Šis skyrius parengtas, verčiant Aidan Rose ir Alan Lawton knygos „Viešųjų paslaugų vadyba“ 8 ištraukas bei naudojantis Lauros Bačinskienės rengtu pristatymu apie tarpžinybinį bendradarbiavimą. Tarpžinybinis / tarpsektorinis darbo terminas pasižymi šiais esminiais bruožais: a) tai gerai apibrėžtas ir vienas kitą papildantis bendradarbiavimas tarp dviejų ar daugiau žinybų/sektorių.
Šis
bendradarbiavimas
yra
formalus,
aprašytas
susitarime
ar
bendradarbiavimo sutartyje. Nors gali vykti ir neformalaus bendradarbiavimo forma, kurio varomoji jėga dažnai yra asmeniniai santykiai tarp skirtingų žinybų/sektorių atstovų. Šis bendradarbiavimas kuria pridėtinę vertę ir jungia bendriems veiksmams kaip įmanoma didesnį suinteresuotų veikėjų skaičių; b) žinybos ir sektoriai tarpusavyje koordinuoja veiklas. Siekiant efektyvumo ir racionalaus žmogiškųjų, finansinių ir kitų resursų panaudojimo, žinybos/sektoriai tarpusavyje derina veiksmus, atsiranda vedantysis partneris, kuris koordinuoja veiklas, stengiasi užtikrinti efektyvią komunikaciją; c) bendradarbiavimas remiasi užsibrėžtais tikslais, kuriais siekiama formuoti sistemingą, nuoseklią ir efektyvią sąveiką. Taip pasiekiama, kad tarpžinybinio/tarpsektorinio bendradarbiavimo rezultatas yra efektyvesnis nei konkrečios žinybos ar sektoriaus pasiekti tikslai. Teoriškai nesudėtinga apibrėžti tarpžinybinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo sąvokas, bet atliekama analizė parodė, kad praktikoje šie terminai yra gerokai susipynę tiek dėl jaunimo politikos specifikos, tiek dėl nykstančios aiškios atskirties tarp trijų – valstybinio, privataus ir nevyriausybinio – sektorių. Tarpsektorinis bendradarbiavimas – tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas tarp valdžios, valstybinių institucijų (sveikata, švietimas, aplinka, kultūra, sportas, ir kt.), visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žiniasklaidos.
8
„Public Service Management“, Aidan Rose, Alan Lawton, Pearson education Limited, Great Britain,
1994. p. 220-234 23