d) atsakomybių, indėlio ir darbų pasidalinimas. Šiame proceso etape apsprendžiama, kokia našta tenka kiekvienam partneriui įgyvendinant priimtus sprendimus, ar visi prisideda savo resursais, ar tik „dalyvauja“ procese, kurį įgyvendina ir resursais remia vienas iš partnerių; e) sprendimų vykdymas ir jų priežiūra. Visos arba viena bendradarbiaujanti pusė prižiūri sprendimų vykdymą. Svarbus aspektas – ar viena pusė turi teisę ir mandatą kitą instituciją paraginti; f) rezultatų matomumas, viešinimas. Visų partnerių indėlis yra pripažįstamas ir viešinamas, apsisprendžiama, kas atsakingas už rezultatų viešinimą. Be proceso, tarpžinybiniame bendradarbiavime yra dar du labai svarbūs aspektai – indėlis ir rezultatas. Indėlis nusako, kiek kiekviena institucija įdeda resursų – žmogiškųjų, finansinių, administracinių, laiko ir t.t. Šiuo kriterijumi galima pasverti, kiek kiekvienai iš institucijų yra svarbus tas bendradarbiavimas. Rezultatas savo ruožtu parodo, ar bendradarbiavimas buvo sėkmingas ir efektyvus, t.y. ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus, ar įvyko situacijos pokytis.
Tarpžinybinio/tarpsektorinio darbo iššūkiai Esminis iššūkis tarpžinybiniam bendradarbiavimui kyla skirtingoms organizacijoms ieškant vieningos vizijos. Kiekviena organizacija turi savo veiklos kontekstą. Organizacijos vadovaujasi skirtingais veiklos tikslais, kurie iš dalies gali persidengti, bet iki galo nesutapti. Pvz., jaunimo politikos kontekste skirtingų žinybų tikslo grupė sutampa tik iš dalies: vaikai yra asmenys, kurių amžius 0 – 18 m., jaunimas - 14 – 29 m. Bendradarbiavimą tarp organizacijų tiesiogiai lemia jų struktūra. Skirtingų žinybų struktūra iš esmės skiriasi, taip pat nėra vienodi hierarchijos lygiai, sprendimų priėmimo kultūra. Tai daro įtaką sprendimų priėmimo, tvirtinimo trukmei, kas tiesiogiai atsiliepia bendradarbiavimo spartai. Kiekviena organizacija pasižymi sau būdinga, unikalia kultūra, kuri pasireiškia per įstaigai būdingą kalbą, specifinį žargoną, bendravimo būdą, užduočių atlikimo spartą, užduočių delegavimą, bendradarbiavimo kultūrą ir kt. Organizacijų veiklos teritorija riboja galimas interesų sritis, taip pat – tarpžinybinį bendradarbiavimą. Tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu reiškia, kad veiklos teritorija sutampa, bet skirtingos institucijos gali turėti nevienodus prioritetinius regionus, taip pat jos gali nevienodai įtraukti regioninius partnerius į nacionalinio lygmens klausimų nagrinėjimą.
29