirk, 1955) 67, 97 „Vudstokas“ („Woodstock“, rež. Michael Wadleigh, 1970) 173

Filmų rodyklė

243

„WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ („WALL·E“, rež. Andrew Stanton, 2008) 218–219 „Žaislų istorija“ („Toy Story“, rež. John Lasseter, 1996) 207, 208–209, 210–211, 218 „Žanos d’Ark aistros“ („La passion de Jeanne d’Arc“, rež. Carl Theodor Dreyer, 1928) 74, 109 „Žemė“ („Tierra“, rež. Julio Medem, 1996) 191, 201 „Žemė dreba“ („La terra trema: Episodio del mare“, rež. Luchino Visconti, 1948) 40 „Žibinto šviesa“ („Gaslight“, rež. George Cukor, 1944) 67 „Žmogus su kino aparatu“ („Человек с киноаппаратом“, rež. Dziga Vertov, 1929) 107–108 „Žvaigždė be šviesos“ („Étoile sans lumière“, rež. Marcel Blistène, 1946) 161 „Žvaigždžių karai“ („Star Wars“, rež. George Lucas, 1977) 29, 172

244

A s me nvard ž i ų ro d yk lė

Abel, Richard 107, 164, 227 Abrams, M. H. 80, 80 Agamben, Giorgio 219 Aiello, Danny 67 Alberti, Leon Battista 45, 216 Allen, Jeanne 44, Allen, Richard 82, 125, 227 Allen, Robert C. 125 Allen, Woody 240 Allison, Deborah 54 Almodóvar, Pedro 241 Altman, Charles F. 25, 25 Altman, Rick 164, 227 Altman, Robert 239 Amenábar, Alejandro 238 Anderson, Bibi 72, 72 Anderson, Barbara Fisher 203, 227 Anderson, Joseph D. 202, 202, 203, 227 Anderson, Michael 6 Andrew, Dudley 9, 24, 24, 33, 38, 39, 41, 74, 74, 83, 227 Andrioupoulos, Stefan 189 Antonioni, Michelangelo 56, 93, 94, 95, 97, 195, 237, 239, 242 Arlauskaitė, Natalija 113, 120, 227, 231 Arnheim, Rudolf 8, 9, 14, 16, 24, 30, 30–32, 32, 42, 74, 137, 165– 166, 165, 168, 170, 172, 227

Aumont, Jacques 32, 33, 43, 43, 79, 79, 227 Autelitano, Alice 147, 148 Bachtin, Mikhail 16, 60–61 Balázs, Béla 8, 9, 14, 24–25, 75–78, 75, 76, 77, 79, 84, 100, 137, 200, 223, 227 Barck, Joanna 79 Barna, Yon 32 Barthes, Roland 60, 63 Bartolini-Salimbeni, Elizabeth Gard 10, 229 Bass, Saul 54 Bateson, Gregory 60, 202 Baudry, Jean-Louis 81–82, 85, 87–90, 88, 110–112, 116, 124, 126–127 Baudrillard, Jean 44 Bazin, Andre 8, 9, 11, 13–14, 16, 16, 24–25, 25, 30, 37–42, 37, 38, 39, 40, 41–42, 43, 43, 44–45, 74, 82, 87, 137, 156, 193, 200, 216, 227 Bean, Jennifer M. 126, 227 Beilenhoff, Wolfgang 54, 79, 228 Beller, Jonathan 107, 108 Bellour, Raymond 61, 61, 64, 65, 122, 228 Belting, Hans 224 Benjamin, Walter 8, 38, 38, 108, 108, 127, 127, 205

Asmenvardžių rodyklė

Bentham, Jeremy 128 Benthien, Brenda 32, 227 Benthien, Claudia 139, 139 Bergala, Alain 227 Bergan, Ronald 33 Berger, John 29 Bergman, Andrew 241 Bergman, Ingmar 72–73, 72, 73, 81, 93, 94, 99, 237, 240, 242 Bergson, Henri 154, 193, 195 Bergstrom, Janet 122 Binder, Maurice 54 Birinsky, Leo 242 Bitzer, Billy 91 Blake, Robert 98 Blake, William 67 Blakeslee, Sandra 98 Blanco, Patricia Prieto 6 Blistène, Marcel 243 Blümlinger, Christa 79 Böhnke, Alexander 54 Boese, Carl 237 Boyle, Danny 242 Bolter, Jay David 212, 212 Bonitzer, Pascal 79 de Bont, Jan 237 Bordwell, David 12, 14, 16, 27, 32, 42–43, 42, 57, 58, 65, 65, 82, 115, 115, 129, 167, 213, 228 Borges, Jorge Luis 33 Bowser, Eileen 27 Brakhage, Stan 196 Branigan, Edward 57, 59, 59, 115, 115, 228 Braudy, Leo 25, 25, 29, 228 Brecht, Bertolt 8, 38, 95, 166 Britton, Celia 84, 232 Bronk, Lucette 226

245

Brooker, Will 104 Brooks, Louise 166 Brown, George Spencer 50 Brown, Royal S. 171, 228 Browne, Nick 123 Brunelleschi, Filippo 45 Buckland, Warren 14, 56, 142, 190, 225, 228, 230 Bukatman, Scott 104 Bulgakowa, Oksana 187 Buñuel, Luis 48, 109–110, 235 Burch, Noël 91, 91, 240 Burgoyne, Robert 234 Burr, Raymond 110 Buscombe, Edward 49, 62 Butler, Rex 130 Cameron, James 214, 242 Campion, Jane 237 Cardullo, Bert 42, 43, 228 Carroll, Lewis 96 Carroll, Noël 8, 82, 114, 140, 203, 222, 228 Carter, Erica 75 Cartwright, Lisa 76 Caruso, D. J. 241 Casetti, Francesco 10, 107, 229 Cavalcanti, Alberto 239 Cavell, Stanley 224, 229 Chabrol, Claude 41 Chaplin, Charlie 97, 101, 240 Charles, Larry 236 Charney, Leo 106, 229 Cheadle, Don 136 Chion, Michel 171–172, 171, 175, 175, 176, 176, 177, 178, 180, 192, 205, 229 Chiostri, Francesca 10, 229

246

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

Choi, Jinhee 222, 228 Cytowic, Richard E. 161 Civjan, Jurij (Yuri Tsivian) 97, 107, 107, 108 Clement, Justin 219 Clover, Carol 123, 123, 229 Cochran, Robert 235 Cocteau, Jean 97, 239 Cohan, Steve 160 Cohen, Rob 237 Cohen, Marshall 29, 228 Coy, Walter 58 Collins, Ava Preacher 124, 229 Collins, Jim 124, 229 Commolli, Jean-Louis 110 Connor, Steven 139, 139 Cook, Pam 121, 121, 229 Cook, Ryan 6 Cooper, Kyle 54 Cooper, Merian C. 238 Copjec, Joan 122, 123 Coppola, Francis Ford 240, 241 Corman, Roger 237 Coutard, Raoul 93 Crangle, Richard 125 Crary, Jonathan 90, 90, 229 Creed, Barbara 150, 150, 229 Cremer, Michael 6 Crichton, Charles 239 Cronenberg, David 92, 242 Croon, Carolien 226 Crowe, Cameron 242 Cruze, James 236 Cubitt, Sean 20, 210, 210, 224, 229 Cukor, George 243 Currie, Gregory 114, 229 Curtis, Robin 99, 161, 215, 229 Curtiz, Michael 237, 238

Čiučelis, Tomas 107, 232 Dagrada, Elena 66 Dayan, Daniel 112, 113 Dali, Salvador 109, 189 Damásio, António 199–200, 201 Daniels, Jeff 67 Dardenne, Jean-Pierre 26 Dardenne, Luc 26 Darwin, Charles 204 Daškus, Marius 131 Davis, Therese 79, 229 DeMille, Cecil B. 97, 241 De Niro, Robert 97 De Palma, Brian 241 De Sica, Vittorio 38, 236, 242 Desser, David 44 Deleuze, Gilles 8, 14, 15, 15, 16, 18, 19, 37, 45, 65, 72, 78–79, 78, 96, 114, 132–133, 132, 133, 152, 153–154, 153, 188, 190, 191–196, 193, 195, 197, 199, 200, 201, 222, 223, 224, 230 Demme, Jonathan 124, 235 Deneuve, Catherine 97, 189 Derrida, Jacques 60 Descartes, René 87, 124 Deutelbaum, Marshall 22 Dibbets, Karel 226 Didi-Huberman, George 224 Diederichs, Helmut H. 30, 165 Dietrich, Marlene 119 Dyer, Richard 107 Doane, Mary Ann 79, 93, 120, 120, 122, 122, 123, 175, 175, 215, 230 Docter, Pete 238 Donald, James 230

Asmenvardžių rodyklė

Donen, Stanley 160, 236 Dostojevskij, Fiodor 60 Douchet, Jean 22 Dreyer, Carl Theodor 74, 101, 243 Du Gay, Paul 178 Dubois, Philippe 79 Duchamp, Marcel 89, 196 Dulac, Germaine 120, 196 Eastwood, Clint 101, 238, 239 Ebert, Roger 213 Eberwein, Robert T. 83 Eckert, Charles 43 Eckstein, Arthur M. 62 Eco, Umberto 25 Edison, Thomas Alva 164 Eichenbaum, Boris 16 Eisner, Lotte 78 Eizenštein, Sergej 9, 11, 16, 25, 30, 32–37, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 42, 43, 48, 74, 74, 77, 137, 186–187, 187, 196, 216, 230, 237, 241 Elsaesser, Thomas 14, 69, 90, 93, 120, 125, 127, 142, 151, 185, 190, 201, 225, 226, 230 Epstein, Jean 8, 14, 196 Epstein, Marie 120 Erens, Patricia 121, 230 Escher, Maurits Cornelis 33 EXPORT, VALIE 148, 240 Falconetti, Maria 74 Fan, Victor 6 Farocki, Harun 44, 235, 241 Farrow, Mia 69 Fassbinder, Reiner Werner 97, 127, 235

247

Felix, Jürgen 140–141, 156 Fell, John A. 107 Fellini, Federico 93, 94, 235 Fincher, David 26, 54, 238, 239, 241 Fisher, Lucy 91, 91 Flaubert, Gustave 39 Fleming, Victor 239 Flinn, Caryl 170, 230 Flitterman-Lewis, Sandy 120, 120, 230, 234 Florey, Robert 239 Flückiger, Barbara 173 Foister, Susan 129 Folman, Ari 222, 242 Fonda, Henry 101 Ford, Harrison 104 Ford, John 48, 62, 65, 237, 241, 242 Foster, Jodie 123, 124, 141 Foucault, Michel 17, 60, 80, 80, 90, 105, 126, 131–133, 131, 191, 197, 201, 202 Frampton, Daniel 230 Freeland, Cynthia A. 222 Freud, Sigmund 17, 51, 64, 81, 82, 85, 87, 105, 110, 118 Friedberg, Anne 44, 45, 216, 216, 224, 230 Friedkin, William 236 Gaines, Jane 44 Gaines, Jeremy 156 Galeta, Robert 15, 230 Galloway, Alexander 216, 216, 230 Garbo, Greta 166 Gates, Bill 45 Gazzola, Valeria 98 Genette, Gérard 12, 55, 55, 59

248

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

van Gennep, Arnold 51 Gibson, Pamela Church 10, 231 Gilliam, Terry 235 Giotto 54 Gladwell, Malcolm 202 Gledhill, Christine 160, 231 Godard, Jean-Luc 29, 41, 93, 239 Gomery, Douglas 125 Gondry, Michel 237 Gorbman, Claudia 170, 171, 229, 231 Gorczany, Damian 6 Gore, Al 221 Gorkij, Maksim 7 Gray, Hugh 25, 38, 42, 227 Greenblatt, Stephen 126 Greimas, Algirdas Julius 60, 63 Grieveson, Lee 9, 231 Griffith, David W. 7, 74, 76, 91, 115, 242 Griffith, Richard 187, 232 Grodal, Torben Kragh 59, 199–202, 199, 231 Grune, Karl 237 Gruodis, Karla 116 Grusin, Richard 212, 212 Guggenheim, Davis 239 Gunning, Tom 90, 90, 92, 107, 168, 189, 214 Habberjam, Barbara 15, 230 Hagen, Jean 160 Hagener, Malte 127, 141, 229 Haggis, Paul 235 Haynes, Todd 97, 241 Hayward, Susan 231 Hall, Stuart 155 Hand, Sean 96 Haneke, Michael 190, 239, 240

Hansen, Miriam 76, 107, 126, 151, 156, 231 Harries, Dan 140 Harris, Stefanie 188 Haskell, Molly 118, 121, 231 Hauer, Rutger 141 Haussmann, Balthasar 6 Heath, Stephen 28, 29, 61, 61, 64, 65, 112, 112, 113, 122, 231 Hediger, Vinzenz 54 Hegel, Georg Wilhelm Friedrich 193 Heidegger, Martin 193, 218 Heller, Martin 54 Hemmings, David 94 Hepworth, Cecil M. 235, 238 Herbert, Stephen 125 Herrmann, Steffen 6 Hildreth, Lee 32, 227 Hill, John 10, 231 Hillier, Jim 22 Hitchcock, Alfred 22, 26, 54, 64, 66, 67, 93, 119, 120, 123, 130–131, 141, 189, 190, 208, 235, 238, 240, 241 Hitler, Adolf 127 Hoberman, J. 55 Hoffmann, E. T. A. 80 Hoffmann, Kay 226, 230 Holbein, Hans 129 Hopper, Dennis 239 Horwath, A. 226 Howitt, Peter 235 Huillet, Danièle 29, 179 Hunter, Jeffrey 58 Hüser, Rembert 54 Husserl, Edmund 193, 219 Huston, Nancy 63 Huxley, Aldous 67

Asmenvardžių rodyklė

Innocenti, Veronica 55 Jacobs, Ken 196 Jäger, Joachim 148 Jakobson, Roman 64 Jampolskij, Michail 231 Jansen, Peter 189 Jenkins, Henry 155, 213 Jeong, seunghoon 6 Jobs, Steve 45 Johnson, Steven 202 Johnston, Claire 121, 121 Johnston, John 188 Jordan, Dorothy 58 Jowerr, Garth S. 44 Julian, Robert 178 Jurgutienė, Aušra 12 Kafka, Franz 141 Kant, Immanuel 87, 193 Kaplan, E. Ann 123 Katkus, Laurynas 38 Keaton, Buster 69, 101, 241 Keil, Charlie 27 Keysers, Christian 98 Kelly, Gene 160, 236 Kelly, Grace 23 Kelly, Richard 236 Kelso, Thomas 10, 229 Kepley Jr., Vance 33 Kern, Stephen 106 Kernan, Lisa 54 Keršytė, Nijolė 12 Ki-Duk, Kim 222 Kieślowski, Krzysztof 115, 200, 242 Kievit, Robert 226 Kinder, Marsha 40 King, N. 226

249

Kitses, Jim 49 Kittler, Friedrich A. 187–188, 188 Kleiman, Naum 34 Klein, Melanie 218 Klinger, Barbara 120, 120, 220, 231 Koch, Gertrud 99, 156, 215, 229 Koebner, Thomas 187 Kore-Eda, Hirokazu 222 Koskinen, Maaret 99 Kozloff, Sarah 167, 167, 231 Kracauer, Siegfried 8, 9, 9, 14, 24–25, 24, 38, 38, 127, 156, 156, 231 Kristeva, Julia 60 Kubrick, Stanley 141, 192, 198, 199, 235, 240 Kuhn, Annette 120 Kulešov, Lev 115 Kuntzel, Thierry 63–64, 63, 82 Lacan, Jacques 17, 81, 84–86, 84, 85, 87, 89, 105, 110, 112, 116, 128–131, 132, 197, 202 Laine, Tarja 6 Lang, Fritz 26, 63, 77, 93, 97, 109, 165, 189, 190, 236, 238, 240 Lant, Antonia 153 Lasseter, John 243 Lastra, James 167, 168–169, 167, 169, 231 Latour, Bruno 219, 219 de Lauretis, Teresa 120, 120, 228 Léger, Fernand 196 Lehman, Peter 33, 62, 83, 231 Leyda, Jay 74 Leone, Sergio 101, 237 Lévi-Strauss, Claude 63 Levin, Thomas Y. 38 Lewin, Jane E. 12, 55

250

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

Liebsch, Dimitri 187 Lynch, David 97, 98, 115, 130, 177–179, 190, 236, 238, 242 Lindbergh, Charles 166 Linder, Max 97, 241 Lindsay, Vachel 7, 76, 231 Lyne, Adrian 237 Linėjus 193 Linklater, Richard 222, 239 Lyotard, Jean-François 225 Litch, Mary M. 194 Livingstone, Rodney 75 Loewy, Hanno 75 Löffler, Petra 79 Lord, Susan 220, 232 Lorre, Peter 97 Lubitsch, Ernst 60, 66, 77–78, 235, 236, 238, 239 Lucas, George 29, 235, 243 Luhmann, Niklas 50, 50, 73, 132– 133, 133 Lumière, Antoine 7 Lumière, Auguste 26, 29, 34, 242 Lumière, Louis 26, 29, 34, 242 MacCabe, Colin 61, 61, 232 Mack, Max 238 Madonna 128 Mayne, Judith 82, 232 Malick, Terrence 142–143, 239 Manet, Édouard 80 Mann, Anthony 6 Mannoni, Laurent 125 Manovich, Lev 20, 107, 107, 209– 210, 209, 217, 217, 222, 224 Marceau, Sophie 178 Marchessault, Janine 220, 232 Marie, Michel 227

Marks, Karl 205, 218, 223 Marks, Laura U. 147, 151–153, 152, 154, 232 Marks, Martin Miller 164 Marshall, Garry 237 Marx, broliai 97 Mastroianni, Marcello 94 McCall, Anthony 148, 238 McCarey, Leo 235 McElhaney, Joe 147 McG 242 McLuhan, Marshall 218 McTiernan, John 238, 240 Mead, George Herbert 133 Medem, Julio 243 Meder, Thomas 187 Mejerhold, Vsevolod 35 Méliès, Georges 26, 91, 107, 236, 238, 240 Mellen, Joan 121 Mendes, Sam 235 Merleau-Ponty, Maurice 144, 193, 216, 219 Metz, Christian 60, 73, 81–84, 83, 85, 85–87, 86, 111–112, 116, 146, 232 Michelangelo 140 Michelson, Annette 108, 192, 196– 199, 197, 232 Milerius, Nerijus 15, 16, 133, 230 Miles, Vera 59 Miller, Jacques-Alain 112, 112 Miller, Toby 232 Mirzoeff, Nicholas 76 Mitchell, W. J. T. 76 Mitry, Jean 74, 83 Mitscherlich, Alexander 127–128, 127

Asmenvardžių rodyklė

Modleski, Tania 120, 120, 232 Moholy-Nagy, László 147–148 Moore, Michael 221, 235 Morin, Edgar 51, 51, 232 Morricone, Ennio 179 Morrison, Jim 67 Mortimer, Lorraine 51, 232 Mosbacher, Eric 127 Mostow, Jonathan 242 Mozžuchin, Ivan 115 Muybridge, Eadweard 91 Müller, Matthias 67–68, 239 Mulvey, Laura 14, 14, 109, 116–122, 116, 118, 119, 122, 175, 232, 241 Münsterberg, Hugo 7, 8, 14, 187–188, 187, 189, 232 Murch, Walter 174–175, 175 Murnau, Friedrich Wilhelm 77, 165, 239, 240 Naficy, Hamid 154–155, 154, 233 Naremore, James 79 Neale, Steve 167, 233 Negra, Diane 126, 227 Newman, Paul 101 Nichols, Bill 28, 65, 175, 233 Nielsen, Asta 77, 166 Nolan, Christopher 238 Noonan, Patrick 6 Novak, Kim 130 O’Brien, Kevin 108, 232 Odin, Roger 55–56 Ondaatje, Michael 174 Ophüls, Max 97, 239 Oudart, Jean-Pierre 112, 113 Ozu, Yasujirô 42, 195

251

Pabst, Georg Wilhelm 77 Pajackowska, Claire 43 Pakula, Alan J. 238, 239 Paltrow, Gwyneth 66 Panofsky, Erwin 29 Pavlov 35, 37, 187 Pearson, Roberta 22, 23 Peirce, Charles Sanders 193, 210 Penley, Constance 32, 61, 89, 89, 227, 228 Perkauskytė, Lina 133, 230 Perkins, Claire 153–154, 154 Perret, Leonce 237 Pettman, Dominic 219 Piaf, Edith 161 Piaget, Jean 198 Piccoli, Michel 94 Pichel, Irving 240 Piette, Alain 42, 228 Pines, Jim 95 Pinoteau, Claude 242 Pisters, Patricia 191, 233 Platonas 79, 80, 87, 88, 110, 137 Poe, Edgar A. 80 Polan, Dana 9, 233 Polanski, Roman 97, 189, 240, 241 Pollack, Sydney 242 Porter, Edwin S. 236, 238 Poviliūnienė, Vilija 116 Powell, Michael 237 Preminger, Otto 54 Pressburger, Emeric 237 Propp, Vladimir 63 Proust, Marcel 187 Pudovkin, Vsevolod 32 Pullman, Bill 98 Rabelais, François 60

252

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

Radner, Hilary 124, 229 Ray, Nicholas 97, 236 Ramachandran, V. S. 98 Rancière, Jacques 233 Re, Valentina 55 Reinhardt, Max 78 Reitz, Edgar 225 Renoir, Jean 26 Renov, Michael 230 Resnais, Alain 195, 200, 240 Reynolds, Debbie 160 Richter, Hans 240 Ricœur, Paul 65 Rye, Stellan 240 Riegl, Alois 153 Robertson, Lynn C. 161 Robertson, Roland 155 Robnik, Drehli 156 Rodowick, David 20, 233 Rohmer, Eric 41 Roy, Ashok 129, Rosen, Marjorie 121, 233 Rosen, Philip 14, 88, 233 Rosenbaum, Jonathan 55, 213 Ross, Andrew 32 Rossellini, Roberto 26, 38, 40, 66, 95, 238, 239, 241 Rothman, William 114 Rüffert, Christine 191 Rugg, Linda Haverty 69, 99 Ruttmann, Walter 166, 241 Sagiv, Noam 161 Sahli, Jan 148 Salecl, Renate 175 Sartre, Jean-Paul 133 Schaub, Mirjam 162 Schenk, Irmbert 90

Schlüpmann, Heide 107, 126 Schoedsack, Ernest B. 238, 240 Schubert, Franz 179 Schwartz, Vanessa R. 106, 229 Schwarzenegger, Arnold 97 Schwentke, Robert 241 Scorsese, Martin 97, 242 Scott, Ridley 104, 236, 241 Seton, Marie 32 Sharits, Paul 196, 199 Sharman, Jim 241 Shaviro, Steven 146–147, 147, 233 Shaw, Daniel 222, 233 Sheridan, Alan 84 Shyamalan, M. Night 241 Siegel, Don 240 Sierek, Karl 79 Silverman, Kaja 113, 120, 120, 175–176, 176, 233 Simmel, Georg 133 Simons, Jan 226 Siodmak, Robert 97, 236 Sirk, Douglas 67, 97, 120, 239, 243 Smalley, Phillips 237 Smelik, Anneke 120 Smith, Daniel W. 153 Smith, George Albert 237, 238 Smith, Jeff 168 Smith, Murray 59, 125, 227, 233 Snow, Michael 196, 199 Sobchack, Vivian 126, 138, 138, 144–146, 144, 146, 152, 153, 193, 211, 211, 233, 234 Souriau, Etienne 12 Spielberg, Steven 141, 218, 236, 237 Stahl, John M. 239 Staiger, Janet 27, 42, 58, 124, 228, 234

Asmenvardžių rodyklė

Stam, Robert 10, 22, 23, 61, 61, 155, 155, 232, 234 Stanizek, Georg 54 Stanton, Andrew 243 Sterling, Alexandre 178 von Sternberg, Josef 119, 165, 240 Stevenson, Robert Louis 80 Stewart, Garrett 13, 20, 62–63, 63, 234 Stewart, James 22, 130 Stiegler, Bernard 219 Stiller, Ben 237 Stoicea, Gabriela 6 Stone, Oliver 240 Straub, Jean-Marie 29, 179, 239 Strauss, Johann 179 Strauven, Wanda 69, 148, 151, 234 Studlar, Gaylyn 122, 122, 234 Sturken, Marita 76, Suleiman, Susan Rubin 123 Surnow, Joel 235 Szaniawski, Jeremi 6 Šutko, K. 16 Taylor, Michael 73, 232 Taylor, Richard 33, 230 Tan, Ed. S. 59, 99, 234 Tarantino, Quentin 179, 236 Tarkovskij, Andrej 192, 241 Teshome, Gabriel H. 95 Thanouli, Ria 0 Thompson, Kristin 27, 42, 57, 58, 60, 60, 167, 228, 234 Tykwer, Tom 236 Tynianov, Jurij 16 Tomlinson, Hugh 15, 230 Tournaire, Claudine 56

253

Tremaine, Jeff 237 von Trier, Lars 200, 237, 240 Trilupaitytė, Skaidra 120 Trotter, David 153 Truffaut, François 38, 41 Tuliševskaitė, Inga 25 Turner, Frederick Jackson 49 Turner, Victor 51 Turvey, Malcolm 108 Uhlin, Craig 6 Ullmann, Liv 72, 72, 94 Umiker-Sebeok, Donna Jean 232 Ungaro, Jean 41

83,

de Valck, Marijke 127, 141, 228 Varda, Agnès 120 Velázquez, Diego 80 Verhoeven, Paul 97, 242 Vertov, Dziga 32, 107–108, 108, 196, 223, 243 Vincendeau, Ginette 107 Vischer, Friedrich 204 Vischer, Robert 204 Visconti, Luchino 38, 243 Vitti, Monica 97 Voss, Christiane 215 Wachowski, Andy 238 Wachowski, Lana (Larry) 238 Wadleigh, Michael 243 Wagner, Richard 179 Wayne, John 48, 49, 58, 62 Walton, Kendall 203, Warburg, Aby 204 Wartenberg, Thomas E. 222 Wasson, Haidee 9, 231

254

Kino teorija: įvadas per juslių prizmę

Weber, Lois 97, 237 Wegener, Paul 237, 240 Weibel, Peter 219 Welles, Orson 97, 236, 240 Wenders, Wim 236 White, Hayden 126 Wiene, Robert 236 Wyld, Martin 129 Wilde, Oscar 80 Wyler, William 43, 237 Willemen, Paul 95 Williams, John 179 Williams, Linda 91, 91, 122, 123, 149–150, 149, 160, 201, 214, 231, 234 Williams, Robbie 140

Williamson, James 236 Wilson, David 22 Winnicott, Donald Woods 218 Wollen, Peter 117, 160, 241 Wood, Christopher S. 29, 204 Wright, Will 49 Zemeckis, Robert 240 Zimmer, Hans 179 Zola, Émile 39 Zsuffa, Joseph 75 Žižek, Slavoj 113, 115, 115, 128, 129, 129, 130, 174–175, 175, 177, 178, 179, 191–192, 234 Žukauskaitė, Audronė 129, 133, 230

El-168

Elsaesser, Thomas Kino teorija: įvadas per juslių prizmę / Thomas Elsaesser, Malte Hagener; iš anglų kalbos vertė Rima Bertašavičiūtė. – Vilnius: Mintis, 2012. – 256 p. Bibliogr.: p. 225–234. – Filmų ir asmenvardžių r-klės: p. 235–354 ISBN 978-5-417-01050-7 Kino tyrinėtojo ir teoretiko, vieno iš kino studijų disciplinos įkūrėjų ir jo bendraautorio knyga (2009) pristato pagrindines kino teorijos kryptis ir teigia, jog mąstyti apie kiną – tai pirmiausia mąstyti apie filmų ir žiūrov(i)ų santykį. Filmai veikia skirtingas jusles, ir būtent kino įspaudas kūne domina abu autorius: kaip galima apibūdinti kino patirtį, kur joje baigiasi filmas ir prasideda žmogus? Pagal šį klausimą knygoje brėžiamas kino teorijos žemėlapis: nuo formalistinių iki aparato teorijų, nuo psichoanalitinio požiūrio į kiną – iki fenomenologinio, nuo kino kaip kuriančio alternatyvias tikroves iki kino kaip į istoriją atsiliepiančio reiškinio. UDK 791.43

Viršelyje panaudotas kadras iš filmo „M“ (rež. Fritz Lang, 1931)

Thomas Elsaesser, Malte Hagener Kino teorija: įvadas per juslių prizmę Mokslinė redaktorė Natalija Arlauskaitė Redaktorė Ona Daukšienė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Leidykla MINTIS, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Spaustuvė AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius