Bendrovės ir grupės konsoliduotas tarpinis pranešimas by "Lietuvos energija", UAB

Turinys Apie Grupę ir Bendrovę

Grupės veiklos rezultatų analizė

Veiklos apžvalga

Korporatyvinis valdymas

Socialinė atsakomybė

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Apie Grupę ir Bendrovę „Lietuvos energijos“ grupė - tai valstybės valdoma, viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Pagrindinė Grupės veikla apima elektros ir šilumos energijos gamybą, tiekimą, elektros energijos prekybą ir skirstymą, prekybą gamtinėmis dujomis, jų skirstymą, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimą ir plėtrą. „Lietuvos energijos“ grupės akcininko teises ir pareigas įgyvendina LR finansų ministerija. Daugiau kaip 5 600 darbuotojų turinti „Lietuvos energijos“ grupė valdo ir eksploatuoja svarbiausius Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumus, užtikrinančius energijos tiekimo saugumą, visą šalies teritoriją apimantį elektros skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. klientų visoje Lietuvoje, siūlo elektros tiekimo paslaugas klientams užsienyje, taip pat eksploatuoja 8,2 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, dujas tiekia daugiau kaip 560 tūkst. klientų, įgyvendina strateginę reikšmę turinčius plėtros projektus, siekia Nacionalinės energetikos strategijos tikslų. Per pirmuosius 2014 m. šešis mėnesius buvo pagaminta 0,6 TWh ir klientams persiųsta 4,17 TWh elektros energijos.

2014 m. šešių mėnesių konsoliduotos Grupės pajamos sudarė 1 391 mln. litų, Grupės EBITDA siekė 368 mln. litų. Grynasis šešių mėnesių pelnas siekė 329 mln. litų. Patronuojanti Grupės įmonė - „Lietuvos energija”, UAB (toliau „Lietuvos energija“ arba Bendrovė) yra atsakinga už skaidrų visos Grupės veiklos valdymą ir koordinavimą, efektyvumo didinimą, siekiant teikti konkurencingas paslaugas klientams ir socialiai atsakingą ilgalaikės vertės akcininkams didinimą. Bendrovė analizuoja Grupės veiklą, reprezentuoja Grupę, įgyvendina akcininko teises ir pareigas, nustato veiklos gaires bei taisykles ir koordinuoja veiklą gamybos, komercijos, finansų, teisės, strategijos ir plėtros, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, technologijų, komunikacijos ir kitose srityse.

Apie Grupę ir Bendrovę

Grupės struktūra Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje „Lietuvos energijos“ grupę sudarė 16 bendrovių: patronuojanti Bendrovė ir 15 tiesiogiai bei netiesiogiai valdomų įmonių. Pagrindinė Grupės veikla - elektros ir šilumos gamyba, elektros prekyba, skirstymas ir tiekimas, prekyba gamtinėmis dujomis, jų skirstymas. Šias pagrindines veiklas aptarnaujančiųjų Grupės įmonių veikla apima informacinių techno-

logijų ir telekomunikacijų (ITT), nekilnojamojo turto, transporto, energetikos įrenginių remonto, statybos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo ir kitas paslaugas. Detalus Grupės įmonių sąrašas pateikiamas šio dokumento 34 psl.

Grupės struktūra, aktuali 2014 m. birželio 30 d. „Lietuvos energija“, UAB

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

AB LESTO

UAB „Elektros tinklo paslaugos“

NT Valdos, UAB

UAB VAE SPB

UAB LITGAS

UAB Duomenų logistikos centras

UAB Technologijų ir inovacijų centras

Energijos tiekimas UAB

UAB „Kauno energetikos remontas“

VŠĮ Respublikinis energetikų mokymų centras

Geton Energy SIA

Geton Energy OU

Gotlitas UAB

AB „Lietuvos dujos“

Stebėtojų tarybą sudaro: 7 nariai (iš jų 3 nepriklausomi) Valdybą sudaro 5 nariai (dirbantys įmonėje). Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas Stebėtojų tarybą sudaro: 3 nariai (iš jų 1 nepriklausomas) Valdybą sudaro 5 nariai (dirbantys įmonėje). Įmonės vadovas yra valdybos pirmininkas Valdybą* sudaro: 3 nariai (2 akcininko ir 1 nepriklausomas) Įmonės vadovas nėra valdybos narys Vadovas, valdybos nesudaromos

*TIC atveju formuojama 5 narių valdyba; VAE SPB atveju valdyba nėra sudaroma. Tai atitinka Finansų ministro patvirtintų korporatyvinio valdymo gairių nuostatas dėl dukterinių įmonių valdymo ir priežiūros organų.

Apie Grupę ir Bendrovę

Grupės strategija Pagrindinis„Lietuvos energijos“ grupės strategijos tikslas - iki 2020

metų Grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Ši vertė suprantama, kaip

tvarus balansas tarp trijų elementų: turto grąžos, konkurencingumo didinimo ir atsakomybės darbuotojų, visuomenės bei aplinkos atžvilgiu. Grupės turto grąža auginama vykdant plėtrą – diversifikuojant veiklą, plėtojant naujus ekonomiškai pagrįstus projektus ir veiklas, įsigyjant įmones, taip pat kasdien veikiant efektyviai bei siekiant akcininko iškeltų tikslų. Prie ūkio konkurencingumo didinimo Grupė prisidės užtikrindama stabilų elektros energijos tiekimą, siūlydama naujus produktus, skatindama racionalų elektros energijos vartojimą.

Misija –

tvarus vertės didinimas energetikoje, skatinant šalies ūkio ir visuomenės vystymąsi.

VIZija –

tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

Pagrindinės Grupės strateginės kryptys:

Kokybiškų paslaugų teikimo klientams užtikrinimas. Bus rū-

pinamasi geresniu klientų aptarnavimu, elektroninių (taupančių klientų laiką) ir naujų poreikius atitinkančių paslaugų kūrimu, klientų pasirinkimo galimybių plėtimu; taip pat užtikrinamą energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo patikimumą.

Veiklos diversifikavimas apima investicinių projektų įgyven-

dinimą elektros energijos, šilumos ir gamtinių dujų sektoriuje. Projektai didintų Grupės ir viso šalies ūkio konkurencingumą bei šalies energetinę nepriklausomybę, taip pat gamybos ir prekybos portfelio optimizavimą, naujų veiklų vystymą, plečiant „Lietuvos energijos“ grupės vertės grandinę. Šių tikslų bus siekiama panaudojant turimus išteklius ir infrastruktūrą, investuojant į naujos infrastruktūros kūrimą ir efektyvų valdymą, vykdant įsigijimus.

Vertybės –

atsakomybė, bendradarbiavimas, rezultatas.

Veiklos efektyvumo didinimas. Efektyvumo bus siekiama pa-

grindinėse Grupės veiklose, taip pat vykdant aptarnaujančias funkcijas, valdant turtą ar kitus išteklius visose Grupės įmonėse. Siekiant didesnio efektyvumo bus integruojama Grupės įmonių valdymo ir kontrolės sistema, nustatant bendrus veiklos valdymo, atsakomybių pasidalijimo, koordinavimo ir kontrolės principus. Taip pat tęsiamos efektyvumą didinančios priemonės, apimančios visas Grupės įmones arba vienodas ar labai panašias kiekvienoje įmonėje veiklas. Bus skatinama ir siekiama aktyvaus dalinimosi gerąja praktika tarp įmonių.

Naujos organizacinės kultūros formavimas. Siekiama sukurti modernią, efektyvią ir dinamišką organizaciją, kurioje veikla grindžiama bendromis vertybėmis, reikiamos kompetencijos ir pagrindinių darbuotojų pamaina formuojama nuosekliai bei kryptingai, o vidinė aplinka didina darbuotojų įsitraukimą.

Apie Grupę ir Bendrovę

Grupės veiklos rezultatų analizė Esminiai veiklos ir finansiniai rodikliai Per 2014 m. I pusmetį „Lietuvos energijos“ grupė pagamino 0,60 TWh elektros energijos (-19,3 proc. arba 0,14 TWh mažiau palyginti su 2013 m. I pusmečiu). Mažesnį pagamintos elektros energijos kiekį 2014 m. I pusmetį lėmė mažesnė kvotinė gamyba Elektrėnų komplekse, kuri buvo nevykdoma 2014 m. I ketvirtį, ir dėl žemesnio vandens lygio 2014 m. II ketvirtį sumažėjusi elektros energijos gamyba Kauno hidroelektrinėje. Elektros energijos gamybos apimtys Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje 2014 m. I pusmetį išliko tame pačiame lygyje kaip ir 2013 m. I pusmetį. 2014 m. I pusmetį Grupės paskirstytos elektros energijos kiekis vartotojams vidutinės ir žemos įtampos tinklais sudarė 4,17 TWh (+0,5 proc., +0,02 TWh) ir, palyginti su 2013 m. I pusmečiu, išliko stabilus. „Lietuvos energijos“ grupės visuomeninis ir garantinis elektros energijos tiekimas per 2014 m. I pusmečio laikotarpį buvo 1,64 TWh (+3,7 proc., +0,06 TWh). Šios veiklos apimčių augimą lėmė kelių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų neplanuotas veiklos nutraukimas 2013 metų pabaigoje. 2014 m. II ketvirtį išaugę Grupės elektros energijos pardavimai laisvoje rinkoje lėmė pardavimų

augimą per ataskaitinį laikotarpį ir siekė 0,58 TW (+6,9 proc., +0,04 TWh). Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė įskaitant stichinių reiškinių priežastis („force majeure“) priežastis (SAIDI) 2014 m. I pusmetį vienam vartotojui siekė 76,96 minutes, o vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) siekė 0,63 karto. Per šių metų pirmuosius 6 mėnesius LESTO elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo (2013 m. I pusmetį SAIDI sudarė 48,49 min., o SAIFI – 0,57 karto). Pagrindinė rodiklių pablogėjimo priežastis yra susijusi su nepalankiomis oro sąlygomis 2014 m. pavasarį. 78 proc. Lietuvos skirstomųjų tinklų sudaro oro linijos, todėl elektros energijos patikimumas išlieka labai priklausomas nuo oro sąlygų. Nevertinant stichinių reiškinių („force majeure“) poveikio, SAIDI rodiklis 2014 m. I pusmetį palyginus su 2013 m. I pusmečiu šiek tiek sumažėjo ir sudarė 32,16 minutės (2013 m. I pusmetį 32,58 minutės), SAIFI rodiklis per 2014 m. šešis mėnesius siekė 0,42 karto palyginti su 0,45 karto per 2013 m. šešis mėnesius.

Grupės veiklos rezultatų analizė

„Lietuvos energija“, UAB grupės esminiai rodikliai 2014 m. 6 mėn.

Tūks. Lt

2013 m. 6 mėn.

Pokytis +/-

Veiklos rodikliai Pagaminta elektros energijos Paskirstyta elektros energijos vartotojams vidutinės ir žemos įtampos tinklais Visuomeninis ir garantinis tiekimas Elektros pardavimai laisvoje rinkoje

TWh

0,60

0,74

-0,14

-19,3

„Lietuvos energija“, UAB grupės esminiai rodikliai (tęsinys) TWh

4,17

4,15

0,02

0,5

TWh

1,64

1,58

0,06

3,7

TWh

0,58

0,54

0,04

6,9

Elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai SAIDI, min. (su „force majeure“) min. 76,96 SAIFI, vnt. (su „force majeure“) vnt. 0,63

48,49 0,57

Pajamos

1 390 554 1 434 386

Elektros, kuro, ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos

-43 832

418 574

4,3

Nuosavas kapitalas

6 578 815

6 252 705

326 110

5,2

Finansinės skolos

1 258 844

1 180 088

78 756

6,7

Finansinės skolos grynąja verte4

938 416

442 005

496 411

112,3

64,8

64,3

140,3

65,2

Finansinės skolos grynąja verte / Nuosavybės santykis

14,3

7,1

-10 397

5,1

367 674

376 861

-9 187

-2,4

26,4

26,3

Grynasis pelnas

329 492

76 957

252 535

328,2

Grynasis pelnas (normalizuotas)*

124 082

76 957

47 125

61,2

9 727 225

Finansinės skolos grynąja verte / EBITDA 12 mėnesių

(202 885)

+/-

10 145 799

-3,1

(213 282) %

Visas turtas

2,5

-5,8

Pokytis

Finansiniai rodikliai (tęsinys)

3,8

49 674

EBITDA2

2013 12 31

(859 141)

Veiklos sąnaudos (OPEX)

2014 06 30

Nuosavo kapitalo lygis6

(809 467) 1

Tūks. Lt

Nuosavybės pelningumas (ROE)*5

Finansiniai rodikliai

EBITDA marža3

2014 m. I pusmetį Grupės turtas padidėjo +4,3 proc. (+418,6 mln. litų) ir 2014 m. birželio 30 d. sudarė 10 145,8 mln. litų. „Lietuvos energijos“ grupės nuosavas kapitalas padidėjo +5,2 proc. (326,1 mln. litų) ir 2014 m. birželio 30 d. sudarė 6 578,8 mln. litų. Grupės nuosavo kapitalo lygio rodiklis nepakito ir 2014 m. birželio 30 d. buvo 64,8 proc. (2013 m. gruodžio 31 d. siekė 64,3 proc.).

* Eliminavus nuosavybės metodu apskaitytų investicijų į AB „Lietuvos dujos“ rezultato, investicijų pervertinimo bei AB „Lietuvos dujos“ įsigijimo prestižo įtaką. 1 Veiklos sąnaudos (OPEX) = veiklos sąnaudos, išskyrus elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudas, nusidėvėjimo ir amortizacijos bei vertės sumažėjimo ir ilgalaikio materialaus turto nurašymų sąnaudas;

4 Finansinės skolos grynąja verte = finansinės skolos - pinigai ir pinigų ekvivalentai trumpalaikės investicijos ir terminuoti indėliai – ilgalaikio kito finansinio turto dalis, kurią sudaro investicijos į skolos vertybinius popierius;

EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + palūkanų sąnaudos - palūkanų pajamos - gauti dividendai + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai;

5 Nuosavybės pelningumas (ROE) = grynasis pelnas (nuostolis), perskaičiuota metinė išraiška ⁄ nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje.

EBITDA marža = EBITDA / Pajamos;

6 Nuosavybės kapitalo lygis = nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje/visas turtas laikotarpio pabaigoje.

Grupės veiklos rezultatų analizė

Teigiamą nuosavo kapitalo pokytį iš esmės lėmė per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynasis pelnas iš įprastos veiklos ir vienkartinis, nebūdingas Grupės įprastai veiklai, bendras teigiamas rezultatas, atsiradęs dėl nuosavybės metodu apskaitytų investicijų į AB „Lietuvos grupės“ rezultato ir šių investicijų pervertinimo bei apskaityto prestižo, susijusio su AB „Lietuvos dujos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimu. Šį vienkartinį teigiamą rezultatą, kuris 2014 m. I pusmetį buvo lygus 205 mln. litų, daugiausia lėmė laikinas AB „Lietuvos dujos“ gautos nuolaidos už gamtines dujas poveikis Grupės rezultatams ataskaitinį periodą. Šis poveikis bus išlygintas ateinančiuose ataskaitiniuose perioduose, įvertinus dujų kainos sumažinimo dujų vartotojams įtaką.

Grupės veiklos rezultatų analizė

Pajamos „Lietuvos energijos“ grupės 2014 m. I pusmečio pajamos siekė 1 390,6 mln. litų (-3,1 proc. ir -43,8 mln. litų pokytis). Per ataskaitinį laikotarpį didžioji pajamų dalis gauta iš persiuntimo (49 proc. arba 679,3 mln. Lt) ir pagamintos elektros pardavimo, elektros tiekimo ir prekybos (32 proc. arba 448,7 mln. Lt) veiklų. Nevertinant į Grupės 2014 m. I pusmečio bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktų AB „Lietuvos dujos“ pajamų (į konsoliduotą pelno (nuostolio) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktos AB „LietuGrupės pajamų struktūra 2% 2%

Grupės pajamų pokyčiai pagal sektorius

2% 1%

mln. Lt 1.600

1.500

1 391 mln. Lt

2,3

(0,7)

(13)

(20)

1.434

(103)

1.400

2014 m. 6 mėn.

49%

1.366

1.300 1.200 1.100

Dujų paskirstymo ir pardavimo pajamos

Persiuntimas

VIAP LEG

2014 m. 6 mėn. pajamos

Balansavimas, reguliavimas ir galios rezervavimas Naujų vartotojų prijungimas

Balansavimas, reguliavimas ir galios rezervavimas

VIAP LEG

Šilumos energija

Kitos pajamos

Naujų vartotojų prijungimas

Pagamintos elektros pardavimas, elektros prekyba ir tiekimas

Kitos pajamos

Persiuntimas

Pagamintos elektros pardavimas, elektros prekyba ir tiekimas

1.000 2013 m. 6 mėn. pajamos

32%

vos dujos“ pajamos nuo 2014 m. birželio 20 d. sudarė 25 mln. litų arba 1,8 proc. visų Grupės pajamų 2014 m. I pusmetį), „Lietuvos energijos“ grupės pajamos 2014 m. I pusmetį, palyginus su 2013 m. I pusmečiu, sumažėjo -68,8 mln. litų arba -4,8 proc. nuo 1 434,4 mln. litų iki 1 365.6 mln. litų. Grupės pajamų sumažėjimą lėmė pajamų iš persiuntimo paslaugos sumažėjimas (-13,2 proc. ir -103,3 mln. litų) ir pajamų iš balansavimo, reguliavimo ir galios rezervavimo sumažėjimas (-37,9 proc. ir -20,3 mln. litų).

Šilumos energija

Grupės veiklos rezultatų analizė

Veiklos ir pirkimų sąnaudos 2014 m. I pusmetį Grupės veiklos sąnaudos buvo 213,3 mln. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo (+5,1 proc. ir +10,4 mln. litų). Veiklos sąnaudų augimui didžiausią įtaką darė išaugusios skirstomojo tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos.

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupės elektros, kuro ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos, palyginti su 2013 m. I pusmečiu, sumažėjo –5,8 proc. (-50 mln. litų). Tai lėmė sumažėjusios elektros energijos gamybos apimtys Elektrėnų komplekse.

Grupės veiklos sąnaudos mln. Lt

Grupės elektros, kuro ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos mln. Lt

250

1.000

200

203

4,6 %

213

150

600

100

400

200

859

800

2013 m. 6 mėn.

0 2014 m. 6 mėn.

2013 m. 6 mėn.

-5,8 %

809

2014 m. 6 mėn.

Grupės veiklos rezultatų analizė

EBITDA ir grynasis pelnas Grupės 2014 m. I pusmečio EBITDA sudarė 367,7 mln. litų (-2,4 proc., -9,2 mln. litų palyginus su 2013 m. I pusmečio EBITDA, kuri buvo lygi 376,9 mln. litų.). Ataskaitinio laikotarpio EBITDA pelningumo marža šiek tiek išaugo ir sudarė 26,4 proc. (2013 m. I pusmečio EBITDA pelningumo marža buvo 26,3 proc.). Dėl 2014 m. I pusmetį išaugusio EBITDA pelningumo, EBITDA sumažėjimas (-2,4 proc.) buvo mažesnis negu Grupės pajamų sumažėjimas (-3,1 proc.). Grupės EBITDA sumažėjimą lėmė EBITDA elektros gamyboje sumažėjimas 2014 m. I pusmetį sumažėjus elektros gamybos apimtims. Grynasis Grupės pelnas per 2014 m. I pusmetį buvo 329,5 mln. litų ir, palyginti su 2013 m. I pusmečio rezultatu (77 mln. litų), išaugo 3,3 karto. Grynojo pelno rezultatui reikšmingą įtaką turėjo vienkartinis ir laikinas bendras teigiamas nuosavybės metodu apskaitytų investicijų į AB „Lietuvos dujos“ rezultato, investicijų pervertinimo bei su apskaityto prestižo, susijusio su AB „Lietuvos dujos“

Grupės EBITDA, mln. Lt 400

377

Grynasis Grupės pelnas, siekiant palyginti kelių ataskaitinių laikotarpių veiklą, eliminavus investicijų į AB „Lietuvos dujos“ rezultato, pervertinimo ir apskaityto prestižo įtaką, per 2014 m. I pusmetį sudarė 124,1 mln. litų ir, palyginti su 2013 m. I pusmečio rezultatu (77 mln. litų), išaugo 47 mln. litų. Grynojo pelno rezultatui reikšmingą įtaką turėjo išaugusios aplinkos taršos leidimų rinkos kainos, ko pasėkoje 2014 m. I ketvirtį buvo atstatytas aplinkos taršos leidimų vertės sumažėjimas.

Grupės grynasis pelnas, mln. Lt

-2,4 %

400

368

300

250

250 200 150

Grupės grynasis pelnas (normalizuotas), mln. Lt 140 120

150

100

50 0

+61 %

124

100

+328 %

200

100

2014 m. 6 mėn.

329

350

2013 m. 6 mėn.

įsigijimu, rezultatas, kuris 2014 m. I pusmetį sudarė 205 mln. litų. AB „Lietuvos dujos“ valdyba 2014 m. liepos 21 d. posėdyje, atsižvelgdama į tikėtiną pareigą importuotinų dujų kainos sumažinimo dalį skirti nebuitinių vartotojų kainos sumažinimui, kas gali turėti neigiamą poveikį bendrovės veiklos rezultatams 2015-2016 m., priėmė sprendimą suformuoti papildomus atidėjimus, kurie bus apskaityti 2014 m. II pusmetį.

40 20

2013 m. 6 mėn.

2014 m. 6 mėn.

2013 m. 6 mėn.

2014 m. 6 mėn.

Grupės veiklos rezultatų analizė

Investicijos 2014 m. I pusmetį Grupės investicijos sudarė 155,6 mln. litų (+25,6 proc., +31,7 mln. litų daugiau palyginti su 2013 m. I pusmečiu (123,9 mln. Lt)). 2014 m. I pusmetį, palyginus su 2013 m. I pusmečiu, investicijos didėjo visuose sektoriuose. Daugiausia investicijų š. m. pirmą pusmetį buvo atlikta į skirstomojo tinklo plėtrą (78,2

mln. Lt) ir skirstomojo tinklo palaikymą (40,4 mln. Lt). 2014 m. I pusmetį labiausiai išaugo investicijos į naujų šilumos gamybos pajėgumų plėtrą - Elektrėnų komplekse buvo sumontuoti nauji biokuro katilai ir jų pagalbiniai įrenginiai.

Grupės investicijos 2014 m. I pusmetį

Grupės investicijų augimas pagal sektorius

10%

150

2014 m. 6 mėn.

156 mln. Lt

140

50%

130

3,8

2,2

3,1

4,4

156

2014 m. 6 mėn. investicijos

150

Skirstomojo tinklo palaikymas

mln. Lt

124

120

26% 110

Elektros generacijos pajėgumai Kitos investicijos

Kitos investicijos

Elektros generacijos pajėgumai

ITT (IT, telekomunikacijų ir valdymo sistemos)

Šilumos gamybos pajėgumai

Skirstomojo tinklo plėtra

Skirstomojo tinklo palaikymas

Šilumos gamybos pajėgumai

Skirstomojo tinklo plėtra

2013 m. 6 mėn. investicijos

100

Grupės veiklos rezultatų analizė

Finansinės skolos 2014 m. I pusmečio pabaigoje Grupės finansinės skolos grynąja verte sudarė 938 mln. litų ir, palyginti su 2013 m. pabaigoje buvusiu skolų lygiu, išaugo 496 mln. Lt. Grupės finansinės skolos grynąja verte padidėjimui didžiausią įtaką turėjo „Lietuvos dujų“ kontro-

linio akcijų paketo įsigijimas 2014 m. I pusmetį, kuris buvo atliktas naudojant Bendrovės sukauptus vidinius piniginius išteklius. Per 2014 m. I pusmetį Grupės paskolų lygis reikšmingai nepakito ir sudarė 1 258 mln. litų palyginus su 1 180 mln. litų 2013 m. pabaigoje.

Grupės finansinės skolos grynąja verte mln. Lt

(418)

(79)

938

2014 06 30 Finansinės skolos grynąja verte

1.000

Finansinės skolos

1.200

800 600 400

442

200

Pinigai ir trumpalaikės investicijos

2013 12 31 Finansinės skolos grynąja verte

Grupės veiklos rezultatų analizė

Dabartinis Grupės finansinių skolų lygis 2014 m. I pusmečio pabaigoje ir toliau išlieka žemas tiek uždirbamų pajamų, pelningumo, tiek ir kapitalo struktūros, atžvilgiu. Grupės finansinės skolos grynąja verte per 2014 m. I pusmetį išaugo beveik 2 kartus, tačiau tokį augimą lėmė labai žemas finansinių skolų grynąja verte lygis 2013 m. pabaigoje ir tai, kad 2014 m. I pusmetį AB „Lietuvos dujos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimui buvo panaudoti Gru-

pės vidiniai piniginiai ištekliai. Esamas Grupės santykinai žemas finansinių skolų ir aukštas nuosavybės lygis, lyginant su Europos energetikos sektoriaus įmonių rodikliais dydžiais, atspindi tvirtą ir stabilią Grupės finansinę padėtį bei perspektyvą, pakankamas Grupės finansines galimybes įgyvendinti ir finansuoti naujus projektus, užtikrinti tolimesnę Grupės plėtrą.

Grupės finansinės skolos grynąja verte / EBITDA santykis

Grupės finansinės skolos grynąja verte / nuosavybės santykis

16 %

160 %

140,3

14,3

14 % 12 %

120 %

10 % 80 %

65,2

7,1

6% 4%

40 %

2% 0%

0% 2013 12 31

2014 06 30

2013 12 31

2014 06 30

Grupės veiklos rezultatų analizė

Veiklos apžvalga „Lietuvos energijos“ grupės veiklos apžvalga apima įvykius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos (2014 m. birželio 30 d.) ir po ataskaitinio laikotarpio – iki ataskaitos parengimo dienos.

Kokybiškų paslaugų užtikrinimas Daugiau kaip 1,6 mln. klientų aptarnaujanti Grupės įmonė LESTO skiria daug dėmesio elektros tinklo plėtrai ir modernizavimui, atsižvelgdama į kintančius klientų poreikius, nuosekliai plečia ir tobulina teikiamas paslaugas. Visuomenei tai teikia ir ekonominę, ir socialinę naudą, didina elektros energijos tiekimo patikimumą ir kokybę, sudaro geresnes sąlygas elektros energiją vartoti racionaliau. Per 2014 m. šešis mėnesius LESTO prijungė 8 779 naujų vartotojų objektus – 25,3 proc. daugiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat LESTO tęsė sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą, taip užtikrindama patikimą, saugų elektros energijos tiekimą bei vykdė tinklų modernizavimo projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinių fondų, – per šešis šių metų mėnesius įmonė užbaigė darbus devyniuose sodininkų bendrijų objektuose, atliko vienos transformatorių pastotės modernizavimą (pagal projektą bus modernizuotos 7 pastotės), oro elektros linijas keitė kabelinėmis. Per šešis mėnesius LESTO pakeitė 71 466 vnt. metrologiškai pasenusių elektros apskaitos prietaisų, naujiems klientams įrengė 10 882 vnt. elektros apskaitos prietaisų, atliko daugiau kaip 447 tūkst. vnt. elektros apskaitos prietaisų eksploata-

vimo darbų. Investuodama į elektros apskaitos prietaisų modernizavimą bei jų automatizavimą, LESTO per 2014 m. šešis mėnesius prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos prijungė 3 761 vnt. elektros apskaitos prietaisus, taip padidindama įmonės eksploatuojamų elektros apskaitos prietaisų, kurių duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, skaičių iki 23 828. Elektros apskaitos prietaisų automatizavimas suteikia galimybę automatiškai pateikti klientams sąskaitas už per laikotarpį sunaudojamą elektros energijos kiekį, patiems klientams nedeklaruojant suvartojamo elektros kiekio. Atsižvelgdama į klientų poreikius bei besikeičiančią elgseną LESTO pertvarko klientų aptarnavimo tinklą. Įmonė nuosekliai plečia ir tobulina nuotoliniais kanalais teikiamas paslaugas - klientų patogumui sukurta mobili savitarnos svetainės www.manoelektra.lt versija, demonstracinė jos versija neprisiregistravusiems klientams, pradėjo bendradarbiauti su „Lietuvos paštu“ - nuo liepos 1 d. LESTO klientai yra aptarnaujami 45-iuose paštuose visoje Lietuvoje, įmonė investuoja į išmaniojo tinklo technologijas. Taip pat tęsia bendradarbiavimą su bibliotekomis - šiuo metu jau 18-oje bibliotekų yra įrengtos kompiuterizuotos LESTO paslaugų savitarnos vietos, ateityje įmonė planuoja dar plėsti savitarnos vietų skaičių bibliotekose. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 454 tūkst. savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt užsiregistravusių naudotojų, lankytojų skaičius išaugo iki 1 mln. 389 tūkst. Per šešis šių metų mėnesius trumpuoju LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 informacija buvo suteikta daugiau nei 490 tūkst. klientų, gauta ir išspręsta daugiau nei 212 tūkst. klientų kreipimųsi įvairiais klausimais, penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose klientų aptarnavimo

Veiklos apžvalga

centruose buvo aptarnauta daugiau kaip 130 tūkst. klientų. 2014 m. II ketvirčio pabaigoje daugiau kaip 41 proc. visų mokėjimų už suvartotą elektros energiją atliekami elektroniniais kanalais. Per šių metų pirmąjį pusmetį Grupės įmonė - „Lietuvos dujos“, kuri dujas tiekia daugiau kaip 560 tūkst. klientų, gavo 2 980 prašymus prijungti prie gamtinių dujų sistemų. Siekdama užtikrinti dujų skirstymo sistemos patikimumą bei atsižvelgiant į klientų poreikius, įmonė vykdo skirstymo sistemos plėtrą. Per 2014 metus planuojama prijungti apie 2,6 tūkst. naujų vartotojų ir pastatyti apie 89,2 km skirstomųjų dujotiekių, tam investuojant apie 19,7 mln. Lt. Vienas stambesnių „Lietuvos dujų“ investicijų į naujų dujų sistemų statybą projektų, kurie pradedami įgyvendinti šiais metais yra vidutinio slėgio dujotiekis į Pilaitės mikrorajono šiaurinės dalies gyvenamųjų namų kvartalą Zujūnų, Varnės, Smalinės, Karaliaučiaus g., Vilniuje. Šio projekto metu bus pastatyta 4,6 km dujų skirstymo sistemos. 2014 m. „Lietuvos dujos“ planuoja vystyti ir per šiuos metus užbaigti dujų skirstymo sistemos infrastruktūrą Vismaliukuose, pastatant 4,2 km. vidutinio slėgio dujotiekio.

Veiklos diversifikavimas Grupės įmonių veiklos diversifikavimas – tai viena pagrindinių sąlygų siekiant didinti Grupės vertę. Iki 2020 metų Grupė planuoja investuoti 2-3 mlrd. litų į šias sritis: šilumos sektorių, statant naujas ar modernizuojant esamas kogeneracines jėgaines, gamtinių dujų tiekimą bei prekybą, panaudojant SGD terminalo potencialą, atsinaujinančius energijos išteklius ir, priėmus atitinkamus sprendimus, dalyvauti įgyvendinant branduolinės elektrinės projektą.

Pradedamas strateginių kogeneracijos projektų Vilniuje ir Kaune įgyvendinimas 2014 m. gegužės 28 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pavedė „Lietuvos energijai“ įgyvendinti Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projektus, pritraukiant savivaldybių ir (arba) privačių partnerių investicijas. Šių projektų tikslas - maksimaliai sumažinti Vilniaus ir Kauno miestų

centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms tiekiamos šilumos energijos gamybos kainą, užtikrinant didžiausią ekonomiškai pagrįstą elektros energijos iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kiekį. 2014 m. birželio 20 d. „Lietuvos energija“ pradėjo kogeneracijos projektų potencialių partnerių analizę - Bendrovė Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms išsiuntė neįpareigojančius kvietimus dalyvauti pirminėje apklausoje, informaciją apie apklausą viešai paskelbė internetinėje svetainėje www.kogen.lt, tarptautinius rinkos dalyvius apie apklausą informavo ir nepriklausoma energetikos naujienų agentūra „Platts“. Bendrovė sulaukė itin didelio potencialių partnerių susidomėjimo – iki liepos 23 d. vykiose apklausoje 24 ūkio subjektai iš 10 skirtingų valstybių išreiškė susidomėjimą dalyvauti plėtojant jėgainių projektus. Atsiliepimai gauti ir biokuro, ir atliekomis kūrenamų kogeneracinių elektrinių projektams abiejuose miestuose. Potencialūs partneriai domėjosi ir dalyvavimu akcininkų teisėmis, ir rangos darbais, ir finansavimu, ir elektrinių eksploatavimu. Siūlomi galimi įnašai apėmė tiek žemės sklypus, tiek pinigines lėšas, tiek technologijas. Pirminė apklausa buvo paskelbta siekiant informuoti potencialius partnerius apie jėgainių projektų įgyvendinimo pradžią, įvertinti rinkos dalyvių susidomėjimą, galimybes ir pasirengimą bendradarbiauti. Kvietimas išreikšti susidomėjimą buvo neįpareigojantis, todėl jis nebuvo laikomas oficialios atrankos dalimi. Įvertinus pirminės apklausos rezultatus, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir skelbiama oficiali partnerių atranka. Vilniuje ir Kaune planuojama įrengti modernias atliekomis ir/ar biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins 30 proc. mažesnes šilumos kainas šių miestų vartotojams, pagamins apie 60 proc. miestų šilumos poreikio ir Lietuvai užtikrins daugiau nei dešimtadalį reikalingos elektros energijos per metus (1,1 TWh). Elektrinių projektų indikacinė vertė sudaro 340 mln. eurų Vilniuje ir 200 mln. eurų Kaune, tačiau tiek techniniai elektrinių parametrai, tiek ir investicijų dydis gali kisti, kuomet kartu su partneriais bus galutinai pasirinktas optimalūs sprendimai.

Veiklos apžvalga

Pasirengimas dujų tiekimui ir prekybai, plėtra į dujų sektorių Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos gamtinėmis dujomis Grupės įmonė LITGAS 2014 m. vasarį patvirtinta paskirtuoju tiekėju, turėsiančiu užtikrinti nepertraukiamą SGD terminalo veiklą Lietuvoje. Š.m. rugpjūčio pradžioje LITGAS ir „Klaipėdos nafta“ pasirašė SGD terminalo paslaugų sutartį, pagal kurią LITGAS pirmiesiems pereinamiesiems gamtinių dujų metams nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo suteikti 401 637 600 kub. m. pagrindiniai išdujinimo pajėgumai. Šie pajėgumai bus naudojami išdujinti minimalų būtinąjį kiekį - 540 mln. kub. metrų gamtinių dujų, reikalingą palaikyti nepertraukiamą SGD terminalo veiklą. 2014 m. I ketvirtį LITGAS baigė pirmąjį tiesioginių derybų su potencialiais SGD tiekėjais dėl ilgalaikės 5 metų tiekimo sutarties etapą. Jo metu buvo surengti susitikimai su visais trimis atrinktais potencialiais tiekėjais, buvo aiškinamasi pasiūlymo sąlygas, jų traktuotė, derinamos pozicijos, siekiant gauti palankiausias sąlygas Lietuvai. Derybose Norvegijos kompanija „Statoil“ pasiūlė konkurencingiausią pasiūlymą ir jos pasiūlymas buvo pasirinktas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi. 2014 m. gegužės mėnesį derybų rezultatai bei pagrindinės sutarties sąlygos buvo pristatytos LR Vyriausybei, kuri protokoliniu sprendimu pritarė derybų rezultatams ir įpareigojo LITGAS suderinti galutines technines sutarties sąlygas ir pasirašyti tiekimo sutartį. 2014 m. liepos 8 d. LITGAS pasirašė bendrąsias, neįpareigojančias prekybos SGD sutartis (Master Trade Agreement – MTA) su septyniomis pasaulinėmis SGD tiekimo bendrovėmis. Tarptautinėje rinkoje atsiradus pigesnių suskystintų gamtinių dujų ir esant jų poreikiui Lietuvoje, pagal šias sutartis būtų galima įsigyti papildomus SGD kiekius. Š. m. rugpjūčio 21 d. LITGAS pasirašė SGD tiekimo sutartį su Norvegijos kompanija „Statoil“. Ši sutartis padės užtikrinti nepertraukiamą terminalo veikimą, įves naują gamtinių dujų kainodarą, susietą su Europos gamtinių dujų rinkų kainomis. Sutartis apima ir galimybę plėtoti naują komercinę veiklą Baltijos jūros regione – SGD perkrovą. Nuo 2015 metų pradžios „Statoil“ penkerius metus tieks LITGAS po 540 mln. kub. metrų gamtinių dujų (apie 950 tūkst. kub. m. SGD) kasmet Klaipėdos SGD terminalo veiklai palaikyti.

Pirmą 2014 m. ketvirtį „Lietuvos energijos“ pradėta plėtra į dujų sektorių intensyviai buvo tęsiama ir antrą ketvirtį. 2014 m. vasario 21 d. LR finansų ministerija „Lietuvos energijai“ perdavė valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 51 454 638 paprastąsias vardines nematerialias akcijas, kurios suteikia 17,7 proc. balsų „Lietuvos dujų“ visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. gegužės 21 d. „Lietuvos energija“ , gavusi LR Konkurencijos tarybos, VKEKK pritarimus, pasirašė sutartis su Vokietijos įmone „E.ON Ruhrgas International“, pagal kurias perėmė 38,9 proc. akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir 11,76 proc. AB LESTO akcijų . Bendra akcijų paketo kaina sudarė 336,9 mln. litų. Po šio sandorio Grupė valdė daugiau nei pusę „Lietuvos dujų“ akcijų. Vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymu, peržengus trečdalio balsų ribą, „Lietuvos energija“ pateikė oficialų siūlymą supirkti likusias „Lietuvos dujų“ akcijas, priklausančias OAO „Gazprom“ ir mažiesiems akcininkams. Oficialaus siūlymo kaina - 0,653 EUR (kas atitinka 2,255 Lt) už vieną paprastąją vardinę vieno lito nominalios vertės emitento akciją. 2014 m. birželio 17 d. „Lietuvos energija“ oficialiojo siūlymo metu įsigijo 40,03 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Po šio įsigijimo „Lietuvos energijai“ priklauso 96,63 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.

Investuojama į gamybą iš biokuro Elektrėnuose, analizuojamas vėjo energijos potencialas Kruonio HAE 2014 m. pirmą pusmetį „Lietuvos energijos gamyba“ toliau tęsė 2011 metais pradėtą naujų šilumos gamybos pajėgumų plėtros Elektrėnų komplekse projektą. Vasario mėnesį projekto rangovas – konsorciumas „Filter and Vapor“ ir UAB „Kauno energetikos remontas“ – gavo statybą leidžiantį dokumentą ir pradėjo biokuro katilinės statybą – įrengė pamatus ant kurių gegužės mėnesį buvo sumontuoti atvežti Suomijoje pagaminti biokuro katilai. Biokuro katilų pristatymas – labai svarbus naujų šilumos gamybos pajėgumų plėtros Elektrėnuose projekto etapas, kurį rangovas sėkmingai įvykdė. Birželio mėnesį į Elektrėnus pristatyti ir pagalbiniai katilų įrenginiai, kurie sumontuoti ant naujai įrengtų pamatų. Nuo projekto grafiko neatsilieka ir monolitinio biokuro sandėlio statybų darbai.

Veiklos apžvalga

Balandžio mėnesį rangovas gavo statybą leidžiantį dokumentą ir pradėjo garo katilinės statybą. Trys gamtines dujas naudojantys garo katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia 50 MW, iš „Vapor Boilers“ gamyklos Suomijoje į statybvietę Elektrėnuose buvo pristatyti kovo pradžioje, o birželį katilai buvo sumontuoti Elektrėnų komplekso teritorijoje įrengiamoje garo katilinėje. Planuojama, kad garo katilinės statybos darbai bus baigti rugsėjo mėnesį, o katilinė pradės veikti spalio pradžioje. Pirmieji šilumą iš biokuro gaminsiantys įrenginiai turėtų pradėti veikti jau 2014–2015 metų šildymo sezonui, o visa 40 MW galios biokuro katilinė bus pastatyta 2014 m. pabaigoje. Taip pat bus įrengta nauja 50 MW galios garo katilinė, užtikrinsianti šilumos rezervų palaikymą, šilumos gamybą šalčių piko metu, taip pat rezervinių senosios elektrinės blokų paleidimo galimybę. Naujosios katilinės užtikrins Elektrėnų miesto, įmonės „Kietaviškių gausa“, taip pat „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos rezervinės elektrinės šilumos energijos bei garo poreikius, padės sumažinti VIAP lėšų poreikį. 2014 m. pradžioje Kruonio HAE teritorijoje pradėti kompleksiniai vėjo greičio, krypčių ir kitų meteorologinių sąlygų matavimai, siekiant atlikti pirminį sklypo potencialo vėjo elektrinių parkui įrengti įvertinimą. Remiantis matavimų rezultatais „Lietuvos energijos gamyba“ priims sprendimus dėl galimų vėjų elektrinių įrengimo darbų.

Pramoninio parko Kruonio HAE teritorijoje infrastruktūros įrengimas 2014 m. I ketvirtį „Lietuvos energijos gamyba“ baigė suplanuotus pramoninio parko, išsidėsčiusio Kruonio HAE teritorijoje, inžinerinės infrastruktūros įrengimo projekto darbus. Teritorija dabar labiau paruošta tiesioginėms užsienio investicijoms, padėsiančioms plėtoti aukštųjų technologijų veiklą šioje patrauklioje, visą reikiamą infrastruktūrą turinčioje vietovėje. Įgyvendinant projektą buvo rekonstruota apie 5 km kelių, taip pat įrengta inžinerinė infrastruktūra: vandentiekis su vandens gręžiniais ir lietaus vandens nuvedimo tinklai. 2013 metų gruodžio pabaigoje baigti kelio rekonstrukcijos, taip pat lietaus kolektoriaus įrengimo darbai, o 2014 metų vasarį baigta ir paskutinė projekto

dalis – vandenvietės įrengimas. Šiuo metu planuojamas antrasis projekto etapas.

Startavo efektyviausias Rytų Europoje duomenų centras Grupei priklausanti viena didžiausių duomenų perdavimo bei duomenų centro operatorių Baltijos šalyse „Duomenų logistikos centras“ dar 2013 m. pradėjo statyti vieną moderniausių Baltijos šalyse duomenų centrą „Data Inn“ - vienintelį Lietuvoje sertifikuotą trečiojo patikimumo lygio „Uptime Institute Tier III“ sertifikatu. Šį centrą įmonė oficialiai atidarė 2014 m. gegužės 6 d. Taupiu elektros energijos vartojimu išsiskiriantis „Data Inn“ leis mažinti sąnaudas informacinėms technologijoms, gerinti jų veikimo patikimumą ir taip didinti Lietuvos bei jos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Jo energetinio efektyvumo koeficientas (angl. power usage effectiveness – PUE) tėra 1,3 ir gerokai lenkia pasaulio vidurkį, siekiantį apie 1,65. Naujasis duomenų centras yra pirmasis viso „Data Inn“ projekto etapas. Šiuo metu duomenų centro naudingasis plotas siekia 500 kv. metrų, galia – 1000 kilovatų, o talpumas – 100 serverių stovų. Investicijos į jį sudarė apie 10 mln. litų. Artimiausiu metu planuojama pradėti projektuoti ir statyti naujus „Data Inn“ etapus ir kelis kartus išplėsti jo galimybes. Planuojama, kad užbaigus plėtrą, „Data Inn“ naudingasis plotas išaugs iki 3200 kv. metrų, galia – iki 6000 kilovatų ir bus galima sutalpinti 6000 serverių stovų. Viso projekto vertė sieks 42 mln. litų.

Syderių geologinės struktūros tyrimai 2014 m. pradžioje „Lietuvos energijos gamyba“ analizavo požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo Telšių rajone galimybes, baigė visų seisminių ir geologinių tyrimų metu surinktų duomenų apdorojimą ir parengė saugyklos rezervuaro imitacinį modelį. Šis modelis leidžia įvertinti saugyklos geologinį tinkamumą, jos elgseną dujų įpumpavimo ir išgavimo procesų metu, nustatyti saugyklos veiklos darbinius parametrus. Visi tyrimų metu gauti rezultatai ir išvados buvo pateiktos Energetikos ministerijai. Siekiant užtikrinti, kad projektą inicijavusi Vyriausybė galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl tolesnės projekto eigos, „Lietuvos energijos gamybos“ specialistai ministerijos pavedimu atlieka projekto kaštų ir naudos analizę.

Veiklos apžvalga

Parengiamieji branduolinės elektrinės projekto darbai 2014 m. pradžioje buvo gauta teigiama VATESI išvada dėl branduolinės elektrinės aikštelės vertinimo ataskaitos. VATESI nustatė, kad neatitikimų nėra, taip pat yra gautos teigiamos išvados dėl patikslintos ataskaitos iš visų derinusių institucijų. Šia išvada baigtas svarbus ir keletą metų trukęs naujos branduolinės elektrinės projekto etapas. Apibendrinant atliktus aikštelių vertinimo tyrimus ir jų metu gautą duomenų kiekį, daroma išvada, kad aikštelės yra tinkamos elektrinės statybai, be to, aikštelių teritorija labiausiai geologiškai ištirta ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. 2014 m. liepos 30 d. Energetikos ministerija ir strateginis naujos branduolinės elektrinės investuotojas – „Hitachi“ – pasirašė Supratimo memorandumą dėl bendrų veiksmų rengiantis įsteigti tarpinę projekto bendrovę. Šiuo memorandumu įsipareigojama kartu atlikti parengiamuosius tarpinės projekto bendrovės steigimo darbus, kuriuos atlikus potencialiems investuotojams bus pateiktas pasiūlymas dėl tarpinės projekto bendrovės steigimo. Iki rugsėjo vidurio numatyta parengti detalų tarpinės projekto bendrovės įkūrimo planą, kuriame bus apibrėžta šios bendrovės struktūra ir funkcijos. Parengtas planas ir jo įgyvendinimo eiga bus išsamiai pristatyti ir aptarti su regioninių partnerių – Latvijos ir Estijos – atstovais siekiant priimti sprendimus dėl tarpinės projekto bendrovės. Ši bendrovė steigiama siekiant užtikrinti projekto brandą, toliau gerinti projekto konkurencingumą ir įgyvendinimo sąlygas.

Veiklos efektyvumo didinimas Efektyvesnė Grupės veikla - tai ne tik didesnis pelnas ir grąža akcininkams, bet ir mažesni tarifai vartotojams. „Lietuvos energijos“ 2014-2020 metų strategijoje numatyta, kad didinti veiklos efektyvumą bus siekiama pritaikant pažangiausias vadybos praktikas korporatyvinio valdymo, veiklos planavimo ir stebėsenos, finansų, pirkimų, rizikų valdymo bei vidaus audito srityse. Solidūs pamatai veiklos efektyvumui didinti buvo pradėti kloti jau 2013 metais, kai pagal naują modelį buvo pertvarkytas „Lietuvos energijos“ grupės valdymas. Patronuojanti bendrovė „Lietuvos energija“ sutelkė Grupės įmonių veiklos koordinavimą, išrinko ste-

bėtojų tarybas ir valdybas, atskyrė valdymo ir priežiūros organų atsakomybes. 2014 m. II ketvirtį, „Lietuvos energijai“ tapus pagrindine „Lietuvos dujų“ akcininke, pradėta „Lietuvos dujų“ valdymo pertvarka pagal korporatyvinio valdymo gaires, taikomas visoje Grupėje. „Lietuvos dujų“ valdymo pertvarką planuojama atlikti iki š.m. spalio pabaigos. Taip pat Grupėje šiuo metu yra diegiama vieninga valdymo ir kontrolės sistema, kuria siekiama nustatyti bendrus „Lietuvos energijos“ grupės poreikius atitinkančius valdymo ir kontrolės sistemos principus, atsakomybių už atskiras veiklas bei procesus, rizikų valdymą ir kontrolę pasidalijimą, veiklų bei procesų kuravimo, koordinavimo ar kontrolės Grupės mastu ar atskirose įmonėse principus. Ši sistema padės siekti efektyvumo, sinergijos Grupės įmonių veikloje bei iškeltų tikslų įgyvendinimo.

Centralizuojami ir efektyvinami procesai Siekiant pagerinti pagrindinę Grupės veiklą aptarnaujančius procesus ir sumažinti jų sąnaudas, „Lietuvos energijos“ grupės įmonės sutarė dėl dalies pagrindinę veiklą aptarnaujančių funkcijų sukoncentravimo atskiroje įmonėje - UAB Verslo aptarnavimo centras. Ji Grupės įmonėms teiks viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugas. 2014 m. liepą UAB Verslo aptarnavimo centro steigimo sutartį pasirašė penkios Grupei priklausančios įmonės - „Lietuvos energija“, UAB, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, AB LESTO, UAB LITGAS ir UAB Technologijų ir inovacijų centras. Centralizuojant viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo procesus siekiama juos standartizuoti, užtikrinti didesnį skaidrumą ir efektyvumą, užtikrinti greitesnį jų vykdymą. Toks aptarnaujančių procesų koncentravimo modelis atitinka geriausias pasaulyje taikomas praktikas. Numatoma, kad pirmiausiai – š.m. spalį UAB Verslo aptarnavimo centras perims viešųjų pirkimų funkcijas. Gruodį įmonė pradės centralizuotai teikti apskaitos paslaugas, o kitų metų pavasarį – administruoti ir darbo santykius Grupės įmonėse. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje valstybės valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“, įsigijusi papildomas „Lietuvos dujų“ akcijas, valdė dvi paslaugas gyventojams ir verslui teikiančias įmones – dėl sinergijos elektros ir dujų vartotojams bus siūlomos geresnės paslaugos ir aptarnavimas, koordinuojama įmonių veikla leis siekti didesnio efektyvumo, auginti veiklos rezultatus.

2014 m. liepos 21 d. „Lietuvos dujų“ valdyba patvirtino įmonės skirstymo veiklos atskyrimo būdo aprašymą su veiksmų planu, kuriame numatyta, kad įmonės skirstymo ir tiekimo veiklos bus atskiriamos įmonei parduodant turtinį kompleksą (įmonės dalį), t.y. gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis įmonės akcininko - „Lietuvos energijos“ kontroliuojamai bendrovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šiam veiksmų planui 2014 m. liepos 24 d. pritarė VKEKK bei konstatavo, kad šis skirstymo veiklos atskyrimo veiksmų plano pakeitimas neturės įtakos numatytam galutiniam „Lietuvos dujų“ teisiniam, funkciniam ir organizaciniam veiklų atskyrimo terminui iki 2014 m. spalio 31 d.

Nustatytas optimalus Elektrėnų komplekso veiklos scenarijus Remiantis „Lietuvos energijos gamybos“ inicijuoto „Elektrėnų komplekso perspektyvų“ projekto analizės rezultatais nustatytas rekomenduojamas optimalus Elektrėnų komplekso, kurį sudaro senieji Lietuvos elektrinės blokai bei kombinuoto ciklo dujų turbinos blokas, veiklos scenarijus. Pagal nustatytą optimalų Elektrėnų komplekso veiklos scenarijų, 1 ir 2 rezervinės elektrinės blokai (kiekvieno galia siekia po 150 MW) iš eksploatacijos turėtų būti išvesti pradėjus veikti šiuo metu Elektrėnuose statomai naujajai biokuro katilinei, o 5 ir 6 blokai (kiekvieno galia siekia po 300 MW) – pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija. Tokiu būdu nuo 2016 metų elektros energijos gamybos pajėgumus Elektrėnų komplekse sudarytų modernus 455 MW galios kombinuoto ciklo dujų turbinos blokas bei 7 ir 8 rezervinės elektrinės blokai (kiekvieno galia – po 300 MW), galintys gaminti elektros energiją naudojant tiek dujas, tiek mazutą. Bendra instaliuota elektrinės galia siektų 1055 MW.

Prekiaujama „Gross Bidding“ principu 2014 m. kovą „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energija „Nord Pool Spot“ biržoje pradėjo prekiauti pagal „Gross Bidding“ principą. Tai reiškia, kad įmonė visus savo elektros energijos pirkimo ir pardavimo sandorius vykdo atskirai, o tai leidžia didinti nereguliuojamos rinkos skaidrumą bei didinti jos efektyvumą. Dabar „Lietuvos energijos gamyba“ gali lengviau įvertinti sudarytų fiksuotų

kainų sandorių naudingumą, o tai sudaro geresnes prielaidas prekybinės veiklos efektyvumo didinimui. Tuo pačiu įmonė prisideda prie skaidrios didmeninės elektros energijos rinkos vystymo Baltijos šalyse.

Sudaryta kreditavimo sutartis 2014 m. vasario 21 d. „Lietuvos energijos gamyba“ ir SEB bankas pasirašė sutartį dėl iki 158 mln. eurų (546 mln. litų) sieksiančios 10 metų trukmės paskolos suteikimo. Lėšos skirtos trims ilgalaikėms paskoloms, kurias 2005 ir 2010 metais įmonei suteikė Lietuvoje veikiančių bankų konsorciumai, taip pat Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, refinansuoti. Šiuo sandoriu prisidedama prie strateginės šalies įmonės investicijų, skirtų projektams Elektrėnų komplekse įgyvendinti, optimizavimo, nes refinansavus turimas paskolas sumažės įmonės patiriamos reguliuojamos veiklos sąnaudos, bus patogiau administruoti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, mažėjanti įmonės kredito rizika ir ateityje leis tikėtis palankių finansavimo sąlygų.

Organizacinė kultūra „Lietuvos energijos“ grupės strategijos įgyvendinimo pagrindas yra joje dirbantys žmonės. Siekiama suformuoti ir palaikyti vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą, skatinančią darbuotojų motyvaciją prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti ir vieningai siekti geriausio rezultato. Pertvarkius „Lietuvos energijos“ grupės valdymą dar labiau bus stiprinamas dėmesys koordinuotam organizacijos vystymui, žmogiškųjų išteklių valdymui, naujos organizacinės kultūros formavimui, veiklos organizavimo efektyvumui, kompetencijų stiprinimui ir išlaikymui. 2014 ir artimiausiais metais, toliau vystant organizaciją, dėmesys bus skiriamas Grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir valdymo sistemų tobulinimui, talentų identifikavimo sistemos sukūrimui, lyderystės, vadovavimo ir profesinių kompetencijų tobulinimui, darbuotojų pamainos sistemos sukūrimui, vertybių komunikacijai ir diegimui bei žmogiškųjų išteklių valdymo procesų optimizavimui.

Veiklos apžvalga

Darbuotojai Įgyvendindami akcininko keliamus tikslus ir vykdydami socialiai atsakingą verslą, siekiame į Grupę pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir, užtikrinant abipusę naudą, kurti su jais ilgalaikės partnerystės santykius ir bendrą sėkmingą ateitį. 2014 m. birželio 30 d. Grupėje dirbo 5 6391 darbuotojai. „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojų skaičiaus augimą, palyginti su 2014 m. I ketvirčiu, lėmė 2014 m. birželio mėn. įsigytas kontrolinis „Lietuvos dujų“ akcijų paketas. Įmonė „Lietuvos energija“, UAB AB LESTO „Lietuvos energijos gamyba“, AB AB „Lietuvos dujos“ UAB Technologijų ir inovacijų centras UAB Duomenų logistikos centras Energijos tiekimas UAB Geton Energy SIA UAB „Kauno energetikos remontas“ UAB „Gotlitas" UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ NT Valdos, UAB VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras LITGAS UAB VAE SPB Iš viso

buotojai yra aktyvūs asociacijų ir sąjungų (TBTA, EGIA, LBEA, FAA, LSIS, LGS, NLEA) nariai, akademinės visuomenės dalyviai (KTU verslo taryba, LEI stebėtojų taryba, VU FF taryba, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Technologinės plėtros komitetas ir kt.). Bendrovės darbuotojų išsilavinimo struktūra, proc.

95,4

3,1

Viso darbuotojai 67 2 362 502 1 330 171 18 20 1 245 11 487 240 173 11 1 5 639

2014 m. birželio 30 d. „Lietuvos energijoje“ dirbo 67 darbuotojai. 95,4 proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, iš jų – 7 mokslo daktarai. Bendrovėje dirba 2 sertifikuoti profesionalūs projektų vadovai (PMP ir PRINCE2), 1 sertifikuotas finansų analitikas (CFA) ir 1 III lygio CFA programos kandidatas, 1 sertifikuotas vidaus audito ekspertas (CIA), 1 sertifikuotas neteisėtų veiksmų ekspertas (Certified Fraud Examiner; CFE), 6 darbuotojai, turintys Baltijos korporatyvinio valdymo instituto (Baltic Institute of Corporate Governance) profesionalaus valdybos nario kvalifikaciją, branduolinės energetikos specialistai. Dar-

1,5

20 Aukštasis

Aukštesnysis

100

Nebaigtas aukštasis

Bendras Grupės darbo užmokesčio fondas už 2014 m. sausio – birželio mėn. buvo 87,35 mln. Lt. Darbuotojų kategorija Įmonių vadovai Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio lygmens vadovai Ekspertai, specialistai, darbininkai

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais 12 850 11 796 6 392 2 896

Bendras Bendrovės darbo užmokesčio fondas už 2014 m. sausio – birželio mėn. buvo 3 219 tūkst. Lt. Darbuotojų kategorija Įmonės vadovas Aukščiausio lygmens vadovai Vidurinio lygmens vadovai Ekspertai, specialistai

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, litais 19 413 15 610 12 741 5 290

Galiojančių darbo sutarčių skaičius.

Veiklos apžvalga

Kompetencijų ugdymas ir organizacinės kultūros kūrimas „Lietuvos energijos“ grupėje nuosekliai rūpinamasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei užtikrinama, kad darbuotojai turėtų visus įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus. 2014 m. II ketvirtį „Lietuvos energijos” grupės mokymuose dalyvavo 3259 darbuotojai. Grupės įmonė LESTO daug dėmesio skiria savo geriausiems darbuotojams, todėl jau kelintus metus iš eilės yra vystoma talentų valdymo sistema. Per 2014 m. II ketvirtį darbuotojai, esantys patvirtintame įmonės talentų sąraše, dalyvavo įvairiose ugdymo programose – kompetencijų ugdymo centruose ir mokymuose. NT Valdos, įgyvendinant ES dalinai finansuojamą projektą „Įmonių grupės darbuotojų profesinių įgūdžių lavinimas, siekiant didinti konkurencinį pranašumą“, iniciavo darbuotojų profesinių įgūdžių mokymus.

2014 m. II ketvirtį taip pat inicijuota Grupės Vidurinio lygmens vadovų forumo programa, kurios pirmasis forumas įvyko š. m. liepos 29 d. Programoje dalyvauja 25 vidurinio lygmens vadovai, atstovaujantys kiekvieną Grupės įmonę. Šios programos tikslas – per bendras diskusijas, seminarus, projektinę veiklą ugdyti vidurio lygmens vadovų vadovavimo ir lyderystės kompetencijas, sudaryti sąlygas dalintis patirtimi ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti „Lietuvos energijos“ grupės vieningumą bei kartu siekti strateginių tikslų. 2014 m. pradžioje, kartu su Grupės veiklos strategija, buvo patvirtintos ir naujos Grupės vertybės. 2014 m. II ketvirtį, įtraukiant Grupės darbuotojus, buvo organizuotas Grupės vertybių simbolikos rinkimo konkursas. Taip pat įmonėse organizuoti įvairūs, su vertybių diegimu susiję renginiai ir iniciatyvos.

Mokymuose II ketv. sudalyvavusių darbuotojų skaičius 1864

2000 1500

1099

1000 500 0

DLC

ET LT

ETP

KER

174 LEG

LESTO

Lietuvos dujos

NTV

REMC

TIC

Veiklos apžvalga

Praktikos galimybės Grupės įmonės sudaro sąlygas aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Per 2014 m. II ketvirtį Grupės įmonėse – „Lietuvos energija“, „Lietuvos energijos gamyba“, LESTO, „Kauno energetikos remontas“, „Elektros tinklo paslaugos“, „Respublikinis energetikų mokymų centras“ – praktiką atliko 112 studentų. Dešimt praktikantų, atlikusių praktiką „Kauno energetikos remontas“, LESTO, „Lietuvos energijos gamyba“ ir „Elektros tinklo paslaugos“ , buvo įdarbinti su terminuota ar neterminuota darbo sutartimis.

„Lietuvos energijos gamyba“ gavo darbuotojų saugos ir sveikatos sertifikatą - OHSAS 2014 m. gegužės 19 d. „Lietuvos energijos gamyba“ gavo OHSAS 18001:2007 sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) vadybos sistema atitinka šio vadybos standarto reikalavimus. Įmonė įvertinta už praktiškai nuolat gerinamą DSS politiką, kuri yra bendrosios įmonės vadybos sistemos dalis, apimanti organizacinę struktūrą, planinę veiklą, atsakomybės paskirstymą, veiklos praktiką, vidaus tvarkas ir procedūras, metodus, procesų valdymą ir išteklius, reikalingus DSS politikai įgyvendinti, palaikyti ir tobulinti. „Lietuvos energijos gamyba“ taip pat įvertinta už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą mažinant nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę.

Veiklos apžvalga

Korporatyvinis valdymas „Lietuvos energijos“ grupei, kurios akcininkas yra Lietuvos valstybė, yra svarbu užtikrinti efektyvią ir skaidrią veiklą. To siekiant 2013 metais buvo atlikta valdymo pertvarka, kurios metu buvo pertvarkytas ir sustiprintas korporatyvinis Grupės valdymas. Rengiant naująją Grupės valdymo struktūrą ir modelį, buvo pritaikyta pažangiausia tarptautinė ir nacionalinė praktika, naudotasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamomis rekomendacijomis, atsižvelgta į NASDAQ OMX Vilnius biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą, BICG(angl. Baltic Institute of Corporate Governance) rekomenduojamas valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms. Energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo modelis įgyvendintas pagal 2013 m. birželio 7 d. LR finansų ministerijos patvirtintas valdymo gaires (su gairėmis susipažinti galima www.le.lt).

Svarbiausias korporatyvinio valdymo tikslas – pasiekti sinergijos efektą, suderinant „Lietuvos energijos“ grupės įmonių skirtingas veiklas ir nukreipiant jas į visos Grupės bendrų tikslų siekimą. Grupės valdymo struktūra suformuota pagal korporatyvinio valdymo principus ir prisideda prie jų įgyvendinimo. Bendrovės akcininkas – valstybė, kuriai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina LR finansų ministerija, priimanti pagrindinius su nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu susijusius sprendimus.

Korporatyvinis valdymas

Priežiūros organai Stebėtojų taryba Stebėtojų taryba yra Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus priežiūros organas, kurią keturių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas. „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai – fiziniai asmenys, atstovaujantys Finansų ministeri-

jai, Energetikos ministerijai, Ūkio ministerijai, LR Vyriausybės kanceliarijai ir 3 nepriklausomi nariai. Stebėtojų tarybai vadovaujantį jos pirmininką stebėtojų taryba renka iš savo narių. Toks stebėtojų tarybos formavimo modelis atitinka korporatyvinio valdymo principus. Nuo 2013 m. liepos 16 d. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki 2014 m. birželio 30 d.) veikusi„Lietuvos energijos“ stebėtojų taryba :

Šarūnas Kliokys

Antanas Danys (g. 1975)

Dr. Virginijus Lepeška (g. 1955)

Tomas Garasimavičius Aloyzas Vitkauskas (g. 1978) (g. 1954)

Žydrūnė Juodkienė (g. 1974)

Rasa Noreikienė (g. 1959)

Pirmininkas, nepriklausomas narys

Nepriklausomas narys

Narys

Narė

Išsilavinimas

Vytauto Didžiojo universitetas, Baltijos vadybos Institutas, Verslo administravimo magistro laipsnis (EMBA); Vilniaus universitetas, Ekonomisto diplomas.

Vilniaus universitetas, Verslo administravimo magistro laipsnis (MBA); Bostono Koledžas (Boston College), bakalauro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Socialinių mokslų daktaro laipsnis.

Kreitono universitetas, Politikos magistratūros studijos; Vilniaus universiteto TSPMI, Politikos magistratūros studijos; Vilniaus universitetas TSPMI, Politikos mokslų bakalauro laipsnis.

Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Techninių mokslų aspirantūra; Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Civilinės inžinerijos magistro laipsnis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis; Mykolo Riomerio universitetas, Teisės magistro laipsnis; Vilniaus Pedagoginis universitetas, Istorijos ir politikos mokslų diplomas.

Kauno technologijos universitetas, Viešojo administravimo magistro laipsnis; Vilniaus Universitetas, Teisininko specialybė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

–

Darbovietė, pareigos

UAB „Ekonovus“ valdybos pirmininkas, UAB „Avestis“ valdybos pirmininkas ir direktorius UAB „Šiaulių plento grupė“ valdybos pirmininkas.

VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narys; „United partners“ partneris.

UAB „Organizacijų LR Vyriausybė, Ministro vystymo centras“ valdybos pirmininko patarėjas pirmininkas; energetikai. Asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys; VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos narys.

LR finansų ministerija, viceministras.

LR energetikos ministerija, viceministrė.

LR ūkio ministerija, viceministrė.

(g. 1959)

Korporatyvinis valdymas

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė apima šias sritis: valdybos narių rinkimą ir jų atšaukimą, valdybos ir vadovo veiklos priežiūrą, atsiliepimų dėl Bendrovės strategijos, finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolio) paskirstymo, metinio pranešimo visuotiniam akcininkų susirinkimui teikimą. Stebėtojų taryba taip pat sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus. Stebėtojų taryba veikia visos Grupės mastu, t. y. esant poreikiui joje yra svarstomi klausimai, susiję ne tik su Bendrovės, bet ir su jos dukterinių įmonių ar tų įmonių valdymo ar priežiūros organų veikla.

Stebėtojų tarybos komitetai Efektyviam savo funkcijų ir pareigų vykdymui Stebėtojų taryba sudaro komitetus. Stebėtojų tarybos komitetai pagal kompetenciją savo išvadas, nuomones bei siūlymus teikia Stebėtojų tarybai. Komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys yra Stebėtojų tarybos narys ir ne mažiau kaip vienas - nepriklausomas narys.

Esant poreikiui gali būti ad hoc principu sudaromi ir kiti komitetai (pvz., specialiems klausimams spręsti, strateginiams projektams rengti, prižiūrėti ar koordinuoti ir pan.). Bendrovės ir listinguojamų Grupės įmonių priežiūros organų išsamus aprašymas – 36 psl.

„Lietuvos energijoje“ veikia šie komitetai: • Rizikų valdymo priežiūros komitetas yra atsakingas už išvadų ar pasiūlymų dėl valdymo ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo ir (ar) svarbiausių rizikos faktorių bei rizikos valdymo ar prevencinių priemonių įgyvendinimo teikimą stebėtojų tarybai; • Audito komitetas yra atsakingas už objektyvių ir nešališkų išvadų ar siūlymų dėl audito ir kontrolės sistemos Grupėje veikimo teikimą stebėtojų tarybai; • Skyrimo ir atlygio komitetas yra atsakingas už išvadų ar siūlymų dėl valdybos narių skyrimo, atšaukimo ar skatinimo klausimų teikimą stebėtojų tarybai, taip pat už valdybos ir jos narių veiklos vertinimą ir atitinkamos nuomonės teikimą. Komiteto funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavimą įmonių grupėje, atlygio dydžio ir sudėties nustatymą, skatinimo principus ir kt.

Korporatyvinis valdymas

Valdymo organai Valdyba Valdyba yra Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas. Valdybos narius Skyrimo ir atlygio komiteto siūlymu keturių metų kadencijai renka ir atšaukia stebėtojų taryba.

Valdyba, kurią sudaro 5 nariai, iš savo narių renka valdybos pirmininką – Bendrovės generalinį direktorių. Valdybos nariai pagal kompetenciją turi užtikrinti tinkamą Bendrovės veiklos vykdymą/ atitinkamų sričių kuravimą Grupės mastu. Nuo 2013 m. liepos 22 d. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki 2014 m. birželio 30 d.) veikusi „Lietuvos energijos“ valdyba:

Dr. Dalius Misiūnas (g. 1978)

Ilona Daugėlaitė (g. 1970)

Darius Kašauskas (g. 1972)

Mindaugas Keizeris (g. 1980)

Liudas Liutkevičius (g. 1980)

Išsilavinimas

Lundo universitetas, Technologijos mokslų daktaro laipsnis; Lundo universitetas, Pramoninės elektrotechnikos ir automatikos magistro laipsnis; Kauno Technologijos Universitetas, Elektros inžinerijos bakalauro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos magistro laipsnis.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Socialinių mokslų ekonomikos krypties doktorantūros studijos; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, BI Norvegijos verslo mokykla, Vadybos magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, Ekonomikos magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Tarptautinio verslo magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Tarptautinio verslo mokykla, Tarptautinio verslo finansų magistro laipsnis; Vilniaus universitetas, Tarptautinio verslo mokykla, Tarptautinio verslo bakalauro laipsnis.

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, %

–

Darbovietė, pareigos

„Lietuvos energija“, UAB valdybos pirmininkas, generalinis direktorius; „Lietuvos energijos gamyba“, AB stebėtojų tarybos pirmininkas; AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas; Asociacija „Eurelectric“ Direktorių tarybos narys; Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija, Prezidentas; KTU Alumnų Asociacija, Prezidentas.

„Lietuvos energija“, UAB valdybos narė, Organizacinio vystymo tarnybos direktorė; LESTO AB stebėtojų tarybos narė; UAB Technologijų ir inovacijų centras valdybos pirmininkė; UAB „Elektros tinklo paslaugos“ valdybos narė, AB „Lietuvos dujos“ valdybos narė.

„Lietuvos energija“, UAB valdybos narys, Finansų ir iždo tarnybos direktorius ; LESTO AB Stebėtojų tarybos pirmininkas; NT Valdos UAB valdybos narys; UAB „Kauno energetikos remontas“ valdybos narys; UAB LITGAS valdybos narys.

„Lietuvos energija“, UAB valdybos narys, Strategijos ir plėtros tarnybos direktorius; UAB „Elektros tinklo paslaugos“ valdybos narys; Energijos tiekimas UAB valdybos narys; AB „Lietuvos dujos“ valdybos narys.

„Lietuvos energija“, UAB valdybos narys, Gamybos ir paslaugų tarnybos direktorius; „Lietuvos energijos gamyba“, AB stebėtojų tarybos narys; UAB Duomenų logistikos centras valdybos pirmininkas; UAB LITGAS valdybos pirmininkas; NT Valdos, UAB valdybos narys; Energijos tiekimas UAB valdybos narys; UAB „Kauno energetikos remontas“ valdybos narys.

Korporatyvinis valdymas

Socialinė atsakomybė „Lietuvos energijos“ grupėje skiriamas ypatingas dėmesys socialinei atsakomybei, siekiama, kad Grupėje veikla būtų vykdoma vadovaujantis Jungtinių Tautų inicijuoto „Pasaulinio susitarimo“ (angl. Global Compact) atsakingos veiklos principais. „Pasaulinis susitarimas“ apima 10 atsakingos veiklos principų diegimą ir skatina įmones nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei, kitiems verslas ir bendromis pastangomis su Jungtinių Tautų, valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti socialinių ir

Aplinkosaugoje

aplinkos apsaugos problemų sprendime, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. „Pasaulinis susitarimas“ grindžiamas žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos, kovos su korupcija principais. „Lietuvos energijos“ grupės socialiai atsakingos veiklos modelis įgyvendinamas per kryptingą ir nuoseklią veiklą šiose srityse:

Santykiuose su darbuotojais ir visuomene

Asociacija „Investor‘s Forum“, kuri jau trečius metus iš eilės įvertina ir apdovanoja labiausiai prie šalies klimato ir verslo aplinkos gerinimo prisidėjusias įmones, organizacijas ir žiniasklaidos atstovus, LESTO pripažino atsakingiausia 2013 m. įmone. Grupės įmonė buvo įvertinta už vykdomus socialinius ir visuomenės švietimo projektus, kryptingus siekius puoselėti santykius su klientais, skatinti skaidrumą ir sąmoningą bei atsakingą elektros energijos vartojimą.

veiklą rinkoje

2014 m. pradžioje LESTO išrinkta Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Kongreso nare. LAVA misija – skatinti atsakingos veiklos plėtrą, kaip darnaus vystymosi Lietuvoje sąlygą. Asociacijai vadovauja kolegialūs organai – trijų narių Taryba, septynių narių Kongresas bei Visuotinis narių susirinkimas.

Socialinė atsakomybė

Aplinkos apsauga „Lietuvos energijos“ grupė skatina sąnaudas ir taršą mažinančių darbo priemonių naudojimą, taupų gamtos išteklių naudojimą, aktyviai ieško būdų, kaip galėtų sumažinti energetikos objektų įtaką žmonėms ir aplinkai, investuoja į aplinkai nekenksmingas šiuolaikines technologijas. Grupės įmonės, įgyvendindamos įvairius aplinkosaugos projektus, siekia ne tik sumažinti neigiamą energetikos objektų įtaką žmonėms ir aplinkai, bet ir skatinti visuomenės dalyvavimą įvairiose su aplinkosauga susijusiose iniciatyvose.

Atliekų tvarkymas ir rūšiavimas, taupus išteklių naudojimas „Lietuvos energijos“ grupės įmonėse vykdomos atliekų rūšiavimo iniciatyvos, pastatyti specialūs rūšiavimo konteineriai, skirti plastiko, popieriaus rūšiavimui. LESTO, bendradarbiaudama su elektronikos supirkimo asociacija, vykdo ir taupiųjų lempučių, smulkiosios elektronikos, baterijų surinkimą klientų aptarnavimo centruose, „Lietuvos energijos gamybos“ padaliniuose Elektrėnuose, Kruonyje, Kaune ir Vilniuje taip pat pasatyti specialūs konteineriai, skirti nebenaudojamos smulkios elektroninės įrangos ir baterijų išmetimui. Nuo 2013 m. Grupės įmonė UAB „Kauno energetikos remontas“ dalyvauja aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojam įmonėje“, kurio tikslas - rūšiuoti ir rinkti įmonių veikloje ir įmonių darbuotojų buityje susidarančias elektronikos, buitinės technikos ir nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas, mažinti šių atliekų patekimą į aplinką, šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą.

jos ir kontrolės leidimuose nurodyti reikalavimai oro, paviršinio vandens, požeminio vandens, dirvožemio taršos monitoringui ir apsaugos priemonėms. Elektrėnų komplekse per 2014 m. pirmą pusmetį perduota utilizuoti 68 t pabėgių, 1 350 t nuotekų dumblo pavojingų atliekų, 599 t skysto kuro pelenų, 1 220 t statybinio laužo, pardavė 450 t elektrotechnikos laužo, 645 t juodojo metalo laužo atliekų. Objekto teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė, per šešis mėnesius susidarė apie 120 m3 buitinių atliekų.

2014 m. balandį „Lietuvos energijos gamybos“ , LESTO darbuotojai aktyviai prisijungė prie tradicinės kasmetinės švaros iniciatyvos „Darom 2014“ - rinko įvairias atliekas, tvarkė aplinką įvairiuose Lietuvos miestuose, Elektrėnų marių pakrantėje pastatė naujų sporto įrenginių, šiukšliadėžių.

Kruonio HAE per 2014 m. šešis mėnesius perdavė utilizuoti 7 t pavojingų atliekų, 0,57 t nepavojingų atliekų, pardavė 12,9 t juodojo metalo laužo. Objekto teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė, per pirmą pusmetį susidarė apie 16,6 t buitinių atliekų

LESTO nuolat skatina ir savo klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir atsiskaitymo knygelių. Daugiau kaip 90 proc. LESTO verslo klientų jau yra perėję prie elektroninių sąskaitų.

Kauno HE per 2014 m. šešis mėnesius perdavė utilizuoti 0,02 t pavojingų atliekų, 0,35 t nepavojingų atliekų. Objekto teritorijoje surinktas buitines atliekas pagal sutartį išveža specializuota įmonė, per pusmetį susidarė apie 3,24 t buitinių atliekų.

„Lietuvos energijos gamybos“ objektuose veikia Aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus. Taip pat įgyvendinami Taršos integruotos prevenci-

Popieriaus ir kartono atliekos visose elektrinėse perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms.

Socialinė atsakomybė

Iniciatyvos visuomenei Grupės įmonės aktyviai prisidėjo prie Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos (NLEA) organizuojamų tradicinių „Energetikų dienų“ renginio. 2014 m. balandžio 17-18 dienomis Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje vyko nemokami edukaciniai renginiai – ekskursijos visuomenei, „Saulės kliošo“ koncertas. Ekskursijų metu lankytojai turėjo progą susipažinti su Lietuvos energetikos sistema ir jos aktualijomis, daugiau sužinoti apie energetiko profesiją. „Lietuvos energijos gamyba“, siekdama prisidėti prie visuomenės ir ypač jaunosios kartos švietimo apie energetiką, geranoriškai ir nemokamai priima ekskursijas į savo valdomus objektus: kombinuoto ciklo bloką, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį buvo surengta 40 ekskursijų į Kruonio HAE, 23 ekskursijos įvyko Kauno HE, 9 delegacijos atvyko į KCB, elektrinėse iš viso apsilankė per 1 200 įvairių organizacijų ir mokymo įstaigų atstovų, studentų, moksleivių. „Lietuvos energijos gamyba“, kartu su Elektrėnų biblioteka, organizuoja tradicinius renginius „Lietuvos energijos gamyba“ pristato“ Elektrėnų regiono, kur koncentruota pagrindinė jos veikla, bendruomenei. 2014 m. pirmą pusmetį įvyko du susitikimai - kovą su dainuojančiais aktoriais, tėvu ir sūnumi Sauliumi ir Jokūbu Bareikiais, o birželį – su režisieriumi ir dainų autoriumi Vytautu V.Landzbergiu. Iš viso surengti jau septyni šio ciklo susitikimai. Įmonė siekia į vieną vietą suburti miesto ir krašto bendruomenę, taip pat įmonės darbuotojus ir pasiūlyti jiems unikalių susitikimų su žinomais, įdomiais, originaliais žmonėmis. 2014 m. prasidėjus projektui „Bibliotekos pažangai 2“ LESTO tęsia bendradarbiavimą su bibliotekomis. Šio bendradarbiavimo tikslas - sudaryti galimybes klientams naudotis savitarnos svetaine www. manoelektra.lt jiems patogiose lankomose vietose. Šiuo metu jau 18-oje bibliotekų yra įrengtos kompiuterizuotos LESTO paslaugų savitarnos vietos, ateityje įmonė planuoja dar plėsti savitarnos vietų skaičių bibliotekose. LESTO Kauno klientų aptarnavimo centras yra maksimaliai pritaikytas žmonėms su negalia. Tai konstatavo projekto „Be slenksčių“, kurio tikslas mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį, ekspertai. Apsilankymo Kauno klientų aptarnavimo centre metu projekto „Be

slenksčių“ specialistai tikrino, kiek šalia centro yra automobilių stovėjimo vietų žmonėms su negalia, atstumą iki įėjimo į pastatą, nuolydžio nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio būklę, įvažiavimo į klientų aptarnavimo centrą pritaikymą klientams su negalia bei daugelį kitų aspektų. Specialistų parengtoje išvadoje pateikta keletas rekomendacijų, ką būtų galima tobulinti. Bendradarbiaujant su projekto „Be slenksčių“ rengėjais LESTO planuoja panašias patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams studijas įgyvendinti ir kituose įmonės klientų aptarnavimo centruose. 2014 m. „Lietuvos dujos“ tęsė bendradarbiavimą su dailiųjų amatų centru jaunimui su negalia – prieš šv. Velykas buvo surengta tradicinė rankdarbių mugė, kurios metu įmonės darbuotojai pirkdami rankdarbius parėmė jaunimą su negalia. Birželio mėn. buvo organizuota kraujo donorų akcija, kurios metu gausus būrys įmonės darbuotojų padovanojo savo kraujo sergantiesiems. Kartu su partneriais LESTO plečia elektromobilių infrastruktūrą – 2014 m. liepos mėn. Vilniuje atidaryta pirmoji šalyje elektromobilių greitojo įkrovimo stotelė. Naudojantis šia stotele, išsikrovusią elektromobilio bateriją galima įkrauti per 30 min. Iki šiol Lietuvoje buvo įrengtos tik lėtojo įkrovimo stotelės – pirmoji tokia Vilniuje įrengta 2011 m. šalia Energetikos ir technikos muziejaus. Šiuo metu Lietuvoje yra iki 15 elektromobilių lėtojo įkrovimo stotelių. Naudojant tokio tipo stoteles, elektromobilių įkrovimas trunka 4-8 valandas.

Ilgalaikiai projektai Grupės įmonė LESTO įgyvendina plataus masto ilgalaikius socialinės atsakomybės projektus, skirtus vaikams, jaunimui ir plačiajai visuomenei, kuriuos vienija aktyvus bendruomenių, įvairių visuomenės grupių įsitraukimas, saugumo ir efektyvaus energijos naudojimo ir aplinkos tausojimo idėjos. Šie projektai 2014 m. II ketvirtį buvo aktyviai toliau vystomi.

„Operacija 2020“. Šiuo projektu siekiama skatinti atsakingą elgesį su elektros tinklo įrenginiais, didinti gyventojų supratimą apie saugų elgesį su elektros įrenginiais ir mažinti neigiamas pasekmes, kylančias dėl gyventojų neatsakingo ar piktavališko elgesio. 2014 m. LESTO tęsia aktyvų bendradarbiavimą su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, dalyvauja seniūnų organizuotose

Socialinė atsakomybė

sueigose ir pasitarimuose. Didžiausias ramstis kovoje su vagystėmis yra gyventojų pilietiškumas – gyventojų pranešimai padeda operatyviai nustatyti pažeidėjus, suremontuoti pažeistus transformatorius, kol jie nespėjo sudegti ir nutraukti elektros energijos tiekimo gyventojams. 2014 m. pirmą pusmetį bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis dėl elektros energijos vagysčių pradėta 10 ikiteisminių tyrimų, atlikti 37 bendrovių, užsiimančių metalo laužo supirkimu, patikrinimai ir rasti 6 pažeidimo atvejai. Pagal gyventojų pranešimus į pasitikėjimo liniją rasti 4 nelegaliai įrengi slapti elektros atvadai. Prevencinių priemonių dėka nustatytos grupuotės ir sulaikyti 23 asmenys, užsiiminėję transformatorinės alyvos bei oro linijų laidų vagystėmis Panevėžio, Šiaulių bei Vilniaus regionuose.

„Tiek, kiek reikia“. Projektas yra skirtas kurti racionaliai vartojančios elektros energiją visuomenės tradicijas.

„Žaliasis protokolas“, „Energetinio efektyvumo konferencija verslui“, „Energetinis dialogas 2014“. Įmonės jau ketvirtus metus kviečiamos prisijungti prie „Žaliojo protokolo“. Tai – LESTO inicijuotas vienintelis šalyje tokio pobūdžio susitarimas, kuriuo įmonės ir organizacijos patvirtina, kad yra susipažinusios su aplinką tausojančiomis idėjomis, skatinančiomis racionalų elektros energijos vartojimą, šioms idėjoms pritaria ir pasižada jas taikyti praktikoje. Kasmetinėje racionalaus energijos naudojimo konferencijoje 2014 m. vasario 14 d. dalyvavo apie 230 dalyvių iš daugiau nei 160 šalies įmonių, siekiančių susipažinti su aktualiausiomis energijos vartojimo efektyvumo tendencijomis ir naujausiais sprendimais, leidžiančiais mažinti energetines sąnaudas. Pirmą kartą konkurse buvo pristatyta „Žaliojo ambasadoriaus“ nominacija, kurią pelnyti gali „Žaliojo protokolo“ įmonės darbuotojas, per praėjusius metus kūrybiškiausiai ir efektyviausiai skatinęs taupumo idėjas įmonėje, įtraukęs kitus darbuotojus, diegęs arba skatinęs diegti inovatyvias technologijas. Nepriklausomi tiekėjai elektros energiją tiekia 13 000 LESTO verslo klientų (58 000 objektų), kurie suvartoja apie 80 proc. visos verslo klientams persiunčiamos elektros energijos. LESTO, kaip elektros energiją skirstanti bendrovė, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo surengė antrąją konferenciją nepriklausomiems tiekėjams „Energetinis dialogas 2014“. Konferencijos metu daug dėmesio buvo skirta ne tik esamos situacijos elektros rinkoje analizei, bet ir

artėjančių energetinio efektyvumo direktyvos įgyvendinimo reikalavimų apžvalgai. Po renginio atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. dalyvių ši konferencija buvo aktuali ir joje sutiktų dalyvauti antrą kartą. Nacionalinė edukacinė programa „Darni mokykla“. Siekdama skatinti mokyklų bendruomenių sąmoningumą bei prisidėti prie darnios, energiją ir aplinką tausojančios Lietuvos visuomenės kūrimo, LESTO ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su partneriais pakvietė šalies ugdymo įstaigas dalyvauti visus metus truksiančioje edukacinėje programoje „Darni Mokykla“. Programoje dalyvaujančios 70 ugdymo įstaigos, geografiškai išsidėsčiusios po įvairius Lietuvos rajonus, atliko pirmąją programos užduotį – ekologinio pėdsako tyrimą. Jo rezultatai buvo pristatyti Vilniuje vykusiame „Darni Mokykla“ dalyvaujančių mokyklų vadovų forume. Artimiausiu metu, apibendrinus konkrečius atskirų mokyklų duomenis, tyrimo rezultatus planuojama pristatyti visuomenei. Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek planetos išteklių reikia tam, jog būtų patenkinti žmonijos vartojimo poreikiai. Ekologinio pėdsako tyrimas Lietuvos mokykloms parengtas pagal Austrijos mokslininkų sukurtą specialiai ugdymo įstaigoms skirtą metodiką. Projekto „Darni mokykla“ tikslas – prisidėti prie darnių ugdymo įstaigų bendruomenių kūrimo, gebančių veiksmingai valdyti ir naudoti išteklius, derinant aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ekonomikos vystymąsi. Šį projektą padeda įgyvendinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, bendrovės UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Mano būstas“ bei Nacionalinė vartotojų federacija.

Socialinė atsakomybė

„Elektromagija“. Edukacinė į jaunimą nukreipta iniciatyva yra

skirta vaikų ir jaunimo švietimui elektros energijos naudos, grėsmės, saugumo klausimais. Iniciatyvos tikslas – paskatinti moksleivius išmokti saugiai elgtis su elektra ir jos įrenginiais, skatinti domėtis atsakingu elektros vartojimu, aplinkosauga ir darnios plėtros idėjomis. 2014 m. taip pat tęsiamos įvairios iniciatyvos, skirtos vaikų lavinimui apie saugų elgesį su elektra. Šių metų pradžioje ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai buvo kviečiami dalyvauti stalo žaidimo kūrimo konkurse, kuriuo siekiama gilinti fizikos žinias, susijusias su elektra, žaidimas lavina loginį mastymą, skatina pažinti elektros ir technologijų pasaulį, ir, žinoma, ugdo kūrybiškumą, piešimo įgūdžius. Projektas Elektromagija.lt taip pat buvo pristatytas ir nauju interaktyvių pamokų, skirtų mokyklinio amžiaus vaikams, būdu. LESTO atstovai pirmąją interaktyviąją pamoką „Įelektrintos idėjos“ surengė Vilniaus Jėzuitų gimnazijos septintokams. Pamokos metu vaikai ne tik sužinojo apie saugius ir nesaugius elektros energijos vartojimo būdus, bet ir žaidė elektros energijos tausojimą skatinančius žaidimus bei testus. Labiausiai pasižymėję racionalaus vartojimo žiniomis moksleiviai buvo apdovanoti specialiais prizais, o visi likę klasės moksleiviai gavo LESTO išleistus racionalaus elektros vartojimo žinynus „Receptų knyga“.

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę „Lietuvos energijos“ ir jos dukterinių įmonių tarpinis pranešimas yra rengiamas vadovaujantis 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ bei skelbiamas viešai Bendrovės internetinėje svetainėje adresu www.le.lt. Bendrovės pavadinimas

„Lietuvos energija“, UAB

Bendrovės kodas

301844044

Įstatinis kapitalas

4 179 849 289 Lt

Apmokėtas įstatinis kapitalas

4 179 849 289 Lt

Adresas

Žvejų g. 14, LT-09310, Vilnius, Lietuva

Telefonas

(8 5) 278 2998

Faksas

(8 5) 278 2115

Elektroninis paštas

biuras@le.lt

Interneto tinklapis

www.le.lt

Teisinė forma

Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

2008 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre

Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę

Juridinių asmenų registras, VĮ Registrų centras

2013 m. vasario 13 d. Bendrovės akcijos patikėjimo teise perduotos Finansų ministerijai. 2014 m. birželio 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas buvo lygus 4 179 849 289 litams. Įstatinis kapitalas 2014 m. birželio 30 d. buvo padalintas į 1 lito nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas.

Bendrovės akcininkai Lietuvos Respublika, atstovaujama LR finansų ministerijos

Akcinis kapitalas (tūkst. Lt) 4 179 849

% 100

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Informacija apie dukterines įmones, filialus ir atstovybes Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2014 m. birželio 30 d.) „Lietuvos energija“, UAB tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo šias įmones: Įmonė

Įmonės buveinės adresas

g. 21, „Lietuvos energijos gamyba“, AB Elektrinės Elektrėnai

Valdomų akcijų efektyvioji dalis, 2014 06 30 (proc.)

Įstatinis kapitalas (tūkst. Lt) 2014 06 30

Pagrindinė veikla

96,1

635 084

Elektros energijos gamyba, tiekimas, prekyba elektra

AB LESTO

Žvejų g. 14, Vilnius

94,4

603 945

Elektros energijos tiekimas ir skirstymas vartotojams

AB „Lietuvos dujos“

Aguonų g. 24, Vilnius

96,6

290 686

Gamtinių dujų tiekimas ir skirstymas vartotojams

NT Valdos, UAB

Geologų g. 16, Vilnius

94,7

295 408

Nekilnojamojo turto disponavimas, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas

UAB Duomenų logistikos centras

A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

79,6

58 907

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų aptarnavimo paslaugos

UAB Technologijų ir inovacijų centras

A.Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

88,1

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras

A.Jeruzalės g. 21, Vilnius

79,6

294

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“

Motorų g. 2, Vilnius

94,4

18 904

Elektros tinklų ir susijusių įrenginių statyba, remontas, techninė priežiūra, vartotojų prijungimas prie elektros tinklų

UAB „Kauno energetikos remontas“

Chemijos g. 17, Kaunas

96,1

14 245

Energetinių įrenginių remontas, metalo konstrukcijų gamyba

Gotlitas UAB

R. Kalantos g. 119, Kaunas

96,1

1 450

Energijos tiekimas UAB

Jeruzalės g. 21, Vilnius

96,1

750

Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimas

Geton Energy OŪ

Narva mnt 5, 10117 Talinas

96,1

121

Elektros energijos tiekimas

Geton Energy SIA

Bezdelingu 12, 1048, Ryga

96,1

Elektros energijos tiekimas

UAB „VAE SPB“

Žvejų g. 14, Vilnius

100,0

Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla

UAB LITGAS

Gedimino pr. 33-2, Vilnius

66,7

3 000

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų paslaugų teikimas Energetikos sektoriaus specialistų profesinis ugdymas ir tęstinis profesinis mokymas

Apgyvendinimo paslaugos, prekyba

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas per terminalą ir prekyba gamtinėmis dujomis

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Svarbiausi su pokyčiais Grupėje susiję įvykiai , įvykę iki ataskaitos parengimo datos

• UAB Duomenų logistikos centras l.e.p generaliniu direktoriumi paskirtas Tomas Vitkus, UAB Duomenų logistikos centras Pardavimų departamento direktorius (2014 m. balandžio 17 d.).

• LR finansų ministerija, įgyvendindama LR Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 120 „Dėl valstybės turto investavimo ir bendrovių įstatinio kapitalo didinimo“ „Lietuvos energija“, UAB perdavė valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 51 454 638 paprastąsias vardines nematerialias akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 litas ir kurios suteikia 17,7 procento balsų akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ visuotiniame akcininkų susirinkime (2014 m. vasario 21 d.).

• UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Vilius Nikitinas (2014 m. balandžio 17 d.).

• Paskirti UAB Duomenų logistikos centras nauji valdybos nariai – „Lietuvos energija“, UAB Gamybos ir paslaugų tarnybos direktorius Liudas Liutkevičius bei „Lietuvos energija“, UAB Strategijos ir plėtros tarnybos direktorius Mindaugas Keizeris (2014 m. kovo 18 d.). • Nordic Energy Link AS (toliau – NEL), kurios akcininkė yra „Lietuvos energijos gamyba“, AB, įvykusiame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti NEL. Įmonei, kuri buvo įkurta 2004 m., keltas uždavinys įgyvendinti Baltijos šalių ir Suomijos energetikos sistemų sujungimo projektą Baltijos jūros dugnu nutiesiant elektros kabelį „Estlink 1“. Estijos ir Suomijos perdavimo sistemos operatorėms „Elering“ ir „Fingrid“ kabelis perduotas nuo 2013 m. gruodžio 30 d., todėl, kaip buvo numatyta NEL steigimo sutartyje, NEL įmonės akcininkai priėmė sprendimą ją likviduoti. „Lietuvos energijos gamyba“, AB valdo 25 proc. NEL įmonės akcijų paketą (2014 m. kovo 19 d.). • „Lietuvos energija“, UAB iš Grupės įmonių „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir AB LESTO įsigijo atitinkamai 54,04 proc. ir 24,94 proc. jų valdytus UAB Duomenų logistikos centras akcijų paketus. Po šio sandorio „Lietuvos energija“, UAB valdo 79,34 proc. UAB Duomenų logistikos centro akcijų (2014 m. kovo 31 d.). • Energijos tiekimas UAB nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Remigijus Štaras (2014 m. balandžio 1 d.). • UAB „Kauno energetikos remontas“ nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Nerijus Stasiulionis (2014 m. balandžio 2 d.).

• NT valdos, UAB nepriklausoma valdybos nare išrinkta Lina Paukštė (2014 m. balandžio 17 d.). • UAB LITGAS nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Kęstutis Betingis (2014 m. balandžio 18 d.). • UAB Duomenų logistikos centras nepriklausomu valdybos nariu išrinktas Aurimas Bakas (2014 m. balandžio 30 d.). • UAB „VAE SPB“ l.e.p generaliniu direktoriumi paskirtas Rimvydas Štilinis (2014 m. gegužės 10 d.). • NT valdos, UAB valdybos pirmininku išrinktas Darius Kašauskas, „Lietuvos energija“, UAB , Finansų ir iždo tarnybos direktorius (2014 m. gegužės 15 d.). • UAB LITGAS valdybos pirmininku išrinktas Liudas Liutkevičius, „Lietuvos energija“, UAB Gamybos ir paslaugų tarnybos direktorius (2014 m. gegužės 20 d.). • „Lietuvos energija“, UAB pasirašė sutartis su Vokietijos įmone „E.ON Ruhrgas International“, pagal kurias perėmė 38,9 proc. AB „Lietuvos dujos“ ir 11,76 proc. AB LESTO akcijų (2014 m. gegužės 21 d.). • UAB Duomenų logistikos centras valdybos pirmininku išrinktas Liudas Liutkevičius, „Lietuvos energija“, UAB Gamybos ir paslaugų tarnybos direktorius, įmonės l.e.p generaliniu direktoriumi paskirtas Andrius Markevičius (2014 m. gegužės 27 d.). • „Lietuvos energija“, UAB oficialiojo siūlymo metu įsigijo 40,03 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų. Po šio įsigijimo „Lietuvos energijai“, UAB priklauso 96,63 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų (2014 m. birželio 17 d.). • UAB LITGAS visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 45 mln. litų išleidžiant naują 42 mln. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės ak-

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

cijų emisiją. „Lietuvos energija“, UAB priklauso 66,7 proc., AB „Klaipėdos nafta“ – 33,3 proc. UAB LITGAS akcijų (2014 m. birželio 27 d.). • AB „Lietuvos dujos“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai patvirtinti valdybos narių, deleguotų „E.ON Ruhrgas International“ GmbH, dr. Achim Saul ir Uwe Fip atsistatydinimą, atšaukti valdybos narius, deleguotus OAO „Gazprom“, dr. Valery Golubev ir Kirill Seleznev. Taip pat buvo išrinkti trys nauji AB „Lietuvos dujos“ valdybos nariai – Ieva Lauraitytė, „Lietuvos energija“, UAB Teisės tarnybos direktorė, Ilona Daugėlaitė, „Lietuvos energija“, UAB Organizacinio vystymo tarnybos direktorė, Mindaugas Keizeris, „Lietuvos energija“, UAB Strategijos ir plėtros tarnybos direktorius (2014 m. birželio 30 d.). • AB „Lietuvos dujos“ valdybos posėdyje priimtas nutarimas AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininku išrinkti dr. Dalių Misiūną, „Lietuvos energija“, UAB generalinį direktorių (2014 m. birželio 30 d.). • UAB Technologijų ir inovacijų centras įstatinis kapitalas padidintas nuo 10 tūkst. iki 20 mln. litų. „Lietuvos energija“, UAB įsigijo 11,106 mln. vienetų naujos emisijos akcijų ir padidino valdomą įmonės įstatinio kapitalo dalį nuo 50 proc. iki 55,55 procento. „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir AB LESTO įsigijo po 4,442 mln. vienetų naujų akcijų, jų valdomi akcijų paketai padidėjo nuo 20 proc. iki 20,22 procento (2014 m. liepos 10 d.). • „Lietuvos energija“, UAB su kitomis Grupės įmonėmis – „Lietuvos energijos gamyba“, AB, AB LESTO, UAB LITGAS ir UAB Technologijų ir inovacijų centras - pasirašė UAB Verslo aptarnavimo centro steigimo sutartį. Įmonės veikla – teikti įmonės akcininkams viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo paslaugas (2014 m. liepos 21 d.). • NT valdos, UAB l.e.p generaliniu direktoriumi paskirtas Vytautas Kaminskas, NT valdos, UAB Finansų ir apskaitos skyriaus vadovas (2014 m. liepos 29 d.). • LR Juridinių asmenų registre įregistruota nauja Grupės įmonė UAB Verslo aptarnavimo centras, jos akcinis kapitalas 100 000 Lt. „Lietuvos energija“, UAB įsigijo 50 proc. įmonės akcijų. UAB Verslo aptarnavimo centras valdybos pirmininkas ir l.e.p generalinis direktorius – Darius Kašauskas, „Lietuvos energija“, UAB Finansų

ir iždo tarnybos direktorius, valdybos nariai – Andrius Bendikas, Eglė Čiužaitė, Marius Juknevičius, Augustas Dragūnas (2014 m. liepos 30 d.).

Priežiūros organai 2014 m. birželio 30 d. „Lietuvos energijos gamyba“, AB veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė:

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, proc.

Dr. Dalius Misiūnas Pirmininkas

energija“, UAB 2013 m. rugpjūtis - „Lietuvos pirmininkas, 2017 m. rugpjūtis valdybos generalinis direktorius

Pranas Vilkas Nepriklausomas narys

2013 m. rugpjūtis - 2017 m. rugpjūtis

Liudas Liutkevičius Narys

energija“, UAB 2013 m. rugpjūtis - „Lietuvos ir paslaugų 2017 m. rugpjūtis Gamybos tarnybos direktorius

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

2014 m. birželio 30 d. AB LESTO veikė stebėtojų taryba, kurią sudarė:

Vardas, pavardė Darius Kašauskas Pirmininkas Petras Povilas Čėsna Nepriklausomas narys Ilona Daugėlaitė Narė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, proc.

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

2013 m. liepa 2017 m. liepa

„Lietuvos energija“, UAB Finansų ir iždo tarnybos direktorius

2013 m. rugsėjis- LITEXPO valdybos 2017 m. liepa pirmininkas

„Lietuvos energija“, UAB 2013 m. liepavystymo 2017 m. rugsėjis organizacinio direktorė

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Stebėtojų tarybos komitetai 2014 m. birželio 30 d. Bendrovėje, kaip Grupės patronuojančioje įmonėje, veikė šie Stebėtojų tarybos komitetai: audito, rizikų valdymo priežiūros, skyrimo ir atlygio.

Audito komitetas Komiteto narys

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

Darbovietė

Rasa Noreikienė Komiteto pirmininkė

LR ūkio ministerija, viceministrė

Danielius Merkinas Nepriklausomas narys

UAB „Nordnet“ finansų direktorius

Aušra Vičkačkienė Narė

Gintaras Adžgauskas Narys

LR finansų ministerija, turto valdymo departamento direktorė Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius

Pagrindinės komiteto funkcijos: • Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų rengimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui;

• Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito funkcijos veiksmingumą, analizuoti šios funkcijos poreikį ir tinkamumą, teikti rekomendacijas dėl vidaus audito funkcijos reikalingumo, veiksmingumo ir kitais su vidaus auditu susijusiais klausimais; • Teikti pasiūlymus dėl Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito planų, teikti rekomendacijas dėl Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus audito padalinių nuostatų, vidaus audito funkcijas atliekančio struktūrinio padalinio vadovo skyrimo ir atleidimo, jo pareiginių nuostatų tvirtinimo, skatinimo ir nuobaudų skyrimo; • Stebėti ar Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, įstatus ir veiklos strategiją; • Vertinti ir analizuoti kitus klausimus, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai; • Vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse numatytas funkcijas, susijusias su Komiteto funkcijomis.

• Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą, atlikti šių sistemų poreikio ir tinkamumo analizę, vykdyti jau egzistuojančių vidaus kontrolės valdymo sistemų peržiūrą; • Stebėti, kaip atestuotas auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų, teikti su tuo susijusias rekomendacijas, teikti rekomendacijas dėl pasirenkamos audito įmonės; • Stebėti Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės įmonių audito atlikimo procesus, tikrinti audito veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei;

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Rizikų valdymo priežiūros komitetas Komiteto narys

Skyrimo ir atlygio komitetas

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

Darbovietė Viešosios įstaigos „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narys Schmitz Cargobull Baltic, UAB generalinis direktorius

Antanas Danys Komiteto pirmininkas

Raimundas Petrauskas Nepriklausomas narys

Donatas Kaubrys Nepriklausomas narys

Dovirma, UAB direktorius

Žydrūnė Juodkienė Narė

LR energetikos ministerija, viceministrė

Tomas Garasimavičius Narys

LR Ministro Pirmininko patarėjas energetikai

Pagrindinės komiteto funkcijos: • Stebėti, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos Bendrovės ir Bendrovės įmonių grupės tikslų pasiekimui aktualios rizikos; • Vertinti vidaus kontrolės procedūrų ir rizikos valdymo priemonių adekvatumą identifikuotoms rizikoms; • Vertinti rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo būklę; • Stebėti rizikų valdymo proceso vykdymą; • Analizuoti finansines galimybes rizikų valdymo priemonėms įdiegti; • Vertinti rizikas ir Bendrovės bei Bendrovės įmonių grupės įmonių rizikų valdymo planą; • Vertinti periodinio rizikų nustatymo ir vertinimo ciklą; • Kontroliuoti, ar sudaromi rizikų registrai, analizuoja jų duomenis, teikia pasiūlymus; • Stebėti vidaus dokumentų, susijusių su rizikų valdymu, rengimą; • Vykdyti kitas funkcijas, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.

Komiteto narys

Turimų Bendrovės ir Grupės įmonių akcijų skaičius

Darbovietė

Aloyzas Vitkauskas Komiteto pirmininkas

LR finansų ministerija, viceministras

Virginijus Lepeška Nepriklausomas narys

UAB „Organizacijų vystymo centras“ valdybos pirmininkas

Tomas Garasimavičius Narys

LR Ministro Pirmininko patarėjas energetikai

Pagrindinės komiteto funkcijos: • Vertinti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių ilgalaikės atlyginimų politikos (fiksuoto pagrindinio atlyginimo, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, pensijų draudimo, kitų garantijų ir atlygio formų, kompensacijų, išeitinių išmokų, kitų atlygio paketo dalių), taip pat su asmens veikla susijusių išlaidų kompensavimo principų; • Vertinti ir teikti pasiūlymus dėl Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių tantjemų politikos; • Prižiūrėti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių atlyginimų ir tantjemų politikos atitikimą tarptautinei praktikai ir gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikti atitinkamus pasiūlymus dėl atlyginimų, tantjemų politikos tobulinimo; • Teikti pasiūlymus dėl tantjemų, skirstant Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių atitinkamų finansinių metų paskirstytinąjį pelną (nuostolius); • Vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių sutarčių su Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo organų nariais sąlygas; • Vertinti kandidatų į Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių organų narius ir vyresniąją vadovybę paieškos bei atrankos procedūras bei kvalifikacinių reikalavimų nustatymą; • Nuolat vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą;

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

• Prižiūrėti, kaip Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo organų nariai ir darbuotojai informuojami apie galimybes kelti kvalifikaciją ir reguliariai ją kelia; • Prižiūrėti ir vertinti Bendrovės, Bendrovės įmonių grupės įmonių valdymo ir priežiūros organų veiklos tęstinumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą; • Vykdyti kitas funkcijas, Stebėtojų tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.

Valdymo organai 2014 m. birželio 30 d. „Lietuvos energijos gamybos“, AB valdybą sudarė:

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, proc.

Juozas Bartlingas Pirmininkas

Adomas Birulis Narys

Eglė Čiužaitė Narė

Darius Kucinas Narys

Vidmantas Salietis Narys

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

„Lietuvos energijos 2013 m. rugsėjis - gamyba“, AB 2017 m. rugsėjis generalinis direktorius „Lietuvos energijos AB 2013 m. rugsėjis - gamyba“, plėtros 2017 m. rugsėjis verslo departamento direktorius „Lietuvos energijos AB 2013 m. rugsėjis - gamyba“, ir teisės 2017 m. rugsėjis finansų departamento direktorė „Lietuvos gamyba“, 2013 m. rugsėjis - energijos gamybos 2017 m. rugsėjis AB departamento direktorius „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2013 m. rugsėjis - didmeninės 2017 m. rugsėjis elektros prekybos departa-mento direktorius

2014 m. birželio 30 d. AB LESTO valdybą sudarė:

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, proc.

Aidas Ignatavičius Pirmininkas

Andrius Bendikas Narys

Dalia Andrulionienė Narė

Sergejus Ignatjevas Narys

Virgilijus Žukauskas Narys

Kadencijos laikotarpis

Darbovietė

LESTO 2013 m. rugsėjis - AB 2017 m. rugsėjis generalinis direktorius AB LESTO finansų 2013 m. rugsėjis - ir administravimo 2017 m. rugsėjis tarnybos direktorius AB LESTO 2013 m. rugsėjis - personalo ir 2017 m. rugsėjis komunikacijos tarnybos direktorė AB LESTO klientų 2013 m. rugsėjis - aptarnavimo 2017 m. rugsėjis tarnybos direktorius LESTO elektros 2013 m. rugsėjis - AB tarnybos 2017 m. rugsėjis tinklo direktorius

Vadovas: Aidas Ignatavičius, AB LESTO generalinis direktorius

Vadovas: Juozas Bartlingas, „Lietuvos energijos gamyba“, AB generalinis direktorius

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

2014 m. birželio 30 d. AB „Lietuvos dujos“ valdybą sudarė:

Vardas, pavardė

Dalyvavimas Bendrovės ir Grupės įmonių kapitale, proc.

Kadencijos laikotarpis

Dr. Dalius Misiūnas Pirmininkas

2014 m. balandis 2016 m. balandis

Ieva Lauraitytė

2014 m. birželis 2016 m. balandis

Ilona Daugėlaitė

2014 m. birželis 2016 m. balandis

Mindaugas Keizeris

2014 m. birželis 2016 m. balandis

Darbovietė „Lietuvos energija“, UAB valdybos pirmininkas, generalinis direktorius „Lietuvos energija“, UAB Teisės tarnybos direktorė „Lietuvos energija“, UAB Organizacinio vystymo tarnybos direktorė „Lietuvos energija“, UAB Strategijos ir plėtros tarnybos direktorius

Vadovas: Viktoras Valentukevičius, AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais „Lietuvos energija“ nėra sudariusi sutarčių su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais, nes jos vertybiniais popieriais biržoje neprekiaujama.

Grupės įmonės: „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ vertybinių popierių apskaitos tvarkymo sutartis dėl emitento išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sudaryta su „Swedbank“, AB.

2014 m. birželio 30 d. įmonė buvo išleidusi 290 685 740 paprastąsias vardines vieno lito nominaliosios vertės akcijas. AB „Lietuvos dujos“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo, dividendų smulkiesiems akcininkams mokėjimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų teikimo. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2011 m. rugsėjo 1 dieną „Lietuvos energijos gamybos“ akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. Įmonės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje (toliau – VVPB).

AB LESTO

2014 m. birželio 30 d. įmonė buvo išleidusi 635 083 615 paprastąsias vardines vieno lito nominaliosios vertės akcijas.

LESTO įgaliotasis vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas yra „Swedbank“, AB.

Emisijos ISIN kodas LT0000128571.

Prekyba Grupės įmonių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose. AB „Lietuvos dujos“ AB „Lietuvos dujos“ akcijos 2008 m. sausio 1 d buvo įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. Įmonės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje (toliau – VVPB).

„Lietuvos energija“, UAB Generalinis direktorius 2014 m. rugpjūčio 29 d.

AB LESTO Nuo 2011 m. sausio 17 d. LESTO paprastosios vardinės akcijos yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. 2014 m. birželio 30 d. įmonė buvo išleidusi 603 944 593 paprastąsias vardines vieno lito nominaliosios vertės akcijas. Emisijos ISIN kodas LT0000128449.

Dr. Dalius Misiūnas

Pagrindinė informacija apie Bendrovę ir Grupę