principų ir apibrėžiamas taip: „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, spręsdamos su jaunimu susijusius klausimus, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje“. Tarpžinybinio bendradarbiavimo sąvoka vartojama jaunimo politikos kontekste kaip aiškiai apibrėžtas ir papildantis vienas kitą bendradarbiavimas tarp dviejų ar daugiau žinybų (pvz. valstybinių institucijų). Jis įgyvendinamas tarpusavyje koordinuojant veiklas ir siekiant bendrai užsibrėžtų tikslų. Tokiu būdu pasiekiamas efektyvus administravimas, nuoseklus ir sistemingas tikslų pasiekimas. Sujungus pajėgas, tikslai pasiekiami greičiau ir ekonomiškiau nei vienos žinybos atskirai. Nacionaliniu lygmeniu tarpžinybinis bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje vykdomas tarp įvairių valstybės institucijų bei įstaigų. Pateiktas apibrėžimas yra išsamus ir detaliai apibrėžia šią viešojo administravimo funkciją. Svarbu paminėti, kad dažnai tarpžinybinis bendradarbiavimas minimas kaip kokybės indikatorius, įgyvendinant „gerovės valstybės“ politiką. Siekiant efektyviai analizuoti egzistuojantį tarpžinybinį bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje, svarbu apžvelgti, kaip Lietuvos ir užsienio autoriai aiškina tarpžinybinio bendradarbiavimo sąvoką, kokias sudedamąsias dalis įvardina, kaip apibrėžia šio termino supratimą. Tarpžinybinis bendradarbiavimas – tai skirtingų žinybų įstaigų susibūrimas bendrai veiklai ir bendram tikslui. Naudojamos formalios ir neformalios priemonės, kurios padėtų užtikrinti vaiko gerovę, jo saugumą, visavertį bendravimą šeimoje, mokykloje, draugų būryje4. „Bendradarbiavimas – asmenų arba socialinių grupių bendravimas, siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius. Bendradarbiavimas apima vienus ar kitus veiksmus, išorinius pokyčius, kuriuos lemia šie veiksmai, šių pokyčių poveikį kitiems individams arba jų grupėms bei jų atsakomąją reakciją. Bendradarbiavimas gali būti laikinas ir nuolatinis, privatus ir viešas, formalus ir neformalus“5. Bendradarbiavimas – tai reiškinys, vienoje ar kitoje veikloje dažnai taikoma procedūra6. A. Raišienė teigė, kad Vakarų šalyse vis dažniau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą. Rengiant analizę taip pat buvo apklausti jaunimo politikos ekspertai, kurie šią sąvoką apibrėžė taip: 4 Kedavičienė 5 6
D. http://www.children.lt/?_nm_shot=links.1.85
Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2003 Raišienė A. G. Traporganizacinė sąveika Lietuvos vietos savivaldos praktikoje: daktaro disertacija.
M. Romerio universitetas, 2007. 201p 19