Mb 2002 7 8 is

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA KLAIPËDOS MUZIKINIS TEATRAS

NACIONALINË PREMJERA

Audronë ÞIGAITYTË

2 veiksmø opera Vinco Mykolaièio-Putino þodþiai Audronës Þigaitytës libretas

Dirigentas STASYS DOMARKAS Reþisierius RAMÛNAS KAUBRYS Dailininkë SOFIJA KANAVERSKYTË Choreografë BIRUTË BANEVIÈIÛTË Chormeisteris VLADIMIRAS KONSTANTINOVAS Þilvinas Mindaugas GYLYS, Vytautas JUOZAPAITIS (LNOBT solistas) Eglë Dalia KUÞMARSKYTË, Ligita RAÈKAUSKAITË (LNOBT solistë)

Teatro vadovas Stasys DOMARKAS

Kultûros politika ir politika per kultûrà P

astarøjø mënesiø ávykiai iðjudino visà muzikos visuomenæ.

Vieðai ir kuluaruose netyla diskusijos. Tarsi votis iðpûliavo, á pavirðiø iðkilo metø metais gniauþtos, tarsi nepastebëtos problemos. Dvylika nepriklausomybës metø Lietuvoje formavosi nenatûralûs santykiai tarp menininkø ir jø veiklà administruojanèiø valdininkø, vangiai ar visai nesprendþianèiø kultûros plëtros problemø.

Trijø kolektyvø vadovai - Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas ir Liutauras Balèiûnas - vienas po kito paskelbë pareiðkimus Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui ir kultûros ministrei Romai Dovydënienei.

Liepos 8 d. Nacionalinës filharmonijos salëje surengæs spaudos konferencijà, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, Nacionalinës premijos laureatas prof.

Saulius Sondeckis þurnalistams pristatë ir pakomentavo pluoðtà dokumentø, kuriais pagrindë neigiamà poþiûrá á meninës kultûros bûklæ Lietuvoje ir, protestuodamas prieð profesionaliosios muzikinës kultûros monopolizavimà, “þengë desperatiðkà þingsná” - sustabdë savo veiklà Lietuvoje.

Tikëjomës, kad Lietuvos kultûrai ypaè nusipelniusiø þmoniø kreipimasis sulauks bûtinos analizës ir geriausiø sprendimø, padësianèiø spræsti ir kitas su Lietuvos muzikinio gyvenimo administravimu susijusias problemas.

Taèiau kultûros ministrë Roma Dovydënienë pasirinko kità problemø sprendimo metodà - pavadinusi susidariusià padëtá “kartø kaitos” problema, ji stojo ne menininkø, o juos administruojanèiøjø pusën.

Lietuvoje nebuvome pripratæ prie rinkos dësniø mene. Ið tiesø kurá laikà tik sutrikæ stebëjome, kaip rinkos dësniai vis labiau nustelbia humanitarinæ kultûrà, ir në nemëginome skaièiuoti tarsi ne mûsø, nors ir ið valstybës biudþeto dalijamø ávairiems renginiams lëðø. Vis reèiau prestiþinëse ðalies scenose pasirodant saviems atlikëjams, vis daþniau garsiø pasaulio atlikëjø koncertai tapo vien pretekstu sukviesti svarbiausius politinius kraðto veikëjus, pamirðtant, kad jie (atlikëjai) gali atlikti ir iki ðiol buvusià pagrindinæ misijà: savo menu ugdyti bei ðviesti þmogø.

Atrodo, dar niekad Lietuvoje nebuvo taip dosniai finansuojama muzika. Kasmet po milijonà litø Vilniaus festivaliui (jo credo - uþsienio þvaigþdës), milijonas - Èiurlioniui pristatyti Paryþiuje, keli - á Hanoverá ar Frankfurtà, pernai netoli milijono vienkartiniam nepavykusiam Verdi “Kaukiø baliaus” pastatymui. Ið tos klaidos në kiek nepasimokæs, Nacionalinis operos teatras vien kviestiniams “Karmen” statytojams uþ menkavertá pastatymà atseikëjo apie 250 000 litø...

Tokios sumos ðventëms. Kad sukurtume jaunos valstybës autoritetà pasaulyje. Bet gal valstybës prestiþas uþsienyje turëtø bûti ne Kultûros, o stipriø Uþsienio reikalø ministerijos kultûros skyriø rûpestis? Ir ið ten finansuojamas?

Nes juk dabar finansuojant politikà per kultûrà sutrinka kultûros politika.

Lëðø yra tiek, kiek yra. Jø nuolatos trûksta. Ir mûsø atlikëjø koncertams Lietuvos miestuose, ir naujiems lietuviø kompozitoriø kûriniams ásigyti, ir leisti CD...

Jø neatsiranda net vieninteliam muzikà propaguojanèiam ir muzikiná gyvenimà

analizuojanèiam þurnalui. Nors tam, kad skaitytojus pasiektø 12 þurnalo numeriø per metus (toks turëtø bûti “Muzikos barø” periodiðkumas), leidybai bûtina suma toli graþu ne milijonais skaièiuojama. Ðiandieninë Lietuvos kultûros politika labiau primena paniðkà mëginimà palaikyti rusenanèià gyvybæ nei sistemingà darbà gerai suvokiant á rytdienos sëkmæ atvesianèius prioritetus.

Sëkmæ gali lemti net ne pinigø kiekis, o màstymas.

Galbût atsakomybë uþ rytdienà.

O kas ir kokià atsakomybæ jauèia “susmulkinæs” ilgalaikiø programø finansavimà á kasmetines dalybas? Laiku neþinant, ar apskritai bus skirta lëðø, sutrinka veiklos sistema. Iðkalbingas pavyzdys èia galëtø bûti niekaip kultûros politikos prioritetu netampanti kultûrinës spaudos leidyba.

Apskritai, ar kas nors atsakingas, kad skirstymai patikëti komisijoms?

Ar gali bûti kolektyvinë atsakomybë?

Projektø daug. Lietuvoje visi vienas kità paþásta. Pasakyti, kad kaþkieno idëja netinkama, lyg ir nedràsu. Taip ir susmulkëjama, pamirðtant ir meno tikslus, ir elementariausius aritmetinius veiksmus jiems pasiekti.

Tad ir turime - vietoj nuoseklia veiklos programa besivadovaujanèios renginiø sistemos festivaliø ir festivaliukø serijà...

Kur jau ten renginiø sistema... Kaþkas, skirstantis biudþeto dotacijas, net neþino, kiek gali skirtis koncerto ir operos spektaklio sàmata: ir Nacionalinë filharmonija, ir Nacionalinis operos teatras iki ðiol buvo finansuojami beveik po lygiai (nedidele persvara Filharmonijos naudai)...

Dël teatro ypaè skaudu. Nerasite pasaulyje valstybës, kurioje kaip pagrindinis reprezentacinis meno centras nebûtø minimas Operos teatras.

Tuo tarpu mûsiðkis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pastarojo deðimtmeèio veikla rodo neturintis nei savosios veiklos koncepcijos, nei suvokimo, kad privalo tokiu centru tapti ir bûti!

Dar liûdniau, kad tik teoriðkai Operos ir baleto teatro prestiþas suvokiamas institucijose, nuo kuriø tiesiogiai teatro veikla priklauso. Kultûros ministerijos vadovø laikinumas tarsi veidrodyje atsispindi ir keièiant teatro vadovus.

Laikinumas tampa daþniausia kultûros politikos bûsena...

Tikiuosi, kad problemø suburti kultûrininkai pajëgs jas visas iðnagrinëti, iðtaisyti pastarøjø metø klaidas, galbût ið naujo suformuluoti atsakomybæ. Ne tik uþ politikà per kultûrà, bet ir uþ kultûros politikà.

Muzikos barai /1

...Ðià akimirkà á scenà neþiûriu. Klausausi kompaktinës plokðtelës. Uþsimerkiu ir visa esybe panyru á dainininko balso groþá. Lygi, skambi kantilena, tvirtas, metalinis aukðtesnysis balso registras.

Dël skonio nesiginèijama. Bet ar ne jis, tas aukðtøjø garsø metalas, skaidrus kaip kriðtolas, pelnë dar jaunam studenèiokui þilagalviø simpatijas, o dabartiniam profesoriui - minias jaunøjø gerbëjø?

Ir dar. Tas gilus krûtininis piano... Visi jo atspalviai. Nuo Bacho-Gounod “Ave Maria” sotto voce iki spontaniðkos aistros proverþio Verdi Otelo mirties scenoje.

Ar kas kada nors skaièiavo balso metus?

Kaþkada niekaip negalëjau patikëti, kad barzdotojo Skuduèio (B.Dvariono opera “Dalia”, vinilinë plokðtelë) balsu dainuoja lyriðkas jaunuolis. Dabar koncertuose iðgirstame jaunystës poetika skambanèius garsiuosius meistro Kavaradosá, Lenská (su ðiuo vaidmeniu teatre debiutuota 1957 m.), Edgarà... Atrodo, klausytumei ið karto viso solisto repertuaro, lemianèio beribæ meilæ ir pagarbà ARTISTUI. “Kiek èia teliko dainuoti”, - pamenu prieð keletà metø iðtartus V.Noreikos þodþius. Ðiandien dar sunku patikëti, kad jis gali kada nors nebedainuoti.

Nors 2000 m. jau atðventæs 65-àjà sukaktá, V.Noreika nepaliauja stebinti klausytojo naujais darbais. Lietuvoje sunkiai rastume jam lygiø ne tik tarp dainininkø, bet ir apskritai tarp visø muzikos interpretatoriø. Tai pripaþindama, Lietuvos muzikø sàjunga pirmàjá “Auksinio disko” prizà 2001 m. lapkritá áteikë V.Noreikai.

V.Noreikos balsas pasiþymi unikaliu nepaprasto groþio tembru, kuriam dainininko meistriðkumas suteikia beribæ atspalviø paletæ. O Noreika interpretatorius (muzikinio ir þodinio teksto), ko gero, pranoksta net ir savo mokytojà Kiprà Petrauskà, kuris ðio meno paslapèiø mokësi ið pasaulyje garsaus interpretatoriaus, dainininko ir aktoriaus rusø boso Fiodoro Ðaliapino.

Pastaraisiais metais V.Noreika daþniau dainuoja Klaipëdos ir Kauno muzikiniuose teatruose bei Èikagos lietuviø operoje

Muzikos barai /2

Meilë ir pagarba Artistui

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Meilë ir pagarba ARTISTUI

(JAV) nei pagrindinëje Lietuvos scenoje Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Deja, praëjæs ðio teatro deðimtmetis (nuo 1988 m., kai V.Noreika pasitraukë ið teatro direktoriaus pareigø) stebina nelogiðka veikla, menku dëmesiu ne tik pasaulinio repertuaro ðedevrams, bet ir mûsø nacionalinei operai bei Lietuvos dainininkams. Paskutinë lietuviø kompozitoriaus opera LNOBT pastatyta 1987 m. (neskaitant “Vilniaus festivalio 2000” iniciatyva pastatyto B.Kutavièiaus “Lokio”). Tad itin svarbu, kad V.Noreika naujø lietuviðkø personaþø galerijà solidþiais vaidmenimis papildë maþesniuosiuose Kauno ir Klaipëdos teatruose.

Naujojoje G.Kuprevièiaus operoje “Prûsai” (pagal J.Gruðo dramà), pastatytoje Klaipëdos muzikiniame teatre 1997 m., V.Noreika dainavo pagrindiná veikëjà Herkø Mantà. Be abejo, veikalo sëkmei tai turëjo lemiamà reikðmæ. Kauno muzikiniame teatre 1998 m. pastatytoje K.V.Banaièio operoje “Jûratë ir Kastytis” V.Noreika atliko pagrindiná Kastyèio vaidmená. Teatrø gastroliø metu abu spektakliai LNOB teatro salëje parodyti ir Vilniaus publikai.

Ryðkus Klaipëdos muzikinio teatro veiklos akcentas - 1999 m. pastatyta G.Bizet opera “Karmen”. Pastatymo puoðmena - pagrindinis Chosë vaidmuo, atliekamas V.Noreikos. Pasak þymiausiø Lietuvos kritikø, V.Noreika su Chosë vaidmeniu atsistojo tarp garsiausiø pasaulyje ðio vaidmens atlikëjø - P.Domingo, J.Carreraso ir kitø.

Unikalia veikla garsëjanèioje Èikagos lietuviø operoje ypaè reikðmingi V.Noreikos sukurti vaidmenys. Per pastaruosius penkerius metus pagrindines partijas jis dainavo A.Ponchielli “Lietuviuose” (Konradas), V.Klovos “Pilënuose” (Rûtenis), J.Strausso “Èigonø barone” (Barinkajus), G.Verdi “Otele” (Otelas), G.Donizetti “Meilës gërime” (Nemorinas), K.V.Banaièio “Jûratëje ir Kastytyje” (Kastytis).

Ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei kaimyninëse ðalyse nepaprastai daug koncertuojanèio V.Noreikos biografijoje pastaraisiais metais ypaè iðsiskiria kelios programos.

2000 m. su Lietuvos nacionalinës premijos laureatu pianistu Petru Geniuðu parengta sudëtingos R.Schumanno ir S.Rachmaninovo romantinës lyrikos programa: R.Schumanno vokalinis ciklas “Poeto meilë” (16 dainø) ir S.Rachmaninovo 12 romansø. Koncerto programa atlikta 15 kartø - ne tik didþiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje), bet ir maþesniuose miesteliuose.

Dar vienas unikalus V.Noreikos koncertas ávyko 2001 m. birþelio 6 d. LNOBT

Lenskis (“Eugenijus Oneginas”) Argentinoje, “Colon” teatre

Konradas ir Aldona - Irena Milkevièiûtë (“Lietuviai”)

Varðuvos Didysis teatras. Prieð “Toskos” spektaklá

Muzikos barai /3

salëje. Jis vadintinas tûkstantmeèio koncertu - scenoje susitiko garsiausias XX a. Lietuvos dainininkas Virgilijus Noreika ir XXI a. pasaulio operos þvaigþdë Violeta Urmanavièiûtë-Urmana.

Sudëtinga pasauPrincas (“Meilë trims apelsinams”) linës ir lietuviø operos klasikos programa parengta su LNOBT orkestru, diriguojamu teatro vyr. dirigento Liutauro Balèiûno. V.Urmanavièiûtë-Urmana ðiandien dainuoja garsiausiose pasaulio scenose, yra pripaþinta ne tik þymiausiø pasaulio festivaliø vadovø, publikos, bet ir kritikos. Apie jà kalbëdami, visi pabrëþia ne tik prigimtiná balso groþá, bet ir muzikinio teksto atlikimo tikslumà, interpretacijà. Tie, kurie prieð koncertà nerimavo, kaip ðalia jaunosios partnerës atrodys vyresnysis kolega, buvo nustebinti: ðiame koncerte V.Noreika meistriðkumu në kiek nenusileido jaunajai partnerei. Koncertas áraðytas á vaizdajuostes, iðleistas dvigubas CD albumas.

Svarbios ir kitos V.Noreikos programos. Su LNSO, vadovaujamu Juozo Domarko, jis dainavo G.Verdi “Requiem”, kelerius pastaruosius metus dalyvavo naujameèiø koncertø programose, visuose Paþaislio festivaliuose (1998-2001 m., daþniausiai baigiamuosiuose koncertuose). Su Vilniaus styginiø kvintetu Intermezzo koncertuota Paþaislio festivalyje, daugelyje Lietuvos miestø, iðleistas CD, o su “Trijø tigrø” programomis Lietuva, ko gero, jau keliskart apvaþiuota.

Per pastaruosius penkerius metus ávairiuose Lietuvos miestuose V.Noreika surengë apie 50 solo koncertø, o kur dar gastrolës uþsienyje. Beje, dainininkas itin populiarus JAV, ir ne tik lietuviø bendruomenëje. Valandos trukmës solo reèitaliais ir specialiomis laidomis apie V.Noreikà JAV radijas paminëjo mûsø dainininko ðeðiasdeðimtmetá (1995 m. rugsëjo 22 d.) ir ðeðiasdeðimtpenkmetá (2000 m. rugsëjo 22 d.). Baltimorës miestas paskelbë V.Noreikà savo garbës pilieèiu. Dar labiau Lietuvos dainininkà pagerbë Merilendo valstija, taip pat paskelbdama lietuvá garbës pilieèiu.

V.Noreika yra pelnæs ir prestiþiðkiausià Ðvedijos apdovanojimà: jis yra pirmojo laipsnio “Poliarinës þvaigþdës” ordino kavalierius.

Per nepriklausomybës deðimtmetá V.Noreika yra apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ketvirtojo

Muzikos barai /4

- M.Garzia (tëvas) - Everardi.

Vienas pirmøjø maestro mokiniø Sergejus Larinas. Ðiandien jis dainuoja visame pasaulyje, beje, daþnai pakaitomis su L.Pavarotti. Ar gali pedagogas patirti didesná pasitenkinimà?

Per praeità deðimtmetá V.Noreikos iðugdyti dainininkai jau þavi ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio klausytojus. Iðkiliausi tarp jø - Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Audrius Rubeþius, Laimonas Pautienius, Ignas Misiûra, Dainius Puiðys, Kæstutis Alèiauskis, Gediminas Tiðkevièius, Mindaugas Zinkus, Vaidas Vyðniauskas.

Pastaruosius dvejus metus V.Noreika sistemingai konsultuoja LNOBT solistæ Rasà Juzukonytæ ir Kauno muzikinio teatro solistæ Nomedà Kukulskienæ. Bûtina paþymëti, kad ið 26 absolventø, baigusiø V.Noreikos dainavimo klasæ, net 25 dainuoja Lietuvos ir pasaulio teatrø scenose.

V.Noreika nuolat vadovauja meistriðkumo kursams. Vieni svarbiausiø - Vasos mieste Suomijoje (1998-2000). Nuo 1997 m. jis - Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius, nuo 2000 m. - Estijos muzikos akademijos Solinio dainavimo katedros vedëjas.

V.Noreika kvieèiamas á tarptautiniø ir mûsø ðalies solinio dainavimo konkursø þiuri. Tarp svarbiausiø - J.Vytuolio (Latvija, 1996), S.Moniuszkos (1997, Lenkija), B.Grincevièiûtës (Lietuva, 1996, 2001), Pernu (Estija, 2001) konkursai.

Turininga garsiausio Lietuvos interpretatoriaus biografija kol kas tëra já mylinèiø ir jo kûrybos kelià stebinèiø melomanø bei kritikø sàmonëje. Deramo áamþinimo, uþfiksuotø nuostabiø akimirkø Skudutis (“Dalia”)

laipsnio ordinu, Operos bièiuliø draugijos ásteigtu “Kipru” (V.Noreika - pirmasis jo laureatas 1997 m.) ir kasmeèiu Lietuvos muzikø sàjungos apdovanojimu “Auksinis diskas 2001” (taip pat pirmasis laureatas). 2000 m. Lietuvos radijo iniciatyva renkant ðimtà labiausiai Lietuvai nusipelniusiø XX a. þmoniø, Lietuvos radijo klausytojø valia V.Noreika ðiame iðkiliausiø Lietuvos ðimtmeèio asmenybiø sàraðe buvo 39-asis.

Didelæ savo patirtá V.Noreika perduoda jauniesiems dainininkams. Jo dainavimo mokykla tiesiogiai siejasi su garsaus italø pedagogo Everardi mokykla. Retrospektyvi seka bûtø tokia: V.Noreika K.Petrauskas - Gabeli - M.Garzia (sûnus)

Hercogas (“Rigoletas”)

Italijoje staþuotës metu

Pinkertonas teatre “La Scala” (“Madam Baterflai”)

Kavaradosis Berlyno operoje 1972 m. (“Toska”)

Atradimø kelyje Amþiø pradþioje bekraitëj Din din dan, din din dan…

Nepakartojama Alfredo uþstalës daina (“Traviata”)

dar nëra. Nors jau galëtø bûti. Ir monografija, ir CD kolekcija, ir videofilmas...

Dar kartà klausau nuostabiausias karjeros akimirkas áamþinantá naujàjá CD. Áraðai - nuo 1965 iki 2001 m. Visas kûrybos kelias - tarsi ant delno. Panaðià misijà atliko ir dainininko penkiasdeðimtmeèiui skirtas Jûratës Vyliûtës straipsnis.

Sklaidau pageltonijusius puslapius - gerai, taikliai paraðyta. Ir komplimentai në kiek nepasenæ. Ir vaidmenys juos maèiusiajam, ir koncertø numeriai girdëjusiajam prieð akis iðkart stoja. Tikiuosi, ðitai pajus ir mûsø skaitytojai, klausydamiesi retrospektyvaus CD. Pateikiame kiek patrumpintà 1985 m. raðytà straipsná.

Audronë NEKROÐIENË

Jaunatviðkai dràsaus ir grynai lyrinio etapo virðûnëje neuþmirðtamu spindesiu suþvilgo B.Dvariono Skudutis, senasis varpininkas, Þvelgaièio kalne apraudantis sukilëliø vëles.

Nepapeiksi në vieno “Dalià” atlikusio solisto, bet labiausiai prie dvarioniðkos lietuviðkumo sampratos priartëjo V.Noreika. Èia lëmë ne tiek pats balsas, ið Kipro perëmæs santûraus jausmo spalvà, vos juntamà sielos virpëjimà, kiek ypatinga muzikinë pagava, galëjimas suteikti visumai rimties, pasikartojimø ir monotonijos reljefà, kartu áprasminant kiekvienà garsà. Þinoma, Skuduèio baladë - neþaboto B.Dvariono talento blykstelëjimas, bet ar ji ne atlikëjo valioje? Mokëjo dainininkas pajusti kûrinio esmæ, sukurti jo nuotaikà (kaip ir atliekant A.Braþinsko “Ugnelæ”, J.Indros “Saulë leidþias”, A.Kaèanausko “Vai graþu” ir kt.).

Skudutis, Naglis, Andrius (1960 m.

Lietuvos TSR valstybinë premija), Hofmanas, Romeo, Arlekinas, Barinkajus - solisto jaunystë. Ir tarëme: nepaprastai muzikalus, þavus, nuoðirdus, graþiai dainuoja, turi átaigos ir stipriai veikia publikà.

Artistas? Gal në pats nesitikëjo, bet S.Prokofjevo “Meilë trims apelsinams” pakoregavo kûrybiná amplua, ir tarp romantiðkø ásimylëjëliø atsirado charakterinis groteskiðkas Princas. Padainuotas per teatro gastroles Maskvoje (1963), Princas atvërë kelià platesniam pripaþinimui muzikø dëmesys, þymiøjø teatrø scenos.

Maskvos didþiajame akademiniame padainavo Lenská, Almavivà, ðalies sostinëje surengë taip pat soliná koncertà, Sofijos nacionalinëje operoje atliko Alfredà, Hercogà, Almavivà, gastroliavo Rygos, Charkovo teatruose, koncertavo Ukrainoje, Leningrade ir kitur. O tëviðkëje neliko kampelio, kur jo nebûtø klausæsi, juo þavëjæsi, nes nuo pirmøjø þingsniø stengësi uþraðyti savo repertuarà radijo studijoje, plokðtelëse. Staþuoti á Milano “La Scala” vyko ne vienas mûsø solistas, bet 1965aisiais V.Noreika buvo pirmutinis ið pokario Lietuvos. Patekæs senojo Dþ.Baro prieþiûron, gavo atsakymà á svarbiausià klausimà - kaip veikti savo fizinæ prigimtá, kad ji taptø patikimu ir paklusniu, menà kurianèiu instrumentu. “Jeigu ateidavau á pamokà uþkimæs, maestro nesakydavo - eik namo ir pailsëk. Liepdavo stoti prie fortepijono ir dainuoti. Po pusvalandþio pratimø mano balsas skambëdavo kuo ðvariausiai.” Italijoje V.Noreika dirbo su talento aistra. O mes nekantriai laukëme jo pirmojo spektaklio po staþuotës

Muzikos barai /5

ta, ðvelni kantilena idealiai iðlygintuose registruose. Kai prisimeni, regis, tokio panaðaus emocinio turinio Hercogà ir Pinkertonà, Rudolfà, Kavaradosá ir Alfredà, stebina nepaprastai subtili ðiø V.Noreikos vaidmenø vokalinë ir sceninë intonacija. Tai ne vien jautrus Dþ.Verdþio ir Dþ.Puèinio stiliaus skirtumø suvokimas, preciziðka balso spalvø atranka, bet ir kiekvienam vaidmeniui bûdinga ir kartu ryðkiai individuali, lyriniu pasaulio suvokimu savaip suðildyta dainavimo ir vaidybos maniera. Ji atestavo jaunàjá V.Noreikà kaip aukðtos vokalinës kultûros, didelio sceninio temperamento, plaèios erudicijos solistà, kaip

venskiu ir J.Nesterenka koncertiniu bûdu atliko N.Rimskio-Korsakovo operà “Mocartas ir Saljeris” - ðvedai abu solistus pavadino “geriausiais Tarybø Sàjungos, o gal ir pasaulio dainininkais”.

Vartant kelis ðimtus apie V.Noreikà paraðytø straipsniø, recenzijø, apmaudu, kad mûsø Respublikos spaudoje daugiausia mirga informacinës þinutës - apie didelius laimëjimus, pasisekimà, pripaþinimà - ir beveik nieko apie meniná augimà, kûrybos pobûdá, interpretacijos ar balso ypatybes. O dauguma nuomoniø ið kitur: “Nuostabiai graþus balsas - grynas ir taurus metalas, be to, lankstus ir puikiai moduliuojàs, þërintis ir didelis. Ir dar - jis labai gabus aktorius” (VDR), “Mr. Noreika yra supermuzikalus artistas” (italai), “Vokalinis talentas (…) su triumfu dainavo italø operø arijas ir pademonstravo puikià italø dainavimo mokyklà” (èekai). O monografijà paraðë ir iðleido maskvieèiai…

Gastrolës populiarina artistà. Antra vertus, pleèia jo akiratá, lavina reakcijà ir galbût neleidþia atvësti ákvëpimui. Bet darbo kalvë - namai.

“Talentas - tai ðimtas procentø darbo ir tiek pat gabumø”, - pakoregavo dainininkas populiariàjà formulæ. Ðtai santykis su publika. Solistas sako niekuomet nesusidûræs su klausytojo problema: iðëjæs á scenà, ið karto pajunta salës nusiteikimà. O jeigu (kartais pasitaikydavo) publika ðaltai reaguoja, iðkart sutelkia visas savo jëgas, maksimaliai susikaupia, ir vi-

Otelas Èikagos lietuviø operoje

Muzikos barai /6

mûsø operos istorijos reiðkiná (35 metø jis jau buvo TSRS liaudies artistas).

Iðkeliavo geriausieji V.Noreikos personaþai á pasaulio teatrø scenas. Ir sukosi svaigios, pelnytos ðlovës karuselë: Maskva, Leningradas, Berlynas, Budapeðtas, Bukareðtas, Tûkstantmeèio koncertas su Violeta UrmanavièiûtePraha, Bratislava, Urmana (2001 06 06) Varðuva - per aðsada - pergalë. Artistiðkumas - prigimties tuoniolika Tarybø Sàjungos ir tris deðimdovana, priklausanti intuicijos srièiai, bet tis uþsienio teatrø. Sukosi nuolat, intenracionalioji veikla, valios pastangos já iðsyviai. Didysis teatras já kvietë naujiems laisvina. Apgailestaudamas V.Noreika pastatymams, svarbioms gastrolëms - su kalba apie kai kuriuos savo mokinius, kuðiuo kolektyvu V.Noreika dainavo Vladirie “turi kolosalius duomenis, bet neástenmiro ir Bajano partijas Paryþiaus “Grand gia dirbti, nemoka suprasti, kas sakoma”.

Opera” ir Milano “La Scala” teatruose.

Darbðtumas - irgi V.Noreikos talento Stokholme kartu su dirigentu G.RoþdestAlgirdo RAKAUSKO nuotr.

- juk “Virgilio Noreica” dainavo “La Scala” scenoje Pinkertonà, ir su garsiàja Virdþinija Dzeani, dalyvavo koncertuose kartu su Nikola Rosiniu Lemeniu, o teatro direktorius A.Girinèelis, kalbëdamas apie gabiausius tarybinius staþuotojus, iðvardijo: “Marija Bijeðu, Virgilijus Noreika, Vladimiras Atlantovas”. Gráþo po deðimties mënesiø, sakyèiau, toks, koká iðleidom. O per kelerius metus neregëtai sutvirtëjo balsas, atsirado puiki bel canto technika, susiklostë individuali artistinë iðraiðka, ir scenoje iðsirikiavo geriausi lyriniai ir dramatiniai jo vaidmenys - Alfredas, Hercogas, Pinkertonas, Rudolfas, Kavaradosis. Senojo Operos teatro salë prisipildë sklidinai jo tyro, ðvaraus, galingo balso. Tada apimdavo abejonës: ar neforsuoja V.Noreika prigimties, ar natûralus toks galiø atsivërimas, ar nesugriaus, nesuþalos jis gamtos harmonijos?

O jis kiekviename spektaklyje tvirtino save. Unikalus flirtavimas, nuostabiai panaudojamas sotto voce (“Rëkti juk gali kiekvienas”, - sako dainininkas) ir minkð-

techniniai dalykai, jis dþiaugsmingai, laisvai ir tobulai iðsisakë sudëtingiausia teatro meno kalba - operos solisto kalba. Ir lengva, ir gera buvo jo klausytis, ir dëkingumas verþësi aplodismentø jûra. Neabejoji, V.Noreika þino atliekamos muzikos atsiradimo akstinà, kiekvienos frazës, dinaminio ir koloristinio niuanso prasmæ.

Jo dainavime nëra beprasmio garso, didþiai reikðmingas þodis - “Kam reikalinga vaidyba, jei nëra þodþio!” Todël ir vaidmenys taip skiriasi vienas nuo kito, daþnai ir nuo tradiciniø, pripaþintø traktuoèiø. Pavyzdþiui, lyriðkàjá Vladimirà (A.Borodino “Kunigaikðtis Igoris”) Maskvos didþiojo akademinio teatro pastatyme V.Noreika atliko su herojiniu pakilumu, ir jo traktuotë tapo atradimu. O ðtai tarybiniø teatrø ne kartà statytoje R.Ðèedrino operoje “Ne vien tik meilë” jis sugebëjo áþvelgti kitø nepastebëtus, nors partitûroje uþfiksuotus Volodios Gavrilovo bruoþus - V.Noreikos vokaliná, sceniná vaidmens sprendimà kompozitorius pripaþino tikriausiu. Kaip ne vienam garsiam artistui, ir V.Noreikai teko patirti konfliktø su prigimtimi, iðgyventi serganèiø stygø tylà, ásiklausyti á vëstanèiø aplodismentø ritmà. Teatrui persikëlus á naujuosius rûmus, nervingà dainininko profesijà jis sujungë su grandiozine administratoriaus veikla. V.Noreika buvo iðrinktas LTSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatu, Lietuvos teatro draugijos prezidiumo pirmininku, paskirtas Akademinio operos ir baleto teatro direktoriumi ir meno vadovu, jam patikëtos docento pareigos Valstybinës konservatorijos Solinio dainavimo katedroje.

Direktorius - tai gal solisto karjera baigësi? Á virðûnæ ákopë su Chosë? Juk þmogaus ir menininko jëgos vis dëlto turi ribas. Uþgriuvo kitokio pobûdþio rûpesèiai, atsirado reikalø, kliudanèiø susikaupti, disonuojanèiø su kûrybine aplinka. Bet 1983 metais V.Noreika áþengë á scenà kaip treèiasis (po K.Petrausko ir V.Adamkevièiaus) lietuviø Otelas. Kaip ir aniedu - lyrinës prigimties, pasiekæs vëlyvàjá tenoro brandos amþiø ir puikiausios vokalinës formos. Prieð aðtuonerius metus, rengdamasis “Eugenijaus Onegino” premjerai Argentinos “Colon” teatre, jis buvo “nusmailinæs” balsà iki Lenskio, o “Otele” uþdainavo sodriai, kietai, nejausdamas jokiø falcetukø, mikstukø, pilnaverèiu piano ir galingu forte nugalëdamas orkestrà ir áveikdamas akustiná mûsø teatro barjerà. Solistas stengiasi Otelà priartinti prie klausytojo “stambiu planu”, ir klausantis kartais atrodo - netoli pavojinga riba.

Dainininkui jau svarbu ne bel canto (kaip ir Verdyje), o dramatinë ekspresija, virðijanti áprastas normas. Vulkaniðkos jëgos

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

bruoþas, pasireiðkiàs intensyviausia kûrybine veikla. Vienu metu pradëjæs dainuoti ir operoje, ir koncertuose, jis greta pasauliniø standartø lygio vaidmenø klausytojams pasirodo ir kaip aukðèiausio rango kamerinis dainininkas. V.Noreikos koncertiniame repertuare - V.Klovos “Ganyklø dainos” ir R.Ðumano “Poeto meilë”, S.Ðimkaus, E.Balsio, B.Gorbulskio, A.Raudonikio, G.Sviridovo, F.Ðuberto, rusø ir italø dainos, klasikiniø operø arijos… Ir kiekviena miniatiûra - atlikimo meno ðedevras, su sava emocine erdve, kurioje kiekvienas atskirai ir visi drauge pajuntame gyvenimo pilnatvæ.

(Uþ 1968-1969 m. koncertines programas V.Noreikai paskirta Lietuvos TSR valstybinë premija.) Girdëjusiøjø prisiminimuose, matyt, niekada nenutils “Þuvelë”, “Ave Maria”, “Skamba vieniðas varpelis”, “Tarantela”…

Nepagarsëjo V.Noreika entuziastingu polinkiu á ðiuolaikinæ muzikà. Bet ðtai dainavo beveik visose V.Klovos operose (Naglis, Andrius, Julius, Danila), B.Dvariono “Dalioje” (Skudutis, Jurgelis). Jis sukûrë ir vienà sudëtingiausiø vaidmenø nacionalinëje operos literatûroje - Tadà V.Lauruðo “Paklydusiuose paukðèiuose”.

Pasikliaudamas vien savo paðëlusia vokaline intuicija, stengësi iðsiverþti ið reþisûriðkai nepavykusiø spektaklio situacijø, gebëjo perprasti ir ákûnyti autoriaus sumanymà.

Taèiau po ekstravagantiðkos - tesitûros, dinamikos atþvilgiu - Tado partijos skubiai ieðkojo vaidmens, kuris gràþintø á graþø klasikiná dainavimà. Tokiu vaidmeniu tapo Edgaras G.Doniceèio operoje “Liuèija di Lamermur”. Vaidybiðkai nelabai ádomus - “visada labiau traukë gyvenimo tiesos prisodrinti veristø herojai”, - bet vokalo disciplinai bûtinas. Lyriðkasis Edgaras, taip pat aukðtam, ðviesiam tenorui skirtas Faustas lyg ir patvirtino numatytas V.Noreikos kelio gaires.

Mes jau pripaþinome: jo jëga - lyrizmas…

Bet 1973 metais klausytojø ir kritikø ásitikinimus sugriovë dramatiðka Chosë partija. Þ.Bizë “Karmen” premjeroje atsiskleidë naujos dainininko, aktoriaus, muziko (ir reþisieriaus) kûrybinës galios. Nedidelë teatro salë buvo palanki ir intymiai nuotaikai, ir dramatiðkiems prasiverþimams, stulbinusiems balso ir vidine jëga.

(Ar ne Tadas padëjo subræsti ðiuolaikiðkai vaidmenø interpretacijai?) Artistinis temperamentas, efektinga iðvaizda, vokalinis artistiðkumas, laisvas, pasitikintis elgesys scenoje, ryðkus individualumas apibûdina labiau vaidmens karkasà. Svarbiausia buvo tas prieð klausytojà vykstàs charakterio kûrimo procesas, paþymëtas ákvëpimu. V.Noreikai tarsi neegzistavo

Su þmona Loreta po koncerto

kupinas V.Noreikos Otelas, R.Glazupo þodþiais tariant, - tikra atominë bomba.

Otelo partijos atlikëjø pasaulyje labai maþa. Tai lemia ir vokalo sudëtingumas, ir ðekspyriðkas vaidmens gilumas. V.Noreika Otelo kompleksà kildina ið meilës.

Jo Otelas - þmogus, iðgyvenantis nepaprastai stiprø ir gilø jausmà Dezdemonai. Pirmajame veiksme jis tik su ja natûralus ir geras, ðiek tiek “laukiniðkø” judesiø, jauèiàs metø (ne rasës) skirtumà.

Otelo pavydas - tai pasitikëjimas, kurá sugriauna Kasijus, Dezdemona, pagaliau ir Jagas. Otelo kerðtas - nuosprendis moteriai, visoms pasaulio moterims. Ketvirtajame veiksme Otelas, solisto þodþiais tariant, “turëtø bûti paklaikæs ið skausmo, èia kraujas ir aðaros”. Bet vokalistui verkti nevalia, tokios jau dainavimo taisyklës.

Vis dëlto solistas scenoje iðgyvena maksimalià dvasinæ átampà, kuri ir suformuoja reikiamà balso intonacijà, - joje ir begalinis Otelo skausmas, ir teisëjo rûstybë, ir mylinèios ðirdies gerumas.

Stebint “Otelo” spektaklius, iðryðkëja daug profesiniø V.Noreikos paslapèiø.

Kad ir magiðkas improvizavimo elementas (V.Noreika ir paprastutës dainelës nepadainuos dukart vienodai). Kartà sukûræs Otelo koncepcijà, spektakliø metu artistas pasiduoda intuicijai, emocijoms.

“Problema yra tik viena - tinkamai parengti vokalà. Deðimt dienø ruoðiuosi Otelui. Bet kai balsas ágauna formà, jokie stabdþiai nebeegzistuoja.” Veikia muzikos, situacijø, partneriø impulsai, padedantys scenoje susikurti meninæ laisvæ.

Juo didesnis susikaupimas, juo didesnë ir laisvë. Ir nepamatysi dviejø identiðkø scenø su Jagu, neiðgirsi tokiø pat Otelo monologø ar duetø su Dezdemona.

Otelo vaidmuo - naujas artistinës kûrybos, vokalo suþydëjimo etapas, naujas didelis V.Noreikos laimëjimas.

Otelas, Alfredas, Edgaras (gal ir Chosë sugráð), gausybë didþiulá pasitikëjimà turinèiø koncertø, reèitaliø ðalyje, uþsienyje, Lietuvoje… Nepatikësi, kad metø laikrodis jau iðmuðë vidudiená...

Jûratë VYLIÛTË

Muzikos barai /7

Ar su naujuoju generaliniu direktoriumi prasidës ir naujas lnobt kûrybos etapas?

Audronë NEKROÐIENË

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

D E Ð I M T M Ë N E S I Ø (NUO 2001 M. SPALIO, KAI IÐ PAREIGØ SAVO NORU PASITRAUKË JULIUS ANDREJEVAS) PAGRINDINË Gintautas Këviðas Lietuvos nacionalinio LIETUVOS MEoperos ir baleto teatro N O Á S T A I G A generalinis direktorius N A C I O N A L I NIS OPEROS IR BALETO TEATRAS LÛKURIAVO VADOVO. (“MUZIKOS BARAI” ÐIÀ PADËTÁ APTARË 2001 M. GRUODÞIO IR 2002 M. SAUSIO NUMERIUOSE.) PAKARTOTINÁ ATVIRÀJÁ KULTÛROS MINISTERIJOS SKELBTÀ KONKURSÀ LNOBT GENERALINIO DIREKTORIAUS PAREIGOMS EITI GEGUÞÆ LAIMËJO GINTAUTAS KËVIÐAS. TAÈIAU TIK BIRÞELIO 27 D. BUVUSÁ KULTÛROS MINISTRÀ VYRIAUSYBË PATVIRTINO LNOBT GENERALINIU DIREKTORIUMI. TVIRTINTI G.KËVIÐO KANDIDATÛRÀ BUVO NUMATYTA BIRÞELIO 5 D., TAÈIAU ÐIS KLAUSIMAS IÐ VYRIAUSYBËS POSËDÞIO DARBOTVARKËS BUVO IÐBRAUKTAS, KAI

Muzikos barai /8

KELI MUZIKAI SPAUDOJE BEI ATVIRAME LAIÐKE PREMJERUI ALGIRDUI BRAZAUSKUI IR KULTÛROS MINISTREI ROMAI DOVYDËNIENEI PAREIÐKË G.KËVIÐUI NEPASITIKËJIMÀ.

PREMJERO PRAÐYMU BUVO SUDARYTA SPECIALI KULTÛROS MINISTERIJOS KOMISIJA KALTINIMAMS, IÐKELTIEMS G.KËVIÐUI, IÐTIRTI. KOMISIJA BUVUSIO MINISTRO VEIKLOJE PAÞEIDIMØ NERADO. AISTROS DËL G.KËVIÐO KANDIDATÛROS NETILO IR JO PASKYRIMO IÐVAKARËSE. VIENI ÞYMIAUSIØ LIETUVOS MENININKØ, TARP KURIØ - PENKIOLIKA NACIONALINËS PREMIJOS LAUREATØ, VIEÐAME PAREIÐKIME PREMJERUI IR KULTÛROS MINISTREI PAREIÐKË REMIÀ BUVUSIO KULTÛROS MINISTRO KANDIDATÛRÀ.

ATVIRÀ LAIÐKÀ PREMJERUI IR KULTÛROS MINISTREI NAUJOJO GENERALINIO DIREKTORIAUS PASKYRIMO IÐVAKARËSE IÐPLATINO IR NACIONALINËS PREMIJOS LAUREATAS, LIETUVOS NACIONALINIO SIMFONINIO ORKESTRO MENO VADOVAS BEI VYRIAUSIASIS DIRIGENTAS JUOZAS DOMARKAS. VADOVAUTI TEATRUI G.KËVIÐAS PRADËJO LIEPOS 15 D., NES PAGAL ÁSTATYMÀ BUVÆS KULTÛROS

MINISTRAS METUS NEGALI VADOVAUTI ANKSÈIAU JAM PAVALDÞIAI ÁSTAIGAI. G.KËVIÐÀ LABAI GERAI PAÞÁSTA VISUOMENË. “MUZIKOS BARAI” 2000 M. LIEPOS NUMERYJE JÁ PRISTATË KAIP LIETUVOS NACIONALINËS FILHARMONIJOS GENERALINÁ DIREKTORIØ, O 2001 M. SAUSÁ KALBËJOMËS SU KULTÛROS MINISTRU G.KËVIÐU. NAUJOSIOS VEIKLOS IÐVAKARËSE (LIEPOS 14 D.) SUSIPAÞINOME SU G.KËVIÐU - LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO GENERALINIU DIREKTORIUMI. Pradëkime tradiciðkai: opera jûsø gyvenime?

Teatras (ir ne tik operos) visada vaidino tam tikrà vaidmená mano gyvenime.

Jaunystëje þavëjomës J.Miltiniu, J.Juraðu, vëliau E.Nekroðiumi. Sekëme Maskvos teatriná gyvenimà ir viskà, kas tuo metu buvo prieinama.

Galbût neiðskiriant operos mane visada domino MUZIKA (taip pat ir opera).

Mane labiau domino ne þanrai, o muzikos stiliai, epochos.

Taèiau ðtai bëgant metams atëjo laikas susidomëti opera ið esmës (juokiasi)...

Artëja 50-metis - daraus sentimentalesnis... Studijø metais, pamenu, á Rossini ir Weberá þiûrëjom atsainiai, netgi su ðyp-

sena. Dabar ðie autoriai - vieni mëgstamiausiø.

Pradëjæs dirbti Filharmonijoje, itin domëjausi kamerine ir simfonine muzika.

Logiðka - tuomet man buvo 32-eji, taigi pats intelektualumo troðkimas. O dabar kita… Daugiau emocijø, gal net sentimentalumo…

Gal greièiau romantikos?..

Galbût. Verdi muzika ðiandien man be galo graþi. 2001-øjø kovo mënesá Milano “La Scala” teatre, diriguojant Riccardo Muti (Nuostabus spektaklis buvo!

Tai patvirtina ir áraðytas CD. Beje, Azuèenà dainavo mûsø Violeta Urmanavièiûtë-Urmana.), abu su þmona buvome priblokðti ðios operos groþio ir atlikimo átaigos.

Operoje labai daug iðoriniø dalykø, stiprinanèiø muzikos poveiká. Tai nëra grynas þanras.

Operos teatras. Ðiandien jau nieko net nestebina, kad daug þmoniø, syká á operà atëjæ, labai daþnai jos vël iðsiþada (bent jau þodþiais) 10-15 metø. Ypaè daug tokiø nuomoniø iðgirstu Lietuvoje. Skaudu, bet daþnai ir ið muzikø lûpø. Kur ir kada jûs pirmà kartà pajutote, kad opera gali daryti áspûdá?

Kad opera gali daryti stiprø áspûdá, pajutau dar vaikystëje, bûdamas septyneriø. Tai buvo Kauno teatras ir Gounod “Faustas”. Mefistofelá dainavo Antanas Kuèingis. Tà naktá neuþmigau. O man taip ne daþnai nutinka. Kaþkà panaðaus vëliau patyriau 1975 m., kai Strasbûro orkestras Lietuvoje grieþë O.Messiaeno “Turangalilà”, - vienas ið mano didþiausiø áspûdþiø. Treèias muzikinis sukrëtimas - minëtasis “Trubadûras” su R.Muti “La Scala” teatre 2000-aisiais.

Mano mama be galo mëgo anuometiná Valstybës teatrà Kaune. To prieþasèiø, matyt, turëtume ieðkoti ir paties teatro kaip pastato aplinkoje. Operoje labai daug iðoriniø dalykø, ir klausymo aplinka taip pat turi labai daug átakos. Ðtai, pavyzdþiui, Schönbergo galima bûtø klausytis gal net ir Maironio gatvës spaustuvëje. O opera turi skambëti nekasdienëje aplinkoje. Kauno muzikinis teatras, “La Scala”, Budapeðto opera - tai teatrai, kuriuose jauti pastato aurà, turtingà praeitá.

Mûsø operos teatro (kalbu apie LNOBT) architektûra veikia savotiðkai.

Eksterjero ir interjero pojûèiai nevienareikðmiðki. Þmogus, atëjæs á teatrà, turi jaustis pakiliai. Pagaliau eidamas á teatrà jis nori jaustis nekasdieniðkai. Taigi teatro aplinkà bûtø galima pakeisti priartinant jà prie mûsø laikmeèio, bet nepaþeidþiant autorës sumanymo. Manau, kad

ir ðiuolaikinë architektûra gali puikiausiai sutarti su operos menu.

Taigi teatras natûraliai tampa mano kûrybiniø interesø pagrindu. Kelià á tai puikiai iliustruoja Vilniaus festivalio programos: statëme W.A.Mozarto operà “Visos jos tokios”, B.Kutavièiaus “Loká”, G.Verdi “Kaukiø baliø”, ðiais metais M.Urbaièio baletà... Kvietëme Latvijos nacionalinës operos trupæ... Numatomas kitø metø Vilniaus festivalio akcentas K.Pendereckio operos “Karalius Ûbas” pastatymas.

Bet iki ðiol tai buvo ne grynai teatrinë kryptis. Pavyzdþiui, su R.Tuminu aiðkiai aptarëme, kokia opera “Visos jos tokios” turi bûti (ji buvo rodoma operai labai maþoje scenoje - Lietuvos nacionalinës filharmonijos salëje) - pirmiausia turi skambëti muzika, o scenografija ir veiksmas vos vos, tarsi graþus grafinis pieðinys. Nieko iðorinio! Tai puikiai pavyko. Taip pat ir “Lokys”…

Todël ir savo programoje raðiau apie eksperimentiná teatrà - pastatymus su pusiau sceniniu efektu. Taip operas taip pat galima statyti.

Pokalbyje, vykusiame lygiai prieð metus (po “Kaukiø baliaus” premjeros Vilniaus festivalyje), jûs labai smarkiai kritikavote LNOBT ir sakëte, kad jame bûtina revoliucija. Ðiandienos pokalbiuose tvirtinate, kad ten viskas lyg ir neblogai ir pakanka evoliucijos. Tad kuo ið tiesø jums patinka ir kuo nepatinka ðiandieninis LNOBT?

Vis dëlto teatras turëtø keistis. Gal nevadinèiau to revoliucija, nes rezultatø tikiuosi pasiekti ne drastiðkai viskà naikindamas, o pamaþu, po truputá keisdamas. Ðtai ðiandien vienas po kito bankrutuoja Vokietijos operos teatrai. Kodël? Todël, kad spektaklius jie rodo kasdien! O bilietai brangûs. Smuko lankomumas, nes smuko ðalies ekonomika. Þmonës neturi pinigø, todël ir neina á teatrà. Taigi labai svarbu suvokti, jog visais atvejais menas remiasi á ekonomikà. Spektaklius reikia rodyti tiek, kiek bus juos lankanèiø.

Be abejo, bûtina skirti dvi kryptis premjeriná ir repertuariná teatrà. Mûsø teatras - repertuarinis ir ið karto premjeriniu netaps. Bet apie tokià galimybæ màstyti reikia. Repertuarinis teatras turi iðskirtiniø problemø, nes spektakliai jame rodomi kiekvienà ar beveik kiekvienà dienà. Nesvarbu, ar publikos yra, ar ne. Kai kurie spektakliai nebeturi þiûrovo, bet vis tiek rodomi - reikia uþimti etatinius solistus. Bet dar svarbiau, kad (kaip, beje, raðo “Muzikos barai”) jau ketvirtas, penktas spektaklis nuo premjeros neatpaþástamai pasikeièia, deja, blogyn. Autorinë

prieþiûra - labai sudëtingas, sunkiai ágyvendinamas dalykas.

Tikrai bûèiau premjerinio repertuaro formavimo ðalininkas. Yra èia ir dar vienas privalumas - kol dalis trupës uþsiëmusi viename spektaklyje, kita gali repetuoti antrà. Bet, þinoma, kol kas tai ágyvendinti sunku, nes reikia duoti darbo visiems etatiniams teatro artistams. Padëtis keisis tik ágyvendinus sutarèiø sistemà. Þinoma, matau teatro problemas. Bet tai nereiðkia, kad viskas blogai. Bûdamas ministru, teatrà kritikavau dël repertuaro politikos. Savo programoje prioritetais laikau lietuviðkà operà ir platø repertuarà epochø bei stiliø poþiûriu. Repertuaro formavimo principus bûtina labai gerai apmàstyti.

Kokia bus pirmoji jûsø sumanyta premjera?

Netrukus, jau spalá, ávyks Mozarto “Don Þuano” premjera, lapkritá atnaujinsime “Kaukiø baliø”... Beje, að pats ðio spektaklio Trakuose nemaèiau. Bet, sprendþiant ið recenzijø, já reikës taisyti.

Su reþisiere Dalia Ibelhauptaite apie tai jau kalbëjomës. Þinoma, rodysime Urbaièio baletà.

Bet visi tie spektakliai jau buvo planuoti iki jums perimant vadovavimà. Koks spektaklis bus pirmasis jûsø valia?

Manyèiau, tai priklauso ne vien nuo manæs. Norëèiau pirmiausia pasiðnekëti su þmonëmis, kuriø nuomonæ vertinu. Tai priklausys ir nuo dainininkø balsø, ir nuo meniniø intencijø... Sprendimas bus mano, bet klausimà gerai aptarsime.

Ateinate á rietenø iðkamuotà teatro kolektyvà. Asmeninës ambicijos pastaraisiais metais gerokai iðkilo virð meniniø principø...

Ðiaip ambicijos - paþangos variklis. Ir að ambicingas. Bet rietenas, manau, teks baigti, nes reikës daug dirbti, jeigu norime, kad teatras eitø á prieká. Tà turi suvokti visi.

Mano charakterio bruoþai ir vadovavimo principai buvo plaèiai nuðviesti spaudoje (lengvai šypteli).

Nesutinku, kad valingi sprendimai diktatûra. Sieksiu konstruktyvaus darbo su visais, galinèiais ir norinèiais dirbti teatro labui.

Esu prieð grupinæ atsakomybæ - tà, regis, árodþiau ir eidamas ankstesnes pareigas. Formuluoju labai paprastai: jeigu suteikti ágaliojimai, þmogus privalo uþ savo darbà atsakyti.

Gráþkime prie repertuaro. Atrodo, pagaliau jis tikrai bus ávairus. Taèiau ankstesni vadovai romantinës italø operos vyravimà LNOBT repertuare motyvavo “tuðèiø këdþiø baime”. Ar

Muzikos barai /9

jûs to nebijote?

Tai tikrai didelë problema. Labai gerai suprantu, kad teatras negali pataikauti publikai. Bet þinau ir tai, kad eksperimentiniai pastatymai, XX a. ar lietuviø kompozitoriø operos publikos taip pat nepritrauks.

Mano tikslas - kad teatro repertuare bûtø labai gerø spektakliø, á kuriuos publika tiesiog verþtøsi. Svarbiausia kokybë! Spektakliai, kurie negali nepatikti. Ðtai, pavyzdþiui, visø liaupsinamas Bergo “Vocekas”. Patrauks publikà ar ne? Arba kuri lietuviðka opera - “Lokys” ar “Karalienë Bona” - publikai patrauklesnë?

Bet, turint galvoje lietuviø autorius, man veikalø kiekybë bûtø netgi svarbesnë uþ kokybæ. Ðiandien nëra ið ko rinktis! Pernelyg ilgai ðiuo þanru Lietuvoje niekas nesirûpino.

Turbût gerai þinote, kaip sunkiai scenà pasiekë Giedriaus Kuprevièiaus “Karalienë Bona”. Juk buvo ketinta jà statyti Vilniuje. Girdëjau jûsø ðiltus atsiliepimus apie ðià operà.

Kaip manote ðiandien, ar bûtø LNOBT “nukentëjæs”, jeigu “Karalienë Bona” bûtø buvusi pastatyta Vilniuje?

Man spektaklis patiko bûtent Kauno muzikiniame teatre. Neþinau, ar tai buvo konformistinis dalykas, ar labai sëkmingas kompromisas... Didelëje scenoje sunkiai já ásivaizduoju. Beje, tiesiog puikus G.Þilio darbas.

Bet gráþkime prie klausimo. Publika ir repertuaras. Jeigu gerai supratau, ketinate neatsiþvelgti á publikos skoná ir statyti tai, kà manote bûtina turëti repertuare... Iki ðiol jûsø veikloje dar nepastebëjau tam tikrø aspektø, kuriems pasaulyje skiriama labai daug dëmesio. Turiu galvoje publikos ugdymà, ávairiausiø formø ryðá su klausytoju, þiûrovu...

Suprantu... Trumpiau sakant, tai vadinama edukacija. Þinoma, publikà bûtina ugdyti. Bet visa tai tikiuosi pasiekti bûtent kokybiðkais pastatymais. Jeigu spektaklis ádomus, geras, tai pajus ir þiûrovas... Ið pradþiø gal vienas, kitas... Pagaliau juk nuomonës gali skirtis - tai taip pat ádomu, papildoma intriga, taigi ir teatro trauka. Kokie ginèai virë dël latviø “Karmen”! Kas nuo to laimëjo? Pilna salë! Taigi publikà turi ugdyti aukðto lygio spektakliai. Svarbu, kad kiekvienas pastatymas teatre bûtø iðskirtinis.

Kultûros ministerijos skelbto konkurso LNOBT generalinio direktoriaus pareigoms uþimti reikalavi-

Muzikos barai /10

muose itin pabrëþiamas teatro pristatymas uþsienyje...

Tai nelengvas dalykas. Teatro pajudëjimas - didelis ir brangiai kainuojantis procesas. To sau daþnai daryti neleidþia net tokie teatrai kaip “La Scala”, Sankt Peterburgo “Marijos” teatras.

Viena ið galimybiø teatrui pasirodyti uþsienyje - bendras darbas su aplinkiniø ðaliø teatrais. Tai ne tik sumaþintø pastatymo iðlaidas, bet ir leistø trupei pasirodyti partneriø scenose.

Europoje yra puikiø vietø operos spektakliams, taèiau nëra nuolat dirbanèios trupës. Tai taip pat galëtø bûti patrauklu.

Be to, solidus teatro pristatymas uþsienyje - dalis bendrosios kultûros politikos. Latviai jau senokai pasirodë Londono “Royal Albert Hall” scenoje. Tame matë didelæ prasmæ ne vien pristatydami Operos teatrà, bet ir visà valstybæ.

Kaip supratau, tæsite tai, kas tarp menininkø sukëlë labai daug diskusijø, ypaè ðiomis dienomis - skiriant jus LNOBT generaliniu direktoriumi.

Að tai vadinu kultûros politika ir politika per kultûrà . Manau, valstybei turi rûpëti abi sritys. Bet gal kuruoti jas (taigi ir finansuoti) galëtø ne tik Kultûros (kultûros politika), bet ir Uþsienio reikalø ministerija (politika per kultûrà). Ðiandien akivaizdu, kad kultûros politika labai smarkiai nukenèia nuo reprezentacijø uþsienyje.

Tam tikri prioritetai turi bûti. Jeigu ðiandien valstybë mano, kad Frankfurto knygø mugë Lietuvai labai svarbi, tai pinigai leidþiami jai. Jeigu kam nors pasirodë, kad Paryþiuje svarbu pristatyti Èiurlioná, - tai pinigø tam pristatymui atsirado. Tikiuosi, jog neseniai ákurtas Lietuvos institutas tai darys kryptingai, prasmingai panaudodamas ir didþiausià kultûros institucijà - Operos ir baleto teatrà.

Kuo save laikote - administratoriumi ar kûrëju?

Kad ir kuo save laikyèiau - vienu ar kitu, be antrojo niekaip neiðsiversèiau.

Manau, kad ne vien tik kompozitoriai, dailininkai ar raðytojai bûna kûrëjai.

Kartais finansininko darbe ne maþiau kûrybos nei menininko. Tai priklauso nuo tame bare dirbanèios asmenybës.

Mane domina procesas. Ir labiau bûsimas nei buvæs.

Dëkodama uþ pokalbá, linkiu ádomaus, kûrybingo proceso einant naujàsias pareigas publikos ir “Muzikos barø” skaitytojø labui.

VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS NORVEGIJOJE Valstybinio Vilniaus kvarteto pasaulinës kelionës nëra atsitiktiniai reiðkiniai. Kvartetas nuolat dalijasi savo muzika su ávairiausiø ðaliø klausytojais. Jau trisdeðimt metø vienas svarbiausiø daugelio ðiø kelioniø aspektø - lietuviø muzikos plëtra pasaulyje. Ðtai ir ð.m. geguþës 7-14 d. koncertinëje kelionëje Norvegijoje Valstybinis Vilniaus styginiø kvartetas klausytojams pateikë tris ðiandienos Lietuvos kompozitoriø kûrinius: Osvaldo Balakausko “Claqua” klarnetui ir styginiø kvartetui, Onutës Narbutaitës treèiàjá styginiø kvartetà “Pieðinys styginiø kvartetui ir sugráþtanèiai þiemai” bei Remigijaus Merkelio “MiKonst” styginiø kvartetui ir fortepijonui.

Koncertinæ kelionæ organizavo Norvegijos koncertø agentûros “Mirabili” ir muzikiniø projektø vieðoji ástaiga “Impetus Musicus”, dosniai padedama Skandinavijos oro linijø, Karaliðkosios Norvegijos ambasados Lietuvoje bei Ðiaurës ðaliø tarybos. Koncertuose, vyku-

Vilniaus kvartetas Norvegijoje

siuose Tjome, Tionsberge, Larvike ir Osle, be Valstybinio Vilniaus styginiø kvarteto, taip pat grojo pianistai ið Lietuvos Sonata ir Rokas Zubovai, Norvegijos klarnetininkas ir kompozitorius Rogeras Arve Vigulfas. Be lietuviðkos muzikos, èia skambëjo Mozarto, Brahmso, Stravinskio, Hegdalo bei Vigulfo kûriniai.

Jau po pirmojo koncerto Tjome Vestfalijos þemës pagrindinio dienraðèio recenzentas, paþymëdamas puikø koncerto meniná lygá, raðë, kad didþiausia vakaro kulminacija tapo O.Balakausko “Claqua”, kurioje labai átaigiai susilieja dþiazo átakos, ámantri ritmika ir iðradingos garsinës priemonës. Ne maþesnës sëkmës tarp klausytojø ir kritikø susilaukë ir R.Merkelio kvintetas, skambëjæs Tionsberge, bei O.Narbutaitës kvartetas, atliktas Larvike. Vilniaus kvartetas, Norvegijos kritikø prilygintas geriausiems Europos ðio þanro ansambliams, buvo giriamas uþ ypatingà garso kultûrà, interpretavimo gyvumà bei iðraiðkingumà, taip pat paþymëtas labai jautrus ansambliðkumas grojant su klarnetininku. Koncerto Osle metu muzikus bei susirinkusiuosius sveikino ir Lietuvos ambasadorius Norvegijoje V.Stankevièius.

Jau numatyta koncertinë Valstybinio Vilniaus styginiø kvarteto kelionë á Norvegijà 2003 m. kovà, planuojami Norvegijos kompozitoriø muzikos vakarai Lietuvoje.

Rokas ZUBOVAS

Nacionalinis simfoninis orkestras sezonà ðiemet baigë geguþës 11 d. koncertu, susietu su iðkilia data - Èekijos ir Lietuvos diplomatiniø santykiø uþmezgimo 80meèiu. Natûralu, jog tokia proga buvo atlikta èekø muzikos programa, kurià sudarë A.Dvor á ko Simfonija Nr. 9 “Ið Naujojo pasaulio” ir L.Janáèeko “Glagolinës miðios”. Programà parengë ir dirigavo orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas.

Pirmasis kûrinys Nacionalinio simfoninio orkestro repertuare yra nuo seno, antrasis - parengtas ir atliktas pirmàsyk.

L.Janáèeko (1854-1928) kurybinis palikimas palyginti nedidelis, taèiau jis uþima ryðkià ir garbingà vietà tarp ankstyvosios ðiuolaikinës muzikos kûrëjø. Ðis savitas kompozitorius, rëmæsis folkloru, ieðkojæs gimtosios kalbos ir muzikos intonacijos sàsajø, neabejotinai darë átakà (kartu su kitais “folkloriniais” kompozitoriais, tokiais kaip Bartókas) kai kuriems lietuviø kompozitoriams. Dþiugu, jog mûsø publika turëjo galimybæ praplësti savo akiratá ir susipaþinti su ádomiu veikalu, sukurtu autoriaus kûrybos kelio pabaigoje 1926 m.

“Glagolines miðias” atliko solistai Asta Krikðèiûnaitë (sopranas), Vladimiras Doleþalas (tenoras, specialiai atvykæs ið Èekijos), Vladimiras Prudnikovas (bosas), Renata Marcinkutë (vargonai), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Apie kûrinio atlikimà Vytautë Markeliûnienë raðo: “Visaverèiam kûrinio skambëjimui, regis, pritrûko laisvesnio alsavimo, kad atsiskleistø kiekvienos tradiciniø miðiø dalies - Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus ir Agnus Dei - savitumas, kurá iðryðkintø ne vien dinamika ar tempø kaita. Sudëtingo teksto keliama átampa nulëmë paskirø daliø fragmentiðkumà, formalokà, nevientisà kompozicijos skambëjimà”. Kritikë pabrëþë partitûros daugiasluoksniðkumà, sudëtingumà ir teigia, jog tokiø

kûriniø interpretacijos per kelias repeticijas ir vienà koncertà nesubræsta.

Tikëkimës, kad didelio darbo pareikalavæs kûrinys mûsø atlikëjø bus dar pakartotas, o interpretacijos tobulinimui, kaip þinia, ribø nëra.

vykstantá ne tik su kitu, bet ir su savimi. Siekdamas minties reljefiðkumo, jis viskà grojo tarsi ðiek tiek stabdydamas vyksmà, tarytum bijotø netyèia praleisti neáprasmintà muzikinës minties vingá. Nepaprastas jo rubato - valingas, emocionalus ir sykiu sàmoningas... Tai tæsësi ir lëtojoje antroje dalyje, kur kiekvienas smuiko garsas skleidë ypatingas emocines bangas. Finalo virtuozinis pradmuo taip pat V.Tretjakovui netapo pirmaujantis (jis yra tai idealiai ákûnijæs ankstesnëse interpretacijose), meninio sprendimo buvo ieðkoma nuolatinëje muzikos kaitoje, kaleidoskopiðkame jos vyksme. Orkestras labai ádëmiai sekë smuikininko sumanymà, nors tai buvo ið tiesø nelengvas uþdavinys.

R.Strausso simfoninë poema “Taip kalbëjo Zaratustra” - tiesiogiai filosofijos ákvëptas kûrinys.

Vokieèiø filosofo F.Nietzsche’s veikalas, kuriame apmàstoma Vakarø kultûros krizë ir svarstomos jos áveikos galimybës, padarë milþiniðkà átakà visai meno kûrybai, taip pat ir muzikai. Taèiau R.Straussas ið kitø kûrëjø iðsiskiria tuo, jog filosofo veikalà tiesiogiai bandë perkelti á muzikà.

(Mûsø kultûroje toká bandymà kiek vëlesniu tarpukario laikotarpiu yra atlikæs kompozitorius J.Nabaþas, paraðæs simfoninæ poemà “Giesmë apie liûdesá ir dþiaugsmà”.)

Ar ámanoma tai atlikti muzikos priemonëmis? R.Straussas turbût buvo ásitikinæs, jog ámanoma, juk jis skelbë galás muzika pavaizduoti viskà, net savo miegamàjá...

Simfoninëje poemoje kompo-

MUZIKOS IR FILOSOFIJOS DIALOGAS Geguþës 23 d. Kongresø rûmuose baigiamàjá ðio sezono koncertà surengë Valstybinis simfoninis orkestras, parengæs dar vienà premjerà - Richardo Strausso simfoninæ poemà “Taip kalbëjo Zaratustra” (“Also sprach Zaratustra”). Tai premjera ne tik ðio orkestro repertuare, Lietuvoje ðis opusas taip pat, regis, niekada nebuvo atliktas. Áþymaus ðiø laikø smuikininko Viktoro Tretjakovo, grojusio J.Sibeliuso Koncertà, pasirodymas suteikë koncertui tarptautinio ávykio rangà. Orkestrui dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevièius. Iðgirdome apmàstytas ir átaigias abiejø kûriniø interpretacijas, kurias galima ávardyti kaip muzikos ir filosofijos dialogà.

J.Sibeliuso Koncertas smuikui - vienas graþiausiø XX ðimtmeèio pradþios smuiko opusø. Nors nuo jo premjeros (1904) prabëgo beveik ðimtas metø, jo muzika iki ðiol atrodo máslinga, kaskart kita, kelianti ne vienà prasmës bei reikðmës klausimà. Tikriausiai dël to tokios ávairios yra jo interpretacijos, kuriø ribas galima nusakyti apibendrinimu: nuo gamtiðkumo iki filosofiðkumo. Abu ðiuos pradus itin harmoningai suvienijo bene vienintelis Davidas Oistrachas, pradëjæs koncertà groti penktojo deðimtmeèio pabaigoje ir atlikæs já 1954 m. Helsinkyje, dar autoriui esant gyvam. Vieni atlikëjai dëmesá sutelkia á muzikos vaizdingumà, dainingumà, niûrokus kontrastus, ypatingà vitaliðkumà.

Kiti bando nuolat klausti, kà reiðkia viena ar kita savita Sibeliuso tema, kaip ji siejasi su kitomis, kuo pagrásti staigûs muzikos vyksmo pokyèiai...

Tai tik pirmi á galvà atëjæ klausimai, prisiminus koncerte iðgirstà iðties savità ir labai átaigià traktuotæ. V.Tretjakovo interpretacija ðákart buvo ryðkiai filosofiðka.

Smuikininkas visà pirmàjà dalá suvokë kaip reikðmingà dialogà,

zitorius pateikia savà Nietzsche’s veikalo supratimà, iðkeldamas gamtos ir þmogaus skirtybës idëjà. Ði skirtybë ákûnijama pustonio santykiu esanèiuose akorduose (C-dur ir h-moll), pradedanèiuose poemà ir po ilgo pasakojimo jà uþbaigianèiuose. Nors remiasi filosofijos veikalu, Straussas nefilosofuoja arba filosofuoja ne daugiau negu R.Wagneris, kurio pagrindinë priemonë - leitmotyvas. Panaðiai muzika rutuliojasi ir ðioje poemoje.

Taèiau ðios simfoninës poemos perskaitymas ir prasmingas áforminimas - iðties kietas rieðutas dirigentui. Nepajutus kûrinio visumos ir detaliø santykio, vyksmo krypties, neatradus kai kuriø epizodø, pavyzdþiui, “Apie nematomàjá pasaulá” ar “Apie mokslà” átaigios vaizdinës ir emocinës raiðkos, ði poema gali lengvai virsti kankinamai beforme.

Taèiau buvo kaip tik prieðingai: stebinantis orkestro pasitempimas (nepavykusios detalës, þinoma, bus tobulinamos) ir besàlygiðkas paklusimas dirigento valiai, visø orkestro nariø - ir solistø, ir ne - atsidavæs muzikavimas (kaip puikiai suskambëjo toji efektinga áþanga!) leido þavëtis R.Strausso poemos muzika, kompozitoriaus fantazija (reljefiðkas ir vaizdingas juoko bei kiti epizodai), siekianèia iðties visus gyvenimo uþkaborius iki trivialiausiø dalykø.

Parengæs ðá opusà, orkestras þengë dar vienà þingsná brandos link; norisi jam ir vadovui nuoðirdþiai suðukti: “Ir toliau branginkite entuziazmà!” Þivilë RAMOÐKAITË

Baigiamasis sezono koncertas. LVSO ir V.Tretjakovas

Dmitrijaus MATVEJEVO nuotr.

SEZONO BAIGIAMIEJI FILHARMONIJOJE IR KONGRESØ RÛMUOSE PIRMÀSYK LIETUVOJE ÁÈEKO L.JANÁ “GLAGOLINËS MIÐIOS”

Muzikos barai /11

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

dyba argumentuojamas kiekvienas veikëjø poelgis? Ðirdá suspaudë viena detalë: kai finalinës Chosë ir Karmen scenos metu Chosë pargriûna ir bejëgiðkai lieka gulëti, kelias Karmen yra laisvas ir laiko pasprukti - á valias, taèiau ji neiðeina, gráþta, kad padëtø Chosë atsikelti… Jai nereikia vadinamosios pergalës. Su Chosë ji nekovoja. Ji ir taip stipresnë, net fiziðkai. Tiesiog laisva.

Spektaklis supintas ið tokiø momentø, o jie byloja… Apie kà?

Valkatas ar narkomanus? O gal vis dëlto apie jausmus?

Formos poþiûriu spektaklis vientisas, gestiguliatyviai tiksliai suderintas su muzika. Be to, reþisûriðkai nuostabiai ironizuojami naftalinu atsiduodantys “Karmen” pastatymø trafaretai (plaèiau apie tai þr. “Muzikos barai”, 2002 geguþë-birþelis, p. 8-13).

Scenografija lakoniðka, iðkalbi, paklûstanti reþisûrai. Pakanka leisti ðirdþiai jausti. Þinoma, jei vokalas bûtø tokio pat aukðto profesinio lygio kaip kiti spektaklio komponentai, poveikis bûtø stipresnis. Deja, Rygos opera ne “Covent Garden” ar “Metropolitan”, ji negali sau leisti á kiekvienà eiliná spektaklá kviestis þvaigþdþiø. Taèiau dainavimo trûkumus kompensuoja kitos sudëtinës operos meno dalys - reþisûra, scenografija, vaidyba, orkestras. Pagaliau pati spektaklio stilistika. Beje, ar atkreipëte dëmesá á orkestrà?

Minkðtas, prancûziðkai grakðtus, plastiðkas. Maþa to, puikiai jausdamas pastatymo stilistikà, dirigentas Tadeuszas Woiciechowskis surado netikëtø - tai ðaiþiø, tai ironiðkø - tembrø ir intonacijø. Ið solistø ansamblio gera balso technika iðsiskyrë Egilas Siliòis (Eskamiljas), taèiau keista ir gaila, kad kaip aktoriui jam nepavyko iki galo atskleisti charakterio. Ir K.Zadovskos (Karmen), ir D.Kalniòios (Mikaela) nelabai stiprûs, bet graþûs, gryno tembro balsai. Nors abiem dainininkëms technika ðiek tiek trukdo val-

KONCERTAI, SUTEIKÆ NAUJØ ÁSPÛDÞIØ, NEPAMIRÐTAMØ IÐGYVENIMØ IR PAÞINIMO DÞIAUGSMO ÐEÐTÀ KARTÀ SURENGTAS VILNIAUS FESTIVALIS TÆSË SAVÀSIAS TRADICIJAS, TAÈIAU PATEIKË IR VISAI NAUJØ SUMANYMØ. ÐIEMET YPATINGAS DËMESYS BUVO SKIRTAS MUZIKINIAM TEATRUI, KURIS TRIS VAKARUS IÐ DEÐIMTIES KVIETË Á OPEROS IR BALETO SPEKTAKLIUS. APIE TAI ÞURNALE RAÐOMA ATSKIRAI. MÛSØ TIKSLAS - SEPTYNI FESTIVALIO KONCERTAI, VYKÆ NACIONALINËJE FILHARMONIJOJE, UNIVERSITETO DIDÞIAJAME KIEME, BERNARDINØ BAÞNYÈIOJE IR KONCERTØ IR SPORTO RÛMUOSE.

LATVIJOS NACIONALINIO OPEROS TEATRO GASTROLËS VILNIUJE: GEORGES’O BIZET “KARMEN” Panaðiai kaip mûsø teatras atsiveþë “Karmen” spektaklá ið Varðuvos, Latvijos nacionalinis operos teatras savàjà “Karmen” rado Ðvedijoje. Prieð kelerius metus Ðvedijos “Folkoperan” teatre spektaklá pastatë reþisierius Staffanas Valdemaras Holmas. Á Rygos teatro scenà já perkëlë Peteris Engelfeldas. Scenografijà ir

Muzikos barai /12

kostiumus sukûrë Bente Lykke M¸ller, apðvietimà - Kevin WynJones, o grimà - Gunilla Petterson. Ðiø metø geguþës 31 dienà latviø “Karmen” iðvydo Vilniaus festivalio publika. (Beje, nors Ryga labai netoli nuo Vilniaus, tai buvo pirmosios Latvijos nacionalinio operos teatro gastrolës Lietuvai atgavus nepriklausomybæ.) Ðis spektaklis ne apie valkatas.

Ne, tikrai ne! Galima dar suprasti biurgeriðkus Bizet amþininkus, taip supanèiotus patriarchaliniø XIX a. tradicijø, kad nieko, iðskyrus nepadorø “visuomenës atliekø” paveikslà ir smurtà, nesugebëjo pamatyti ir iðgirsti Bizet operoje. Taèiau mes? Lietuvoje, kur ðiandien turime iki galo nesunaikintà ir visai dar neblogà dramos teatrà! Þinoma, pripratæs prie natûralizmo operos scenoje, tik já nevalingai imi ir matyti. Betgi yra teatras, filmai, pagaliau knygos.

O gal Mozarto muzika tebyloja apie keturiø harmoniniø funkcijø egzistavimà? O Bacho - apie kontrapunkto technikà? Yra medþiaga, yra tai, kaip ta medþiaga naudojama, ir yra tai, kas tuo naudojimu reiðkiama. Kaip medþiagà Mérimée ir Bizet pasirinko savo laikø smulkiø nusikaltëliø gyvenimà. Atitinkamus áproèius ir moralæ. Tà patá padarë ir latviø spektaklio autoriai. Tai ne, mums reikia, kad plëðikai atrodytø kaip pasakøi princai ir princesës. Kad bûtø graþu, “estetiðka”.

Dostojevskiðkos idëjos, kad groþis dar ryðkiau spindi po purvinais elgetiðkais skudurais, mûsø neátikina. (Net paèiai juokinga tai raðyti. Taèiau kai kuriø paþástamø ir nepaþástamø kalbos po spek-

taklio, atseit ir taip per akis tø valkatø gyvenime, teatre norisi pailsëti, - iðties nuliûdino.) Kaip smulkûs kontrabandininkai atrodo ðiandien? Gali suþinoti Gariûnuose. Kaip jie atrodë XIX amþiuje? Patikëkit, ne kà patraukliau.

Kitas klausimas - stilius, t.y. kaip medþiaga tampa kalbos elementais ir kaip jie naudojami. Bizet kûryboje - sàmoningai siejant trafaretines masines scenas ir psichologizuotà pagrindiniø veikëjø lemties dramaturgijà, “toreadoriðkø” linksmybiø fone rodant þmogiðkàjà tragedijà, be abejo, romantiðkai pagraþinant “þemiausiojo luomo” paveikslà. Ar latviø spektaklyje valkatos ir girtuokliai rodomi natûralistiðkai?

Ar jie niekuo nesiskiria nuo tø, kuriuos matome gatvëje? Mano galva, labai skiriasi: simpatiðki, vaikiðki, kaip ir Bizet muzikoje pagraþinti.Vien smagios Karmen draugës ko vertos! O “suteneriai” Dankarijus ir Remendadas! Kaip ðauniai antrajame veiksme visi ðie valkatos, atseit apsvaigæ nuo narkotikø ir alkoholio ir vos pastovintys ant kojø (sakau “atseit”, nes vaidina jie truputi nenatûraliai, kaip klounai), lyg darþelinukai susigrûdo á kampà - “pasislepia” belaukdami Eskamiljo. Tam, kad su pirmaisiais jo dainos akordais ið ðirdies smagiai suriktø jam uþ nugaros. Viso ðio cirko fone Kristînës Zadovskos Karmen, Inguso Pçtersono Chosë, Ditos Kalniòios Mikaela tokie tikri, þmogiðki. Priklausantys ðiam purvinam ir tragikomiðkam pasauliui, taèiau viduje turintys tikrà grûdà. Ar pastebëjote, kaip nuosekliai atskleidþiamas charakteriø vientisumas, kaip reþisûra ir vai-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Latvijos nacionalinio operos teatro Georges’o Bizet “Karmen”

KOMPOZITORIAUS GYVENIMO ISTORIJA BALETO SPEKTAKLYJE Antruoju Vilniaus festivalio akordu tapo Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro atveþtas Boriso Eifmano baletas “Èaikovskis”.Kuo artima, suprantama, kodël pasauliná pripaþinimà, populiarumà yra pelniusi B.Eifmano kûryba? Manyèiau, dël keliø prieþasèiø.

Jo teatrui bûdingas pasàmonës ir asmenybës identiteto problemos tyrimas. B.Eifmanas savaip interpretuoja H.Bergsonà, S.Freudà, G.W.F.Hegelá ir A.Eins-

teinà. Choreografo pieðiami asmenybiø portretai intriguoja spalvingomis, provokuojanèiomis judesiø kombinacijomis, netikëtomis pozomis, kontrastinga, ðokiruojanèia asmenybiø vidiniø iðgyvenimø iðraiðka, tikroviðkumu, ávairias asociacijas kelianèiais vaizdais, kuriuose kiekvienas galime atpaþinti dalá savæs.

B.Eifmanas pirandeliðkai gilinasi á dualizmà, nuolatinæ átampà tarp gyvenimo realybës ir svajonës, dël kuriø neiðsipildymo kyla tuðtumos pojûtis.

B.Eifmano baletuose visuomet vyrauja monologai, prieðtaringi charakteriai. Viena vertus, jo darbuose stiprus racionalusis pradas, antra - stulbina veiksmo emocionalumas. Þiûrovas negali likti abejingas ðio choreografo spektakliams.

Pakilus uþdangai, iðvystame lovoje besiblaðkantá dvasiniø iðgyvenimø kamuojamà P.Èaikovská (Andrejus Rumiancevas). Tai asocijuojasi su Desdemonos, laukianèios savo pragaiðtingos lemties, scena. Netrukus lyg W.Goethe’s Mefistofelis iðnyra Antrininko personaþas (jo vaidmená atliko Aleksejus Aveèkinas, Vilniaus þiûrovams paþástamas ið soliniø partijø “Romeo ir Dþuljetos”, “Gulbiø eþero” spektakliuose). Jis - ir pasisavintos sielos demonas, kankintojas, neþabotø aistrø kurstytojas ir kartu kûrybos ákvëpëjas, varomoji jëga, gerasis Angelas Sargas.

Scenoje atsiranda B.Eifmano pamëgta meninës iðraiðkos priemonë - baleto ðokëjø atrama, prie kurios pasimankðtinæs pagrindinis herojus, bent laikinai iðsivaduodamas ið kamuojanèios depresijos, tarsi pakyla skrydþiui. Scena - “plaukianèios” baltos gulbës, jis pats - taurus, mylintis, iðtikimas princas. Idiliðkas reginys nuteikia skrydþiui, polëkiui, kûrybai. Bet kartu tobulas, taèiau nepasiekiamas pasaulis stumia á neviltá.

Finale lemtingø ávykiø vieta tampa loðimo ir bakchanalijø stalas: uþ nenumaldomà ákvëpimo troðkimà kompozitoriui tenka atsiteisti. Stalas spektaklyje virsta mirties, karsto, dvasinës ir fizinës duobës simboliu. Kompozitoriaus mirtis, jo pakëlimas ant stalo asocijuojasi su Kristaus nukryþiavimu. Kûryba nukryþiuoja? Kuo didesnis þmogus, tuo didesnës jo nuodëmës? Tur-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

dyti virðutiná registrà ir intonacijà, taèiau tai në kiek netrukdo natûraliai vaidybos plastikai. K.Zadovskos Karmen - labai moteriðka, ðiek tiek motiniðka, stipri atmenybë, kuriai visai nesvetimi nutrûktgalviðki ar tiesiog iðdykëliðki poelgiai. D.Kalniòios Mikaela - kompleksuotos, romantiðkos sielos mergina. Taip pat jokio netikrumo, viskas labai natûralu ir gyva. I.Pçtersonas (Chosë) turi rimtø vokalo problemø. Atrodo, balsas gana stiprus, taèiau nevaldomas, trûkinëjantis, iðnykstantis, nei ið ðio, nei ið to uþkimstantis. Bet ðtai stebuklas: pirmajame veiksme ðie trûkumai nemaloniai trikdë, vëliau jø lyg ir imi nepastebëti. Manau, to pasiekiama taip pat vaidyba - scenoje matëme romantiðkà, truputá berniokiðkà, labai jautrø Chosë. I.Pçtersonui puikiai pavyko ákûnyti ðá vientisà, dinamiðkà charakterá.

Choras vaidina taip pat átikinamai, o skambëti irgi galëtø geriau, sodriau. Nors, kaip jau minëjau, ðiame pastatyme toks skambesys sàlygojamas paèios koncepcijos. Kaip ir Fraskitos (Ieva Kepe) bei Mersedes (Ilona Rasa) “gaidþiai”. Beje, smagi jø klounada (ko verta vien charakteringa eisena), - tikra spektaklio puoðmena.

Latvijos nacionalinës operos “Karmen” - gyvas, linksmas ir tuo paèiu metu rimtas, ðiuolaikiðkas, labai profesionaliai pastatytas spektaklis, emocine iðraiðka visiðkai atitinkantis Bizet muzikà ir operos idëjas. Taip manau.

Junija GALEJEVA

Boriso Eifmano baletas “Èaikovskis”

bût norëta priminti, kad pati mûsø egzistencija tragiðka.

Pagal spektaklio programëlæ, baleto fabula - nuolat kenèianèio þmogaus-kûrëjo istorija. Taèiau siuþetinæ spektaklio linijà bûtø galima suprasti kaip kanèios iðkëlimà, neiðvengiamà problemà, galinèià átraukti á pasiprieðinimà ar saviþudybæ, Dievo ir savæs atmetimà.

Rusø psichiatrë N.Bechtereva tvirtina: “Genijus - tai þmogus, kuris yra arti Dievo”. Taigi smegenys nekuria, o tik priima ir iðsako kaþkieno kito mintis. Poetu, menininku gimstama, o ne tampama.

Pagaliau abejotina, kad baleto sumanymas, “tonacija” atitinka P.Èaikovskio muzikiniø kûriniø sumanymus, etinius ir estetinius principus. Juk Penktoji simfonija laikoma himnu þmogui, áveikusiam liûdesá, nepasitikëjimà.

Choreografo braiþas atpaþástamas ið akrobatiðkø pozø, þirgliojamø judesiø, kurie vietomis pynësi á sudëtingà, bet nieko nesakantá vaizdiná . Pirmàja scena dinamiðkai prasidëjæs spektaklis tarsi iðsimagnetino, sustojo vietoje. Uþtaisas nesprogo, katarsis neávyko. Á iðkeltus klausimus liko neatsakyta. Taip ir neaiðku, kas vis dëlto buvo Èaikovskio uþuovëja, kur genijus ieðkojo sielai atgaivos, paguodos, ákvëpimo.

A.Rumiancevo Èaikovskis - iðraiðkingas, artistiðkas, muzikalus, taèiau pernelyg uþsisklendæs kanèioje. Savo atlikimu jis sugebëjo átaigiai papasakoti dramatiðkà B.Eifmano-Èaikovskio istorijà. A.Aveèkino Antrininkas -

techniðkas, muzikalus, plastiðkas, bet gana vienaplanis, nepakeliantis dramatizmo krûvio, stokojantis giluminio charakterio perteikimo. Solistëms moterims ðiame spektaklyje choreografas pagailëjo spalvø þavesio. Nors, kita vertus, sukurti puikiø atlikëjø, ir maþi vaidmenys bûna ádom û s . To n e g a l ë t u m p a s a k y t i apie solisèiø Viktorijos Izotovos (Grafienë von Meck), Inesës Dumpës (Èaikovskio þmona) ir Viktorijos Jansonës (Mergaitë) kurtus vaidmenis.

Nemaþai padrikumo spektakliui suteikë kordebaleto atlikëjai, ypaè vyrø grupë. Nemuzikalus, nesinchroniðkas jø ðokis ardë spektaklio vientisumà, stabdë veiksmo dinamikà. Apskritai spektaklis nestokojo chaotiðko blaðkymosi po scenà, nevaldomo gaivaliðkumo. Latvijos baleto trupës atlikimui trûko organiðkumo, ið dalies profesionalumo. Baleto trupë netapo lygiaverèia orkestro (diriguojamo G.Rinkevièiaus) partnere, nesusiliejo á vientisà unisonà su orkestru. Galbût trupë tiesiog nëra pratusi prie ðiuolaikiðkesniø pastatymø, todël jai sunku iðsinerti ið klasikinio apvalkalo. “Èaikovskis” “prakabojo” tarsi dirbtinai ið ðalies prisegtas, organiðkai neáaugæs á trupës “kûnà”.

Mûsø scenoje Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupë vieðëjo iðkart po savo 80-meèio minëjimo Rygoje.

Galbût iðvarginta pasiruoðimo ir dalyvavimo jubiliejiniame koncerte trupë neatliko choreografo uþduoties. Girdimos liaupsës tikriausiai perdëtos. Ko gero, B.Eifmano nerimas dël savo baleto

Muzikos barai /13

BIRÞELIO 4 D. NACIONALINËJE FILHARMONIJOJE ÁVYKO SUSITIKIMAS SU SVEÈIAIS IÐ ITALIJOS KAMERINIU ORKESTRU “I SOLISTI DI PAVIA” IR VIOLONÈELININKU ENRICO DINDO. TAI BUVO PAÞINTIS, PRANOKUSI VISUS LÛKESÈIUS.

Sveèiais ið Italijos - kamerinis orkestras “I Solisti di Pavia” ir violonèelininkas Enrico Dindo

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Pirmàsyk á Lietuvà atvykæs orkestras gyvuoja dar tik apie vie-

nerius metus, taigi prityræ kameristai pasakytø, jog yra jaunas kolektyvas. Taèiau pasiklausius jo interpretuojamos muzikos sunku patikëti, jog orkestras gyvuoja taip trumpai. Girdëjome stilingà, brandø, labai gyvybingà muzikavimà.

“I Solisti di Pavia” subûrë áþymus italø violonèelininkas, tarptautinio Mstislavo Rostropovièiaus violonèelininkø konkurso Paryþiuje laureatas E.Dindo. Jis ðiuo metu vienas populiariausiø italø atlikëjø pasaulyje. Jo meistriðkumu, giliu muzikos suvokimu, universalumu ir sceniniu þavesiu turëjome progos ásitikinti.

Apie E.Dindo iðgaunamà violonèelës skambëjimà geriau uþ M.Rostropovièiø nepasakysi: “Jis iðgauna nuostabø garsà, prilygstantá italiðkajam vokalui”.

A.Vivaldi Koncertas violonèelei ir styginiø orkestrui h-moll, kuriuo sveèiai pradëjo koncertà, iðkart patraukë dëmesá savitu lanksèiu frazavimu, netikëtais tembrais, paremtais ypatingu garso iðgavimo bûdu. Pirmojoje kûrinio dalyje vyravo labai iðraiðkinga, tarsi pritildytu garsu sklindanti raiðki piano ir mezzo forte dinamikos kalbësena; nepaprastai elegantiðkai jai vadovavo solistas E.Dindo. Antrojoje dalyje violonèelë þaviai dainingai grieþë solo, pritariama violonèeliø ir kontraboso pizzicato. Èia itin iðryðkëjo solisto jautrumas fraziø reljefui, subtilus ir skoningas rubato. Verþlus ir labai intensyvus kûrinio finalas (energija trykðtantis judëjimas su prieðtakèiu) buvo pagrotas tiesiog uþdeganèiai. Ði Vivaldi tëvynainiø pateikta ásimintina jo muzikos interpretacija turbût suteiks naujø

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

spektakliø perkëlimo á kitas trupes turi pagrindo. Jo darbus profesionaliausiai gali atlikti paties choreografo iðugdyta, sumodeliuota trupë. Ar nebus Lietuvos baleto trupës atliekama “Raudonoji Þizel” graþi iðimtis?

Choreografijos audiná B.Eifmanui daþniausiai padeda austi neðabloniðkas scenografas ir kostiumø dailininkas Viaèeslavas Okunevas. “Èaikovskio” scenografas Aigaras Uozuolinis sukûrë tinkamai stilizuotas dekoracijas.

Kristinos Pasternakos kostiumai “nepribloðkë”, bet jie gana gerai derëjo prie dekoracijø, visos spektaklio stilistikos.

B.Eifmanas pasiekia savo, kaip menininko, tikslà: þiûrovas, uþvëræs teatro duris, nepamirðta matyto spektaklio, mintyse, pokalbiuose vël norisi gráþti prie reginio, uþgautos sielos stygos. Bet ar tik tokia meno paskirtis?

Jûratë TERLECKAITË

Muzikos barai /14

minèiø ir postûmiø gausiems kamerinës muzikos atlikëjams Lietuvoje.

Programà tæsë du ðiuolaikiniai kûriniai - italø kompozitoriaus Giovanni Sollimos (g. 1962) “Violoncelles, vibrez” dviem violonèelëms ir styginiams (1993) ir vilnieèio Felikso Bajoro (g. 1934) festivalio uþsakymu sukurtas opusas “Al passato” (“Ið praeities”) violonèelei ir styginiø orkestrui. Pirmajame, kurio solo atliko E.Dindo ir Enrico Bronzi, kaip ir sako pavadinimas, stengiamasi atskleisti violonèelës skambesio intensyvumà, paprastai pasiekiamà vibrato dëka (þinoma, taip pat ir vienokiu ar kitokiu rankos vedamo stryko sàlyèiu su styga). Kûrinio sandara paremta lëto ir gyvesnio judëjimo epizodø derinimu, jo muzikinë kalba asocijavosi su ávairiø XX a. “tonalinës” muzikos kûrëjø màstymu iki minimalisto Glasso (kûrinio pabaigoje). Taip pat juntamos autoriaus simpatijos ðvelniai melancholiðkai lyrikai “a la Èaikovskis”. Kûrinyje puikiai panaudojamas solo violonèeliø duetas, turintis kur pasireikðti ir sublizgëti, kaip antai virtuoziðkas greito tempo unisonas aukðtame registre, o kà jau kalbëti apie ekspresyvius dialogus. Antroji solo violonèelë - orkestro artistas E.Bronzi - patvirtino kolektyvo violonèeliø grupæ esant ypaè stiprià, tai buvo galima pastebëti jau koncerto pradþioje.

F.Bajoro kûrinys, nuo paèiø

Girdëjome Felikso Bajoro kûriná “Al passato”

pirmøjø smuikø intonacijø “nepatogus” atlikëjams, atskleidë kompozitoriaus muzikinio màstymo savitumà ir besàlygiðkà savo idëjø plëtojimà. Iððifruoti ðio kûrinio idëjà vienàkart iðgirdus sunkus uþdavinys. Bet kai kurios iðraiðkos priemonës ir iðskirtinai artikuliuotos intonacijos (“lauþytos” melodinës slinktys, maþosios ir didþiosios tercijos intervalai) leistø samprotauti apie ðio kûrinio sàsajas su kompozitoriaus ankstyvaisiais opusais. Sàþiningai grojusiems kûriná italø atlikëjams, nesusipaþinusiems su daugiau F.Bajoro kûriniø, “Al passato” buvo ðiek tiek “daiktas savyje”, pasak áþymiojo filosofo.

Antrojoje dalyje skambëjo P.Èaikovskio Serenada styginiø orkestrui C-dur, op. 48. Ðis chrestomatinis kamerinio orkestro opusas ypaè gerai paþástamas Lietuvos stygininkams, nuolat grotas kuriame nors kameriniame orkestre, pradedant legendiniu S.Sondeckio, ákurtu M.K.Èiurlionio meno mokykloje. Taèiau ir jiems, manau, nesyk kvapà gniauþë emocinga, dràsi ir savita sveèiø ið Italijos kûrinio interpretacija. Atliekant Serenadà pirmàsyk iðvydome orkestro vadovà diriguojantá. Jo dirigavimas, kaip ir grojimas, buvo paremtas aukðèiausio lygio profesionalumu: átaigus mostas, ekspresyvus vadovavimas orkestrui, gilus muzikos iðgyvenimas, suþavëjæs jaudinamai nuoðirdþiais atsivërimais. Þivilë RAMOÐKAITË

rybos metodui genijaus vardu?

Antrojoje dalyje klausëmës “Salto mortale” op. 11. Pats P.Vyðniauskas apie kompozicijà sakë, jog tai - rizika, kurioje daug neþinomybës.

Ið tiesø jis pats jà “uþvedë”, kurstë ir priþiûrëjo. Ðalia saksofonininko ypaè ryðkus, trykðtantis ekspresija buvo trimitininkas R.Winterschladenas. Jo átaigûs solo kaskart prikaustydavo dëmesá, panaðiai kaip kontrabosininko subtilus piano ir dainingi, stryku iðgauti garsai. Kvintetas improvizavo formuodamas gana proporcingø santykiø (vidinio muzikos laiko prasme) kompozicijà. Jei kalbësime apie jos muzikiná turiná, turësime pripaþinti, jog “uþduota” medþiaga nebuvo nuosekliai plëtojama (ar replikuojama); spontaniðkumas, nors ir labai áspûdingas ir patrauklus, pranoko turiningumà.

Koncerto dienà P.Vyðniauskui sukako 45-eri. Turbût màstydamas apie nueità kelià jis koncertà baigë apeliuojanèia á ritualiðkà gamtos pagarbinimà soline kompozicija “Medis”, prisodrinta vyðniauskiðkos lyrikos, netramdomo vyriðko graudulio, neávardijamø sentimentø. Þivilë RAMOÐKAITË

Koncerto daliø kontrastà pabrëþë ne tik skirtinga muzika, bet ir atlikëjø sudëtis. Pirmoji, “Að prisimenu A.Webernà”, pasiþymëjo kameriðku akustiniu P.Vyðniausko ir pianisto J.Law dueto muzikavimu, kurio klausydamiesi muzikai profesionalai átemptai ieðkojo sàsajø su kompozicijos antraðtëje skelbiamu A.Webernu. Ar kas nors kà nors iðgirdo, tvirtai pasakyti sunku, taèiau atsargûs spëliojimai apie skaidrià faktûrà, tembro paieðkas, kalbëjimo subtilumà galëtø bûti prilyginami tolimiems áþymiojo austrø kûrëjo muzikos atgarsiams. Publika palaikë ákvëptas dueto improvizacijas. Taèiau klausimas apie improvizacijos pavadinimà lieka: ar skoninga èia pat gimusià kompozicijà ávardyti subtilaus ir itin reiklaus kû-

BIRÞELIO 16 D. PILNAS PUBLIKOS UNIVERSITETO DIDYSIS KIEMAS SUTIKO IÐ LONDONO ATVYKUSÁ GOSPELØ CHORÀ “LONDON COMMUNITY GOSPEL CHOIR”, VADOVAUJAMÀ PASTORIAUS BAZILIO MEADE’O. TAI PIRMASIS TOKIO ÞANRO KOLEKTYVO KONCERTAS LIETUVOJE.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Petras Vyðniauskas

1982 m. ákurtas kolektyvas per du gyvavimo deðimtmeèius iðugdë apie 200 choristø ið ávairiø Londono rajonø. Koncertuojantá chorà sudaro apie 50 nariø; á Vilniø jø atvyko ðeðiolika ir instrumentinë ritmo grupë. “London Community Gospel Choir” dainuoja ne tik koncertø salëse; jis gieda mokyklose, klubuose, teatruose, netgi per vestuves. Su ðiuo choru bendradarbiauja áþymûs popmuzikos atlikëjai - Stin-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

BIRÞELIO 11 D. Á KONCERTÀ FILHARMONIJOS SALËJE PAKVIETË SAKSOFONO VIRTUOZAS PETRAS VYÐNIAUSKAS, GROJÆS SU ÁVAIRIØ ÐALIØ MUZIKANTAIS - REINERIU WINTERSCHLADENU (TRIMITAS, VOKIETIJA), JOHNU LAW (FORTEPIJONAS, DIDÞIOJI BRITANIJA), VLADIMIRU VOLKOVU (KONTRABOSAS, RUSIJA), KLAUSU KUGELIU (MUÐAMIEJI, VOKIETIJA).

Gospelø choras “London Community Gospel Choir”

gas, Eltonas Johnas, Diana Ross, Paulas McCartney ir kiti, su juo dainavo operos þvaigþdë Jessy Norman.

Gospelai - tai Ðiaurës Amerikos juodaodþiø religinës giesmës pagal Naujojo Testamento tekstus, asimiliavæ dþiazo ir bugivugio ritmus bei bliuzo elementus.

Gausios improvizacijos ir instrumentinis pritarimas jas daro itin patrauklias koncertø publikai.

Londono choristai mano, jog jø gospelai skiriasi nuo amerikietiðkøjø ir turi unikalø charakterá.

Jie ne tik dainuojami, bet iðreiðkiami ir judesiais, kurianèiais papildomà vizualiná spektaklá, kuris ypaè patraukia klausytojus. Ðiø judesiø buvo mokoma ir Vilniaus festivalio publika, pradëjusi nelabai dràsiai, taèiau á koncerto pabaigà visiðkai pasidavusi choristø pamokoms.

Kaip pasiekiamas toks uþdegantis ir gyvas dainavimas, koká iðgirdome? Choristai ásitikinæ, jog gospelø muzika - pirmiausia “ge-

roji naujiena”, gospelai ðlovina Vieðpatá ir daro tai visur, nebûtinai baþnyèioje, nes Dievas yra vis u r. V i s i “ L o n d o n C o m m u n i t y Gospel Choir” nariai - krikðèionys, suvokiantys save kaip didelës ðeimos narius, brolius ir seseris. Jiems giedant negalëjai nejausti ðio religingo broliavimosi dþiaugsmo.

Neretai mes kalbame apie gyvà muzikavimà, turëdami omenyje muzikø profesionalø gebëjimà pajusti ir iðgyventi kompozitoriaus uþraðytà tekstà. Klausantis sveèiø ið Londono, ðià “gyvo muzikavimo” sampratà tektø pritaikyti tiesiogine prasme: juk jie ne atlikinëjo tekstà, bet èia pat kûrë já, dirigentei parodant balsø ástojimus. Kiekvienas balsas intonavo idealiai tiksliai, tad galëjai nevarþomai þavëtis turtinga aranþuoèiø harmonija.

Gaila, jog ðá malonumà trikdë (ypaè pirmojoje koncerto dalyje) nekokybiðkas garso reþisieriø darbas. Þivilë RAMOÐKAITË

Muzikos barai /15

BIRÞELIO 20 D. NACIONALINËJE FILHARMONIJOJE GIDONAS KREMERIS IR JO SUBURTAS ATLIKËJØ KOLEKTYVAS PRISTATË ASTORO PIAZZOLLOS TANGO OPERÀ “MARÍÍA DE BUENOS AIRES”.

Kaip ir buvo galima manyti, festivalio publika kûriná sutiko aplodismentø audra, netilusia tol, kol nebuvo pakartota pora graþiausiø fragmentø. Atlikëjai nuo pasakotojo, solistø iki kiekvieno ið G.Kremerio vadovaujamø instrumentininkø - savo vaidmená atliko ne tik meistriðkai, bet ir su tokiu uþdeganèiu entuziazmu, kuris turëjo nuginkluoti ir maþiau karðtus A.Piazzollos gerbëjus, jei tokiø tà vakarà Filharmonijoje buvo.

Muzika ir jos garsinë iðraiðka susilydë á tobulà vienovæ. “Tai, kas slypi mano muzikoje, kalba tavo eilëmis. Nuo ðiol mes kursime kartu”, - sakë A.Piazzolla poetui Horacio Ferrerui, perskaitæs jo pirmàjá poezijos tomelá. Netrukus poetas jam áteikë uþbaigtà “Maríí a de Buenos Aires” libretà, kurio máslingi ir mistiðki personaþai bei jø fantasmagoriðka bûtis susipynusi su siurrealistiðka poetine metafora, ið kurios jie atëjæ.

Libretas persmelktas erotinës mistikos, bûdingos Lotynø Amerikos literatûrai. Kas toji Marija? Ðvenèiausioji mergelë, deivë, kekðë ar tiesiog poetinë metafora? Turbût ji - viskas, ji - tango

Muzikos barai /16

personifikacija, tango dvasia, pati Piazzollos tango gyvastis…

G.Kremeris, pradëjæs aistringai domëtis Piazzollos muzika, “paèiame romano su Astoru Piazzolla ákarðtyje” sumanë imtis ðio didþiausio kompozitoriaus veikalo ir labai nudþiugo, kai kompozitorius Leonidas Desiatnikovas nedvejodamas tapo ðio sumanymo sàjungininku, sutikæs naujai instrumentuoti kûriná. 1997 m.

Kremerio pakviesti ávairiø ðaliø instrumentininkai ir dainininkai bei libreto autorius H.Ferreras pradëjo kûriná repetuoti ir netrukus áraðë.

Taèiau áraðas buvo tik operos prikëlimo ið uþmarðties pradþia; tikrasis jos atgimimas prasidëjo tada, kai opera suskambëjo garsiausiose pasaulio koncertø salëse, jà iðgirdo Viena, Niujorkas, Tokijas ir daugybë kitø miestø. Atgimimo laikotarpis tæsiasi jau penkerius metus. “Paskutiná arba prieðpaskutiná taðkà ðioje istorijoje padësime Vilniuje”, - prieð koncertà sakë maestro. Prieðpaskutiná, nes dar tebëra neágyvendinta svajonë atlikti operà Buenos Airëse.

1967 m. sukurtas A.Piazzollos veikalas buvo instrumentuotas to laikotarpio dvasia, instrumentinio ansamblio skambëjimas, palyginti su tuo, koká girdëjome dabar, buvo “estradiðkesnis”. Kadangi G.Kremeris buvo sumanæs atlikti ðià muzikà filharmonijø salëse, kur skamba Beethovenas ir Schubertas, reikëjo jai suteikti klasiðkesná skambesá. L.Desiatnikovas tai atliko tiesiog þërinèiai.

Jis nieko neprikûrë, taèiau vietomis partitûrà taip “apvalë” ir iðgrynino, jog gali jos klausytis tar-

koncerto klausytojø reakcija á ðá brangiai kainuojantá darbà: ji neskubëjo atsiversti libreto ir sekti skambanèio teksto. Þivilë RAMOÐKAITË

BIRÞELIO 22 D. FILHARMONIJOJE DAINAVO RUSØ VOKALO ÞVAIGÞDË DMITRIJUS CHVOROSTOVSKIS, KURIO PASIRODYMÀ GERIAUSIAI NUSAKYS LONDONO “THE TIMES” PARAÐYTI ÞODÞIAI: “ATËJO, PADAINAVO, PAVERGË”. Ðis ið Krasnojarsko kilæs 40-metis baritonas tarptautinæ karjerà pradëjo 1989 m., laimëjæs BBC konkursà “Pasaulio dainininkas” Kardife (Didþioji Britanija). Po metø jis puikiai pasirodë Niujorke, o áraðø firma “Philips Classics”, su kuria solistas pasiraðë iðskirtiná kontraktà, vienà po kito pradëjo leisti jo kompaktinius diskus.

Dabar D.Chvorostovskis dainuoja þymiausiose pasaulio sce-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

G.Kremerio vadovaujami instrumentininkai meistriðkai atliko A.Piazzollos kûrinius

si atliekamos klasikinio ansamblio. Nepaprastà kûrinio atlikëjø entuziazmà byloja tai, jog per visà penkeriø metø laikotarpá në vienas jø nepasikeitë - iðliko visi susibûrusieji á pirmàjà repeticijà.

Tai argentinieèiai dainininkai Julia Zenko ir Jairo, pasakotojas H.Ferreras, Peras Arne Glorvigenas (bandoneonas), Vadimas Sacharovas (fortepijonas), G.Kremeris (smuikas), Aloisas Poschas (kontrabosas), Peteris Sadlo (muðamieji), Ûla Ulijona Þebriûnaitë (altas), Marta Sudraba (violonèelë) ir Marija Fedotova (fleita).

Puikûs instrumentininkai, sudaræ darnø, jautrø ir labai gyvà ansamblá, kuris kartais “uþsivesdavo”, tarsi grotø karðèiausià dþiazà. Tai þavëjo atliekant ir grynus instrumentinius numerius, kur aranþuotojo (tikriausiai) rûpesèiu kiekvienam muzikantui buvo sudarytos galimybës pasireikðti, ir polifonijoje su iðraiðkinguoju H.Ferreru bei abiem solistais.

G.Kremerio smuikas buvo girdimas, individuali jo skambesio tembrø paletë (nepakartojami ðvilpesiai, glissando, aðtrûs portato) savitais atðvaitais atsispindëjo visame ansamblyje. Neiðvardysi visø tobulai atliktø vietø - Fuga ir misterija, su pradþioje skambanèiu nuostabiu bandoneono solo, o kà jau kalbëti apie savità Piazzollos fugà; kulminacinë Apkaltinimo tokata, jos kietas ir grësmingas judëjimas, iðaugantis á galingà tutti, makabriðkà marðà; Auðros tangata, vienintelë linksma (jei èia apie linksmybes galima kalbëti) pjesë, kurioje þaiþaruoja beveik svinguojantis smuikas ir t.t.

Atskirai minëtini solistai, jø dainavimo ir deklamavimo bûdas, kai girdimas kiekvienas skiemuo. Marija, Marijos ðeðëlis J.Zenko lûpose ið tiesø atrodë mistiðkai prasmingas, o dainininkës gestai ir balso spalvos iðreiðkë ir psichologinius niuansus. Tai pasakyèiau ir apie Jairo, kûrusá keliø pasakojimo veikëjø pavidalus ir iðlaikiusá tokià tikslià distancijà, kad viskas atrodë kaip gryna fantasmagorija.

Publika ið koncerto rengëjø gavo ypatingà dovanà - á lietuviø kalbà iðverstà operos libretà, suteikusá kûrinio klausymui kità lygmená (klausantis kompaktinio disko ir nesuprantant teksto, veikalas atrodo gerokai kitoks). Negalëjau atsistebëti neadekvaèia

Rusø vokalo þvaigþdë Dmitrijus Chvorostovskis

nose, gyvena Londone, bet nuolat vyksta ir á gimtàjà Rusijà, kur jo laukia iðtikimi gerbëjai. Viename interviu solistas prisipaþino, kad labiausiai bijo dainuoti Maskvoje, Konservatorijos Didþiojoje salëje ir Didþiajame teatre, nes ten sklando ypatingos dvasios, o Maskvos publika labai reikli ir ið solisto kaskart laukia stebuklo.

meistriðkai panaudojantá atlikëjø sugebëjimus. Koncerto pabaigoje po programos buvo atliktos dvi dþiazo kompozicijos, atskleidusios dar vienà ðiø universaliø muzikø talento briaunà. Þivilë RAMOÐKAITË

BIRÞELIO 24 D. KONCERTAS VYKO BERNARDINØ BAÞNYÈIOJE, KUR NUOTAIKINGÀ SENOSIOS MUZIKOS KONCERTÀ SURENGË FLANDRIJOS IÐILGINIØ FLEITØ KVARTETAS IÐ BELGIJOS. KONCERTE DALYVAVO KONTRATENORAS STEVE’AS DUGARDINAS. Pasaulyje plaèiai koncertuojantis ir áraðinëjantis ansamblis gyvuoja nuo 1987 m. Tarptautiná pripaþinimà jam lëmë pergalë prestiþiniame “Musica Antiqua” konkurse. Keturi instrumentininkai virtuozai puikiai groja ne tik senàjà, bet ir ðiuolaikinæ belgø muzikà.

Kvartetas yra sukaupæs didþiulæ iðilginiø fleitø kolekcijà, kuriø ypaè reti egzemplioriai pagaminti pagal unikalius ávairiuose muziejuose saugomus pavyzdþius.

Dalá ðios kolekcijos, apie 40 ávairiø fleitø, turëjo progos iðgirsti ir Vilniaus festivalio publika, kuriai tokio áspûdingo skambanèiø fleitø parado niekada neteko klausytis. Þavëjo ne tik ideali technika, bet ir idealiai tikslus intonavimas, - tikra retenybë tarp iðilginëmis fleitomis grojanèiø muzikantø.

Ansamblis virtuoziðkai atliko XIV, XVI, XVII a. anglø kompozitoriø muzikà ir specialiai jam sukurtà kompozitoriaus P.Swertso (g. 1958) opusà “Trys niekuèiai”,

BIRÞELIO 29 D. BAIGIAMAJAME FESTIVALIO KONCERTE SUSITIKOME SU GYVA LEGENDA - DÞIAZO, RITMENBLIUZO, POPMUZIKOS DAINININKU ALU JARREAU, Á MÛSØ KRAÐTÀ, KAIP IR APSKRITAI PRIE BALTIJOS JÛROS, ATVYKUSIU PIRMÀSYK.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vilniaus festivalio publika taip pat laukë stebuklo, kurá, manau, gavo. Áþymiojo baritono atlikta programa turëjo patenkinti ávairaus skonio melomanus, o jo jausmingas dainavimas beldësi á kiekvienà ðirdá. Solistui neprireikë jokiø specialiø artistiniø triukø, kad klausytojai iðgyventø Onegino ir Jeleckio iðpaþintis, Makbeto aistras, Rodrigo mirtá.

Jo pasirinkta programa, o koncerto gale ir bisai, atspindëjo tobulai ir visapusiðkai ávaldytà baritono operinio repertuaro aukso fondà. Pirmojoje koncerto dalyje skambëjo rusø operø iðtraukos: P.Èaikovskio Onegino scena ir arija ið “Eugenijaus Onegino” I veiksmo, Jeleckio scena ir arija ið “Pikø damos” II veiksmo bei Demono romansas ið A.Rubinðteino “Demono” II veiksmo.

Po pertraukos D.Chvorostovskis perëjo prie G.Verdi operø ir atliko tris galbût áspûdingiausius baritonui skirtus fragmentus: Makbeto scenà ir arijà ið IV veiksmo, grafo Di Lunos scenà ir arijà ið “Trubadûro” II veiksmo ir Rodrigo mirties scenà ið “Don Karlo” III veiksmo. Suþavëta publika iðpraðë Rigoleto arijà, þaviàjà W.A.Mozarto Don Þuano serenadà, romansà “Akys juodosios” ir pabaigai liaudies dainà “Ak, tamsi naktelë”.

Solistui jautriai pritarë Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko, skoningai atlikæs kelis orkestrinius intarpus - P.Èaikovskio Polonezà ið “Eugenijaus Onegino”, M.Musorgskio “Naktá raganø kalne” ir G.Verdi operos “Likimo galia” uvertiûrà. Þivilë RAMOÐKAITË

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

iðilginiø fleitø kvartetas ið Belgijos

þmonës!

A.Jarreau tai ávertino. Be pertraukos atlikæs didelæ sudëtingà programà, sudarytà ið jo repertuaro aukso fondo (nuo pirmojo iki paskutinio ir bûsimo albumø), vos ne antra tiek jis dainavo baigæs programà, nerodydamas në maþiausio nuovargio. Po koncerto surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje tvyrojo ta pati þaviai ðilta atmosfera, menininkas prisipaþino, jog pavargæs buvo po pirmosios valandos, bet nuoðirdus publikos palaikymas jam suteikë naujø jëgø.

Dainininkui talkino ansamblis, kuris koncertuoja kartu pastaruosius dvejus metus: klaviðininkas Freddie Ravelas, gitaristas ir vokalistas Rossas Boltonas, perkusininkas ir vokalistas Arno Lucasas, bûgnininkas Jota Morelli, saksofonininkas ir vokalistas Joe Turano, bosininkas Chrisas Walkeris, vokalistë

A.Jarreau su saksofonininku Joe Turano

Taèiau didþiausiai talento gerbëjø nuostabai A.Jarreau pasakë, jog apie tris Baltijos kraðtus - Lietuvà, Latvijà ir Estijà jis girdëjo dar bûdamas vaikas gimtajame Milvokyje. Á jo klasæ atëjo naujokas, silpnai kalbëjæs angliðkai, tad mokytojas pakvietë já prie lentos papasakoti apie save; ðis tuomet ir pasakojæs apie tris ðalis prie Baltijos jûros (pagal dainininko iðtartos berniuko pavardës skambesá, tai buvo latvis).

Vos pasirodæs scenoje A.Jarreau pavergë publikà: jo bendravimas, ðmaikðèios frazës, klausimai ir atsakymai, pasakyti dainuojant, o tiksliau, svinguojant, melodeklamuojant, pataikydavo á jautriausià kiekvieno klausytojo vietà. Netrukus publika vykdë visas dainininko vokalines uþduotis ir darë tai iðties puikiai - ir intonavimo, ir ritmo poþiûriu. Á Sporto rûmus, pasirodo, susirenka iðties muzikalûs

Debbie Davis. Apie visus juos A.Jarreau atsiliepë kaip apie labai puikius já suprantanèius muzikantus, ypaè pabrëþdamas jø gebëjimà ne tik virtuoziðkai groti, bet ir dainuoti. Þivilë RAMOÐKAITË

ALO JARREAU ANSAMBLIS VILNIUJE Gausiai susirinkusioje Vilniaus koncertø ir sporto rûmø salëje ð.m. birþelio 29-àjà paskutiniu Vilniaus festivalio akordu nuskambëjo Alo Jarreau ansamblio koncertas. Ðalia puikiø uþsienio ir lietuviø atlikëjø, lietuviðko kûrinio premjeros, festivalis jau kelerius metus ið eilës átraukia ir dþiazo legendø koncertø. A.Jarreau buvo ne iðimtis, mat jau nuo 1975 m. jis vienà po kito su-

Muzikos barai /17

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

“VEÞA”!..

MINDAUGO URBAIÈIO BALETAS “ACID CITY” OPEROS IR BALETO TEATRE

dràsi, nes kaip tik ðis þanras mûsø muzikos istorijoje turbût labiausiai nuskriaustas. Ne paslaptis, jog ðiuolaikiniai lietuviø kompozitoriai mieliau kuria kameriniø þanrø opusus, nes juos yra kam atlikti. Kuo stambesnës formos kûrinys, tuo maþiau tikimybës, kad jis bus daþnai - arba ið viso - atliekamas. O kà jau kalbëti apie scenos þanrus - oratorijø ir kantatø nûdienos tautinëje muzikoje pasitaiko,

Viena ið didesniø “Vilniaus festivalio 2002” intrigø buvo kompozitoriui Mindaugui Urbaièiui uþsakytas baletas “Acid City”. Kû-

tinio baleto pradþia, kaip þinome, buvo 1933 m. pastatytø trijø vienaveiksmiø baletø vakaras - tai Juozo Gruodþio “Jûratë ir Kastytis”, Balio Dvariono “Pirðlybos” ir Vytauto Bacevièiaus “Ðokiø sûkury”. Taèiau ðiø dienø þiûrovams turbût daugelis minëtø kûriniø - geriausiu atveju - tëra muzikos ar baleto istorijos faktai, bet ne matyti spektakliai.

Antra vertus, toká nacionalinës

Muzikos barai /18

Scenos ið Mindaugo Urbaièio baleto “Acid City” Operos ir baleto teatre

rinio premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ávyko birþelio 28-àjà. Choreografijà kûrë lenkø kilmës choreografas ið Olandijos Krzysztofas Pastoras, scenografijà - Adomas Jacovskis, kostiumus - Aleksandra Jacovskytë, ðoko LNOBT baleto trupë, grojo teatro orkestras, pastiprintas “Vilniaus muðamøjø” bei gitaros, boso gitaros ir sintezatoriaus, dirigavo Martynas Staðkus. Ðis projektas, viena vertus, pratæsë festivalio stambios formos kûriniø uþsakymo tradicijà Vilniaus festivalio iniciatyva prieð dvejus metus buvo sukurta Broniaus Kutavièiaus opera “Lokys”, dar seniau - Algirdo Martinaièio kûrinys “Pieta”, kita vertus, M.Urbaièio “Acid City” papildë tradiciðkai festivalyje rodomø - iki ðiø metø tai buvo vien operos - teatro pastatymø sàraðà.

Idëja uþsakyti bûtent baletà labai vykusi, netikëta ir netgi gan

operos - retenybë, o baletas, galima sakyti, merdi. 1989 m. rampos ðviesà iðvydo Osvaldo Balakausko “Makbetas”, 1996 m. - Antano Rekaðiaus “Medëja”. Kiek anksèiau teatro repertuare þibëjo Viaèeslavo Ganelino “Baltaragio malûnas” (premjera 1979 m.), buvo pastatyti Eduardo Balsio “Eglë þalèiø karalienë” (1960, 1976), A.Rekaðiaus “Aistros” (1975), dar anksèiau - Juliaus Juzeliûno “Ant mariø kranto” (1953), Juozo Indros “Audronë” (1956) ir kt. Galima paminëti ne vienà lietuviðkà baletà A.Rekaðius jø sukûrë net 13, o tau-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

siþeria “Grammy”, kuriø dabar turi jau penketà. “Jie tam, kad árodyèiau savo kolegoms, jog esu ÐIO BEI TO vertas, KAD IÐGIRSÈIAU JUOS TARIANT MAN “BRAVO”, - taip savo laimëjimus kukliai interpretavo vienas þymiausiø ðiandienos scat dainininkø pasaulyje. O dainuoja jis beveik visà savo gyvenimà. Ið pradþiø tik kartais pamuzikuodamas ir atsidëdamas psichologijos studijoms, o vëliau rimtai imdamasis muzikanto karjeros. Vakaro programoje A.Jarreau koncertavo su saksofonininku Joe Turano, vokaliste Debbie Davis, klaviðininku Freddie Ravelu, gitaristu Rossu Boltonu, bosininku Chrisu Walkeriu, perkusininku Arno Lucasu ir bûgnininku Jota Morellu. Koncerte skambëjusios melodijos ir muzika leido gyvai iðgirsti tai, kà daugelis jau metø metus klausësi per áraðus: lankstø, kiek nosiná A.Jarreau balsà, platø ðio virtuoziðko vokalisto melodijø arsenalà, jo begaliná ðiltumà bei komunikabilumà. Skambëjo jau mums girdëtos (“Spain”, “Take Five”) bei visai naujos vokalisto melodijos. Jam pritarë puikûs akompanuotojai, geri muzikantai, ið kuriø norëtøsi iðskirti bûgnininkà perkusininkà.

Kiek saldoki pasirodë vokaliniai duetai ir saksofono melodijos. Ko albume negalima iðgirsti, o tuo labiau pamatyti, - tai nuolatinio vokalisto gyvenimo dþiaugsmo ir pasakojamø iðmoningø istorijø.

Dar ásiminë A.Jarreau impulsyvumas, jo kûryba èia ir dabar improvizuojant. Jis kalba, o kalbëdamas pereina á paprastà ar scat dainavimà. Taip buvo pradëtas ne vienas vakaro programos kûrinys. “Aèiû”, - sako A.Jarreau Vilniui ir dar kartà nusistebi ðio þodþio skambumu. Gal kità kartà ðá þodelá padainuos sketuodamas?

Auðra LISTAVIÈIÛTË

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

A.Jarreau pavergë publikà

tradicijos skurdumà, palyginti su kitais þanrais, galbût lëmë tai, jog balete kitaip nei operoje muzikos reikðmë ne visada pirmaeilë, tad ir kompozitoriaus sumanymas èia ne visuomet lemiamas. Ið tiesø iki ðiol aktualus M.Urbaièio ne viename interviu minëtas ginèas tarp Stravinskio ir Schönbergo - ar baletas yra muzikinë forma - klausimas, á kurá M.Urbaitis turëjo pats sau atsakyti. Kompozitorius pasirinko Schönbergo, teigusio muzikos “pavaldumà” ðokiui, pozicijà.

Bûdamas itin lankstus kompozitorius, kuris geba kurti ávairiausios stilistikos muzikà, perprasti vis kitokias “þaidimo taisykles”, M.Urbaitis ðiuo atveju nutarë raðyti klubinës estetikos muzikà, kurios stilistika geriausiai atliepia ir iðryðkina patá judëjimà, ðoká, kalbant jaunimo þargonu - “veþa”. Ðiuos jaunimo ðokiø muzikos elementus kompozitorius nesunkiai susiejo su jo savastimi tapusia minimalistø mu-

tetinæ patirtá.

M.Urbaièio baleto muzika - ne tik konkreèiø klubiniø stiliø, bet ir “primityvios” muzikos stilizacija Stravinskio, Bartóko “primityvizmo” prasme apskritai - aiðkus ritminio prado iðkëlimas, paprasta “primityvi” - faktûra, “ákyriai” kartojamos ritminës, harmoninës formulës. Tad kiek nustebino retorinis kritikës Jûratës Terleckaitës klausimas recenzijoje “Baletas pagal klubinæ muzikà?” (“7 meno dienos”, 2002 07 05) - ar tokia muzika verta baleto? O ar buvo vertas baleto scenos V.Ganelino “Baltaragio malûnas”? Ne taip seniai teko matyti ir vienà ðiuolaikinio ðokio miniatiûrà pagal Stingo muzikà,

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

cialiai taikyta ðokiui. K.Pastoras ir M.Urbaitis sugebëjo prisiderinti vienas prie kito, tapti bendraautoriais. Sceninio ir muzikos judesio vienovë padarë stiprø áspûdá, kurio nesutrikdë jokie techniniai atlikimo nesklandumai. Prie pastarøjø priskirèiau tai, jog teatro orkestras, o ir “Vilniaus muðamieji” nepratæ groti tokio stiliaus muzikos, teatro bûgnininkas - ne koks “DJ Mamania” ar dþiazroko bûgnininkas Linas Bûda, ágarsinimas - skambesio balansas - taip pat galëtø tobulëti. Be to, mûsø baleto trupë yra klasikinës pakraipos, jos ðiuolaikinio ðokio patirtis menka - bû-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

zikos kalba, specifiðkumo visumai suteikë “akademinio” simfoninio orkestro skambesys.

Pasak kompozitoriaus, baletas “Acid City” susijæs su abstrakèia, klubine, urbanistine idëja, kurià skelbia jau pats pavadinimas. Turima omenyje ir gimæ bûtent didþiøjø Vakarø miestø klubuose acid muzikos stiliai (pvz., acid dþiazas), ir paprastai klubuose vartojami vadinamieji acid (angl. rûgðtis) lengvieji narkotikai, nuo kuriø pavadinimo ir kilo minëtø muzikos stiliø pavadinimai. Kompozitoriui aktuali ir “rûgðtinio lietaus” reikðmë kaip industrijos, kurios simbolis yra miestas, augimo padarinys.

M.Urbaitis yra sakæs, jog “Acid City”, apibendrintai kalbant, yra baletas apie tai, kuo miestas patrauklus ir kartu pavojingas.

Tad kuo gi jis patrauklus ir pavojingas? Narkotikais, oro tarða, átartinais klubais? Kaip sakoma, þvelk giliau! Didmiestis traukia ir gniuþdo beprotiðku gyvenimo tempu - muzikoje girdime simfoninio orkestro, muðamøjø, bosinës gitaros ir þemøjø styginiø pulsavimà, scenoje matome sinchroniðkai judanèius kûnus. Miestas apriboja tavo erdvæ, niveliuoja siekius - iðraiðkingi Þivilës Baikðtytës ir Eduardo Smalakio duetai, lydimi orkestro styginiø “temø”, skambanèiø nuolat besikartojanèiø ritminiø modeliø pagrindu; taèiau “hero-

jus” nesunkiai iðskiria, átraukia á savo verpetà “minia”, antrajame spektaklio veiksme efektingai stumianti á prieká scenoje stûksojusá “angarà”, á kurio sienà spektaklio finale galiausiai atsimuða visi.

Didelis baleto “Acid City” privalumas yra tai, jog èia judesys itin glaudþiai susijæs su muzika, kaip jau minëjau, kompozitoriaus spe-

tent dël “klasikiniø pozø” ðokëjai po premjeros susilaukë daugiausia priekaiðtø. Taèiau K.Pastoras, jau statæs mûsø teatre baletus “Karmen” ir “Vasarvidþio nakties sapnas”, turbût þinojo, su kokia trupe turës reikalà, kad tai nëra ðiuolaikiniame balete besispecializuojantis kolektyvas. Tad vargu ar jo tikslas buvo “perlauþti” mûsø ðokëjus,

greièiau sukurti mûsø baleto trupei prieinamà suðiuolaikintà choreografijà, kuri atlieptø muzikos dvasià. Manyèiau, K.Pastorui svarbiausia buvo pastatyti ádomø, paveikø spektaklá, o ne parodyti, koks turi bûti “autentiðkas” ðiuolaikinis ðokis. Kita baleto trupë galbût suðoks ðá baletà visiðkai kitaip.

M.Urbaièio muzika - taip pat ne “ðventa karvë”, buvo priekaiðtø ir jai: kad nesijauèia jokio (“autentiðko”) acid specifiðkumo, kad muzika nepakankamai radikali ir èia pat - kad ji pernelyg radikali. Kompozitorius turbût nekëlë sau tikslo parengti house, hip-hop, drum’n’bass ir kitokiø jaunimo ðokiø muzikos stiliø katalogo. Ko gero, aliuzijos á tokio tipo muzikà M.Urbaièiui buvo aktualios kaip specifinës klubinës kultûros þenklai, ákûnijantys ðiuolaikinio didmiesèio (kuriuo, pasak M.Urbaièio, ir Vilnius netrukus taps) dvasià. O ar jie pakankamai ryðkûs ir adekvatûs, kiekvienas þiûrovas tesprendþia pagal savo es-

manau, “pasaulyje” baleto ir popmuzikos mezaliansas nëra retenybë. Sakysite, keliaklupsèiavimas Vakarams “pakeliui á Europà”, apie kà byloja ir “madinga anglistinë ámantrybë” - baleto pavadinimas “Acid City” (J.Terleckaitë)? O kam, ádomu, keliaklupsèiavo rusas I.Stravinskis, savo “Ðventàjá pavasará” ávardijæs “Le Sacre du Printemps”, arba austras W.A.Mozartas, “Figaro vedybas” (sukurtas pagal prancûzo Beaumarchais komedijà) italiðkai pavadinæs “Le nozze di Figaro”? Galbût kartais uþmirðtame, kad, nesvarbu, einame á Europos Sàjungà ar ne, esame pasaulio dalis.

Kad ir kaip bûtø, baletas “Acid City” - naujo vëjo gûsis LNOBT scenoje. Tai spektaklis, turintis stiprø energijos uþtaisà, kuris, labai tikëtina, patiks daugeliui þiûrovø.

Beata BAUBLINSKIENË

Muzikos barai /19

Rimutë BRILIENË

J

au septyneri metai Kauno kultûrinio sezono pabaiga turi alternatyvà - visus tris vasaros mënesius miestà ir jo sveèius gaivina Paþaislio muzikos festivalis, pelnytai tituluojamas didþiausiu, ilgiausiu, daugiausiai sulaukianèiu klausytojø. Pirmuosius þingsnius þengæs 1996 m., ðiandien ðis renginys þinomas toli uþ Europos, reklamuojamas tarptautiniame muzikiniame kataloge “Musical America”, jo koncertus filmuoja CNN, LNK, INIT televizijos; jis mëgstamas ir laukiamas kaunieèiø, intriguojantis atvykstanèius ið toliau, garsëjantis perpildytomis salëmis ir publikos entuziazmu (net virð lauko estrados pliaupianti liûtis negàsdina muzikos mëgëjø). Kasmet Paþaislio muzikos festivalyje pasirodo þymiausi Lietuvos solistai ir muzikos kolektyvai, taip pat uþsienio muzikos þvaigþdës, kuriø, nepaisant palyginti kuklaus renginio biudþeto, sugeba prisikalbinti ðventës organizatoriai. Festivalio programa labai demokratiðka - ávairiausiø skoniø, pomëgiø, amþiaus ir galimybiø klausytojai randa koncertø tvarkaraðtyje tai, kas juos domina. Vienus toks universalumas dþiugina, kiti èia áþiûri vieningos krypties, apibendrinanèios idëjos stokà. Taèiau kol muzikos kritikai ir kultûros administratoriai grynina renginio koncepcijà ir prioritetus, tretieji, t.y. publika, plûsta á sales, anðlagais balsuodama “uþ”. Taigi Paþaislio vasara ásibëgëja.

Septintoji Paþaislio vasara “Turite bûtinai dalyvauti Paþaislio muzikos festivalyje, jei norite patirti tikrø emocijø. Kur yra Paþaislis? Lietuvoje. Kur yra Lietuva? Susiraskite þemëlapyje.”

“Jûsø maþa ðalis turi pasaulinio lygio pajëgumà, ir tiesiog stebina tai, kad ji gali daryti átakà planetos muzikinei kultûrai.”

Lordas Yehudi Menuhinas

ÁKOPUSIEJI Á PARNASO VIRÐÛNÆ Ðiømetiniame festivalyje kaip niekada gausu pasaulio muzikos áþymybiø.

Anot renginio meno vadovo prof. Petro Bingelio, þvaigþdëms labai svarbu, kad tai tæstinis renginys, turintis tvirtà pozicijà ðalies kultûros kontekste. Derybos su atlikëjais vyksta ilgai, kartais ne vienerius metus, joms reikia ir asmeniniø kontaktø, ir buvusiø festivalyje muzikantø palankiø atsiliepimø. Þinoma, pasirinkimà riboja ir organizatoriø finansinës galimybës.

Didelio klausytojø susidomëjimo sulaukë rusø pianisto Lazario Bermano ir jo sûnaus smuikininko Pavelo Bermano pasirodymas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu prof. Juozo Domarko. Daugelis muzikos mëgëjø, be abejo, prisimena maskviðká virtuozà L.Bermanà, þymiojo A.Goldenveizerio mokiná, nuo vaikystës garsëjusá ypatingu talentu, vëliau sëkmingai atstovavusá Sovietø Sàjungos pianizmo mokyklai Rytø ir Vakarø Europoje bei JAV. Menininkas daþnai koncertuodavo Lietu-

Muzikos barai /20

Krzysztofas Pendereckis

voje, artimai bièiuliavosi su Dvarionø ðeima. Ðiuo metu jis gyvena Italijoje, dalyvauja ávairiuose muzikos festivaliuose, yra kvieèiamas pasidalyti patirtimi pasaulyje rengiamuose meistriðkumo kursuose.

Uþbëgdama skeptikams uþ akiø, pasakysiu, jog L.Bermanas Kauno filharmonijos scenoje grojo puikiai. Nepaisant solidaus amþiaus, jo muzikavimo meistriðkumas, interpretacijos subtilumas, netgi filosofija, siekimas optimalaus meninio rezultato, buvo akivaizdûs. Pianistas skambino populiarøjá P.Èaikovskio Koncertà fortepijonui Nr. 1 - autentiðkàjà kûrinio redakcijà, kurià, pasak menininko, pasaulyje atliekàs tik jis vienintelis (jausmingas, intravertiðkos prigimties P.Èaikovskis nemëgo tuo metu fortepijoninëje muzikoje vyravusios pompastikos, daþnai tuðèio efektingumo ir puoðnumo; nenuostabu, jog pirmiesiems koncerto atlikëjams pri-

trûko minëtø dalykø, ir jie, sekdami pianisto virtuozo F.Liszto diktuojamomis madomis, pakeitë kûrinio áþangà, tempà, dinamikà, o vietomis - ir tekstà). Rusø romantizmo perliukas, L.Bermano rankose suspindëjæs tauriausiomis lyrikos spalvomis, suþavëjo publikà ir sulaukë karðtø ovacijø.

Vienas ryðkiausiø Paþaislio festivalio akcentø buvo austrø pianisto, tituluojamo XX a. muzikos legenda, Paulo Baduros-Skodos pasirodymas kartu su prof.

Sauliaus Sondeckio diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru. Ðio menininko vardas simbolizuoja iðtisà epochà pasaulio pianizmo istorijoje. Nuo 1949 m., kai P.Badurà-Skodà pakvietë koncertuoti dirigentai Herbertas von Karajanas ir Wilhelmas Furtwängleris, jo sëkmës þvaigþdë nenusileido - tûkstantinës klausytojø auditorijos, bendradarbiavimas su planetos muzikos elitu, ðimtai áraðytø plokðteliø. Menininko repertuaras prilygsta pianistinës literatûros enciklopedijai, kurioje ypatingà vietà uþima W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, F.Schuberto kûryba.

Sausakimðoje Kauno filharmonijos salëje P.Badura-Skoda skambino W.A.Mozarto Koncertà fortepijonui ir orkestrui d-moll.

Genijaus muzika prabilo á klausytojus ðiuolaikine, suprantama kalba. Tai buvo gyvas Mozartas - jaudinantis, artimas, þavus. Tobulas instrumento valdymas, kiek-

vienos detalës iðbaigtumas, garso kokybë, plëtojimo dinamika, meistriðkas pedalizavimas ir daugybë kitø pianistinës technikos dalykø, liudijanèiø aukðèiausià atlikëjo profesionalumà, tik ið dalies atspindëtø rezultatà, kuriam apibûdinti tiesiog nepakanka áprastiniø muzikologiniø kategorijø. Tai daugiau nei tobulas pirðtø judrumas ar nepriekaiðtingas stiliaus suvokimas. Varomoji P.Baduros-Skodos interpretacijø jëga slypi jo asmenybëje, dvasios gyvybingume, nepaliaujamuose kûrybiniuose ieðkojimuose. Lygiavertis solisto partneris buvo Lietuvos kamerinis orkestras, alsuojantis pagal prof. S.Sondeckio diktuojamà ritmà. Antrojoje koncerto dalyje iðgirdome L. van Beethoveno Koncertà fortepijonui, smuikui, violonèelei ir orkestrui op. 56, kurá austrø

Ariane Pfister, Paulas Badura-Skoda ir Christianas Benda

menininkas skambino drauge su smuikininke Ariane Pfister ir violonèelininku Christianu Benda ið Ðveicarijos pritariant Lietuvos kameriniam orkestrui. Gana sudëtingas klasiko opusas nuskambëjo labai emocionaliai. Tiesa, temperamentinga vyriðkoji solistø pusë ðiek tiek uþgoþë santûresnæ bei racionalesnæ A.Pfister. Vis dëlto ðis vakaras áeis á Paþaislio muzikos festivalio istorijà kaip vienas ryðkiausiø ir ásimintiniausiø susitikimø.

SENØJØ LIEPØ PRIEGLOBSTYJE Svarbiausi ðventës koncertai tradiciðkai vyksta Paþaislio vienuolyno ðventoriuje. Ypatinga, sakrali ðios vietos aura traukia þmones. Èia skambanti muzika, sàveikaudama su baroko architektûra ir unikalia gamta, ágauna naujà kontekstà, gilesnæ prasmæ. Kita vertus, rengiant koncertus po atviru dangumi neiðvengiama rizikos - metereologinës sàlygos gali savaip pakoreguoti organizatoriø planus.

Festivalio pradedamajame koncerte lijo kaip ið kibiro. Geranoriðki klausytojai, kuriø buvo neátikëtinai gausu, dëmesingai iðklausë C.Orffo kantatà “Carmina Burana” ir G.Gershwino “Þydràjà rapsodijà”, dëkingumo aplodismentais palydëjo Kauno valstybiná chorà, Lietuvos valstybiná simfoniná orkestrà, solistus - Algirdà Ja-

nutà (tenoras), Dainiø Stumbrà (baritonas), Kristinæ Gailitæ (sopranas, Latvija), pianistà Petrà Geniuðà bei dirigentà Gintarà Rinkevièiø. Neiðvengta gamtos kaprizø ir septintajame festivalio koncerte, þadëjusiame neeiliná susitikimà su pasaulio superþvaigþde dainininke Cheryl Studer (JAV) bei jau minëtu violonèelininku ir dirigentu Ch.Benda (Ðveicarija). Scenos stogà klibinantis vëjas vis dëlto neiðgàsdino uþsienio sveèiø - koncertas ávyko.

Ch.Benda átaigiai, techniðkai, reikliai vadovavo Kauno valstybiniam chorui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui. A.Dvoráko Devintosios simfonijos “Ið Naujojo pasaulio” interpretacija pasiþymëjo pabrëþtinu emocionalumu, energija, nostalgiðka lyrika. Plastiðki ir iðraiðkingi dirigento mostai, grieþtas ritmo organizavimas, aiðki, logiðka kûrinio dramaturgija, visapusiðkas partitûros iðmanymas sàlygojo puikø rezultatà. Be kita ko, publikà pavergë áspûdinga Ch.Bendos iðvaizda, artistiðkumas. Savo debiutui Lietuvoje menininkas neatsitiktinai pasirinko èekø kompozitoriaus kûriná - jis pats yra kilæs ið garsios XVIII a. èekø muzikantø Bendø giminës, tad A.Dvoráko muzikos tautiðkumas, patriotizmas, regis, jam labai artimi ir suprantami. Santûriau vertinèiau antràjà simfonijos dalá (Largo), kurios jausmingumas pavojingai priartëjo prie egzaltuoto sentimentalumo ribos.

Pagrindiniu vakaro akcentu tapo dainininkës ið JAV Ch.Studer pasirodymas.

Solistës kûrybinë biografija nuþymëta áspûdingø profesiniø laimëjimø: ji sukûrë per 70 vaidmenø þymiausiuose pasaulio operos teatruose (Niujorko “Metropolitan”, Londono “Covent Garden”, Paryþiaus “Grand Opera”, Milano “La Scala”, Barselonos, Vienos, San Francisko ir kt.), koncertavo su pajëgiausiais planetos orkestrais ir dirigentais, pelnë daugybæ muzikiniø apdovanojimø, tarp kuriø klasikinës muzikos apdovanojimas Geriausiai metø dainininkei (1993 m.

Ch.Studer já gavo pirmoji), W.Furtwänglerio prizas bei Geriausios metø vokalistës vardas, suteiktas tarptautinio muzikinio katalogo “Musical America” (1994), specialûs prizai ir titulai uþ áraðytas kompaktines plokðteles. Dainininkës balsas pasiþymi universalumu, tad jos repertuaras taip pat neeilinis - nuo J.S.Bacho iki XX a. kompozitoriø opusø. Vienà ið pastarøjø - R.Strausso Keturias paskutiniàsias dainas sopranui ir orkestrui - Ch.Studer atliko Paþaislio festivalio scenoje. Ið tiesø savito tembro, didþiulio diapazono, aukðtos meistrystës profesionalë, sugebëjusi ekstremaliomis sàlygomis techniðkai atlikti sudëtingà R.Strausso muzikà. Paminëtini nepriekaiðtinga frazuotë, dina-

Cheryl Studer ir Christianas Benda

minë linija, muzikalumas. Gaila, kad dël oro kaprizø solistei nepavyko atsiskleisti visu savo talentu - aukðtame balso registre pritrûko precizikos ir skambumo. Beje, dainininkë þino ir þavisi mûsø primadona Violeta Urmanavièiûte-Urmana, yra dainavusi su ja viename spektaklyje Vienos “Staatsoper” teatre: R.Wagnerio operoje “Valkirijos” Ch.Studer atliko Zyglindës, o Violeta - Brunhildos partijà.

Birþelio 30 d. Kaune vieðëjo lenkø kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Pasak renginio koordinatoriaus Justino Krëpðtos, ðià áþymybæ prisikalbinti dalyvauti festivalyje buvo itin sudëtinga - tiksliai iðdalytas kelioniø, koncertø laikas, be to, ir “honorariðkai” rungtis su þymiausiais festivaliais kaunieèiams sunku. Vis dëlto susitarti pavyko, ir mûsø amþiaus muzikos þvaigþdë Paþaislio vienuolyne dirigavo vienà ið naujausiø savo kûriniø simfonijà “Septyneri Jeruzalës vartai”, skirtà penkiems solistams, trims miðriems chorams, skaitovui ir orkestrui. Solo partijas atliko dainininkai ið Lenkijos Bozena Harasimowicz-Haas (sopranas), Izabela Klosinska (sopranas), Agnieszka Rehlis (mecosopranas), Adamas Zdunikowskis (tenoras) ir Romualdas Tesarowiczius (bosas). Dalyvavo Kauno valstybinis choras, skaitovas Saulius Bagaliûnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, papildytas variniais puèiamaisiais bei didele specialiø muðamøjø grupe (tarp jø patobulintais tubafonais, kuriuos kompozitorius “atrado” Naujojoje Zelandijoje). Simfonijà K.Pendereckis sukûrë Jeruzalës ákûrimo 3000 metø jubiliejui. Monumentalus septyniø daliø ciklas simbolizuoja septynerius ðventojo miesto vartus. Ðis skaièius mistifikuojamas ir muzikinëje faktûroje: pagrindinë tema sudaryta ið septyniø skirtingø natø, kartojasi septyniø daliø metras, kûrinio pabaigoje skamba septyni fff akordai. Ðie, daugiau konstruktyvistiniai momentai, klausantis muzikos specialiai nepasiruoðus, beveik nepastebimi. Klausytojui daug svarbesni iðgirstami ir suvokiami dalykai, kalbantys apie neginèijamà autoriaus profesionalizmà - meistriðkas dramaturgijos formavimas, nepri-

Muzikos barai /21

ekaiðtinga instrumentuotë, tematinës medþiagos pateikimas, muzikinës faktûros valdymas. Skambant kûriniui, dramaturginis plëtojimas ágauna pagreitá, ypaè tai ryðku po penktosios - ilgiausios ir virtuoziðkiausios simfonijos dalies (ji intonaciðkai artima antrajai), po kurios ðeðtoji ir septintoji dalys atliekamos be pertraukos. Ðeðtoji - viso kûrinio dramatiðka kulminacija: skaitovo lûpomis pranaðas Ezechielis pasakoja savo vizijà apie tai, kaip Dievas prikëlë izraelieèiø tautà (uþuomina apie þydø tautos prisikëlimà po Antrojo pasaulinio karo holokausto). Septintojoje dalyje gráþta muzikinë medþiaga ið ankstesniø daliø, tai - repriza, apibendrinimas, atomazga. Ádomu, kad repriziðkumas pirmiausia pasireiðkia harmoniniø sàskambiø atsikartojimu, o tik vëliau iðgirstame jau paþástamas melodines intonacijas. Puikiai dainavo lenkø solistai, ypaè iðskirèiau A.Rehlis, kurios skambus, stiprus mecosopranas áveikë visas intonacines bei ritmo pinkles. Kita vertus, tenoro partija nebuvo itin patogi, ir tai atsispindëjo A.Zdunikowskio vokale. Kauno valstybiniam chorui ir Lietuvos nacionaliniam orkestrui, atliekant simfonijà, teko liûto dalis. Maestro K.Pendereckis dirigavo gana santûriai, racionaliai. Regis, jo nejaudino virð estrados besikaupiantys debesys, ir ið tiesø - lyti nepradëjo. Senojo Testamento psalmiø poezija, muzika, kupina didingo patoso ir filosofinës gelmës, barokinës ðventovës fone skambëjo tikrai áspûdingai.

ATSVARA MIESTO TRIUKÐMUI Nemaþa dalis festivalio renginiø vyksta ávairiose Kauno salëse, baþnyèiose, kiemeliuose. Organizatoriai nepaliauja ieðkoti naujø erdviø koncertams. Taip buvo “rasti” Botanikos sodas, Rotuðë, Raudondvario rûmai, VDU Teologijos fakulteto aula. Viena ið miestieèiø pamëgtø ir ypatingà traukà turinèiø vietø - Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia. Èia, ant Nemuno kranto, po gotikiniais skliautais, vyksta Paþaislio festivalio kamerinës muzikos koncertai. Á juos paprastai susirenka gana daug vietiniø gyventojø, suvaþiuoja ðeimos ið Kauno, po renginio pasiliekanèios gamtoje ilgesnei popietei. Nuostabi aplinka, puiki muzika, malonûs paþástami - argi ne puiki atsvara triukðmingoms miesto pramogoms? Ðià vasarà klausytojai èia jau iðgirdo Vilniaus styginiø kvintetà ir dainininkæ Gintaræ Skerytæ, taip pat Kauno styginiø kvartetà, grieþusá kartu su klarnetininku prof. Algirdu Budriu.

Solistë G.Skerytë visuomet þavi artistiðkumu, gebëjimu kiekvienà vokalinæ miniatiûrà paversti mini spektakliu. Jos mu-

Muzikos barai /22

zikavimo betarpiðkumas dþiugino ir ðá kartà - baroko ir romantikø kompozitoriø vokalinë muzika alsavo gyvybe, buvo atlikta profesionaliai ir skoningai.

Kauno styginiø kvartetas - vienas aktyviausiø miesto muzikiniø kolektyvø. Jis kasmet dalyvauja ávairiuose ðalies kultûriniuose renginiuose, didelá dëmesá skiria lietuviðkos muzikos populiarinimui. Jo siela - violonèelininkas Saulius Bartulis ir smuikininkë Dalia Terminaitë. Prieð metus pasikeitë kvarteto sudëtis: dvi patyrusias stygininkes pakeitë jaunos muzikës Ingrida Rupaitë (I smuikas) ir Irena Bulotaitë (altas). Jau po keliø mënesiø naujos sudëties kolektyvas pasirodë Kauno ðiuolaikinës muzikos festivalyje “Ið arti”, o ðià vasarà jis Paþaislio festivalio sveèias. Kartu su prof. A.Budriu Kauno styginiø kvartetas grieþë W.A.Mozarto Kvintetà klarnetui, dviem smuikams, altui ir violonèelei op. 108. Stilingas, raiðkus skambesys, labai apgalvota dramaturginë linija, virtuoziðkumas - epitetai, kuriais apibûdinèiau ansamblio ir solisto muzikavimà. Ásiminë Valstybinio Vilniaus kvarteto ir pianistës ið JAV Goldos Vainberg-Tatz koncertas miesto Rotuðëje. Menininkai lygiaverèiai partneriai - nepriekaiðtingai pagrojo gana retai atliekamà J.Sibeliuso Fortepijoniná kvintetà g-moll, prikausèiusá klausytojø dëmesá ðiaurietiðkos melodikos groþiu, ryðkiomis sàsajomis su suomiø muzikiniu folkloru, vidine energija. Antrasis kûrinys - M.Weinbergo Fortepijoninis kvintetas op. 18 nepasiþymëjo tokia ekspresija ir plëtojimo iðmoningumu, tad pasirodë gerokai iðtæstas. Bet, kaip sakoma, “ið dainos þodþiø neiðmesi”. Pianistë G.Vainberg-Tatz gimë Lietuvoje, mokësi M.K.Èiurlionio menø gimnazijoje, vëliau emigravo á Izraelá ir JAV. Muzikë gerai paþásta Kauno publikà, kuri jai atrodanti dëmesinga ir ðilta.

YPATINGIEJI FESTIVALIO AKCENTAI Ðámet Gedulo ir vilties dienai paminëti koncertas pirmà kartà surengtas Kauno IX forto muziejaus salëje. Visø genocido aukø (sovietiniø ir faðistiniø) atminimui skambëjo W.A.Mozarto Requiem, atliekamas Paþaislio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro, solistø Audronës Simonaitytës-Gaiþiûnienës, Ritos Preikðaitës, Algirdo Januto ir Juozo Malikonio. Dirigavo prof.

Petras Bingelis. Në patys rengëjai nesitikëjo tokio didelio þmoniø susidomëjimo - teko pristatyti per ðimtà papildomø këdþiø, kad sutilptø visi norintieji. Muziejaus salës akustika pasirodë esanti labai gera. Erdvës, paþenklintos kanèia ir mirtimi, unikalumas savaip veikë tiek muzikantus, tiek klausy-

tojus: gerai þinomas kûrinys nuðvito naujomis, sodresnëmis spalvomis, o daugelis besiklausanèiøjø neslëpë aðarø.

Neatsiejama festivalio dalis - áspûdingi lietuviø dramaturgijos spektakliai istorine tema, vykstantys Kauno pilies prieigose ir skirti Mindaugo karûnavimo - Valstybës dienai. Vaidinimai papildomi iðradingomis inscenizacijomis, masinëmis scenomis, atskiri epizodai jungiami á vientisà veiksmà tai tarsi vaidybinis filmas, uþfiksuotas ne kino juostoje, o natûroje ir suteikiantis þiûrovams stipriø emocijø bei ypatingà betarpiðkumo jausmà. Ðios vasaros spektaklá sumanë ir reþisavo aktorius Vytautas Grigolis. Istorinë drama “Karûnos vëtra”, sukurta pagal B.Sruogos ir J.Gruðo veikalus, prikëlë ið praeities net dvylika kunigaikðèiø. O kur dar raiteliai, senovës baltø bei rytietiðkos kovos meistrai, “Auros” ðokëjai, lauþai, tikri kalavijai... Scenografijos autorius - Algis Garbaèiauskas, kostiumø - Virginija Idzelytë-Dautartienë, vaidino Kauno ir Vilniaus dramos teatrø aktoriai. Dinamiðkà, efektingà dviejø valandø trukmës reginá stebëjo minios þiûrovø.

Paþaislio muzikos festivalis tik ápusëjo.

Klausytojø dar laukia susitikimai su M.K.Èiurlionio, “Collegium”, Martinù (Èekija) styginiø kvartetais, Mats trio ið Ðvedijos, ispanø Elenos Martin ir Jose Melitono fortepijoniniu duetu, dþiazo grupe ið Prancûzijos “Jacques Loussier trio”, senosios muzikos ansambliu “Impetus musicus” bei senojo ðokio grupe “Vilniaus Camargo trupë”, vokieèiø gitaristu prof. Reinbertu Eversu, violonèelininku ið JAV Josifu Feigelsonu, vokalistais Sabina Martinaityte, Skaidra Janèaite, Vytautu Juozapaièiu, aktore Rûta Staliliûnaite... Festivalio pabaigoje numatoma premjera - kompozitoriaus Gedimino Rimkaus-Rimkevièiaus misterija pagal W.Shakespeare’o tragedijà “Romeo ir Dþuljeta”. Kartu su Kauno valstybiniu choru ir Paþaislio simfoniniu orkestru ðiame projekte dalyvaus Lietuvos populiariosios ir dþiazo muzikos þvaigþdës.

Iðtikimø Paþaislio festivalio gerbëjø ratas pleèiasi, gausëja nuolatiniø lankytojø. Kad ir kà kalbëtume, publika yra svarbiausia. Bendraudami, dalydamiesi tuo, kà turime geriausio, auginame vieni kitus: muzikai - klausytojus, klausytojai - festivalá. Þinoma, egzistuoja ir atvirkðtinis ryðys. Akivaizdu, jog renginys reikalingas ne tik melomanams ar muzikos profesionalams, bet ir eiliniams miestieèiams, jaunimui. Ðventës sumanytojams, organizatoriams norisi palinkëti tikëjimo savo darbo prasme ir vaisingumu, o festivalio mûzai - skrydþiui palankaus vëjo ateities kryptimi.

PENKTASIS TARPTAUTINIS ÐIAURËS LIETUVOS FESTIVALIS Neseniai Birþuose baigësi beveik du mënesius trukæs penktasis tarptautinis Ðiaurës Lietuvos festivalis “Birþai 2002”. Tai viena svarbiausiø muzikos ðvenèiø Ðiaurës Lietuvoje. Anot muzikologo Viktoro Gerulaièio, per penkerius metus Birþuose koncertavo visi

Aleksejø Saksà. Kartu su Ðv. Kristoforo kameriniu orkestru, vadovaujamu profesoriaus Donato Katkaus, jie grojo festivalio pradedamajame koncerte. Koncertà vedæs muzikologas V.Gerulaitis negailëjo komplimentø atlikëjams, koncertø lankytojams, rëmëjams. Klausytojai ovacijomis sutiko P.Vyðniausko improvizacijà “fa” tema, skirtà festivalio organizatoriams. Atsisveikindami su Birþais Estijos muzikantai juokaudami þadëjo kitàmet atvykti ne vieni, bet atsiveþti kitø Estijos kolektyvø.

Iðsiplëtë jau anksèiau uþmegzti ryðiai su latviø muzikais. Birþuose, Evangelikø reformatø baþnyèioje, yra koncertavæs garsus Latvijos vargonininkas Aivaras Kalejas. Ðiemet festivalyje grojo ir improvizavo Rygos saksofonininkø kvartetas. Susitikimas buvo ma-

Petras Vyðniauskas su Birþø festivalio organizacinio komiteto nariais po koncerto

garsiausi Nacionalinës filharmonijos kolektyvai, áþymûs solistai, ansambliai, chorai, sveèiai ið Prancûzijos ir Vokietijos. Festivaliui duris atvërë ne vien Radvilø pilies salë, bet ir Birþø evangelikø reformatø bei katalikiðka Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia.

Festivalio koncertø nuolat klauso ne tik vietos, bet ir Panevëþio apskrities, Lietuvos bei Latvijos muzikos gerbëjai. Ðiemet klausytojai buvo pakviesti á devynis koncertus.

Rygos saksofonininkø kvartetas

Birþieèiai didþiuojasi ne tik istorija, bet ir ið ðio kraðto kilusiais raðytojais, poetais, muzikais, liaudies ir profesionalaus meno puoselëtojais. Vienas festivalio koncertas ir buvo skirtas atlikëjams, kurie ypaè artimai susijæ su Birþø kraðtu. Vilma Pigagaitë (sopranas), pianistë Virginija Daugirdaitë bei aktorius Petras Venslovas savo programà paskyrë dainoms apie ilgesá, meilæ ir amþinybæ.

Salëje neuþteko vietø visiems, norëjusiems paklausyti Birþuose seniai laukto sveèio - Lietuvos dþiazo legendos saksofonininko Petro Vyðniausko. Kartu koncertuoti jis pasikvietë savo kolegas trimitininkus ið Estijos - Talino filharmonijos direktoriø Juri Leitenà ir

Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof.

Saulius Sondeckis) koncertavo fleitininkas Valentinas Gelgotas

niaus Camargo” ðokëjø trupe.

Festivalio direktorë, Birþø Vlado Jakubëno muzikos mokyklos direktorës pavaduotoja Ramutë Petronytë bei organizacinio komiteto nariai muzikologas Viktoras Gerulaitis, Lietuvos nacionalinës filharmonijos direktorius Egidijus Mikðys, birþieèiai rajono savivaldybës administratorius Romas Ðaltauskas, muzikos mokyklos direktorë Rima Zuozienë ir þurnalistë Janina Bagdonienë liko

“Ensemble Belliniano” kolektyvo nariai ið Italijos

lonus abiem pusëms. Latviai stebëjosi, kad tokiame maþame miestelyje susirenka tiek daug muzikà suprantanèios publikos, klausytojai þavëjosi ðiuo Lietuvoje maþai þinomu kolektyvu.

Festivalyje koncertavusio “Ensemble Belliniano” kolektyvo nariai ið Italijos pirmà kartà lankësi ne tik Birþuose, bet ir Lietuvoje.

Anksèiau koncertavæ tik Rumunijoje bei Sankt Peterburge nustebo Lietuvoje “atradæ Europà”. Italai buvo suþavëti mûsø tvarka, juos ypaè nustebino susirinkusi publika. Publikà þavëjo neáprasta ðio kolektyvo sudëtis - penki puèiamieji ir pianistai, grojæ keturiomis rankomis. Festivalio organizatoriai dëkingi Italø kultûros institutui, parëmusiam ðio puikaus kolektyvo atvykimà bei koncertà.

Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof.

Saulius Sondeckis) koncertavo fleitininkas Valentinas Gelgotas. Dþiaugtasi sulaukus kamerinio choro “Brevis”, pianistø dueto Sonatos ir Roko Zubovø.

Itin gausiai klausytojø susirinko á pianisto Petro Geniuðo koncertà. Ðis atlikëjas yra koncertavæs visuose festivaliuose, taèiau reèitalis grotas tik antrà kartà. Èia koncertuoti pianistui patinka - jis tvirtina, kad Birþai turi iðprususá, gerà klausytojà. Ðiais metais á Birþus atvyko tuo paèiu metu Lietuvoje vykusio festivalio “Baroko kelias Lietuvoje” atlikëjai - senosios muzikos ansamblis “Impetus Musicus” kartu su kontratenoru ið Latvijos Andriu Veismanu bei “Vil-

Scenoje Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas profesoriaus Donato Katkaus

patenkinti organizuotais renginiais. Festivalio organizatoriai dëkoja festivalio rëmëjams.

Penktà kartà vykæs Birþø muzikos festivalis árodë, kad ir provincijoje yra klausytojas, turintis puikø muzikiná skoná bei mokantis vertinti gerà muzikà.

Kristina GRIGAITË

Koncertavo Sonatos ir Roko Zubovø pianistø duetas

Muzikos barai /23

Ovidijus PETKEVIÈIUS

V

asarà Klaipëdoje muzikiniø renginiø nestinga, taèiau jø fone visada iðsiskiria operos ir simfoninës muzikos festivalis “Muzikinis rugpjûtis pajûryje”, kurio sumanytojas ir meno vadovas - aktyvus simfoninës ir apskritai klasikinës muzikos propaguotojas dirigentas Stasys Domarkas. Kai þinai, kad Lietuvoje festivaliai dygsta kaip grybai po lietaus ir kad lygiai taip pat greit iðnyksta dël konkurencijos (“grybø karo”), bûna praskolinami, belieka dþiaugtis, kad praktiðkai vieno þmogaus iniciatyva atsiradæs festivalis sulaukë nedidelio jubiliejaus.

Rugpjûèio 1-24 d. Klaipëdoje, Nidoje ir Juodkrantëje vyks jau penktasis “Muzikinis rugpjûtis pajûryje”. Klaipëdos muzikinio teatro kasmet rengiamam festivaliui nuo pat jo egzistavimo pradþios buvo bûdingas glaudus tematiðkumas. Penktasis “Muzikinis rugpjûtis pajûryje”, kaip ir daugelis ðios vasaros renginiø bei projektø Klaipëdoje, skirtas miesto 750-meèio jubiliejui paminëti. Be abejo, finansinës galimybës gerokai pakoregavo jo programà, vis dëlto pagrindinis principas, jog festivalio programos pagrindà turi sudaryti geriausi ir naujausi Klaipëdos muzikinio teatro nacionaliniai veikalai, dalyvaujant þymiems Lietuvos operos solistams bei dirigentams, kilusiems ið Klaipëdos, miestø partneriø kolektyvams ir atlikëjams - iðliko.

Penktàjá “Muzikiná rugpjûtá pajûryje” rugpjûèio 1 d. (bûtent per miesto gimtadiená ir patá jubiliejiniø renginiø pikà) pradës didþiulis koncertas Klaipëdos Jono kalnelio saloje, kur á operetinës muzikos ðventæ pakvies Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras (programos sudarytojas, meno vadovas ir vyr. dirigentas S.Domarkas), kaunieèiai solistai D.Dirginèiûtë, G.Maciulevièius, D.Vëbra, B.Þelvys, Klaipëdos muzikinio teatro solistai V.Balsytë, D.Kuþmarskytë, R.Petrauskaitë, S.Konstantinova, M.Gylys, Ð.Juðkevièius, S.Rezgevièius, V.Tarasovas ir V.Pupðys bei teatro baleto solistai.

Atsiþvelgiant á klaipëdietiðkà festivalio tematikà atnaujintas ir bei gràþintas á teatro repertuarà Giedriaus Kuprevièiaus kûrinys “Prûsai”. Pagrindiná Herkaus Manto vaidmená operoje atliks Algirdas Janutas. Nemaþa dalis festivalio renginiø vyks Neringoje, tad neringiðkiams pageidaujant á festivalio programà átraukta ir G.Bizet “Karmen”, kurioje dalyvaus buvæ Klaipëdos solistai I.Linaburgytë, S.Stonytë, A.Rubeþius ir dirigentas prof. J.Domarkas. Su ðiais solistais ma-

Muzikos barai /24

“Muzikiniame rugpjûtyje” - nacionalinës operos premjera!

estro S.Domarko vadovaujamas ir jo diriguojamas Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras Nidoje surengs ir áspûdingà operinës muzikos ðventæ. Beje, visi festivalio renginiai Nidoje bei Juodkrantëje nemokami kaip ir rugpjûèio 1 d. koncertas Klaipëdos Jono kalnelio saloje. Be Klaipëdos muzikinio teatro ir Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro, festivalyje dalyvaus Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas I.Resnis), solistë J.Lapinis (sopranas), orkestrui diriguos I.Lapinis, Kaliningrado apskrities dramos teatras ir Kaliningrado simfoninio orkestro kamerinë grupë su bendru projektu A.Portes miuziklu “Namai, kuriuose viskas aukðtyn kojom”, Lietuvos muzikos akademijos studentø simfoninis orkestras, diriguojamas R.Ðerveniko, dalyvaujant violonèelininkui D.Geringui (Vokietija), kurie festivalio programoje atliks A.Dvoráko Koncertà violonèelei h-moll ir A.Skriabino Simfonijà Nr. 2 c-moll. Festivalyje turëjo dalyvauti ir labai laukiamas prof. Sauliaus Sondeckio iniciatyva gimæs Maskvos imperinio baleto (garbës prezidentë M.Pliseckaja, meno vadovas G.Taranda), Sankt Peterburgo Ermitaþo orkestro “Camerata” ir Lietuvos kamerinio orkestro bendras projektas. Pastarøjø dienø ávykiai apie ðá projektà leidþia kalbëti tik kaip apie “turëjusá ávykti”. Kai þinai, kokioje ðalyje gyvename, tuo stebëtis, be abejo, nereikia.

Vis dëlto pagrindiniu penktojo operos ir simfoninës muzikos festivalio “Muzikinis rugpjûtis pajûryje” akcentu taps nacionalinë premjera - Audronës Þigaitytës opera “Þilvinas ir Eglë”. Autorës gráþimà á Klaipëdos muzikiná teatrà, minint Klaipëdos jubiliejø, galima laikyti iðties simboliðku: bûtent A.Þigaitytës operos pastatymu teatras pradëjo savo kûrybinæ veiklà, bûtent “Maþvydas” 1988aisiais suteikë “krikðtà” didþiausiam profesionaliam uostamiesèio meno kolektyvui.

Nacionalinës operos gimimas - grandiozinis ávykis ðalies kultûriniame gyvenime (tik apmaudu, jog kultûros funkcionieriai to “nepastebi”), puikus árodymas, jog esame nemirusi, gebanti kurti savo kalba tauta. Skambus epitetas “nacionalinë premjera” ið tiesø tampa nacionalinës reikðmës ávykiu: èia pat, mûsø akyse, gimsta naujas veikalas. Nors kompozitorës sumanymas paraðyti operà chrestomatiniais mûsø tautai tapusiø herojø meilës tema buvo brandinamas ir anksèiau, idëja toká kûriná pastatyti miesto jubiliejui skirtame operos ir simfoninës muzikos festivalyje kilo Klaipëdos muzikinio teatro ir “Muzikinio rug-

pjûèio pajûryje” meno vadovui, dirigentui S.Domarkui. Iðties simboliðka, kad “Þilvinas ir Eglë” statomas bûtent uostamiesèio teatre, kur jûros ir þemës stichijø magnetinë jëga itin jauèiama. Vargu ar ámanoma rasti kità lietuvio pasàmonëje taip ásirëþusá literatûriná kûriná kaip “Eglë þalèiø karalienë”, tapusá savotiðku lietuviø tautosakos ir vertës etalonu. Be abejo, V.Mykolaièio-Putino (kurio þodþiais opera paraðyta) “Þilvinas ir Eglë” nesivadovauja áprastine tautosakos perkûrimo tradicija, ðiame kûrinyje folkloro imitacijos beveik nejauèiame (nëra svarbu èia ir pasakø stilistika bei etnografiniai elementai). A.Þigaitytë operoje “Þilvinas ir Eglë” taip pat nesiremia áprastine tautosakos interpretavimo tradicija. Moderni muzikinë kompozitorës kalba koncentruojama á refleksyvø vidiná dviejø pagrindiniø personaþø veiksmà. Nestereotipiðkai “Þilvino ir Eglës” bûsenø dramai kompozitorë pasirenka iðties modernø sprendimo bûdà. A.Þigaitytës operà Klaipëdos muzikiniame teatre stato dirigentas Stasys Domarkas, reþisierius Ramûnas Kaubrys, dailininkë Sofija Kanaverskytë, choreografë Birutë Banevièiûtë ir chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

“Muzikos barø” skaitytojams maestro S.Domarko pristatyti nereikia. Jis ir pageidavo, kad operà statytø klaipëdieèiai (vienintelë operos statytojø gretoje “svetimðalë” vilnietë B.Banevièiûtë).

Gan netikëta tai, jog ðiuolaikinës reþisûros reikalaujanèià A.Þigaitytës operà stato skirtingø kartø kûrëjai. Jauniausi jø reþisierius bei choreografë, ko gero, maþiausiai þinomi plaèiajai visuomenei.

Dramos reþisûrà baigæs R.Kaubrys iki ðiol Klaipëdos muzikiniame teatre jau pastatë A.Honeggerio oratorijà “Þana d’Ark ant lauþo”, savitu traktavimu pasiþymëjusá A.Braþinsko miuziklà “Ðnekuèiai”, dvi muzikines V.Konstantinovo pasakas “Ðimtas princesës pabuèiavimø” ir “Stiklinë pasakaitë”. R.Kaubrys uostamiesèio muzikiniame teatre þinomas ir kaip aktorius (atgarsio sulaukë ir jo sukurtas Ðauklio vaidmuo J.Vaitkaus pastatytoje B.Brechto ir K.Weillio “Trijø graðiø operoje”). Akivaizdu, kad jaunas reþisierius siekia savito ir originalaus “Þilvino ir Eglës” koncepto, kuriam, rodos, neprieðtarauja ir kompozitorë A.Þigaitytë. Ðiuolaikinio ðokio propaguotojos, daugelio ðiuolaikinio ðokio festivaliø dalyvës B.Banevièiûtës choreografija, bent jau sprendþiant ið pirmøjø repeticijø, A.Þigaitytës “Þilvinui ir Eglei” þada suteikti netikëtà, operos þanrui nebûdingà drastiðkà judesio leksikà. Kaip sako pats

operos pavadinimas, veiksmas koncentruojamas á du pagrindinius personaþus Þilvinà ir Eglæ, kuriuos pagal kompozitorës sumanymà ágyvendins ir solistai, ir baleto artistai (operoje reikðmingà vietà uþima choreografiniai monologai). Þilvino vaidmená atlikti kompozitorë ir spektaklio dirigentas pasirinko Vytautà Juozapaitá ir Mindaugà Gylá, Eglës vaidmená atliks uostamiesèio muzikinio teatro solistë Dalia Kuþmarskytë ir Ligita Raèkauskaitë (LNOBT solistë). Kaip jau minëjau, didþiulis vaidmuo operoje skiriamas baletui ir chorui.

A.Þigaitytës operos “Þilvinas ir Eglë” premjera Klaipëdos muzikiniame teatre ávyks rugpjûèio 24 d., Nidos gyventojai ir sveèiai á nacionalinæ premjerà bus pakviesti anksèiau - rugpjûèio 22-àjà.

Penktasis operos ir simfoninës muzikos festivalis “Muzikinis rugpjûtis pajûryje” skelbia savo pradþià virð Klaipëdos muzikinio teatro kaip anais, entuziastingaisiais “Maþvydo”, laikais plevenant tristaniðkø ásimylëjëliø Þilvino ir Eglës dvasiai.

Geresnës ir reikðmingesnës dovanos miesto jubiliejui, kurio proga sukurta nacionalinë opera, ir negali bûti!

P R I E Ð PREMJERÀ PAKALBINOME OPEROS AUTORÆ KOMPOZ I T O R Æ AUDRONÆ ÞIGAITYTÆ.

Sukûrëte operà pagal esminæ lietuvio pasaulëKompozitorë Audronë Þigaitytë jautai istorijà, pasakà, kuri tampa (buvo ir yra) savotiðku kiekvieno lietuvio “bestseleriu”! Kaip ir ar seniai gimë idëja paraðyti “Þilvinà ir Eglæ”? Kas labiau ákvëpë, ar daugelio tautø mitologijoje aptinkami motyvai, ar áspûdingai V.MykolaièioPutino poemoje iðreikðtas meilës jausmas?

V.Mykolaièio-Putino “Þilvinà ir Eglæ” “atradau” dar studijø metais. Tuo metu poemoje iðreikðti jausmai buvo labai svarbûs. Mëgau skaityti ir daugybæ pasakos “Eglë þalèiø karalienë” variantø. O S.Nëries poema - tarsi katekizmas: su ja ir skaityti iðmokau, ir net ðiandien ryþèiausi atmintinai deklamuoti... Anuo-

Muzikos barai /25

met (studijø metais) net libretà ið S.Nëries ir Putino tekstø buvau pasidariusi.

Tàsyk nuo darbo prie ðios temos sulaikë mano profesorius E.Balsys, atkreipæs dëmesá á bûsenø dramos sudëtingumà. Jo patarta, diplominiam darbui pasirinkau Just. Marcinkevièiaus “Maþvydà”. Ádomu tai, kad vëliau, kai tik gráþdavau prie ðios temos, vis daugiau ið libreto “iðkrisdavo” Nëries tekstø, kartu ir pasakos motyvø, ir vis labiau koncentruodavausi prie Putino, taigi ir meilës dramos. Ðiandieninëje libreto versijoje net ne visa poema “Þilvinas ir Eglë” panaudota. Þinoma, suprantu, kokios dëkingos þalèio interpretacijos mitologijoje, skirtingø pasauliø suprieðinimas ir panaðiai. Taèiau visa tai lieka reþisieriaus ir dailininkës interpretacijai. Man svarbiausi sudëtingi herojø jausmai ir aplinkiniø nesuvoktos meilës tragedija.

Taigi, ðiandien “Þilvinas ie Eglë” – pati tikriausia bûsenø drama. Þaviuosi tokios dramos pavyzdþiais Richardo Wagnerio kûryboje (ypaè “Tristanu ir Izolda”) ir jo pasekëjais (beje, randu bûsenø dramas ne tik operos þanre) – C.Debussy (“Pelëjas ir Melizanda”), R.Straussu (“Salomëja”), G.Mahleriu (Aðtuntoji simfonija), A.Bergu (Koncertas smuikui, “Wocekas”, “Lulu”), O.Messiaenu (“Turangalila”) kûryba. Bet atkreipkite dëmesá – kaip skriaudþiama mûsø publika, nes tokio pobûdþio veikalai (muzikinës dramos) arba teatruose visai nestatomi, arba koncertø scenose atliekami itin retai.

Ar jums svarbûs folkloro elementai? Kokie pagrindiniai dramaturginiai bei kulminaciniai naujosios operos akcentai?

Folkloro elementai man tikrai svarbûs tiek, kiek nuolat nuo jaunø dienø pabrëþiu savo lietuviðkà kilmæ ir neketinu jos atsisakyti nei dël mados, nei dël naujø mûsø valstybës ásipareigojimø kitai valstybiø sàjungai. Operoje nëra nei liaudies dainø, nei pasakos motyvø, nei - juo labiau - jø citatø. O jeigu kas “atpaþins” lietuviðkà muzikà serijinëje ir aleatorinëje technikoje - bûsiu laiminga. Beje, tai, regis, apskritai pirmoji opera pasaulyje, kurios dramaturgijoje labai svarbus lietuviø liaudies instrumentas birbynë. Bet jos atsiradimas tikrai sietinas ne su lietuviðkumo, o su graþaus garso paieðka: prieð kelerius metus tarp savo studentø sutikau nuostabiai birbyne grieþiantá Egidijø Aliðauskà - jo inspiruotos atsirado birbynës intonacijos. Tiesa, Klaipëdoje birbynës partijà atliks ne vilnietis Egidijus, o klaipëdietis profesorius Vytautas Tetenskas.

Siuþeto ir pasakos elementø svarbà

Muzikos barai /26

operoje keis bûsenø drama. Trumpiau kalbant, tai meilës jausmo svarbos suvokimas. Ðiandien labai daþnai meilë supaprastinama, netgi nuvertinama. Putino tekste ji iðreikðta nepaprastai aiðkiai ir tiesiog neátikëtinai vaizdinga kalba. Tikiuosi, muzika jai padës pasiekti klausytojø ðirdis ir sàmonæ.

Labai norëèiau, kad tà kalbà iðgirstø jaunimas. Ir neskubëtø atmesti, o pamëgintø ásiklausyti, pajausti... “Þilvinas ir Eglë” turi dedikacijà – veikalà skiriu savo dukroms, septyniolikmetei Kotrynai ir trylikametei Benignai Marijai. Jos dabar áþengia á Eglës amþiø. Labai norëèiau, kad vertybës, kuriø svarbà gyvenime ðiandien dràsiai teigiu jau turëdama patirtá, bûtø svarbiausios ir joms.

Operà sukûrëte per stebëtinai trumpà laikà. Kokia Audronës Þigaitytës “Þilvino ir Eglës” muzikinë kalba? Ir apskritai, esate modernistë ar romantikë?

Net didþiausi praëjusiojo ðimtmeèio modernistai gráþta á romantizmà...

Kurá laikà ið tiesø bijojau savo romantiðkos prigimties. Bet likimas suvedë su ðviesios atminties pianiste Aldona Dvarionaite - turbût didþiausia Lietuvos muzike romantike, jos paraginta neslëpti tikrosios prigimties kalbu apie tai, kà jauèiu. O juk mus suvedë, manau, labai simboliðkas veikalas: R.Strausso opera “Salomëja”. Pamenu, vieno pobûvio metu net aplinkinius pamirðome, radusios bendrà susiþavëjimo objektà.

Taigi jausmai man svarbiausi. Bet, tikiuosi, suprantate, kad tai jausmø romantika, o ne romantiðkas jausmas. O leksika jausmams iðreikðti gali bûti pritaikoma - svarbu iðmanyti ávairias technikas ir laiku jomis pasinaudoti. Bet tai jau kalba apie kompozicijos amatà. Neslepiu, kad tarp mano kûrybos “vadovëliø” - geriausios XIX-XX a. kompozitoriø Wagnerio, Mahlerio, Ravelio, Bergo, Messiaeno partitûros.

O dël darbo prie operos trukmës...

Dar prieð penkerius metus, jeigu kas bûtø pasakæs, kad operà raðysiu kompiuteriu, - nebûèiau patikëjusi. Ðiandien tiesiog idealizuoju darbà kompiuteriu.

Tai ne tik palengvinimas, bet ir vertybiø perkainojimas. Kompiuteriu gali bet kokias sudëtingiausias konstrukcijas atlikti absoliuèiai tiksliai. Taèiau jam visiðkai svetimi jausmai. Taigi ðiandien jausmingumas tampa neákainojama vertybe ir iðmokti emocijas valdyti, “priversti” atlikti tai, kà gali tik þmogaus jausmai - alsuoti romantiðkomis intonacijomis, rubatiniais tempais, kompiuteriu nëra lengva. Esu ásitikinusi, kad at-

eities muzika tikrai bus skirta romantikams. Kartu ir mano atlikëjams iðkyla visai kitos uþduotys - jø vokalas, instrumentø tembras turi atskleisti tas intonacijø spalvas, kurios neámanomos kompiuteriu. O vertikalë - harmonijos kalba - jau patikrinta, turi skambëti aiðkiai ir darniai.

Gal todël man ir brangus operos þanras, nes èia siuþeto dramaturgija pirmiausia turi bûti valdoma emocijø logikos, o tik paskui koordinuojama formos struktûromis.

O pats darbo procesas suteikë tikrai retà laimæ. Mat, kiekvienà rytà tiesiog vizualiai “susisodindavau” orkestro instrumentus, chorà, solistus ir… mes kartu kurdavom Putino þodþiais meilës dramà. Þinoma, kalbu apie kompiuterá ir jo galimybes. “Atpalaidavus” fantazijà nuo rûpesèiø tempais, dinamika ir visumos dramaturgijos koordinavimo (anksèiau tam reikëdavo itin daug tiesiog fiziniø pastangø, o dabar kompiuterio dëka visà laikà girdi realø variantà), daugiau laiko liko intonacijø paieðkoms, spalviniø ir plastiniø reginiø matymams. Juk “Þilvinas ir Eglë” þanro poþiûriu taip pat nestandartinis veikalas. Ðiandien man jau ne vienas repeticijas stebëjæs þmogus pataria veikalà vadinti ne opera, o opera – baletu, nes choreografija èia labai svarbi ir baleto artistai buvimo scenoje trukme ir svarba nenusileidþia nei pagrindiniams solistams, nei chorui. Ir apskritai, pagrindiniai veikëjai lyg ir du, taèiau jø bûsenas perteikia ir choras, ir baleto artistai, ir orkestras.

Pamenu, dar jaunystëje man labai didelá áspûdá padarë R.Wagnerio þmogaus balso ir instrumentø emociniø galimybiø apibûdinimas. Yra jo darbø sàraðe þavus esë “Kelionë pas Beethovenà”. Tai þavi fantazija – tariamas pokalbis (ið tiesø jie nebuvo susitikæ), kurio metu Beethovenas pasakoja Wagneriui, kaip raðyti operà. Ir svarbiausiais operos þanro elementais Beethovenas vardina tobulo þmogaus proto kûrinio – mechaninio instrumento ir nenusakomo, nepakartojamo gamtos ir dievo kûrinio – þmogaus balso (balsø!) nedalomà vienovæ. Að juos papildau dar ir kûno plastika (Wagneriui tai nebuvo svarbu – jo operose nëra baleto scenø).

Kokios jëgos lëmë, kad “Þilvino ir Eglës” premjera ávyks bûtent Klaipëdos muzikiniame teatre?

“Pagrindinë jëga” - teatro meno vadovo Stasio Domarko kvietimas. Labai simboliðkai 2001-øjø rugsëjo 1 dienà jis man paskambino ir netrumpa kalba pakvietë “Þilvinà ir Eglæ” skirti Klaipëdos

ákûrimo 750 metinëms. Turiu prisipaþinti, kad kità dienà skambinau maestro Domarkui pasitikslinti, ar nesusapnavau to netikëto kvietimo...

Su Klaipëdos muzikiniu teatru mane sieja, ko gero, pats laimingiausias gyvenimo periodas - pirmoji mano opera “Maþvydas” ir teatras gimë kartu. Antrasis sceninis veikalas vokalinë-choreografinë misterija “Maras” atsirado bendradarbiaujant su klaipëdieèiu baleto solistu ir choreografu Povilu Fokinu. Deja, jis dar nepastatytas. Taigi jau savotiðku dësningumu (ar “likimo valia”, anot Putino) tampa su Klaipëda ir Klaipëdos muzikiniu teatru susijusi mano kûryba.

Pabrëþiate, kad operoje jums itin svarbus Þilvinas. Teko girdëti, jog dar ankstyvajame ðios operos kûrimo periode turëjote (ir tebeturite) savàjá Þilvino personaþo herojø - Vytautà Juozapaitá, kuris, beje, ir pakviestas ðá vaidmená atlikti Klaipëdos teatre. Ar dabar jis atitinka jûsø ásivaizduojamà herojø?

Ið tiesø man Þilvinas itin svarbus. Gal dël to, kad Eglæ geriau suprantu. Juk ir á operos istorijà paþvelgæ atrasime labai stiprias vyrø kompozitoriø sukurtas operø herojes moteris. Gal tai, kà sunkiau suvokti, labiau traukia?..

Prisipaþinsiu, ilgai netikëjau, kad toká personaþà, koká jauèiau Putino Þilvine, atlikti apskritai ámanoma. XX a. pabaigoje vyriðkas meilës ilgesys, jautrumas, jausmø subtilumas, atrodë, pamirðti ir gyvenime, ir scenoje. Beje, su tuo jau buvau ir pati susidûrusi - baritonui skirto ciklo Jono Meko þodþiais “Gëliø kalbëjimai” tinkamai neatliko në vienas to meto baritonas (apie 1980-uosius mëginau siûlyti net trims atlikëjams).

V.Juozapaitis - ið pirmøjø mano studentø kurso. Jam dësèiau harmonijà. Pati jà visuomet supratau kaip savotiðkà muzikos matematikà, amato ágûdþiø lavinimà. Vytautas padëjo suvokti, jog ir uþdavinys gali tapti meno kûrinëliu. Tai buvo netikëta, ir ilgam ásiminiau subtiliai jautrø studentà. O 1991-aisiais ðis studentas atsiskleidë ir kaip puikus dainininkas laimëdamas pirmàjà premijà tarptautiniame dainininkø konkurse.

Nuo tos dienos jau stebëjau Vytauto kuriamus personaþus vis labiau svajodama, kad tarp jø bus ir Þilvinas. Ðiandien dar sunku pasakyti, koks Þilvinas subræs Vytauto interpretacijoje.

Kiekvienoje repeticijoje patiriu atradimo dþiaugsmà. O já didina ir kiti atlikëjai abi poros dirba labai nuoðirdþiai. Su Mindaugu Gyliu mus sieja, tikiuosi, abipusiðkai malonûs jausmai dar nuo “Maþ-

vydo” laikø - jis buvo vienintelis Kasparas, Maþvydo sûnus. Su Ligita Raèkauskaite mus suvedë likimas ir meilë Wagnerio muzikai, kurià ji labai graþiai deklaravo paskutiniame B.Grincevièiûtës konkurse ir tapo jo laureate (I vieta).

Ypaè netikëta staigmena - klaipëdietë Dalia Kuþmarskytë. Jos kuriama Eglë “auga” tiesiog akyse... Ji nuostabiai graþi, jaunatviðka ir jausminga.

Per netrumpà pauzæ, kol neraðiau operø, vienas pagrindiniø argumentø dël nacionaliniø veikalø puoselëjimo bûtinybës buvo tas, kad ið mûsø atlikëjø atimama, mano galva, neákainojama vertybë specialiai jiems sukurti vaidmenys. Juk Maþvydà raðiau specialiai Vladimirui Prudnikovui – ið èia Maþvydo partijos bosui pernelyg platus diapazonas. Dabar dþiaugiuosi, kad Vytautas Juozapaitis pateisina mano iðgirstas jo balse spalvas. Ypaè – melodeklamacijà ir a capella vietas. Bûtent apie jo galimybes galvodama, kûriau tarsi savotiðkà piramidæ: ið orkestro ir choro balsø verþte iðsiverþia kulminacijos – lieka vienas solistas…

Be operos dirigento, solidþià patirtá turinèio maestro Stasio Domarko, spektaklis patikëtas jaunam reþisieriui Ramûnui Kaubriui ir jaunai baletmeisterei Birutei Banevièiûtei. Ar reþisieriaus sprendimas atitinka jûsø ásivaizduojamà operos pastatymo versijà? Ar radote su ðiais jaunais statytojais kûrybiná kontaktà?

Man operoje, apskritai operos þanre, svarbiausia sintezë. Þodþio, muzikos, scenos vaizdo, judesio. Maþa to, raðydama muzikà tiesiog matau spalvà ir judesá. Ið èia toks svarbus mano veikaluose choreografo vaidmuo. Ir su klasikiniu baletu tas judesys mano vaizduotëje tikrai neturi nieko bendra - tiesiog matau bûsenas, kuriamas ne tik þmogaus balsu, bet ir kûno plastika.

Pastaraisiais metais labai daþnai deklaruoju pasitikëjimo kûrybos procese svarbà. Manau, jog svarbiausia kûryboje - fantazija. O ji atsiskleidþia tik nevarþoma, kai tavimi pasitikima ir pats tiki, jog sprendimai teisingi. Taigi jaunøjø pasirinkimas - reþisieriaus ir choreografës - tiesiog atitinka tà situacijà, kurià deklaruoju. Vadinasi, pirmiausia að jais privalau pasitikëti.

Mûsø bendravimas - su Ramûnu ilgesnis, su Birute bendrauta maþiau suteikë ir bendrà kûrybos dþiaugsmà.

Su Ramûnu ne kartà diskutavome apie Putino veikalo koncepcijà, jà iðreiðkianèius vaizdinius, herojø charakterius.

Mûsø poþiûris á þanro sintezæ sutapo ir kol kas dþiaugiuosi jo darbo rezultatais.

Tikiu, kad Ramûno talentas bus pastebëtas. Kadangi reþisieriaus ir choreografës darbas gimsta betarpiðkai bendradarbiaujant, kol kas jauèiuosi, tarsi viskas, kà regëdavau raðydama muzikà, ágijo realià iðraiðkà. Su didþiausiu pasigërëjimu stebiu baleto trupës darbà - tai iðties kûrybingi þmonës, tiesiog pagaunantys idëjà ir jà intensyviai plëtojantys. Baleto Þilvinà ir Eglæ kuria taip pat dvi poros tarpusavyje þaviai konkuruodamos ir jausmingumu, ir kûnø plastika. Beje, choreografë suteikia artistams labai daug laisvës improvizuoti – tad kiekvienà syká þiûrovas matys bûtent konkretaus vakaro jausmø inspiruotà ðokio plastikà.

Taigi galutinis rezultatas - balso ir judesio sintezë - viliuosi, ir mûsø klausytojams padës geriau pajusti veikalo koncepcijà.

Ar sudëtingas Lietuvoje nacionalinës operos gimimo kelias iki jos ágyvendinimo scenoje, ar tam skiriamas pakankamas kultûros funkcionieriø dëmesys?

Ðis klausimas pats skaudþiausias.

Jam atsakyti prireiktø labai ilgo atsakymo, aprëpianèio visà lietuviðkos operos istorijà. Ar ne iðkalbingas faktas, kad net Lietuvos muzikos akademijos studentai (bent jau didþioji dauguma) nesugeba iðvardyti në deðimties lietuviø kompozitoriø operø pavadinimø. Apmaudu, kad praktiðkai deðimtmeèiais þanro raidà lemia vos ne dviejø trijø kultûros funkcionieriø skonis ir interesai.

Ir ðiandien “Þilvino ir Eglës” pastatymo dþiaugsmà menkina pernelyg maþas jo finansavimas. Tuo metu, kai pernai vienkartinis “Kaukiø baliaus” pastatymas buvo realizuotas uþ 777 tûkst. litø, o tikrà “chaltûrà” LNOBT “Karmen” pastatæ lenkø statytojai honorarams iðsidalijo 250 tûkst. litø, Klaipëdos muzikinis nacionaliná veikalà stato paramos tegavæs 90 tûkst. litø. Bet, manau, visø vardu galiu pareikðti padëkà Kultûros ministerijai ir uþ ðià sumà - nebûtø lëðø, visiðkai nebûtø pastatymo.

Taèiau ðie metai iðskirtiniai - pastatyti net trys lietuviø kompozitoriø veikalai muzikinei scenai: LNOBT - M.Urbaièio baletas “Acid City”, Kauno muzikiniame - G.Kuprevièiaus “Karalienë Bona”, Klaipëdoje - “Þilvinas ir Eglë”.

Gal jau kaþkas keisis?

Kalbëjosi Ovidijus PETKEVIÈIUS

Muzikos barai /27

Geleþiniø vyrø dainos Ið nepaþástamo tarptautinio folkloro

Algimantas PATAÐIUS

N

e, èia kalbama ne apie geleþëlëm, skardelëm apsisagsèiusius “metalistus” ir jø “metalu” vadinamà muzikos stiliø, o apie tuos tikruosius, anot klasikinës metaforos, “geleþinius vyrus mediniuose laivuose”, kurie amþiø amþius vagojo jûras ir vandenynus, ákinkæ á bures vëjà, apie unikalø pasaulio kultûros paveldà - didþiøjø burlaiviø epochos jûreiviø darbo dainas.

Euroatlantinëje erdvëje, á kurià mes ðtai manomës integruotis, tradicinës jûreiviø darbo dainos natûraliai gyvavo iki XX a., þymaus vokieèiø etnologo marinisto Richardo Wossidlo (mirusio 1939 m.) þiniomis, jos bûdavo dainuojamos ir Klaipëdos prekybiniuose burlaiviuose. Bet lietuviø kalba literatûros, net publikacijø periodikoje ðia tema nëra, neturime ir termino ðiam tarptautiniam literatûriniomuzikinio folkloro þanrui ávardyti. Èia já vadinsime ðantë, ðantës (kirèiuojant -añ-, kad kartais nepainiotume ðañèiø ir Kau-

Didþiausias iki ðiol plaukiojæs burlaivis - 1921 m. Vokietijoje statyta barka “Sedov” (ex “Kommodore Jensen”, ex “ Magdalene Winnen”) Ulisas (Odisëjas) klausosi jûros mergeliø sirenø dainavimo kerø. XVII a. graviûra

Muzikos barai /28

no Ðánèiø) - anglai, amerikieèiai vadina shanty, seniau ir shantey, chantey, vokieèiai - shanty, prancûzai - chant, chanson(s) à bord, ðvedai - shanty, lenkai - szanta ir t.t. Pavadinimo kilmë aiðkinama ávairiai: vieni sieja já su prancûzø k. þodþiu chanter – dainuoti, kiti su anglø k.þodþiu shanty, kuriuo vadinta ir Vest Indijos salø negrø medinës lûðnelës ant poliø, ir JAV Pietø pakrantës uostø smuklës, ir Australijos nelegalios uþeigos bei pasilinksminimo ástaigos; Naujosios Ðkotijos (Rytø Kanadoj) medkirèiai buvo vadinami shanty-gangs… Ðis þodis jau kaip jûreiviø darbo dainos pavadinimas literatûroje (pirmiausia anglø ðaltiniuose) pasirodë tik apie 1860-1870 metus. Ðantë - ne ðiaip daina: ji buvo bûtina praktinës nautikos dalis, jos raida perdëm susijusi su jûrø laivybos ir laivø technikos tobulëjimo istorija, o ávairûs jos tipai ir atmainos, melodika, metroritminë sandara, dainavimo bûdas - su jûreiviø darbo burlaiviuose specifika. Burinës laivybos apogëjaus laikais didþiulës fregatos ir barkos iðsikeldavo daugiau nei 30 ávairiø buriø - tûks-

Iðplaukiant ið ramios pusiaujo zonos á audringas aukðtesnes platumas, palaikës senos burës keièiamos naujesnëmis, tvirtesnëmis. Fotografuota prekybiniame burlaivyje “Moshulu” jûreiviø Eriko Newby (1938 m., virðuje) ir Vytauto Bagdanavièiaus (1937 m., apaèioje)

tanèius kvadratiniø metrø audeklo, ir visa ta sudëtinga vëjo jëgainë buvo valdoma dviem trim ðimtais á dená nutiestø ávairios paskirties virviø beveik be mechanizmø pagalbos, tik águlos kûnø ir rankø jëga. Ðantës padëjo sinchronizuoti bûrio kartu dirbanèiø vyrø pastangas, iðlaikyti reikalingà tempà, ritmà, na, ir nuotaikà. Ðantës - labai specializuotos dainos. Mû-

sø valstieèiø darbo dainos skirstomos á rugiapjûtës, malimo ar linarûtës dainas pirmiausia pagal tai, apie kà dainuojama, o ðantes klasifikuojant á þodþiø prasmæ neatsiþvelgiama, tik á funkcijà. Tad ðantës skirstomos á dvi pagrindines grupes: dainuojamas dirbant su denio mechaniniais átaisais (angl. heaving songs, pranc. chants à virer) - vadinkime jas èia liaudiðkai kibyklø ðantëmis (ir kitais atvejais bandykime kur ámanoma iðsiversti senoviniais pajûrio þvejø tarmës þodþiais, be dabar ásigalëjusiø þargonizmø) - ir takelaþo valdymo, virviø ðantes (angl. hauling songs, pranc. chants à hisser). Ðiø pastarøjø savo ruoþtu yra ávairiø: kai virtinei vyrø tekdavo traukti virvæ þingsniuojant (kartais pabëgëjant) deniu, buvo dainuojamos þingsnio (angl. walkaway) ðantës, o þingsná kapojant, kartkartëmis treptelint tremptinës (stamp-’n’-go) ðantës. Kai virvë traukiama vietoje, pakaitomis sugriebiant priekyje èia kaire, èia deðine ranka, skambëdavo rankø pakaitinës (hand-over-hand) ðantës. Trumpà greità virvës tempimà lydëdavo trumpos traukos (short haul arba short drag) ð. Sunkesná ir lëtesná virvës traukimà, pvz., keliant á stiebà bures ar virðutines judomas skerses (rëjas), palengvindavo burvilkio (halyard arba long drag) ð. Operacijos pabaigoje prireikus virvæ papildomai standþiai átempti, kelis ar keliolika sykiø staigiai águlant visu svoriu, padëdavo trûksniø (sweeting-up arba bowline) ð. Taèiau laivuose nevengta ta paèia ðante vaduotis dirbant ir vienoká, ir kitoká darbà.

Kibyklø ðantës buvo dainuojamos atliekant ilgai trunkantá ir labai tikslios judesiø sinchronizacijos nereikalaujantá darbà: suktuvo (capstan) ðantës dainuotos keliant inkarà ar velkant laivà saitavimo metu, kai grupë vyrø eidavo aplink statmenà suktuvà ratu, stumdami prieð save ilgas suktuvo kartis, ir taip vyniodavo ant jo inkaro grandinæ ar lynà. Ruilio (windlass) ð. padëjo dirbti su gulsèiu suktuvu, ruiliu (“braðpiliu”). Siurblio (pumping) ð. dainuotos kilnojant prieðprieðines siurblio sverto rankenas ðalinant dugne besirenkantá vandená.

Sàlygiðkai prie ðanèiø priskiriamos ir jûreiviø laisvalaikio, poilsio dainos, angliðkai forebitter arba fo’c’sle shanties (nuo jûreiviø gyvenamosios patalpos forecastle, kuri burlaiviuose nuo seno bûdavo paèiame laivo

Prie inkaro suktuvo dainavedá ðantininkà kai kur pavaduodavo laivo smuikininkas. Pieðinys ið þurnalo “The Quid” (1832 m.)

Darbas su pagalbiniu suktuvu burlaivyje “Moshulu” 1938 m. (ið E.Newby knygos “Learning the Ropes”); nuotraukos kairëje - jûreivis ðantininko vietoje

Muzikos barai /29

Vienas sunkiausiø ir pavojingiausiø laivo darbø – suraboti (sutraukti ir suraiðioti) bures staiga uþklupus vëtrai. XIX a. litografija

Toks virvës traukimo bûdas paprastai bûdavo lydimas burvilkio ðantës (barka “Moshulu”, 1938 m.)

priekyje - paragëje). Ðios, sakykime, paraginës arba rûmo dainos tipologiðkai ið esmës skiriasi nuo tikrøjø darbo ðanèiø. Jos laisvesnës muzikinës sandaros, labiau iðplëtoto literatûrinio turinio. Ðantës siela - dainavedys ðantininkas, shantyman. Tai bûdavo prityræs, puikiai iðmanàs laivo darbus jûreivis, þinoma, balsingas, muzikalus, mokàs didelá ðanèiø repertuarà. Jis vesdavo dainà, dirbanèiai jûreiviø grupei choru atitariant; taigi esminis ðantës sandaros elementas - ið ðantininko solo ir dirbanèiøjø choro refreno pinamas posmas. Ðantininko dainuojamas vedamasis tekstas galëjo bûti neriðlus, posmas su posmu nesusijæ, galëjo jis turëti ir iðplëtotà nuoseklià literatûrinæ poetinæ fabu-

Muzikos barai /30

là, o vis besikartojanèiame choro refrene svarbu ne þodþiø prasmë, bet raiðkus garsinis audinys, iðkaiðytas jaustukais, ðûksniais; refreno eilutëje paprastai esti du arba vienas (tuo atveju eilutës pabaigoje) akcentuotas þodis ar ðûktelëjimas, sutapæs su darbo, pvz., virvës trûktelëjimo, judesiu. Taigi choro refrenas reiðkia darbo fazæ, ðantininko solo - atokvëpio, pasiruoðimo, kûno, rankø padëties pakeitimo fazæ. Tokios tipiðkos posmo struktûros versijø esama ávairiø, nelygu ðantës ir kartu dirbamo darDenio ðveitimas nereikalavo sutelktos jëgos, bet dirbant kartais bûbo tempas bei ritmas. davo dainuojama tam tikra ðantë Anot anglø kapitono Franko Shaw, knygos “Jûrø spindesys” (“Splendour of the Seas”, 1953) autoriaus, ðantë buvo “tø nekariaujanèiø, bet amþinai kovojanèiø jûrininkø karo ðûkis anais buriø vieðpatijos laikais”. (Èia bûtina pabrëþti, jog ðantës buvo dainuojamos tik prekybiniuose burlaiviuose ir niekada - karo laivyne, kur jas atstojo laivûno (bocmano) ðvilpukas, bûgnas, kartais darbo ritmà prie suktuvo palaikydavo ðiaip jau karininkus linksminanèio smuikininko marðai.) Ðantininkas prekybinio burlaivio águloje buvo svarbi figûra; anuomet bûdavo sakoma, jog ðantininkas vertas ðeðiø stipriø jûreiviø, jog gera ðantë atstoja deðimt vyrø prie virvës. Ðantininkas neprivalëdavo dirbti su jûreiviais, bet vëlyvesniais laikais, kai burlaiviai darësi vis didesni, o águlos - vis maþesnës, tokio specialaus “etato” jau nebûdavo: ðantininkas dirbo su savo komanda, tik jis pasirinkdavo parankià vietà, pats neátempdavo visø jëgø, kad galëtø vesti dainà, atgauti kvapà, stebëti darbo eigà.

Geras ðantininkas, it orkestro dirigentas, uþduodamas bei keisdamas tempà, parinkdamas vienokià ar kitokià ðantæ, gebëjo ávertinti ir dirbanèiøjø fizinæ bei psichologinæ bûsenà, nuotaikà. Ásivaizduokime kurios nors virðutinës skersainës burës, pvz., aukðèiausiai stiebe karaliaujanèios - rojalio - “statymo” procesà.

Burë sutraukta, suringuota prie keletà metrø þemyn nuleistos skersës. Vadovaujanèiam ðturmanui ar laivûnui sukomandavus, jûreiviø grupë sparèiai traukia laisvà, atpalaiduotà virvæ burvilká á taktà ðantininko ðûksniams (tai vad. “sausas traukimas” - angl. dry pull). Pradëjus sliuogti aukðtyn skersei ir rankoms pajutus jos svorá, ðantininkas uþveda greità trumpos trau-

Daugelio senøjø burlaiviø atvaizdus mûsø laikams iðsaugojo kapitonø tradicija uþsisakyti savo laivo “portretà”

kos ðantæ. Skersei kylant ir po ja iðsiskleidþiant vëjo blaðkomai burei, traukti virvæ darosi vis sunkiau, vyrai ilsta, ir ðantininkas galop pereina prie lëtesnio ritmo burvilkio ðantës. Skersei su iðsiskleidusia bure atsidûrus savo vietoje, belieka staigiais judesiais standþiai átempti ir átvirtinti burvilká, ðantininkui su vyrais uþtraukus jau trûksniø ðantæ. Bet ir po to su ðia bure ir jai skirtomis ðantëmis dar ne viskas: kitom virvëm - ðotais - reikës iðtempti apatinius burës kampus, paskui vad. brasais pasukti skersæ su bure reikiamu kampu á vëjà… O burës sunkios, apatinës skersainës svërë kiekviena gerà tonà, ðlapios - dar daugiau, tad galima ásivaizduoti jûreiviø darbà, kai vëtroje aukðtai ant siûbuojanèios skersës reikëdavo tokià buræ plikomis rankomis uþtraukti virðun, suringuoti ir tvirtai apraiðioti. Kaipgi tuomet su ðante, kada vëjas staugia, plëðia ið rankø buræ, veidà kapoja ledai, sniegas uþlipdo akis, sunku net burnà praverti? Ðantë ir tokiomis aplinkybëmis pagelbëdavo: lyg sutûpusiø kregþdþiø eilë ant skersës persisvëræ dirbantys jûreiviai ne balsu, tik mintyse dainavo ðá darbà atitinkanèià bunt shanty (apylaisviai iðvertus - drobulës ðantæ).

Gero ðantininko atmintis - lyg kokia fonoteka, prikimðta ðanèiø ávairiausiems poreikiams ir atvejams. Ðantininkui buvo neleistina klysti, uþmirðti, kartoti jau iðdainuotà posmà. Daugelis autentiðkoje aplinkoje dainuotø ðanèiø gana netrumpos - nereta net dvideðimties ir daugiau posmø, bet, darbui uþtrukus, ir to pasirodydavo maþa. Tuomet ðantininkas pridurdavo kitos ðantës þodþius arba improvizuodavo. Vykusios improvizacijos nenueidavo vëjais, jas jûreiviai ásimindavo, nusineðdavo á kitus laivus, taip plisdavo ávairûs tos paèios ðantës variantai. Tose ðantës metamorfozëse ir kelionëse pastoviausias, maþiausiai kintamas likdavo refrenas. Ðantës iðtakos slypi tûkstantmeèiø praeities rûkuose. Kas pasakys, kada þmonës susivokë, jog, bûriu dirbant vienà sunkø darbà, geriausias talkininkas yra aiðkus, ásakmus ritmas, ir paprasèiausia já palaikyti padedamam savø plauèiø?

III a. po Kr. paraðytame graiko Longo bukoliniame romane “Dafnis ir Chlojë” (lietuviðkai iðleistame 1958 m.) yra nedidelis epizodas, pasakojàs apie jûros álankon irkliniu laivu áplaukianèiø þvejø savità dainavimà. Tai bene seniausias vaizdingas paliudijimas apie dainas - ðantës pirmtakes, deja, nedaug kà sakàs apie patá jø pavidalà. Tik po gero tûkstantmeèio piligrimø kelioniø apraðymuose pateikiama konkretesniø pastebëjimø apie jûreiviø, galerø irklininkø dainavimà dirbant, o 1549 m. knygoje “Complaynt of Scotland” pirmàsyk iðspausdinta ir burlai-

viø dainø tekstø pavyzdþiø. Keista, kad mûsø kilmingasis piligrimas Mikalojus Kristupas Radvila Naðlaitëlis knygoje apie savo 1582-1584 m. kelionæ á Palestinà, Graikijà, Kiprà, Egiptà (“Kelionë á Jeruzalæ”, lietuviðkai iðleista 1990 m.) në þodeliu neuþsimena apie jûreiviø dainas, nors jûra nukeliavo daug myliø venecijieèiø, arabø, turkø burlaiviais. Kunigaikðtis turbût nelaikë vertu dëmesio prastuoliø jûros juodadarbiø rëkavimo.

Uþtat Richardas Wagneris nepraleido pro ausis to, kà iðgirdo savo ilgoje ir sunkioje kelionëje per Baltijos ir Ðiaurës jûrà 1839 m. vasarà. Palikæs ákyrëjusià Rygà, Rytprûsiø Piliavos uoste (dabar rusø karinë bazë Baltijskas) jis sëdo á nedidelá, tik 7 vyrø águlos valdomà prekybiná burlaivá “Thetis”, plaukiantá á Londonà. Vienos smarkios audros ilgai blaðkytas laivas buvo nuneðtas prie uolëtø Norvegijos krantø, èia kapitonas nutarë ieðkoti uþuobëgos giliame fiorde. Liepos 29 d. “Thetis” áplaukë á kalnø uþstotà ramø uþutëká, ir kompozitorius vëliau “Autobiografiniuose eskizuose” (“Autobiographische Skizze”) prisiminë: “Netrukus að patyriau vienà nuostabiausiø ir graþiausiø áspûdþiø mano gyvenime (…). Nenusakomas palaimos jausmas apëmë mane, kai milþiniðkose granito sienose atsimuðë águlos ðûksniø aidas, jiems metant inkarà ir sutraukiant bures. Trumpas tø ðûksniø ritmas uþvaldë mane kaip stipri viltinga nuojauta ir netrukus virto mano “Skrajojanèio olando” jûreiviø dainos tema, kurios idëjà jau seniau neðiojausi savyje, ir dabar tik kà patirtø áspûdþiø dëka ji man ágavo aiðkià poetinæ-muzikinæ spalvà”.

Matyt, Wagnerá uþdegë vargiai ðante vadintinas embrioninis jos pavidalas - ið raiðkiai artikuliuotø ðûksniø, skiemenø, pavieniø þodþiø sudëta tam tikra ritminë melodinë figûra. Tai pirmykðtë dainavimo forma, nuo þmonijos pradþios lydëjusi bûriu atliekamà ritmingà darbà ar maginá ritualà. Burlaiviuose tokie iðdainuojami ðûksniai (angl. sing-out) tebegyvavo ir vëlyvaisiais laikais, ypaè vokieèiø, skandinavø laivuose; kokio nors literatûrinio poetinio turinio juose nëra, jei nepaisysime pavieniø raginanèiø þodþiø (“trauk”, “aukðtyn”, “stipriau”, “kelk” ir pan.) ar trumpuèiø fraziø. Tobulesnëje to “sing-out” formoje jau yra paprasèiausias dainuojamos ðantës posmas: ðûksniø choras skamba pakaitom su padrikom, prasminio ryðio neturinèiom dainavedþio eilutëm - versetais. Ðiuodvi atmainos atitinka ankstyvuosius ðantës raidos tarpsnius. Iðplëtota tikroji ðantë atsirado vëlai, jau XIX a. Jei ásivaizduotume viso ðiandien turimo ðantës palikimo istoriná pjûvá it koká sluoksniuotà pyragà, XIX a. klodas bûtø pats storiausias, kone per visà pyragà.

Muzikos barai /31

Burlaivis ties Klaipëda (ið M.Ch.Hartknocho knygos “Das alte Preussen.

Das neue Preussen. 1684 m.). Þemiau - burlaiviø vilkimas Nemunu ties Tilþe

XVIII a. klodas neáþiûrimas, veikiau nuspëjamas, dvi ar tris iki mûsø laikø gyvas ðantes tyrinëtojai priskiria XVII ir XVI a. (pagal tekstuose randamus laivø technikos archaizmus), minëtøjø ðûkavimø rëkavimø amþius nenustatomas - pyrago apaèia subirusi. Paèiame virðuje galëtø bûti dar ir dabar tradiciniuose arabø, kinø, japonø, indø, malajieèiø, afrikieèiø jûros pakranèiø burlaiviuose dainuojamos tam tikros darbo dainos, bet tai jau tolimø kultûrø pasaulis. Apsiribojus mûsiðke ðante, tegalime pasakyti, kada ðitoks darbo bûdas mirë ir darbo daina paliko laivus.

Taigi bûtent XIX a. ðantë kaip niekad suþydëjo ir perþydëjo, iðsiskleidë visa jos funkcijø, muzikinës sandaros, melikos ir ritmikos, eilëdaros, poetikos, nacionaliniø kultûrø ánaðo ávairovë. Ðantës raidà nulëmë, kad ir kaip tai nebûdinga folklorui, tarptautinë politika. Po 1815 m., anapus Atlanto pasibaigus JAV konfrontacijai su britais, o Europoje - Napoleono karams, atëjo taikos metas, jûrø ir vandenynø vieðpaèiais tapo nebe karo, o prekybos laivai su ávairiø ðaliø vëliavomis. Kaip ant mieliø kilo laivininkystës bendrovës; á augantá laivynà plûstanti nauja ávairiatautë darbo jëga ðantës menui davë galingà postûmá. Audringiausias ir kûrybingiausias ðantës raidos laikotarpis buvo maþdaug tarp 1820 ir 1860 m. Tuo metu ëmë rastis rimtesniø ðio jûreiviø folkloro studijø. (1839 m. pirmàsyk iðspausdinta ir melodijø pavyzdþiø, nors sistemingai jas rinkti imta nuo 1910 m.)

Britø ir amerikieèiø laivai buvo pagrindinë ðantës “laboratorija”, perdirbusi margiausià muzikinæ ir þodinæ þaliavà. Pirmiausia - tai jau minëta archajiðkoji pusiau dainø, pusiau pasiraginimo ðûksniø tradicija. Tolesnis ðaltinis buvo britø ir naujojo þemyno kolonistø etnomuzika - Ðiaurës Amerikos medkirèiø, lentpjoviø, upeiviø, kalnieèiø, kariø dainos, anglø, ðkotø baladës; labai þymus airiø folkloro ánaðas, kai kà angloamerikietiðkajai ðantei davæ ir kiti europieèiai - olandai, ispanai, prancûzai… Kai kurie tyrinëtojai teigia, jog daugelio ðanèiø melodijos yra savaip sumazgyti “palaidi galai” laivø smuikininkø repertuaro, kuriam tiko viskas - populiarûs valsai, kadriliai, airiø dþigai, ðkotø rylai, jûreiviðki “hornpaipai” bei kitokie smarkûs ðokiai, kariðki marðai, operø, klasikinës muzikos nuotrupos ir t.t.

Labai ryðkus ðantëje Amerikos negrø folkloro tradicijos pëdsakas. Á burlaivius atëjo pietinës JAV pakrantës medvilnës uostø krovikø, per juos ir Misisipës plantacijø vergø, juodøjø geleþinkelio darbininkø, klajojanèiø artistø dainos. Juodaodþiø bûta net gerø ðantininkø laivuose. Negrø kilmës ðantës skiriasi nuo europietiðkøjø. Joms bûdinga pentatoninë dermë, tekstuose daþniausiai tarpusavyje riðlûs tik pirmieji 2-3 posmai, tolesni improvizuojami kas sau kalipso maniera; nuosekli mintis, naratyvas aptinkami tik baltøjø ðantëse.

Muzikos barai /32

A.Lymanto pieðinyje ið B.Kriðtopaièio atsiminimø knygos “Jûrø keliais” - tipiðkas G.Eriksono bendrovës burlaivis, barka “Archibald Russell”, kurioje 1925-1928 m. jûrinës patirties sëmësi 7 lietuviai, vienas þuvo audroje ties Horno ragu

Angloamerikietiðkos ðantës sudaro apskritai ðantës þanro ðerdá. Kitos tradiciðkai jûrinës ir nemaþà laivynà turëjusios tautos mielai skolinosi ir perdirbinëjo angliðkàsias, savø sukûrë palyginti nedaug. Prancûzø “ðantologas” kpt. Armandas Hayetas 1927 m. suskaièiavæs tik 18 neabejotinai autentiðkø, laivuose po “tricolore” sukurtø ðanèiø. Vokieèiai, kaip jau minëta, buvo dideli dainuojamo ðûkaliojimo meistrai - tai jø specifika; tarp vokiðkø tikrø ðanèiø nemaþa buvo suvokietintø skolintiniø, kai kurios netgi dvikalbës - su angliðkais intarpais (beje, ir angliðkose nereta ávairiausiø kalbø svetimþodþiø). Skolintø ðanèiø dainuota ir norvegø, ðvedø, danø, suomiø laivuose, kurie daugiausia gabeno medienà ið Baltijos regiono; taèiau skandinaviðkø ðanèiø poetikai angliðkosios neturëjo didesnës átakos, mat èia paprastai bûdavo pasiskolinama tik melodija, o þodþiai kuriami visiðkai originalûs.

Apie kà dainuojama ðantëse? Anot didþiausio ðiais, gal ir visais laikais ðantës þinovo ir autoriteto anglo Stano Hugillo, apie viskà ir bet kà. Apie meilæ, apie tëviðkëje likusias suþadëtines, apie gimtojo kranto ilgesá. Apie sunkø darbà laivuose, grubius, piktus virðininkus, smûgius ir spyrius, prastà maistà, kietas virves. Apie kiekviename krante laukianèias linksmybes ir malonumus, apie alø, viská ir romà, visø uostø juodaplaukes, mulates ir auksaplaukes, bemat praðvilptà algà. Apie ðaunius laivus ir apie sukiuþëlius laivus. Minimi karo þygiø ir revoliucijø ávykiai, garsiø karvedþiø, generolø, piratø, legendiniø ir realiø didvyriø vardai, egzotiðki uostai ir upës. Daþnai tekstai neturi nieko bendra su jûra ir jûreivio pasauliu, kita vertus, juose gausu jûreiviðko slengo frazeologizmø, specifinio þargono sàvokø, ne kiekvienam mirtingajam suprantamø.

O ar mes turime savø lietuviðkø jûreiviø darbo dainø, ar yra kas bendra tarp vakarietiðkos ðantës ir mûsø jûrinës tradicijos bei kultûros? Galima tikrai pasakyti, jog didþiøjø burlaiviø laikais lietuviðkø ðanèiø, deja, nebuvo. Galbût kai kuriose uþraðytose pamario þvejø dainose galima áþiûrëti darbo dainos poþymiø, taèiau neþinia, kada ir kaip jos galëjo bûti dirbant Richardas Wagneris, 1839 m. palikæs ákyrëjusià Rygà, Rytprûsiø Piliavos uoste ásëdo á nedidelá prekybiná burlaivá “Thetis”. ”Trumpas tø ðûksniø ritmas uþvaldë mane kaip stipri viltinga nuojauta ir netrukus virto mano “Skrajojanèio olando” jûreiviø dainos tema”

dainuojamos. Lietuvininkø ir kurðininkø gentis, sunkiai atsispyrusi asimiliacijai per ðimtmeèius svetimøjø priespaudos, atëjusio paskutiniojo okupanto buvo vienu ypu iðnaikinta. Tuðèià dykrà uþëmë ateiviai. Nebeliko kas saugotø gyvà ðio kraðto atmintá senoliø pasakojimuose, dainose, ðeimø relikvijose, dokumentuose, senoviniuose daiktuose, paproèiuose, namø dvasioje, þvejø kalbos þodþiuose. Taigi tyrinëti ir atrasti nebëra kà, nebent þiniø trupinius svetimuose ðaltiniuose.

Taèiau èia kalbame apie ðantæ, o jà etnologai atskiria nuo irklininkø ir þvejø darbo dainø. Gyva didþiøjø burlaiviø ðantë lietuviams, be abejo, buvo paþástama. Tikrai þinoma, kad pamario lietuvininkai vaikinai tarnaudavæ Prûsijos karo laivyne, ir sunku patikëti, kad ðie tolimø jûrø krikðtà gavæ, mariose ar smëlëtame pajûryje nuo maþens su vandeniu susigyvenæ þvejø sûnûs në vienas nebûtø bandæs uþsidirbti ir svetimø kraðtø pamatyti prekybos burlaiviuose. Kelias á juos buvo paprastas: Klaipëda anais laikais buvo gyvas medienos prekybos uostas, netoli buvo ir Karaliauèius, Piliava, o burlaiviuose, ypaè XIX a., trûko jûreiviø. Net ðantëse apdainuojamas “ðanchajinimas” (shanghaying) - paplitæs darbo jëgos verbavimo bûdas, kai uosto agentai apgaule, daþniausiai nugirdæ, atviliodavo á laivà nuþiûrëtà tvirtà vyrukà, ir ðiam, atsibudusiam jau jûroje, belikdavo ranka pamojuoti tolstanèiam krantui.

Be spëlioniø galime kalbëti apie lietuvius buriniame laivyne jau XX a., nepriklausomos Lietuvos laikais. Tarpukaryje uþsieniuose jûreivystæ studijavæ mûsø vaikinai praktikà atlikdavo mokomuosiuose burlaiviuose, o didþiausias jø bûrys prieð mokslus Suomijoje kaip jûreiviai staþuotojai po vienà du kartus apiplaukë pasaulá paskutiniojo burinio prekybos laivyno savininko G.Eriksono laivais - didþiulëmis keturstiebëmis barkomis. Tiesa, daugelis autoriø sako èia ðantes buvus dainuojamas retai, o kai kurie iðvis neigia: “Niekas nebedainavo Alandø salø burlaiviuose.

Niekas nebemokëjo tø dainø ir jø nenaudojo” (Alan Villiers); “Eriksono laivuose jûreiviø ðantës nebuvo dainuojamos” (Jerzy

Ch.Bartscho rinkinio dainos Nr. 213a lietuviø k. posmo pabaiga (priedainis): Hura hura, sing faderala,|| Sing faderalala||||. Norvegø ðantës choro refrenas ið D.H.Brochmanno “Opsang fra seilsskibtiden”, 1916: Kom sjung hop falleriora,|| Ta i mersefald og dra!|||| Ch.Bartscho Nr. 114: Fale ralia ralia ralia ralia, riloþ raloþ,|| Ant kalno liepelë||||. Dar viena norvegø siurbliø ðantë ið D.H.Brochmanno, choro refrenas: Pompa, pompa, falleriollalei!|| …(áterp. solo eilutë),|| Pompa, pompa, falleriorei!|||| Ch.Bartscho Nr. 204, “skalbimo daina”, pried.: Ei dudi dudi, fale dri drudri,|| Ei dudi dududi, fale dri drudri||||. Ðvedø suktuvo ðantës ið S.Sternvallio “Sång under segel”, 1935, choro refrenas: Hej hå, fallerallera!|| Hej hå, fallerallera!|| Jus för att söka hyra!|||| Ch.Bartscho Nr. 137 pried.: Hiho faledro,|| Mano merguþë(lë)||||.

Visi tie ðvedø, norvegø jûriniø ðanèiø falleriora, falleriollalei, falleralera ir lietuvininkø faderalala, fale ralia ralia ralia, fale dri drudri su lietuviø k. fonetikai svetimu “f” atrodo ið to paties paukðèio giesmelës. Tokias figûras á mûsø folklorà galëjo atneðti uþjûriø burlaiviuose gerai prisidainavæ prisiraliavæ lietuvininkai. Galima aptikti ir dainø melodikos, ir ritminës sandaros panaðumø, nors, antra vertus, folklore elementarios struktûros daþnai bûna panaðios savaime, be jokios tyèios. Èia uþsiminti tikri ar numanomi buvæ ðantës sàlyèiai su Lietuva - ne praeitis, o tik pradþia. Pasaulyje ðantë neiðnyko, ji gyvuoja ir vis plaèiau skamba, tik dabar ne jûroje, o krante.

Prekybiniø burlaiviø, iðskyrus iðdidþiai stovinèius muziejiniuose uostuose, seniai nebëra; bet mokomuosiuose burlaiviuose (pvz., norvegø “Christian Radich”, vokieèiø “Gorch Fock”) kadetai ið visø plauèiø traukia senàsias ðantes - þinoma, ne dël praktinës bûtinybës, o ið didþios pagarbos jûrinëms tradicijoms. Ðantës rinkëjas, tyrinëtojas, populiarintojas, eruditas, nuostabiø veikalø autorius Stanas Hugillas (1906-1992), savo aistrà paveldëjæs ið tëvo jûrininko ir pats dar plaukiojæs burlaiviuose ðantininku, 25 metus Aberdevio (Aberdovey, Velso grafystëje)

Lietuvininkø daina “Kad að ganiau bërus þirgus” Ðvediðka suktuvo ðantë “Nutiko Geteborge”

Wadowski). Bet kapitonas Bronius Kriðtopaitis, jaunystëje 19251928 m. Eriksono burlaiviu “Archibald Russell” su kroviniais dusyk apiplaukæs pasaulá, atsiminimø knygoje “Jûrø keliais” (Èikaga, 1979) taip prisiminë iðplaukimà ið Ðvedijos Sundsvalio medienos uosto: “Iðplaukimo dienai atëjus, këlëme 20 centneriø sunkumo inkarà. Apie 20 vyrø, sukiðæ lazdas á didelæ inkarui pakelti ðpûlæ, be perstojimo þingsniavome aplink. Inkaro pakëlimas uþtrukdavo apie keletà valandø, ir nuotaikai palaikyti buvo dainuojamos tam tikros dainos”. Ðis lietuvio paliudijimas vertas ðantës istorikø dëmesio.

Veikiausiai neatsitiktinës yra á aká krintanèios paralelës tarp kai kuriø skandinaviðkø ðanèiø ir Prûsø Lietuvos bei Klaipëdos kraðto lietuviø liaudies dainø, paskelbtø Christiano Bartscho XIX a. pabaigoje iðleistame dvitomyje “Dainø balsai” su vokiðkais verstiniais tekstais, taip pat mûsø mokslininkiø parengtame ðio rinkinio naujame 2000 m. leidime jau su lietuviðkais tekstais. Palyginkime:

jûreivystës mokykloje pratino jaunimà mokomajame burlaivyje dirbti darbus su ðantëmis. Pats jis iki senatvës buvo ðantës festivaliø þvaigþdë, jo dainavimas daugeliui jaunesniøjø buvo ðio meno etalonas, autentikos pavyzdys. Ðiais laikais kasmet vyksta daug ðantës festivaliø ávairiose ðalyse nuo Kanados, JAV iki Lenkijos (ðantës festivaliais garsinasi net Krokuva, kuri yra toliau nuo jûros negu mûsø Dieveniðkës!). 1995 m. ákurta Tarptautinë ðantës ir jûrinës dainos asociacija ISSA (The International Shanty and Sea Song Association) su koordinaciniu centru Olandijoje, ðiuo metu jos nariai - 187 chorai ir grupës, bet tokiø pasaulyje esama daug daugiau: á ISSA kol kas áeina daugiausia Olandijos ir Vokietijos grupës ir tik po vienà ið Belgijos, Suomijos ir Ðveicarijos. Tas faktas, kad net neturintys jûros ðveicarai dainuoja ðantes (tokiø grupiø ten ne viena), galgi pagaliau uþgaus ir mûsø jûrines ambicijas?

Muzikos barai /33

G.H.Hândelio, H.Purcelio, S.Ðimkaus, H.Caccinio, G.B.Pergolesio - kûrinius.

Koncerto ðerdis buvo G.Caccinio “Ave Maria” (solistë L.Valantiejûtë). Vakaro emocinë kreivë pamaþu kilo aukðtyn.

G.B.Pergolesi “Stabat Mater” - prasminga pabaiga. Jauniø choro bei solistø L.Valantiejûtës (mok. I.Argustienë), K.Markeviè (mokyt. R.Aidukas) skrtingi balsai prasmingai papildë vienas kità.

Vadovai suteikë galmybæ pasirodyti ir jauniesiems dirigentams G.Zeziulytei, G.Ðeikutei (mokyt. D.Puiðienë, kuri ir vedë visà vakarà).

Elvyra PAKALNIENË

Vaikø ir jaunimo chorø ðventë

“Lyros” mokyklos choristø ir solistø jubiliejus Balandþio 27 d. Ðv. Jonø baþnyèioje vyko Vilniaus muzikos mokyklos “Lyra” solinio bei chorinio dainavimo skyriø jubiliejinis koncertas. Solistus parengë mokytojai ekspertai Irena Argustienë ir Rolandas Aidukas, vyr. mokytoja Zita Grigaitienë. I.Argustienës mokinë J.Kalibatatë atliko lietuviø liaudies

Koncerto akimirka dainà “Tek, saulele”, jaunuèiø choras (vyr.mokyt. S.Atminienë, koncertmeisterë T.Ðlaustienë) - J.S.Bacho, L.van Beethoveno, S.Ðimkaus, M.K.Èiurlionio, jauniø choras (mokyt.ekspert. R.Aidukas, chormeisteris E.Steponavièius, konc e r t m e i s t e r ë A . Va r n e l i e n ë ) a t l i k o

Muzikos barai /34

Geguþës 1 ir 8-11 d. Vilniuje vyko Tarptautinis vaikø ir jaunimo chorø festivalis “Liepaièiø” draugai Vilniuje. Já organizavo Vilniaus chorinio dainavimo mokykla “Liepaitës” (direktorius ir meno vadovas prof. Petras Vailionis). Be dviejø “Liepaièiø” (jauniø ir merginø) chorø, festivalyje dalyvavo penki chorai ið uþsienio - tie, su kuriais “Liepaitës” jau senokai palaiko draugiðkus kûrybinius ryðius: “Kempellen Nuorisokuoro” ið Suomijos (vad.

Seppo Hârkonenas), Svelogorsko (Baltarusija) meno mokyklos vaikø choras (vad.

Aleksandras Jevsiukovas), Kristianstadto (Ðvedija) miesto miðrus choras “Mottekor” ið Ðvedijos (vad. Anne Ramkull) ir du chorai ið Rusijos - Sankt Peterburgo - Pamario r. vaikø kûrybos choro studija “Rondo” (vad. Natalija Muravjova) bei Ochtinsko r. estetinio lavinimo centro merginø choras “Anima mea” (vad. Levas Anðelesas). “Liepaièiø jauniø chorui dirigavo Nina Timofejeva, merginø - Jolita Vaitkevièienë.

Festivalio metu ávairiose Vilniaus salëse - baþnyèiose arba mokyklose - surengta apie 10 koncertø. Prasminga, kad chorai dainavo viduriniø bendrojo lavinimo mokyklø salëse. Juk kai kurios ið jø turi silpnus chorus arba visai jø neturi. Tad mokiniams, paklausiusiems tikrai gero festivalio dalyviø dainavimo, gal kils noras ir patiems padainuoti.

Koncertø ávairovëje galima iðskirti tris pagrindinius, kuriuose pasirodë visi festivalyje dalyvavæ chorai, juos buvo galima ávertinti ir palyginti. Tai atidarymo ir uþdarymo koncertai, vykë VU Didþiojoje salëje, o vienas - Palaimintojo Jurgio Matulaièio baþnyèioje. Kiekviename ið jø chorai dainavo skirtingus kûrinius.

Festivalis davë nemaþai pamokø.

Pirmiausia - dël vaikø choro vokalo.

Geriausiø festivalio dalyviø choro skambëjimas akivaizdþiai paneigë kai kuriø Lietuvos vaikø chorø “specialistø” skleidþiamà nuomonæ apie kaþkoká mistiná vaikø vokalà. Neva nereikia nei kvëpavimo, nei tembriniø spalvø groþio, nei dinaminiø niuansø ávairovës. Toká dainavimà pavadinèiau musës zyzimu, deja, vaikø chorus taip dainuojanèius

girdime daþniau nei norëtøsi. Ið to kyla ir muzikos kûriniø interpretacijos pilkumas. Gerai dar, jei choras “graþiai” padainuoja paèius garsus. Bet kas ið tokio groþio, jei nëra jokios muzikinës minties.

Dar noriu atkreipti dëmesá á baþnytinës muzikos interpretavimà. Jeigu kompozitorius raðë kûriná Aukðèiausiojo ar Dievo Motinos garbei, nereikëtø nusileisti iki “bernelio ir mergelës” paveikslø kûrimo, kaip kartais nutinka mûsø chorams. Festivalio sveèiai parodë, kad gali bûti ir kitaip. Na, ir, þinoma, visai kitaip skamba choras bei ðvyti jo interpretacija, kai dirigentas ir dainininkai taip gerai susipaþinæ su muzika, kad diriguoja ir dainuoja atmintinai.

Lina DUMBLIAUSKAITË

Panevëþys dainuoja dþiazà Po keleto metø pertraukos Panevëþyje vël atgijo vokalinio dþiazo festivalis “Baby Sing Jazz”. Tik dabar renginys kiek prasiplëtë ir tapo ne tik vaikø bei jaunimo, bet suaugusiø (18-33 metø) konkursu.

Vokalinio dþiazo festivaliø idëja kompozitoriaus Laimio Vilkonèiaus ir Gendriaus Jakubëno, 1986 m. subûrusio pirmàjá Lietuvos lengvosios muzikos chorà, nuopelnas. Pirmuosius “Singgroupjazz” 1988-1990 m. rengë L.Vilkonèius. 1991-1993 m. - Panevëþio kultûros rûmai. Be muzikiniø ðio þanro kolektyvø ið tuometinës Jugoslavijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, savo atstovus á festivalá kasmet á Panevëþá siøsdavo Gruzija, Rusija, Baltarusija. Dël politiniø pokyèiø pastariesiems kolektyvams vis sunkiau bûdavo atvykti á Lietuvà. 1994 m. festivalio organizavimà perëmæs G.Jakubënas pradëjo á renginá kviesti ir solistus. Keitësi ir pavainimas - “Sing Jazz”.

1997-1997 m. surengti pirmieji tarptautiniai vaikø dþiazinio dainavimo konkursai “Baby Sing Jazz”. Ðie festivaliai paskatino vaikø Lietuvos dþiazo kolektyvø ir solistø augimà. Ðiemet G.Jakubënas, “Modernaus dainavimo studijos” steigëjas ir direktorius nusprendë gràþinti Panevëþiui vokalinio dþiazo sostinës vardà.

Festivalis vyko Panevëþio muzikiniame teatre. Pirmàjà dienà konkursantai varþësi dviem kategorijomis: “Baby Sing Jazz” - iki 18 metø ir “Sing Jazz” 18-33 m.

Viso festivalio Didájá prizà - 1000 Lt laimëjo Vita Rusaitytë, pasirodþiusi suaugusiøjø kategorijoje, Mergina dþiazo vokalà studijuoja Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Dþiazo katedroje. Tarp suaugusiøjø pirmàjà vietà ir 500 Lt premijà laimëjo Indrë Dirgëlaitë, irgi studijuojanti Klaipëdos universitete. Abi konkursantës - þinomo dainininko Stepono Januðkos auklëtinës.

Tina LATVELYTË

Premjera Ðiauliø katedroje Prieð kelerius metus iðleistame “Ðiauliø kraðto kalendoriuje” iðspausdintà straipsná apie vietos muzikiná gyvenimà pavadinau “Ðiauliai nëra muzikos provincija”. Dabar raðyèiau, kad Ðiauliai tai Ðiaurës Lietuvos kultûrinio gyvenimo centras. Ðitaip teigti mane paskatino mûsø miesto Ðv. Petro ir Povilo katedroje vykstantys baþnytinës muzikos festivaliai ir koncertai. Vienà jø norëèiau paminëti plaèiau - katedroje skambëjo religiniai lietuviø kompozitoriø kûriniai. Vienas geriausiø Ðiaurës Lietuvos kolektyvø - Ðiauliø valstybinis kamerinis choras “Polifonija” - átaigiai padainavo vilnieèiø kompozitoriø J.Tamulionio “Ave Maria”, M.Urbaièio “Lacrimosa” bei ðiaulieèio muzikos kûrëjo J.Lyguto naujausià kûriná - “Miðias Ðvè. Mergelës Marijos garbei” . Dar studijø metais J.Lygutas domëjosi baþnytine muzika, bandë jà kurti. Iðliko gedulingø miðiø eskizai, kurie, vëliau patobulinti, buvo atlikti Ðiauliø Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo prasidëjimo baþnyèioje. Naujosios miðios skirtos nepilnam miðriam chorui ir solistams, jas sudaro vargoninis preliudas ir aðtuonios dalys. Kompozicijoje panaudotas lietuviðkas liturginis tekstas leidþia suprasti miðiø turiná net ir maþiausiai iðmanantiems. Kûrinys labai kompaktiðkas, daugiausia naudotos paprastosios muzikinës formos, santûrios melodijos, nuosaikus ritmas. Visa tai padëjo autoriui sukurti romantika dvelkiantá, átaigø ir meniðkà vokaliná ciklà, kurio gaidos efektingai nuskambëjo po renesansiniais katedros skliautais. J.Lygutas labai dëkingas Ðiauliø vyskupijos kurijai uþ lëðas, skirtas iðleisti miðiø partitûrai. Anot kûriná atlikusio choro “Polifonija” meno vadovo S.Vaièiulionio, “tegul skamba jis Lietuvos baþnyèiose Ðvè. Marijos garbei”.

Romanas ANDRIUÐKEVIÈIUS

Jaunøjø stygininkø koncertas Stasio Vainiûno namuose Birþelio 3-iosios vakare S.Vainiûno namai buvo atviri jaunøjø stygininkø muzikai. Vieni rinkosi klausytis, pabûti ir pasidþiaugti savo bendraamþiais, kiti iðgyventi dþiugiø muzikos akimirkø. Ðá vakarà dvarionieèiø koncertas turëjo vainikuoti S.Vainiûno namø koncertiná sezono ciklà.

Projektà inicijavo ir jam vadovavo prof. Petras Kunca. Á ðià jaukià muzikinæ svetainæ jis pakvietë B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos pedagoges Eglæ Èobotienæ, Jurginà Nemanienæ, Tatjanà Kuc ir jø mokinius pasidalyti dvasios turtais.

Pagrindiniai vakaro atlikëjai - Viktorija Kiseliovaitë (smuikas), Gintaras Radauskas (smuikas), Glebas Pyðniakas (violonèelë). Pastarasis iðsiskyrë ágimtu

muzikalumu, brandþiai (visiðkai nevaikiðkai) jo atliekama muzika tarsi verþësi spontaniðka tëkme. Visi moksleiviai grojo techniðkai nepriekaiðtingai, muzikaliai, iðklausydami kiekvienà garsà.

V.Kiseliovaitës ir G.Radausko ansambliai þavëjo lanksèiu frazavimu, tvirtu ritmo pojûèiu ir susiklausymu. Kartu jie jau ne pirmà kartà. Ásimintini ir puikûs jø pasirodymai kameriniø ansambliø festivaliuose.

Koncerto pabaigoje nuskambëjo kvarteto atliekami kûriniai. Kvarteto muzikantai (G.Radauskas, V.Kiseliovaitë, J.Vaþnevièius, G.Pyðniakas) pademonstravo gerà intonacijà, stabilø ritmà, jautrø ansambliná grojimà.

Atskirai norëtøsi paminëti koncertmeisterius Audrà Telksnytæ ir Sergejø Okruðko, prisidëjusius prie koncerto sëkmës. Þvelgdama á jaunatviðkus, ðiluma ir vidine energija spinduliuojanèius mokytojø veidus galvojau, kiek gerumo jos iðdalija, suteikia estetikos, meno pajautos ir koká tvirtà pamatà nulipdo savo mokiniams. Nors ir ne visi èia koncertavæ vaikai pasirinks muziko kelià, taèiau tvirtai þinau, kad jie taps iðprususiais muzikos vartotojais ir aktyviais muzikinës kultûros proceso dalyviais.

Prof. P.Kunca, iðgirdæs ðiuos talentingus vaikus, pasiûlë jiems dalyvauti aukðtesnëje pakopoje. Jis pasidalijo mintimis apie septintà kartà Baltarusijoje vykstantá tarptautiná kameriniø ansambliø festivalá, á kurá kvieèiami ne tik studentai, bet ir moksleiviai. Dalyvavimas tokio lygio festivalyje bûtø didþiulë paskata kultûriniam dialogui.

Enrika DÞIAUGIENË

Kad taptø tradicija!..

Dainavimo menas leidþia atsidurti átaigioje gyvenimo terpëje. Ðis menas lavina loginá, þodiná, garsiná, erdviná pasaulio suvokimà, formuoja savistabos, paþintinius ágûdþius. Dainavimo menas unikaliu bûdu gali perteikti individualias jausmines áþvalgas. Taèiau kelias á profesionalius dainininkus nelengvas ir ilgas.

Klaipëdos universiteto Menø fakulteto dainavimo specialybës studentai ávairaus amþiaus ir nevienodo vokalinio pasirengimo. Kai kurie ið jø baigæ konservatorijose dainavimà, o kiti tik þengia pirmuosius þingsnius mûsø katedroje.

Kvietimas dalyvauti jaunøjø talentø koncerte, kurá rengia Muzikinio teatro meno vadovas Stasys Domarkas, dirigentas Dmitrijus Zlotnikas ir Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras, didelë atsakomybë ir privilegija. Tokie koncertai rengiami jau keletà metø. Anksèiau vokalistai dalyvaudavo negausiai, daþniausiai tai bûdavo jaunøjø instrumentininkø pasirodymai. Ðiais metais perklausoje dalyvavæs bûrys dainininkø ið Menø fakulteto Dainavimo katedros ir Stasio Ðimkaus konservatorijos sudomino projekto rengëjus, pasiûliusius su-

rengti atskirà jaunøjø vokalistø koncertà su Maþosios Lietuvos simfoniniu orkestru. Tai labai vertingas ir abiem pusëms naudingas sumanymas. Jauniesiems dainininkams pasitaikë proga susipaþinti su didelës kompetencijos muziko Stasio Domarko ir dirigento Dmitrijaus Zlotniko muzikos interpretacijos reikalavimais, simfoninio orkestro ir vokalisto sàskambio derinimu. Na, o teatro meno vadovui tai buvo tarsi ateities naujø talentø apþvalga.

Koncertas prasidëjo W.A.Mozarto “Figaro vedybø” uvertiûra. Puiki dirigento Stasio Domarko interpretacija vedë studentus á ðio kompozitoriaus stiliaus suvokimà. Buvo atlikta Leporelo arija ið op. “Don Þuanas”, Don Þuano serenada ir Don Þuano ir Cerlinos duetas. Dainavo Laurynas Janulis, Mindaugas Putna, Audronë Levickytë. Atlikëjai dainavo jaunatviðkai, subtiliai ir stilingai. Paskui suskambo G.Verdi muzika. Nustebino ir teikë dþiaugsmo studentø gebëjimas pakankamai gerai atlikti sudëtingas ðio kompozitoriaus arijas. Stasiui Domarkui diriguojant labai ekspresyviai, dramatiðkai nuskambëjo operos “Rigoletas” uvertiûra. Jana Osipova padainavo dvi Dþildos arijas (ið I ir III veiksmo). Puiki technika, nepaprastai graþaus tembro balsas suteikë daug malonumo klausytojams. Audronë Levickytë atliko Oskaro arijà ið “Kaukiø baliaus”. Dainininkë verþli, gerai valdo balso diapazonà, supranta kûrinio stiliø. S.Ðimkaus konservatorijos studentas Deividas Norvilas padainavo Hercogo baladæ ið tos paèios operos. Dainininkas jau turi sceninës patirties, gerai pateikia þodá.

Po dramatiðkos G.Verdi muzikos atliekama G.Donizetti muzika skambëjo trapiai, lengvai, skaidriai, þaismingai.

Jana Osipova, malonaus tembro balsu atlikusi Liuèijos arijà ið op. “Liuèija di Lamermur” I veiksmo, nukëlë klausytojà á dausas. Puikiai techniðkai iðraiðkingai, þaismingai skambëjo Einaro Danikausko ir Audronës Levickytës duetas ið op.

“Meilës gërimas”. Einaro labai graþus balso tembras, Audronë puikiai atliko Adinos vaidmená, prie to pridëkime ir Dmitrijaus Zlotniko jautrià G.Donizetti muzikos interpretacijà.

Antroje koncerto dalyje iðgirdome visada laukiamos lietuviø kompozitoriø muzikos. S.Ðimkaus konservatorijos studentas Mindaugas Rojus atliko Ûdrio dainà ið V.Klovos op. “Pilënai” ir J.Karnavièiaus jaunojo bajoro dainà ið op.

“Graþina”. Dainininkas turi þavià sceninæ iðvaizdà, graþø balso tembrà, yra muzikalus.

Koncerto vedëjo Ðarûno Juðkevièiaus balse pajuntame kaþkokià ypatingà gaidelæ, ið kurios nesunku atspëti, jog toliau mûsø laukia opereèiø iðtraukos. Vargu ar kas galëtø pralenkti S.Domarko opereèiø muzikos pajautà…

Tiesiog ðauniai buvo atlikta uvertiûra ið I.Kalmano operetës “Marica”. Maestro tà pakilià nuotaikà perdavë jauniems

atlikëjams. Þavi, sceniðka, puikiai ávaldþiusi aukðtà balso registrà Rasa Ulteravièiûtë átaigiai atliko Adelës kupletus ið J.Strausso operetës “Ðikðnosparnis”.

Po jos á scenà iðëjo Daiva Kusaitë, kuri dainavo F.Leharo operetës “Linksmoji naðlë” Hanos arijà ir Maricos dainà ið I.Kalmano operetës “Marica”. Dainininkë artistiðka scenoje, skoningai gestikuliuoja, o svarbiausia - ji turi specifinio operetinio þavesio ir labai graþø balsà.

Koncertas baigësi R.Ulteravièiûtës ir D.Norvilo atliekamu Maricos ir Þupano duetu ið I.Kalmano operetës “Marica”.

Klausytojai ne tik ðiltai, bet ir pakiliai priëmë jaunuosius dainininkus, kuriems ðis pasirodymas tapo tikra ðvente. Dëstytojams ðis koncertas puiki proga áþvelgti studentø trûkumus, patikrinti jø galimybes, galbût dar kai kà patobulinti. Na, o garbiam meno vadovui S.Domarkui, dirigentui D.Zlotnikui ir Maþosios Lietuvos orkestrui, palaikiusiam jaunuosius dainininkus, - nuoðirdþiai aèiû!

Malonu, kad dar nepatyræ dainininkai gana gerai kontaktavo su dirigentais ir orkestru. Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Dainavimo katedros vardu norime padëkoti ðio projekto rengëjams ir puikiam orkestrui uþ tolerancijà, patarimus. Dëstytojams, kurie ðiuos studentus ruoðë, taip pat yra uþ kà dëkoti. Tai S.Ðimkaus konservatorijos dëstytojai Rûta Agafonovienë, Valerija Balsytë, KU Dainavimo katedros pedagogai docentë Valentina Vadoklienë, doc. Ona Glinskaitë, lektorë Vida Kuraitë ir duetus parengæs operos studijos vadovas profesorius Kazys Kðanas.

Jaunoji vokalistø karta yra ir turi likti vyresniosios kartos svarbiausiuoju rûpesèiu. Dainavimo menas ne tik paþadina ir ugdo jausmus, ðis menas gali individui perteikti tautos ir visuomenës puoselëjamus idealus.

Skambëjo ðiuolaikinë lietuviø kompozitoriø muzika Ðá pavasará Kaune, J.Gruodþio konservatorijos salëje, vyko jau devintasis ðiuolaikinës lietuviø kompozitoriø fortepijono muzikos festivalis. Jame dalyvavo 1-osios, A.Kaèanausko, M.Petrausko, berniukø chorinio dainavimo “Varpelis” bei sakralinës muzikos mokyklø ugdytiniai. Jaunieji pianistai kûrybingai interpretavo pastarojo deðimtmeèio lietuviø kompozitoriø kûrinius. Festivalio sveèias LMA profesorius E.Ignatonis pasidþiaugë miesto fortepijono pedagogø puoselëjama tradicija propaguoti ðiuolaikinæ lietuviø muzikà. Anot profesoriaus, jei mûsø vaikai negros ðiandien kurianèiø lietuviø kompozitoriø muzikos, tikëtis, kad jà gros japonø, vokieèiø ar prancûzø vaikai bûtø naivu. Vaikas turi paþinti savo tautos kuriamà ðiuolaikinæ muzikà bei ateityje jà garsinti kitose ðalyse.

Ugdymas ðiuolaikiniu menu neabejotinai pagirtinas reiðkinys, nes vaikai noriai ir kûrybingai skambina ðiuolaikinius kûrinius. Ðiame festivalyje ádomiai, dràsiai atliktos paèiø atlikëjø kûrybos miniatiûros.Tai T.Dailydos “Carabus problematikus” (berniukø chorinio dainavimo mokykla “Varpelis”) ir G.Petraðkos “Bareliai M.K.Èiurlioniui” (1-oji muzikos mokykla).

Festivalyje skambëjo V.Barkausko, L.Povilaièio, V.Mikalausko, V.Bagdono, Z.Bruþaitës, A.Rekaðiaus, J.Juozapaièio, V.Ðvedo kûriniai fortepijonui. Atlikëjai skambino ir Kauno pedagogø V.Majorovo, S.Jonkaus, V.Jucevièienës sukurtas pjeses. Renginys buvo persunktas emocijø ir pavasariðkos nuotaikos. Festivalio tikslas - burti ðiuolaikinës muzikos gerbëjus, ugdyti gyvenimo menininkus, o ne rungtyniauti - pasiteisino.

Rûta VARNIENË

Akordeonininkø ðventë Pasvalyje Tæsiant nuolatiná bendradarbiavimà tarp Panevëþio regiono muzikos mokyklø akordeono skyriø bei profesionaliø akordeono muzikos atlikëjø, geguþës 3-iàjà Pasvalyje buvo surengtas ketvirtasis Aukðtaitijos kraðto akordeonininkø festivalis, kurá organizavo Pasvalio muzikos mokykla. Á ðventæ atvyko jaunieji akordeonininkai, besimokantys muzikavimo paslapèiø Panevëþio, Anykðèiø, Dusetø, Birþø, Rokiðkio, Kupiðkio muzikos mokyklose, Panevëþio konservatorijoje bei ðios mokymo ástaigos pagrindinëje mokykloje.

Sulaukëme sveèiø ir ið Latvijos. Sveèiø teisëmis festivalyje dalyvavo Rëzeknës miesto jaunimo lavinimo centro ansamblis “Rëzeknytë”.

Nuotaikingu kûriniu “Maþu bugi” ðventiná koncertà pradëjo regiono ðeimininkai - Pasvalio muzikos mokyklos akordeonininkø orkestras, vadovaujamas mokytojos Elonos Rodþienës.

Koncerte dalyvavæ solistai ir ávairios

Visi dalyviai sudëties ansambliai pagrojo daug geros muzikos. Labai profesionaliai ir artistiðkai pasirodë Dusetø muzikos mokyklos moksleivës, konkursø laureatës Edita Igliukaitë ir Silvija Matulionytë. Tai mokytojo J.Ðvedo nuoðirdaus ir kantraus darbo rezultatas.

Publikà suþavëjo jauniausio festivalio dalyvio Þygimanto Uðecko ið Rokiðkio muzikos mokyklos (mokyt. Ingrida Baltrûnienë) grojimas. Nepaprastu

Muzikos barai /35

muzikalumu, subtilumu þavëjo Panevëþio konservatorijos studenèiø Jurgitos Ðlënytës, Aurelijos Subaèiûtës ir Egidijos Kazickaitës (mokyt. Ala Fetingienë) muzikavimas. Áspûdingiausia festivalio akimirka jungtinio 100 akordeonininkø orkestro koncertas Vytauto Didþiojo aikðtëje.

Buvo atlikti trys kûriniai: Emil Wild “Marðas”, L.Povilaièio “Motulës valsas”, A.Spadavekijos “Geras vabalas”.

Po jaunøjø muzikantø pasirodymo pasvalieèiams ir festivalio sveèiams koncertavo gerai þinoma akordeono muzikos atlikëja ið Kauno Liudmila Ðlekonytë ir tarptautiniø konkursø laureatai ið Vilniaus - Muzikos akademijos studentai Modestas Jukna ir Povilas Velykis.

Po meninës programos vakare moksleiviai linksminosi diskotekoje, o mokytojai dalijosi darbo patirtimi, aptarë praktines muzikos mokyklø moksleiviø ugdymo problemas. Ðventë baigësi. Jos organizatoriai uþ ðià nuostabià ðventæ dëkingi Pasvalio miesto savivaldybei ir kitiems rëmëjams.

Penktàjá Aukðtaitijos kraðto akordeono muzikos festivalá kitais metais organizuoti paþadëjo panevëþieèiai.

E.RODÞIENË

“Vilniaus Brass” kvinteto koncertas prieð iðvykstant á Ðvedijà Geguþës 26 d. Klaipëdos universiteto Menø fakulteto salëje ávyko “Vilniaus Brass” kvinteto koncertas, kurá bendromis jëgomis organizavo KU Menø fakultetas, Kompozitoriø sàjungos Klaipëdos skyrius ir Lietuvos nacionalinë filharmonija.

“Vilniaus Brass” kvintetas dar gana jaunas kolektyvas - atlikëjai su didesnëmis ar maþesnëmis pertraukomis kartu koncertuoja nuo 1998-øjø. Á ðá ansamblá susibûrë “Brass novus” ir “Vilniaus Brass” pûtikai. Ðiuo metu visi kvinteto nariai groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Tai Tomas Gricius ir Domas Memënas (trimitai), Linas Dakinevièius (valtorna), Marius Balèytis (trombonas) ir Sergejus Kirsenko (tûba). Nors ir jaunas, kolektyvas jau daug koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Ðtai ir ðio koncerto programa po poros dienø bus “eksportuota” á Ðvedijà, kur kvintetas jà atliks prestiþiniame Ðiaurës ðaliø muzikos renginyje - Skandinavijos puèiamøjø festivalyje.

Klaipëdieèius visø pirma intrigavo koncerto programa, kurioje dominavo nûdienos lietuviø autoriø opusai variniø puèiamøjø kvintetui. Juolab kad net keturiø kompozicijø autoriai uostamiesèio kûrëjai, savo darbus dedikavæ jau antrà kûrybinës veiklos deðimtmetá ápusëjusiam Klaipëdos muzikos centro variniø puèiamøjø kvintetui, ne kartà ávairiose auditorijose ir

Muzikos barai /36

ávairiomis progomis grojusiam bei á garso takelius áraðiusiam ðiuos kûrinius. Tad turëjome puikià progà palyginti ir paanalizuoti jaunesnës kartos muzikø interpretavimà.

Atlikëjai puikiai atlaikë iðties sudëtingà, ávairialypæ ir nemaþos trukmës (daugiau kaip valanda “gyvos” muzikos) programà. Jos stilistinë ir þanrinë ávairovë leido pûtikams pademonstruoti turtingà variniø puèiamøjø instrumentø raiðkos skalæ.

Vienos kompozicijos þavëjo skambesio lengvumu, ritminio pieðinio tikslumu (Jurgio Juozapaièio siuitoje), kitose imponavo atskirø ansamblio balsø reljefas. Ekspresija pasiþymëjo Remigijaus Ðileikos “Graviûra varyje”. Klausytojai iðgirdo ir naujà 1983 m. paraðyto ðio autoriaus dviejø kontrastingø daliø Kvinteto redakcijà.

Romantine gaida nuskambëjo variniø puèiamøjø kvinteto “klasiko” Viktoro Evaldo Kvintetas, kuriame iðraiðkingai atsiskleidë ansamblio þemieji balsai.

Variniø puèiamøjø muzikos koncertà smagiai ir betarpiðkai vedë kompozitorius Remigijus Ðileika.

Laima SUGINTIENË

Aleksandrui Kaèanauskui – 120 Ðiemet, minint kompozitoriaus, vargonininko, chorvedþio, pedagogo, dainininko Aleksandro Kaèanausko 120-sias gimimo metines, Kauno A. Kaèanausko muzikos mokykla paskyrë kelis renginiø ciklus, skirtus ðiai datai paþymëti. Balandþio mënesá ávykusiame III A. Kaèanausko chorinës muzikos festivalyje skambëjo choriniai ðio menininko kûriniai, kuriuos atliko Kauno muzikos mokyklø auklëtiniai. O geguþës më-

Koncerto M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje akimirka. nesá A.Kaèanausko mokyklos mokiniai bei pedagogai surengë koncertà M. ir K.Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje. Koncerte skambëjusi ávairiø þanrø muzika atskleidë A.Kaèanauskà ne vien tik kaip choriniø bei soliniø dainø kûrëjà – jo plunksnai priklauso ir instrumentiniai kûriniai. Renginyje dalyvavo A.Kaèanausko sûnus Gediminas, pasidalinæs savo ðiltais prisiminimais apie tëvà, o muziejaus darbuotojø parengti praneðimas bei paroda bylojo apie menininko asmenybæ, apie ilgà ir sëkmingà jo muzikinës veiklos kelià.

Renata VARANAVIÈIÛTË

Holivudo muzikos garsai Holivudas, Holivudas… Jei suskambëtø linksmasis klausimëlis ið televizijos “Kas yra Holivudas?”, norëtøsi tikëti, kad ðá kartà ðmaikðtuoliø “ne ið blogos valios” bûtø maþiau… Tai vaizdingos, veðlios gamtos prieglobstyje esantis Los Andþelo priemiestis, kuriame beveik 100 metø kuriami áspûdingiausi pasaulio kino filmai. Tai garsiausi pasaulyje kino aktoriai, þavios moterys, elegantiðki vyrai, tai ryðkios asmenybës ir jø gyvenimo triumfas, dramos, nuopuoliai… bei jaudinanèios meilës istorijos.

Geriausioji - aukso fondà sudaranti Holivudo filmø dalis lydima emocionaliai átaigios, þiûrovà uþburianèios muzikos. O kartais atsitinka ir taip, kad, pamirðæ kaþkada matyto filmo peripetijas ar net jo nematæ, bet veikiami magiðkosios muzikos garsø galios, pasineriame á malonius prisiminimus, svajas, patirtus iðgyvenimus ar paprasèiausiai susiliejame su muzika nemàstydami apie niekà.

Ar dël to, ar dël viliojanèio pavadinimo “Sveikas, senasis Holivude!”

B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Didþioji salë geguþës 17 d. buvo sausakimða - stovëjo pasieniuose, sëdëjo ant laipteliø visi, kas turëjo sveikatos, iðtvermës, noro. Tarp saviðkiø ir sveèiø, jaunø ir nejaunø, straksëjo, verþësi á scenà ir tie, kuriems þodis “Holivudas” dar nieko nesakë, bet graþios, gyvybingos muzikos garsai, atlikëjø, renginio vedëjø (D.Dubietytës, D.Vyðniauskienës ir R.Sartatavièiaus) betarpiðkumas tirpdë ribas tarp salës ir scenos, klausanèiø ir muzikuojanèiø. Vakaro metu girdëjome XX a. 2-6 deðimtmeèiø populiariausiø ir graþiausiø Holivudo melodijø ritmus. Tai buvo turiningas periodas, kai Holivudui kûrë didysis ðlageriø meistras B.Kaemfertas, F.Loewe - garsiojo miuziklo “Mano puikioji Ledi” autorius, R.Rodgersas, kurio “Muzikos garsai” uþkariavo viso pasaulio vaikø ir suaugusiøjø ðirdis. (Vëliau pagal jø muzikà buvo sukurti áspûdingi kino filmai.) Ðiuo laikotarpiu Holivude vaidino ir dainavo þaviausioji pasaulio moteris M.Monroe (jà geriausiai atsimename ið kino filmo “Dþiaze tik merginos”), “Mister Jazz” (taip já vadino D.Ellingtonas) - L.Armstrongas, jautrusis “kalës vaikas” (tai já vadino motina) F.Sinatra. Ðiuo metu Holivudas pamatë ir iðgirdo Maþojo Þmogaus - nepakartojamo Ch.Chaplino kûrybà. Èia skambëjo originaliausio XX a. kompozitoriaus G.Gershwino kûriniai, ugningi G.Millerio bigbendo ritmai, daug kitos populiarios muzikos.

Mintá suruoðti toká renginá jau senokai brandino darbðti ir kûrybinga B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos direktorës pavaduotoja Irena Ðilinskaitë-Karsokienë. Tai jos dëka jau daug metø girdime ir matome aukðto meninio lygio, stropiai organizuotus,

Projekto koordinatorë direktorë Laimutë Uþkuraitienë (deðinëje) ir projekto autorë Irena Karsokienë pasisekimà turinèius muzikinius renginius, ið kuriø paminëtini mûsø lietuviðkos estradinës muzikos autoriø ir puoselëtojø M.Vaitkevièiaus (1994, 1998), J.Tiðkaus (2000) kûrybos vakarai; prancûziðkos muzikos vakaras “Að myliu Paryþiø geguþy” (1999); su Japonijos informacijos ir kultûros centru parengtas japoniðkos muzikos vakaras “Penktasis mënulis” (2001). Beveik visi jie susilaukia ávairiø Lietuvos televizijø dëmesio ir ne vienà kartà bûna kartojami jø laidose.

Kai praëjusià vasarà ið vieðnagës JAV I.Karsokienë parsiveþë pilnà lagaminà puikiø áraðø ir natø (lietuviø kilmës amerikieèio Vido T.Noreikos dovana), ágyvendinti savo idëjà tapo lengviau. Atidþiai pagal vaikø sugebëjimus pati atrinko graþiausius Holivudo muzikinës klasikos pavyzdþius, suderino su specialybiø mokytojais, ansambliø, chorø vadovais, ilgam darbui pakëlë mokyklos Dailës skyriø, choreografus, talentingus aranþuotojus, darbðèius mokyklos ûkio darbuotojus. Taip Holivudo “studija” B.Dvariono muzikos mokykloje pradëjo ruoðtis reprezentacijai.

Manau, jauniesiems atlikëjams buvo malonu atsikvëpti nuo privalomojo akademinio repertuaro ir drauge pasimokyti kito muzikos stiliaus atlikimo subtilybiø. Ðiltu, maloniu tembru ir ágimtu muzikalumu buvo atlikta populiarioji A.C.Jobimo bosanova “Mergaitë ið Ipanemos”, kurià skoningai atliko mergaitë ið Vilniaus - V.Pivoriûnaitë (mokyt.

D.Dubietytës klasë). Geru ritmo pojûèiu, puikia orkestrinio grojimo technika, darna iðsiskyrë B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos bigbendas (vad. A.Kuèinskas), vikriai supynæs G.Millerio melodijø pynæ. Kaip visada nenuvylë smuikininkø ansamblis (vad.

J.Nemanienë), panardinæs publikà á J.Kerno “Rûko atspindys tavo akyse” aksominius garsus. Anastasijai Sveðnikovai (mokyt. S.Ðaltenis) naivià E.Fitzgerald dainelæ “A Tisket, a Tisket” pavyko perteikti svingiðka legendinës atlikëjos maniera.

Pramoginë muzika turi ir savø þave-

sio “paslapèiø”, reikalauja artistiðkumo, betarpiðko ásijautimo bei sceninës patirties. Visø ðiø privalumø netrûko koncerto puoðmenoms - patyrusiems scenos meistrams - solistams, pedagogams B.Dambrauskaitei, S.Ðalteniui, J.Leitaitei, aktorei R.Rapalytei. Jø dainavimas vaikams pademonstravo, kad “lengvieji” pramoginiai þanrai kaip ir “rimtieji” kûriniai reikalauja nelengvo darbo ir profesionalumo, gero kalbø mokëjimo. (Dainuojanèiø vaikø tartá tobulino anglø kalbos konsultantë D.Jocytë.)

Be pavieniø solistø, pasirodë vokaliniai ansambliai (mokyt. A.Peniko klasë), maþøjø choras (vad. A.Einorienë), kuriam pirmà kartà koncertinëje praktikoje buvo sukurta speciali, stilinga choreografija (choreografas A.Stravinskas), pagrindinis B.Dvariono muzikos mokyklos choras (vad. V.Katinienë, R.Katinas), su mokyklos absolventø styginiø “Senjorø” orkestru nuoðirdþiai atlikæs lyrines dainas ið kino filmo “Muzikos garsai”. Populiarias minëto laikotarpio instrumentines pjeses atliko saksofonininkø orkestras (vad.

A.Valiulis ir A.Guþelis) ir dþiazo ansamblis (vad. A.Navakas); violonèelininkø ansamblis (vad. V.Simaitienë); ðoko pramoginiø ðokiø kolektyvø “Ratuto” (vad. A. ir V.Visockai), “Tornado” (vad.

A.Duknauskienë ir K.Andrijevskis) jaunieji solistai. Daug ðiø kûriniø skambëjo vaikams pritaikytose aranþuotëse, kurias atliko patyræ muzikai - S.Giedraitis, R.Katinas, T.Leiburas, A.Navakas, E.Urbonas.

Holivudo nebûtø be pasakiðkai spalvingø reginiø. Ir èia iðradingai darbavosi nemaþas bûrys specialistø - scenà puoðë dailininkë E.Suchockytë, dainø ir instrumentiniø pjesiø nuotaikas paryðkino A.Stravinsko, N.Kuklytës choreografija, garso ir apðvietimo kokybæ kontroliavo A.Didþiulytë, A.Navakas, E.Urbonas, A.Alðauskas. Renginio autorë ir vadovë I.Karsokienë pati ne vienà mënesá studijavo mados istorijà, kostiumø, ðukuosenø stilistikà, konsultavosi su aprangos dizainere N.Saldiene. Ið Lietuvos kino studijos buvo iðnuomota daug graþiø sukneliø, jaukûs þibintai, net senas skëtis, uþ kai kuriuos daiktus teko palikti solidø piniginá uþstatà.

Taèiau ilgas, kruopðtus darbas su nuoðirdþia mokyklos direktorës, projekto koordinatorës L.Uþkuraitienës, direktorës pavaduotojø L.Buchmalecienës, M.Simonaitienës, A.Baþanovo bei kitø mokyklos mokytojø parama atsipirko, virtæs áspûdingai puoðniu vakaru.

Jo metu kai kuriems dalyviams Holivudas priminë graþius kino filmus, aktorius, paþadino mielus prisiminimus, o kitiems galbût skambëjusi ar net paèiø atlikta muzika dar tik pravërë duris á jiems nepaþástamà, sudëtingà Holivudo pasaulá. Tad sveikas, senasis Holivude!

Svetlana PUIDOKIENË

Sëkmingas prof.

Vytauto Tetensko ir Klaipëdos universiteto lietuviø liaudies instrumentø orkestro gastroliø maratonas Vienas þymiausiø ir talentingiausiø Lietuvos atlikëjø Klaipëdos universiteto menø fakulteto profesorius Vytautas Tetenskas pastaraisiais metais ypaè daug koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Pasiekæs meninio atlikimo meistriðkumo virðûniø, jis yra nuolat kvieèiamas dalyvauti ávairiausio pobûdþio koncertuose. Virtuoziðkas V.Tetensko grojimas unikaliu lietuviø liaudies instrumentu birbyne, tembru ir galimybëmis nenusileidþianèiu klasikiniams instrumentams, ágijo didelá populiarumà daugelyje renginiø. V.Tetenskas vienodai puikiai atlieka ir smulkiø, ir stambiø formø muzikos veikalus. Maþytës jo interpretuojamos miniatiûros tampa subtiliais aukðtojo meno pavyzdþiais.

Kaip solistas V.Tetenskas groja su lietuviø liaudies, puèiamøjø instrumentø, simfoniniais, kameriniais orkestrais, dalyvauja ávairiø sudëèiø ansambliuose: birbyniø duetuose, trio, kvintetuose ir kt.

Labiausiai þavi V.Tetensko birbynës skambëjimas solo, pasiþymintis nepakartojamu ðio instrumento tembro groþiu, idealia intonacija, o svarbiausia, interpretacijos prasmingumu bei jos emociniu poveikiu klausytojui.

Kalbuosi su Klaipëdos universiteto Menø fakulteto profesoriumi Vytautu Tetensku: - Gerbiamas profesoriau, kiek þinau, ðie metai jums labai turtingi iðvykø: Rusija, Vokietija, Prancûzija ir kt. Visø mintys ir akys ðiuo metu nukreiptos á Vakarus. Todël labai ádomu, kas paskatino koncertuoti kaimyninëje Rusijos srityje, Kaliningrade?

KU lietuviø liaudies instrumentø orkestras koncertuoja Belforo mieste (Prancûzija). Solo birbyne - prof. V.Tetenskas - Ðio miesto muzikinio gyvenimo organizatoriai, jau anksèiau girdëjæ mano atlikimà, balandþio 23 d. pakvietë dalyvauti iðkilmingame Kaliningrado muzikos koledþo 45 metø jubiliejuje ir koncertuoti su aukðto meninio lygio rusø liaudies instrumentø orkestru. Koncertas vyko didþiausioje ir graþiausioje miesto salëje - Dramos teatre, galinèiame priimti net 900 þiûrovø. Grojau lietuviø kompozitoriø kûrinius - B.Dvario-

no “Prie eþerëlio”, A.Kaèanausko “Tarantelà”, J.Ðvedo “Piemenëlio raliavimà”. Orkestrui dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Anatolijus Loskutovas. Dirigentas pats instrumentavo orkestrui ðiuos lietuviðkus kûrinius. Sausakimða klausytojø salë kiekvienà atliktà kûriná sutiko audringais plojimais; “Tarantelà” teko net kartoti. Savo ruoþtu man buvo labai malonu groti su ðiuo ypaè profesionaliu meno kolektyvu, kuris nuolat ieðko naujø muzikos raiðkos galimybiø, pleèia repertuarà. Patenkinti pasisekusiu koncertu su meno vadovu sutarëme ir ateityje kûrybiðkai bendradarbiauti.

- Vos spëjæ gráþti ið Kaliningrado, iðvykote á Vokietijà. Kritikai puikiai ávertino jûsø pasirodymus Bavarijos þemëje. Su kokiu orkestru ten koncertavote ir kokià programà atlikote?

- Bavarijos þemëje geguþës 6-13 d. koncertavau su Palangos puèiamøjø instrumentø orkestru (vadovas ir dirigentas V.Rekaðius). Èia grojau naujà programà: V.Budrevièiaus “Laukø dainà”, A.Kaèanausko “Siuntë mane motinëlë” ir kt. Koncertinës gastrolës nusidriekë per ávairius Bavarijos miestus: Grafendorfà, Viurcburgà, Bambergà, Arnsteinà, Heidelbergà. Iðties Vokietijos spauda palankiai ávertino mano grojimà. Apie tai recenzijoje raðë laikraðtis “Main Post”, iðspausdinæs net nuotraukà.

- Klaipëdos muzikinei (ir ne vien) visuomenei jûs pirmiausia þinomas kaip puikus birbynininkas solistas. Taèiau esate ir Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Liaudies muzikos katedros lietuviø liaudies instrumentø orkestro vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Tokiø orkestrø Lietuvoje tëra vos vienas kitas.

Tad jûsø vadovaujamas orkestras - ðio þanro kolektyvø lyderis ðalyje tiek koncertiniu gyvybingumu, tiek repertuaro ávairove, tiek atlikimo meistriðkumu. Su ðiuo orkestru bei jo sudëtyje esanèiais ansambliais neseniai lankëtës Prancûzijoje. Kuo ypatinga ði koncertinë kelionë, kokiuose miestuose koncertavote?

- Mano vadovaujamas katedros studentø lietuviø liaudies instrumentø orkestras dalyvavo konkursinëje atrankoje siekdamas dalyvauti tarptautiniame universitetø muzikos festivalyje Belforo mieste (Prancûzija). Kompetentingai tarptautinei vertinimo komisijai siuntëme savo orkestro bei ansambliø, solistø koncertø garso ir vaizdo áraðus, apraðymus, kûrybines biografijas ir kt.

Konkursà laimëjome ir buvome pakviesti dalyvauti ðiame prestiþiniame festivalyje. Tai didþiulis renginys, kuriame pasirodë 120 ávairaus þanro muzikiniø kolektyvø ið 30 pasaulio ðaliø. Mûsø orkestras dalyvavo liaudiðkos muzikos kolektyvø grupëje. Kadangi orkestrà sudaro kelios ávairiø instrumentø grupës, tai ir pasirodëme labai ávairiapusiðkai.

Koncertus pradëdavome kanklininkiø ansambliu (vadovë doc. N.Tetenskie-

Profesorius V.Tetenskas në), prie kurio netrukus prisidëdavo skudutininkø ansamblis (vadovë dëst.

A.Merkelienë), birbynininkø kvintetas (vadovas prof. V.Tetenskas), folkloro ansamblis (vadovë doc. I.Nakienë). Pasirodymo kulminacijoje uþgrodavo visas orkestras ir baigdavo koncertà.

Koncertavome didþiausioje 1000 klausytojø galinèioje sutalpinti Belforo salëje.

- Kokià grojote programà? Ar pasirodëte kaip solistas?

- Orkestro ir ansambliø programose dominavo lietuviø kompozitoriø kûriniai. Man teko groti ir kaip solistui, ir dalyvauti ansambliuose. Atlikau L.Abariaus “Gimtinëje”, V.Bagdono “Dainà ir ðoká”. Be to, dirigavau visai orkestro programai. Tai A.Braþinsko, Z.Bruþaitës, V.Juozapaièio, V.Bagdono ir kt. kûriniai.

- Kiek teko surengti koncertø Belfore ir kaip lietuvius sutiko publika?

- Surengëme du koncertus, á abu susirinko pilnutëlës salës þmoniø. Koncertai praëjo su dideliu pasisekimu, daug kûriniø teko kartoti. Þmonës labai domëjosi mûsø liaudies muzika, dainomis, instrumentais, tautiniais kostiumais.

- Koká áspûdá ði neeilinë koncertinë kelionë padarë studentams?

- Studentai kelione liko labai patenkinti. Pirmiausia todël, kad jie puikiai pasirodë kaip muzikai, atlikëjai. Be to, po festivalio sveèiavomës Paryþiuje, lankëmës Eifelio bokðte. Uþ ðià be galo áspûdingà ir sëkmingà koncertinæ kelionæ, galimybæ dalyvauti tarptautiniame festivalyje esame labai dëkingi mûsø rëmëjams AB “Klaipëdos baldai”, AB “Phillip Moris Lietuva”, taip pat didelá dëmesá ir rûpestá parodþiusiam Klaipëdos universiteto rektoriui doc. dr. Vaiduèiui Laurënui.

- Dëkoju uþ pokalbá. Linkiu graþiø koncertø, kelioniø garsinant pasaulyje Klaipëdos universiteto vardà.

Daiva KÐANIENË

Muzikos barai /37

Ið pianisto varpinës:

Didysis klajûnas Rokas ZUBOVAS

V

asara - poilsio ir kelioniø metas, kai daugelis savo iðvykø marðrutus planuoja á tolimesnius ir artimesnius kraðtus. Jau tapo áprasta, kad koncertuojantys muzikantai vasaros mënesiais taip pat aktyviai keliauja - galybë didesniø bei maþesniø tarptautiniø ir vietinës reikðmës festivaliø kvieèia á kultûros centrus bei nuoðalius rajonus. Klausytojai, gráþtà á vësias koncertø sales “nuvarginti” pajûrio saulës ar “negailestingø” purvo voniø, maratoniniø eityniø aplink vietines áþymybes, muziejø lankymo, apsipirkimo ðurmulio, palaimingai atsipalaidavæ ir apsiausti muzikos garsø, turbût retai kada susimàsto apie tø Ferencas þvaliai besiðypsanèiø, ðvieþiai atrodanèiø, puikiai grojanèiø muzikø klajones. Nemaþai ðiø laikø muzikantø sukaria ðimtus tûkstanèiø kilometrø lëktuvais, traukiniais ar autobusais, o pianistai, daþniau nei kiti atlikëjai pasmerkti keliauti vieni, be to dar, praleidþia nesuskaièiuojamas vieniðas valandas nepaþástamuose vieðbuèiuose, stotyse, restoranuose…

Taèiau mûsø laikø muzikø kelionës nepatogumø neámanoma palyginti su vos prieð penkiasdeðimt ðeðiasdeðimt metø laivais vandenynus skrodusiø ir traukiniais didþiausius kontinentus kirtusiø

Muzikos barai /38

Lisztas

muzikos klajûnø iðgyvenimais ar prieð pusantro ðimtmeèio paðto karietomis po Europà besiblaðkiusiø fortepijono virtuozø dalia. Gal tai visiðkai áprasta - juk muzikantai nuo seno buvo klajûnai. Jau viduramþiais tiek prancûziðkieji trubadûrai, tiek rusiðkieji skaramuèai dvyliktajame ar tryliktajame amþiuose mynë Europos kelius ir takelius.

Vienas garsiausiø visø laikø muzikø klajûnø, be abejo, buvo Ferenczas Lisztas.

Jo kelioniø palikimas, tai, viena vertus, didelis pluoðtas repertuariniø pianistø kû-

riniø: “Klajoniø metai”, Ispaniðkoji ir Vengriðkosios rapsodijos; o kita vertus - tai ir gastroliuojanèiojo pianisto virtuozo tradicijos, ir fortepijoninio reèitalio, kaip tradicinës pianisto bendravimo su publika formos, atsiradimas.

Tiesa, reikia pripaþinti, kad pirmasis þinomas vieno pianisto vieðas pasirodymas klausytojams ávyko Anglijoje 1838-aisiais, tas pianistas buvo…

Ignazas Moschelesas. Lisztas liovësi “dalytis” scena su kitais atlikëjais - dainininkais, smuikininkais, fleitininkais ar kolegomis pianistais - 1839 m. Italijoje, ið kur laiðke á Paryþiø raðë: “Susigalvojau atlikti serijà koncertø pats vienas, sekdamas Liudviko XIV stiliumi ir iðdidþiai sakydamas klausytojams: Le concert, c’est moi!” Pavadinimas reèitaliai (pradþioje daugiskaita) sukurtas jau 1840-aisiais pirmosios Liszto koncertinës kelionës Anglijoje metu, pirmà kartà oficialiai taip skelbiant koncertà birþelio 9-àjà.

Anglijoje, Airijoje ir Ðkotijoje su kelis mënesius trukusiomis koncertinëmis kelionëmis Lisztas vieðëjo net tris kartus. Labai entuziastingai visada laukiamas klausytojø, jis niekada taip ir nebuvo iki galo suprastas Anglijos muzikos kritikø:

Miesto muzikinë visuomenë visiðkai iðsikraustë ið proto dël pianisto, o teisingiau sakant, fortepijono despoto pono Liszto. Jis visiðkai neturi gailesèio instrumentui; tarðkina klaviðus lyg kalëjimo priþiûrëtojas raktus, o þmonës rëkia, spiegia ir ðiurpsta ið nuostabos, kol jis tai daro… (John Bull, 1840 m. geguþës 24 d.)

Kelionës rûkuotuoju Albionu kiekvienà kartà pateikdavo Lisztui nemaloniø staigmenø: dël rûko Lamanðo sàsiauryje pianistas po kelias dienas vëluodavo á koncertus; kartà staigi pûga uþpuolusi paðto karietà, kuria keliavo artistas, pavertë já sniego seniu.

Turbût visas “angliðkàsias” koncertines Liszto klajones geriausiai galima iliustruoti jo paskutinio koncerto nuotykiu: vykstant á Londonà ið Norvudo naktá nelygiame kelyje paðto karieta staiga pakrypo ir apsivertë. Veþikas iðsinarino petá, o garsusis pianistas susiþeidë kairæ rankà ir smarkiai susitrenkë galvà, todël turëjo atðaukti soliná reèitalá, taèiau po dviejø dienø vis dëlto sugebëjo pagroti Hummelio fortepijoninio septeto fortepijono partijà… Kità kartà Anglijoje Lisztas lankësi tik 1886 m., likus keliems mënesiams iki mirties. Ðis nuotykis dar kartà primena, su kokiais nenumatytais keblumais susidurdavo fortepijono karalius savo klajonëse.

Kelia nuostabà tai, kad jis atlaikë septynerius metus trukusá blaðkymosi paðto karietomis maratonà, daþniausiai naktimis, po visà Europà - nuo ðiauriniø Ðkotijos krantø iki Portugalijos, nuo pietø Prancûzijos iki ðaltosios Rusijos… Ðiame kontekste dar áspûdingesnë atrodo ir jo paskutinë didþioji kelionë á Kon-

stantinopolá. Kelionë á ðá pasakø ir legendø apgaubtà miestà seniai viliojo pianistà ir buvo planuojama jau 1838-aisiais: “Taip, mano mielas drauguþi, - raðë jis Victorui Schoelcheriui á Paryþiø, - nepaisant - að nekalbu apie savo planus, norà, tvirtà apsisprendimà vykti á Konstantinopolá, bet nepaisant mano skolos Smirnai, Konstantinopoliui ir Atënams, nepaisant labai átikinamø Jo Didenybës Princo Metternicho rekomendacijø, nepaisant keleto kitø dalykø, taip pat labai svarbiø ir reikðmingø, að nevaþiuoju”...

Nuo 1840-øjø beveik be perstojo koncertavæs, 1846 m. pianistas buvo tapæs tokia áþymybe, kad visi Europos aristokratai ir karaliai laikë garbe susitikti su þymiuoju pianistu, o geriausi Europos fortepijonø meistrai varþësi, kieno gamybos instrumentu pianistas gros, siøsdami savo instrumentus á bet kurá, net patá atokiausià Europos kampelá. Todël nenuostabu, kad Lisztas Konstantinopolyje buvo laukiamas ypaè nekantriai.

Pagrindinis Osmanø imperijos laikraðtis “Takvim-i Vekayi” jau 1846 m. gruodþio mënesá praneðë, jog “keleto ðaltiniø duomenimis, Lisztas, vienas geriausiø pasaulio pianistø, kurio vardas þinomas visose Europos sostinëse, rengiasi atvykti á Konstantinopolá. Sultonas Abdiulmedþidas, norëdamas susipaþinti su þymiuoju pianistu, ásakë tik atvykusià garsenybæ nedelsiant pristatyti á rûmus”. “Vos spëjæs iðlipti ið laivo, Lisztas jau buvo gabenamas á sultono seralá”, - 1874 m. liepos 17 d. praneðë “The Musical World”. Vizito proga ið Paryþiaus buvo atgabentas naujas “Erard” fortepijonas, ir iðtaigin-

“Erard” fortepijonas

guose, ant paties Bosforo sàsiaurio iðkilusiuose europietiðko stiliaus Tcheragano rûmuose, buvo surengtas jo sutikimo koncertas.

Europietiðka muzika nebuvo naujiena osmanø sultono rûmuose - ji daþnai skambëdavo tiek aukðtuomenës, tiek ir Pera (dabartiniame Beyoglu) rajone gyvenanèiø sultonui tarnaujanèiø krikðèioniø namuose. Jau nuo 1826-øjø èia veikë europietiðko pobûdþio muzikos mokykla, kurios direktoriumi po dvejø metø buvo paskirtas Giuseppe Donizetti, garsiojo operø kompozitoriaus Gaetano vyresnysis brolis. Keliaujantys italø muzikantai ir dainininkai buvo daþni Pera operos sveèiai. Konstantinopolio operoje ir sultono rûmuose buvo statomos beveik visos populiariosios Rossini, Bellini ir Donizetti operos. Praëjus devyneriems metams po Liszto apsilankymo, “The Musical Gazette” raðë: Europietiðkos muzikos pomëgis tampa vis akivaizdesnis. Dabartinis sultono haremas - puikus moterø orkestras. Ypatingo dëmesio verta viena smuikininkë, savo grojimo maniera nepaprastai primenanti Teresà Milanollo (1827-1904). Retas kuris haremas neturi fortepijono, ir daugelis turkiø damø yra puikios atlikëjos. Sultonas paskelbë ketinàs statyti teatrà Tophane” ( The Musical Gazette , Londonas, 1856 m. rugpjûèio 30, p. 379).

Konstantinopolyje europietiðko stiliaus Tcheragano rûmuose, buvo surengtas Liszto sutikimo koncertas

1808-1839 m. valdæs paþangios minties sultonas Machmudas II pasirûpino, kad jo sûnus Abdiulmedþidas gautø vakarietiðkà iðsilavinimà, þinoma, ðalia puikaus Rytø muzikos iðmanymo. Savo kelionës metu Lisztas buvo nustebintas, kad sultonas “taip puikiai informuotas apie mano kuklius pianistinius laimëjimus” (Adrian Williams, The Portrait of Liszt, Oxford, 1990, p. 236). Taèiau dauguma europieèiø dar vis ásivaizdavo sultonà Abdiulmedþidà kaip

Muzikos barai /39

negailestingà Rytø karalystës monarchà.

Todël visai nenuostabu, kad apie Liszto reèitalá Turkijos valdovo rûmuose Anglijos spauda raðë ðitaip: “Erard” fortepijonas buvo paruoðtas. Iðkart po to, kai simfonija buvo baigta ir choras nustojo staugti, Jo Didenybë pareikalavo, kad Lisztas pademonstruotø savo pirðtø galias. Taigi Lisztas, visai nesutrikdytas tokio netikëto ágeidþio ir pasiruoðæs visos Turkijos autokratui atskleisti savo neprilygstamus sugebëjimus, sëdo prie fortepijono. Jis puikiai atliko ðiuos tris kûrinius - nei daugiau nei maþiau: Andante ið savo Fantazijos “Liuèija di Lamermur” temomis; savo “Vilhelmo Telio” uvertiûrà ir savo “Normà”. Po pirmo morceau sultonas smagiai suðuko “ Hookah ” - ne “ Hookey ” - turëdamas galvoje pypkæ, ir papsëjo kaip maþa Etna visà likusá laikà. Lisztas, jausdamasis, tarsi Jo Didenybë já tuoj surûkysiàs, pradëjo nervintis ir viename greitame chromatiniame pasaþe vietoj natûralaus uþkabino bemolá. Tai sukëlë toká sultono pasitenkinimà, kad jis labai reikðmingai primerkë vienà aká ir pradëjo papsëti su dar didesniu ákarðèiu. Lisztas, nors ir nepratæs prie dûmø, atrodë labai patenkintas… ( The Musical World , Londonas, 1847 liepos 17, p. 463).

Konstantinopolyje Lisztas apsistojo þinomo muzikos prekiø pardavëjo ir natø leidëjo Commendigerio namuose. Deja, ðis namas iki ðiø dienø neiðliko. Dabar ðio namo vietoje stovinèio modernaus pastato fasadà puoðia tik kukli lenta, skirta Lisztui atminti. Per penkias savaites, be dviejø reèitaliø Tcheragan rûmuose, Lisztas koncertavo Rusijos ambasadoje ir Franchini namuose. Iðliko paskutinio koncerto programëlë, liudijanti, kad buvo atliktas Andante ið “Liuèija di Lamermur” ir Fantazija “Normos” motyvais. Taip pat Chopino Mazurka, Schuberto “Giriø karalius”, “Hexameron” variacijos, Marðo ið Bellini “Puritonø” tema bei kelios vengrø liaudies dainos.

Vizito Konstantinopolyje metu Lisztas, matyt, kaip pagarbos þenklà paraðë Fantazijà Abdiulmedþido imperatoriðkojo marðo “Mecidiye”, kurá 1839 m. sukûrë Giuseppe Donizetti, temomis.

1847 m. birþelio 9 d. laiðke savo sûnui Andrea á Paryþiø G.Donizetti raðë: “Mane aplankë Lisztas. Iðeidamas pasiëmë keletà kûriniø, tarp jø ir mano du marðus sultonui, kuriø variacijas jis planuoja ðávakar pagroti Jo Didenybës rûmuose” (Histoire de la Reforme de la Musique en Turquie, 1917, Topkapi rûmø archyvas, D.10776/22, p. 29). Kitais metais ðias variacijas (kartu su jø supaprastintu variantu), pavadintas “Grande Paraphrase de la marche de J.Donizetti”, iðleido Schlesingerio leidykla Berlyne.

Muzikos barai /40

Uþ “Grande Paraphrase” ir reèitalius rûmuose sultonas Lisztà apdovanojo osmanø ordinu. Ordino diplomas dabar saugomas Liszto muziejuje Veimare. Taip pat jam buvo áteikta pinigø ir glazûruota skrynelë su briliantais. Laiðkas, raðytas 1847 m. liepos 7 d., liudija, kad Lisztas ðiø apdovanojimø tikëjosi: “Lisztas atsiuntë naujà Imperatoriðkojo marðo versijà ir leido suprasti, kad uþ tai jis nori tik pagarbos þenklo” (Mahmut Ragip Gazimihal, Turkiye-Avrupa Musiki Munasebetleri, Istanbul, 1939, p. 128).

Iðvykdamas ið Konstantinopolio liepos 17-àjà Lisztas planavo vël èia atvykti spalá, taèiau to padaryti nepavyko. Ðis Liszto vizitas tapo reikðmingu ávykiu europietiðkos muzikos istorijoje Turkijoje. Vëliau osmanø rûmuose koncertavo ne vienas virtuozas, daugelis jø dedikavo kûriniø Abdiulmedþidui.

Taip jau susiklostë likimas, kad 1837 m. vasará, dar prieð vykdamas á Turkijà, su koncertais lankydamasis ðalèio sukaustytoje Ukrainoje, kur pirmà kartà pianisto klausësi Kijevo, Lembergo ir Odesos klausytojai, Lisztas, vieno koncerto metu Kijeve gavæs ðimto rubliø anoniminæ aukà, pasistengë iðsiaiðkinti geradario asmenybæ. Paieðkos nuvedë pas princesæ von Sayn-Wittgenstein… su kuria, rugsëjá pagrojæs savo paskutiná vieðà reèitalá Jelizabetgrade, Lisztas jau tø paèiø metø pabaigoje apsistoja ilgesniam laikui Veimare.

Be abejo, ne tik paþintis su graþiàja princese nulëmë Liszto apsisprendimà pakeisti kûnà ir sielà alinanèio klajoklio muzikanto gyvenimà. Jau 1840 m. Lisztas, regis, rimtai ketino nutraukti koncertinæ karjerà: “Nuolat koncertai! Nuolat bûti publikos patarnautoju! Kas per profesija!..” Ne maþiau iðkalbinga ir ði Liszto laiðko citata: “Ðtai ir vël groju tà triukðmingàjá marmalà, vadinamà “Giriø karaliumi”. Be abejo, ðis kûrinys - ðedevras, bet man jis neþmoniðkai apkartintas publikos, pasmerkusios mane tai nesibaigianèiai oktavinei gimnastikai. Kas per nemaloni bûtinybë virtuozo profesijoje - tas niekad nesibaigiantis vis tø paèiø dalykø atrajojimas!”

Parengta pagal: Araci, Emre, “Liszt at the Ottoman Court”, in Piano International, Winter 2001.

Loesser, Arthur, Men, women and pianos: a social history, Mineola, N.Y., 1990.

Walker, Alan, Franz Liszt. Vol. I: The virtuoso years, Cornell university Press, 1989.

ÞINIOS IÐ LOS ANDÞELO Kiekvienø metø Verbø sekmadiená Los Andþelo Ðv. Kazimiero lietuviø parapijos choro vadovas, vargonininkas Viktoras Ralys paruoðia baþnytinës muzikos koncertø. Praeityje girdëjome Th.Dubois oratorijà “Septyni paskutiniai Kristaus þodþiai”, praëjusiais metais G.Rossini “Stabat Mater”, o ðiais metais G.Verdi Requiem. Solo partijas atliko Lietuvos ir JAV operos solistai: Danutë Mileika (mecosopranas), Liudas Norvaiða (bosas), Marytë Bizikauskas (sopranas), Dennisas McNeilas (tenoras). Koncertui akompanavo vargonø maestro Virginijus Barkauskas ir pianistas Rudolfas Budginas.

Koncertas paliko ðiltà áspûdá. Solistai pasiþymëjo malonaus tembro, lygiais balsais. Ðios ypatybës jiems pravertë giedant solo bei bendrø ansambliø harmonijoje, kurioje reiðkësi darni dinamika, malonus skambesys ir G.Verdi Requiem sakralinis melodingumas. Ðv. Kazimiero parapijos choras sudëtingà choro partijà atliko pasigërëtinai sklandþiai, su autentiðku tempo bei muzikos suvokimu.

Vargonininko V.Barkausko patirtis ir puikus vargonø muzikos iðmanymas spalvingai atsiskleidë visuose vargonø registruose.

V.Ralio dirigavimas pasiþymëjo elegancija ir gera veikalo struktûros atmintimi. Retkarèiais praversdamas visà pluoðtà partitûros lapø, jis uþtikrintai ir sëkmingai vedë Verbø sekmadienio koncertà, kurio pabaiga sukëlë spontaniðkas klausytojø ovacijas.

Solistø lankymosi Kalifornijoje proga V.Ralys surengë L.Norvaiðos koncertà.

Solistui akompanuoti sutiko R.Budginas, tad ð.m. balandþio 27 d. iðklausëme puikø koncertà, kurio programa susidëjo ið ávairiø operø arijø.

L.Norvaiða, turëdamas plataus diapazono, turtingà, malonaus tembro balsà, já sumaniai naudoja kurdamas operos personaþø charakterius koncertine forma. Ádomi L.Norvaiðos arijø interpretacija sulaukë didelio pasisekimo.

Malonu buvo stebëti pianisto R.Budgino akompanavimà, kuris pasiþymëjo subtiliu ásijautimu á veikalø vokalà, atidþiai sekë solisto dinamikà.

Taip pat jis paskambino keletà pjesiø solo. Tai buvo dvi prieðingybës: melodingasis F.Chopinas ir galingasis F.Lisztas. Abu kompozitoriai romantizmo epochos atstovai, bet savo stiliumi skyrësi kaip ugnis ir vanduo. Tai ryðkiai perteikë ástabus R.Budgino atlikimas. Jo skambinimas patraukë klausytojus ne vien technikos tobulumu, bet ir brandþiu ásijautimu á sukurto veikalo epochà, stiliø bei interpretacijà.

Vytautas ZELENIS Reseda, Kalifornija

G.STORPIRÐÈIO DAINØ ALBUMAS “DVIEJØ ÐIRDÞIØ IÐTIKIMA DRAUGYSTË” Kovo 12-àjà Jaunimo teatre dainuojamosios poezijos tradicijø tæsëjas aktorius Gediminas Storpirðtis pristatë naujà savo dainø albumà “Dviejø ðirdþiø iðtikima draugystë”. Dainos sukurtos pagal J.Marcinkevièiaus, J.Meko, J.Erlicko ir kitø tekstus. G.Storpirðèiui talkino K.Kazlauskaitë, A.Klova, V.Labutis, J.Krivickas, A.Gotesmanas. Ðmaikðèia daina “Keistuoliø teatro” aktoriai, J. ir S.Jaèënai, S.Bareikis ir A.Ditkovskis pasveikino albumo autoriø, A.Giniotis palinkëjo jam ilgo, linksmo ir prasmingo gyvenimo. Albumo dainos ávairaus amplua - nuo lyriðkø iki ironiðkø, valiûkiðkø. Klausytojai buvo paveikti stiprios meninës hipnozës. Poeto S.Gedos þodþiais, èia ir prasideda magija, poezija, kerintys burtai, burtingas menas.

“Muzikos barai” pakalbino albumo autoriø.

- Esate aktorius ar dainininkas?

- O aktoriai ar nedainuoja? Manau, mûsø amþiaus problema turime labai daug taisykliø, kaip reikia vertinti.

- Tuomet kada labiau save iðreiðkiate: dainuodamas ar vaidindamas?

- Buvau labai laimingas, kai turëjau daug darbo kine. Paskui taip atsitiko, kad ne dël nuo manæs priklausanèiø aplinkybiø viskas pasikeitë. Mano pasàmonës kertelëje - puikaus laikotarpio prisiminimas. Paþinau begalæ puikiø þmoniø. Tai mano gyvenimo dovanos, bet to dabar nebëra. Gal kas nors norëtø, kad sëdëèiau ir raðyèiau atsiminimus ar verkðlenèiau apie tai, koks graþus laikas baigësi.

- Ar dainuodamas uþpildote kokià nors sielos tuðtumà?

- Buvo toks laikotarpis, kai vaidindavau apie 30 spektakliø per mënesá. Svajodavau apie atostogas. Jis baigësi. Negaliu sakyti, kad ðie pokyèiai labai priklauso nuo manæs. Neturiu prieþasèiø niekuo skøstis. Dëkoju likimui, kad dar yra kaþkokia ugnelë, kai dar norisi kurti, save iðbandyti, ir visiðkai nesvarbu kur. Nepriklausau tai verkðlenanèiø þmoniø grupei, kuriems kad ir kas vyktø, yra negerai. Gyvenimas be galo graþus, be galo daug galimybiø dirbti. Man ið tikrøjø nesvarbu - ar daina, ar þodþiu, ar vien rankos palytëjimu nors akimirkà galiu þmones padaryti laimingesnius, juos suðildyti. Teatras yra ta minutë, spektaklis - dabar. Rytoj jis bus kitoks, kiti bus þmonës. Koncertas kaip tik toks teatras - jam priklauso tik ðis vakaras. Áraðas turi iliuzijà, kad koncertas ðiek tiek ilgiau iðlieka. Ið tikrøjø mes save apgauname: 10-15 metø - tai lyg ir daug, bet, þvelgiant á amþinybæ, viskas laikina. Todël reikia iðmokti dþiaugtis. Jûs atëjote, mes ðnekamës, ir tai puiku. Að dþiaugiuosi, kad þmonës ateina, kad Jaunimo teatre susirenka pilna salë klausytojø. Kad daugelis jø iðëjo pailsëjæ po átemptos darbo dienos, darbø. Pamatai, kad þmogui paprasèiausiai reikia ðilumos.

Kiekviename mûsø slypi harmonijos, poilsio, ramybës, graþiø dalykø troðkimas.

- S.Geda, J.Mekas - Jûsø dainø autoriai. Kodël renkatës bûtent juos, moderniosios poezijos atstovus, o ne, pavyzdþiui, Putinà?

Ar todël, kad jø tekstai metaforiðki, padeda geriau iðreikðti save?

- Jokiu bûdu nenoriu jø suprieðinti arba sulyginti. Þmogus tampa nelaimingas, kai save lygina su kitais. Myliu ir gerbiu S.Gedà, J.Mekà, Putinà. J.Mekas - vienas mëgstamiausiø poetø, artimas savo dvasia, bet pagal jo eiles sunku raðyti muzikà; kita vertus, jo kûryba traukia, nes jis lauþo taisykles. Kaip mûsø rûpintojëliai rankos ilgesnës uþ kûnà, bet tai - graþu.

- Tad kodël pasirinkote bûtent ðiuos autorius?

- Albumo leidimo laikas buvo ganëtinai ilgas - 34 mënesiai, tuo metu visai atsitiktinai sutikau labai ávairiø þmoniø. Labai tuo dþiaugiuosi. Turiu dainø, paraðytø J.Marcinkevièiaus þodþiais, bet ne-

galiu jam parodyti, vis kaþkaip prasilenkiam. Gal pavyks susitikti?

Labai noriu jam padëkoti uþ tekstus. O su S.Geda mane suvedë atsitiktinis þmogus poeto knygos pristatyme Stokholme. Be galo apsidþiaugiau ta galimybe, nes jo poezijà labai vertinu. Dþiaugiuosi galëdamas bendrauti su kûrybingais, iðmintingais þmonëmis, mûsø kultûros ðviesuliais. Að neþinau, kiek pats asmeniðkai dalyvauju rinkdamasis tekstus. Atsiranda tekstas, kuris mane palieèia, paveikia tam tikra vibracija.

- Kodël savo albumà pavadinote “Dviejø ðirdþiø iðtikima draugyste”?

- Neþinau. Ið pradþiø ketinau pavadinti “Bûties veidu” pagal J.Meko eilutæ.

- Ar ne todël, kad Jums svarbi draugystë?

- Be abejonës, draugystë labai svarbu.

- Tà parodë Jûsø vakaras.

- Ruoðdamas ðià kompaktinæ plokðtelæ patyriau be galo daug draugystës apraiðkø. Pavyzdþiui, jos virðelá sukûrë M.Malkovas, JAV dirbantis vienoje ið didþiausiø pasaulyje dizaino firmø, jo uþsakovai yra M.Dþeksonas, Oksfordo leidykla ir kt. Jis man tai padarë tik ið draugiðkumo. Draugystë, meilë - be galo svarbûs dalykai.

Galbût tai banalu, sentimentalu ávardyti, bet banalu yra tuomet, kai banalus þmogus. Á ðá draugystës vakarà, manau, sugráðiu, kai man bus sunku. Að maèiau suðildytus þmones. Tad galiu manyti, kad ne veltui laukiau tuos trejus metus. Esu laimingas nusiëmæs nuo savæs nebaigto darbo naðtà.

- Kokie dalykai svarbiausi Jûsø gyvenime?

- Tikëjimas. Ugnelë. Neduok Dieve sulaukti to laiko, kai nieko nebenorësi, kada niekas - nei paukðtis, nei vaikas, nei ðitas nuostabus pasaulis - nebegalës nustebinti. Tikëjimas - pagrindas, be jo nieko nebus.

- Kas yra Jûsø ákvëpimo ðaltinis?

- Ðaltinis gali bûti bet kas. Pavyzdþiui, talentingas, kûrybingas þmogus, bet koks impulsas, eilëraðtis, graþi moteris, geras vynas - absoliuèiai viskas. Kiekvienas kûrëjas turi tikëti, kaþkà teigti: juodà ar baltà, griaunantá ar kuriantá. Kai yra tikëjimas, impulsas gali bûti bet kas.

- Dainuojate apie kitas ðalis: Prancûzijà, Besarabijà, Japonijà. Ar mëgstate keliauti? Kokia Jûsø svajoniø ðalis?

- Turiu daug svajoniø ðaliø. Nebuvau niekur iðvykæs ið Europos.

Neturiu tiek pinigø, kad galëèiau laisvai keliauti. Tikiu, kad ateis tam laikas. Dabar pildosi mano sena svajonë: laimëjau kelionæ á kalnus. Mûsø þemë be galo graþi. Noriu aplankyti Meksikà, Pietø Amerikà, Indijà, Tibetà. Turëèiau pinigø, nieko kita nedaryèiau, tik keliauèiau, kol iðprotëèiau. Tai bûtø mano gyvenimo bûdas.

Nors suprantu, kad problemos nepabëgtø, nes jos - visuomet su mumis.

- Kà Jums davë nepriklausomybë ir laisvë? Turiu omenyje dvasinius dalykus.

- Per daþnai pamirðtame, kas buvo. Tiek daug padaryta. Jau pripratome prie dideliø parduotuviø, sutvarkytø keliø, apðvietimo mieste, kelioniø á Vakarus. Svarbiausias dalykas - tai privati, kûrybinë iniciatyva. Galiu daryti áraðus, apie kuriuos sovietmeèiu net nedrásau svajoti. Mes tikrai turime kuo dþiaugtis, didþiuotis. Ir að tikiu visos ðalies graþia ateitimi, nes yra kûrëjø. Kultûra - be galo svarbi ðaliai, jos iðlikimui. Turime iðmokti bûti patriotai. Ir nebijoti ðito þodþio. Deja, þodþiai “Lietuva”, “laisvë” jau tariami su tam tikru skepsiu, ironija.

- Kur norëtumëte numirti, bûti palaidotas: Lietuvoje ar uþsienyje?

- Þinoma, Lietuvoje. Þmogui svarbu jo ðaknys. Mûsø kraðtas be galo graþus. Esu laimingas, kad èia gyvenu, ir noriu èia numirti.

Jûratë TERLECKAITË

Muzikos barai /41

Junija GALEJEVA

F

estivalis vyksta Latvijos nacionaliniame operos teatre birþelio mënesiais. Rodomi praëjusio sezono pastatymai ir vienas kitas reikðmingesnis repertuaro spektaklis. Pavyzdþiui, pirmajame - 1998 m. festivalyje galima buvo pamatyti “Skrajojantá olandà” (pastatytà 1919 (!) metais), “Nabukà” (1996) ir tris naujausius: “Aidà”, “Alèinà” bei “Don Karlà” (visi pastatyti per pirmuosius ðeðis 1998 m. mënesius).

Antrasis festivalis ið senesniø spektakliø publikai pasiûlë “Liuèijà di Lamermur”, dar kartà buvo parodyta “Aida” ir, þinoma, naujausieji: “Don Þuanas”, “Eugenijus Oneginas” bei “Salomëja”.

2000-aisiais festivalio repertuare - jau ðeðios operos, tarp jø vienintelë ið sezono naujausiø - “Orfëjas ir Euridikë”. Kitos - teatro remonto metu pastatyta ir vëliau pritaikyta suremontuotai scenai “Bohema”, latviø kompozitoriaus Romualdo Kalsono “Sûnus paklydëlis” ir dar kartà “Eugenijus Oneginas”, “Salomëja” ir “Alèina”. Ðiame festivalyje gimë tradicija Latvijos nacionalinio gedulo dienà birþelio 14-àjà - atlikti Verdi Requiem.

2001-ieji - trys nauji pastatymai: “Uþburtoji fleita”, “Sevilijos kirpëjas” ir “Karmen”. Ið anksèiau pastatytø - “Aida”.

Penktasis, ðiø metø, festivalis: nauji “Kaukiø balius” ir “Visos jos tokios”, pusantrø metø nerodyta ir praeità sezonà gràþinta á scenà “Salomëja”, taip pat “Eugenijus Oneginas” bei tradicinis Requiem. Festivalio naujovë - sveèiø spektaklis “María de Buenos Aires”. Nuo ðiol teatras ketina kiekvienais metais kviestis á festivalá uþsienio operos trupæ.

Rygos operos festivalis trunka dvi savaites. Spektakliai rodomi po du kartus: 3-4 vienà savaitæ, kità savaitæ kartojami.

Tai labai patogu Rygos sveèiams: nereikia sëdëti Rygoje visà mënesá tam, kad tik kartà per savaitæ galëtumëte kaþkà pamatyti operoje, arba vaþinëti á Rygà kas savaitæ dël vieno spektaklio. Atvaþiuojate ketvirtadiená, per keturis vakarus pamatote keturis skirtingus (ádomiausius ir naujausius) teatro spektaklius ir pirmadiená jau gráþæ namo einate sau á darbà.

Labai uþsiëmæ branginantys laikà uþsienieèiai paprastai atskrenda èia penktadiená. Trys vakarai, ir namo. Irgi neblogai. Taèiau jei laiko turite á valias ir esate pasiryþæ Rygoje sveèiuotis visà festivalio laikotarpá, neiðsigàskite dël kartojamø spektakliø: antrà kartà pamatysite ir iðgirsite kitus dainininkus.

Muzikos barai /42

Apie Rygos operos festivalá ir Latvijos nacionaliná operos teatrà PIRMASIS VAKARAS: “SALOMËJA” Tiesiog neátikëtina! Maèiau ðá spektaklá praëjusiø metø gruodá, jau tada didþiulá áspûdá padarë pastatymas (reþisierius Gintaras Varnas, scenografas Andris Freibergas, kostiumø dailininkas Juozas Statkevièius; apie tai “Muzikos barai” raðë 1999 gruodá, Nr. 12), orkestras (dirigentas Gintaras Rinkevièius), vaidyba. Bet ðá kartà… Koks vientisumas, ekspresija! Tad kaip galëjau atsisakyti malonumo paimi interviu ið Ievos Kepës, kurios trapià, bet stiprià Salomëjà sunku apibûdinti þodþiais?

- Ieva, kas jums buvo svarbiausia kuriant ðá vaidmená? Kokius tikslus sau këlëte?

- Svarbiausias tikslas - teisingai suprasti Wilde’à ir Straussà. Kad neatsitiktø taip, kad Ieva Kepe scenoje atsidurtø uþ autoriø sumanymo ribø. Nesu tokia geniali kaip jie.

- Kokius etapus buvo sunkiausia áveikti?

- Visi etapai buvo labai sunkûs. Su pirmosiomis kliûtimis susidûriau paëmusi á rankas partitûrà ir pradëjusi mokytis teksto. Strausso muzika skamba puikiai, ji labai graþi ir erotiðka. Taèiau atlikti jà nëra lengva. Neturiu absoliuèios klausos, todël iðmokti ðià partijà man buvo ypaè sunku: sudëtingi akordai, intervalai, dideli ðuoliai ir t.t. Kainavo nemaþai laiko

ir jëgø. Po to prasidëjo repeticijos, taip pat nelengvos. Kaip rasti savyje charakterá, ypaè antroje operos pusëje, kai Salomëja iðprotëja? Atsimenu, praëjus dviem savaitëms nuo repeticijø pradþios, pajutau, kad organizmas ima prieðintis.

Du kartus per dienà repetuoti iðprotëjusá þmogø nëra labai sveika (juokiasi). Pagaliau iðauðo diena, kai atëjusi á repeticijà negalëjau nieko kita, tik bukai þiûrëti á vienà taðkà. Kaip sakoma, “stogas nuvaþiavo”.

- Ar tai padëjo suprasti Salomëjà?

- Visø pirma reikëjo greitai atsikratyti tokios bûsenos (juokiasi). Vis dëlto manau, kad padëjo. Tikriausiai reikëjo pasiekti ðá taðkà, kad vëliau suvaidinèiau tà vaidmená. Ðiandien tai skamba neþmoniðkai, taèiau, patikëkit, sàmoningai nesiekiau tokios situacijos. Tiesiog taip atsitiko savaime.

- Ar dabar, kai scenoje esate Salomëja, ðios beprotybës bûsena jûsø negàsdina? Nebijote, kad galite “neiðeiti” ið vaidmens?

- Ne, að nebijau tokiø dalykø. Esu pakankamai stiprus þmogus. Turbût taip yra visiems aktoriams - kol ieðkai, privalai iðgyventi ávairiausias bûsenas, kuriø galbût vëliau neprireiks. O kai surandi tai, ko reikia, ateina ir techninis aktorinis meistriðkumas, kai privalai iðmokti “ájungti” ir “iðjungti” reikalingà bûsenà tada, kada nori. Teatre esu jau ne vienerius metus, tad tikiuosi, ðito jau iðmokau.

ji veikia, kaip ruoðiasi vakare tapti Salomëja?

- Dienà mëgstu bûti viena, pati su savimi ir bûtinai namie. Dirbu namø ruoðos darbus, nesunkius, kad nepavargèiau fiziðkai. Nemëgstu nei kalbëti telefonu, nei kur nors eiti. Ið esmës atsikëlusi ið ryto jau telkiuosi vaidmeniui. Þinoma, sàmoningai nesëdþiu ir negalvoju apie Salomëjà, visà dienà nerepetuoju. Ateinu á teatrà tris valandas prieð spektaklá ir tada jau kartoju tam tikras vietas. Dienà tiesiog kaupiu energijà.

- Po spektaklio publika iðeina sukrësta. Reikia laiko atitolti nuo spektaklio. Kaip jauèiatës jûs, ar greitai pavyksta atsitraukti nuo Salomëjos?

- Fiziðkai sunku atsitraukti. Psichologiðkai jau iðmokau greit tai padaryti. Man nereikia griebtis alkoholio ar tableèiø, kaip kartais raðoma apie aktorius. Mano mama - pati aktorë - visada sakydavo: “Privalai mokëti iðjungti savyje vaidmená”. Fiziðkai atsipalaiduoti sunkiau. Ilgai negaliu uþmigti. Stengiuosi to nesureikðminti, ramiai nueinu á duðà, po to - namo, po to... gerai prisivalgau.

Nepakartojama Salomëja - Ieva Kepë

- Kokia buvo Salomëjos vieta jûsø repertuare - tiesiog viena ið partijø ar kaþkoks tramplinas?

- Manau, Salomëja apskritai labai skiriasi nuo kitø operos vaidmenø. Prieð tai dainavau Turandot ir Aidà. Turandot irgi “geleþinë moteris”, taèiau vis vien ne Salomëja, kuri reikalauja kur kas daugiau nei kiti vaidmenys. Ir ðokis, ir plastika gana sudëtingi.

- Ar netrukdo vokalui toks dinamiðkas judëjimas scenoje?

- Tai buvo labai sudëtinga. Taèiau reþisierius þinojo, kad nuo vaikystës lankiau dailøjá èiuoþimà, kelerius metus ðokau balete ant ledo, jis þinojo, kad galësiu atlikti Salomëjos ðoká. Taèiau jis niekada kategoriðkai nereikalavo: darysi taip, ir baigta. Mes dirbome kartu, daþnai pati jam sakydavau: èia galëèiau dar daugiau, o kartais sakydavau: ne - per didelë rizika.

- Kiek þinau, jûs ne tik dalyvavote balete ant ledo: buvote solistë, be to, Latvijos dailiojo èiuoþimo èempionë!

- Buvo visko (juokiasi). Ðiuo metu sportinë praeitis labai padeda scenoje: judëjimas man yra natûralus, apie já negalvoju. Lieka laiko pagalvoti ir apie kvëpavimà, ir apie pozicijas, kitus vokalo dalykus. Uþtat statiðki vaidmenys, kai reikia tiesiog stovëti ir dainuoti, man siaubingai sudëtingi. Ið proto kraustausi, kai reikia tiesiog stovëti. Todël labai nemëgstu koncertø.

- Prieð spektaklá tikriausiai negalima sau leisti soèiø pietø?

- Kodël?..

- Tikriausiai todël, kad, kai dainuoju, dainuoju visu kûnu, nemoku dainuoti tik balsu. Man reikia, kad dainavimas persmelktø kiekvienà mano organizmo làstelæ. Tik taip galiu pasakyti klausytojui tai, kà noriu pasakyti savo dainavimu.

Beje, ir kaip klausytojai man labiau patinka dainininkai, kuriø balsas nëra atskirtas nuo kûno. Þinoma, puikios “virðûnës” daro áspûdá, taèiau jei nëra organikos, nejauèiu malonumo. Geriau jau viena kita netiksli nata, taèiau kad bûtø charakteris, visuma.

- Taigi laisvai jaustis scenoje padeda dailusis èiuoþimas. Galbût yra daugiau paslapèiø?

- Baigusi konservatorijà, septynerius metus dirbau operetës teatre. Tai man irgi labai padeda, nes ðis þanras reikalauja ypaè gerø aktoriniø, plastikos gebëjimø.

Ten nepastovësi vienoje vietoje. Tikriausiai padeda ir genai - esu jau treèios kartos aktorë. Spektaklio metu labai svarbu ansamblis, ar visi scenoje mano vienodai, ar jauèia vieni kitus. “Salomëjà” repetavome vienos sudëties, në vienas ið mûsø neturi dubleriø. Vadovaujami jûsø reþisieriaus Gintaro Varno, dirbome pusantro mënesio. Labai daug repetavome, tiesiog keldavomës rytà ir visà dienà gyvenome ðios operos dvasia. Niekada neturëjome konfliktø, nuomoniø ar meniniø poþiûriø susikirtimo. Tai buvo nuostabu.

- Ieva Kepe - spektaklio dienà. Kà

- Galima (juokiasi). Að negaliu nepavalgius. Að apskritai daug valgau, ypaè saldumynø, dël jø esu pamiðusi.

- “Salomëja” - keista opera. Apie kà ji?

- Apie tai, kas amþina. Apie amþinà ðviesos ir meilës sieká.

- Ðikðnosparniai skraido, kraujas persmelkia suknelæ, nuo harmonijø ir melodikos ðiurpas eina per nugarà…

- Þinoma, yra ten ir siaubo, ir patologijos. Visa Salomëjos aplinka, laikas, visuomenë - moraliai degradavæ. O ji, keturiolikos metø paauglë, instinktyviai siekia kaþko ðviesaus. Þinoma, ji nesupranta, kà Jonas Krikðtytojas kalba, ji nesupranta jo þodþiø, taèiau instinktyviai jauèia, kad tame yra kaþkas ðviesaus ir gero. Tai jà labai traukia. Kai ji galvoja apie tai, ji, þinoma, galvoja pagal savo amþiø.

Pavyzdþiui, sako: “Graþus? Ar toks pat graþus kaip ir tu?” Taèiau ji jauèia daugiau, negu gali suprasti. Jauèia ðviesà. Jà smaugia jos aplinka, kuriai ji pati priklauso ir nuo kurios negali pabëgti. Ji stengiasi iðtrûkti, taèiau daro tai savaip - kaip tos paèios sistemos þmogus. Tam tikru metu jà nugali jos egoizmas, net patologija. Bet visa laikà jà traukia ðviesa.

- Nepaisant siaubo, spektaklis spinduliuoja ðviesø ilgesá?

- Norëjome, kad þiûrovai tai pajaustø.

- Yra vaidmenø, kuriø aktoriai laukia visà gyvenimà. Man atrodo, Salo-

Muzikos barai /43

mëja bûtent toks - jûsø vaidmuo.

- Taip, tikriausiai. Nors, labai tikiuosi, ne vienintelis. Nenorëèiau sustoti ties vienu charakteriu. Patinka vaidinti ávairius vaidmenis.

- Kokie charakteriai labiausiai traukia?

- Labiau patinka tragiðki, taèiau ne silpni: ak, ir numirë. Mëgstu tokius kaip Salomëja, stiprius. Taip pat mëgstu komiðkus. Pavyzdþiui, Fraskità mûsø “Karmen” spektaklyje. Patyriau didþiulá malonumà kurdama ðá maþà vaidmená. Be to, Fraskita - pirmasis mano vaidmuo operoje.

- Kokiø vaidmenø tikitës ateityje?

- Dviejø vaidmenø labai norëjau ir, laimei, kaip tik dabar juos ruoðiu. Tai Senta R.Wagnerio “Skrajojanèiame olande”.

Premjera numatoma rugpjûtá. Vis norëjau vaidinti operetëje. Netikëtai buvo nuspræsta statyti “Ðikðnosparná”, ir man pasiûlë Rozalindos vaidmená. Taigi mano artimiausios svajonës pildosi.

- Klausausi jûsø balso ir niekaip negaliu patikëti, kad kalbuosi su Salomëjos atlikëja. Kokia gi ið tiesø yra Ieva Kepe?

- Esu labai linksma, mëgstu juoktis.

Turiu draugø, labai daug paþástamø.

Mëgstu dþiaugsmà. Man nepatinka, kai þmonës visur mato tik tai, kas blogai. Visada stengiuosi áþvelgti teigiamø dalykø...

Labai mëgstu miegoti. Mëgstu valgyti saldumynus. Mëgstu vairuoti.

- Tikriausiai labai greitai?

- Saikingai, juk jau ne aðtuoniolikos metø.

- O scenoje ar mëgstate rizikà?

- Ne, ir scenoje “vairuoju su galva”, nerizikuoju. Viskas apgalvota, apskaièiuota. Patirtis ir technika leidþia vengti rizikos. Man visi sako: “Kaip tu ten bëgioji po tà besisukanèià lëkðtæ “Salomëjoje?” Taèiau ten labai tiksliai viskas apskaièiuota, kiek centimetrø nuo kraðto ir t.t. Visa tai að gerai þinau. Tik atrodo, kad neþiûriu po kojomis, kad þiûriu, sakykim, á virðø, taèiau að puikiai matau, kur statau kojas. Viskas surepetuota labai tiksliai. Manau, profesionaliame mene rizikos scenoje neturëtø bûti.

- Vokalo poþiûriu taip pat?

- Taip, vokale taip pat. Nieko nauja, kas staiga ðauna á galvà, að nedarau. Manau, viskas turi bûti ið anksto iðmokta, surepetuota.

- Þinau, kad mokotës…

- Vokalistai mokosi visà gyvenimà.

Atsimenu, mama, jau bûdama penkiasdeðimties, vis vaikðèiodavo pas pedagogà. Geras pedagogas visada ras kà nors, ko pats negali pastebëti. Mûsø teatras kvieèiasi pedagogø arba mus siunèia pas

Muzikos barai /44

juos. Anksèiau ketverius metus vaþinëdavau pas Irinà Gavriloviè á Austrijà. Taèiau tai gana toli, pedagogas turi bûti ðalia. Dabar jau pusæ metø mokausi pas mûsø pedagogæ - Anekæ Garanèi.

- Ar jûsø Salomëja keièiasi? Spektaklis jau eina keletà metø...

- Procesas nuolat tæsiasi. Kiekviename spektaklyje jauèiu kaþkà nauja, atsiranda naujø pojûèiø. Daug davë tai, kad dainuoju Salomëjà ne tik Rygoje, bet ir Taline. Visai kitokiame pastatyme. Tai padeda matyti dar daugiau vaidmens niuansø.

- Aèiû uþ pokalbá ir nuostabià Salomëjà. Duok Dieve jai ilgo ir sëkmingo gyvenimo.

ANTRASIS VAKARAS: “VISOS JOS TOKIOS” Veiksmas perkeltas á ðiuolaikiná koledþà. Stilistiðkai - serialo “Draugai” kopija. (Reþisierius Kasperas Holtenas, scenografija Marie í Dali, kostiumai Stines Martinsen.) Þaislinës dekoracijos, atkurianèios realistinius vaizdus: studenèiø kambarys su virtuve, koledþo klasë, “Macdonald” restoranas, diskoteka, tualetas… Lyg tyèia truputi trivialu, naivo-

ka, ðiek tiek iðdykëliðka. Kaip garsieji Mozarto laiðkeliai pusseserei. Vientisas stilius, logiðka forma. Pigu? Galbût, bet, mano nuomone, muzikai neprieðtarauja. Ji skamba. Orkestras, vakar toks galingas ir ekspresionistiðkai pavergiantis spalvomis bei dinamikos amplitude, ðá vakarà (dirigentas Zbignewas Graca) ðvelnus, aksominis, paryðkinantis kiekvienos frazës grakðtumà. Scenoje jaunimas. Ðiaip vokalà reikëtø dar tobulinti, ypaè vyrams.

Iðsiskiria Evita Zâlîte (Despina). O spektaklis po “Salomëjos” katarsio - stiklinë kokakolos. Kas sako, kad kokakola nekokybiðkas produktas?

TREÈIASIS VAKARAS: “EUGENIJUS ONEGINAS” Labai daug ironijos (reþisierius Vieturas Kairiðas, scenografë Ieva Jurjâne, kostiumø dailininkë Veèella Varslavâne). Ne, ne muzikoje. Muzika ta pati. Atliekama lyriðkai, bet be patoso (dirigentas Aleksandras Titovas). Nors nei èaikovskiðkas patosas, nei rusiðkos emocinës platumos tam, kas vyksta scenoje, netiktø. Ironizuojama, parodijuojama: milþiniðki samovarai, klouniðki chorai. Ironiðkai pateikiamas ir Olgos bei Lenskio romanas. Yra ir

emociðkai taikliø scenø: pavyzdþiui, Trikë kupletai, kai scenoje rodomi triukai judantis stalas, ið grindø “iðauganti” kolona ir t.t. Arba dramatiðka dvikovos scena, vykstanti lyg ant tilto, lyg ant stogo, þodþiu, kaþkur tarp dangaus ir þemës, taip pat - ironiðkai iðkilminga polonezo choreografija. Apskritai pokyliø scenø energetika labai veiksminga. Ðiais momentais muzika iðties skambëjo vizualiai.

O, pavyzdþiui, paskutinis Onegino ir Tatjanos dialogas tradicine statika visai iðkrinta ið bendro sceninio sprendimo. Charakteriai vientisi, truputá trafaretiðki.

Nors galbût taip ir turi bûti ðios ironijos fone? Kaþko turbût nesupratau. Keista

formos dramaturgija. Mano manymu, ir stilius nëra vientisas. Nors visai neprailgo. Labai jau daug reþisûriniø idëjø. Vaidina gerai. Dainuoja prasèiau.

KETVIRTASIS VAKARAS: “KAUKIØ BALIUS” Rygos teatro fenomenas - spektakliai ir po pusës metø, ir po ketveriø (“Salomëja”) tik gerëja. O gal taip ir turi bûti? Ðá vakarà - puikus solistø ansamblis: Viktoras Afanasenko (Gustavas III), Elena Zelenskaja (Amelija), Dainius Stumbras (Renatas), Irina Dolþenko (Ulrika), Kristîne Gailîte (Oskaras). Malonumas klausytis.

Kitame numeryje plaèiau skaitykite Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro naujausios premjero s G . Ve rd i “ K a u k i ø baliaus” recenzijà. Visø kritikø vienbalsiai liaupsinamo spektaklio dirigentas Gintaras Rinkevièius, reþisierius - Gintaras Varnas.

Taigi dar kartà R ygà “sujudino” Lietuvos menininkø desantas.

Septyniø skraisèiø ðokis ið R.Strausso operos “Salomëja” Kontraversiðkas danø reþisieriaus pastatymas W.A.Mozarto “Visos jos tokios”.

Reþisierius Kasperas Holtenas, scenografija Marie í Dali, kostiumai Stines Martinsen. Þaislinës dekoracijos, atkurianèios realistinius vaizdus: studenèiø kambarys su virtuve, koledþo klasë, “Macdonald” restoranas, diskoteka, tualetas…

P.Èaikovskis. “Eugenijus Oneginas”. Scenos ið II veiksmo. Reþisierius Vieturas Kairiðas, scenografë Ieva Jurjâne, kostiumø dailininkë Veèella Varslavâne

Muzikos barai /45

FESTIVALYJE SUSITIKAU SU KOLEGOMIS IÐ KITØ ÐALIØ. PAPRAÐIAU PASIDALYTI SAVO ÁSPÛDÞIAIS. Jakobas Wivelas, muzikos þurnalistas, “Free-lance på Dagbladet B¸rsen”, Kopenhaga, Danija: “Esu girdëjæs apie puikø Latvijos nacionalinio operos teatro lygá anksèiau, taèiau atvykau èia pirmà kartà, tad tikrai neþinojau, kas manæs laukia. Noriu pasakyti, kad ið tikrøjø esu suþavëtas. Pamaèiau tris visiðkai skirtingus tiek muzikos, tiek pastatymø poþiûriu spektaklius. Þinoma, visada galima rasti kà kritikuoti, taèiau nesu kritikas ir to nedarysiu. O apibendrindamas pasakyèiau, kad visi spektakliai buvo labai ádomûs. Be abejo, su Kaspero Holteno (operos “Visos jos tokios” reþisierius. - J.G. ) darbais esu susipaþinæs. Keista, kad ðá kartà man maþiausiai patiko bûtent jo spektaklis. Vakar “Onegine” patiko Lenskis (Aleksandras Antonenko. - J.G. ). O geriausias spektaklis ið ðiø trijø, mano nuomone, yra “Kaukiø balius”. Áspûdingiausias ir profesionaliausiai pastatytas bei atliktas”.

Ulrikas Coldas - muzikos kritikas, operos apþvalgininkas, “Dagbladet B¸rsen”, Kopenhaga, Danija: “Man labai patiko tai, kà pamaèiau Rygos operoje. Nesitikëjau patirti tokio didelio malonumo. Labai aukðtas lygis. Ypaè vakar - “Onegine” ir ðá vakarà - “Kaukiø baliuje”. (U.Coldas nebuvo matæs “Salomëjos”.

- J.G. ). Taip pat áspûdingas Mozarto “Visos jos tokios” spektaklis, pastatytas danø reþisieriaus Kaspero Holteno, kuris, beje, ðiuo metu yra Kopenhagos operos teatro direktorius. Ðis reþisierius reikalauja nemaþai keistø dalykø ið dainininkø, kartais galima buvo jausti, kad dainininkai atrodë ðiek tiek sutrikæ - daryti tai, kà reikalauja Mozartas, ar tai, ko nori Holtenas. Taèiau visi dainininkai puikiai susidorojo su savo uþdaviniais. Pastatymas, mano nuomone, labai ádomus. Ðis genialus reþisierius, kad ir kà statytø, visada randa naujà prizmæ, pro kurià galima þvelgti á kûriná. Jis labai jaunas, jo pastatymuose visada daug erotikos. Manau, kad visi reþisieriai, kuriø darbus pamaèiau èia, Rygoje, nebijo eksperimentø. Ir tai teisinga. Nors, þinoma, ne visada eksperimentai pasiteisina, taèiau to negali pasakyti apie Kasperà Holtenà. Gráþtant prie festivalio, noriu pasakyti, kad esu suþavëtas, kaip per labai trumpà laikotarpá - vos per kelerius metus - teatras pasiekë toká aukðtà lygá. Jie turi puikø ansamblá, sugeba pasikviesti puikiø atlikëjø, netgi turi þvaigþdþiø. Akivaizdu, kad visi dirba kartu kaip labai tvirtai “suræstas” ansamblis. Tai nuostabu. Daugiau nei nuostabu. Komandos dvasia, kuri gyvuoja Rygos teatre, kurià jauti kiekviename spektaklyje, áspûdin-

Muzikos barai /46

ga. Tuo ðis teatras iðsiskiria ir pranoksta daugelá Europos teatrø. Þinoma, orkestras galëtø bûti ðiek tiek didesnis. Praverstø didesnë styginiø grupë ir dar keletas smulkmenø, kurios, taèiau, nëra labai svarbios. Reikia paþymëti, kad teatras turi labai gerà chorà, kuris, beje, ne tik dainuoja, bet ir labai elegantiðkai ðoka. Tai irgi nuostabu.

Taigi esu ið tikrøjø suþavëtas”.

Tiina Mattisen, muzikos kritikë, “Cultural Weekly SIRP”, Talinas, Estija: “Atsimenu, kadaise Ryga buvo laikoma Baltijos sostine. Mes Taline, kaip ir tikriausiai jûs Vilniuje, nelabai su tuo sutikdavome. Taèiau patinka tai mums ar ne, privalome pripaþinti, kad ðiuo metu Ryga yra Baltijos ðaliø operos sostinë. Tok i à j à d a ro d a u g e l i s k o m p o n e n t ø . P i rmiausia materialinë bazë, kurià latviai sugebëjo sukurti: geras pastatas, vis gerëjanèios darbo sàlygos, techninë áranga ir kt. Be to, latviams uþtenka meniniø gebëjimø, idëjø, kad sukurtø gerà teatrà. Muzikos lygis labai aukðtas. Labai geras choras, geras orkestras, daug gerø solistø. Èia kvieèiami labai geri reþisieriai ir labai geri solistai ið uþsienio.

Anksèiau teko ne kartà bûti Rygos operoje, jos solistai nuolat kvieèiami á Talinà, todël atvaþiuodama èia ðá kartà ið anksto þinojau, koks yra muzikos lygis.

Tad dideliø atradimø per ðiuos keturis vakarus nepatyriau: Ieva Kepe dainuoja Salomëjà ir pas mus, Samsonas Izjumovas, kuris atliko Onegino partijà, mums taip pat gerai paþástamas, teko girdëti ir kitus. Ðá kartà mane labiau domino patys pastatymai. Labai ádomu buvo matyti, kaip dràsiai teatras ieðko naujo poþiûrio á senas, gerai þinomas operas. Tai ne visada pasiseka. Pavyzdþiui, “Onegino” pastatymas manæs neátikino. Atrodo, dramos reþisierius (V.Kairiðas. - J.G. ) nepasitiki muzika, áveda antrà, treèià planà, lyg manydamas, kad Èaikovskio muzika pernelyg vienaplanë ar pernelyg sentimentali nûdienai. Taèiau “Visos jos tokios”, kur veiksmas perkeltas á koledþà, mane átikino: mano manymu, tai vientisas spektaklis, kur muzika ir tai, kà matome scenoje, atitinka vienas kità. Patiko “Salomëja”. “Kaukiø balius” taip pat, nors ne su viskuo sutinku. Pavyzdþiui, nepatiko kai kurie simboliai: man nereikia invalido veþimëlio, kad suprasèiau, jog pranaðystë iðsipildys, tai man pakuþdës pati opera; taip pat nesupratau, kam buvo reikalinga antklodë… Þinoma, jei reþisierius nori, jis gali tai daryti. Ðiaip ar taip, net tie momentai, su kuriais nesutikau, man netrukdë, nes tai neprieðtaravo muzikai. Muzika operoje daug kà gelbsti. Be to, “Kaukiø baliaus” statytojams pavyko vesti kulminacijos link: spektaklis su kiekvienu paveikslu vis ádomes-

nis. Apibendrindama visus keturis vakarus, norëèiau pasakyti, jog man labai malonu, kad teatras iðgyvena pakilimà. Jie turi visas galimybes ir kartu moka tas galimybes realizuoti. Juk ne visada tai sutampa. Galima bet kam duoti gerà pastatà, taèiau tai nereiðkia, kad ðiame pastate bus kuriamas menas”.

Tony Lundman, muzikos kritikas, “Svenska Dagbladet”, Stokholmas, Ðvedija: “Labai nustebau, kad ið trijø spektakliø, kuriuos maèiau (“Visos jos tokios”, “Eugenijus Oneginas” ir “Kaukiø balius”.

- J.G. ), silpniausias buvo “Visos jos tokios”, nors já statë talentingas danø reþisierius Kasperas Holtenas. Sumanymas perkelti veiksmà á mûsø dienas, kai susidaro áspûdis, jog visi veikëjai atëjo á scenà tiesiai ið Rygos gatviø, sukëlë dviprasmiðkà efektà - atrodo, jog siekiama realizmo. Atlikimui trûksta humoro, lengvumo ir ironijos, kuriø, mano nuomone, reikalauja kûrinys (tà patá norëtøsi pasakyti ir apie orkestrà, kurio klavesino ir violonèelës continuo buvo silpnas ir nelabai iðradingas). Nepakankamai aukðto lygio ir pagrindiniø dainininkø vyrø vokalas. Tuo tarpu “Eugenijus Oneginas”, nors maþiau eksperimentiðkas, labiau tradicinis pastatymas, mano nuomone, buvo labiau vykæs ir, atrodo, visas ansamblis puikiai ir patogiai jame jauèiasi. Tà vakarà nustebino orkestro klaidos (dirigavo Aleksandras Titovas. - J.G. ), pavyzdþiui, “neðvarûs” puèiamieji ir vietomis nelabai tikslus violonèelës solo, taèiau apskritai muzikantai grojo ir dainavo puikiai. O “Kaukiø baliuje”, mano nuomone, orkestras buvo nepriekaiðtingas (dirigavo Gintaras Rinkevièius. - J.G.), vietomis ekspresija atrodë beveik agresyvi, taèiau manau, Verdi interpretacijai tai bûtina. Norëèiau paminëti ir labai ádomià bei iðradingà ðio spektaklio scen o g r a f i j à ( s c e n o g r a f a s A n d r i s F re i b e rgas. - J.G. ). Didþiausià áspûdá per ðiuos tris vakarus paliko K.Gailîte “Kaukiø baliuje” - neeilinë dainininkë: ðvarus kaip kriðtolas ir nepaprastai lengvas, be jokiø pastangø, dainavimas pribloðkë. Jos balsas - iðties nuostabus instrumentas, ji galëtø bûti geriausia bet kurio operos teatro solistë. Pasaulinis lygis.

Tai pirmoji mano vieðnagë Rygoje. Vykdamas èia, neþinojau, ko tikëtis. Iðvaþiuoju kupinas puikiø áspûdþiø, kuriuos paliko miestas, teatras ir, þinoma, festivalis.

Beje, pats Latvijos operos teatras taip pat þavingas. Ðiek tiek triukðminga ventiliacija, taèiau pastatas iðties labai graþus, puikiai dera prie Rygos architektûros. Yra kuo didþiuotis. Be to, teatre puikiai tvarkomasi. Tikiuosi ateityje dar kartà èia atvaþiuoti”.

KAS PATINKA VIENIEMS KRITIKAMS, NEPATINKA KITIEMS. DËL SKONIO, KAIP SAKOMA, NESIGINÈIJAMA. TAÈIAU VISI JIE VIENU BALSU TEIGIA: “GERAS TEATRAS, AUKÐTAS LYGIS, ÁDOMÛS SPEKTAKLIAI”. KAIP TO PASIEKTI? ÞURNALO SKAITYTOJAMS PATEIKIAME IÐSAMØ POKALBÁ SU LATVIJOS NACIONALINIO OPEROS TEATRO DIREKTORIUMI ANDREJU ÞAGARU. - Operos teatras. Kas tai - valstybës iðlaikoma þmoniø, turinèiø menininko diplomus, prieglauda, neduodanti pelno pramogø verslo ámonë, pamiðëliø ir idealistø bendrija ar dar kas nors?

- Nuo tarybiniø laikø pas mus dar gyvuoja keista nuomonë, kad teatras - tai ðventykla. “Einu á operà - einu á ðventyklà”. Galbût ðiurkðèiai nuskambës, taèiau ðeðeriø metø vadovavimo patirtis man leidþia tvirtinti, kad operos teatras yra ámonë, gamykla, kurioje turi bûti gaminamas aukðtos kokybës meninis produktas. Tapyboje ar dramos teatre ne visada gali nuspræsti, kas yra profesionalu, o kas - ne. Daug kas tiesiog patinka arba nepatinka, daþnai vertinimà lemia skonis. Bûna, kad labai talentingas þmogus, niekada nesimokæs vaidybos, puikiai vaidina.

Mëgëjø teatras taip pat kartais sukuria gerø spektakliø, kuriuose profesionalumo lygis nëra aukðtas, bet kurie pranoksta kitais dalykais. Taèiau muzika, operos menas turi labai grieþtus kokybës, profesionalumo kanonus. Todël operos teatre pagal ðiuos kanonus turi bûti “gaminamas” puikios kokybës produktas - geri spektakliai.

- Ðeðeri metai - ganëtinai didelis laikotarpis. Ar nesutiktume pasidalyti patirtimi, nuo ko prasideda teatro “prikëlimo” darbai?

- Sunku mokyti, taèiau apibendrinti savo patirtá galëèiau. Svarbiausias ir pirmiausias þingsnis - sukurti komandà. Maþai, jei þmonës tik mëgsta savo darbà,

operà. Sako: “Negaliu be operos gyventi”. Labai gerai, taèiau to neuþtenka, kad pateiktø kokybiðkà produktà. Teatre turi dainuoti ir vaidinti geriausi muzikantai, geriausi, kokie ðiuo metu yra ðalyje. Todël pradþioje reikia rasti talentingà profesionalø dirigentà, kuris, be to, bûtø ir stipri asmenybë. Ieðkojau ne tik Lietuvoje, bet ir kitose artimose ðalyse, taèiau Gintaras Rinkevièius pagal visas savybes, profesionalumà, populiarumà geriausiai atitiko mûsø reikalavimus. Kartais vyriausiàjá dirigentà reikia imti ið kitos ðalies. Pasaulio praktikoje labai daþnai taip daroma. Dirigentui, kuris uþaugo kitur, paprasèiau bûti objektyviam. Per perklausas, konkursus, kuriant orkestrà jam netrukdys jokie paðaliniai - giminystës ar bièiulystës - motyvai. Kai radome dirigentà, prasidëjo grieþta muzikantø atranka.

Tai labai svarbu. Reikia kovoti, kad á orkestrà “gautum” tik geriausius ðalies muzikantus. Atranka - labai rimtas ir nuoseklus darbas. Per vienà dienà gero orkestro nesukursi. Konkurso bûdu mes priimame, þiûrime ir, jei lûkesèiai nepateisinami, atleidþiame, ieðkome naujø. Tik nereikia gailëti. Scenos menas - þiaurus dalykas. Negalima, neturi teisës gailëti. Deja. Þiûrovas, kuris moka pinigus, nenori girdëti ir matyti vidutiniðko meno. O norint pateikti þiûrovui gerà kokybæ, reikia labai profesionaliø þmoniø. Taigi pirmasis þingsnis - stipri dirigento asmenybë, turinti brandþius meninius principus ir reikalavimus. Toliau - orkestro reorganizavimas. Tuo pat metu reikia stiprinti, kurti dainininkø ansamblá. Esu absoliutus prieðininkas tos nuostatos, kad jauni dainininkai turi laukti eilëje, kol “metrai” - primadonos ir premjerai - baigs karjerà ir iðeis ið teatro. Jei jauni dainininkai turi visus profesionalius duomenis ir talentà, jie privalo dainuoti pagrindines partijas.

Jau paèioje pradþioje mes ávedëme jaunus dainininkus á spektaklius, davëme jiems pagrindinius vaidmenis. Þinoma, balsus, kuriø neturëjome, kviesdavome ið kitur, daug dirbome ir su Lietuva. Esu labai dëkingas Irenai Milkevièiûtei (kurià labai vertinu kaip dainininkæ, be to, ji nuostabus þmogus), daug dirbusiai pas mus tuo laikotarpiu, kai dar neturëjome savo dramatiniø sopranø. Dabar jau turime savø jaunø dainininkiø. Taip pat noriu padëkoti Vladimirui Prudnikovui, Jevgenijui Vasilevskiui, kitiems jûsø dainininkams.

Atëjæs á teatrà iðkart sukûriau Rinkodaros skyriø (ne formalø, bet rimtà), Ryðiø su uþsieniu skyriø ir Plëtros skyriø kurti naujai metodikai, naujai sistemai, iðmanyti pasaulio kultûros tendencijoms ir kt. Visus tuos metus daug mokëmës. Tai

Muzikos barai /47

dar vienas labai svarbus momentas - turime mokytis. Paþiûrëkite, ir Lietuvoje, ir Latvijoje padaryta didelë paþanga ávairiose srityse. Juk per tuos deðimt metø mes vis mokëmës. Paþiûrëkite, kaip pasikeitë Ryga, kaip pasikeitë Vilnius. Dirbant operos vadybos darbà, taip pat reikia mokytis. Juk, pavyzdþiui, parduotuvës ar gatvës pasikeitë! Opera taip pat turi keistis.

Esu labai smalsus, labai mëgstu mokytis, verèiu tai daryti ir savo komandà.

Stengiamës imti gerus pavyzdþius ið Europos teatrø. Kad nuolat palaikytume santykius, galëtume uþmegzti dalykinius ryðius, ástojome á tarptautinæ operos organizacijà. Èia visø pirma reikia sukurti savo teatro, kaip rimto ir stipraus kolektyvo, “prekës þenklà”. O toliau - kurti ryðius su pasaulio teatrais, nuolat keistis informacija. Du kartus per metus vyksta susitikimai, ten taip pat daug ko iðmokstame. Be to, mûsø rëmëjas - didþiausia ðalyje alaus bendrovë “Aldaris” - apie 60 000 doleriø per metus skiria mums mokytis. Dalis ðios sumos skiriama lavinti meniniams teatro dalykams, kita - plëtoti administraciniams gebëjimams. Dainininkams organizuojama daug meistriðkumo kursø, kvieèiame pedagogus á Rygà, taip pat siunèiame dainininkus á meistriðkumo kursus kitose Europos ðalyse. Net labai uþimti repertuariniuose spektakliuose solistai taip pat visà laikà privalo mokytis. Teatre sukûrëme nedidelæ studijà, kur dirba geriausi Latvijos pedagogai, jau sulaukëme gerø rezultatø - per pastaruosius dvejus metus atsirado daug jaunø dainininkø. O teatro vadovybë mokosi naujø meno vadybos sistemø. Labai daug davë 7 seminarø ciklas, kurá vedë olandø specialistai. Mokytis reikia nuolat.

- Remiantis statistikos duomenimis, per ðeðerius metus padaugëjo teatro þiûrovø. Kokià publikà norite matyti teatre?

- Kuo ávairesnæ. Atëjæs á teatrà supratau, kad noriu uþkrësti visuomenæ, “uþnuodyti” jà opera ir baletu. Kad opera þmonëms taptø narkotiku. Kad þmonës eitø á teatrà ne dël prestiþo. Taip, mûsø teatras - prestiþinis: graþus pastatas, á kurá ateinama pasipuoðus. Taèiau dël prestiþo, tik tam, kad uþsivilktø graþià suknelæ ar graþø kostiumà, þmonës ateina á teatrà tik kartà, gal du kartus per metus.

Að norëjau, kad jiems eiti á teatrà ir þiûrëti bei klausytis taptø bûtina, kad juos èia nuolat trauktø. O tai galima pasiekti tik siûlant kokybiðkà prekæ. Neturime teisës palikti nepatenkinto kokybe nei pensininko, sumokëjusio 5-6 dolerius, nei uþsienieèio sveèio, kuris sumokëjo galbût 50

Muzikos barai /48

doleriø. Nepatiks kokybë - daugiau nebeateis, prarasime þiûrovà! Papasakos, kad mûsø lygis prastas, draugams, ir jie taip pat neis á teatrà. O jeigu prekë kokybiðka - atvirkðèiai. Visus tuos metus stengëmës padidinti publikos spektrà. Nuo jaunimo iki pagyvenusiø þmoniø. Labai daug dirbame rinkodaros srityje, stengdamiesi prisivilioti ir naujø profesionalø, tø, kurie sëkmingai realizuoja savo profesionalumà ne tik versle. Dabar, prabëgus ðeðeriems metams, labai dþiaugiamës, kad mûsø publika iðaugo, tapo ávairesnë.

1996-aisiais teatro lankomumas buvo 63 procentai, ðiandien - jau 83 procentai. Tai vidurkis. Þinoma, turime labai daug spektakliø, á kuriuos þmonës plûsta, taèiau repertuare yra ir senø tradiciniø spektakliø, maþiau lankomø, bet mes jø nenorime atsisakyti, nes jie vertingi kultûros poþiûriu. O pelnas, gautas uþ parduotus bilietus, iðaugo 2,5 karto. Prieð ðeðerius metus kasa surinkdavo apie 0,5 mln. doleriø per metus, o dabar - 1,5 mln. doleriø.

- Valstybë taip pat nemaþai remia Latvijos operà.

- Vilniaus opera visada gaudavo didesnæ valstybës paramà. Pradþioje trejus metus valstybë skirdavo milijonà doleriø.

Tuo tarpu pas jus paramà seniai sudarë trys milijonai. Vis stebëdavausi, kaip gali bûti: turi tris milijonus ir negali pateikti gero meno! Tik 1999 m. mus pradëjo normaliai finansuoti: 1996-aisiais turëjome milijonà, po trejø metø pasiekëme, kad mums skirtø 2,5 mln. Ðiuo metu mûsø valstybës finansavimà sudaro apie 2,7 mln. doleriø. O pelnas, kaip minëjau, 1,5 mln. doleriø.

- Kaip pavyksta átikinate vyriausybæ didinti jums skiriamas lëðas?

- Pirmiausia produkto kokybe. Kokybiðkais spektakliais. Mes juk ne masinë subkultûra. Mes - valstybës kultûros veidas. Kaip kultûros pasiuntiniai visà laikà vykstame á gastroles. Baletas jau pasiekë tokias ðalis kaip Makao, Kinija. Opera buvo Taivane, dabar “Eugenijø Oneginà” veðime á Honkongà. Taigi pasiekëme Azijà. O Europoje nuolat gastroliuojame.

Kiekvienais metais vaþiuojame á “Albert Hall”, vykstame á Olandijà, Ðvedijà. Mus puikiai vertina uþsienio spauda. Be to, nuolat kvieèiame uþsienio þurnalistus á vasaros festivalius, vëliau rimtoje uþsienio spaudoje pasirodo recenzijø - visa tai juk ðlovina ne tik Latvijos operà, bet ir visà Latvijos kultûrà. Atliekame labai kilnià kultûros misijà - ðiuo argumentu galima árodyti deputatams parlamente, kad mus reikia palaikyti. Þinoma, ið karto nieko negausite. Reikia nuolat dirbti, “laðinës” metodu. Negalima agresyviai kaþ-

ko reikalauti. Pirmaisiais metais buvo labai sunku: kûrëme gerus spektaklius, bet mûsø niekas nepalaikydavo. Nuolatos keitësi ministrai: per ketverius metus - keturi ministrai! Ir kiekvienas turëjo savo prioritetø kultûros srityje. Dabar jau keletà metu mus labai palaiko Karina Pçtersone. Tai jos rûpesèiu mums padidintas finansavimas, jos dëka tada sumokëjome skolas. Esu labai dëkingas miesto valdþiai uþ naujàjá pastatà. (Praëjusá sezonà pradëjo veikti naujas modernus penkiø aukðtø teatro priestatas, turintis puikiai árengtà kamerinæ 350 vietø þiûrovø salæ. Naujojo pastato atidarymo proga apie aðtuonis tûkstanèius lankytojø galëjo susipaþinti su pastato áranga, pasiklausyti koncertø, paþvelgti á uþkulisius. - J.G.). Esu labai patenkintas naujàja scena. Dþiaugiuosi, kad pavyko gauti dar 1,5 mln. doleriø apðvietimui, techninei orkestro loþës, lifto, scenos ir kt. árangai. Teatro kultûros standartai atsispindi koridoriuose, biuruose, uþkulisiuose, techninëje árangoje. Stengiamës, kad tie standartai bûtø aukðti.

- Jûsø teatras gastroliuoja po visà pasaulá, o á Lietuvà pirmà kartà atvykote tik ðiemet. Kodël?

- Labai dþiaugiuosi, kad pagaliau atvykome. Prieð porà metø kalbëjomës su Lietuvos operos teatro vadovais, susitarëme keistis spektakliais. Deja, kai jau reikëjo realizuoti ðiuos sumanymus, buvo apskaièiuotas biudþetas - vienodas abiem pusëms, - Lietuvos operos vadovai staiga atsisakë. Neþinau kodël. Að daugiau ir nesiûliau, tuo labiau kad tuo metu turëjome daug kitø pasiûlymø. Bet neslëpsiu, buvo liûdna. Su Gintautu Këviðu jau seniai kalbame apie bendradarbiavimo galimybes. Jis labai norëjo atveþti á Vilniø “Aidà”, taèiau dël techniniø prieþasèiø (kol kas labai sudëtingos spektaklio scenografijos neámanoma perkelti ið vienos scenos á kità) nepavyko to padaryti. Taèiau “Aidà” kartu su “Alèina” mes vis vien ketiname parodyti Maskvoje, Didþiajame teatre, taigi paruoðime “iðvaþiuojamàjá” spektaklio variantà ir, manau, jei Vilnius norës, ateityje galësime já atveþti ir pas jus. Labai to norëèiau, nes, mano nuomone, “Aida” - tai mûsø teatro vizitinë kortelë. O jei Këviðas taps Lietuvos operos ir baleto teatro direktoriumi (pokalbis vyko 2002 m. birþelio 7 d. J.G.), statysime bendrus spektaklius. Pasaulyje tai populiari praktika. Jei, pavyzdþiui, Ispanija ir Danija - tokios tolimos ðalys, skirtingos pagal tradicijas ir kultûrà - stato bendrus spektaklius, kodël mes negalime padalyti iðlaidø ir pastatyti vieno bendro spektaklio per metus? O sutaupytø pinigø kiekvienai ðaliai uþtektø dar

po vienà spektaklá pastatyti. Tai labai apsimoka.

- Minëjote, kad opera taip pat privalo keistis. Kokie gi ðiuolaikiniai reikalavimai operai?

- Operos spektaklis turi bûti geras dramos menas. Nesu ðalininkas tokiø spektakliø (kurie, beje, bûna labai garsiuose pasaulio teatruose), kai scenoje pasirodo viena dvi garsios þvaigþdës, uþgoþianèios viskà aplinkui. Manau, tai nevykæs spektaklis. Pavyzdþiui, “Covent Garden” teatre pasitaiko spektakliø, kuriuose nuostabus tenoras, pasaulinë þvaigþdë, tesirûpina savo nuostabiomis “virðûnëmis”, o vargðas sopranas priverstas bergþdþiai sukiotis aplink tenorà ir stengtis vienokiu ar kitokiu bûdu priversti já paþvelgti á save. Labai daug tokiø pavyzdþiø. Manau, ðiuolaikiniam þiûrovui jau reikia ne tik gero muzikos meno, bet ir gero dramos meno - gero spektaklio, gero teatro. Mes to siekiame. Þinoma, visuomet rizikinga statyti dràsius spektaklius, atsisakyti tradicijos visada iððûkis. Kur kas lengviau pastatyti tarpiná variantà: nelabai dràsø, bet ir ne pigø. Tuomet átiksi visiems - ir konservatoriams, ir radikalams. Tai visada lengviau. Bet kartà per du sezonus mes iðdrástame labai rizikuoti. Pavyzdþiui, “Uþburtoji fleita” - labai dràsus ir ginèytinas spektaklis. Tuo tarpu “Aida” ar “Nabukas” - visiems patinka, nes nëra nei labai dràsûs, nei tradiciniai.

- Kam tuomet rizikuoti, gal verèiau statyti tik tokius, kurie visiems patinka?

- Manau, reikia þvelgti strategiðkai, kaip atrodo sezonas. 2001-øjø sezonas sutapo su Rygos 800 jubiliejaus minëjimu.

Ryga mënesiui virto Europos kultûros sostine, todël leidome sau pastatyti dràsiø spektakliø. Nusprendëme eidami á XXI ðimtmetá tapti labai ðiuolaikiðki, padaryti taip, kaip to reikalauja naujausi ðiuolaikinio meno vëjai Europoje. Taèiau ið esmës repertuare vis dëlto turi bûti balansas. Ir ðtai ðá sezonà pastatëme “Kaukiø baliø” - ne itin modernø, bet ir ne visai tradiciná, ir kartu gana dràsø “Visos jos tokios”.

- Minëjote, kad didelës lëðos skiriamos studijoms. Betgi yra lengvesnis kelias - ar neapsimokëtø uþ tuos pinigus, nelaukiant, kol savi dainininkai iðtobulës, verèiau pakviesti vienà kità tarptautinæ þvaigþdæ ir, padidinus bilietø kainas, surengti vienà kità anðlagà?

- Mes - ne þvaigþdþiø teatras. Nei Caballé, nei Carreraso, nei kitø panaðiø mes nekvieèiame. Geriau jau iðnuomoti salæ kokiems nors komerciniams renginiams.

Teatre labai svarbi ansamblio kultûra -

bendras ansamblio lygis. Svarbu, kad ir antrus vaidmenis atliktø taip pat geri dainininkai. Kai kvieèiame dainininkus ið uþsienio, ieðkome stipriø, ryðkiø menininkø. Þinoma, svarbu, kad dainininkas vaidmená, á kurá yra kvieèiamas, jau bûtø atlikæs aukðèiausios “A” kategorijos teatruose “Metropolitan Opera”, “Covent Garden” ir kt. Taèiau nebûtinai tai turi bûti labai garsi pavardë. Stengiamës kuo daþniau pasikviesti savø dainininkø, kurie ðiuo metu dainuoja pasaulio teatruose. Deriname savo planus su jø planais, norime sudaryti sàlygas, kad mûsø þvaigþdutës, iðëjusios á tarptautinæ scenà, galëtø þibëti ir gimtojoje ðalyje. O ypaè daug dëmesio skiriame augindami savus. Kaipgi kitaip? Juk jie - mûsø teatro ateitis! Kai matai paþangà, kurià mûsø dainininkai padaro per metus ar dvejus, kai matai, kaip tobulëja jø technika, norisi toliau skirti lëðø jø studijoms.

- Ar lygiai taip pat - studijoje - tobulinate ir dainininkø aktoriná meistriðkumà?

- Paprasèiausiai kvieèiame tik tokius reþisierius, kurie gali pateikti konceptualø ir dràsø spektaklio sprendimà ir kurie tuo pat metu dirba su dainininkais kaip aktoriais. Nuolat ieðkome tokiø reþisieriø. Manau, geriausi mûsø spektakliai aktoriniu poþiûriu prilygsta dramos teatro spektakliams. Ðtai, pavyzdþiui, “Karmen” spektaklio plastika, kuriami charakteriai, dainininkø vaidyba atitinka gerø dramos aktoriø reikalavimus.

Specialiai kvieèiau Staffanà Valdemarà Holmà ir Peterá Engelfeldà, nes þinojau, kad jie dirba ðia kryptimi. Arba Gintaro Varno “Salomëja”: tai ne vien opera, tai - puikus dramos spektaklis. Jie juk ne tik dainuoja, jie puikiai vaidina ir juda. Ievos Kepës Salomëja - kokia jos plastika, koks puikus mizanscenos pojûtis, vaidmens psichologija, kaip ji juda, kokia intonacija! Tiesiog stebuklas! Ji atsiskleidþia kaip labai gera aktorë. Arba “Visos jos tokios” - spektaklis, reikalaujantis ið dainininkø labai gero aktorinio meistriðkumo.

Labai sunku tiesiog techniðkai atlikti tai, kà dainininkai daro scenoje bûtent kaip aktoriai. Ir ðiuo atveju pakvieèiau danø reþisieriø Kasperà Holtenà þinodamas, kad mûsø dainininkams tai bus rimtos vaidybos studijos, geras trenaþas, kad po darbo su juo (net jei spektaklis ne visiems patiks) jie ágis gerà, rimtà vaidybos patirtá. Ið tiesø skiriame tam daug dëmesio.

Statiðki spektakliai - operos produktas, kuris nereikalauja dràsiø profesiniø gebëjimø. Galbût todël, kad pats penkiolika metø dirbau dramos teatre, man labai svarbu, kad menas bûtø organiðkas, stipriai veiktø, jaudintø þiûrovà, kad nebûtø

sceninio melo.

- Taèiau, pavyzdþiui, “Metropolitan Opera” teatras, á kurá, atrodytø, reikëtø lygiuotis, visai nesiekia statyti ádomiø ðiuolaikiðkø spektakliø.

- Nenorëèiau kritikuoti, taèiau ið tiesø “Metropolitan Opera” teatre sunku rasti gerà scenos menà. Tai prestiþinis dainininkø teatras, lyg lakmuso popierëlis dainininkui - esi geras ar ne. Þinoma, ten dirba ir labai garsiø reþisieriø, kartais net bûna ádomiø spektakliø. Taèiau ið principo esu prieðininkas tokiø milþiniðkø - 2-3 tûkstanèiø vietø - “kongresø saliø”. Jos man primena tarybinius laikus.

Nuvaþiavæs á “Metropolitan” pasijutau kaip Maskvos kongresø rûmuose: milþiniðkos salës ir scenos, neskoningos kriðtolinës lempos ir publika, sëdinti salëje su kailiniais ir iðeinanti likus 10 minuèiø iki pabaigos, nes baigiasi laikas automobiliø stovëjimo aikðtelëje. Að negaliu þiûrëti spektaklio tokioje aplinkoje. Uþ kokybæ, þinoma, atsako teatro vadovai. Taèiau þiûrovas irgi diktuoja teatrui savo skoná.

“Metropolitan Opera” teatras orientuotas á þvaigþdes ir vardus, jame labai daug tradiciniø, visiðkai neatitinkanèiø laiko reikalavimø, labai nuobodþiø spektakliø.

Kaip sakiau, bûna ir dràsesniø, ádomiø pastatymø, taèiau ðiuo - sceninio meno klausimu ten nëra kryptingos teatro politikos. Atrodo, jos ir nesiekiama. Pagaliau ðis teatras didelæ finansavimo dalá gauna ið privaèiø asmenø, jie taip pat gali daryti átakà meno politikai.

- Ðiuo metu labai populiaru statyti operas “stadionuose” - aikðtëse, amfiteatruose po atviru dangumi, kur jau ne 2-3, bet 6-10 tûkstanèiai þiûrovø. Ðis “laiko reikalavimas” jûsø netrikdo?

- Nesu prieðininkas to, kad opera kartais iðeina á stadionus, aikðtes ar parkus.

Kartais reikia daryti tokius þingsnius tam, kad þiûrovas, niekada anksèiau nesilankæs operoje ir galbût nedrástantis ateiti á teatrà, susidomëtø ir vëliau ateitø pas mus. Latvijos opera taip pat kiekvienà sezonà baigia Cësiø pilyje (80 km nuo Rygos), kur rodome spektaklius atviroje erdvëje, XII a. pilies griuvësiø fone. Visada susirenka iki 6 tûkstanèiø þiûrovø. Ðiuo atveju þiûrovui nereikia specialiai puoðtis, bijoti, jog yra nesusipaþinæs su viena ar kita opera, tarsi stengiamës bûti demokratiðkesni. Taèiau mes juos “uþburiame” operos spektaklio groþiu, parodome, kad opera pasikeitë, kad tai yra ádomu ir visai nebaisu. Taigi “pagauname ant kabliuko”, ir þmonës vëliau ateis pas mus á teatrà. Galbût pirmà kartà.

- Nuaidëjus premjeriniam ðurmuliui, spektakliai pradeda gyventi savo gyvenimà. Jie kinta, daþnai ne á geràjà

Muzikos barai /49

pusæ. Kaip Latvijos operos teatre pavyksta iðlaikyti “pirminá ðvieþumà” spektakliø, laikomø repertuare 4-5 metus?

- Spektaklio formà palaikyti bûtina. Jei spektaklis ilgai nerodytas ar pakviesti nauji solistai, bûtinai vël kvieèiame reþisierius, jie restauruoja, pataiso detales, repetuoja su naujais solistais. Turime labai gerà reþisieriø asistentà, kuris labai tiksliai viskà uþraðo, pats gali ávesti solistà, jei, pavyzdþiui, reþisierius staiga dël kokiø nors prieþasèiø negali atvykti. Þinoma, reikia priþiûrëti, kad kostiumai ar dekoracijos taip pat neprarastø formos. Per visus tuos metus teatro viduje stengiausi suteikti þmonëms galimybæ augti, norëjau, kad bûtø kuriama ir palaikoma didelë darbo kultûra. Ne viskuo esame patenkinti. Kol kas neturime teatre vietos, kur galëtume laikyti dekoracijas. Kiekvienà kartà jas ið kitur atveþame á teatrà, o po spektaklio - iðveþame. Tai nëra gerai, pagaliau kenkia dekoracijoms. Taèiau esu labai patenkintas mûsø darbo dirbtuviø - siuvimo, dailës, batsiuviø, rekvizito cechø - darbu. Turime puikiø butaforijos meistrø!

- Ar teatro dirbtuvëse taip pat buvo didelë kadrø kaita?

- Ne, jie buvo savojo amato meistrai.

Að juk nekeièiau kadrø formaliai. Jei þmogus yra tikras profesionalas, kaip galiu já atleisti? Tikrus profesionalus reikia saugoti, reikia melstis uþ juos, daryti viskà, kad tik norëtø pasilikti. O kovoti reikia su vidutinybëmis, netalentingais þmonëmis. Kartoju, scenos menas þiaurus.

Deja, vidutinybës negali groti orkestre, dainuoti ar ðokti scenoje. Negali. Turi bûti geriausi ið geriausiø. Turëtume 5-6 teatrus, talentai ir vidutinybës kaip nors pasiskirstytø. Taèiau turime tik vienà operos teatrà, todël pas mus turi dirbti geriausi ið geriausiø.

- Atrodo, vis daugiau dëmesio skiriate jaunajam þiûrovui. Nuo nuostabiø programëliø ir specialiø pagalvëliø, ant kuriø atsisëdæs vaikas gali taip pat gerai kaip suaugæs matyti scenà, iki spektakliø ir specialiø koncertø programø.

- Taip, turime specialø ðvietimo ciklà.

Kiekvienà mënesá sekmadiená naujojoje scenoje rengiame specialias ðeimai skirtas programas - operas, teatralizuotus ðvietëjiðkus koncertus ir kt. Kad ir seneliams, ir tëveliams, ir vaikams bûtø ádomu. Auginame bûsimàjá þiûrovà. Taip pat turime puikø spektaklá vaikams senojoje scenoje - nacionalinæ “Paukðèiø operà”.

Ne ðiaip operà, bet - “paukðèiø” operà.

Kad vaikai pajustø, jog opera - tai kaþkas ðilta, gera. Ne ðiaip koncertas, kuria-

Muzikos barai /50

me tetos ir dëdës iðeina á scenà ir rëkia.

Norime, kad pirmasis vaiko áspûdis operoje bûtø suvokimas, jog opera - tai labai graþu. Galëjome juk ir ðiaip bet kokià vaikiðkà operà pastatyti. Taèiau jau pats “Paukðèiø operos” pavadinimas graþus.

Beje, ðá spektaklá veðime á Maskvà, á tarptautiná spektakliø vaikams festivalá.

- Repertuarinës politikos vardiklis - kuo didesnë ávairovë?

- Taip, stengiamës, kad bûtø ávairovë. Pirmiausia, þinoma, repertuare norime turëti kuo daugiau ðedevrø. Yra daug graþiø gerø operø. Taèiau yra ir ðedevrø. Be to, stengiamës, kad bûtø ávairûs stiliai. Ir Straussas, ir Prokofjevas, ir Mozartas, ir Verdi. Jei negalime pastatyti Prokofjevo operos, statome baletà. Turi bûti ávairiø stiliø ir epochø kûriniø. Labai dþiaugiuosi, kad repertuare atsirado baroko opera - Händelio “Alèina”, Glucko “Orfëjas ir Euridikë”. Taip pat turime tris Mozarto operas. Beje, mûsø orkestras puikiai groja Mozartà. Þinoma, stengiamës, kad teatre skambëtø ir mûsø, latviø kompozitoriø, kûriniai. Turime tik vienà rusø operà - “Eugenijø Oneginà”, tad artimiausiuose planuose - Rubinðteino “Demonas”, po to - Èaikovskio “Pikø dama” ir Ðostakovièiaus “Ledi Makbet ið Mcensko”. Taip pat planuojame Janáèekà ir Brittenà. Be to, vienà didelæ latviø operà ir mûsø kompozitoriø baletà.

- Girdëjau, pats statote Wagnerio “Skrajojantá olandà”?

- Penkiolika metø dirbau teatre, jau ðeðerius metus esu direktorius. Negaliu visiðkai uþslopinti kûrybiniø ambicijø. Ðiuo metu teatre svarbiausi “ugdymo” procesai baigti, padëtis daugiau ar maþiau stabili, noriu ðiek tiek ir save palavinti. Darbas jau pradëtas. Diriguos Gintaras Rinkevièius, scenografijà kuria Andris Freibergas. Premjera ávyks ðià vasarà Ðvedijos festivalyje. Tai bus mano, kaip reþisieriaus, debiutas. Po metø planuoju statyti “Demonà” su garsiu scenografu Ilmâru Blumbergu. Jis jau ruoðia eskizus.

Jei þiûrovai ir kritikai ávertins mane kaip reþisieriø, norëèiau bent po vienà operà per metus pastatyti. Kaip bus, paþiûrësime, taèiau tikiuosi, kad viskas pavyks.

- Aèiû uþ pokalbá.

DAR KELETAS “SMULKMENØ”.

KALBUOSI SU TEATRO ATSTOVE SPAUDAI INGA VASILJEVA. - Inga, esi palyginti naujas þmogus teatre. Atëjai èia prieð dvejus metus, kai reorganizavimas jau buvo pradëtas. Kokie buvo pirmieji áspûdþiai?

- Pirmiausia þavëjo tai, kad èia dirbantys þmonës, nesvarbu, koks jø amþius - ir tie, kuriems 20, ir tie, kuriems 60, visi labai jaunai màsto. Vëliau supratau, kad to prieþastis - sudarytos geros sàlygos mokytis. Iniciatyva ir skatinimas ateina “ið virðaus”. Bûtinai lankome ávairius kursus - kalbø ar kompiuteriø, visuomeniniø ryðiø, rinkodaros ir kt.

- Ar labai grieþta tvarka teatre?

- Teatre labai stipri profsàjunga.

Grieþtai reikalaujama, kad pertraukos prasidëtø ir darbas baigtøsi tiksliai pagal laikrodá. Todël (ir tai logiðka) jos atstovai patys pasirûpina, kad þmonës nevëluotø, repeticijos prasidëtø laiku. Yra solistø, baleto, orkestro ar choro inspektoriai, kurie kontroliuoja, kas pavëlavo, kas atëjo, kas ne - visa tai labai stebima, per ðeðerius metus disciplina jau “áaugo á kraujà”. Be to, teatre nuolat kontroliuojama darbo kokybë. Tiesioginis reþisieriø asistento darbas - priþiûrëti, kad spektaklio metu viskas bûtø tiksliai atliekama. Yra trijø þmoniø meno biuras, spektaklio metu bent vienas ið jø bûtinai sëdi salëje. Jie stebi tiek muzikinæ, tiek regimàjà spektaklio pusæ. Daþnai salëje bûna ir pats teatro meno vadovas Arturas Maskatas. Jei pastebima, kad kaþkas negerai, iðkart taisoma. Jei bûtina, ið naujo kvieèiame statytojus. Taip pat kvieèiame reþisierius, jei reikia ávesti naujà solistà.

- Kiek pastebëjau, nevengi virðvalandþiø?

- Mano darbo diena nenormuota, tai susijæ su paties mano darbo pobûdþiu: vakarais juk á teatrà ateina kritikø ir þurnalistø. Kaip galiu sau leisti nedirbti, jei þinau, kad nuo to irgi priklausys teatro vardas. Mums áskiepyta, kad kiekvienas dirbantis teatre - teatro veidas. Kiekvienas, nuo direktoriaus iki jaunø þmoniø, dirbanèiø salëje.

- Jûsø jaunimas, dirbantis salëje ir koridoriuose, iðties þavingas. Mandagûs, puikiø manierø! Kaip salono ðeimininkës ið romanø, mokanèios taktiðkai globoti kiekvienà sveèià.

- Visi pastebi mûsø jaunus þmones, dirbanèius salëje, ir daþnai þavisi jø jaunais, maloniais veidais, kokybiðku darbu.

Beje, priimant juos á darbà atsiþvelgiama á tai, kad kiekvienas aukðtas turi savità specifikà. Kadangi pas mus lankosi labai

daug uþsienieèiø, anglø kalba yra privaloma. Beletaþe ir pirmajame balkone, be anglø kalbos, reikia mokëti rusø ir vokieèiø kalbas. Taip pat þiûrima, kaip moka bendrauti, kaip atrodo, kokios rekomendacijos ir t.t. Tiesiog atëjus su draugu pasakyti - “ðtai mano draugas, jis galëtø dirbti ðá darbà” - nepakanka, yra konkursas. O dirba ðá darbà techninio, valstybinio ir kitø universitetø studentai. Ið muzikiniø koledþø ar akademijos studentai kaþkodël neina. Beje, jei iðeitumëte vykstant spektakliui á koridoriø, pamatytumëte tuos þmones iðsitraukusius neðiojamuosius kompiuterius ir pasinërusius á studijas. Taèiau baigiasi pertrauka, knygos paslëptos, ir jums vël atrodo, kad vienintelis jø gyvenimo rûpestis - kaip sukurti tà malonià atmosferà, kad þiûrovas pasijustø laukiamas sveèias.

- Pastebëjau, kad teatras labai rûpinasi jaunuoju þiûrovu.

- Vadovybë mums nuolat primena, kad jaunasis þiûrovas - tai bûsimasis mûsø þiûrovas. Todël muzikos koledþø ir akademijos studentai á teatrà áleidþiami nemokamai. Taip pat nemokamai áleidþiami Meno akademijos studentai, nes jie - mûsø bûsimieji scenografai. Antroji linija - koncertai visai ðeimai. Jei bilietus kartu perka keturi þmonës - kaina maþesnë, penki - dar maþesnë. Nebûtinai turi bûti vienos ðeimos nariai. Taèiau labiau apsimoka eiti visa ðeima, o dar ir draugø vaikus su savimi paimti. Laikraðtyje, skirtame pedagogams, kartà per mënesá skelbiame konkursà apie operà. Mokytojams nurodome ðaltinius, kur galima pasiskaityti vienu ar kitu klausimu, kad paruoðtø vaikus. Konkursai, kuriuose vaikai dalyvauja demonstruodami savo þinias, ávairiausi, tema gali bûti ið teatro istorijos, operos istorijos, gali bûti nagrinëjama konkreti opera, esanti repertuare, solistas ir t.t. Vaikø praðoma paraðyti raðiná ar atsakyti á klausimus, bûna ávairiø variantø. Apdovanojimas - bilietai á ðeimos koncertus. Pedagogai labai mëgsta ðá þaidimà. Teatre dirba specialus þmogus, atsakingas uþ ðá projektà. Taip pat vaikams leidþiami puikûs iliustruoti leidinëliai su labai gerai paraðytais tekstais bei ávairiais þaidimais. Tai - mûsø bûsimasis þiûrovas.

- Meilæ kritikams patyriau savo kailiu: jauèiuosi èia kaip laukiamiausia vieðnia - visa informacija pateikiama “ant lëkðtutës”, viskas aprodoma, paaiðkinama, net dël interviu nereikia paèiai rûpintis - tik pasakiau, su kuo noriu susitikti ir kada galiu, viskas buvo puikiai suorganizuota.

- Turime mylëti þurnalistus. Ne tik uþsienio, bet ir vietinius. Nesvarbu, ar re-

cenzijose jie mus giria, ar peikia, teatrui tai puiki reklama. Kuo daugiau ir ávairiau apie mus raðo - tuo didesnis publikos susidomëjimas. Kritikai visada eina á spektaklius nemokamai. Uþtenka tik paskambinti ið anksto, kad rezervuotume vietas.

Net jei nebus straipsnio, tiesiog kritikas nori paþiûrëti skirtingas sudëtis ar vienà koká solistà, jam visada bus suteikta vieta. Juk kritikas turi lyginti. O kaip gali lyginti, jei matei tik vienà spektaklá? Kaip gali vertinti, jei nematei vieno, kito, treèio? Á generalines repeticijas visada pati kvieèiu þiniasklaidos atstovus. Á abi premjeras bûtinai ateina raðantys kritikai. Mes labai dëkingi savo spaudai, nes þurnalistai ið tiesø myli mûsø teatrà. Spauda labai mëgsta mûsø solistus, jie daþnai duoda interviu ávairiems leidiniams, ir ne tik apie menà, bet ir apie save, savo gyvenimà. Tai nuostabu, mums labai reikia, kad mûsø solistai bûtø þinomi. Tuomet bus þinomas ir teatras. Norime, kad þmonës eitø ne tik á teatrà, ne tik paþiûrëti naujo pastatymo, bet kad juos viliotø dainininko vardas ir jie eitø bûtent dël tam tikro dainininko, galbût jau ne kartà matæ konkretø pastatymà. Patys irgi rodome iniciatyvà: radæ ádomesniø biografijos faktø, skambiname, bandome sudominti þurnalistus, praðome, kad atkreiptø dëmesá.

- Ar perkate vietà laikraðèiuose, ar uþsakinëjate reklaminius straipsnius?

- Þinoma, ne! Uþ vaizdinæ reklamà mokame, taèiau uþ tekstus - niekada. Ir niekada nemokame þurnalistams ar kritikams uþ jokius straipsnius, ar tai “reklaminës” apþvalgos (interviu su statytojais, solistais, informacija apie statomà kûriná ir pan.) prieð premjerà, ar recenzijos po to. Tiesà sakant, dirbu èia jau dvejus metus, bet pirmà kartà girdþiu, jog tokia praktika apskritai egzistuoja.

- Papasakok apie “prieðpremjeriniø pokalbiø” tradicijà.

- Ði tradicija prasidëjo nuo “Uþburtosios fleitos”. Pamanëme, jei þmogus ir nenusipirks bukleto, taèiau atëjæs á toká pokalbá gyvai paklausys tø, kurie raðë apie operà leidinyje, statytojø komentarø ar kitø specialistø, kuriuos kvieèiame, kad papasakotø apie kûriná, stilistikà, epochà, kompozitoriø, kûrinio likimà mûsø teatre, interpretacijos istorijà ir t.t. Dabar jau tokie “pokalbiai” rengiami prieð kiekvienà premjerà - baleto ar operos. Jø metu publika gali klausti statytojø ko nori. Þmonëms tai patinka: jie susipaþásta su kûrybine spektaklio grupe, gali su jais pabendrauti ir visai kitaip þiûri spektaklá.

Bilietai á tokius pokalbius labai nebrangûs - 2 latai, be to, ðie pokalbiai vyksta generalinës repeticijos dienà ir þiûrovai po pokalbio gali likti repeticijoje.

- Jûsø bukletai ne tik informatyvûs, bet ir labai skoningai bei prabangiai apipavidalinti. Tiesiog meno kûriniai!

Be to, skaitai kaip knygà. Ir nëra jokiø primityviai paraðytø statytojø biografijø santraukø.

- Biografiniai duomenys pateikiami spaudoje prieð spektaklá, bukleto uþduotis - supaþindinti þiûrovà su kûriniu. Teatras privalo atlikti ðvietëjiðkà funkcijà: turime taktiðkai auginti, lavinti þiûrovà.

Leidiniai labai graþûs, todël nelengva juos iðmesti. Stovi knygø lentynoje, po to perduodami ið rankø á rankas - informacija pleèiasi. Mûsø þiûrovai labai mëgsta skaityti statytojø þodþius apie spektaklio koncepcijà. Internete, teatro puslapyje, po premjeros vyksta karðtos þiûrovø diskusijos: “Ak, reþisierius sakë taip, o scenoje buvo visai kitaip”.

- Á interneto puslapá dedate ne tik teigimus, bet ir neigiamus kritikø vertinimus. Tai ðiek tiek neáprasta, nes paprastai labiau mëgstama pasigirti.

- O kam slëpti? Vis vien nenuslëpsi.

Tuo labiau, kai yra teigiama ir èia pat ðalia - neigiama recenzija, tai dar labiau sudomina ir skatina þiûrovà paèiam nueiti ir paþiûrëti, kaipgi yra ið tikrøjø.

Smulkmenos, detalës… Rodos, nieko ypatinga, visi þinome, kad taip turi bûti.

Taèiau kaþkodël toli graþu ne visur taip yra…

O ðtai kokius spektaklius galima pamatyti Rygos teatre: Georges Bizet Karmen Piotras Èaikovskis Eugenijus Oneginas Gaetano Donizetti Liuèija di Lamermur Christoph Willibald Gluck Orfëjas ir Euridikë Georg Friedrich Händel Alèina Romualds Kalsons Sûnus paklydëlis Janis Lusens Paukðèiø opera Wolfgang Amadeus Mozart Don Þuanas Wolfgang Amadeus Mozart Uþburtoji fleita Wolfgang Amadeus Mozart Visos jos tokios Giacomo Puccini Bohema Giacomo Puccini Madam Baterflai Giacomo Puccini Sevilijos kirpëjas Giacomo Puccini Toska Gioachino Rossini Turandot Richard Strauss Salomëja Giuseppe Verdi Aida Giuseppe Verdi Don Karlas Giuseppe Verdi Kaukiø balius Giuseppe Verdi Nabukas Giuseppe Verdi Rigoletas Giuseppe Verdi Traviata Richard Wagner Skrajojantis olandas

Muzikos barai /51

Ilzë Liepa

Petras SKIRMANTAS

I

lzë Liepa - Rusijos didþiojo teatro baleto solistë, kino ir teatro aktorë, daugybës meniniø projektø iniciatorë ir atlikëja, taèiau geriausia jà vadinti tiesiog talentinga menininke. Ilzë daþnai kelia sau klausimà, kas yra talentas. Dievo dovana ar iðbandymas? Savo apmàstymuose ji atsako, jog þmogaus kûrybingumas - tai Dievo dovana, o gyvenimas - iðbandymai ir praradimai. Daþniausiai tik patyræ praradimus suvokiame egzistencijos prasmæ.

Prabëgo keletas metø nuo paskutinio mûsø susitikimo scenoje. Á renginá Vilniuje Ilzë Liepa atvyko kaip visada elegantiðka, stilinga, skleidþianti energijà ir vidinæ ramybæ. Ðio susitikimo að labai laukiau, ypaè repeticijø. Kûrybinis procesas visada ádomiausia, nes jo metu gimsta naujos idëjos, aptariamos psichologinës minties vingrybës ir ðokio technikos detalës. Tai sunkus ir alinantis darbas, kurio aukðèiausias rezultatas - tai áspûdis, kad scenoje viskas vyksta dabar, ðiuo momentu, netikëtai, nematyti baltø reþisûros siûlø. Ruoðëmës ðokti numerá “Vyras ir moteris” pagal populiarià dainà “My way”, atliekamà F.Sinatros. Ðià kompozicijà kaip improvizacijà sukûrëme su Ilze per porà vëlyvø repeticijø Didþiojo teatro salëse. Numerá nuo pat pirmøjø pasirodymø labai pamëgo þiûrovai, nes tai dviejø þmoniø gyvenimo epizodas. Meilë, iðdavystë, geismas, neapykanta visada ðalia. Tai temos, kurios jaudina þiûrovà.

Prieð pasirodymà Vilniuje jautëme vidiná virpulá, buvome pasiilgæ Lietuvos þiûrovo, pokalbio su juo, be to, kurá laikà neðokome kartu. Ðokiu kalbëjome apie tai,

Ilzë Liepa

kad gyvenimo ratas sukasi lyg uþburta karuselë, kurios greièio negalime paveikti. Likimas valdo mus ir sunkiausius iðbandymus siunèia tik patiems stipriausiems, vertiems iðbandymø. Pirmà kartà ðiuos iðmintingus þodþius iðgirdau ið Ilzës man labai sunkià netekties valandà, kai atrodë, kad kelias jau baigësi. Tada suvokiau, jog kiekviena pabaiga - tai kaþko pradþia, kad tai ir yra tas uþburtas amþinybës ratas. R.Petit spektaklyje “La rose malade” puikiai atsispindi ði filosofija. Vyras ið egoistiðkø paskatø nuskina paèià graþiausià ir mylimiausià roþæ, nes nori jà turëti kuo arèiau savæs, jausti jos aromatà, þavesá. Taèiau ðis fantastiðkas pojûtis patiriamas labai trumpai. Vyras iðgyvena tragedijà, matydamas, kaip gëIlzës sukurta Fedra

Muzikos barai /52

lë palengva mirðta jo rankose. Jis roþæ myli labiau uþ viskà pasaulyje, taèiau pats jà praþudo. Liepos kuriama Roþë nepaprastai gleþna ir didinga. Ji glaudþiasi prie mylimojo, taèiau, pajutusi artëjanèià baigtá, visomis jëgomis bando iðtrûkti ið rankø, kurios tapo þudanèiais gniauþtais, taèiau iðsiverþti ið jø Roþë gali tik á mirtá.

Suðokus ðá spektaklá Rygoje, þiûrovai ilgai stovëdami tylëjo, vëliau uþliejo mus aplodismentø jûra. Tai buvo pirmas spektaklis po tragiðkø ávykiø mano gyvenime.

Tada Ilzës Roþë akimis man pasakë, kad mirðta, bet iðeina patyrusi deginanèià meilæ. Að turëjau likti, nes meilës liepsna sudegino tik jà. Mano gyvenimo kelias vingiuoja toliau, jis dar nesibaigë. Man pasirodë, kad tai girdëjo ir suprato visi, tà vakarà buvæ salëje.

1994 m. ruoðiausi savo benefisui. Nie-

kaip negalëjau apsispræsti dël vakaro repertuaro. Norëjau ðokti C.M.Weberio “Le spectre de la rose”. Neturëjau partnerës.

Neþinau kodël, bet nutariau susisiekti su Ilze. Mes þinojome apie vienas kità, taèiau mûsø kûrybiniai keliai nebuvo susikirtæ. Pasiûlymà Ilzë priëmë, ir að iðvykau repetuoti á Maskvà. Taip atsitiko, kad tà dienà visos salës Didþiajame teatre buvo uþimtos. Ji mane pakvietë repetuoti á namus. Pasiûlymas pribloðkë, að ëjau á ðventovæ, kurioje gyveno, kûrë nepasiekiamas legendinis XX a. ðokëjas Maris Liepa. Visa buvo persisunkæ ðio didþio menininko dvasia. Gausybë jam pieðtø kostiumø eskizø, jo paties portretø ir nuotraukø, nuotraukø… su Margot Fontein, Galina Ulanova, Maurice’u Bejart’u ir dar daugeliu kitø. Atrodë, kad jis pats tuoj iðeis ið gretimo kambario. Jo kûrybinë galia egzistavo, buvo ryðkiai jauèiama, netgi, galiu pasakyti, ákvëpë naujiems polëkiams.

Nors tada mes ilgai kalbëjomës, repetavome, derinome choreografines redakcijas, taip niekada ir nesuðokome ðio M.Fokino baleto. Taèiau gimë daug naujø idëjø ir kûrybiniø planø. Labai greit supratome, kad mums abiem kûryba - tai gyvenimas, o gyvenimas - tai kûryba. Susitikimas su ðia balerina buvo lemtingas, nes jis atvërë naujas kûrybines erdves, susitikimus su baletmeisteriø Fokino, Petit, Nueumaerio darbais.

Toliau viskas klostësi netikëtai; po keliø dienø iðvykome gastroliø ir ðokome anksèiau apraðytà “La rose malade”. Tai buvo labai ádomaus ir intensyvaus gyvenimo periodas, ðokdavome koncerte, o per pertraukas repetuodavome naujus numerius. Norëjome turëti kuo didesná bendrà repertuarà. Po kurio laiko pradëjome ruoðti pas de deux ið Nueumaerio baleto “Dama su kamelijomis”. Choreografinis tekstas pasirodë nepaprastai ámantrus, reikëjo já áveikti. Ilzë puikiai sukûrë turtingos, rafinuotos kurtizanës Margaritos Gotjë paveikslà, jos aktoriniai iðgyvenimai buvo tokie tikslûs ir jaudinantys, kad visa tai galëjai stebëti “stambiu planu”. Jos herojë nepaprastai ánoringa, taèiau po ðia kauke galëjai áþvelgti besislepianèià nelaimingo likimo moterá, iðtroðkusià tikro jausmo ir meilës. Per gastroles Meksikoje kritikai apipylë ðilèiausiais komplimentais Margaritos ir Armano vaidmenø atlikëjus. Bûta ir kurioziniø nuotykiø. Prieð vienà pasirodymà garsininkui atidavëme nepatikrintà áraðà. Tik scenoje suvokëme, kad skamba tas pats F.Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui, tik grojamas kito atlikëjo ir beveik dvigubai greièiau. Kà gi, reikëjo mylëti dukart greièiau.

I.Liepa Lietuvos baleto gerbëjams pir-

Ilzë Liepa Petras Skirmantas ir Ilzë Liepa R.Petit spektaklyje “La rose malade”

mà kartà prisistatë darbais “La rose malade” ir pas de deux ið “Damos su kamelijomis” per mano benefisà. Nors vakare dalyvavo daug puikiø ðokëjø, taèiau ji tapo ðio vakaro atradimu. Jos talento spindesys buvo suprastas ir ávertintas.

Daug balerinø ðoka M.Fokino sukurtà genialiàjà “Mirðtanèiàjà gulbæ”. Atrodytø, sunku dar kà nors nauja pasakyti.

Ilzës kuriama paukðtë visiðkai individuali, nekartoja kitø atlikëjø, ðokusiø ðià kompozicijà. Jos gulbë didinga, taèiau èia pat labai baikðti ir virpanti, nenorinti atsisveikinti su gyvenimu, vos tik pasirodþius pirmiesiems saulës spinduliams. Ji iki paskutinio ðirdies virptelëjimo bando áveikti didëjanèià prarajà tarp gyvenimo ir mirties.

Ilzës sukurta Fedra - valdinga moteris, kuriai, atrodo, nëra neáveikiamø aukðtumø. Ji Kretos karaliaus duktë, ji antroji Atënø didvyrio Tesëjo þmona. Taèiau Fedrà apsëdusi neteisëta aistra stumia á neviltá. Jos meilë posûniui Hipolitui, Tesëjo sûnui ið ankstesnës santuokos su Amazoniø karaliene, neþada nieko gera. Ilzës Fedra iðbando visas moteriðkas gudrybes, kad suviliotø posûná. Ið jos verþiasi apsimestinis moteriðkas ðvelnumas, pereinantis á netramdomà aistrà. Suvokusi bergþdþias pastangas, tampa þiauri, despotiðka. Tik fiziðkai sunaikinusi mylimà posûná, susigràþina sielos ramybæ ir pati iðkeliauja Anapilin. Ðio spektaklio premjera ávyko 1995 m. rugsëjá Tokijyje, festivalyje “Classical and Antiquity”. Spektaklis sukurtas festivalio rengëjø uþsakymu. Po pirmøjø pasirodymø, atlikus þiûrovø apklausas, spektaklis ávertintas aukðèiausiais balais. Vëliau premjeros ávyko Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Brno, Rygoje, Vilniuje…

Patyrëme ádomø spektaklio kûrimo periodà. Po ilgø svarstymø pasirinkta Terterjano ir Kanèeli muzika, scenografijà ir kostiumus kûrë þinomas dailininkas reþisierius Rustamas Chamdamovas, gyvenantis Paryþiuje (jo paveikslai puoðia “Villon” vieðbuèio interjerà), o choreografijà jauna perspektyvi menininkë Veronika Smirnova. Visi gyvenome kuriamo spektaklio idëjomis, dþiaugëmës kiekvienu atradimu ir tikëjome baleto sëkme.

Mûsø dþiaugsmui, viltys pasiteisino.

Kiek vëliau teko iðgyventi “Madam Bovari” istorijà, sukurtà amerikieèio choreografo Michelio Shenono.

Sëkmës sulaukëme Argentinoje, Suomijoje, Tailande, Prancûzijoje ir kitur.

I.Liepos talentas spindi kaip deimantas, ágydamas vis naujø briaunø. Neseniai ji suvaidino Marijà Stiuart Razumovskio pjesëje “Jûsø sesuo vergë” ir Jekaterinà II spektaklyje “Imperatorienës sapnas”. Kritikø teigimu, balerina ðiuose spektakliuose atsiskleidþia kaip temperamentinga, lyriðka, protinga dramos aktorë. 2001-aisiais R.Petit Didþiajame teatre pastatë baletà “Pikø dama”. Tik I.Liepa sukûrë Grafienës vaidmená ðiame spektaklyje. Tai likimo dovana balerinai, nes choreografo pateikta plastika, Ilzës judesio amplitudë bei vidinë psichologinë átampa susilydë á bendrà visumà. Net operoje neteko matyti tokio átaigaus Grafienës personaþo. Viliuosi, kad ðios karaliðkojo kraujo moterys dþiugins ne tik þiûrovà, bet ir paèià Ilzæ, ieðkanèià ir deganèià naujø atradimø aistra.

Muzikos barai /53

Garsusis Juozo Tiðkaus bigbendas

kas du tris mënesius duodavo po porà batø. Tai buvo stimulas, nes pokario metais batø sunkiai galëdavai ásigyti, jie buvo brangûs.

Visiðkai atsitiktinai pradëjote diriguoti Kauno politechnikos bigbendui.

Kaip tai ávyko?

Mokiausi J.Gruodþio muzikos mokykloje, ðeðtadieniais grodavau ðokiams, vëliau dirbau kaimo kapeloje, kur susipaþinau su skrabalais grojanèiu Alfredu Krutuliu. Jis man pasiûlë uþsukti á Politechnikos instituto ansamblio repeticijà padëti, o gal ir pavadovauti. Sutikau nueiti. Pamaèiau grupæ susirinkusiø studentø, norëjusiø groti.

Pakoregavau jø grojimà, patariau ir taip ásivëliau á “avantiûrà”. Baigæs mokyklà, gavau paskyrimà á Ukmergæ. Vaþinëdavau ið Ukmergës á Kaunà ir atgal.

Kiek laiko ðis bigbendas egzistavo?

Auðra LISTAVIÈIÛTË Juozas Tiðkus - klaviðininkas, akordeonininkas, aranþuotojas, kompozitorius, ansambliø vadovas. Gimë 1929 m. lapkrièio 17 d. Kaune. Nuo 1965 m. - Lietuvos TSR nusipelnæs artistas. 1955 m. pradëjo vadovauti Kauno politechnikos instituto studentø estradiniam orkestrui, 1958 m. kolektyvas tapo Valstybinës filharmonijos estradiniu orkestru, 1966 m. performuotas á LTSR filharmonijos estradiná ansamblá “Estradinës melodijos”, gyvavusá iki 1986 m. 1984 m. J.Tiðkus baigë Vilniaus konservatorijos Klaipëdos fakultetø Estrados skyriaus estradinio ansamblio vadovo klasæ. Iki 1989 m. dirbo Filharmonijos organizacijos “Tonas” ansamblio “Atspindþiai” grupës vadovu, vëliau garso reþisieriumi. 1997-2001 m.

- B.Dvariono DMM Estrados skyriaus muzikos mokytojas.

Þ

velgiant á pergalingus orkestro skaièius bei su dideliu vargu ieðkant kokiø nors ansamblio pëdsakø bibliotekose, kaþkodël á galvà skverbiasi tik Maironis: “Iðnyksiu kaip dûmas neblaðkomas vëjo, ir niekas manæs neminës!” Per 6000 koncertø visuose pasaulio kontinentuose - viskas kaip ranka nuðluota, net pëdsakà sunku beatsekti. Dar viena spraga Lietuvos dþiazo muzikologijoje? Bandydama jà uþpildyti, kalbinu buvusio Lietuvos estradinio orkestro vadovà Juozà Tiðkø.

Pradësiu nuo skaudþiø dalykø. Kodël tiek maþai iðliko apie jus informacijos?

Muzikos barai /54

Violeta Berzinia ir Vladas Baltruðaitis, 1962 m.

Tuomet daugiausia pasirodydavo “uþsakomieji” straipsniai. Jeigu koks Maskvos korespondentas sukurpdavo palankesná tekstà, tai ir pas mus stengdavosi kà nors analogiðka paraðyti, kitaip paraðydavo labai retai. Ðiuo laikotarpiu dþiazas buvo atsidûræs tarsi uþ ástatymo ribø. O tokià medþiagà rinkti, jà kaupti laikyta vos ne pogrindine veikla.

Nuo pat vaikystës susidûrëte su muzika?

Taip, namuose “sukdavau” patefonà. Èia skambëdavo vokiðki ðlageriai, Piotro Èaikovskio kûriniai, Danielius Dolskis, Antanas Ðabaniauskas. Tuomet ir susiþavëjau muzika. Vëliau tëvai nupirko akordeonà, pradëjau groti, Kaune susipaþinau su kitais akordeonininkais. Susipaþinau su Miku Vaitkevièiumi. Grojau tai, kà iðgirsdavau þiûrëdamas filmus, klausydamasis radijo. Ten visuomet skambëdavo populiarios melodijos. Ðias melodijas grodavau ðokiuose.

Kokia pirmoji patirtis su orkestru?

1949-aisiais, dar mokydamasis J.Gruodþio muzikos technikume, “Raudonojo Spalio” gamykloje suorganizavau orkestrà. Gamyklos direktorius buvo didelis entuziastas, jis premijuodavo muzikantus,

Nuo 1955 iki 1956-øjø. Tuo laikotarpiu tapome “átartinu kolektyvu, terðianèiu Kauno kultûriná veidà”. 1957 m. bigbendas priklausë Kauno miestui, vëliau perëjo á Kauno miesto Kultûros skyriø ir vadinosi Kauno miesto Kultûros skyriaus Jaunimo orkestras. Tuomet buvo ruoðiamasi festivaliui Maskvoje, turëjome rungtis su Vilniaus bei Panevëþio orkestrais. O gráþæ á Lietuvà nutarëme paruoðti programà “Festivalio suvenyrai” su Karelo Vlacho instrumentuotëmis. “Suvenyrai” turëjo didelá pasisekimà, bet sukilo opozicija. Pasirodë uþsakomøjø mûsø grojimà triuðkinanèiø straipsniø, kuriuose buvo raðoma, jog mûsø muzika nepriimtina, svetima Lietuvos kultûrai.

Kokià átakà orkestrui padarë festivalis, susitikimas su ávairiø kultûrø þmonëmis?

Paklausyti - vienas dalykas, pamatyti visai kas kita. Prieð tai Lietuvoje bandëme iðrasti dviratá. Pats ið klausos uþraðydavau dþiazo muzikos partitûras. Daug ko neþinojome. Mums tiesiog reikëjo pamatyti.

Maskvoje nusipirkome nuostabiø K.Vlacho orkestro partitûrø ir partijø, analizavome ðià muzikà. Ið Australijos man atsiuntë Glenno Millerio “Aranþavimo mokyklà” (“Method of Orchestral Arranging”. - A.L.), nusipirkau keturis Henry’o Manchinni’o aranþuoèiø tomus, po to Manchinni’o “Aranþavimo studijà”. Mûsø orkestras suskambëjo tikrai europietiðkai.

Koks buvo jûsø pirmasis koncertas?

Pirmasis koncertas, jau tapus profesionaliu Filharmonijos bigbendu, ávyko Kaune. Mane konsultuoti buvo paskirtas Chaimas Potaðinskas, pianistas, Operos teatro dirigentas. Potaðinskas privalëjo paraðyti teigiamà straipsná apie mûsø orkestrà, kad niekas neturëtø jokiø priekaiðtø. Be to, jis paraðë orkestro muzikinæ áþangà, reþisavo mûsø pasirodymus.

je gyvavo labai þymus Jakovo Skomarovskio orkestras. Tai buvo muzikantai virtuozai. Dþiazo jie gal ir negrojo, bet sinkopuoti, svinguoti mokëjo. Buvo net atskirø srièiø orkestrø, kaip antai Magadano srities kaliniø orkestras, bet jie koncertuodavo tik savo srityje.

Tai, kà jûs grojote, buvo dþiazas ar ne?

Lietuvos estradinis orkestras, 1964 m.

Buvo kalbama, kad tuomet tai buvo geriausias Sàjungos bigbendas?

Ne geriausias, taèiau mes buvome skiriami prie geriausiøjø. Geriausias buvo ir liko Olego Lundstremo bigbendas, o mes buvome jam prilyginami. Edie Roznerio bigbendas neturëjo tokio populiarumo, nors vëliau ir jis iðkilo, perëmæs pusæ mano muzikantø. Daug jø ir dabar gyvena Maskvoje, kartais per televizijà pamatau. Pirmieji muzikantai, kaip minëjau, buvo studentai.

Kai perëjome á Filharmonijà, prasidëjo gastrolës. Kadangi tuomet trûko atlikëjø, domëjausi, kas groja Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Leningrade, Maskvoje, net Kazanëje. Orkestre grojo èekas, baltarusiø, ukrainieèiø, atlikëjø ið Leningrado, Maskvos.

Koks buvo atrankos kriterijus, kaip suþinodavote apie gerus muzikantus?

Ir pats vaþinëdavau, ir muzikantai atvaþiuodavo. Bûtinai eidavau á cirkà pasiklausyti, nes ten daþniausiai grodavo bent vienas geras muzikantas. Iðgirsdavau gerà muzikantà grojant, uþeidavau á uþkulisius, paklausdavau, kiek gauna atlyginimo, pamàstydavau, ar galiu jam tiek mokëti. O jei dar padejuodavo, kad neleidþia groti dþiazo, tik tarybiná repertuarà, að, pasitaræs su direkcija, sudarydavau jam sàlygas atvaþiuoti á Lietuvà ir dirbti. Taip mano orkestre atsirado septyniø tautybiø atlikëjai.

Taip po kruopelytæ ir surinkau.

Ar lengva bûdavo juos pasikviesti?

Visaip atsitikdavo. Pirmiausia atvaþiuodavo apsiþiûrëti. Daugelis sakydavo, kad èia pasiliks, gros. O pasirodydavo, kad jis namie su þmona susipyko ir nutarë trims mënesiams ið namø iðvaþiuoti. Atvaþiuoja èia, pagroja, o po trijø mënesiø vël iðvaþiuoja.

Kokia orkestrø padëtis buvo kitose respublikose?

Tais laikais kiekviena sovietinë respublika turëjo savo orkestrà. Kiekvienà mënesá á Kaunà atvykdavo po tris keturis bigbendus. Jie bûdavo ðiek tiek simfonizuoti - pridëta smuikø, altø, violonèeliø. Maskvoje buvo Leonido Utiosovo, Edie Roznerio, Dmitrijaus Pokraso orkestrai. Leningradas turëjo Blechnamo orkestrà, kuriam vëliau vadovavo Olegas Miliavskis. Buvo baltarusiø, armënø, gruzinø orkestrø. Kadaise Maskvo-

Èia jau spræskite patys. 1966 m. po truputëlá ëmiau atsisakyti orkestro. Nebebuvo gero lygio muzikantø. Gerø buvo, bet ne tokiø, kurie gerai grotø ðià muzikà.

Kaip buvo sudaromos bigbendo programos?

Pagal nuostatus. Pirmiausia visa programa privalëjo bûti tarybinë. Kadangi mûsø kolektyvas buvo lietuviðkas, programa taip pat turëjo bûti lietuviðka. Daugiausia mums raðë Benjaminas Gorbulskis; pasirodë pirmosios Algimanto Raudonikio dainos, Rimvydo Þigaièio daina “Baltos akacijos”, Jurgio Gaiþausko diksilendas. Pastarasis nebuvo panaðus nei á diksilendà, nei dþiazà. Gaiþauskas þinojo, kad mano muzikantai stiprûs, ir priraðë melodijø nuo aukðèiausios natos iki þemiausios.

Su kokiomis problemomis susidurdavo Lietuvos kompozitoriai?

Daþnai kompozitoriai nesuprasdavo, kodël kûrinio negalima pagroti: jie paraðë, padëjo natas ant stalo, gavo honorarà, o salëje sëdi 600 þmoniø, kuriuos að turiu priversti klausyti ir árodyti, kad tai gerai. Kai tekdavo raðyti dþiazà, visa bëda bûdavo improvizacijos. Kompozitoriai mums improvizacijas uþraðydavo... Na... Nei savo emocijø reikðti, nei kito - iðeidavo kaþkoks subproduktas. Visi, kas raðë, manë, kad ðià muzikà galima kurti bet kaip. Tad mûsø programà ið esmës sudarë vien Gorbulskio kûriniai. Kartà programoje buvo net devyni Gorbulskio kûriniai. Gavau pylos.

Pradëjau ieðkoti kitø kontaktø. Rygoje susipaþinau su Raimondu Paulu, Taline su Uno Naissoo, Evaldu Vainu. Tai buvo þmonës, pradëjæ raðyti instrumentinæ muzikà. Átraukëme estus, latvius, o Kultûros ministerija vël muistosi: kodël honorarus turime mokëti latviams ir estams, jeigu yra savø kompozitoriø. Turime jiems mokëti, o jie neraðo. Taip po truputá pradëjome traukti uþsienio autorius. Paskui ið Maskvos atëjo nurodymas kelti ideologijà. Atsirado direktyva, kad 50 proc. atliekamø kûriniø privalo bûti tarybiniai. Lietuva ðià direktyvà traktavo taip: 50 proc. lietuviðkø, 30 proc. tarybiniø, 20 proc. uþsienio kûriniø. Orkestre juokaudavome: kaip èia dabar viskà reikës pasverti. Spaudimà jautëme nuolat.

Daug bendradarbiaudavote su konferansjë. Gal galëtumëte pasakyti, koks buvo konferansjë vaidmuo?

Tuo metu konferansjë buvo programos

aðis, apie kurià viskas sukosi. Jie skaitydavo politines satyras, politinius kupletus, monologus, kûrinius, nukreiptus prieð amerikietiðkà kultûrà. Buvo kritikuojami alkoholikai, stileivos, naujieji boogie-woogie, rokenrolas. Po to atlikdavome dainà apie taikà “Vo imia zavtraðnego dnia” ir grodavome dþiazà. Rusijoje be konferansjë ið viso negalima buvo rodytis. Mûsø konferansjë ten nepritapdavo, neturëjome gero humoro, o kai já dar iðversdavome á rusø kalbà, ið viso prastai atrodydavome. Konferansjë samdydavome Leningrade, Maskvoje.

Kodël vadinotës estradiniu orkestru?

Sàjungoje nebuvo galima vadintis dþiazo orkestru. Ið pradþiø buvo dþiazo orkestrai. Jais vadinosi E.Roznerio, O.Lundstremo orkestrai. Vëliau, M.Gorkiui pasisakius prieð dþiazà, þodþio “dþiazas” pradëta vengti. Buvo kalbama, kad dþiazas nepriimtinas sovietinei kultûrai, ypaè lietuviø.

O kaip dël tos nuoþmios politikos prieð dþiazà?

Taip, bet kà jie grodavo? Pradëdavo nuo I.Dunajevskio siuitos. Muzika, kiek ámanoma, buvo persunkta svingo.

Kokia apskritai buvo tuomet atmosfera, kai koncertuodavote?

Ið Sàjungos atvaþiuodavo labai daug orkestrø. Koncertai vykdavo Sporto halëje.

Du trys koncertai, didþiuliai anðlagai. Kuo labiau prieð mus kovojo - tuo labiau publikai patikdavome, kuo labiau keikdavo, tuo daugiau publikos sutraukdavome.

Dþiazo sàvoka buvo labai paini. Kas tas dþiazas, niekas neþinojo. Ðokiams groja trys þmonës, o ant plakato paraðyta - gros dþiazas. Ir visi ten lëkdavo. O tas dþiazas - vieni ðlageriai. Kadaise Kaune buvo “Þalgirio dþiazas” - du akordeonai ir muðamieji. Jokios aparatûros, nieko. Ðokiai vykdavo nuo 8 valandø vakaro iki 4 valandø ryto.

Kas labiausiai ásiminë ið ðio laikotarpio?

Entuziazmas. Niekas negalvojo apie atlygá, o stengësi negailëdami laiko, pastangø ir jëgø kurti bei siekti rezultatø.

Jeigu vël viskà galima bûtø pradëti ið naujo, ar rinktumëtës tà patá kûrybos kelià?

Daugelis á ðá klausimà atsako teigiamai.

Mano þodþiai bûtø tokie: “Að labai gerai pagalvoèiau”.

Kokià, jûsø manymu, orkestras padarë átakà Lietuvos kultûros gyvenimui?

Tai turi spræsti kiti. Jeigu þmonës iki ðiol atsimena orkestrà, vadinasi, kaþkas buvo padaryta ir pasiekta. O kad jis toks neiðliko, kad nesugebëjome jo tokio iðsaugoti, laikmeèio, ávairiø peripetijø sàlygotos aplinkybës.

Muzikos barai /55

Jûratë KUÈINSKAITË

D

ar vienas tarptautinis festivalis “Vilnius Band 2002” geguþës 10-12 dienomis papildë intensyvø dþiazo ávykiø srautà Lietuvoje. Po kovo pabaigoje dþiazuojanèio Birðtono, balandþio pabaigoje - Kauno bei net dviejø dþiazo konkursø Panevëþyje, geguþës pradþioje suskambo Vilniaus kiemai. Ir ne bet kaip, o paèia trankiausia bigbendø ir diksilendø muzika. Bûtent ðiems klasikiniams dþiazo þanrams paprastai pristinga vietos kituose ðalies dþiazo festivaliuose ir veikiausiai ði prieþastis lemia menkesná jø populiarumà ir ne tokià sparèià raidà.

Juk festivaliai suteikia svariausias prielaidas meistriðkumui kelti ir galimybes rastis naujoms idëjoms. Tad diksilendø ir bigbendø festivalis buvo ilgai lauktas renginys. Juolab kad toká festivalá dar prieð aðtuonerius metus sumanë ðviesios atminties muzikologas Liudas Ðaltenis, kuriam iðëjus Anapilin festivalio idëjai ágyvendinti prireikë dar aðtuoneriø metø. Beje, dar tuomet, 1994aisiais, buvo netgi pagaminti festivalio þenkleliai, ðiemet prasmingai puoðæ pirmojo festivalio dalyviø atlapus. Ðiømetá festivalá surengti paskatino ir istorinës prielaidos - 40 metø prabëgo nuo pirmojo vieðo Lietuvos dþiazo muzikos atlikëjø koncerto, tapusio simboline Lietuvos dþiazo gimimo data.

Taigi “Vilnius Band 2002”, kurá surengë Vilniaus mokytojø namai, Vilniaus savivaldybë ir Lietuvos muzikos akademija, buvo subrandintas kaip geras vynas. O jo brandumà liudijo svari programa ir solidus dalyviø sàraðas be gausiø Lietuvos dþiazo pajëgø, èia grojo sveèiai ið Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Vokietijos. Kai þinai, jog atveþti bigbendà ar kameriná dþiazo ansamblá ne vienas ir tas pats, teko tik stebëtis debiutuojanèio festivalio rengëjø atkaklumu bei darbo vaisiais. Ðilti muzikiniai Vilniaus savivaldybës sveikinimai, kuriuos ilgai lauktam renginiui perdavë savivaldybës kolektyvas Ðv. Kristoforo orkestras (vad.

D.Katkus) drauge su Lietuvos dþiazo primadona Neda Malûnavièiûte, tapo puikia festivalio preliudija. Tik teko apgailestauti, kad sunkiausiai debiutas sekësi garso operatoriams, taip ir neperdavusiems viso Lietuvoje analogo, regis, neturëjusio grakðtaus simfodþiazinio projekto þavesio klausytojams.

Muzikos barai /56

“Vilnius Band” uþima tuðèià niðà tirðtame Lietuvos dþiazo ávykiø sraute SVEÈIAI ATSKLEIDË DIKSILENDØ IR BIGBENDØ RAIDOS GALIMYBES Debiutuojantá renginá papuoðë legendinio muzikanto, Lenkijos ir Europos dþiazo þvaigþdës Zbigniewo Namyslowskio vadovaujamas bigbendas “Kalatowki”, atlikæs lyderio - kompozitoriaus, saksofonininko, pedagogo ir aranþuotojo muzikà, kurioje á vienà amalgamà lydomos dþiazo, folkloro, roko, klasikinës muzikos raiðkos. Puikaus, nepaprastai aukðto meistriðkumo kolektyvo muzikavimas tapo tikra ðvente dþiazo gurmanams ir paþintimi su didþiøjø orkestrø raidos galimybëmis. Ðiandienines diksilendø raidos perspektyvas bene ryðkiausiai atskleidë sveèiai ið Baltarusijos - diksilendas “Reneissance”, kurio pavadinimas atitinka meninæ nuostatà - sieká, kad atgimtø ir naujai suskambëtø XX a. pradþios þanras diksilendas. 25erius metus gyvuojantis kolektyvas, ávairiø konkursø, tarp jø “Zlota Tarka” (Lenkijoje) laureatai, koncertavæ netgi paprastai dþiazo nepropaguojanèioje Maskvos P.Èaikovskio salëje, stengësi árodyti, kad diksilendui atgimti bûtinos savitos aranþuotës.

“Reneissance” repertuare tarp paèiø diksilendo muzikantø aranþuotø Èikagos stiliaus ir ankstyvojo svingo kûriniø puikavosi netgi baltarusiø liaudies daina “Ko gi man nedainuoti?”.

Mokytojø namø kiemelyje gausiai susirinkusià publikà muzikavimo ir scenine laisve dþiugino sveèiai ið Vokietijos, Euskircheno miesto diksilendas “Mac Jass”. Jo nariai - profesionalûs dþiazo muzikantai - Vokietijos bundesvero (ginkluotøjø pajëgø) bigbendo solistai stebino ir originaliomis dþiazo klasikos aranþuotëmis, ir sklandþiai boso partijà vingiuojanèiu mûsuose neáprastu instrumentu - suzafonu. Puikiø áspûdþiø paþërë ir Daugpilio bigbendo bei diksilendo programa, vainikavusi jaunosioms dþiazo pajëgoms skirtà koncertà.

LIETUVA - DÞIAZO ORKESTRØ KRAÐTAS? Regis, taip. Tokios diksilendø ir didþiøjø dþiazo orkestrø (bigbendø) gausos neregëjo në vienas festivalis. Tris dienas trukusá diksilendø ir bigbendø paradà simboliðkai pradëjo diksilendas “Alte Kameraden”, kurio sudëtyje muzikavo ir festivalio sumanytojo L.Ðaltenio bendraþygiai, 1961-1965 m. gyvavusio labai populiaraus Vilniaus konservatorijos diksilendo nariai: trimitininkas Gracijus Pauga (á scenà sugráþæs po 35 metø pertraukos), klarnetininkas Vladas Bieliauskas bei trombonininkas Gediminas Narijauskas, grojæ dar pirmajame vieðame dþiazo koncerte, nuo kurio ir skaièiuojamas Lietuvos dþiazo 40-metis. Muzikavimo

DÞIAZAS IR ENTUZIAZMAS Vienas ðio festivalio idëjos autoriaus muzikologo L.Ðaltenio straipsnis vadinosi “Entuziastø ðventëje” (1981, “Literatûra ir menas”). Toks pavadinimas puikiausiai tiktø ðiam “Vilnius Band” festivaliui, nors nuo minëto straipsnio praëjo daugiau nei 20 metø. Deja, ir ðiandien dþiazas neretai gyvas tik entuziazmu, be jo neámanoma iðlaikyti ne tik didþiøjø orkestrø (kuriø tik vienetai gauna materialinæ paramà), bet ir diksilendø. Laimei, nepailstanèiø ðios muzikos entuziastø dar yra.

Festivalio “Vilnius Band” meno vadovo E.Vedecko atkaklumà ir entuziazmà akivaizdþiai liudijo ir brandus LMA bigbendas, ir puikiai parengti jo kolektyvai: Karoliniðkiø bigbendas bei didþiulá áspûdá palikæs Karoliniðkiø muzikos mokyklos jaunuèiø bigbendas. Pastaruoju jau þavëjosi ðiø metø Birðtono dþiazo festivalio klausytojai, o paèioje geguþës pradþioje jis buvo ávertintas jaunøjø dþiazo muzikantø konkurso “Panevëþys 2002” Didþiuoju prizu.

Prie entuziastingiausiø, veikliausiø ar nepakeièiamø “Vilnius Band” dalyviø derëtø paminëti gitaristà Mindaugà Paulikà, grojusá su keturiais kolektyvais: diksilendu “Alte Kameraden”, su LMA kolektyvais bei Karoliniðkiø bigbendu, taip pat garsø Lietuvos dþiazo trimitininkà Valerijø Ramoðkà, kurio ne vienas studentas dalyvavo ðiame festivalyje, o jis pats puikiai grojo su D.Praspaliauskio diksilendu, LRT bigbendu ir pakerëjo ypatingu solo su LMA bigbendu. Kaip LMA diksilendo vadovas bei D.Praspaliauskio diksilendo ir LRT bigbendo solistas festivalyje pasirodë ir trombonininkas S.Sasnauskas.

Ko gera, tik scenos senbuviø entuziazmas lemia ðios muzikos tæstinumà. Festivalis “Vilnius Band” átikino, kad auga nauja, pajëgi ir, tikëkimës, entuziastinga dþiazo muzikø karta. Savø gerbëjø rado “Þaliojo tilto diksilendas”, kurio nariai profesionalûs muzikantai, laisvu laiku nuo muzikavimo profesionaliuose akademinës muzikos kolektyvuose iðpaþásta meilæ dþiazui, kadaise áskiepytà S.Ðimkaus konservatorijos dëstytojo Jurgio Barakausko. Lietuvos dþiazo ateitá viltingai pieðë Plungës meno mokyklos diksilendas ir bigbendas (vad A.Urnieþius), B.Dvariono muzikos mokyklos bigbendas (vad.

A.Kuèinskas) bei Lietuvos vaikø ir jaunimo centro bigbendas “Vilnius” (vad.

R.Paðiûnas) ir ypaè ryðkiai suskambëjæs “Crazzy Dix Band”.

Gausios jaunos dþiazo pajëgos dar akivaizdþiau pabrëþë tokio festivalio savalaikiðkumà, nuteikdamos viltingam antrojo “Vilnius Band” laukimui.

Zbignievo Namyslowskio bigbendas “Kalatowki”

Sveèiai ið Baltarusijos - diksilendas “Reneissance”

Festivalio “Vilnius Band” meno vadovo E.Vedecko brandus LMA bigbendas, ir puikiai parengti jo kolektyvai: Karoliniðkiø bigbendas bei Karoliniðkiø muzikos mokyklos jaunuèiø bigbendas

“Alte Kameraden” Vokietijos, Euskircheno miesto diksilendas “Mac Jass” Kæstuèio SVËRIO nuotraukos

dþiaugsmu trykðtantis bendras dþiazo scenos senbuviø jaunø dþiazo muzikantø diksilendas davë puikø tonà visam “Vilnius Band” festivaliui.

Garbinga istorija gali didþiuotis kasmet naujais nariais atjaunëjantis Lietuvos muzikos akademijos bigbendas. Suburtas dar prieð 33 metus, jis yra bene seniausias gyvas Lietuvos dþiazo kolektyvas. Kadaise dar Valstybinëje konservatorijoje já ákûrë ir kurá laikà jam vadovavo Lietuvos dþiazo grandas kompozitorius ir pianistas Viaèeslavas Ganelinas; bene ryðkiausià istorijos tarpsná kolektyvas iðgyveno tais laikais, kai uþ jo vairo buvo nenuspëjamasis Vladimiras Èekasinas, o jo sudëtyje grojo ðiandien garsûs Lietuvos dþiazo muzikai: Vytautas Labutis, Petras Vyðniauskas, Skirmantas Sasnauskas, Gediminas Laurinavièius ir kt. Ðiame festivalyje minëti muzikantai pasirodë ir kaip dëstytojai, skleidþiantys patirtá jauniesiems. O atkurtam LMA bigbendui nuo 1993-iøjø vadovauja nepailstantis ðios muzikos propaguotojas Eugenijus Vedeckas. LMA ðiame festivalyje atstovavo ne tik bigbendas, bet ir pirmus metus gyvuojantis patyrusio dþiazo trombonininko S.Sasnausko vadovaujamas diksilendas.

Pirmojo “Vilnius Band” programà papuoðë ir Lietuvos dþiazo scenos senbuviai, du vienas uþ kità geresni bigbendai: LRT bigbendas, vadovaujamas J.Cechanovièiaus, bei Kauno bigbendas, vadovaujamas R.Grabðto. LRT bigbendas Lietuvos dþiazo veteranas, veikiantis bemaþ seniausio Lietuvoje Televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestro (muzikuojanèio nuo 1958-øjø) bazëje, turtingas garsiausiø Lietuvos dþiazo solistø (V.Ramoðka, D.Praspaliauskis, R.Brazaitis, S.Sasnauskas, D.Pulauskas, L.Bûda ir kt.), savo programoje ðá “turtà” deramai iðnaudojo. Jam nenusileido ir neseniai kûrybinës veiklos deðimtmetá ðventæs Kauno bigbendas, ðá kartà publikà papirkæs ne tik brandþia programa, bet ir ryðkiu vienuolikameèio solisto Þilvino Brazausko pasirodymu.

Scenos veteranams nenusileido dar vienas kolektyvas ið Kauno - antrus metus gyvuojantis, taèiau puikiø rezultatø pasiekæs “Old Cellar Band”, vadovaujamas trombonininko ir pedagogo Petro Tadaro, pelnæs klausytojø simpatijas aukðtu lygiu bei dràsiu, originaliu ir puikiai ágyvendintu repertuaru. P.Tadaro vadovaujami kolektyvai - Kauno technologijos universiteto diksilendas ir akademinio jaunimo bei profesionaliø dþiazo muzikø bigbendas, vainikavæ festivalá, savotiðkai apibendrino ir ðio þanro kûrëjø atkaklumà bei entuziazmà.

Muzikos barai /57

Christian Thielemann: “Toks turëtø bûti senasis generalinio muzikos direktoriaus menas” J

aunosios vokieèiø dirigentø kartos lyderis Christianas Thielemannas neabejotinai bus vienu iðkiliausiø XXI amþiaus muzikø. Praëjusá sezonà jis debiutavo Bairoito festivalyje. Ten jo diriguoti “Niurnbergo meisterzingeriai”, pasak “Frankfurter Allgemeine Zeitung”, pelnë dirigentui “naujojo kronprinco” ðlovæ. 2002 metais Bairoite jis statys “Tristanà ir Izoldà”, o 2006-aisiais - visà “Nibelungø þiedà”. Jis yra Vienos filharmonijos ir Londono “Philharmonia” orkestrø kviestinis dirigentas, taip pat nuolat Christianas Thielemannas kvieèiamas diriguoti Niujorko “Metropolitan Opera” bei Loncharakteriui bei politinëms paþiûroms. dono “Covent Garden” teatruose. 1999 Tikras skandalas, pranokæs kritikos metais jis pradëjo eiti Berlyno “Deutsche epitetus, prasidëjo, kai neseniai, dël suOper” (Vokieèiø opera) generalinio mumaþëjusiø valstybës dotacijø, tarp Berlyzikos direktoriaus pareigas. Thielemanno no muzikiniø teatrø kilo nuoþmi kova dël karjera pastaraisiais metais auga kaip ant iðlikimo. Trys kompanijos - “Komische mieliø. Tenka pripaþinti, kad dirigento Oper” (Komiðkoji opera), “Deutsche populiarumà skatina ne tik muziko talenOper” (Vokieèiø opera) buvusiame Vakatas, bet ir netylanèios diskusijos dël jo ulrø Berlyne ir “Staatsoper” (Valstybinë tradeðiniøjø paþiûrø. Thielemannas neopera) Rytø Berlyne iðgyvena ne paèius retai vadinamas konservatyviu, ðovinisgeriausius laikus. Átampa sprogo, kai tu, net antisemitu. Visa tai jis neigia. Ta“Deutsche Oper” generalinis muzikos dièiau neseniai þurnalas “Time Out” po rektorius Thielemannas pareiðkë, kad jeiLondono orkestro “Philharmonia”, dirigu Barenboimas (“Staatsoper” muzikos guojamo Thielemanno, koncerto pavadidirektorius) iðvyks ið Berlyno, sostinëje no dirigentà “gàsdinanèiu”. Ðis gana baigsis þydiðka sumaiðtis. Þydø tautybës stiprus apbûdinimas skirtas ne vien diripianistas ir dirigentas ið Izraelio Danielis gento muzikiniam “grieþtumui”, bet ir jo

Muzikos barai /58

Barenboimas, nuo 1992-øjø einantis pareigas “Staatsoper”, buvo sukrëstas. Tuo tarpu jaunasis Thielemannas teigia, kad jam malonu bûti lyginamam su Herbertu von Karajanu, kuris 1933 metais buvo ástojæs á naciø partijà.

Taèiau kai Thielemanno mestelta replika Barenboimui apskriejo Vokietijos ir kitø kraðtø þiniasklaidà, dirigentas jos iðsiþadëjo, tvirtindamas niekada nieko panaðaus nesakæs bei paþadëjo kreiptis á teisësaugà dël ðmeiþto. Nors Vokietijoje Thielemannà palaiko Krikðèioniø demokratø partijos lyderis Friedrichas Merzas, iðreiðkæs rûpestá dël imigracijos vokieèiø muzikinëje bendruomenëje, tai nepadëjo dirigento karjerai anapus Atlanto. Thielemannas buvo tarp rimèiausiø kandidatø uþimti kurio nors ið þymiausiø Amerikos orkestrø - Niujorko, Bostono arba Filadelfijos - vadovo vietà, taèiau ðios minties buvo atsisakyta dël dirigento reputacijos Jungtinëse Amerikos Valstijose.

Christianas Thielemannas gimë 1959 metais Berlyne. Prieð tapdamas dirigentu grojo fortepijonu, smuiku ir altu. Dar neturëdamas në dvideðimties, jis tapo septyniasdeðimtmetá perkopusio Herberto von Karajano asistentu. Tai buvo didþiausia mokykla jaunajam dirigentui.

“Jis diriguodavo taip maþai, o rezultatai

stulbinantys. Regis, jis taip lengvai tai darydavo. Jis buvo pasiekæs tokià ribà, kai galëjo diriguoti maþuoju pirðteliu. Per 25erius metus su Berlyno filharmonijos orkestru tarp jø buvo atsiradæs ypatingas ryðys”, - sako Thielemannas apie savo mokytojà.

Savaime aiðku, jiedu lyginami kaip dirigentai, o Barenboimo ðalininkai ne be politiniø prieþasèiø vadina Thielemannà “jaunuoju von Karajanu”. Ðlovæ dirigentui pelnë jo Wagnerio, Schumanno, Brahmso, Richardo Strausso interpretacijos. Oponentai atkreipia dëmesá á iðimtinai vokiðkà repertuarà. Dirigentas atkerta: “Jeigu rusø dirigentas diriguoja rusø muzikà, nieko tai nestebina.

Kodël stebitës, kai vokietis diriguoja vokieèiø muzikà? Að stengiuosi plësti repertuarà pamaþu. Mano pareigos “Deutsche oper” suteikia nuostabià galimybæ diriguoti Wagnerio ir Strausso kûrinius, kuriais taip þaviuosi. Að jau dirigavau per 50 “Tristano” ir dar daugiau “Meisterzingeriø” spektakliø. Ar kas nors mano amþiaus buvo tiek dirigavæs?”

Savaime suprantama, Thielemannas von Karajano mokyklos atstovas, taèiau ne maþesnæ reikðmæ jam turëjo Wilhelmo Furtwänglerio áraðai. Kaip jis pats sako, “Furtwängleris suderino laisvæ ir struktûrà, lankstumà ir konstruktyvumà, isteriðkumà ir savitvardà. Jo kûrinio visumos suvokimas - su niekuo nepalyginamas.

1942-øjø Beethoveno Devintosios áraðas, jo ágrotas su Berlyno filharmonijos orkestru, iki ðiol nepralenkiamas. Ir negali bûti! Turi mesti dirigavimà arba pripaþinti, kad kaþkas tai jau padarë beveik tobulai”.

“Muzikos barø” skaitytojams siûlome pokalbio su Christianu Thielemannu fragmentus.

Pone Thielemannai, savo pirmuosius operos áspûdþius Jûs, kaip tikras berlynietis, patyrëte dar mokyklos laikais. O kada gi ið þiûrovo tapote vienu ið operos kûrëjø?

Tik baigæs mokyklà pradëjau dirbti korepetitoriumi. Baigiau klasikinæ gimnazijà, o su operos teatru mane jaunystëje siejo glaudus ryðys. Èia mane atvedë tëvai, ir èia iðgirdau pirmàsias operas. Savaime suprantama, kad, gyvendamas tuometiniame Vakarø Berlyne, að beveik kas vakarà sëdëdavau “Deutsche Oper” operoje.

Jus taip parengë mokykloje, kad iðsyk galëjote pradëti korepetitoriaus darbà!

Nuo penkeriø metø grojau pianinu, vëliau smuiku ir altu. Tiesa sakant, mokykliniais metais lankiau begalæ privaèiø

pamokø, tarp jø ir kompozicijos. Tapo aiðku, kad reikia kaþkà pradëti. Iðlaikiau dirigavimo egzaminà, stebint trims þmonëms: meno agentûros vadovui, savo dëstytojui ir ponui Hildorfui. Taigi baigæs mokyklà pradëjau dirbti korepetitoriumi pagal sutartá. Apie mane sakë - ðis vaikinas gali groti. Pagrojau - ir buvau priimtas.

Kada baigëte mokyklà?

Bûdamas aðtuoniolikos.

Iðduokite paslaptá, kiek Jums metø?

Kà gi, dabar man keturiasdeðimt dveji, gimiau 1959-aisiais.

Esate dirbæs Herberto von Karajano asistentu...

Tai atëjo su laiku. Ir Berlynas yra daug maþesnis, nei atrodo. Kartà maestro ieðkojo asistento, ir kaþkas jam paminëjo mane. Manæs papraðë pagroti “Parsifalio” repeticijoje - að pagrojau, ir jis priëmë mane dirbti savo asistentu.

Kokie tada buvo Jûsø áspûdþiai? Gal tai buvo kas nors ypatinga, kà Jûs ir ðiandien galite pritaikyti?

Temos ávaldymas, ðaltakraujiðkumas, savitvarda, ramybë, sukelianti muzikinæ átampà. Tai, ko gero, man padarë didþiausià áspûdá. Karajanas iðties buvo didi asmenybë - tokiø dalykø nepaaiðkinsi.

Jau beveik atsakëte á mano kità klausimà. Tada studijavote altà ir fortepijonà...

Tiesà sakant, oficialiai nesu baigæs jokios muzikos mokyklos. Viskas vyko privaèiai. Kaþkokiu bûdu, kai buvau keturiolikos, mane átaisë mokytis pas Helmutà Rolofà, tuometiná Berlyno aukðtosios muzikos mokyklos direktoriø. Ið karto po gimnazijos prasidëjo mano praktika. Taigi neturiu jokio diplomo ir niekada nelaikiau egzaminø.

Ar jau tuomet Jums buvo aiðku, kad norite tapti dirigentu?

Taip, buvo aiðku, nes labai mëgstu dirbti su spalvomis. Man visada atrodë, kad fortepijonas graþiai skamba, bet spalvø galëtø bûti daugiau. Man patiko groti vargonais - svajojau tapti vargonininku.

Galvodavau, kas gali bûti daugiau nei vargonai. Þinoma, orkestras.

Ir tada Jûs dirbote kapelmeisteriu Gelzenkirchene, Karlsruhëje ir Hanoveryje?

Taip, tai buvo tipiðkas tradicinio vokieèiø kapelmeisterio kelias. Pirmiausia pagal sutartá dirbau dirigentu - korepetitoriumi arba antruoju kapelmeisteriu, po to pirmuoju kapelmeisteriu Diuseldorfe, o tada, nuo 1988-øjø iki 1992-øjø, buvau generaliniu muzikos direktoriumi Niurnberge. O dabar esu Berlyno “Deutsche Oper” generalinis muzikos direktorius.

Ar buvo Niurnberge vienas ið svarbiausiøjø repertuare Wagneris?

Ir taip, ir ne. Dariau daug dalykø, kuriuos ir dabar norëèiau pakartoti. Nors bûna, kad kai jau iðsikovoji sau pozicijà, kai turi progà ir susikvieti dainininkus, kolega ima ir pasako, kad nediriguosi “Lohengrino”. Èia að pradëjau nuo Palestrinos ir Pfitznerio, dirigavau nuo “Visos jos tokios” iki “Sesers Andþelikos”, “Pajacø” ir “Trubadûro”. Nebuvo vien Wagneris. Taèiau kuo daugiau dirbu, tuo daugiau diriguoju Wagnerá. Tai jau neiðvengiama.

Vien per 1997-98 sezonà - pirmàjá Jûsø sezonà einant Berlyno “Deutsche Oper” generalinio muzikos direktoriaus pareigas - Jûs labai sëkmingai pastatëte daug Wagnerio operø - “Lohengrinà”, “Tanhoizerá”, “Tristanà ir Izoldà”, “Meisterzingerius”. Koks dabar Jûsø ryðys su Wagneriu?

Tai savotiðka narkomanijos rûðis - kitaip nemoku to paaiðkinti. Wagneris ypatingas kompozitorius, vienas ið didþiøjø. Jis pasirûpino, kad jo operos bûtø kûriniai dirigentui. Dirigentas netarnauja dainininkams, bet ir dainininkai netarnauja dirigentui. Tai yra visuminis meno kûrinys, kuriame ir pati scena ne maþiau svarbi.

Að pademonstravau, kad generalinis muzikos direktorius neturëtø dirbti taip, kad jam reikëtø daugybës repeticijø kiekvienam kûriniui ir kad diriguotø tik kokius tris kûrinius per sezonà. Að kas sezonà diriguoju ne maþiau kaip deðimt operø, be to, dar keletà simfoniniø koncertø. Man labai svarbu parodyti orkestrui, kad sugebu diriguoti nuo “Figaro vedybø” iki “Elektros” ir “Meisterzingeriø”, “Tristano”, “Lohengrino” ir t.t.

Toks turëtø bûti senasis generalinio muzikos direktoriaus menas, nes yra þmoniø, mananèiø, kad kai tik ðefas atsistoja uþ pulto, viskas pavirsta “chaltûra”.

O kai tave gerai paþásta ir orkestras, ir dainininkai, ilgainiui bendras darbas gali atneðti graþiø rezultatø.

Anksèiau vyravo nuomonë, kad reikia turëti dvejas ar trejas pareigas. Neþinau, ar tai gerai, ar tada þmogus tiesiog daugiau uþdirba. Ðiuo poþiûriu esu ðiek tiek kitoks.

Praðyèiau pakomentuoti tà “ðiek tiek kitoks”.

Paprasèiausiai að manau, kad reikia ginti tuos namus, kuriuos pasirinkai. Reikia juose palikti savo pëdsakà. Nëra prasmës ðokti visose vestuvëse. Matote, að daug gastroliuoju. Taèiau savo namuose - savo teatre - turiu ypatingà uþduotá. Kitaip bûèiau tiesiog gastroliuojantis dirigentas. Manau, kad titulas “Generalinis

Muzikos barai /59

muzikos direktorius” ápareigoja. Ðiaip jau þmonës atvaþiuoja porai repeticijø ir dël nieko daugiau nesijaudina. O að èia, savo graþiame teatre, turiu daugybæ darbø.

Kaip kasdienybëje atrodo darbas su reþisieriumi Götzu Friedrichu renkantis repertuarà, sprendþiant, kokius naujus kûrinius statyti ar senus atnaujinti ir panaðiai?

Atrodo taip: mes kalbamës (kiekvienas turi savo pageidavimø), svarstome, kokiø reikia dainininkø ir kiek “tai” kainuos. Yra kûriniø, kuriø pastatymas buvo nuostabus, taèiau daugiau jie nebus kartojami. Mûsø repertuaras milþiniðkas - turime sàraðà, ið kurio renkamës ir nuolat já perþiûrime.

Sezono atidarymo áþanginiame þodyje Götzas Friedrichas daug kalbëjo tik apie Wagnerio interpretacijas, o ne apie Verdi, Mozartà ar Puccini. Ar tai turi ypatingà prasmæ?

Man tai neástrigo. Manau, kad ne. Tiesiog buvo kalbama apie naujas netradicines interpretacijas.

Prieð keletà metø Bairoite statytame “Parsifalyje” buvo pasiekta kulminacija - tai tarsi naujø interpretacijø pabaiga. Savo teatre judu su Götzu Friedrichu tvirtinate, kad judviejø meniniai tikslai susiliejo su Andreaso Reinhardto dekoracijomis. Kokius gi meninius tikslus sau këlëte naujajame “Parsifalio” pastatyme?

Tiesiog puiku kartu dirbti, kai þinai realias scenos akustines sàlygas. Choras turi stovëti antrame plane, taèiau jo buvimas turi bûti aiðkiai jauèiamas. Scena neturi bûti per daug atvira - virð jos mes netgi pakabinome specialø plafonà. Viskas yra ið medþio - akustiðkai tai ypaè svarbu. Todël visiðkai ámanoma, kad Kundri sëdi ir dainuoja scenos gilumoje, o garsas sklinda á prieká. Götzas Friedrichas viskà gerai numatë. Tokiu bûdu buvo gauti netikëti akustiniai sprendimai, kokiø anksèiau nebuvo. Nuolat diskutuojame dël scenovaizdþio ir kitø dalykø.

Kaip Jûs ásivaizduojate meno kûrinio elementø sintezæ “Parsifalyje”?

Esu labai dëkingas Götzui Friedrichui, kuris sugeba bûti ðiuolaikiðkas ir kartu iðlikti tradiciðkas. Visas reginys yra labai ðiuolaikiðkas, tuo tarpu kûrinyje papasakota istorija iðlieka tokia, kokia yra, be jokiø aliuzijø á nûdienà, be politizavimo.

Norëèiau tikëti, kad tokia tendencija liko praeityje - man ji labai nepatiko. Nors tai, kas buvo, vis dëlto buvo svarbu. Wagnerio kûrinius ne visada galima traktuoti tam tikru aspektu - reikia tiesiog perskaityti tai, kas paraðyta partitûroje. O ten yra nuostabiø, jaudinanèiø dalykø. Didieji reþisieriai nepolitizuoja. Jie tiesiog pri-

Muzikos barai /60

silaiko teksto.

Wagneriui “Parsifalis” buvo viso gyvenimo kûrinys. Kas ðioje operoje ypatinga, lyginant su kitomis Wagnerio operomis?

“Parsifalyje” visiðkai kitokia instrumentuotë - ji atitinka Wagnerio vizijas apie orkestro skambesá uþdengtoje duobëje. Visa garsinë medþiaga pateikta kitaip. Tiesiog nuostabu. Tamsus fonas, ramybë, paprastumas. Tik antrasis veiksmas yra reliatyviai isteriðkas. Operà sukûrë garbingo amþiaus þmogus, suradæs ávairiø patirties padiktuotø sprendimø.

Nors að visada maniau, kad kai operà diriguoja jaunesnis dirigentas, ji visada skamba kitaip, negu kai jà diriguoja ðeðiasdeðimtmetis ar septyniasdeðimtmetis dirigentas. Taèiau èia ir slypi visas groþis.

Ar Jûs, kaip dirigentas, nenuogàstaujate, kad toks mistinis kûrinys, kurá Wagneris grieþèiausiai liepë statyti tik tam tikroje vietoje, t.y. Bairoite, statant kitame teatre gali susidurti su kasdienybës banalumu? Ar stovint prie pulto Jums kyla tokiø minèiø?

O ne, að tiesiog noriu diriguoti, ir manau, kad keista buvo Wagnerio idëja statyti ðià operà tik viename teatre. Nors galiu tai suprasti. Kita vertus, mane pagauna dirigento egoizmas, kuris kuþda: noriu diriguoti ðá kûriná. Bûtø iðties liûdna, jei ðis kûrinys skambëtø tik Bairoite. Galbût tik Bairoite ámanoma já adekvaèiai pastatyti, nes orkestras yra uþdengtoje duobëje. Bet vis dëlto kûrinys priklauso visiems, todël mes taip ir darome.

Valstybës dotacijos Jûsø teatrui sumaþëjo. Taèiau nemaþà paramà gaunate ið privaèiø rëmëjø. Ar toks turëtø bûti ateities sprendimas? Kitose ðalyse, pavyzdþiui, JAV, tai labiau iðreikðta.

Taip, pas mus to yra maþiau. Kad ir dël mûsø tradicijø ir mentaliteto skirtumø. Taèiau ateityje - kodël gi ne?

Na, o opera - kokia, Jûsø manymu, yra jos vieta naujajame amþiuje?

Opera niekuomet nemirs. Visada bus þmoniø, norinèiø jos klausytis ir norinèiø jà atlikti. Publika jauèia muzikos badà, nors ðiuo metu Berlyne netgi per didelë jos pasiûla - dar nesame sostinë, kokia turëtume bûti, esant tokiai pasiûlai.

Turime visas institucijas, bûdingas didelës ðalies sostinei, bet nëra valdþios, nesilanko didelës delegacijos. Taèiau að matau vystymosi perspektyvà. Þmonës neturëtø tiek daug niurzgëti.

Galbût ateityje reikëtø plëtoti teatro kolektyvus, maþiau skatinti gastroliuotojus?

Esu vietiniø ansambliø kultûros ðali-

ninkas. Tik sumos, mokamos aukðto rango solistams, labai paðoko. O tai yra didelë naðta biudþetui. Deja, dar yra teatrø, kur virðijami artistø atlyginimai, ir tada dël tam tikrø þvaigþdþiø prasideda karas.

Daugelyje Vokietijos operos teatrø gimë þvaigþdës, vëliau pelniusios pasauliná pripaþinimà.

Berlynas visada buvo miestas, kuriame greta didþiøjø þvaigþdþiø visada buvo globojamos jaunos kylanèios þvaigþdutës. Berlyne galima pradëti pasaulinæ karjerà, bet reikia daug dirbti. Tai nëra miestas, á kurá atvaþiuoja jau tobulas menininkas.

Na, o kaip dël ðiuolaikinës operos?

Bendradarbiaujame su Homburgu von Henze, Volfgangu Rhimu, Krzysztofu Pendereckiu, Ziegfridu Matusu… Kasmet pas mus ávyksta arba svarbi premjera, arba yra atliekami vienas du svarbûs ðiuolaikinës muzikos opusai.

Kà veikiate laisvalaikiu?

Jei jo yra...

Parengë Jûratë KATINAITË

P.S. Jau parengus ðià publikacijà spaudai, pasirodë naujas þurnalo “Metropolitan Opera” numeris (Sausis, 2002), kuriame iðspausdintas Martino Bernheimerio straipsnis “Þaibolaidis” apie Christianà Thielemannà. Ðalia gausiø epitetø dirigento iðvaizdai, charakteriui, talentui ir paþiûroms straipsnio autorius pateikia pokalbio su dirigentu fragmentus. Dëmesá patraukë dirigento komentarai apie repertuarà. Pagarsëjæs vokieèiø muzikos fanatikas, besididþiuojantis deðimtimis diriguotø Wagnerio operø, teigia: “Að alkstu kitokios muzikos. Þmonës linkæ viskà sudëlioti á “stalèius”. Þinoma, að nepaprastai mëgstu Wagnerá, Straussà, Brahmsà, dievinu Beethovenà, Schubertà, Schumannà. Bet augdamas Berlyne, að taip pat girdëjau Prokofjevà ir Debussy!

Pagaliau Londono “Covent Garden” teatre að debiutavau diriguodamas Janáèeko “Jenufà”. Italijoje taip pat debiutavau ðio kompozitoriaus muzika. Vos tik ðiek tiek subrendau ir ágijau patirties, pradëjau praðyti leisti diriguoti “Tristanà”. Taèiau man visada buvo atsakoma, kad að dar per jaunas. Pagaliau að pasiekiau tiek, kad galiu rinktis. Jauèiausi iðbadëjæs Wagnerio muzikos. (…) Að labai mëgstu italø muzikà. Dirbdamas Hanoveryje, Diuseldorfe, kituose maþesniuose teatruose, diriguodavau “Toskà”, “Trubadûrà”, “Traviatà”. Dabar norëèiau diriguoti daugiau Puccini’o muzikos. Artimiausiu metu Berlyne ketinu plësti italiðkàjá repertuarà”.

KAS SIEJA LARSÀ VON TRIERÀ SU BAIROITU?

Ðiuo atveju dëmesys krypsta á von Triero bei Richardo Wagnerio panaðumà. Galima bûtø pamanyti, jog von Trierà traukia R.Wagnerio muzika bei nuo holokausto laikø jam priskirta demoniðkoji aura. Von Trierui ne svetima þydø tema, pavyzdþiui, filme “Epidemic” (1987) jis pasitelkia “Tanhoizerio” piligrimø chorà, o filme “Europa” (1991) kuria ðiurpinanèià holokausto vizijà.

Iki ðiol von Triero muzikos traktavimas buvo labiau fragmentiðkas. Paskutinio laikotarpio filmuose vyravo popmuzika, o ne klasika. Dël aistringø “Prieð bangas” emocijø, o kà bekalbëti apie pretenzingà melodramà (kaip jà apibûdina pats reþisierius), filmas buvo pavadintas operetiðku. Bet didþiausias von Triero ir R.Wagnerio panaðumas - reþisieriaus

Daugelis nustebo iðgirdæ, kad tapti 2006 metø “Nybelungø þiedo” meno vadovu Wolfgangas Wagneris pakvietë danø reþisieriø Larsà von Trierà.

Netgi idëja 2004-øjø “Parsifalio” pastatymà patikëti jaunam austrø reþisieriui Marinui Kusejui ir dirigentui Pierre’ui Boulezui pasirodë esanti maþiau drastiðka. Kusejaus bei Boulezo paskyrimas - áþvalgus sprendimas, taèiau neatspindintis a p l i n k v o n Tr i e r à k u r i a m o s átampos ir rizikos. Þengdamas toká þingsná 82 metø sulaukæs W.Wagneris lyg ir uþdeda savo spaudà iki pat 2006-øjø, nors ið festivalio rengimo turëtø pasitraukti jau 2003-iaisiais. Ðitaip jis atima ápëdinystës teises á festivalio dvasios atnaujinimà ið kitø. Ar begali bûti kas nors naujoviðkiau, moderniau nei Larsas von Trieras?

Praneðdamas apie ðá pasirinkimà W.Wagneris pasiskelbë esàs von Triero filmø gerbëjas, paminëdamas filmus “Prieð bangas” su Emily Watson ir “Ðokëja tamsoje” su Björk. Pats Larsas von Trieras v o n Tr i e r a s v i e n a m e interviu uþsiminë, kad nufilgalimybë “Nybelungø þiedo” muoti Wagnerio “Nybelungø trilogijoje dominuojantá vaidþiedo” ciklà esàs pagrindinis jo mená skirti muzikos emocigyvenimo tikslas. Toks pasakyjoms, o ne kontroversiðkam mas prieðtarauja von Triero moterø traktavimui bei filmo teiginiui, kad jo interviu - gryemocingumui. nas melas. Þinoma, jog filmø Filmas tarytum XX a. opera: reþisierius stebëjo 2000 metø vaisingas troðkimo sujungti Jürgeno Flimmo “Nybelungø menus á vienà visumà ágyvenþiedo” pastatymà. dinimas, kuriame visuma dauBe jokios abejonës, kai kugiau nei daliø suma. Þodis, teriems operos mëgëjams kilo atras ir muzika - kertiniai klausimas, ar visas ðis ðurmuR.Wagnerio sintezës elemenlys ir naujovës iðeis 2006-øjø tai. Ryðki gestikuliacija ir tik per “Nybelungø þiedui” á gera? Juk tam tikrà atstumà matomas bûdamas þymus von Trieras XIX a. teatras negali prilygti filniekuomet nesiëmë vadovaumo sodrumui. R.Wagneris vati operai ar kokiam kitam scedino muzikà moteriðkuoju, o nos pastatymui. Nepaisant to, þodá - vyriðkuoju pradais. PaTrieras - kontroversiðka figûra, keitæ R.Wagnerio muzikà á perypaè jeigu prisimintume naudëtà aktoriø, tokiø kaip Emily jausius jo filmus bei elgesá su Watson, Bodil Jorgensen ar aktorëmis. Von Trieras - ryðkus Björk, jausmingumà, gausime provokatorius, neabejotinai naujoviðkà, ypaè emocingà kaþko siekiantis, taèiau kas tai meninæ iðraiðkà. Ðià “moteriðgalëtø bûti - sunku apibrëþti. kàjà” emocijà fokusuoja “vyrið-

koji” eurointelektualinë savikliova, daugiasluoksnë filmo technika ir uþuominos.

Paprasta, naivi von Triero moteris pasmerkta þiaurioms kanèioms. Pasak paties von Triero, tr ys jo filmai - “Prieð bangas” (1996), “Idiotai” (1998), “Ðokëja tamsoje” (2000) kuria “geros moters”, arba “auksinës ðirdies”, tipaþà.

Broliø Grimø pasakos, vokieèiø romantikø literatûra ir ið èia idëjø sëmæsis R.Wagneris, epai “Eda” ir “Nybelungø giesmë” yra suaugusiøjø pasakos.

W.Goethe’s “Fausto” Margarita iðreiðkia archetipinæ pasiaukojanèià moterá, kuri per kentëjimà iðvaduoja herojø. Nuo Sentos iki Elizabet, Elsos, Zyglindës, nuo Brunhildos iki Izoldos, Kundri. Pagrindinë R.Wagnerio kûrybos tema kenèianèios ir kaþkam besiaukojanèios moterys.

Besë ið filmo “Prieð bangas” labiausiai panaði á Elizabet ið “Tanhoizerio”. Karena, centrinë “Idiotø” figûra, stipriausia ið trijø moterø, gelbëjanti pati save. Filmo “Ðokëja tamsoje” herojë Selma pasmerkta kanèioms.

Dël priemoniø, kuriomis von Trieras telkia emocijas, galima bûtø ginèytis, vis dëlto jos nëra paèios blogiausios. R.Wagneris taip pat buvo kaltinamas muzikos galia manipuliuojàs klausytojais. Beprotiðkomis pastangomis prasiskverbti pro vaidybos apvalkalà iki po juo slypinèio þmogiðkumo, pasitelkdamas ne muzikos, bet filmo apnuogintas þmogaus emocijas, von Trieras galëtø pateikti ðiuolaikiðkà Wagnerio universalumà. Jei von Trieras galëtø perteikti neovagneriðkà sodrumà perkeldamas veiksmà ið filmø ekrano á scenà (ir, kas gali þinoti, gal vël atgal á filmà?), tuomet Bairoitas ir R.Wagnerio mëgëjai galëtø tikëtis ðiurpà kelianèiø akimirkø.

MUZIKOS NAUJIENOS 2003 m. sausio 1 d. 24 metø rusø dirigentas Tuganas Sokhievas taps naujuoju Velso nacionalinës operos meno vadovu.

Nepaisydamas jo kuklios profesinës patirties, operos teatras pasikliauja bûsimuoju vadovu. Sokhievas studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, Iljos Musino bei Jurijaus Temirkanovo klasëse, neseniai debiutavo Marijos operoje, o 2001-aisiais padirbëjæs Vladikaukazo filharmonijos orkestre vyriausiuoju dirigentu jau sausio mënesá tapo Maskvoje ásikûrusio Rusijos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu.

2005 m. rudená dabartinis Nyderlandø “Concertgebouw” simfoninio orkestro vadovas italas Riccardo Chailly taps devynioliktuoju “Gewandhaus” kapelmeisteriu. Prieð tai ðiam kolektyvui vadovavo ir dirigavo Felixas Mendelssohnas-Bartholdy, Arthuras Nikischas, Bruno Walteris, Kurtas Masuras ir kt. Chailly taps ir Leipcigo operos teatro muzikos generaliniu direktoriumi.

Dirigentui, muzikologui Nikolausui Harnoncourt’ui buvo áteiktas Ernsto von Siemenso prizas. Tai aukðèiausias klasikinës muzikos atlikëjo ávertinimas Vokietijoje. N.Harnoncourt’as ypaè daug nusipelnë propaguodamas senàjà muzikà. Ð.m. birþelio 9 d. Vokietijos Zwickau mieste pianistui Alfredui Brendeliui buvo áteiktas Roberto Schumanno apdovanojimas. Ð.m. liepos 5-13 d. Prancûzijos Aix-en-Provence ávyko naujos Peterio Eötvöso operos “Le Balcon” pasaulinë premjera. Prancûziðka dvasia paraðyta opera savo stiliumi skiriasi nuo prieð tai sukurtø “Trijø seserø”.

Pasaulinës ðlovës pianistai Evgeny Kissinas, Alfredas Brendelis, Maurizio Pollini, Martha Argerich ir kt. ketina surengti koncertø serijà, kuria paminës garsaus lenkø kilmës pianisto Arthuro Rubinsteino 20-àsias mirties metines. Honorarus þvaigþdës þada skirti fondui, rengsianèiam Tarptautiná A.Rubinsteino pianistø konkursà, ákurti. Koncertai vyks salëse, kuriose kadaise koncertavo pats A.Rubinsteinas.

Pagal uþsienio spaudà parengë Auðra LISTAVIÈIÛTË

Muzikos barai /61

V

ilnius gali pelnytai di dþiuotis muzikine miesto vasaros pano rama - muzikos pasaulio áþymybës birþelio mënesá Vilniaus festivalio rengiamuose koncertuose, uþleidþianèios vietà liepos ir rugpjûèio mënesiais Kristupo festivaliui, iðmoningais renginiais pripildanèiam baþnyèias, atviras ir uþdaras erdves, suteikia miestui dþiugaus siautulio ir savotiðko perpetuum mobile kolorità.

O jei dar paminëtume vienkartinius ásimintinus renginius ir maþesnës apimties festivalius - susidaro iðties áspûdinga gama.

Jau treti metai Vilniaus vasara pratæsiama iki keturiø mënesiø. Taèiau ne pasaulio atmosferos atðilimas lemia, kad ðis vasariðkas ðëlsmas nenurimsta iki pat rudens saulëgráþos. Tiesiog stengda-

Muzikos barai /62

masis uþpildyti tuðt u m à i k i F i l h a rmonijos koncertinio sezono pradþios ir paávairinti Vilniaus dienø renginius muzikine programa, Vilniaus ir Kristupo festivaliø “estafetæ” perima Rotuðës festivalis, ðiemet vël siûlantis ið vasarvieèiø, atostogø, kelioniø ar sodø gráþusiems vilnieèiams pluoðtà iðradingø renginiø. Ásipindamas á margà renginiø audiná, Rotuðës festivalis grynina ir vis aiðkiau formuoja savo veidà, atlikëjø, bendradarbiø tinklà. Ðiø metø festivalyje, glaudþiai bendradarbiaujant su Vilniuje esanèiais ávairiø ðaliø kultûros institutais, ambasadomis, jø kultûros padaliniais, vilnieèiams bus pristatyti renginiai, nuspalvinti autentiðkais ávairiø kultûrø muzikos atspindþiais. Paávairinti dþiazo, folkloro, taip pat nemuzikiniø bei ðou elementø renginiai pristatys italø, ispanø, lenkø, amerikieèiø ir, be abejo, lietuviø muzikos kûrybà.

Daugelis renginiø planuojama miesto Rotuðëje arba jos aikðtëje, taèiau klausytojai taip pat bus kvieèiami á kitas Vilniaus koncertø sales. Ðtai rugsëjo 7 d. Lietuvos nacion a l i n ë s f i l h a rmonijos salëje

klausytojø laukia vienas svarbiausiø Rotuðës festivalio renginiø. Kartu su Italijos kultûros institutu Vilniuje rengiamas projektas pristatys unikalø ansamblá ið Romos “Ensemble Cameristico Nuovarmonia” ir jo programà “Cinema amore mio” (“Kinas mano meilë”). Ansamblis, vadovaujamas dirigento ir kompozitoriaus Enrico Blatti, jau pelnë daugelio ðaliø klausytojø simpatijas. Nenuostabu, nes ansamblio repertuaro pagrindà sudarantys originaliai ansamblio vadovo Enrico Blatti orkestruoti Astoro Piazzollos, Heitoro Villa-Lobos, Juano Plazos, Carloso Jobimo kûriniai - tai aistringa, ávairiø kultûrø tradicijø prisodrinta muzika, visada randanti kelià á paèios ávairiausios auditorijos ðirdis.

Vilniuje, taip pat Klaipëdoje (rugsëjo 5 d.) bei Kaune (rugsëjo 6 d.) atlie-

kamoje programoje skambës dviejø þymiausiø Italijos kino kompozitoriø Nino Rotos ir Enio Maricone’s muzika. Jei ðios pavardës ir nëra kasdien girdimos nuolatiniams koncertø lankytojams, verta tik prisiminti toká populiarumà Lietuvoje turëjusius F.Fellini filmus “Amarkord”, “Orkestro repeticija” ar F.Coppolos “Krikðtatëvá” - visuose jø skambëjo ðiø kompozitoriø muzika.

N.Rota ir E.Maricone - iðtisa epocha muzikos ir kino kultûroje, jø pastangomis italø kinas iki ðiol apgaubtas specifine emocine aura. Koncertams Nacionalinës filharmonijos salëje, taip pat koncertuose Klaipëdoje bei Kaune bus pasitelktos iðtraukos ið kino filmø, kuriuose ði muzika skambëjo.

Rugsëjo 11 d. muzikos gerbëjø laukia ne maþiau intriguojanti muzikinë ir kultûrinë kelionë. Bendromis pastangomis su Amerikos institutu Rotuðëje rengiamas baritono ið JAV Ivano Thomaso koncertas. Ðio atlikëjo, Lietuvos klausytojams jau paþástamo ið 2001 m. Vilniaus festivalio, veikla ypaè ávairialypë. Aktoriniu talentu pasiþymintis universalus dainininkas taip pat sëkmingai dainuoja pagrindinæ partijà Verdi operoje “Otelas” ir naujàjà kamerinæ vokalinæ mu-

zikà, nevengia Brodvëjaus miuziklø ir dþiazo bei tradiciniø negrø giesmiø.

Koncerto data pasirinkta neatsitiktinai - pernai rugsëjo 11àjà visas pasaulis buvo sukrëstas þiûrëdamas á griûvanèiø Niujorko dangoraiþiø vaizdus.

Vilniaus rotuðëje I.Thomaso koncertu, pristatanèiu amerikieèiø vokalinës tradicijos panoramà nuo klasikiniø amerikietiðkosios kompozicinës mokyklos pradininko Aarono Coplando iki Ellingtono bei Gershwino dainø, Brodvëjaus miuziklø bei negrø spirièiueliø, bus tarsi pabrëþiama, kad Amerikos þmonës ir toliau teigia demokratijos, lygiateisiðkumo, kultûrinio bendradarbiavimo bei atvirumo ávairiausioms átakoms idëjas.

JAV ambasados ir Kultûros instituto pastangomis organizuojama ir áspûdinga fotografijø paroda, primenanti praëjusiøjø metø tragedijà. Koncerte dainininkui ið Niujorko talkins þinomi Lietuvos atlikëjai - Arnoldas Gurinavièius (kontrabosas), Saulius Astrauskas (muðamieji) bei Rokas Zubovas (fortepijonas).

Rugsëjo 20 d. festivalio uþdarymas pakvies klausytojus á Kongresø rûmus, kur virtuoziðkumu dalysis jau legenda tapæs flamenko gitaristas Victoras Monge “Serranito”. Tris deðimtis metø gastroliuojantis ávairiose pasaulio ðalyse gitaristas taip pat puikiai jauèiasi tiek atlikdamas flamenkà, tiek skambindamas klasikiná gitaros repertuarà. Serranito laikomas flamenko ambasadoriumi, kritikai nuolat paþymi ne vien jo unikalø gitaros valdymà, bet ir nepakartojamà emocionalumà bei muzikiniø vaizdø subtilumà ir átaigumà. Koncerte Vilniuje greta áþymiojo gitaristo klausytojai iðgirs flamenko dainininkus, gërësis ðokëjais - jø laukia tikra tradicinës ispanø kultûros puota.

Nestigs festivalyje ir lietuviðkø muzikos atspindþiø, apimanèiø stilistinæ erdvæ nuo dþiazo iki kamerinës muzikos, fejerverkø, parodø, kitokiø netikëtumø. Belieka laukti rugsëjo ir pasidþiaugti ketvirtojo Vilniaus vasaros mënesio ðëlsmu.

Rotuðës festivalio inf.

Ar didþiuosimës aukðta chorine kultûra?

Praëjus deðimèiai metø po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, chorinio meno padëtis ið esmës pasikeitë. Susiformavo nauja chorinë mokykla, kurià pelnytai pripaþino tiek Lietuvos, tiek uþsienio specialistai ir chorinë visuomenë. Devintojo deðimtmeèio pabaigoje prasidëjus tautinio atgimimo sàjûdþiui, ið pogrindþio iðëjo religinë muzika. Sëkmingai á pasaulinæ kultûrà integravosi tiek nauja chorvedþiø ir kompozitoriø karta, tiek patys chorai.

Tai liudija laimëjimai tarptautiniuose konkursuose, dalyvavimas prestiþiniuose festivaliuose, nacionalinës chorinës kultûros pristatymas ávairiuose forumuose.

Tæsdami ir puoselëdami chorinio dainavimo tradicijas, aktyvindami chorø judëjimà, siekdami geriau pasirengti 2003 m. Pasaulio lietuviø dainø ðventei, Lietuvos liaudies kultûros centras ir Lietuvos chorø sàjunga ðiais metais organizavo Lietuvos suaugusiøjø chorø konkursà - didþiausià tokio pobûdþio renginá per pastaràjá deðimtmetá. Pagal meniná pajëgumà chorai buvo suskirstyti á kategorijas - vyrø ir moterø varþësi trijose, o miðriø - keturiose kategorijose. Pagrindinis tikslas galimybë konkuruoti su sau lygiais, o ateityje stengtis stiprëti ir pereiti á aukðtesnæ kategorijà.

Regioniniai turai vyko didþiuosiuose ðalies miestuose balandþio mënesá.

Ið 80 regionuose dalyvavusiø chorø komisija á finalà atrinko 22 geriausius, kurie geguþës 25 d. varþësi Vilniuje, Lietuvos nacionalinës filharmonijos salëje. Þemiausios, I kategorijos, chorai stipriausiuosius iðsiaiðkino regioniniuose turuose, o finalinëje apdovanojimø ceremonijoje apdovanojimai buvo áteikti tik jø vadovams - Linai Blebaitei-Ðurmaitienei (Vilniaus moterø choras “Aidas”) ir Salomëjai Laimai Vitukyvienei (Kazlø Rûdos kultûros namø miðrus choras “Viltis”).

Finalinis turas vyko visà dienà. Chorus vertino tarptautinë þiuri: pirmininkas Carlas Hogsetas (Norvegija), nariai - Juris Klavinis (Latvija), Vaclovas Augustinas, Povilas Gylys, Laimis Vilkonèius, Rimvydas Þigaitis. Komisijos sekretorius Saulius Liausa.

Ið pat ryto varþësi vyrø chorai. Reikia pripaþinti, kad tai nykstantis þanras. Per pastaràjá deðimtmetá sumaþëjo ir taip negausios vyrø chorø gretos, vis maþiau juose matyti jaunø veidø.

Maloni iðimtis - neseniai ásikûræs Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos vyrø choras “Kariûnas” (vad.

Vytautas Verseckas), aktyviai koncertuojantis ir sëkmingai dalyvaujantis festivaliuose bei konkursuose. Ir ðiame konkurse chorà lydëjo sëkmë - laimëta I vieta antrojoje kategorijoje. Kaip visada stipriausias aukðèiausioje (tre-

èiojoje) kategorijoje buvo Vilniaus mokytojø namø vyrø choras “Àþuoliukas” (vad. Vytautas Miðkinis, taèiau ðiam nesant Lietuvoje dirigavo Gintautas Venislovas). II vietà laimëjo VRM vyrø choras “Sakalas” (vad. Romas Makarevièius), III vietà - Vilniaus miesto vyrø choras “Varpas” (vad. Petras Puoðiûnas). Ðis choras gavo specialøjá prizà ir uþ privalomojo kûrinio atlikimà Vytauto Juozapaièio harm. lietuviø liaudies dainà “Iðjojo jojo, sodauto”.

Antrosios kategorijos moterø chorams I ir II vietos nebuvo skirtos, o III laimëjo Kauno águlos karininkø ramovës moterø choras “Indraja” (vad. Zinaida Gerasina). Tarp reprezentantø (III kategorija) didþiausi konkurentai buvo Panevëþio muzikinio teatro kamerinis moterø choras “Volungë” (vad. Algirdas Viesulas) ir Taurakalnio kultûros centro (Vilnius) moterø choras “Liepos” (vad. Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë). Pastaraisiais metais, pasikeitus vadovui ir persiorientavus á kameriná chorà, Panevëþio kolektyvas suþavëjo intonacijos ðvarumu ir tembro ðviesumu, o “Liepos” paliko solidaus, taip pat profesionaliai dirbanèio kolektyvo áspûdá. Abiem chorams buvo paskirtos pirmosios vietos. Kadangi kitø ðios kategorijos chorø balai buvo daug þemesni, antroji vieta nepaskirta, o treèiàjà laimëjo Ðiauliø universiteto merginø choras “Littera” (vad. Marija Þibûdienë). Joms atiteko ir Lietuvos kompozitoriø sàjungos specialusis prizas “Uþ ðiuolaikinio lietuviø autoriaus kûrinio atlikimà”.

Specialøjá prizà uþ privalomojo kûrinio moterø chorui atlikimà pelnë Panevëþio “Volungë”.

Ið miðriø chorø grupës po atrankos turø á finalà pateko tik trys antrosios kategorijos chorai. Vietos paskirstytos taip: I - Këdainiø laisvalaikio centro kameriniam miðriam chorui “Ave musica” (vad. A.Viesulas), II - Kauno miðriam chorui “Leliumai” (vad. Albinas Petrauskas), III - Vilniaus dailës akademijos kameriniam miðriam chorui (vad. Arvydas Adamonis ir Asta Rauduvaitë). Didþiausia konkurencija vyko tarp treèiosios miðriø chorø kategorijos, á kurià pakliuvo 5 ryðkaus braiþo gerai þinomi ne tik Lietuvoje vienas kito verti kolektyvai. Ðá kartà gana ilgai diskutavusi komisija pirmàjà vietà skyrë jaunatviðkam, spalvingam, parengusiam ádomià ir sudëtingà programà Vilniaus pedagoginio universiteto miðriam chorui “Ave Vita” (vad. Kastytis Barisas). II vietà pasidalijo Vilniaus ðv.

Pranciðkaus ir ðv. Bernardino baþnyèios miðrus choras “Langas” (vad. Rita Kraucevièiûtë) ir Kauno rajono savivaldybës miðrus choras “Kamertonas” (vad. A.Viesulas). Nedaug nuo jø atsiliko ir III vietos laimëtojas - Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos miðrus choras (vad. Audronë Purlienë).

Aukðèiausioje, reprezentaciniø miðriø chorø kategorijoje, dideliø netikë-

tumø nebuvo. Nepavykus suvilioti konkurse dalyvauti visø Lietuvos reprezentaciniø chorø, Klaipëdos miesto savivaldybës muzikos centro miðrus choras “Aukuras” (vad. Alfonsas Vildþiûnas) nesunkiai pelnë I vietà. Taèiau ði aplinkybë visai nesumenkino pelnytos pergalës, tik þiûrovai neturëjo progos iðgyventi intrigos, kuri suteikia daug þavesio konkurso pabaigoje skelbiamø rezultatø ceremonijai. O “Aukuras” pasirodë solidþiai - chorinis ðedevras J.Tamulionio “Lux aeterna”, artistiðkumo ir emocionalumo reikalaujantis N.Sinkevièiûtës “Carpe diem” toli graþu ne kiekvienam chorui ákandami kûriniai. Todël ir Lietuvos muzikø sàjungos specialusis prizas “Uþ brandþiausià programà” atiteko “Aukurui”. Prizas uþ geriausiai atliktà privalomàjá kûriná miðriam chorui (A.Braþinsko “Upelë ðventoji”) taip pat áteiktas klaipëdieèiams. II vieta nebuvo paskirta, o III pasidalijo Kauno Vytauto Didþiojo baþnyèios kamerinis miðrus choras “Cantate Domino” (vad. Rolandas Daugëla) ir Marijampolës miesto miðrus choras “Suvalkija” (vad. Virginija Junevièienë). Dar vienà specialøjá prizà “Perspektyviausiam dirigentui” pelnë A.Viesulas, sugebëjæs konkursui parengti net tris chorus, kurie tarp savo kategorijos kolektyvø uþëmë aukðèiausias vietas - du pirmàsias, o treèiasis antràjà vietà. Tai iðties unikalus atvejis, kai dirigentas sugeba dirbti keliuose miestuose su keliais kolektyvais ir su visais pasiekti puikiø rezultatø.

Konkursas ne tik iðjudino Lietuvos chorus, bet ir suteikë progà vienu metu iðgirsti ávairiø lygiø chorus, susidaryti iðsamø vaizdà apie ðiø dienø chorus. Per pastaràjá deðimtmetá ákurta nemaþai naujø elitiniø chorø, visiðkai iðnyko riba, skirianti profesionaliuosius ir mëgëjø chorus.

Deja, Lietuvos chorinio gyvenimo padangëje yra ir praradimø. Á sunkià padëtá pakliuvo chorai, kuriø pagrindà sudarë dainininkai mëgëjai bei maþesniø miestø, provincijos chorai.

Dël sumaþëjusio valstybës dëmesio mëgëjø kultûrai chorinis dainavimas prarado savo socialiná reikðmingumà ir masiðkumà. Visuomenës susidomëjimas masine mëgëjiðka chorine kultûra smarkiai smuko. Chorai, nesugebëjæ arba objektyviai neturëjæ galimybiø persiorientuoti ir pakelti dainavimo kokybës, atsidûrë uþ þiniasklaidos bei þiûrovø dëmesio ribø. Tai atsiliepë ir jø meniniam lygiui.

Taèiau intensyvus chorinis gyvenimas nenutrûksta, jis kupinas ávairiø festivaliø (per metus jø ávyksta deðimtys), koncertø, dainø ðvenèiø.

Aktyviau bando gyventi moksleiviø chorai. Pradëti steigti nauji berniukø chorai. Optimistiðkiau þvelgiant á ateitá, norisi tikëtis, kad ir toliau pelnytai galësime didþiuotis Lietuva kaip puikios chorinës kultûros ðalimi.

Saulius LIAUSA

Muzikos barai /63

Taip vadinosi geguþës aðtuntàjà surengta konferencija, kurioje dalyvavo Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto nariai, Kultûros, Ðvietimo ir mokslo ministerijø vadovai, þymûs muzikos meistrai, daugelio muzikos institucijø vadovai bei muzikos mokytojai.

Konferencijos tikslas buvo aptarti kultûros politikà, reglamentuojanèià muzikinæ ðalies kultûrà - kaip ateityje bus organizuojami koncertiniai renginiai, skatinamas nacionaliniø operø atsiradimas, ar bus pleèiamas ir kaip pleèiamas valstybiniø muzikos institucijø tinklas, kaip bus derinamos III sektoriaus ir valstybiniø ástaigø iniciatyvos, kaip bus skatinama kûrybinë mintis. Ir neatsitiktinai ji surengta Seime, - KAIP PABRËÞË PROF. EDUARDAS KANIAVA, nacionalinës profesionaliosios muzikos sritys negali bûti komercinës - jas turi iðlaikyti valstybë. Juolab kad dëmesys aukðto lygio kultûriniams renginiams ne tik padeda kurti ávaizdá, bet ir turi ekonominæ prasmæ.

KULTÛROS MINISTRË ROMA DOVYDËNIENË PRIMINË, kad besikeièianèios aplinkybës verèia kultûros politikus ieðkoti naujø sprendimø, naujø finansavimo ðaltiniø ir mecenavimo, kitokiø struktûriniø kultûros gyvenimo organizavimo bûdø. “Taèiau Vyriausybë, kad ir kokios politinës daugumos bûtø suformuota, niekada negalës priimti sprendimo, kuriuo ápareigotø pilieèius bûti kûrybiðkus”. Ministrë pripaþino, kad valstybë visada bus pagrindinë meno finansuotoja ir aukðtø kokybës standartø garantas, bet ragino aptarti programinio finansavimo taikymo principus, siekiant subalansuotos valstybiniø ir nevalstybiniø institucijø veiklos.

Kalbëdamas apie planus vaikø muzikos mokyklas perduoti savivaldybëms, ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIÈIUS RETORIÐKAI KLAUSË, kada jos buvo valstybinës? Valstybinës muzikos mokyklos niekada nebuvo finansuojamos ið centralizuoto biudþeto. Jos labai teisingai perduotos regionams, savivaldybëms, tai valdþiai, kuri yra arèiausiai þmoniø. Bet problema ne ta, kad centrinë Vilniaus valdþia uþtikrins gerà finansavimà ir þinos, ko reikia vietoje. Vietos valdþia neturi galimybiø - pirmiausia finansiniø uþtikrinti reikiamø muzikos mokyklø, sporto mokyklø ir kitø mokyklø finansavimà. Praëjusiais metais ávesta aiðki sistema - krepðelio metodika. Nors tas krepðelis nëra pakankamas, bet mokytojams niekur nevëluoja atlyginimai, atsiranda galimybiø gerinti kvalifikacijos kë-

Muzikos barai /64

Lietuvos muzika. Ðiandiena ir perspektyva limà, geriau apsirûpinti mokymo priemonëmis. Tà patá reikia daryti visose savivaldybës funkcijø srityse.

SEIMO ÐVIETIMO, MOKSLO IR KULTÛROS KOMITETO PIRMININKAS PROF. ROLANDAS PAVILIONIS: “Nenoriu ginèytis dël terminø, bet labai susiaurëjæs mûsø politikø poþiûris á þmogø, visuomenæ, kultûrà, vieni dalykai paskelbiami formaliais, kiti - neformaliais, vieni vadinami svarbiais, kiti papildomais. Toks skirstymas reiðkia tam tikrà finansavimà, tam tikrà nacionalinæ atsakomybæ uþ valstybës politikà. Ir tai yra tam tikras bûdas pasiteisinti kartu. Formalus tas, kuris svarbiausias, neformalus - tas, kuris gali bûti arba gali nebûti.

Vadinasi, finansø ministrë ar bet kuris kitas pareigûnas, arba visas kabinetas pasakys, kai ðaliai trûksta lëðø, papildomi, neformalûs dalykai turi bûti atidëti. Ðvietimo ástatymas bûtø panaðus á normalø ástatymà, ir jeigu jame nebûtø áamþintas ðis iðkreiptas poþiûris á mokyklà, á vaiko auklëjimà ir finansavimo dalykus. Tai ne tik vidurinës mokyklos, bet ir apskritai poþiûrio á mokslà ir studijas reikalai. Ðiandien daugelis, nusiþiûrëjæ á Vakarus, sako, kad reikia iðskirti du ar tris mokslo krypèiø prioritetus ir skirti jiems visà dëmesá. Aiðku, tie prioritetai akivaizdûs: biologija, medicinos mokslai, technologijos, informacinës techno-

logijos, dar kas nors, penki ðeði net pagal Europos Sàjungos standartus. Tai visiðkai normalu. Bet kitos sritys negali bûti antraeilës, nes tie patys technologai ar informaciniai technologai, ar biotechnologai bus nevisavertës asmenybës. Nevisavertës asmenybës darys tyrimus, kurie kartais gali bût net labai pragaiðtingi þmogui, kà mes jau þinome ið XX a. patirties.

Lietuva yra maþa valstybë. Suprantu, kad mes didþiøjø valstybiø modelius bandome perkelti á maþà valstybæ, taèiau negalime visiðkai aklai perkelti ten veikianèiø sistemø á mûsø dirvà, ðtai kodël: savivaldybës, seniûnijos, gerai. Yra geras seniûnas, yra puikus meras, jie, þinoma, darys tai, apie kà gerbiamasis ministras èia kalbëjo. Taip, tokiø þmoniø bus Lietuvoje. Ne tiek daug, bet bus. Bet kodël tas vaikas, kuris atsitiktinai gimë toje savivaldybëje, toje seniûnijoje, turi priklausyti nuo mero iðsilavinimo, nuo tarybos nariø iðsilavinimo? Vaikas nëra savivaldybës nuosavybë. Jis Lietuvos Respublikos pilietis ir turi teisæ gauti tà iðsilavinimà, kurá jam garantuoja, ir að tikiu, garantuos visas ðis ástatymas. Valstybë turi tai garantuoti, jeigu atsako uþ savo kultûrà. Jeigu numojame ranka á tà atsakomybæ, tarsi demokratiðkai perkeliame jà kitoms grandims, Lietuvoje tai veda á aklavietæ”.

LIETUVOS KOMPOZITORIØ SÀJUNGOS PIRMININKAS GINTARAS SODEIKA: “Sistemingo kultûros administravimo trûkumas, deja, stabdo naujosios lietuviø muzikos sklaidos galimybes Lietuvoje ir svetur. Egzistuoja keli átakingi pagrindiniai kanalai, kuriais ði muzika pasiekia klausytojà. Tai Kompozitoriø sàjungos rengiami tarptautiniai ðiuolaikinës muzikos festivaliai “Gaida”, “Jauna muzika”, Druskininkø kamerinës jaunimo muzikos dienos, Klaipëdos “Mariø klavyrai”, Kauno “Ið arti”, kai kurie Ðv. Kristupo vasaros muzikos festivalio, Nacionalinës filharmonijos sezonø koncertai, kol kas negausios kompaktinës plokðtelës, retos Nacionalinio radijo ir televizijos laidos. Nei Nacionalinis operos ir baleto teatras, nei Valstybinis simfoninis orkestras, nei kitos valstybës ásteigtos ir finansuojamos struktûros ðiame procese beveik nedalyvauja. Ðiuolaikiniai menai ir muzika nëra lengvai vartojamas produktas, taèiau tai modernios valstybës nacionalinis turtas, todël vairiomis priemonëmis bûtø prasminga já populiarinti. Pavyzdþiui, valstybës ðvenèiø proga galëtø skambëti lietuviðki kûriniai. Nacionalinis operos ir baleto teatras galëtø statyti nacionalinius veikalus. Paradoksalu, kad per pastaruosius deðimt metø buvo pastatyta vos viena nacionalinë opera - B.Kutavièiaus “Lokys”. Valstybës finansuojamas Valstybinis simfoninis orkestras taip pat privalëtø bûti suinteresuotas groti nacionalinæ muzikà. Be to, turëtø skambëti ne pavieniai ar atsitiktiniai kûriniai, o daugiau opusø, tradiciðkai tampanèiø uþsakymais atitinkamomis progomis.

Lietuvoje yra daug puikiø, profesionaliø aukðèiausios klasës muzikos atlikëjø, taèiau jie beveik neátraukti á nacionalinës muzikos sklaidos procesà. Kaip iðimtá reikëtø galbût paminëti tik profesoriaus D.Katkaus vadovaujamà orkestrà. Ðioje srityje taip pat trûksta sistemiðko ástatymiðkai ir finansiðkai reguliuojamo valstybës dëmesio, skatinimo dalyvauti propaguojant nacionalinæ profesinæ muzikà.

Gausios atlikëjø iðvykos uþ ðalies ribø - tai puiki proga pristatyti lietuviðkà muzikà uþsienyje. O lietuviðki opusai retai patenka á Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, Lietuvos nacionalinio simfoninio ir kitø orkestrø bei maþesniø ansambliø, solo atlikëjø programas. Ði kultûros sritis nëra komercinë. Tik valstybë, kaip nacionalinio meno turëtoja, gali já iðlaikyti, palaikyti bei skatinti, bet maþëjantys valstybës asignavimai ðiuolaikinei lietuviðkai muzikai kelia susirûpinimà. Turëtø bûti paremti kompo-

zitoriai, kuriantys simfoninæ, kamerinæ muzikà, operas, baletus ir panaðius kûrinius”.

DIRIGENTAS, NACIONALINËS PREMIJOS LAUREATAS PROF. DONATAS KATKUS: “Mes muzikiná ðvietimà atskiriame nuo paties muzikinio gyvenimo. Kam reikia mûsø atlikëjø? Rengiame juos uþsieniui. Vadinasi, reikia kalbëti apie tai, kokia yra infrastruktûra, kaip veikia ir funkcionuoja kultûros mechanizmas, kurio pirminë grandis yra vaikø muzikos mokykla kaip kultûrinë, o ne tik ðvietimo institucija, ir t.t.

Viena didþiausiø problemø - nesuformuotos mûsø valstybës kultûros funkcijos. Faktiðkai visa kultûros politika paliekama spræsti atsitiktiniams funkcionieriams. Vienas yra geresnis, kitas - blogesnis, vienà kartà bûna geriau, kità blogiau. Kita bëda - nëra savivaldybiø kultûros politikos. Ið esmës ji nereguliuojama jokiais teisës aktais. O tie þmonës, kurie ateina á savivaldybes ir tampa deputatais, ateina ið mûsø bendruomenës.

Jie iðrinkti ir ateina tokie, kokie yra, ir ðtai jie ir sprendþia. Bûtina kokiais nors bûdais formuluoti tam tikrus principus, kurie bûtø privalomi savivaldybëms.

Tam tikrà muzikinës kultûros ðvietimo darbà turëtø atlikti simfoninis orkestras. Nacionalinis orkestras turëtø vaþinëti po visà Lietuvà, jis gali sukurti koncertiná gyvenimà bent jau didesniuose miestuose. Didelis atotrûkis tarp muzikinio ðvietimo ir muzikinio ugdymo, tokio profesionalaus muzikinio ugdymo, kokia yra mûsø koncertinë infrastruktûra. Ðitas atotrûkis visà laikà didëja. Pateiksiu pavyzdá. Ðtai yra skiriama kam nors milijonas litø vienam renginiui. Milijonas yra tûkstantis koncertø po tûkstantá litø honoraro. Tûkstantis koncertø Lietuvoje. Tai reiðkia, kad finansuojami lietuviø atlikëjai. Lëðos, skiriamos valstybës muzikinei kultûrai, turi atlikti dvi funkcijas: jos turi bûti skiriamos ðalies koncertiniam gyvenimui ir tokiu bûdu bus iðlaikomi mûsø talentai, mûsø muzikai. Reikia pagaliau vykdyti koncertiniø organizacijø ir visø teatrø reformà”.

LIETUVOS MUZIKOS MOKYKLØ VADOVØ ASOCIACIJOS VICEPREZIDENTAS RIÈARDAS GRUÐAS: “Apie Ðvietimo ástatymà gerai pasakë Muzikos akademijos rektorius prof. dr. J.Antanavièius. Ástatymo rengëjai sukalë gerà lentynà, á kurià sudëjo visas ðvietimo institucijas, tik joje nebeliko vietos muzikos meno mokykloms ir konservatorijoms.

Bandoma jas ásprausti ten, kur jos netelpa. Nors muzikinio ugdymo koordinaci-

nës tarybos, muzikos akademijos senatas, muzikos, meno mokyklø taryba, muzikos, meno mokyklø vadovø asociacija pateikë savo siûlymus, kad bûtina lentynà perprojektuoti, bet to nedaroma.

Programos, apie kurias kalbëjo ministrë, lyg ir neblogas dalykas, bet ásivaizduokim, kad koks nors vaikø kolektyvas turi finansavimo programà, bet kitais metais sumaþëjus finansavimui, ta programa nepatvirtinta. Kur tuos vaikus tada dëti?”

MUZIKOS AKADEMIJOS PROREKTORIUS PROF. EDUARDAS GABNYS: “Susipaþinæ su naujuoju Ðvietimo ástatymo projektu pasigendame juridinio saugiklio, skirto svarbioms daugelá deðimtmeèiø struktûrizuotoms ir sëkmingai ðalies muzikinæ kultûrà plëtojanèioms ugdymo grandims: muzikos, meno mokykloms, konservatorijoms. Suvokdami situacijos sudëtingumà ir jausdami atsakomybæ uþ ðalies muzikinës kultûros ateitá, norime pasakyti, kad stokojant reikiamos teisinës bazës dermës jau iðkilo realus pavojus muzikinei kultûrai. O tolesnius pavojaus padarinius nesunku numatyti: rajonø ir miestø savivaldybës, galëdamos joms patogia prasme interpretuoti naujo ástatymo turiná, atitinkamai optimizuos kabutëse, t.y. maþins muzikinio ugdymo institucijø tinklà. Ði griûtis jau dabar aktuali. Ið tikrøjø didþiulis nonsensas, kad muzikinis meninis ugdymas priklauso nuo savivaldybiø valdininkø. Deja, net ir muzikos mokyklos uþdarymo ðiandien tikriausiai negalëtø sulaikyti Ðvietimo ir mokslo ministerija. Man regis, tai yra tiesiog nesusipratimas. Þemesnës muzikinio ugdymo pakopos artimiausiu metu negalës aprûpinti reikiamos kokybës kontingentu aukðtesniøjø muzikinio ugdymo sistemos grandþiø ir tai turës neigiamà poveiká profesionaliø muzikø ugdymui. Apskritai Lietuvoje profesionaliø muzikø rengimas neturi reikiamos juridinës bazës. Juk profesinio mokymo ástatymas numato profesiná rengimà nuo 14 metø. Deja, muziko profesionalo kelias prasideda kur kas anksèiau. Taigi muzikinë kultûra, pagrástai garsinusi Lietuvà pasaulyje, pradës merdëti. Manyèiau, kad Lietuvos Respublikos Seimas, svarstydamas Ðvietimo ástatymo projektà, privalo prisiimti visiðkà atsakomybæ uþ muzikinio ugdymo sistemos kaip muzikinës kultûros plëtros ir puoselëjimo prielaidos ateitá”.

LIETUVOS MUZIKØ RËMIMO FONDO DIREKTORË LIUCIJA STULGIENË: “Ðiandien kalbëti apie rëmëjus, mecena-

Muzikos barai /65

tus ar labdarà teikianèius beveik beviltiðka. Yra fondø, kurie paaukojæ du, tris, keturis, penkis ðimtus. Bet uþ tà sumà net vienas koncertas periferijoje nebus surengtas. Þmonës, kurie skirsto milijonus iðtaigingiems festivaliams, visiðkai uþmirðo regionus. Ir mokesèiø mokëtojai ið Kurðënø, Krekenavos ar ið Akmenës, Vievio, ið kitø miesteliø, rajonø yra tokie pat, o jiems valstybë nesuteikia jokios profesinio meno paþinimo galimybës”.

LIETUVOS NACIONALINIO SIMFONINIO ORKESTRO VADOVAS, NACIONALINËS PREMIJOS LAUREATAS PROF. JUOZAS DOMARKAS: “Lietuvoje yra keli simfoniniai, kameriniø orkestrø, yra daugybë mokyklø ir svarbiausia aukðtoji - Muzikos akademija, kuri turi apverktinà instrumentinæ bazæ. Nekalbu apie kitas muzikos ástaigas, kuriø instrumentarijø reikia bûtinai atnaujinti. Iðkart to padaryti neámanoma, tai reikia daryti labai nuosekliai, labai kryptingai. Ðie dalykai turi bûti kryptingai deðimtmeèiais planuojami, skiriami ið biudþeto, taip áprasta dabar sakyti. Instrumentai turi tokià pasiutusiai blogà savybæ, per 5, 7 iki 10 metø jie susidëvi. Juos reikia nuolat uþsakinëti ir jø gauti. Ðiuo metu, norint nupirkti visà reikalingà instrumentarijø arba, teisingiau, já atnaujinti, kiekvienam simfoniniam orkestrui, turiu galvoje didþiuosius simfoninius orkestrus, teatro ir simfoninius koncertinius orkestrus, reikia po 1 mln. doleriø, ne litø.

Kadangi tokios sumos mums niekada neduos ið karto ir tai yra neámanoma, reikëtø tai daryti po truputá. Kultûros ministerija pasiðovusi kultûrà remti tik projektø pavidalu. Jeigu taip bus padaryta, Lietuvos muzikinë kultûra bus suþlugdyta. Projektai turi bûti finansuojami, á juos turi teisæ kiekvienas. Bet Nacionalinës institucijos privalo turëti savo tradicijas, tæstinumà, nuolatiná valstybës palaikymà, turi iðlaikyti ðalies, tautos pagrindinius stulpus. Kontraktø sistema gali bûti taikoma dirigentams, meno vadovams, svarbiausiems solistams, bet jokiu bûdu ne kolektyvø nariams. Filharmonijai reikalinga rimta rekonstrukcija, reikia rimtai perþiûrëti administracinæ struktûrà, teisinius dalykus, galø gale kolektyvø tarpusavio veiklos reikalus.

Mes, kolektyvø vadovai, atsakymø á mûsø iðkeltus klausimus taip ir neturim. Ir metai jau baigiasi. Ðitas sezonas taip ir praëjo. Matyt, kiti - irgi. Valstybë neturi pinigø kultûrai. Ir að ðità suprantu. Bet nesuprantu, kai valstybë turi labai daug pinigø ir nepareikalauja ataskaitos, kaip jie buvo panaudoti”.

Muzikos barai /66

KOMPOZITORË, “MUZIKOS BARØ” ÞURNALO VYRIAUSIOJI REDAKTORË DOC. AUDRONË ÞIGAITYTËNEKROÐIENË: “Ar teisingai suvokia savo paskirtá ugdyti suvokimà vidurinës mokyklos muzikos mokytojas, daþnai ir tà vienà savaitës pamokà aukodamas tiksliesiems mokslams? Kodël vis maþiau muzikos skamba jai skirtose pamokose?

O mokyklose net ðiandien trûksta vos 200-300 Lt kainuojanèiø grotuvø? Kodël leidþiant mokytojams pasirinkti muzikos mokymui skirtus vadovëlius, vis dar nesuformuluota, kà turëtø suvokti viduriná iðsilavinimà turintis Lietuvos pilietis?

Ir kodël muzikos mokyklose specialybës pamokos daþniausiai pavirsta tik profesiniø ágûdþiø treniruote, per ilgà kartojimà prarandant betarpiðkà muzikos poveiká? Kodël vis daþniau mokymas tampa autoritarinis, kad mokinukas pasiektø eilinæ pergalæ eiliniame konkurse? Ir kodël mano auditorijoje daugybës tarptautiniø konkursø laureatas magistrantas sutrikæs dël rytdienos abejoja, ar rinktøsi tà paèià specialybæ ðiandien? Kodël muzikos mokymo klases ir auditorijas palikæ mokiniai ir studentai neþino kelio á koncertus ir muzikinius teatrus? Kodël net sociologiniø tyrimø nereikia, kad suprastum, jog stabilus melomanø skaièius Vilniuje tesiekia vos 2000? Kodël per nepriklausomos valstybës deðimtmetá neatsirado Lietuvoje iðkeltø ir suvoktø talentingø atlikëjø, aiðkiau, kai þvaigþdëmis juos vadiname? Ir kodël pagrindinës koncertinës ástaigos vadovai vieðai radijo laidoje pasako, kad ðiandien Lietuvoje nëra atlikëjø? Ir kodël tas pats vadovas per 5 metus në karto neapsilankë tø atlikëjø 10 val. trunkanèioje ðventëje “Didysis muzikø paradas”, vykstanèioje jo paties salëje? Kodël valstybei dosniai finansuojant koncertø salës iðlaikymà tos paèios valstybës atlikëjai turi uþ jà mokëti nuomos mokestá? Kodël vienodai finansuojamos, apie 10 mln. dotacijos, dvi skirtingos nacionalinës ástaigos tik koncertus organizuojanti Filharmonija ir spektaklius statantis Operos teatras? Kodël nacionalinës koncertinës ástaigos biudþete didþiausià iðlaidø dalá sudaro su uþsienio atlikëjais susijusi veikla? Kodël ðiandien, pavyzdþiui, Ðiauliai, patys turi rûpintis savo miesto koncertiniu gyvenimu ir jo finansavimu ið to paties valstybës biudþeto pamirðtant, kad kelis kartus ávairiuose miestuose atliekama programa kainuos kur kas pigiau nei specialiai rengiamas vienkartinis koncertas? Ir kodël vis daugiau dëmesio ir pinigø skiriant reprezentacijoms uþsienyje pamirðtamas savo kûrybinio kraðto visuomenës ugdymas? Kultûros politika

uþgoþia politikà per kultûrà. Kodël ið tø paèiø valstybës dotuojamø fondø paramos praðo ir Lietuvos muzikø sàjunga, ir vieðoji ástaiga “Skylë”, ir daug á jà panaðiø skyluèiø? Kodël kûrybiniø organizacijø veiklai ið to paties valstybës biudþeto per ávairius fondus dailininkams skiriama netoli pusës milijono, kompozitoriams apie 400 tûkst., o atlikëjams Muzikø sàjungoje suma vos tesiekia 100 tûkst.? Kodël ekspertø komisijos, kuriø supratimu ir nuovoka ðiandien labiausiai pasitikima, pamirðta, kad jos dalyvauja ne þaidime “tam davë, o…”, bet formuoja per finansavimà valstybës kultûros politikà ir kodël visa atsakomybë uþ kultûros politikà uþkraunama ávairioms komisijoms pamirðtant, kad nëra ir negali bûti kolektyvinës atsakomybës?

Kodël ið to paties valstybës biudþeto vieniems dotuojamiems kultûros leidiniams skiriama apie 200 tûkst., o kitiems tik 80 tûkst. litø? Kodël ið valstybës biudþeto visiems muzikiniams renginiams ir ástaigoms skiriama apie 30 mln., o vieninteliam tø ástaigø veiklà analizuojanèiam leidiniui neatsiranda në ðimtosios ðiø lëðø dalies profesionaliai tø renginiø analizei? Kodël pasaulyje tokio pobûdþio leidiniai egzistuoja ið muzikine veikla uþsiimanèiø ástaigø reklamos, o milijonus valstybës lëðø gaunantis nacionalinis Operos ir baleto teatras uþ savo klausytojø ugdymà vieninteliame muzikiniame þurnale reklamos puslapiui tesiûlo 100 litø? Suvokimas ateina per supratimà. Meninis suvokimas taip pat. Èia iðkëliau tik dalá klausimø, jø gali bûti gerokai daugiau. Tik atsakymas vienas - kol gyvensime nejausdami, kad visi - nuo vidurinës mokyklos muzikos mokytojo iki ðvietimo ir kultûros ministro - esame vienos kûrybinës visuomenës sistemos ugdymo dalis, kol dþiaugsimës kiekvienas tik savo dar viena egzistavimo diena ir be sistemos leisime milijonus negalvodami apie rytdienà, jø, tø klausimø, daugës arba maþës tuo atveju, kai nebus kam nei jø kelti, nei á juos atsakyti. Nebus nei muzikos, nei kultûros”.

NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO VYRIAUSIASIS DIRIGENTAS LIUTAURAS BALÈIÛNAS: “Skaudþiausia problema, su kuria susidûriau dirbdamas vienu ið teatro vadovø, yra ta, kad talentingas jaunimas þiûri tik á Vakarus, jie nemato jokios perspektyvos èia. Po kurio laiko nebus kam dainuoti ir groti, nes dabartinë profesionalø karta po truputá nueina. Ir nieko negali padaryti, nes jau 11 metø tik kalbama, kad reikia sutarèiø sistemos. Teatrui reikia Teatro ástatymo, kuris reglamentuotø su-

tarèiø, arba kontraktø, sistemà.

Visiðkai neaiðku, kodël iki ðiol nëra Mecenavimo ástatymo. Be jo negali bûti plëtojama kultûra.

Kultûros ministerija pirmiausia yra mûsø bei Filharmonijos steigëjas ir turëtø reglamentuoti mûsø veiklà. Bet jokios atsakomybës ji neprisiima ir jokiø klausimø tiesiog negali sutvarkyti. Mes devynis mënesius dirbome be generalinio direktoriaus!”

LIETUVOS KAMERINIO ORKESTRO VADOVAS PROF. SAULIUS SONDECKIS: “Iki ðiol nesukurta jokia juridinë bazë profesionaliai Lietuvos muzikinei kultûrai plëtoti ir administruoti.

Nëra pagrindo, ant kurio ji galëtø bûti pastatyta. Per 12 metø nepriklausomoje valstybëje ðitokia bazë turëjo bûti sukurta kur kas anksèiau. Kiekvienas Europos Sàjungos muzikos kolektyvas turi keliø ðimtø puslapiø tomà, kur suraðytos visos vadovø, kiekvieno orkestranto, administracijos teisës, pareigos, ir ðito grieþtai laikomasi. Pas mus kiekvienas daro kà iðmano. Maþas pavyzdys, að turëjau Suomijoje koncertà. Repeticijos metu norëjau pertvarkyti repeticijos tvarkà ir pasiûliau taip, kaip ir man, ir visam orkestrui, naudinga. Orkestras mano pasiûlymà sutiko entuziastingai, nes tokiu atveju atlikëjai anksèiau bûtø galëjæ eiti namo. Prieina prie manæs profsàjungos atstovas ir sako: “Maestro, matot, visi mes norëtume repeticijà sutrumpinti taip, kaip jûs siûlote, bet jeigu nors vienas ið èia esanèiø orkestre anonimiðkai paskambins á profsàjungà, mes visi turësime nemalonumø”. Ir privalëjau elgtis taip, kaip ástatymas reikalauja. Priimtà Nacionaliniø kolektyvø ástatymà reikës keisti, nes já svarstant nedalyvavo në vienas kolektyvø vadovas, në vienas muzikas menininkas. Tas ástatymas fetiðizuoja administratoriø, bet ne meniná vadovà. Maþas pavyzdys ið Nacionaliniø kolektyvø ástatymo. Nacionalinës filharmonijos muzikiniuose kolektyvuose gali dirbti tik þmonës, baigæ muzikiná aukðtàjá mokslà arba turintys aukðtàjá muzikiná iðsilavinimà. Dëstyti aukðtojoje muzikos mokykloje ar ið viso muzikos mokykloje, dirbti administraciná darbà diplomas reikalingas. Groti orkestre, dainuoti chore nereikia jokio dokumento, reikia mokëti groti. Jokio dokumento nereikalauja net Berlyno filharmonijos orkestras. Ateik, pagrok konkurse, laimëk vietà ið 400 kandidatø, ir bûsi priimtas.

Pagal ðá ástatymà, jeigu dabar K.Petrauskas ateitø ir uþsinorëtø dainuoti LNOBT, nebûtø priimtas - mat baigë tik du Peterburgo konservatorijos kursus. O kaip

Nacionalinë filharmonija vykdys ðá ástatymà, kai Lietuva ástos á Europos Sàjungà? Juk ES muzikiniai orkestrø konkursai skelbiami visos Europos muzikiniuose þurnaluose. Ir kiekvienas Europos Sàjungos valstybës muzikantas turi teisæ tame konkurse dalyvauti. Kitaip sulauksite bylos Strasbûre!”

DAINININKAS, NACIONALINËS PREMIJOS LAUREATAS, MUZIKOS AKADEMIJOS DAINAVIMO KATEDROS VEDËJAS PROF. VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS: “Kol nepriimtas naujas Ðvietimo ástatymas, reikëtø árodyti, kad anas ástatymas blogas, kad neturëjome jokios perspektyvos, nebuvo garsiø atlikëjø, o sistema tikrai blogai dirbo. Prisimenu laikus, kai kiekvienoje mokykloje bûdavo chorai, ansambliai, net orkestrai. Kà mes matome ðiandien? Mes kalbame apie formalumà, neformalumà.

Kiekvienà dienà maþi Japonijos pilieèiai turi ir muzikà, ir dailæ. Ir tai ne projektas, ne alternatyva, turbût tai yra gyvenimo bûdas… Beje, manau, kad Vilniuje bûtø gerai turëti restauruotà Muzikos akademijos senàjá operos teatrà. Tai nebûtø alternatyva Nacionaliniam teatrui, bet kadrø kalvë. O Rusø dramos teatrui galima surasti kokias nors kitas patalpas”.

NACIONALINËS M.K.ÈIURLIONIO MENØ MOKYKLOS DIREKTORIUS ROMUALDAS KONDROTAS: “Visos meno institucijos turëtø priklausyti formaliam ugdymui, o po to galëtø sëkmingai atlikti neformalaus ugdymo funkcijas. Taèiau to niekada nebus galima ágyvendinti, jei pagal formalaus ugdymo programas rengsime tuos bûsimuosius muzikantus, kurie bus ugdomi pagal profesines programas. Joms reikalingos skirtingos programos.

Jeigu vartëte naujuosius ugdymo planus, matëte labai skausmingà muzikantams teiginá, kad muzikos ir dailës egzamino buvimà arba vertinimà sprendþia pati mokyklos taryba. Gali bûti áskaita, gali jos nebûti. Gali bûti paþymys, gali jo ir nebûti. O juk tokio tipo bendrojo lavinimo mokyklose bendruomenë, kuri palaikytø meniná ugdymà, negausi”.

niø disciplinø finansavimo. Mûsø mokykla dirba pagal ÐMM parengtus bendrojo lavinimo ugdymo planus bei muzikos ir meno mokykloms taikomus ugdymo planus meninës krypties ugdymo institucijose. Mokykla atlieka dviejø mokyklø - ir pagrindinës, ir muzikos mokyklos - funkcijas. Bendrajam ugdymui jau yra krepðelis, taigi tam tikros lëðos turëtø bûti skirtos ir muzikiniam ugdymui. Jeigu Ðvietimo ástatyme nebus áteisintas tokios mokyklos papildomas finansavimas, jos iðnyks”. ÞURNALISTAS, RENGINIØ ORGANIZATORIUS JOGAILA MORKÛNAS: “Jei muzika gera, klausytojai patys jà suras, o jeigu bloga - pradeda veikti logiðkas rinkos dësnis. Tarkime, J.Juèo dþiazo festivalis - fantastiðkas aukðèiausio lygio kultûros renginys. Na, ir kuo èia dëta valstybë, ástatymai, sausakimðos salës? Muzika yra turtas, iðsilavinimas yra turtas kiekvienam þmogui, ir panaðu, kad dabar vyksta ne taip, kaip derëtø valstybei, turinèiai turtingas tradicijas.

Bet valstybë tai juk esame mes patys. Cinikas pasakytø: geras menininkas - alkanas menininkas. Tai dalis tiesos, bet gal tai yra ir valstybës politika. Uþteks praðyti, verkti, gal einam dirbti, ir bus geriau mûsø Lietuvai, ar ne?”

PLUNGËS MENO MOKYKLOS DIREKTORË GENOVAITË ÞIOBAKIENË: “Tie, kurie sako, kad muzikos mokykloje mokoma tik rimtosios akademinës muzikos, nesusipaþinæ su ðiandieniniu muzikos ir meno mokyklø darbu bei ugdymo planais. Mes vaikus ugdome ir pagal interesus, ir pagal tëvø pageidavimus, laviname ir akademine muzika, ir saviraiðka. Plungëje á meno mokyklà stoja 4 vaikai á vienà vietà. O að neturiu pinigø jø visø mokyti, ir kà daryti? Valstybë Plungës meno mokykloje moka tik atlyginimus mokytojams. Ið vaikø surinktø mokesèiø iðlaikome viskà. Valstybë privalo rûpintis ðvietimu. Reikia ástatymais reglamentuoti savivaldybiø sprendimus ágyvendinant valstybës ðvietimo politikà”.

Parengë Eglë ÈERNIAUSKAITË

PANEVËÞIO KONSERVATORIJOS MUZIKOS MOKYKLOS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJA NIJOLË KARPAVIÈIENË: “Praðome Ðvietimo ástatyme áteisinti netradicines teikianèias muzikiná ugdymà bendrojo lavinimo mokyklas ir numatyti jø finansavimà. Ávedus moksleivio krepðelá, mûsø netradicinio ugdymo mokykla liko be muziki-

Muzikos barai /67

Mieli Lietuvos viduriniø mokyklø muzikos mokytojai!

Toliau tæsiame prie vidurinës mokyklos muzikos vadovëliø universalios mokomosios metodinës priemonës - muzikos áraðø kompaktinëse plokðtelëse leidybà. Kiekvienai klasei bus iðleisti CD komplektai (po 3-4 plokðteles), kuriuose bus áraðyti reikalingiausi kûriniai muzikos klausymuisi, jø fragmentai ar montaþai. Þemesnësëms klasëms skirtose plokðtelëse numatome áraðyti dar ir dainavimo, solfedþiavimo, muzikavimo, skuduèiavimo pavyzdþiø. Kiekvienas komplektas turi tikslø kûriniø sàraðà, nurodyta kiekvieno kûrinio trukmë, pateikiami bûtiniausi metodiniai komentarai.

Jau praeitais metais iðleisti muzikos áraðai X klasei ”Lietuviø muzikos antologija” 4 CD komplektas.

Rugpjûèio pabaigoje iðleidþiame muzikos áraðus IX klasei “Epochø muzikos antologija”, 4 CD komplektas (prenumeruojant - 25 Lt, perkant - 40 Lt) Numatome iðleisti muzikos áraðus ir ðioms klasëms: V klasë - “Elementarioji muzika”, 3 CD komplektas (kaina: prenumeruojant - 20 Lt, perkant - 30 Lt) VI klasë - “Programinë muzika”, 3 CD komplektas (kaina: prenumeruojant - 20 Lt, perkant - 30 Lt) VII klasë - “Homofoninë muzika”, 3 CD komplektas ( kaina: prenumeruojant - 20 Lt, perkant - 30 Lt) VIII klasë - “Polifoninë muzika”, 4 CD komplektas (kaina: prenumeruojant - 25 Lt, perkant - 40 Lt) XI klasë - “Nuo seniausiø laikø iki romantizmo”, 4 CD komplek-tas ( kaina: prenumeruojant - 25 Lt, perkant - 40 Lt) XII klasë - “Romantizmas ir XX a. muzika”, 4 CD komplektas (kaina: prenumeruojant - 25 Lt, perkant - 40 Lt)

Taigi prenumeruojant áraðai yra nebrangûs: pagrindinës mokyklos (V-X kl.) komplektas kainuoja tik 135 Lt, o visos vidurinës mokyklos (V-XII kl.) komplektas - 185 Lt. Galima prenumeruoti ir pavieniø klasiø komplektus.

Iðankstinë prenumerata mums labai svarbi, kad þinotume realø leidiniø tiraþà. Be to, ðià metodinæ priemonæ galësime iðleisti tik ið anksto uþsitikrinæ bûtinas jos leidybai lëðas. Dël lëðø stygiaus jau teko pristabdyti CD komplektø leidybà.

Tad kvieèiame mokyklas ir muzikos mokytojus ir toliau prenumeruoti CD komplektus.

2002 m. rugsëjo mënesá mokyklas ir mokytojus pasieks dar du CD komplektai.

Muzikos barai /68

Lietuvos muzikø sàjunga. Ámonës kodas 9074927 Bankas “Hansa - LTB”.

Atsiskaitomoji sàskaita Nr. 10002450037 . Bank kodas73000 Informacija teikiama Lietuvos muzikø sàjungoje, Gedimino pr. 32-2, 2001 Vilnius tel. 62 30 43, 63 62 30 Elektroniniu paðtu: muzbar@takas.lt ; eduardas.b@osf.su.lt

PASKELBTAS 2003 M. KONKURSAS ES PROGRAMOS “KULTÛRA 2000” PARAMAI GAUTI SUSIPAÞINKIT: “Kultûra 2000” - penkiametë (2002-2004) ES programa kultûriniam bendradarbiavimui skatinti. Per jà remiami visø meno ir kultûros srièiø, iðskyrus audiovizualinæ, kultûrinio bendradarbiavimo projektai. Penkeriø metø programos biudþetas -167 milijonai eurø.

KAS GALI TEIKTI PARAIÐKAS? Kultûrine veikla uþsiimanèios organizacijos ið programoje dalyvaujanèiø ðaliø: Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Didþiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandø, Portugalijos, Prancûzijos, Suomijos, Ðvedijos, Vokietijos, Islandijos, Lichtenðteino, Norvegijos, Bulgarijos, Èekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rumunijos, Slovakijos, Slovënijos, Vengrijos.

KOKIEMS PROJEKTAMS? Novatoriðkiems ir kokybiðkiems tarptautiniams kultûrinio bendradarbiavimo projektams, su aiðkiai iðreikðtu europiniu matmeniu, kuriuose dalyvauja partneriai ne maþiau nei ið trijø iðvardytø ðaliø ir kuriø biudþetas ne maþesnis nei 100 000 eurø. Projektai turi prasidëti ne vëliau kaip 2003 m. lapkrièio 15 d. ir tæstis vienameèiai ne daugiau kaip 12 mënesiø ið eilës, daugiameèiai - ne trumpiau kaip 24, bet ne ilgiau kaip 36 mënesius ið eilës.

Projektai turi pasiþymëti nors viena ið ðiø ypatybiø: * Orientuotis á plaèiuosius pilieèiø sluoksnius; * Naudoti naujàsias technologijas kûrybos procese; * Sujungti tradicijas ir novatoriðkumà: akcentuoti praeities ir ateities sàsajas.

NAUJOVËS: Pagal praëjusiais metais ádiegtà principà (programos suskirstymà pagal kultûros sritis) 2003 m. daugiausia finansinës paramos sulauks scenos (atlikëjø) menai teatras, ðokis, muzika, opera, gatvës teatras ir cirkas. Ðioje srityje bus paremta 90 vienameèiø ir 15 daugiameèiø projektø.

Vaizduojamøjø menø srityje 2003 m. bus paremta 15 vienameèiø ir 1-2 daugiameèiai projektai. Tos paèios proporcijos galios paveldo sektoriuje: 15 vienameèiø ir 1-2 daugiameèiai projektai.

Kaip ir kiekvienais metais, bus remiami knygø, skaitymo propagavimo ir vertimo projektai.

Bus paremta 10 kultûrinio bendradarbiavimo projektø (atlikëjø menø ar knygø bei skaitymo propagavimo sektoriuose treèiosiose ðalyse, t.y. tose, kurios nedalyvauja ES programoje „Kultûra 2000“.

IKI KADA? konkurso paraiðkø pateikimo galutinë data vienameèiams projektams - 2002 m. spalio 15, daugiameèiams - 2002 m. spalio 31 d.

KUR SIØSTI PARAIÐKAS: European Commission Policy development in the cultural sphere - Culture 2000 framework programme B-100 - Bureau 6/41 B-1049 Brussels

KUR RASTI DAUGIAU INFORMACIJOS? * vienuolika oficialiø ES kalbø — Europos Komisijos tinklapyje http://europa.eu.int/comm/culture/eac/ c2000condition_en.html * lietuviðkai — programà Lietuvoje koordinuojanèio EUROPOS KULTÛROS PROGRAMØ CENTRO tinklapyje www.durys.org, telefonu 612921, el. paðtu belskit@durys.org, Kultûros Ministerijos 405 kabinete J.Basanavièiaus 5, 2600 Vilniuje.

“XXI AMÞIAUS MUZIKOS MOKYTOJO” KONKURSUI ARTËJANT Muzikos mokytojas - tai visos mokyklos kultûrinio gyvenimo koordinatorius, popamokinës meninës veiklos organizatorius, turintis tinkamai gebëti ne tik realizuoti mokymo procesà, bet ir rengti ávairias ðventes, konkursus, viktorinas, popietes, kurios realiai atskleidþia rajono ar miestelio visuomenei tos ugdymo ástaigos muzikinës veiklos galimybes ir visuomeninæ reikðmæ. Be to, ðio dalyko pedagogas - bûsimosios publikos - ateities koncertø saliø, operos ir baleto teatrø, filharmonijø lankytojø ugdytojas.

Tad ðiandienos muzikos mokytojui keliami uþdaviniai iðties dideli. Ne tik dideli, bet ir aktualûs. Dël sunkios ekonominës situacijos daugeliui moksleiviø mokykloje (gimnazijoje) esantis muzikinis ugdymas - vienintelë ðios srities lavinimo galimybë. Todël profesionaliø muzikos mokytojø rengimas - aktualus ir reikðmingas procesas.

Siekdama kelti ðio dalyko prestiþà bei metodiná parengimo lygá, Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Muzikos pedagogikos katedra organizuoja ðalies geriausio bûsimojo muzikos mokytojo konkursà “XXI amþiaus muzikos mokytojas” ir kvieèia visø ðalies aukðtøjø mokyklø studentus - bûsimuosius muzikos mokytojus jame dalyvauti.

Konkurso: strategija - analizuoti muzikos mokytojo rengimo modelio optimizavi· mo galimybes; · tikslas - kelti bendrojo lavinimo mokyklos muzikos mokytojo specialybës prestiþà, skatinti studentø poreiká profesiniam bei metodiniam tobulëjimui; · uþdaviniai - eksponuoti gabiausiø bûsimøjø muzikos mokytojø meistriðkumà, parengti videofilmus kaip muzikinio ugdymo metodikos medþiagà; · dalyviai - aukðtøjø mokyklø, rengianèiø bûsimuosius muzikos mokytojus, studentai, turintys atitinkamas katedrø rekomendacijas; · data: 2002 m. lapkrièio 20-22 d.; vieta: LMA Kauno fakulteto Muzikos pedagogikos katedros metodinë · bazë (J.Dobkevièiaus vidurinëje mokykla, Èepinskio 5, Aleksotas); · sàlygos - dalyvis veda 30 min. trukmës pamokà J.Dobkevièiaus vidurinës mokyklos moksleiviams arba savo atsiveþtiems ugdytiniams; · reikalavimai ir vertinimo kriterijai - bûsimojo muzikos mokytojo vokaliniai, instrumentiniai (grojimas fortepijonu, kanklëmis, skuduèiais, sintezatoriumi, gitara, akordeonu ar kt. instrumentu) gebëjimai, muzikos klausymo bei kitø veiksenø panaudojimo pedagoginis efektyvumas, ugdomojo proceso vientisumas, kalbos ir disputo kultûra, metodinës novacijos ir kt. · þiuri - visø konkurse dalyvaujanèiø aukðtøjø mokyklø Muzikos pedagogikos katedrø atstovai (konkurso dalyvius taip pat savarankiðkai vertins visø konkurse dalyvaujanèiø aukðtøjø mokyklø magistrantø atstovai ir moksleiviø þiuri); · dalyviø apdovanojimas - visiems dalyviams áteikiami garbës raðtai, suvenyrai ir atminimo dovanos. Laureatui áteikiamas LMA Rektoriaus Pereinamasis prizas ir turistinës agentûros “Grûda” dovana (kelionë á uþsienio ðalá). Ásteigti aukðtøjø mokyklø, rengianèiø bûsimuosius muzikos mokytojus, prizai geriausiai pasirodþiusiems Klaipëdos, Ðiauliø ir Vilniaus pedagoginio universitetø Muzikos katedrø atstovams.

Telefonai pasiteirauti: Fakulteto sekretorë Ramunë - tel. 8-37/ 295411; Katedros vedëja L.Navickienë - n. tel.: 8-528/52-100; mob. tel. 8-680/98875, el. p.: lo-li-ta@takas.lt Organizacinis komitetas Kaunas, 2002 06

Muzikos barai /69

MUZIKØ SÀJUNGOJE Birþelio 20 d. LMS taryboje buvo aptarta ir patvirtinta Sàjungos kûrybinës meninës veiklos 2003 m. programa. Skelbiame jà þurnalo skaitytojams.

2003 METØ KÛRYBINËS MENINËS VEIKLOS PROGRAMOS (PROJEKTAI) Atlikëjø meno sklaida, leidyba, meninë ðvieèiamoji, organizacinë veikla Lietuvos muzikø sàjunga - atlikëjø, muzikos kolektyvø vadovø, taip pat kompozitoriø, muzikos kritikø ir mokslininkø visuomeninë kûrybinë organizacija, vienijanti 260 nariø. Sàjunga tæsia 1936 m. ákurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuviø muzikø draugijos veiklos tradicijas - aktyviai dalyvauja ðalies muzikiniame gyvenime, nuosekliai ávairiomis formomis plëtoja veiklà Lietuvoje, remia kûrybinæ muzikø iniciatyvà, telkia juos meninei ir ðvietëjiðkai veiklai, jà propaguoja Lietuvoje ir uþsienyje, stengiasi, kad meninës veiklos rezultatai bûtø áamþinti.

Viena ið pagrindiniø ir svarbiausiø ðios kûrybinës organizacijos bei jos nariø kûrybos áprasminimo formø - muzikos meno vertybiø, atlikëjø meno sklaida. Ðá tikslà 2003 m. Sàjunga ágyvendins vykdydama ðeðiolika programø.

1. Mënesinis meno ir mokslo þurnalas “Muzikos barai” (leidþiamas nuo 1931 m.). Þurnalas - visø Lietuvos muzikø kûrybinës ir meninës veiklos sklaidos arena. Jis taip pat skirtas visiems muzikos mëgëjams, besimokanèiajam jaunimui. Þurnalas skelbia Lietuvos muzikinës kultûros reiðkiniø, personalijø studijas, kelia nûdienos aktualijas, problemas; analizuoja reikðmingiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo ávykius (festivalius, premjeras, koncertus, operos ir baleto spektaklius), skelbia informacijà apie Lietuvos muzikiná gyvenimà; pristato þymiø Lietuvos ir pasaulio muzikø portretus, supaþindina su moderniosios muzikos ir dþiazo pasauliu, apþvelgia Lietuvos ir pasaulio baleto menà, uþsienio spaudos leidinius, naujausias kompaktines plokðteles; skelbia skaitinius jaunimui apie muzikos gimimà, ávairiø epochø muzikà ir pan. Þurnalas pleèia skaitytojø akiratá, formuoja meninius bei vertybinius kriterijus. Ðeðis þurnalo numerius numatoma iðleisti su Lietuvos atlikëjø kompaktinëmis plokðtelëmis.

Muzikos barai /70

2. “Lithuanian music review 2003”.

Reprezentacinis, gausiai iliustruotas, spalvotas specialus “Muzikos barø” leidinys anglø kalba, skirtas Lietuvos muzikinës kultûros sklaidai uþsienio ðalyse. Numatoma pateikti didþiausiø 2002 m. renginiø, ryðkiausiø muzikinio gyvenimo ávykiø apþvalgà, Lietuvos muzikiniø kolektyvø, atlikëjø, kompozitoriø kûrybinius portretus, pristatyti Lietuvoje iðleistus natø leidinius ir CD. Leidiná numatoma iðleisti su Lietuvos atlikëjø “Auksinio disko 2002” laureatø - kompaktine plokðtele.

3. “Didysis muzikø paradas 2003”.

2003 m. lapkrièio mënesá Nacionalinës filharmonijos salëje numatoma organizuoti septintàjà tradicinæ didþiausià Lietuvos muzikø metø ðventæ - 10-ties valandø trukmës koncertà maratonà, eksponuojantá ávairiø þanrø profesionaliø Lietuvos atlikëjø menà, kartu ir mûsø muzikinæ kultûrà reprezentuojantá renginá. Jo dalyviai - per 350 atlikëjø ið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio: dainininkai, solistai instrumentininkai, kameriniai ir dþiazo ansambliai, chorai, orkestrai, bûrys jaunøjø. Ðventës metu bus pagerbti ryðkia veikla 20022003 m. sezone pasiþymëjæ ávairiø akademinës muzikos þanrø atlikëjai. Numatoma juos paskelbti “Auksinio disko 2003” laureatais ir apdovanoti “Auksinio disko 2003” apdovanojimu (skulptûrine kompozicija ir specialiai ðia proga iðleista, laureatø kûrybà pristatanèia kompaktine plokðtele). Taip pat numatoma iðleisti VII Lietuvos muzikø ðventës akimirkas áamþinanèià kompaktinæ plokðtelæ “Didysis muzikø paradas 2003”.

4. Sekmadienio muzikinës popietës. Þymiø Lietuvos muzikø kûrybos gelmes praskleidþiantys susitikimai - pokalbiai su visuomene (7 renginiai). Be koncertinës programos, popieèiø metu bus demonstruojami ir asmeniniuose archyvuose sukauptø vaizdo ir garso áraðø fragmentai. Visas popietes numatoma áraðyti á vaizdo juostà ir pateikti Muzikø sàjungos archyvui. Projektas ilgalaikis (tæstinis), vykdomas nuo 1996 m.

5. Nusipelniusiø muzikø pagerbimo, atminimo renginiai.

Atminties programa (6 renginiai). Vyresnës kartos atlikëjø - Sàjungos senjorø (pensininkø) jubiliejiniø sukakèiø proga rengiami pagerbimo, jø prisiminimø vakarai. Vakaruose demonstruojami archyviniai áraðai ið Lietuvos radijo ir televizijos fondø, specialiai sukurti videosiuþetai ið asmeniniø fotoarchyvø, nedidelëmis koncertinëmis programomis jubiliatus sveikina dabarties atlikëjai. Visus vakarus numatoma áraðyti á vaizdo juos-

tà ir pateikti Muzikø sàjungos archyvui.

Programa ilgalaikë (tæstinë), vykdoma nuo 1996 m.

6. LMS nariø atlikëjø - solistø, kameriniø ansambliø naujø programø pristatymas, jubiliejiniai atlikëjø kûrybos vakarai.

Planuojama parengti 6 programas ir jas paskleisti organizuojant po 2-3 koncertus (ið viso 18 koncertø). Projektas ilgalaikis (tæstinis), vykdomas nuo 1996 m.

7. Koncertø ciklas “Musica magna”.

Numatomas sistemingai rengti rajonø kultûros (laisvalaikio) centruose.

Tai supaþindinamieji, ávairiø þanrø Lietuvos atlikëjø bei kolektyvø pristatymo koncertai periferijos klausytojams. Keturiuose rajonuose numatoma surengti po du panoraminius ávairiø þanrø atlikëjø koncertus (ið viso 8 renginiai). Projektas ilgalaikis (tæstinis).

8. Koncertø ciklai vidurinëse ir muzikos mokyklose “Muzikos ðviesà jaunimui”.

Tai sistemingai rengiami ávairiø þanrø ðvietëjiðki koncertai 17-oje muzikos ir 13oje viduriniø mokyklø - kiekvienoje mokykloje po 2-4 koncertus per sezonà.

Koncertø turinys - ávairiø þanrø ir stiliø muzika, monografinës klasikø muzikos valandos, paþintis su muzikos instrumentais, koncertai-susitikimai, paþintis su pagarsëjusiais mûsø atlikëjais, kameriniais ansambliais. Atvykæ á mokyklas atlikëjai teiks ir metodines konsultacijas ðiø mokyklø mokytojams. Per metus numatoma surengti 100 koncertø.

Projektas ilgalaikis (tæstinis), vykdomas nuo 1996 m.

9. Koncertø ciklas “Jaunøjø kûryba”.

Vilniuje, “Vartø” galerijoje (Rotuðëje), Kaune, M. ir K.Petrauskø muziejuje, kituose miestuose numatoma rengti debiutinius jaunøjø atlikëjø, LMS nariø, naujø programø pristatymo koncertus kûrybos vakarus (6 programos, ið viso 18 koncertø per sezonà). Projektas ilgalaikis (tæstinis).

10. Dþiazo improvizacijø seminaras.

(2003 m. kovo mën., trukmë - 3 dienos) Rengiamas muzikos mokymo ástaigø pedagogams, dþiazo improvizacijomis besidominèiam muzikiniam jaunimui.

Seminaro vadovas - pianistas improvizatorius Artûras Anusauskas. Koncertuoti renginyje numatoma pakviesti dþiazo pianistus Egidijø Buoþá, Povilà Jaraminà, Sauliø Ðiauèiulá.

11. Lietuvos atlikëjø kompaktinës plokðtelës (CD) ið serijos “Muzika visiems”.

Numatoma iðleisti 6 kompaktines plokðteles. Planuojamas kiekvieno CD tiraþas - 2000 egz. Pagrindinë sklaidos forma - kartu su “Muzikos barø” þurnalu. Projektas ilgalaikis (tæstinis), vykdomas nuo 2000 m.

12. CD komplektai “Pasaulio muzikos antologija” viduriniø mokyklø mokytojams ir moksleiviams.

Numatoma iðleisti paskutinius 4 CD komplektus (14 CD). Ið viso nuo 2001m. iki 2003 m. planuojama iðleisti 8 CD komplektus (29 CD).

13. Interneto svetainë “Muzikos barai”; interneto svetainë “Lithuanian music review” Sistemingas interneto svetainiø puslapiø papildymas “Muzikos barø” þurnalo ir specialaus leidinio anglø kalba “Lithuanian music review” naujausiø numeriø publikacijomis, kita informacine medþiaga.

14. 6 pedagoginiai natø leidiniai.

Naujausios dainos, nauji instrumentiniai kûriniai vaikams ir jaunimui.

15. Akcija “Lietuvos kultûros ateièiai 2003”.

Akcijos metu menininkai, politikai, kultûros ir verslo atstovai skatinami dovanoti mokykloms “Muzikos barø” þurnalo 2003 m. prenumeratà su 6 CD.

16. Renginiai-koncertai, skirti Tarptautinei muzikos ir Tarptautinei mokytojø dienoms (2003 m. spalio 1, 5 d.).

Programø (projektø) ágyvendinimas priklausys nuo valstybës paramà skirstanèiø vyriausybiniø institucijø (Kultûros ministerijos, Kultûros ir sporto rëmimo fondo, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo) nusiteikimo rûpintis sisteminga muzikos meno vertybiø, atlikëjø meno sklaida Lietuvoje, nuo ðiø institucijø bei kitø rëmëjø suteiktos finansinës paramos dydþio Lietuvos muzikø sàjungos veiklai plëtoti. prof. Rimvydas Þigaitis Lietuvos muzikø sàjungos prezidentas 2002 m. birþelio 18 d.

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI:

1. Gigantiðkas kontrabosas. 2. (horizontaliai) 2001-2002 m. Lietuvos nacionalinës filharmonijos sezono rëmëjas. 2. (vertikaliai) Raðytas ar spausdintas muzikos kûrinys. 3. J.Ðtrauso operetës “Ðikðnosparnis” personaþas. 4. Lëtas tempas. 5. Þ.Masnë opera. 6. V.Kernagio “Baltojo … dainelës”. 7. Gruzijos smuikininkës ir dirigentës Isakadzës vardas. 8. Premjera “Vilniaus festivalyje 2002” - “… City”. 9. Garso ir vaizdo technikà gaminanti Japonijos kompanija. 10. Þodis, kuriuo prasideda B.Dvariono daina “Þvaigþdutë”. 11. Miestas, kuriame gimë operos “Dalia” autorius. 12. (horizontaliai) Prancûzø liaudies daina. 12. (vertikaliai) F.Leharo operetë “Ðypsenø …”. 13. Atlikëjø ir fonogramø gamintojø teises ginanti organizacija. 14. Dainininkø ir ðokëjø ansamblis senovës graikø tragedijoje, komedijoje. 15. Rusø klasikinës muzikos pradininkas. 16. Styginiø muzikos instrumentø iðpjovos rezonatoriaus virðelyje. 17. Panaðus á valsà austrø ir vokieèiø liaudies ðokis. 18. “Kristupo vasaros festivalio 2002” mecenatas. 19. Balso neturëjimas. 20. Vieta, ið kur Belmontas pagrobia Konstancà V.A.Mocarto operoje. 21. Svajingo turinio muzikos kûrinys. 22. Seniausia lietuviø liaudies ávairiø apeigø daina. 23. J.Murzino 1957 m. sukonstruotas fotoelektroninis sintezatorius. 24. Personaþas ið spektaklio, ðiemet rodyto “Vasaros sezone Trakø pilyje”. 25. JAV dainininkas, vaidinæs filme “Didysis Karuzas”. 26. Lietuviðkas pramoginis ðokis. 27. Vokalinis instrumentinis ansamblis “Vilniaus …”. 28. Dþiazo dainininkë.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras PAULAVIÈIUS ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2002 metø nr. 5-6 klausimus: 1. Petipa. 2. Trelë. 3. Pamina. 4. Psalmë. 5. Skarda. 6. Largo. 7. Obojus. 8. “Mango” 9.

Farsas. 10. Base. 11. “Mlada”. 12. Ryga. 13. “Jorë”. 14. Rojalis. 15. Opus. 16. Pedalai.

17. Gavotas. 18. “Venta”. 19. Tutti. 20. “Karmen”. 21. Taðkas. 22. Tirada. 23. Enëjas. 24.

“Klasika”. 25. Laudos. 26. Segno. 27. Kanari. 28. Rasa. 29. Afiða. 30. (horizontaliai) Bizë.

30. (vertikaliai) Black . 31. Doli. 32. Denca. 33. Alba. 34. Klausa. 35. Zimkus.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: AUKSINIAI TRIMITAI

Muzikos barai /71

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: muzikologë, Kauno J.Gruodþio konservatorijos direktoriaus pavaduotoja Jûratë Joana KARBAUSKIENË (rugpjûèio 9 d.) pianistë, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos fortepijono specialybës mokytoja Jûratë Teresë KAROSAITË (rugpjûèio 9 d.) fagotininkas, pedagogas, LMS senjoras Algirdas BARTUSEVIÈIUS (rugpjûèio 10 d.)

NOBT vokalo pedagogë Marijona Regina PRANCKEVIÈIÛTËSKURVIDIENË (rugsëjo 21 d.) kompozitorë Jûratë BALTRAMIEJÛNAITË (rugsëjo 23 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO: Gitaristë, Kauno J.Gruodþio konservatorijos, Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetø gitaros specialybës dëstytoja Inga RAGINIENË Kauno muzikinio teatro dirigentas, LMA Kauno fakultetø dëstytojas Virgilijus VISOCKIS

Lietuvos muzikø sàjungos vadovybë nuoðirdþiai uþjauèia Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos direkt o r æ , L M S t a r y b o s n a r æ Laimutæ UÞKURAITIENÆ dël tëvo mirties.

Lietuvos muzikø sàjungos vadovybë ir “Muzikos barø” þurnalo redakcija nuoðirdþiai uþjauèia redakcinës tarybos nará kompozitoriø Mindaugà URBAITÁ dël motinos mirties.

Muzikos barai /72

Ásteigta Meninio ugdymo mokytojø asociacija Matyt, daþnas meninio ugdymo dalyko mokytojas bendrojo lavinimo mokykloje susiduria su tokia nûdienos realybe: meninio ugdymo rezultatai neturi reikðmës stojant á aukðtàjà, ne meno profilio mokyklà. Tai savo ruoþtu sàlygoja þemà muzikos, dailës, choreografijos ir dramos mokymosi motyvacijà bei poreiká. Bendrojo lavinimo ugdymo turinyje trûksta nuoseklumo - dailës ir muzikos dalykai áeina á pradinës bei pagrindinës mokyklos branduolá, o ðokis ir teatras ðiose pakopose tëra pasirenkamieji dalykai. Be to, ir moksleiviø bendrajam meniniam ugdymui vis dar bûdingas konservatyvumas, tradiciðkai kopijuojant profesionaliø menininkø rengimo metodus ir teorines nuostatas. Deformuota meninio ugdymo tikslo, strategijos ir taktikos samprata (kai prioritetu tampa racionalusis meno pradas, pamirðtant emociná, estetiná ir doriná dailës, muzikos, ðokio ir teatro poveiká ugdytinio asmenybei) neretai atgraso vaikus ir paauglius nuo tikrøjø estetiniø vertybiø, sudaro prielaidas ávairiausioms popso ir kontrkultûros apraiðkoms.

Akivaizdu, jog ðioms bei kitoms deformacijoms ðalinti reikia vienyti visø meninio ugdymo mokytojø pastangas, jø dalykinæ bei profesinæ patirtá. Tai leistø optimizuoti pedagoginá procesà ir jo efektyvumà. ðios bei kitos mintys buvo iðsakytos 2002 04 19 Vilniaus 58-ojoje vidurinëje mokykloje vykusioje respublikinëje mokslinëje metodinëje konferencijoje “Meninis moksleiviø ugdymas: grupinio darbo ir projektø metodai taikant kompiuterines technologijas”. Minëto renginio dalyviai, susipaþinæ su moksleiviø grupinio darbo ir meno projektais, parengtais pasitelkiant kompiuterines technologijas, ásitikinæ meninio ugdymo svarba ir efektyvumu, ágyvendinant pagrindines ðalies ðvietimo reformos nuostatas bei jausdami moralinæ atsakomybæ uþ jaunosios kartos ugdymà, priëmë sprendimà steigti Meninio ugdymo mokytojø asociacijà (MUMA) - visuomeninæ organizacijà, propaguojanèià paþangius ðvietimo sistemos metodus ir turiná bei vienijanèià dailës, dramos, choreografijos ir muzikos pedagogus.

Asociacijos tikslas - vienyti ir telkti meninio ugdymo mokytojus, siekiant integruotai formuoti ávairiapusá moksleiviø poreiká menui ir efektyvinti jo poveiká ugdytiniø asmenybei. Minëtam tikslui realizuoti numatyti ðie uþdaviniai: 1) ieðkoti optimaliø sàveikos su menu metodø, toliau tobulinanèiø tradiciná ugdymo turiná, priemones, repertuarà; 2) ágyvendinti vertybinæ nuostatà “Per Groþá - á Gërá ir Tiesà”, drauge formuojant doriná imunitetà blogiui (amoralumui, kvaiðalams, prievartai ir kt.); 3) efektyvinti suvokëjo bendravimo su menu procesà, apimantá ávairias meno ðvietimo grandis bei saviðvietà; 4) rûpintis pedagogø profesiniu rengimu ir kvalifikacijos tobulinimu; 5) skatinti jaunøjø mokslininkø veiklà, propaguoti jø tyrimø rezultatus; 6) perimti naujausià kitø ðaliø ðvietimo patirtá, jà ávertinti ir pritaikyti praktikoje; 7) rûpintis lietuviø iðeivijos, tautiniø maþumø, neágaliøjø menine integracija bei socializacija ir kt.; 8) sudaryti sàlygas meninio ugdymo mokytojø popamokinës veiklos bei projektinio darbo patyrimo sklaidai.

Steigiamojo susirinkimo metu iðrinkta Asociacijos vadovybë: A.Banikonienë (Vilniaus S.Stanevièiaus vidurinë mokykla), P.Malinauskas (Èiobiðkio vaikø globos namai), doc. dr.

L.Navickienë (prezidentë, Trakø Vytauto Didþiojo gimnazija), R.Prokurotienë (Vilniaus “Vyturio” pradinë mokykla) ir kt. Intelektualià paramà Asociacijai paþadëjo mokytoja ekspertë S.Einikytë, dr. V.Kazragytë, prof. hab. dr. A.Pilièiauskas ir kt.

Tad, mieli meninio ugdymo mokytojai, kvieèiame aktyviai dalyvauti Asociacijos veikloje, nes ðios organizacijos nariais gali tapti visi meno pedagogai praktikai, mokslininkai, tiriantys originalias meninio - dailës, dramos, choreografijos ir muzikos - ugdymo problemas.

Plaèiau apie Asociacijos planus, perspektyvas, planuojamus renginius bei ávairius organizacinius klausimus galite suþinoti interneto svetainëje www.multikultura.lt Oficialus asociacijos adresas: Statybininkø g-vë 8, Trakai, LT- 4050. Telefonai pasiteirauti: 8-528 52 100, mob. 8-680 98875, el. p. lo-li-ta@takas.lt L.Navickienë

“Muzikos barus” remia: Kultûros ir sporto rëmimo fondas Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGOS VEIKLÀ REMIA LR KULTÛROS MINISTERIJA

UAB SK Impex

V. Grybo g. 32,Vilnius

2001 m. birþelio 6 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras muzikos gerbëjams padovanojo praðmatnø dviejø operos þvaigþdþiø koncertà. Violetos Urmanavièiûtës-Urmanos, Virgilijaus Noreikos bei teatro simfoninio orkestro surengtas vakaras tapo neeiliniu muzikinio gyvenimo ávykiu skirtingø kartø menininkai, prieð daugelá metø prasilenkæ kaip studentë ir profesorius, tàdien publikà suþavëjo kaip vienas kitam dëmesingi ir besidþiaugiantys bendru muzikavimu scenos partneriai.

Virgilijus Noreika visà savo kûrybiná gyvenimà paskyrë vienam teatrui ir tapo gyva Lietuvos legenda. Ðiandien V.Noreika - jaunøjø talentø ugdytojas, puikus pedagogas, dalijantis savo þinias ir patirtá ne tik Lietuvos, bet ir kitø ðaliø jauniesiems dainininkams. Tarp V.Noreikos mokiniø - jau ne vienas pasaulyje ir Lietuvà, ir puikøjá pedagogà garsinantis vardas.

Violeta Urmanavièiûtë-Urmana - garsiausiø pasaulio scenø favoritë, dainuoti pradëjusi Lietuvoje, taèiau ðá menà ávaldþiusi svetur. Á LNOBT scenà ji pirmà kartà áþengë jau bûdama pripaþinta ir garbinama Europos melomanø. 2001 metai mûsø Violetai tapo iðskirtinio pripaþinimo gimtinëje metais.

Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordinas, Lietuvos operos bièiuliø Kipras ir Lietuvos nacionalinë premija!

Lietuvos radijo klausytojai birþelio 6-osios koncertà iðrinko 2001 metø ávykiu!

LIETUVOS NACIONALINËS FILHARMONIJOS KAUNO SKYRIUS K AU N O F I L H A R M O N I JA V I E Ð O J I Á S TA I G A P A Þ A I S L I O M U Z I K O S F E S T I VA L I S M U Z I K O S F E S T I VA L I Ø PA R A M O S F O N D A S V I I PA Þ A I S L I O M U Z I K O S F E S T I VA L I S

2002 m. birþelio 1 d. - rugsëjo 1 d.

Liepos 14 d., sekmadiená, 18 val.

Vytauto Didþiojo universiteto auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) Mar tinù styginiø kvar tetas (Èekija) Lubomír Havlák (I smuikas) Petr Mateják (II smuikas) Jan Jíða (altas) Jitka Vlaðánková (violonèele) B.Martinù - Styginiø kvartetas Nr. 7 “Concerto da Camera” M.Ravel - Styginiø kvar tetas F-dur A.Dvorak - Styginiu kvar tetas As-dur, op. 105

Liepos 20 d., ðeðtadiená, 17 val. Ðv. Trejybës (Seminarijos) baþnyèioje M.K.Èiurlionio styginiø kvar tetas Jonas Tankevièius (I smuikas) Darius Dikðaitis (II smuikas) Aloyzas Griþas (altas) Saulius Lipèius (violonèelë) Solistas - Vytenis Giknius (fleita) Programoje kompozitoriø F.A.Hoffmeister, S.Prokofjev, A.Roussel, A.E.Ginastera, A.Dvorak kûriniai

Liepos 20 d., ðeðtadiená, 17 val.

Pociûnø aerodrome Petras Vyðniauskas (saksofonas) Saulius Ðiauèiulis (for tepijonas) Gintaras Balèiûnas (akordeonas) Styginiø kvar tetas “Collegium” Ilona Klusaitë (I smuikas) Dalia Aleksandravièienë (II smuikas) Þaneta Janonienë (altas) Virginijus Tamulis (violonèelë) T.Albinoni - Koncer tas obojui ir styginiams B-dur A.Piazzolla - Tango Nuevo

Liepos 21 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Asta Krikðèiûnaitë (sopranas) Vytautas Juozapaitis (baritonas) Audronë Kisieliûtë (for tepijonas) Programoje kompozitoriø F.Schuber t, R.Schumann, F.Mendelssohn, G.Bizet, M.Ravel, J.Massenet kûriniai

Liepos 25 d., ketvirtadiená, 18 val.

Kauno filharmonijoje For tepijonø duetas Elena Mar tin ir Jose Meliton (Ispanija) Programoje kompozitoriø I.Albeniz, M. de Falla, P.A.Soler, E.Granados kûriniai

Liepos 27 d., ðeðtadiená, 19 val. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje Reinbert Evers (gitara, Vokietija) Valentinas Gelgotas (fleita) Pavelas Giunteris (muðamieji) Programoje kompozitoriø J.S.Bach, J.Juozapaièio, F.Sor, M.Giuliani, V.Ðvedo, E.Denisov, A.Piazzolla kûriniai

Rugpjûèio 3 d., ðeðtadiená, 19 val.

Vytauto Didþiojo universiteto salëje (S.Daukanto 28, Kaunas) Rugpjûèio 4 d., sekmadiená, 19 val.

Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje (Auðros Vartø 5, Vilnius) “Klasika dþiazo spalvomis…”

Pirmà kartà Lietuvoje Jacques Loussier trio (Prancûzija) Jacques Loussier (fortepijonas) Benoit Dunoyer de Segonzac (kontrabosas) André Arpino (muðamieji)

Rugpjûèio 7 d., treèiadiená, 19 val.

Kauno rotuðëje Andris Veismanis (kontratenoras, Latvija) Senosios muzikos ansamblis “Impetus musicus” - Lasma Muceniece (smuikas, Latvija) Raimonds Melderis (smuikas, Latvija) Darius Stabinskas (viola da gamba) Rokas Zubovas (vargonai) Vadovas - Darius Stabinskas Senojo teatro ir ðokio grupë “Vilniaus Camargo trupë” Donatas Ðiniauskas ir Jûratë Ðirvytë Vytautas Ðinkûnas ir Lina Jurënienë Vadovë ir choreografë - Jûratë Ðirvytë “Muzikiniai pavasario vaisiai” XVII a. vokieèiø muzika ir ðokiai Programoje D.Becker, J.Rosenmüller, A .Krieger, J.H.Schmelzer, D.Buxtehude ir kitø kompozitoriø kûriniai

Rugpjûèio 10 d., ðeðtadiená, 18 val.

Kauno filharmonijoje Mats trio (Ðvedija) Mats Zetterqvist (smuikas) Mats Rondin (violonèelë) Mats Widlund (for tepijonas) Programoje kompozitoriø L. van Beethoven, F.Schubert, M.Ravel, D.Ðostakoviè, A.Nilsson kûriniai

Rugpjûèio 11 d., sekmadiená, 18 val.

Pranciðkonø vienuolyno ðv. Jurgio baþnyèioje Tarptautinis Lietuvos ir Latvijos kvar tetas Vilhelmas Èepinskis (I smuikas) Indrë Andruðkevièiûtë (II smuikas) Ûla Ulijona Þebriûnaitë (altas) Mar ta Sudraba (violonèelë, Latvija) E.Dohnányi - Serenada op. 10 in C F.Schuber t - Kvar tetas Nr. 12, c-moll (“Quartettsatz”) D.Ðostakoviè - Kvartetas Nr. 8, op. 110

Rugpjûèio 11 d., sekmadiená, 18 val.

Birðtono miesto kultûros centre

Rugpjûèio 17 d., ðeðtadiená, 17 val.

Kauno filharmonijoje Kauno kamerinis orkestras Solistai: Lazario, Valentinos ir Pavelo Bermanø meistriðkumo kursø dalyviai Dirigentas - Pavel Berman (Italija)

Rugpjûèio 18 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Josif Feigelson (violonèelë, JAV) Gytis Cinauskas (for tepijonas) Programoje kompozitoriø F.Schuber t, R.Strauss, A.Schnitke, G.Gershwin, J.Heifetz kûriniai

Rugpjûèio 25 d., sekmadiená, 17 val.

Zapyðkio ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Skaidra Janèaitë (sopranas) Vladimir Slobodian (for tepijonas, Rusija) P.Hindemith - Sonata for tepijonui Nr. 2 P.Hindemith - Vokalinis ciklas “Marijos gyvenimas”

Rugpjûèio 28 d., treèiadiená, 19 val.

Kauno rotuðëje Sabina Mar tinaitytë (sopranas) Audronë Eitmanavièiûtë (for tepijonas) Aktorë Rûta Staliliûnaitë “Per þemæ mes praeiname tik vienàsyk…”

Programoje G.Verdi, V.Bellini, G.Kuprevièiaus, G.F.Händel, H.Purcell ir kitø kompozitoriø kûriniai

Rugsëjo 1 d., sekmadiená, 19 val.

Paþaislio vienuolyne BAIGIAMASIS KONCERTAS Premjera!

Misterija pagal W.Shakespeare’o tragedijà “Romeo ir Dþuljeta” Kompozitorius Gediminas Rimkus-Rimkevièius Adaptacijos autorius - Jonas Èiurlionis Paþaislio festivalio orkestras Kauno valstybinis choras Dainiaus Pulausko kvintetas Dainius Pulauskas (klavišiniai) Valerijus Ramoðka (trimitas) Ar tûras Chalikovas (gitara) Vladislav Borkovsky (bosinë gitara) Linas Bûda (muðamieji) Solistai: Rasa Rapalytë, Vladas Kovaliovas, Birutë Dambrauskaitë, Viktoras Malinauskas, Sigutë Trimakaitë, Andrius Kaniava, Darius Mickus, Povilas Meðkëla, Èeslovas Gabalis Dirigentas - Petras Bingelis

Kauno kamerinis orkestras Meno vadovas ir dirigentas - Pavel Berman Rober t Juvik (tenoras, Norvegija) Dirigentas - Espen Selvik (Norvegija) Programoje G.Puccini, R.Strauss, E.Grieg, F.Lehar ir kitø kompozitoriø kûriniai

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais-sekmadieniais 14-18 val. (tel. 200478), Kauno regiono turizmo informacijos centre pirmadieniais-penktadieniais 9-17 val., ðeðtadieniais 9-15 val. (tel. 423 678) ir koncertø vietose 2 val. prieð koncertà. Á rugpjûèio 4 d. koncertà nuo liepos 16 dienos bilietai bus parduodami Lietuvos nacionalinës filharmonijos kasoje, tel. (8-5) 2122290.

Ikimokyklinio amþiaus vaikai ir neágalieji á koncertus áleidþiami nemokamai. Informacija teikiama telefonais: (8-37) 201 562, 222 538.

P.S. Festivalio organizatoriai turi teisæ keisti programà.

LIETUVOS NACIONALINËS FILHARMONIJOS KAUNO SKYRIUS K AU N O F I L H A R M O N I JA V I E Ð O J I Á S TA I G A P A Þ A I S L I O M U Z I K O S F E S T I VA L I S M U Z I K O S F E S T I VA L I Ø PA R A M O S F O N D A S V I I PA Þ A I S L I O M U Z I K O S F E S T I VA L I S

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 62 24 06

J.Karnavièius “Graþina”, 1933 m. Dirigentas - M.Bukða, reþisierius - P.Oleka, dailininkas - A.Galdikas. Graþina - V.Grigaitienë, Rimvydas - A.Kuèingis