A. Kučikas, ilgametis jaunimo politikos ekspertas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas: „Tarpžinybinis bendradarbiavimas yra atskirų institucijų, kurios atsakingos už viešosios politikos sritis, veiklų koordinavimas specifine tema, siekiant bendro tikslo. Jaunimo politikos srityje – įvairios viešosios politikos institucijos, susitelkusios spręsti jaunimo reikalus. Tarpžinybinis bendradarbiavimas vyksta horizontaliame lygmenyje, bet gali būti ir vertikaliame (nacionalinis lygmuo – savivalda). Kalbant apie valstybinį ir ne vyriausybinį sektorius – tai valstybės institucijos, atsakingos už jaunimo politiką, ir visuomeniniai partneriai – LiJOT, jaunimo NVO, verslo sektorius.“ Š. Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, Jaunimo reikalų tarybos narys: „Esminis tarpžinybinio bendradarbiavimo bruožas – skirtingos struktūros, kurios yra viena kitai nepavaldžios, tarpusavyje derina veiksmus.“ M. Monkevičius, buvęs LiJOT prezidentas, buvęs Jaunimo reikalų tarybos narys, vice– pirmininkas: „Skirtingų žinybų, institucijų, veikėjų bendradarbiavimą, siekiant bendro tikslo.“
Terminų tarpžinybinis bendradarbiavimas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas persidengimas jaunimo politikos kontekste Rengiant analizę, bendraujant su interviu dalyvavusiais ekspertais ir atliekant įstatyminės bazės analizę, kilo iššūkis atskirti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje. Tai nulėmė jaunimo politikos specifika, istoriškai susiformavusios tradicijos ir įstatymais įtvirtinti šios politikos įgyvendinimo principai. Tarpžinybinis bendradarbiavimas suprantamas kaip skirtingų žinybų veiksmų derinimas tarpusavyje siekiant efektyviai spręsti bendrus iššūkius. Tuo tarpu tarpsektorinis bendradarbiavimas yra jungtiniai veiksmai tarp valstybinio, verslo ir NVO sektorių. Nors šiuolaikinėje visuomenėje dingsta ribos tarp valstybinio, verslo ir NVO sektorių, nes savo veikla ir keliamais tikslais šie sektoriai persidengia. Lietuvos kontekste viešosios įstaigos statusas gali būti traktuojamas tiek kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, tiek kaip valstybinė įstaiga, tiek kaip nevyriausybinė organizacija. Jaunimo politikos kontekste Lietuvos Respublikoje jaunimo politiką įgyvendina jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Su jaunimu dirbančios organizacijos gali būti tiek nevyriausybinio, tiek valstybinio, o kartais net verslo sektoriaus (aukščiau minėta diskusija dėl viešosios įstaigos statuso) atstovės; tai priklauso nuo juridinės formos bei steigėjų keliamų veiklos tikslų. 20