LE knyga by "Lietuvos energija", UAB

LE KNYGA „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojo gidas

MIELAS KOLEGA, kartu dirbame didžiausioje energetikos įmonių grupėje Lietuvoje. Dirbame Lietuvai ir jos visuomenei, įgyvendiname strateginius valstybės tikslus ir siekiame aukščiausių skaidraus bei atsakingo verslo standartų. Kiekvienais metais galime didžiuotis „Lietuvos energijos“ rezultatais, kurių pasiekiame profesionaliu savo darbu. Mes augame, mokomės ir keliame ambicingus tikslus. Esu tikras, kad mūsų kuriama vertė yra tvari, nes esame atsakingi vieni kitiems, visuomenei ir mus supančiai aplinkai. Džiaugiuosi galėdamas pristatyti pirmąją „LE knygą“. Knygoje apibendrinami svarbiausi „Lietuvos energijos“ korporatyvinio valdymo principai, organizacinė kultūra, mūsų tikslai ir vertybės. Visi esame „LE knygos“ autoriai – aprašėme tai, kuo gyvename ir ko siekiame. Tai greita prieiga prie svarbiausios informacijos, reikalingos kiekvieno iš mūsų kasdieniame darbe. Susipažinkime ir veikime toliau! „Lietuvos energijos“ valdybos primininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas 3

TURINYS Mielas kolega

Turinys 4 Kas mes?

Mūsų vertybės

Mūsų vizija

Mūsų misija

Grupė ir valdančioji bendrovė

Kokie mūsų tikslai?

Kaip valdoma grupė?

Korporatyvinis valdymas

Veiklos procesai

Kaip veikia mūsų grupė?

Veiklos planavimas ir stebėsena

Rizikų valdymas

Žmogiškųjų išteklių valdymas

Darbuotojų sauga ir sveikata

Informacijos sauga ir prevencija

Komunikacija 40 Pirkimai 42

Projektų valdymas

Vidaus auditas

Pokyčių valdymas

Klientų aptarnavimas

Dėmesys žmonėms

Darbuotojų veiklos valdymas

Karjeros modelis

Darbuotojų paieška ir atranka

Talentų programa

Lyderystė 62 Tradicijos ir renginiai Mūsų santykis su aplinka ir visuomene

63 65

Aplinkosauga 66 Santykiai su darbuotojais

Santykiai su visuomene

Socialiai atsakinga veikla rinkoje

Aleksandr, 5 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Nadežda Kulik) 5

KAS MES? Mes dirbame strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje, kuriame elektros ir dujų verslui atstovauja dvi pagrindinės įmonės – „Lietuvos energija“ (toliau – LE) ir „Epso-G“. Pastaroji yra pavaldi Energetikos ministerijai, o mūsų akcininkė yra Finansų ministerija. Tai, kad mūsų šalyje veikia šios dvi valdančios įmonės, lėmė Lietuvoje įgyvendinto III Europos Sąjungos (toliau – ES) energetikos paketo reikalavimai. Jo esmė – vienas savininkas negali valdyti visos energijos išteklių grandinės, apimančios gamybą ir gavybą bei transportavimą iki kliento. Dėl to „Epso-G“ valdo Lietuvos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir „Amber Grid“, o LE – skirstomųjų tinklų operatorių LESTO, elektros gamybos bendrovę „Lietuvos energijos gamyba“ ir Lietuvos gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorių „Lietuvos dujos“. Grupės įmonės valdo visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje ir tiekia dujas daugiau kaip 560 tūkst. klientų.

1,6 mln.

Tiek klientų tiekiame energiją

. ¸IMONIU ¸ GRUPES VEIKLOS PAGRINDINĖS VEIKLOS

GAMYBA „Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB „VAE SPB“ UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė, UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

PREKYBA, TIEKIMAS AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“, Energijos tiekimas UAB, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB LITGAS

PERDAVIMAS AB Amber grid, AB Litgrid

SKIRSTYMAS AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“

KLIENTŲ APTARNAVIMAS AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“, Energijos tiekimas UAB, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

APTARNAUJANČIOS VEIKLOS

KORPORATYVINIS VALDYMAS Strateginis valdymas ir veiklos planavimas „Lietuvos energija“, UAB

ADMINISTRAVIMAS Apskaita, žmogiškieji ištekliai, viešieji pirkimai, NT, transportas, darbuotojų mokymai, IT NT Valdos, UAB

VŠĮ Energetikų mokymo centras

UAB Technologijų ir inovacijų centras

UAB Verslo aptarnavimo centras

RANGA IR TECHNOLOGIJOS UAB Duomenų logistikos centras

UAB „Elektros tinklo paslaugos“

UAB Kauno energetikos remontas

. MUSU ¸ VERTYBES _

Kalbėdami apie LE grupės įmones, pristatydami veiklą, kolegas ir bendrus darbus, sakome ne „aš“, o „mes“. Tai, atrodytų, smulkmena, bet ji – svarbi. „Mes“, o ne „jie“ ar „jūs“ rodo įsitraukimą, bendradarbiavimo suvokimą, šeimininkiškumą prisiimant atsakomybę už atliekamus darbus, rezultatus, poveikį aplinkai ir LE grupei. Mes ne vaikomės trumpalaikės naudos, o siekiame būti organizacija, kurioje darbuotojus ir darbdavį sieja ilgalaikės partnerystės santykiai. Jų pagrindas – vertybėmis grįstas elgesys ir bendro tikslo bei vertės kūrimo siekis. LE grupėje mus vienija bendros vertybės: atsakomybė, bendradarbiavimas, rezultatas. Jos yra kelrodžiai kasdienėje mūsų veikloje. Šias mūsų vertybes labai

gerai apibendrina vienas paprastas sakinys: mes esame atsakingi, dirbame išvien ir siekiame geriausio rezultato. Ir tai girdėsite dažnai.

Eglė, 5 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Lina Triponienė)

. ATSAKOMYBE Savo tikslų siekiame atsakingai – visuomenės, darbuotojų ir mus supančios aplinkos atžvilgiu.

BENDRADARBIAVIMAS Kartu dirbdami ir kurdami siekiame geriausio rezultato.

REZULTATAS Didindami energetikos sektoriaus vertę stipriname šalies ekonomiką.

MUSU ¸ Vizija Turime ambicingą tikslą – tapti vertingiausia energetikos įmonių grupe Baltijos šalyse.

MUSU ¸ MISija Mūsų misija – tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

Nojus, 9 m. AB „Lietuvos dujos“ (Mindaugas Šimkus) 12

^ . GRUPE IR VALDANCIOJI . BENDROVE Mūsų įmonių grupę sudaro 20 bendrovių: valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“, biržoje listinguojamos įmonės LESTO, „Lietuvos energijos gamyba“ ir „Lietuvos dujos“ bei kitos įmonės: „Elektros tinklo paslaugos“, „NT valdos“, „VAE SPB“, „Litgas“, „Lietuvos dujų tiekimas“, Duomenų logistikos centras, Technologijų ir inovacijų centras, Verslo aptarnavimo centras, „Energijos tiekimas“ ir jos antrinės įmonės Latvijoje ir Estijoje, „Kauno energetikos remontas“, „Gotlitas“, Energetikų mokymo centras, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Mūsų veikla ypatinga tuo, kad tam tikrose srityse turime natūralios monopolijos statusą, todėl beveik 87 % grupės veiklos pagal pajamas yra reguliuojama. Reguliuojama veikla – tai su energetikos sektoriumi (šiluma, gamtinėmis dujomis, elektra, atsinaujinančiais ištekliais) susijusi veikla, kuriai reikalingos licencijos ir kuriai taikomos valstybinės reguliuojamos kainos. Mūsų atveju reguliuojamos kainos taikomos elektros ir šilumos energijai, dujoms ir elektros energijos bei dujų skirstymo paslaugoms. Reguliuojamą veiklą prižiūri

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Ji nustato grupės įmonių reguliuojamos veiklos kainas ir paslaugų kokybės parametrus. Nustatydama kainas VKEKK įvertina energetikos sektoriuje veikiančių įmonių teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Kitas ypatumas – esame valstybės valdomi. Nepaisant to, savo veikloje taikome aukščiausius verslo standartus. Bendraudami su kolegomis dažnai girdėsite sakant „holdingas“ arba „valdančioji bendrovė“. Taip grupės viduje vadinama „Lietuvos energija“, UAB. Joje dirba apie 70 žmonių. Valdančioji bendrovė rūpinasi, kad visos grupės įmonės glaudžiai bendradarbiautų ir koordinuotai siektų bendro strateginio tikslo – didintų vertę efektyvindamos ir stiprindamos veiklą, kurdamos naujas paslaugas, gerindamos aptarnavimą. Tam pasitelkiami bendri valdymo principai, taisyklės arba, kaip dažnai girdėsite, politikos, tvarkos ir metodikos.

. _ GRUPES STRUKTURA „Lietuvos energija“, UAB

94,39 %

96,64 %

AB LESTO

AB „Lietuvos dujos“

100 %

51 %

50 %

80 %

67 %

NT Valdos, UAB

UAB „Elektros tinklo paslaugos“

UAB Verslo aptarnavimo centras

UAB Technologijų ir inovacijų centras

UAB Duomenų logistikos centras

UAB LITGAS

96,13 % „Lietuvos energijos gamyba“ AB

UAB „VAE SPB“

100 %

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

VŠĮ Energetikų mokymo centras

Energijos tiekimas UAB

UAB Kauno energetikos remontas

UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

100 % Geton Energy SIA

100 %

100 % Geton Energy OU

Gotlitas UAB

100 %

¸ KOKIE MUSU TIKSLAI?

MUSU ¸ TIKSLAS IKI 2020 M. ĮMONIŲ GRUPĖS VERTĘ PADIDINTI DU KARTUS IR TAPTI VERTINGIAUSIA ENERGETIKOS ĮMONE BALTIJOS ŠALYSE.

_ ¸ VEIKSMAI, MUSU SIEKIANT TIKSLO: KOKYBIŠKŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS UŽTIKRINIMAS VEIKLOS DIVERSIFIKAVIMAS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS NAUJOS ORGANIZACINĖS KULTŪROS FORMAVIMAS

Nuo 2014 m. visa mūsų įmonių grupė turi bendrą strategiją – tvariai didinti įmonių grupės vertę plečiant veiklą, didinant efektyvumą, užtikrinant kokybiškas paslaugas klientams ir puoselėjant organizacinę kultūrą. Strategija numato pagrindinius tikslus iki 2020 metų. Ji gimė, nes mes augome ir supratome, kad, suvieniję pajėgas, išsikėlę bendrus aiškius tikslus ir numatę gaires jiems pasiekti, galime nuveikti kur kas daugiau. Mūsų strategija mums patinka tuo, kad yra labai paprasta – kartą ją išgirdęs, gali labai lengvai perteikti kitiems.

Veiklos plėtra, diversifikavimas yra viena iš keturių pagrindinių strateginių krypčių. Iki 2020 m. grupė planuoja investuoti 579–869 mln. EUR (2–3 mlrd. Lt) į įvairias sritis: šilumos sektorių, naujų kogeneracinių jėgainių statybą ir esamų modernizavimą, gamtinių dujų tiekimą ir prekybą panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius ir, priėmusi atitinkamus sprendimus, dalyvauti įgyvendinant branduolinės elektrinės projektą.

Kita strateginė kryptis – efektyvumo didinimas. Tai siekis uždirbti ar sutaupyti panaudojant turimus išteklius. Todėl nuolat ieškome optimizavimo galimybių: 2015 m. vykdoma „LE starto“ programa duos naudos LE grupės akcininkams ir klientams (vartotojams). Skaičiuojama, kad bendras šių naudų finansinis efektas sieks 48 mln. EUR, iš jų akcininkams sukurta nauda sudarys 21 mln. EUR (tai susiję su išaugusia verte dėl papildomų paslaugų pajamų), o vartotojams – 27 mln. EUR (bus sutaupyta iš mažėsiančių paslaugų kainų dėl veiklos efektyvumo didinimo ir veiklų sinergijos).

Aiškiai suvokiame ir tai, kad organizaciją ir jos sėkmę kuria žmonės. Organizacinė kultūra yra dirva, ir nuo to, kaip ji paruošiama, priklauso strateginių krypčių sėkmė ir bendrojo tikslo įgyvendinimas. Mūsų organizacinė kultūra remiasi ilgalaike darbuotojo ir darbdavio partneryste, kurios esmė – vertybes atitinkantis elgesys, bendras vertės kūrimo ir tikslo siekis. Partnerystė reiškia, kad organizacija taip pat kuria vertę darbuotojui. Tai – galimybės augti ir tobulėti grupės viduje, aplinka, kurioje įgyjama vertingos patirties, vertinamos kūrybiškos pastangos ir naujos iniciatyvos.

Kokybiškų paslaugų kryptis rodo, kad mes siekiame kurti naujas klientams vertingas paslaugas, tobulinti esamas bei užtikrinti kokybišką jų teikimą ir klientų aptarnavimą.

Ko iš kiekvieno mūsų tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi, akcininkų poreikių supratimo. Taip pat drąsos, nebijojimo suklysti, inovatyvumo, gebėjimo pasiekti maksimalų rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.

^ _ Ko is kiekvieno mUsU ¸ tikisi organizacija? Kompetencijos, greičio, atsakomybės, bendradarbiavimo, mokymosi, akcininkų poreikių supratimo.

KAIP VALDOMA . GRUPE?

Mes veikiame pagal korporatyvinio valdymo modelį. Jis skirtas tam, kad visa įmonių grupė „suktųsi“ taip, jog būtų įgyvendinta mūsų strategija.

Mūsų sėkmė priklauso nuo aiškaus suvokimo, ką darome, kaip darome ir kodėl darome. Todėl mūsų įmonių grupėje, pirmoje iš valstybės valdomų įmonių, yra įdiegta korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) sistema. Ji grupėje padeda koordinuoti kiekvieno iš mūsų darbą taip, kad jo rezultatai padėtų siekti nustatytų didžiųjų organizacijos tikslų, t. y. didinti grupės vertę. Korporatyvinis valdymas yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.

Kitaip tariant, korporatyvinis valdymas yra visuma to, ką mes darome, ką jau padarėme, ir to, ką dar darysime. Finansų ministro patvirtintos korporatyvinio valdymo gairės apibrėžia, kokie yra valdymo ir priežiūros organai grupės įmonėse. Mūsų grupėje veikia vadinamoji dviejų lygių valdymo sistema: LE ir biržoje listinguojamos LESTO, „Lietuvos energijos gamyba“ bei „Lietuvos dujos“ turi stebėtojų tarybas ir valdybas.

Korporatyvinis valdymas yra grupės įmonių valdymo principų visuma – kaip priimami sprendimai, paskirstomos atsakomybės ir prižiūrima grupės įmonių veikla.

Stebėtojų taryba Stebėtojų tarybą ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. LE stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – fiziniai asmenys, atstovaujantys Finansų, Energetikos, Ūkio ministerijoms ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarijai, bei 3 nepriklausomi nariai. Tai bendrovių „Ekonovus“, „Avestis“, „Šiaulių plento grupė“ valdybų pirmininkas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys, Organizacijų vystymo centro steigėjas dr. Virginijus Lepeška ir buvęs „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Stebėtojų taryba vadovaujantį pirmininką išsirenka iš savo narių. Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias

sritis: valdybos narių rinkimas ir jų atšaukimas, valdybos ir vadovo veiklos priežiūra, atsiliepimų dėl bendrovės strategijos, finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimas. Stebėtojų taryba veikia visos grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje svarstomi klausimai, susiję ne tik su bendrovės, bet ir su jos antrinių įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla. Septyni LE stebėtojų tarybos nariai sudaro tris komitetus, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su rizikų valdymu, auditu, valdybų ir vadovų skyrimu bei atlygiu. Pavyzdžiui, stebėtojų taryba skiria ir atleidžia LE grupės vidaus audito tarnybos vadovą, o vidaus audito veiklą prižiūri Audito komitetas. Valdyba ir generalinis direktorius

vidaus auditui įtakos neturi, tad veikla prižiūrima skaidriai. Valdyba Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Jos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu ketverių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – bendrovės generalinį direktorių. Valdybos nariai grupės mastu pagal kompetenciją turi kuruoti atitinkamas sritis ir užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų tinkamai vykdoma.

Pagrindinis grupės korporatyvinio valdymo įgyvendinimo ir palaikymo įrankis yra integruota valdymo ir kontrolės sistema (VKS). Ši sistema apima visus svarbiausius veiklos elementus nuo cikliško veiklos planavimo, nustatant siektinus veiklos rodiklius, veiklos vykdymo iki rodiklių pasiekimo bei pasiektų veiklos rezultatų vertinimo ir užtikrina, kad procesas yra nenutrūkstamas – vieno ciklo pabaigos rezultatai tampa kito ciklo pradžios duomenimis.

Gitrarė, 7 m. UAB VAE SPB (Gintautas Klevinskas) 23

Skiriamos keturios VKS modelio procesų grupės: • valdymo (planavimas, strateginių sprendimų priėmimas); • veiklos palaikymo (žmogiškųjų išteklių valdymas, komunikacija, pirkimai ir kt.); • pagrindinių veiklų (gamyba, paslaugos, prekyba ir kt.); • veiklos vertinimo ir tobulinimo

(stebėsena, prevencija, rizikų valdymas). Visa informacija apie už veiklas ir procesus atsakingus kuratorius grupės įmonėse yra pateikta Procesų matricoje. Matrica – tai įmonių grupės vykdomų veiklų bei procesų grupių struktūra. Ją rasite savo įmonės intranete.

Grupės valdymo ir priežiūros organai

Visuotinis akcininkų susirinkimas Audito komitetas

Stebėtojų taryba

Rizikų valdymo priežiūros komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas

Valdyba

VEIKLOS PROCESAI Visa tai, ką daro mūsų grupės įmonės, vadinama veikla. Vienos įmonės tiekia dujas, elektrą, kitos valdo infrastruktūrą – elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, dar kitos gamina. Prie pagrindinių veiklos sričių yra priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų priežiūra ir klientų aptarnavimas. Tai veiklos, kurias vykdant siūlomos paslaugos, prekės ir šitaip uždirbama pinigų grupei. Grupėje, be pagrindinių, yra ir palaikomosios veiklos, tokios kaip žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymas, komunikacija ir kt. Šiose srityse dirbantys kolegos padeda pagrindinėse veiklose dirbantiems žmonėms efektyviau dirbti, geriau aptarnauti klientus, pasiūlyti geresnes, naujas paslaugas. Taip pat yra veiklos valdymo dalis, apimanti veiksmų planavimą, sprendimų priėmimą, kontrolę bei veiklos vertinimą ir tobulinimą – auditą, stebėseną. Šios veiklos padeda nuolat tobulinti grupės veikimą.

Jame esančioje veiklos procesų matricoje rasite sąrašą žmonių, kurie minėtas veiklas kuruoja grupės mastu. Pavyzdžiui, už finansus ir iždą kiekvienoje įmonėje yra atsakingas finansų direktorius, o šią sritį visoje grupėje kuruoja LE Finansų ir iždo tarnybos direktorius Darius Kašauskas.

Prie pagrindinių veiklos sričių yra priskiriama elektros energijos gamyba, elektros ir dujų tiekimas bei prekyba, skirstomųjų tinklų priežiūra ir klientų aptarnavimas.

Visą informaciją apie įmonės ir grupės veiklos procesus rasite savo įmonės vidiniame tinklalapyje pateikiamame „Veiklos vadove“.

KAIP VEIKIA _ . MUSU ¸ GRUPE? Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai valdoma valstybės įmonė yra ne mitas, o tikrovė.

Mes esame svarbi Lietuvos energetikos istorijos dalis, bet negyvename praeitimi – iš jos semiamės patirties ir žvelgiame į priekį. Siekiame savo pavyzdžiu laužyti dogmas ir įrodyti, kad efektyviai valdoma valstybės įmonė yra ne mitas, o tikrovė. Tai galime pasiekti tik dirbdami išvien, dėl to mums svarbu, kad suprastumėte, kaip veikia mūsų grupė. Joje svarbus vaidmuo tenka valdančiajai bendrovei „Lietuvos energija“, kuri dalyvauja kitų savo grupės įmonių valdyme, rengia ir padeda įgyvendinti grupės strategiją, taip pat koordinuoja ir inicijuoja pokyčius visoje įmonių grupėje. Kitaip tariant, grupės

įmonėms LE nustato bendras politikas – gaires (kryptis, principus) ir rūpinasi, kad jų valdymas būtų efektyvus. Tačiau kiekviena grupės įmonė pati yra atsakinga už savo pagrindinę veiklą (angl. core business). Įmones pagal veiklą galime suskirstyti į keturias dideles grupes: gamybos, skirstymo, tiekimo bei aptarnavimo paslaugų. Dalis aptarnavimo veiklų – apskaita, žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų administravimas, nekilnojamojo turto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų ūkio priežiūra ir plėtra yra centralizuotos grupės įmonėse Verslo aptarnavimo centre, „NT valdos“ bei Technologijų ir inovacijų centre. Gamybos, komercijos, finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse veiklą grupės lygmeniu koordinuoja valdančioji bendrovė „Lietuvos energija“. Daugiau informacijos, kaip veikia mūsų grupė, rasite korporatyvinio valdymo gairėse. Kitas vidaus teisės aktas – „Valdymo ir kontrolės

sistemos politika“ – nurodo, kaip grupėje organizuojamas valdymas. Šis ir visi kiti politikų aprašai nustato bendrus principus tam tikroje funkcijų srityje, jie taikomi visoms grupės įmonėms. Iš viso grupėje turime 20 politikų aprašų. Vaizdžiai kalbant, jeigu korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti. Politikų aprašai yra taikomi visoms grupės įmonėms tiesiogiai, jie numato pagrindinius konkrečios veiklos principus. O politikų įgyvendinimo gairės nustato konkrečios politikos įgyvendinimo principines nuostatas, pagrindinius įgyvendinimo proceso veiksmus

Korporatyvinio valdymo gairės yra mūsų konstitucija, tai politikų aprašai – įstatymai, kuriuos turime žinoti ir gerbti.

ĮMONIŲ GRUPĖS TEISĖS AKTŲ HIERARCHIJA

Korporatyvinio valdymo gairės

Politikų aprašai

Tvarkos, metodikos, reglamentai, procesai

Politikų įgyvendinimo gairės

ir dalyvius. Be politikų aprašų ir jų įgyvendinimo gairių, dar turime žemesnio lygmens dokumentus: tvarkų aprašus, metodikas, reglamentus, instrukcijas. Šie dokumentai nustato darbuotojų atsakomybes, elgesio taisykles ir kt.

laikrodis. Tam reikia sutarimo ir darnos, kurią ir garantuoja išvardytų teisės aktų visuma. Tolesniuose skyriuose aptariamas mūsų veiklos modelis detaliai pateikiamas politikų aprašuose.

Mes norime būti efektyvūs ir kurti vertę. Siekdama šių tikslų, visa įmonių grupė turi veikti tiksliai kaip

Donatas, 11 m. AB LESTO (Aleksandras Pozniakovas)

VEIKLOS PLANAVIMAS IR . STEBESENA Mūsų grupės įmonės savo ilgalaikę veiklą planuoja sudarydamos planavimo dokumentų paketą. Jį sudaro strategija, veiklos planas ir biudžetas. Planavimo dokumentai, kaip ir teisės aktai, turi savo eiliškumą. Strategija yra pirminis planavimo dokumentas, pagal kurį rengiami kiti planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ yra atsakinga už įmonių grupės strategiją, į kurią atsižvelgdama kiekviena grupės įmonė rengia savo strategiją. Pagal jas visos bendrovės rengia savo veiklos planus trejiems metams ir juos kiekvienais metais atnaujina. Visų grupės įmonių planavimo dokumentai yra vienodos formos ir suderinti. Štai Technologijų ir inovacijų centras savo biudžetą sudaro atsižvelgdamas į kitų grupės įmonių planuojamas investicijas.

„Lietuvos energija“ koordinuoja, kad įmonių strategijos atitiktų grupės strategiją, taip pat stebi, kaip jos vykdo savo veiklos planus. Taigi turime dviejų lygių stebėseną: tai daro kiekviena įmonė, kad žinotų, kas vyksta jos viduje, o „Lietuvos energija“ stebi visą grupę, kad žinotų, kaip sekasi kiekvienai jos įmonei.

Planavimo dokumentų tarpusavio sąsaja

Strategija

Veiklos planas

Ilgalaikis finansinis planas

Biudžetas

Rizikų valdymo priemonių planas

Rizikų registras

¸ VALDYMAS RIZIKU Bet kuri kasdienė veikla yra susijusi su rizika. Mūsų atveju tiek dėl išorės (objektyvių), tiek dėl vidaus (subjektyvių) veiksnių gali nukentėti veikla, jos rezultatai ar reputacija, darbuotojų sveikata. Riziką mes suprantame kaip nepageidaujamo įvykio, kuris būtų žalingas kuriai nors iš įmonių, visai grupei ar darbuotojams, ir dėl to nepasiektume užsibrėžtų tikslų, grėsmę. Todėl mūsų įmonių grupėje sukurta

ir įdiegta rizikų valdymo sistema pagal geriausias rizikų valdymo praktikas. Tam, kad rizikas galėtume valdyti, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname. Įmonės savo veikloje gali susidurti su 4 pagrindinių grupių rizikomis. Tai:

1. Strateginės rizikos

2. Atitikties rizikos

Jų įmonių veikloje gali kilti dėl klaidingų veiklos ar nepalankių išorės sprendimų;

Jų gali kilti dėl išorės ar vidinės reguliacinės aplinkos neatitikties;

3. Veiklos rizikos

4. Finansinės rizikos

Tai rizikos, dėl kurių gali kilti dėl bendrovės vidinių procesų, žmogiškųjų klaidų ar naudojamų informacinių sistemų sutrikimų;

Jos susijusios su valiutos kursu, palūkanų normos pokyčiais, likvidumo nepakankamumu ir kita.

Rizikų valdymo ir kontrolės modeliS

LE STEBĖTOJŲ TARYBA RIZIKŲ VALDYMO PRIEŽIŪROS KOMITETAS

AUDITO KOMITETAS

R I Z I K A

ĮMONIŲ PRIEŽIŪROS ORGANAI (STEBĖTOJŲ TARYBOS)

Įmonių valdymo organai: valdybos, įmonių vadovai

RE GUL I ATO RI US

SKYRIMO IR ATLYGIO KOMITETAS

ATSAKO MYBĖ

VA IDMUO

LE grupės įmonių padalinių darbuotojai

Rizikos valdymo, atitikties, finansų kontrolės, saugos ir prevencijos specialistai

Vidaus auditas

Nustatyti ir valdyti riziką

Nustatyti rizikos politiką, koordinuoti ir stebėti

Užtikrinti I ir II gyvybos linijų efektyvumą

Vykdančiosios funkcijos

Legenda Priežiūros funkcijos

I Š O RĖ S AU D ITA S

GYNYBO S LINIJA

Komunikacija

Rizikas vertiname pagal du kriterijus. Vienas iš jų – rizikos pasireiškimo tikimybė. Pavyzdžiui, ji gali nutikti kartą per 1–3 metus, kartą per 3–7 metus ir t. t. Kitas kriterijus – tikėtinas rizikos poveikis (finansinis, poveikis žmonėms, reputacijai ir kt.). Įmonių specialistai yra sudarę bendrąjį daugiau nei 40 rizikų sąrašą. Iš jo įmonių grupės vadovybė yra išskyrusi TOP 8 rizikas: 1. Saugos ir sveikatos rizika;

Tam, kad rizikas galėtume valdyti, imtis prevencinių ir atsakomųjų veiksmų, mes jas įvertiname, numatome priemonių planus ir juos įgyvendiname.

2. Išorinio reguliavimo rizika; 3. Rinkos pokyčių rizika; 4. Technologinė / infrastruktūros rizika; 5. Neatitikties rizika; 6. Informacijos saugos rizika; 7. Projektų valdymo rizika; 8. Reputacijos rizika. Galimų rizikų sąrašai kiekvienoje įmonėje yra peržiūrimi ir atnaujinami kartą per metus. Atnaujinimo metu rizika gali būti įvertinta kaip kritinė, didelė, vidutinė ar maža. Grupės tikslas – pasiekti, kad rizikos būtų priimtino lygio.

Tadas, 5 m. UAB Technologijų ir inovacijų centras (Nerijus Adomaitis)

Įmonių grupė ir kiekviena įmonė, valdydamos ir kontroliuodamos savo veiklos riziką, taiko tris „gynybos linijas“. Jos nustato atsakomybių ir kontrolės pasidalijimą tarp „Lietuvos energijos“ ir įmonių valdymo bei priežiūros organų ir struktūrinių padalinių ar funkcijų.

^ ^ ^ ZMOGISKUJU ¸ ¸ ISTEKLIU ¸ VALDYMAS Mūsų žmogiškuosius išteklius sudaro tam tikras kompetencijas turintys grupės darbuotojai, kurių priimami ir įgyvendinami sprendimai kuria pridėtinę vertę. Santykiai tarp grupės įmonių, vadovų ir su jais dirbančių žmonių yra esminiai, todėl mes kuriame organizacinę kultūrą, kuri skatina:

Darbdavio ir darbuotojo ilgalaikę partnerystę, grįstą įmonės vertybėmis ir jas atitinkančiu elgesiu, abipusiu vertės ir bendros ateities kūrimu;

Palankų mikroklimatą efektyviam darbui, darbuotojų įsitraukimą ir socialiai atsakingą elgesį.

Siekdami pritraukti reikalingus žmones, juos išlaikyti, suteikti veiklai reikiamų įgūdžių bei sudaryti sąlygas tobulėti, o kartu nukreipti darbuotojus ten, kur jie galėtų geriausiai tai realizuoti ir savo idėjomis bei darbais kurtų didžiausią vertę grupei, esame parengę žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą.

Mūsų esminiai žmogiškųjų išteklių valdymo principai: • ugdome darbuotojų sąmoningumą, kurdami efektyvumu, rezultatų siekimu ir inovacijomis grįstą bei į klientą orientuotą organizacinę kultūrą; • formuojame „plokščius“ ir „lieknus“ įmonės valdymo modelius: reikalingus sprendimus priimame operatyviai, o grupė valdoma efektyviai; • optimizuojame ir konsoliduojame žmogiškųjų išteklių valdymą: dalijamės ir įgyvendiname gerąją žmogiškųjų išteklių valdymo praktiką; • stipriname lyderystės kompetenciją: darbuotojams sudarome sąlygas drąsiai priimti sprendimus ir būti atsakingiems už grupės tikslus; • saugome žinias ir skatiname darbuotojus mokytis: sukauptą patirtį ir žinias perduodame naujiems darbuotojams, atsižvelg-

Atrankos kompetencijų centras

Pamainos sistema

Veiklos valdymo sistema

dami į vykstančius ir numatomus pokyčius darbuotojams suteikiame naujų žinių ir gebėjimų; • sistemiškai žvelgiame į žmogiškųjų išteklių valdymą: įmonių grupėje integruojamos pagrindinės žmogiškųjų išteklių valdymo sritys, kurių pagrindas – kompetencijų modelis; • kuriame konkurencingą ir motyvuojančią pripažinimo sistemą: siekdami būti konkurencingi rinkoje, stengiamės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus grupėje, taip pat rūpinamės tolesniu savo srities profesionalų tobulėjimu grupėje. Daugiau apie žmogiškųjų išteklių valdymą galite paskaityti skyriuje „Dėmesys žmonėms“.

Integruotos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos

Talentų sistema

Kompetencijų modelis

Rotacijos sistema

Ugdymo programos ir karjeros keliai

DARBUOTOJU ¸ SAUGA IR SVEIKATA Rūpestis – toks būtų tinkamiausias žodis norint apibūdinti tai, ką darome, kad įmonių grupėje būtų saugi aplinka ir sveikos darbo sąlygos. Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politika yra tos gairės, kurios padeda žodį „rūpestis“ paversti realiais darbais ir įsipareigojimais. Todėl nenustebkite, kai jau pirmosiomis darbo biure dienomis sulauksite DSS specialisto, kuris jums primins saugaus darbo taisykles ir reikalavimus. Mūsų darbuotojų sauga apima visas prevencines priemones, skirtas žmonių darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Tokios priemonės yra naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos gamybos“ statistika rodo, kad 2010–2014 m. daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyko dėl nepalankių oro sąlygų ir neatidumo, taip pat ir eksploatuojant ar remontuojant įrenginius, rankomis keliant sunkius krovinius.

darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą.

Darbuotojų prašome, kad jie elgtųsi ne tik taip, kaip parašyta saugaus darbo taisyklėse, bet ir juos pačius skatiname elgtis saugiai, dėmesingai dirbti, prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už kolegų saugą.

Mes darome viską, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, to tikimės ir iš savo rangovų. Todėl daug dėmesio skiriame darbo saugai ir nelaimingų atsitikimų prevencijai. Apie tai kalbame ne tik su savo žmonėmis, bet ir su visuomene, pavyzdžiui, vaikams aiškiname, kad pavojinga lįsti prie kištukinių lizdų.

Atsižvelgdami į šiuos ir kitų įmonių patirtus nelaimingus atsitikimus,

INFORMACIJOS SAUGA IR PREVENCIJA Esame didelė grupė, kuri ne tik užsiima komercine veikla, bet ir rūpinasi strateginę svarbą valstybei turinčiomis elektrinėmis, plėtoja strateginius projektus, be to, palaikome ryšius su daugiau nei 1,6 mln. gyventojų ir įmonių. Todėl ypatingą dėmesį skiriame informacijos saugai ir prevencijai. Žodis „preveñcija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „praeventio“ ir reiškia veiksmą, kuriuo siekiama tam tikriems įvykiams užbėgti už akių. Taigi mūsų prevencijos specialistai imasi visų reikiamų veiksmų tam, kad grupės įmonėse neatsitiktų nepageidaujamų įvykių – kiltų įtam

30 % maždaug tiek mūsų informacijos vis dar saugoma popieriuje. Likusi dalis – elektroninėje erdvėje.

pos, vyktų nusikalstama veikla ar piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis. Kalbant paprastai, šių specialistų tikslas yra blogiems dalykams užbėgti už akių. O jeigu kažkas ir atsitinka, tai imtis priemonių, kad tai nepasikartotų ateityje. Prevencijos specialistai taip pat atsako už Nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Ji buvo sukurta pagal geriausią užsienio praktiką, o ypatingas dėmesys skiriamas viešiesiems pirkimams, nes didžioji dalis mūsų įmonių yra perkančiosios organizacijos. Kita labai svarbi Nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostata yra ta, kad mūsų įmonės negali finansuoti politinių partijų. Su politinėmis partijomis susijęs klausimas įtrauktas ir į Privačių interesų deklaraciją, kurią darbuotojai pildo pirmosiomis savo darbo dienomis. Privačių interesų deklaracijas intranete pildo ne visi darbuotojai. Kam tai daryti privalu, sprendžia kiekvienos įmonės vadovas. Informacija mes vadiname visa tai, kas yra mūsų popieriniuose dokumentuose, saugoma elektroniniu

formatu, pavyzdžiui, vidiniame įmonės tinklalapyje, taip pat ir žinias, perduodamas žodžiu, pavyzdžiui, per mėnesinį darbuotojų susirinkimą. Skaičiuojame, kad popieriuje vis dar saugoma 30 % mūsų informacijos, o likusi dalis – elektroninėje erdvėje. Informacijos sauga susijusi su konfidencialumu, prieinamumu ir vientisumu. Visa įmonių turima informacija yra konfidenciali (prieiga prie informacijos užtikrinama tik tiems vartotojams, kuriems tokia teisė suteikta), išskyrus tą, kuri paskelbta viešai. Todėl pradėdami dirbti įmonių grupėje jūs pasirašote konfidencialumo sutartį. Nepamirškite to, kai apie savo darbą kalbate šeimos šventėse, vakarieniaudami su draugais ar kaimynais.

rekomenduojame jums perskaityti Informacijos saugos politikos, Nulinės tolerancijos korupcijai politikos ir „Lietuvos energijos“ įmonių grupės listinguojamų bendrovių viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo politikos aprašus. Pastarasis dokumentas labai aktualus tada, kai vyksta pokyčiai, susiję su į biržos sąrašus įtrauktomis bendrovėmis: jis padeda mums apsisaugoti, kad nebūtų paviešinta konfidenciali informacija ar kas nors iš darbuotojų nepasinaudotų vidine informacija.

Informacijos prieinamumas užtikrina, kad reikiamą informaciją gausite reikiamu metu. Informacijos vientisumas būtinas tam, kad grupėje disponuotume vienoda informacija, pavyzdžiui, apie finansinius rodiklius ar darbuotojų skaičių. Tą mums užtikrina visose įmonėse naudojama ta pati duomenų surinkimo ir apdorojimo sistema. Už mūsų įmonių grupės informacijos saugą esame atsakingi mes visi, todėl tam, kad nekiltų nesklandumų,

Paula, 6 m. AB „Lietuvos dujos“ (Albina Šegždavičienė)

KOMUNIKACIJA

Nepriekaištinga reputacija yra didelis mūsų organizacijos turtas. Todėl tai, ką sakome, yra ne mažiau svarbu už tai, ką darome.

Mes visi esame atsakingi už tai, kad būtų išlaikytas geras LE vardas, įmonių grupė būtų socialiai atsakinga ir nepriekaištingos reputacijos. Komunikacijai svarbu ne tik tai, ką pasakė vadovas ar koks pranešimas spaudai pateko į viešumą, bet ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų elgiamės, kaip kalbame su klientais, visuomenėje. Už įmonių komunikaciją atsakingi jų komunikacijos specialistai (kai kuriais atvejais tai gali būti ir kitos įmonės specialistai) arba šios funkcijos priskiriamos kuriam nors įmonės darbuotojui. Bendrai visos grupės komunikaciją koordinuoja kontroliuojančioje bendrovėje „Lietuvos energija“ veikianti Korporatyvinės komunikacijos

tarnyba. Ji siekia, kad vienų grupės įmonių komunikacija, socialinės atsakomybės iniciatyvos nesikirstų su kitų, būtų suderinamos ir papildytų viena kitą, atitiktų bendrąsias grupės komunikacijos gaires.

Kaip ir kitose veiklose, taip ir komunikacijos srityje siekiama, kad visi balsai susilietų į darnią melodiją. Komunikaciją grupės mastu reguliuoja keli politikų aprašai, pagal juos kiekviena įmonė kuria savo komuni-

kacijos tvarkos aprašus. Pagrindinio dokumento – „Grupės reputacijos valdymo politika“ – taisyklės aktualios visiems grupės darbuotojams, ne tik atsakingiesiems už komunikaciją.

Svarbiausios taisyklės: socialiniuose tinkluose mūsų darbuotojai gali teikti tik asmeninę informaciją;

teikti komentarus, susijusius su grupės veikla, žiniasklaidai gali tik tam įgaliojimus turintys ir bendrauti su žiniasklaida apmokyti darbuotojai;

jeigu grupėje ar kurioje nors iš jos įmonių įvyksta incidentas arba koks nors svarbus įvykis, tai visada apie tai informuojame įmonės komunikacijos darbuotojus. Jeigu paaiškėja, kad įvykis gali turėti įtakos visai grupei, tai Korporatyvinės komunikacijos direktorius parengia krizės valdymo planą ir atsako už krizės valdymą. Šiuo atveju jokie kiti grupės darbuotojai jokios informacijos viešai teikti negali.

PIRKIMAI Įmonėms, kaip ir žmonėms, nuolat kyla poreikis kažką įsigyti ir racionaliai panaudoti tam skirtas lėšas. Tai dažniausiai būna prekės, paslaugos ar darbai. Pirkimuose mums svarbiausia – skaidrumas. Didžioji dalis – 11 – grupės įmonių yra perkančiosios organizacijos. Didžiausios pirkėjos – LESTO „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energijos gamyba“. Per 2015 m. jos atliks viešųjų pirkimų, kurių vertė didesnė nei 550 mln. EUR. Viešiesiems pirkimams skiriamas biudžetas priklauso nuo mūsų įmonių planuojamų projektų. Siekdami efektyvumo, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo veiklą sutelkėme UAB Verslo aptarnavimo centre. Šis sprendimas jau pasiteisino – tiekėjams siekiame nustatyti vienodus reikalavimus, be to, užtikriname didesnį skaidrumą ir efektyvumą. Kitos grupės įmonės, neperkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal savo pasitvirtintus tvarkų ir procedūrų aprašus: jeigu „NT valdoms“ reikia įsigyti savo valdomų objektų saugos paslaugą, tai ši įmonė tiekėjo ieško pagal savo nustatytą tvarką – informaciją skelbia savo tinklalapyje arba veda tiesiogines derybas su saugos kompanijomis.

Rinkdamasi geriausią pasiūlymą, įmonė atsižvelgia ne tik į kainos, bet ir į kokybės kriterijus. Su pirkimais kasdienėje veikloje susiduria didžioji dalis mūsų darbuotojų, todėl tam, kad apie juos pakankamai informacijos turėtų naujokai, organizuojame mokymus.

Esame socialiai atsakingi, pirkimuose taikome aplinkosauginius reikalavimus ir siekiame, kad juose taip pat dalyvautų socialinės įmonės.

Organizuodami pirkimus elgiamės skaidriai, siekiame, kad procesai būtų efektyvūs, vyktų didelė tiekėjų konkurencija. Kadangi esame socialiai atsakingi, pirkimuose taikome aplinkosauginius reikalavimus ir siekiame, kad juose taip pat dalyvautų socialinės įmonės (tai įmonės, kuriose dirba asmenys, praradę profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvūs, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje).

PROJEKTU ¸ VALDYMAS

130 projektų, kurių vertė – daugiau nei

300

mln. EUR

„Projektas“ yra vienas dažniausiai mūsų vartojamų žodžių. Projektu vadiname darbuotojų, dažniausiai kelių sričių specialistų, laikiną veiklą, kuri sukuria unikalų rezultatą. Pavyzdžiui, šio darbuotojo gido sukūrimas taip pat yra projektas, nes jo kūrimas nėra susijęs su prie jo dirbusios komandos kasdiene veikla. Kalbant apie įmonių grupę, galima sakyti, kad joje projektas veja projektą – vien 2014 m. viduryje grupėje buvo vykdoma daugiau nei 130 projektų, kurių vertė – daugiau nei 300 mln. EUR . Daugelis mūsų projektų yra susiję su grupės strategijos įgyvendinimu, todėl vieni jų daromi tam, kad didintų veiklos efektyvumą, pvz., diegiama turto valdymo sistema. Kiti, pavyzdžiui, Kruonyje planuojamas statyti vėjo elektrinių parkas, užtikrintų

didesnę grupės įmonių veiklos diversifikaciją, o treti – pagerintų organizacinę kultūrą ar paslaugų kokybę. Siekiame, kad mūsų darbuotojai iniciatyviai dalyvautų projektuose ir kuo geriau juose atliktų savo darbus. Projektus mes skirstome į dvi kategorijas:

1. Grupės projektai apima kelias įmones, pavyzdžiui, didelių IT sistemų diegimas, įmonių veiklos optimizavimas;

2. Bendrovių projektai vyksta ir naudas kuria atskirose įmonėse, pavyzdžiui, LESTO vykdo elektros skirstomojo tinklo atnaujinimo ir plėtros projektus.

Įmonių grupėje įprasta, kad vienu metu projektų vadovas turi 2–3 projektus, kurių kiekvienas turi savo savininką – labiausiai projekto rezultatais suinteresuotą asmenį. Kartais nutinka taip, kad keli projektai, kurie turi vieną tikslą, gali būti sujungti į vieną darinį – programą. Ji taip pat turi vadovą ir savininką. Projektai grupėje inicijuojami pagal sudarytus trejų metų veiklos planus, pakitusią teisinę aplinką ar inovacijas. Tačiau ne visos veiklos planuose numatytos priemonės yra laikomos projektais. Tai gali būti ir mažesnės apimties darbai – užduotys. Nors jos

turi projekto veiklos požymių, tačiau jų svarba yra mažesnė ir mažiau darbuotojų dalyvauja jas vykdant. Projektų valdymas, kaip užduočių vykdymo metodas, grupėje apima laiką nuo tikslo nustatymo iki pat rezultato gavimo. Kiekvienas projektas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Baigus darbus vertinama, ar projekto pradžioje užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, o rezultatai naudojami. Šitaip galime užtikrinti, kad rodikliai ir numatyti tikslai yra adekvatūs ir susiję su visos grupės įgyvendinamos strategijos kriterijais.

Projektų valdymas

Inicijavimas

Planavimas

Sprendimas dėl projekto pasiūlymo tinkamumo ir projekto plano rengimo

Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Vykdymas

Užbaigimas

Sprendimas dėl projekto plano tinkamumo ir projekto vykdymo

Sprendimas dėl projekto užbaigimo ir išėmimo iš projektų portfelio

VIDAUS AUDITAS Vienas iš mūsų strateginių tikslų – didinti savo veiklos efektyvumą, o tai labiausiai susiję su centralizavimu. Dėl to nuo 2015 m. sausio žengėme dar vieną svarbų žingsnį – į kontroliuojančios „Lietuvos energijos“ vidaus audito tarnybą iš kitų grupės įmonių perėjo dirbti visi vidaus auditoriai.

misija yra objektyviais, nepriklausomais, aukštos kokybės vertinimais ir konsultacijomis siekti LE grupės strateginių tikslų įgyvendinimo. Vidaus audito tarnyboje dirba 12 vidaus auditorių. Įmonėms paskirti kuruojantys auditoriai, o kiekvieno audito atveju pasitelkiami atitinkamos specializacijos auditoriai.

Vidaus auditoriai pagal pateiktus faktus vertina grupės įmonių valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesus. Tai gali būti finansų, veiklos, atitikties, sistemų apsaugos arba specialūs audito projektai. Audito

Vidaus auditoriU¸ atliekaMA FUNKCIJA

Vertina grupės įmonių valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesus

^ POKYCIU ¸ VALDYMAS

Pokyčiai yra varomoji jėga, kuri padeda kurti vertę ir įgyvendinti strateginius tikslus.

Mes keičiamės, nes įgyvendiname veiklos strategiją, tobuliname įmonių ir struktūrinių padalinių veiklą bei procesus, didiname efektyvumą ir veiklos kokybę. Mes žinome, kad, norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius, pirmiausia būtina suformuoti tinkamą komandą – tokią, kuri gebėtų pokyčius įgyvendinti savo jėgomis ir sėkmingai. Naujausias didelis mūsų pokytis – „LE starto“ programa.

Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą.

Pokyčių valdymą sudaro šie etapai: • pokyčio identifikavimas; • pokyčio komandos sudarymas; • pokyčio tikslų nustatymas; • aiški komunikacija ir darbuotojų įtraukimas; • užduočių darbuotojams pateikimas; • pokyčio rezultatų skelbimas; • pokyčio efekto įvertinimas. Svarbiausi pokyčių dalyviai yra žmonės, todėl planuodami pirmiausia siekiame kuo didesnio jų pritarimo ir dalyvavimo su pokyčiu susijusiuose procesuose. Pavyzdžiui, į „LE starto“ programą aktyviai įsitraukė daugiau kaip 100 mūsų žmonių. Praktika rodo, kad organizacija pokyčius gali sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti tada, kai tinkamai, laiku ir nuolat apie tai informuoja savo

darbuotojus. Pokyčiams pritariantiems darbuotojams suteikiama galimybė tapti pokyčių ambasadoriais, kurie skleidžia informaciją apie tikslus ir svarbą. Vykstant pokyčiams,

į šį procesą vadovai turi įtraukti savo darbuotojus ir skirti jiems konkrečias užduotis.

Informuojant apie pokyčius svarbu numatyti:

šaltinį – kas informuos apie pokytį;

pranešimą – apie ką reikia informuoti;

komunikacijos priemones – kaip bus komunikuojama;

auditoriją – kam bus pranešama;

grįžtamojo ryšio surinkimo kanalus;

rizikas ir jų valdymo priemones, dėl kurių informacija galėtų būti iškraipyta ar praleista nemačiomis.

¸ APTARNAVIMAS KLIENTU

Jeigu klausysimės klientų, su kuriais dirbame, išlaikysime savo vertybes ir tai, kas svarbiausia mums bei mūsų organizacijai.

Energetikos sektoriuje taip jau yra susiklostę, kad daliai klientų paslaugas dėl techninių priežasčių galime teikti tik mes. Todėl vienas iš mūsų strateginių tikslų – kokybiškas klientų aptarnavimas. Klientų aptarnavimo kokybę tobuliname nuolat pagal reguliariai atliekamų klientų

Jokūbas, 5 m. UAB VAE SPB (Nerijus Rakštikas)

pasitenkinimo tyrimų rezultatus. Esame įsidiegę klientų aptarnavimo standartą, kuriame nustatyti elgesio principai ir normos. Jų privalo laikytis visi įmonių grupės darbuotojai.

Kai bendraujate su klientais:

būkite pasiekiami: klientui svarbu susisiekti jam patogiu būdu;

parodykite dėmesį: pagarbiai bendraukite, kalbėkite suprantamai;

suteikite profesionalią konsultaciją: pateikite tikslius ir išsamius atsakymus, ieškokite abiem pusėms geriausių sprendimų, atsiprašykite už padarytas klaidas;

padėkite iškart, kai tik sužinosite apie klientui kilusias problemas;

tobulėkite: atsižvelkite į klientų pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei perduokite pagyrimus tiems, kam jie skirti.

^ DEMESYS . ZMONEMS ¸ VEIKLOS VALDYMAS DARBUOTOJU Nesame vien tik darbuotojai, kolegos, pavaldiniai ar vadovai. Pirmiausia mes esame žmonės. Kiekvienais metais vertiname darbuotojų veiklą. Darbuotojų susitikimai su vadovais, kurių metu aptariama darbo veikla, mums padeda pasiekti geresnių organizacijos, padalinio ir konkretaus darbuotojo veiklos rezultatų. Be to, tai padeda suderinti visus veiklos vektorius taip, kad bendrų tikslų siektume koordinuotai – kaip tobulai derantis simfoninis orkestras. Vienas svarbiausių darbuotojų veiklos valdymo elementų – metinis pokalbis. Kol kas jie daugiausia vyksta su biuro darbuotojais ir specialistais, bet siekiama, kad ši geroji praktika pasiektų visus mūsų darbuotojus. Tie darbuotojai, kurie neįtraukiami į metinius pokalbius, kas mėnesį ar ketvirtį tiesiog kalbasi su savo vadovais. Per metinį pokalbį vadovas susitinka su pavaldžiu darbuotoju ir aptaria, ar

jam pavyko pasiekti praėjusių metų tikslus, vertinama kompetencija bei numatomi kitų metų tikslai. Taip pat kartu aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros lūkesčiai. Šio pokalbio metu sprendžiami ir atlygio klausimai – paūgėjus profesinėje srityje, galima tikėtis aukštesnio pagrindinio atlygio. Įgyvendinus užsibrėžtus tikslus ir puikiai atliekant pagrindines pareigas – motyvuojama kintamąja atlygio dalimi. Per metinį pokalbį aptariami lūkesčiai, susiję su darbuotojo veiklos kokybe ir kompetencijomis, numatomos ugdymo priemonės, apžvelgiami karjeros lūkesčiai.

Metiniai pokalbiai vyksta „iš viršaus į apačią“, t. y. generalinis direktorius kalbasi su jam pavaldžiais vadovais, šie – su skyrių, departamentų vadovais. Šiuo principu pokalbiai vyksta iki specialistų lygmens.

vadinamas dėl to, kad darbuotojai savo kompetencijas vertina ir patys, jas taip pat vertina jų vadovai bei kolegos. Be to, darbuotojai vertina ir savo vadovus; • vasarį–balandį vyksta metiniai pokalbiai – apie juos jau rašėme;

Darbuotojų veiklos vertinimas susideda iš kelių etapų: • sausio–vasario mėnesiais vyksta vadinamasis 360˚ kompetencijų vertinimas: nuo bendrųjų, tokių kaip bendradarbiavimas ir orientacija į rezultatą, iki lyderystės, vadovavimo. 360˚ vertinimas šitaip

• III metų ketvirtį vyksta tarpiniai pokalbiai. Dirbame dinamiškoje srityje, todėl praėjus pusmečiui šių pokalbių metu aptariami metiniai tikslai ir, pasikeitus aktualijoms, jie gali būti keičiami.

Darbuotojų veiklos vertinimo etapai

Veiklos tikslų planavimas

Tarpinė pažangos apžvalga

Nukreipimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir ugdymas

3. Veiklos tikslų vertinimas

Kodėl reikia tikslų? Kiekvieno iš mūsų išsikelti tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, įgyvendinami, aktualūs organizacijai ir įvykdomi per konkretų laiką.

Tikslų nauda:

Metiniai tikslai gali būti siejami su:

darbams suteikia kryptį ir prioritetus;

įmonės tikslais;

didina darbuotojų motyvaciją;

padalinio tikslais;

didina efektyvumą;

projektais;

skatina darbuotojų įsitraukimą;

kasdienės veiklos tobulinimu.

stiprina bendrumą komandoje ir norą tobulėti.

KARJEROS MODELIS Kiek aš uždirbsiu? Kokios perspektyvos uždirbti daugiau? Nuo ko priklausys mano atlygis? Vieni to klausia tiesiai, kiti bando išsiaiškinti aplinkiniais keliais, nuspėti. Mūsų atsakymas – LE grupėje įdiegti skaidrūs ir vienodi atlygio nustatymo principai. Darbuotojų atlygį sudaro pagrindinė ir kintamoji dalys, papildomos naudos bei nefinansinės motyvacijos priemonės – pripažinimas, savirealizacijos ir augimo galimybės bei kita. Pagrindinė atlygio dalis, dažnai vadinama iškalbinga santrumpa PAD‘u, yra gaunama kiekvieną mėnesį. Ji nustatoma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, finansines įmonės galimybes ir darbuotojo pareigybės lygmenį, jos svarbą (aukščiausi, vidurinio lygmens vadovai, specialistai) ir profesines kompetencijas. Pavyzdžiui, finansų specialistas gali būti pradedantysis, pažengęs, vyresnysis ar ekspertas. Taigi atlygis gali didėti ne tik lipant karjeros laiptais aukštyn, bet ir tobulinant savo, kaip profesionalo, įgūdžius ir žinias. Kintamoji atlygio dalis (KAD‘as) yra papildomas atlygis, tačiau jis ne gaunamas, o uždirbamas. Tai tam

tikra dalis nuo darbo sutartyje nurodyto atlygio ir jos dydis priklauso nuo įmonės rezultatų, individualių metinių tikslų pasiekimo, pagrindinių pareigų atlikimo kokybės. Skirtingų pareigybių KAD‘ams šie rezultatai turi skirtingą svorį. Pavyzdžiui, valdybos narių KAD‘as šimtu procentų priklauso nuo pasiektų įmonės rezultatų. O štai specialistų KAD‘e įmonės rezultatai sudaro 10 %, metinių tikslų pasiekimas – 60 %, pagrindinių pareigų atlikimo kokybė – 30 %.

Atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Papildomos naudos yra ir tam tikros tiesioginės piniginės išmokos, pavyzdžiui, gimus vaikui, ir finansinę išraišką turinčios kompensacijos – mokymosi atostogų apmokėjimas ar papildomų mokamų atostogų už stažą suteikimas.

Esame įsitikinę, kad tokia sistema yra skaidri ir teisinga. Ja siekiame parodyti, kad atlygis mūsų grupėje tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų ir suinteresuotumo savo profesine bei įmonės sėkme.

Mes skatiname darbuotojus drąsiai dalytis savo idėjomis, iniciatyvomis, prisiimti daugiau atsakomybės ir taip save realizuoti, nes grupėje nuolat galima rasti veiklos, į kurią įdomu įsitraukti. Dėl to skatiname ir palaikome darbuotojų vidinę karjerą ir rotaciją.

Rinkdamiesi žmogų į laisvą poziciją, į kurią kandidatuoja vidiniai ir išoriniai kandidatai, mes:

atsižvelgiame, ar kandidato požiūris atitinka mūsų įmonių grupės vertybes ir organizacijos kultūrą;

Pamainumo sistemą galima priskirti prie mūsų grupės naujovių, nes ji buvo įdiegta tik 2014 m. Ji mums reikalinga ir svarbi, nes ilgalaikėje perspektyvoje padės užtikrinti reikiamas kompetencijas ir veiklos tęstinumą. Esame parengę sąrašą kertinių pareigybių ir žmonių, kurie galėtų pakeisti dabartinius šių pareigybių darbuotojus . Šie sąrašai mums padeda suprasti, kokio darbuotojo kokias kompetencijas reikia ugdyti. Rengiame kryptingus jų mokymo planus. Į juos įtraukti ir vadovai, ir specialistai. Nustačius kertines pareigybes ir darbuotojus, kurie prireikus pakeistų jas užimančius kolegas, lengviau planuoti ir darbuotojų rotaciją.

vertiname kandidato profesines ir bendrąsias kompetencijas bei gebėjimus pasiekti keliamus tikslus.

Darbuotojų rotaciją įmonių grupėje pradėjome taikyti prieš kelerius metus, kai tam atsirado natūralus poreikis. Skatindami rotaciją siekiame, kad grupės įmonės būtų ne vertikalių struktūrinių vienetų darinys, o įmonių visuma, kurioje darbuotojai galėtų save realizuoti, judėdami per bendroves ir tinkamai panaudodami turimas žinias, patirtį, taip pat mokytis bei tobulėti. Rotaciją pirmiausia siūlome darbuotojams, kurie geba kurti naujoves, dirbti savarankiškai. Rotacija padeda kurti vertę visai įmonių grupei ir pačiam darbuotojui: jis nuolat tobulėja, todėl rinkoje yra vertinamas kaip daug ir įvairios patirties sukaupęs specialistas. Mūsų bendrovėms rotacija naudinga tuo, kad užtikrina pasidalijimą vertinga patirtimi tarp skirtingų įmonių.

Rotacijos naudos:

LE grupei

• aukšto potencialo profesionalų išlaikymas; • organizacinės kultūros skleidimas / puoselėjimas ir korporatyvinio valdymo stiprinimas; • teigiamas ekonominis efektas; • lyderystės ir vadovavimo bei profesinių kompetencijų stiprinimas grupės mastu, potencialo kaupimas; • veiklos tęstinumas; • darbuotojų motyvavimas.

Įmonei • taupomos atrankos sąnaudos; • rotuojamas darbuotojas gali užbaigti pradėtus darbus jau būdamas kitoje įmonėje; • didinamas darbuotojų įsitraukimas; • greitesnė darbuotojo adaptacija (tos pačios vertybės, darbo priemonės, unifikuoti procesai); • darbuotojų ugdymas; • įmonės lankstumo ir efektyvumo skatinimas.

Darbuotojui • daugiau karjeros galimybių; • kompetencijų ugdymas; • universalumo didinimas; • vertės darbo rinkoje padidėjimas; • akiračio praplėtimas; • galimybė keisti darbo pobūdį, išbandyti save kitoje srityje.

Rotacija gali būti:

Numatoma iš anksto Jei vienoje įmonėje baigiamas didelis projektas, o kitoje panašus projektas pradedamas, tai darbuotojams siūloma imtis darbo kitoje bendrovėje. Tokia planinė rotacija garantuoja darbuotojui karjeros tęstinumą ir tobulėjimą;

Esant poreikiui Kai įmonių grupėje atsiranda laisva darbo vieta, ji pirmiausia pasiūloma grupės darbuotojams;

Terminuota: •

Trumpalaikė; jos metu įgyjama žinių, patirties ir gerosios praktikos kitoje įmonėje, dažniausiai trunka kelias dienas;

•

Ilgalaikė; skirta konkrečiai užduočiai ar projektui įvykdyti, trukmė priklauso nuo šių darbų tikslų ir trukmės – gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų;

Neterminuota

Trunka neribotą laiką.

. . SEKMES ISTORIJOS

Dalius Misiūnas Dabartinis LE valdybos pirmininkas, generalinis direktorius. Anksčiau dirbo „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi, dar anksčiau buvo LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos direktorius.

Giedrė Maumevičiūtė Prieš prisijungdama prie „Lietuvos dujų tiekimo“ komandos, kur dirba Organizacinio vystymo departamento direktore, ji dirbo LE Rizikų ir procesų valdymo vadove, o dar anksčiau – Procesų vystymo skyriaus vadove bendrovėje „Lietuvos energijos gamyba“.

Valentina Birulienė „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje dirba nuo 2010 m. lapkričio. Pradėjo dirbti VST, tada perėjo į LESTO, dar vėliau tęsė darbus „Lietuvos energijos gamyboje“, po to – „Lietuvos energijoje“. Šiuo metu dirba „Lietuvos dujų“ Organizacijos vystymo tarnybos direktore.

^ ¸ PAIESKA IR DARBUOTOJU ATRANKA Savo organizacijai ieškome žmonių, žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą. Mūsų verslas labai dinamiškas – optimizuojame, efektyviname, diversifikuojame savo veiklas, todėl šiems tikslams įgyvendinti nuolat ieškome žmonių, kurie atitiktų mūsų organizacijos vertybes ir kultūrą. Siekiame pritraukti ir atrinkti profesionalius darbuotojus, todėl tinkamų kandidatų ieškome tiek grupės viduje, tiek darbo rinkoje. Dalyvaujame mokymo įstaigų organizuojamose karjeros dienose ir kituose specializuotuose renginiuose, kurių metu galime susipažinti su potencialiais darbuotojais, bendradarbiaujame su studentais suteikdami jiems galimybę atlikti praktiką įmonių grupėje. 2013–2014 m. įmonių grupėje vyko 1 105 atrankos, dabar turime daugiau nei 5 000 darbuotojų. Tačiau darbuotojų paieškos ir atrankos procesai vyksta nuolat. Pavyzdžiui, dėl vertės grandinės išgryninimo programos vyko aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų atrankos, po jų pradėta grupės įmonių valdymo organų atranka. Mūsų vykdomos darbuotojų atrankos susideda iš kelių etapų, per kuriuos vertinama, ar kandidato

vertybės atitinka mūsų organizacinę kultūrą ir vertybes, taip pat jo motyvacija, gebėjimai, kompetencija ir veiklos vizija. Atrankos kriterijams visada skiriame didelį dėmesį, nes tai padeda teisingai pasirinkti. Atsakingai rengiamės ir pokalbiams su kandidatais, nes puikiai suprantame, kad renkamės ne tik mes, bet renkasi ir mus. Pasirinkus kandidatą kitas labai svarbus etapas – naujo darbuotojo adaptacija. Tai laikas, dažniausiai pirmieji trys mėnesiai, per kurį darbuotojas stengiasi integruotis į įmonės veiklą, įsisavinti būtiną informaciją ir perprasti savo darbo specifiką. Mes stengiamės sudaryti visas sąlygas, suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, būtiną savarankiško darbo pradžioje integruojantis į kolektyvą ir organizacijos kultūrą, nes tai padeda naujam darbuotojui sklandžiai įsilieti į įmonės veiklą. Adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo šio proceso dalyvių – tiesioginio vadovo, paskirtojo kuratoriaus, kolegų, personalo skyriaus specialistų ir, aišku, paties naujoko. Galime tik pasidžiaugti, kad tokie atvejai, kai nauji darbuotojai iš mūsų organizacijos pasitraukia per bandomąjį laikotarpį, itin reti.

TALENTU ¸ PROGRAMA

Viską įgyvendinti versle padeda žmonės. Mums reikia tokių, kurie geba kurti naujoves, dirba savarankiškai ir tam yra labiausiai atsidavę.

Formuodami savo komandas, į jas stengiamės kuo daugiau pritraukti savo srityje geriausių ir profesionaliausių žmonių. Šis nuolatinis poreikis mus paskatino žengti naują žingsnį – parengti programą, kuri padėtų formuoti ir ugdyti talentus. Tokiu būdu galėsime pritraukti tinkamus žmones, kurie gebėtų atskleisti savo potencialą ir didintų įsitraukimą organizacijoje bei prisidėtų prie vertės ir efektyvumo kūrimo.

dekanatais, analizuodami duomenų bazes ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją. Planuojame, kad integruota talentų valdymo sistema mūsų organizacijoje pradės veikti 2016 metais.

Talentų atranką planuojame daryti pasitelkdami LE įmonių grupės darbuotojus ir pritraukdami potencialius kandidatus iš darbo rinkos – aktyviai dalyvaudami karjeros dienose, dirbdami su tikslinių universitetų

LYDERYSTE

Lyderystė yra procesas, kuris nepriklauso nuo užimamų pareigų. Žmogaus lyderystė gali pasireikšti bet kokioje organizacijoje. Tokios galimybės kiekvieno mūsų gyvenime atsiranda kiekvieną dieną, kai dirbame komandoje, susiduriame su iššūkiais ar bendraujame su draugais. Lyderystės galima išmokti.

Mes lyderystę suprantame kaip gebėjimą daryti įtaką žmonėms – elgtis taip, kad kiti norėtų eiti kartu vardan vieno tikslo. Skatiname ir tikimės lyderystės iš savo žmonių. Tam, kad būtum lyderiu, nereikia užimti kokių nors pareigų. Lyderystę mes visi galime demonstruoti savo kasdienėje veikloje, prisidėdami prie projekto, socialinės veiklos ar kitų iniciatyvų. Mūsų vadovai yra lyderiai, kurie komunikuoja mūsų grupės viziją ir misiją, uždega tuo tikėjimu kitus, bet tai nėra privilegijuota vadovų veikla. Lyderystė apima tai, ką tu pats ugdai savyje, ir tai, ką gali ugdyti kituose.

Vis dėlto lyderystę suprantame ne tik kaip vizijos ar gerų žinių komunikavimą. Tai ir atviras požiūris į problemas, iššūkius, atsakomybės prisiėmimas ir siekis daryti pokyčius. Šiuo požiūriu lyderystė gali būti rizikinga ir net nuvilti pokyčiams nepasirengusius žmones. Nepaisydami to, visada sakome savo žmonėms: turi idėją, imkis lyderystės. Mes aktyviai skatiname lyderystę – turime Talentų programą, kuri mums padeda pritraukti tinkamus žmones ir didina įsitraukimą į organizacijos veiklą. Apie tai daugiau informacijos rasite skyrelyje „Talentų programa“.

TRADICIJOS IR RENGINIAI Kiekvienais metais minime Energetikų dieną, organizuojame kalėdinius ir naujamečius renginius, švenčiame įmonių ir darbuotojų gimtadienius. Mes švenčiame: • 1892 m. balandžio 17 d. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare įžiebta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje, pažymėjusi elektros energetikos plėtros pradžią. Nuo tada visi šalies energetikai balandžio 17-ąją švenčia Energetiko dieną; • kartu su darbuotojais ir darbuotojų šeimų nariais švenčiame didžiąsias metų šventes, organizuojame ir dalyvaujame socialinėse veiklose;

Puoselėdami bendrą grupės kultūrą, kuriame ir naujas tradicijas.

• esame socialiai atsakingi, todėl dalyvaujame ir organizuojame aplinkos tvarkymo akcijas įvairiose Lietuvos vietose; • esame sportiški – organizuojame ir patys dalyvaujame sporto renginiuose; • darbuotojų iniciatyva organizuojami dviračių, baidarių žygiai ir protų mūšiai; • pastebime savo darbuotojų nuopelnus, todėl renkame ir apdovanojame geriausius kolegas.

¸ SANTYKIS MUSU SU APLINKA IR VISUOMENE Kiekvienas iš mūsų galime padėti išsaugoti tai, ką dabar turime.

Esame socialiai atsakingi ir mūsų tikslas – ne ką nors perauklėti, o priešingai – „užkrėsti“ geru elgesiu. Toks mūsų siekis atsispindi keturiose srityse – aplinkosaugos, santykių su darbuotojais ir visuomene bei mūsų veikloje.

Neringa, 4 m. „Lietuvos energijos gamyba“, AB (Kristina Kavalnytė)

APLINKOSAUGA Skatiname kitus ir patys savo veikloje naudojame pažangias priemones, technologijas, padedančias mažinti veiklos poveikį aplinkai, bei diegiame procesus, atitinkančius ekologijos standartus. Mes: rūšiuojame atliekas – gamybinėse patalpose ir virtuvėlėse stovi specialūs rūšiavimo konteineriai; surenkame panaudotas baterijas; naudojame taupiąsias elektros lemputes; montuojame išmaniuosius elektros jungiklius; taupome šilumą – užtikriname tolygų šilumos srautą patalpose, suvienodiname radiatorių šildymą; apie 70 % grupės įmonių dokumentų saugome tik elektroninėje erdvėje; aktyviai dalyvaujame ekologinėse iniciatyvose ir aplinkos apsaugą užtikrinančiose prevencinėse programose.

renkamės gamtai draugišką transportą: savo automobilių parke didiname elektromobilių skaičių. LESTO elektromobilį „Nissan Leaf“ naudoja ūkinei veiklai ir apskaitos prietaisų rodmenims nurašyti, prezentacijai, o „Lietuvos energijos gamybos“ darbuotojai po Elektrėnų kompleksą zuja nedideliu elektra varomu automobiliu; šiltuoju metų laiku darbuotojus skatiname į darbą vykti dviračiais, taip pat šia transporto priemone vykti ir į susitikimus. Dėl to darbuotojams Vilniuje suteikiame galimybę važinėti oranžiniais įprastais ir elektriniais dviračiais;

SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS svarbu, taip pat sužinoti, ar jie noriai įsitraukia į projektus ir organizacijos veiklą. Su darbuotojais mus sieja ilgalaikės partnerystės santykiai, kurių pagrindą sudaro vertybes atitinkantis elgesys, abipusis vertės kūrimas ir bendro tikslo siekis.

Darbuotojai teigiamai vertina: • darbo sąlygas; • darbo veiklos pobūdį; • organizacijos pasiekimus; • darbdavio įvaizdį;

Santykiuose su darbuotojais siekiame partnerystės – bendradarbiavimo, kuris padėtų įgyvendinti mūsų organizacijos strateginius tikslus ir kurtų vertę. Tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, o esant galimybei, ir viršytume lūkesčius, turime gerai jaustis ir būti įsitraukę į organizacijos veiklą. Todėl savo darbuotojams siekiame sukurti novatorišką ir motyvuojančią darbo aplinką, nes jie yra pagrindinis ir svarbiausias sėkmingos LE grupės veiklos veiksnys. Skatiname darbuotojų profesionalumą, atsakomybę, novatoriškumą ir pastangas siekti geriausio rezultato. Nuo 2012 m. grupėje atliekame darbuotojų nuomonės tyrimus. Jie mums padeda suprasti, kaip mūsų darbuotojai vertina pačią organizaciją, kaip joje jaučiasi, kas jiems yra

• pokyčių valdymą. Tobulintinos sritys: • komunikacija su aukščiausio lygio vadovais ir tarp pačių darbuotojų; • politikų, tvarkų ir kt. dokumentų pateikimas; • atlyginimas ir papildomos naudos; • mokymasis ir tobulėjimas; • darbo ir asmeninio laiko balansas. Mūsų darbuotojai vertina tai, kad dirba didelėje strateginės reikšmės įmonių grupėje, kurioje vykdomos plačios ir sudėtingos programos. Todėl skatiname jų iniciatyvumą, gebėjimą ir norą dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus ir programas bei atkaklumą siekiant rezultato.

SANTYKIAI SU VISUOMENE Glaudžiai bendradarbiaujame su visuomene, atsiskaitome jai už savo vykdomas veiklas, prisidedame prie socialinės raidos ir gerovės kūrimo. Esame įsteigę paramos fondą, kuris visos grupės vardu remia reikšmingas, valstybei ir visuomenei vertingas iniciatyvas bei projektus. Siekdami užtikrinti skaidrumą, viešai skelbiame vertinimo kriterijus, keliais etapais vykdome paraiškų vertinimą ir sprendimo skirti konkrečią paramą priėmimo procesą. Siekdami, kad parama būtų teikiama įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % paramos fondo lėšų skirsime nacionalinio, o 20 % – bendruomenių lygio projektams. Esame numatę, kad paramos neskiriame ir jos nenaudojame politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti, ekstremaliam sportui remti. Paramos fondo biudžetą sudaro visų grupės įmonių įnašai, siekiantys iki 1 % konsoliduotojo grynojo pelno.

Gabija, 5 m. AB „Lietuvos dujos“ (Vida Kazlauskienė)

Siekdami, kad parama būtų teikiama įvairaus lygio iniciatyvoms ir projektams, iki 80 % paramos fondo lėšų skirsime nacionalinio, o 20 % – bendruomenių lygio projektams.

Pagal ES direktyvą Bendrijos šalys, taip pat ir Lietuva, iki 2020 m. energijos suvartojimą turi sumažinti 20 %. Į tai atsižvelgdami aktyviai šviečiame visuomenę energetikos srityje: • skatiname racionaliai naudoti elektros energiją: vykdydami iniciatyvą „Tiek, kiek reikia“ pateikiame racionalaus elektros energijos vartojimo buityje ir versle būdus; • didiname gyventojų supratimą apie saugų elgesį su elektros įrenginiais – iki 2020 m. vyksta programa „Operacija 2020“. Ji taip pat skatina pilietiškumą, padeda aktyviai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis;

jame „Karjeros dienų“ mugėje ir šitaip skatiname jaunimo profesinę veiklą, dalijimąsi žiniomis. Aktyviai bendradarbiaujame su bendrojo ugdymo ir aukštosiomis mokyklomis, studentams sudarome sąlygas atlikti praktiką visoje įmonių grupėje. Akademinę bendruomenę kviečiame į stažuotę įmonių grupėje. Pavyzdžiui, gerąja praktika dalysimės su Kauno technologijos universiteto dėstytojais. Skatiname ir palaikome tiek savo darbuotojų, tiek ir visuomenės savanorišką veiklą siekiant visuomenei naudingų tikslų.

• jaunimą mokome saugiai elgtis su elektra ir jos įrenginiais. Prie moksleiviams skirtos edukacinės priemonės „Elektromagija“ prisijungia ir mokytojai, ir tėvai. Kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įsteigėme bendrą „Lietuvos energijos“ taikomųjų tyrimų centrą. „Santakos“ slėnyje įkurtoje bendradarbiavimo platformoje nagrinėjame energetikos sektoriuje kylančius technologinius iššūkius ir plėtojame naujos veiklos idėjas. Keturis kartus per metus dalyvau-

SOCIALIAI ATSAKINGA VEIKLA RINKOJE Visuomenės ir verslo bendruomenės vertinimai neleidžia abejoti, kad būti socialiai atsakinga įmone versle verta, todėl socialinės atsakomybės dvasią ir jos principus taikome ir savo kasdieniame darbe: etiškai, skaidriai ir sąžiningai elgiamės su savo klientais, tiekėjais ir investuotojais, taip pat bendradarbiaujame su partneriais. Visą informaciją stengiamės pateikti aiškiai ir suprantamai, laiku ir be klaidų. Netoleruojame korupcijos ir darome viską, kad užkirstume jai kelią tiek grupės viduje, tiek išorėje. Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir socialiai atsakingą požiūrį į verslą.

Skatiname sąžiningą verslo politiką ir skaidrų bendravimą su valstybinėmis institucijomis, bendradarbiaujame su organizacijomis, kurios Lietuvoje populiarina etišką ir socialiai atsakingą požiūrį į verslą.

¸ SAVOKOS 1. AK – „Lietuvos energija“, UAB Stebėtojų tarybos Audito komitetas 2. DC – duomenų centras 3. DLC – UAB Duomenų logistikos centras 4. DSAIP – duomenų saugojimo, apdorojimo ir pateikimo informacinė sistema 5. DSS – darbuotojų sauga ir sveikata 6. EMC – VŠĮ Energetikų mokymo centras

18. NTV – NT Valdos, UAB 19. PAD – pagrindinė atlygio dalis 20. PPK – projekto priežiūros komitetas 21. RVPK – „Lietuvos energija“, UAB Stebėtojų tarybos Rizikų valdymo priežiūros komitetas 22. RVPP – rizikų valdymo priemonių planas 23. SAK – „Lietuvos energija“, UAB Stebėtojų tarybos Skyrimo ir atlygio komitetas

7. ET – Energijos tiekimas UAB

24. ST – „Lietuvos energija“, UAB Stebėtojų taryba

8. ETP – UAB „Elektros tinklo paslaugos“

25. TIC – UAB Technologijų ir inovacijų centras

9. FA – finansinė ataskaita

26. VAC – UAB Verslo aptarnavimo centras

10. KAD – kintamoji atlygio dalis 11. KER – UAB Kauno energetikos remontas 12. KKJ – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

27. VAP – veiklos ataskaitų paketas 28. VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

13. LD – AB „Lietuvos dujos“

29. VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

14. LDT – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

30. VKJ – UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

15. LE – „Lietuvos energija“, UAB

31. VKS – valdymo ir kontrolės sistema

16. LEG – „Lietuvos energijos gamyba“, AB 17. LTG – UAB LITGAS

32. VP – veiklos planas 33. ŽI – žmogiškieji ištekliai