2012 m. Laikas.lt rugpjūčio numeris (26)

ISSN 2029–6061

„Laikas.lt“ nuotraukų konkursas

Tik niekam nerodyk!

„Laikas.lt“ skelbia nuotraukų konkursą „Tik niekam nerodyk!“ ir ragina siųsti nuotraukas, kurias iki šiol slėpėte kartu su savo dienoraščiu. Atsikratykite savo fobijos nuotraukose atrodyti kvailai, siųskite tokias fotografijas mums, o mes jų niekam nerodysime, tik publikuosime portale „Laikas.lt“, o verčiausias gėdos jausmo – ir žurnale.

Andrius Mamontovas, Andrius Užkalnis, Aleksandras Pogrebnojus ir kiti žymūs Lietuvos žmonės dalijasi savo slėptais atvaizdais, kad pamokytų pasijuokti iš savęs ir išspaustų kuo daugiau šypsenų! Jūsų šypsena su ironiška gaidele? Siųskite savo nuotrauką redakcija@laikas.lt ir atsikratykite jos.

Andrius Užkaln is

Aleksandras Pogrebnojus Andrius Mamontovas Nugalėtojų, kuriuos rinksime kartu su žurnalo / portalo „Laikas.lt“ skaitytojais, laukia malonios staigmenos bei fotografijos paslaugų firmos PROCENTRO dovanų čekis, kurį galėsite panaudoti savo senoms nuotraukoms skenuoti, restauruoti bei spausdinti.

Nuotraukas su komentarais, kodėl šios nuotraukos niekam nenorite rodyti, siųskite adresu redakcija@laikas.lt iki rugsėjo 21 dienos.

Konkurso „Tik niekam nerodyk!“ dalyvių bei žinomų žmonių nuotraukas rasite portale ww.laikas.lt.

Didelių formatų nuotraukų spausdinimas ant įvairių paviršių: tradicinio fotografijos popieriaus, fotokokybės popieriaus, plakatinio popieriaus, drobės, vinilo, tento, tapeto ir kitų medžiagų. Fotografijos dizaino darbai, senovinių fotografijų skaitmeninis retušavimas, nuotraukų klijavimas ant kieto pagrindo (aliuminio kompozito, putų kartono, kartono), nuotraukų laminavimas, rėminimas, fotografijos albumų gamyba.

Redakcijos žodis

GYKAI ne FRYKAI

V

isai neseniai „Facebook“ mačiau nuotrauką, kurioje vaizduojamas prie rašomojo stalo, stovinčio daugiabučių kiemo viduryje, į kompiuterio ekraną sulindęs jaunuolis. Iliustracijos apačioje parašyta: „Mama liepė eiti pažaisti į lauką.“ Nuo kompiuterių nesitraukiančius veikėjus visuomenė linkusi vadinti gykais. Šis slengas neabejotinai – savo populiarumo viršūnėje. Girdime jį vis dažniau ir ne tik kompiuterių entuziastams įvardyti, nors tam jis pirmiausia ir buvo sugalvotas. Žmonės, pamišę dėl vienokios ar kitokios veiklos, taipogi atsiduria gykų gretose. Gykiškumo aktualumas lėmė rugpjūčio žurnalo temą, beje, apsiribojant šįkart kompiuteriais.

Gali būti, kad programuotojo stereotipas: nekalbus, kartą per savaitę marškinius keičiantis, laisvalaikį prie kompiuterio su traškučiais, alumi ir, geriausiu atveju, draugu greta prie kito kompiuterio leidžiantis jaunuolis, žodžiui gykas suteikė neigiamą atspalvį ir kone pavertė fryko sinonimu. Šiek tiek palaužysime stereotipus su pasaulį pakeitusiu gykų dešimtuku, „TODO.txt“ gerbėju Linu Valiuku, Laimonu Zaku ir jo įtaka „Facebook“. Leisime padiskutuoti kūrybininkams ir dažnai jų paslaugomis nepatenkintiems užsakovams, virtuliai pakeliausime po Australijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Lietuvos butikus, stengdamiesi išsiaiškinti, kokį pelną jie neša. Iškratysime karštų Vilniaus gatvių praeivių kišenes, ieškodami šiuolaikinių ir vintažu tapusių technologijų. Dar pristatysime unikalią stimpanko kultūrą. Taip pat supažindinsime su mūsų viršelio kūrėjais Labàdienà, kurie gykus sugretino su laimę nešančiomis mistinėmis būtybėmis kaukais... Atsiverskite 30 puslapį ir pamatysite, kaip Rapolas su Petru kūrė jiems miškelį...

Taigi, jei kas Tave pavadins gyku, žinok – eini tinkama linkme.

Dovilė

žurnalų rasite šiose vietose

VILNIUS: verslo centrai, „Kibin inn“, „Walk to Wolk“, „Čili pica“, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“, „Bambalynė“, „Orgazmus“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk Shake“, kino teatrai „Pasaka“ ir „Skalvija“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, LEU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, Itališka vyninė, „Bunte Gans“, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbutis „Adelita”, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo Mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint Vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „studio 9“, „The Room“, „Meat lovers Pub“, jogos centras „Shanti“, šokių studija „Orientalija“, „Dovilės rytietiškų šokių studija“, „Vasaros terasa“, „Vienuolyno kiemas“.

Vyr. redaktorė Dovilė Raustytė Redaktorius Karolis Vyšniauskas Žurnalą ruošti padėjo: Reda Krušinskaitė, Karolina Paulonytė, Martina Danėlaitė, Justė Urbonavičiūtė, Aleksandras Rimdžius, Aina Kunigėlytė, Amelija Lučinskaitė, Aistė Ridikaitė ir kt.

Kalbos redaktorė Edita Matonytė Dizaineris Tomas Mozūra Viršelį kūrė Labàdienà Su redakcija galite susisiekti: mob. +370 660 05 831 el. p. redakcija@laikas.lt Reklama: Jurgita Zuzevičiūtė, mob. +370 660 05 832, el. p. jurgita@laikas.lt Direktorė Simona Matiukienė Žurnalą leidžia: UAB „Baltic Net Media“, Geležinio vilko 18A, Vilnius Žurnalą spausdino: UAB „Leidybos grupė“ Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį.

Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama.

Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.

KAUNAS: verslo centrai, „Čili pica“, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, BO baras, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi Express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“ „Chocolaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radharane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“, „Femina Bona“, grožio salonas „Tovera“, „Tamsta“, „Undinė“ „Ryšių kiemelis“, „Džem’pub“ ir kt. ŠIAULIAI: „Centro šokoladinė“, „Coffee Inn“.

VISA LIETUVA – „SPA Vilnius Sana“.

Naujas numeris pasirodys rugsėjo 3 dieną.

4

Gykų olimpas: jie kuria internetą mums

Karolis Vyšniauskas karolis@laikas.lt

Mokykloje jie buvo tie, kurie nežaisdavo beisbolo komandoje ir nelaukė išleistuvių, nes neturėjo poros, su kuo į jas nueiti. Komforto zoną jie susikurdavo prie kompiuterio, o ne diskotekoje. „Kieti bičai“ iš jų juokėsi, jie kantriai spaudė klaviatūrą toliau.

Šiandien jau juokiasi jie – interneto amžiuje būtent programuotojai, kompiuterių gykai, aitišnikai savo rankose laiko pasaulio dabartį ir ateitį. Mes nebemokame gyventi be jų sukurtų paslaugų, jie jas nuolat tobulina ir dažnai atiduoda už dyką – interneto amžiuje vertybė yra ne pinigai, o laikas, kurį produktui ar paslaugai vartotojas skiria. Kas yra šie žmonės, sukūrę internetą, tokį, koks jis yra šiandien? Surinkome 10 asmenybių, kurių iš pirmo žvilgsnio neatpažįstame, tačiau jų virtualius kūrinius įsijungiame kasdien.

Drew Houston

Jis yra internetinės failų talpyklos „Dropbox“ įkūrėjas ir kompanijos vadovas.

Už ką jam paspaustume ranką? Už tai, kad dabar mums nebaisu nei perdegęs hardas, nei namuose paliktas USB raktas. Svarbiausi mūsų dokumentai saugiai ir patogiai palikti „Dropbox“ debesyje ir pasiekiami iš bet kurio prie interneto prijungto kompiuterio.

Gykiškiausias faktas: prestižiniame Masačusetso technologijos institute studijuodamas kompiuterių mokslą, Drew nuolat pamiršdavo USB raktą su svarbiais dokumentais. Jis manė, jog geriau failus turėti ne fizinėje, bet skaitmeninėje laikmenoje. Neradęs jokios tinkamos programos failams internete saugoti, jis susikūrė ją pats. Taip gimė „Dropbox“.

Mattas Mullenwegas

Jis yra vienas iš tinklalapių turinio valdymo sistemos „WordPress“ kūrėjų. 15 proc. iš milijono lankomiausių pasaulio tinklalapių yra sukurta naudojant šią sistemą. Dirbti prie „WordPress“ Mattas pradėjo būdamas vos devyniolikos.

Dabar jam 28-eri, o jo sukurtą sistemą naudoja daugiau nei 70 milijonų tinklalapių pasaulyje.

Už ką jam paspaustume ranką? Kiekvienam bent patenkinamą kompiuterinį raštingumą turinčiam internautui „WordPress“ leidžia susikurti tinklaraštį ar tinklalapį ir skleisti savo mintis visam pasauliui, už tai neprašydama nė cento.

Gykiškiausias faktas: Matto asmeninio tinklalapio adresas yra ma.tt

6

Kevinas Systromas

Jis yra nuotraukų dalijimosi programos „Instagram“ kūrėjas ir kompanijos generalinis direktorius.

Už ką jam paspaustume ranką? Redaguoti nuotraukas ir jomis pasidalyti internete dar niekada nebuvo taip paprasta. Su „Instagram“ šis procesas užtrunka kelis išmaniojo įrenginio mygtukų paspaudimus. Senieji fotografijos vilkai pyksta ir sako, kad „Instagram“ tik bergždžiai imituoja „juostinę“ fotografiją, tuo tarpu iPhone’ais nešinai jaunajai kartai tai nė motais: jie instagramina draugus, šuniukus, maistą ir viską, kas tik pasitaiko kelyje.

Gykiškiausias faktas: mokykloje Kevinas užsienio kalbos pamokas iškeitė į papildomas programavimo pamokas.

Larry Page

Jis yra vienas iš dviejų „Google“ įkūrėjų. Nuo praėjusių metų balandžio – šios kompanijos generalinis direktorius.

Už ką jam paspaustume ranką?

1996 m., siekdamas kompiuterių mokslo daktaro laipsnio Stanfordo universitete Larry sukūrė algoritmą, pagal kurį veikia „Google“ internetinės paieškos sistema. Pernai gegužę šios sistemos vartotojų skaičius viršijo vieną milijardą per mėnesį. Larry taip pat aktyviai prisidėjo prie naujų „Google“ projektų, tokių kaip „Google“ knygų paieška ar pats save vairuojantis „Google“ automobilis.

Gykiškiausias faktas: buvo pirmasis vaikas mokykloje, namų darbus atnešęs išspausdintus kompiuteriu, o ne parašytus ranka.

Peteris Sunde

Jis yra vienas iš populiariausios pasaulyje failų dalijimosi paslaugos „The Pirate Bay“ įkūrėjų.

Už ką jam paspaustume ranką? Paradoksalu, bet jei ne ši, akivaizdžiai autorių teises pažeidžianti, tačiau jau beveik 10 metų sėkmingai veikianti sistema, daugelis interneto vartotojų tiesiog neturėtų galimybės susipažinti su naujausiais kino filmais, muzikos įrašais ar TV produkcija. Dėl to „The Pirate Bay“ tyliai naudoja ir jam gero linki milijonai pasaulio internautų.

Gykiškiausias faktas: 2008 m. Peteris, kartu su dar trimis „The Pirate Bay“ kolegomis buvo paduotas į teismą už intelektinės nuosavybės pažeidimus.

Visi kartu jie yra kaltinami padarę žalos už 30 milijonų Švedijos kronų (9,5 mln. Lt). Kol kas teismo sprendimas nėra priimtas.

Jackas Dorsey

Anonimas

Jis ( ji?) yra interneto haktyvistas (hakeris + aktyvistas), virtualiai protestuojantis prieš Vatikaną, „Sony“ korporaciją, interneto cenzūrą, FTB ir kitas galios struktūras. Jo tikslas – laisvė tiek online, tiek offline.

Jis yra mikrotinklaraščių paslaugos „Twitter“ įkūrėjas ir vadovas, šiuo metu taip pat plėtojantis ir kitą savo kompaniją – elektroninių mokėjimų sistemą „Square“.

Už ką jam ( jai) paspaustume ranką? Nors šis interneto Robinhudas dažnai veikia ne pačiais gražiausiais metodais (nulaužia Sirijos gynybos ministro tinklalapį, pavagia ir paviešina NATO duomenų bazės duomenis ir pan.), jis ( ji) yra svariai prisidėjęs prie Arabų pavasario judėjimo, visomis išgalėmis kovojo prieš interneto laisvę apriboti besikėsinusį SOPA įstatymą ir kt.

Už ką jam paspaustume ranką?

Vykstant pasaulinės reikšmėms įvykiams (Egipto revoliucijai, protestams Rusijoje ir kt.) „Twitter“ yra pirmesnis už televiziją, radiją ir netgi interneto naujienų portalus. Informacija ten sklinda milžinišku greičiu ir pateikiama kompaktiškai, nes kiekvienas pranešimas yra apribotas 140 ženklų limito.

Gykiškiausias faktas: niekas, net patys Anonymous nariai nežino, kokie žmonės yra jų grupuotėje ir kiek jų yra. Veikti išvien jiems pakanka idėjos, kompiuterio ir interneto.

Gykiškiausias faktas: nors „Twitter“ yra tobulas laiko švaistymo įrankis, Jackas geriau nei bet kas supranta laiko vertę ir kasdien laikosi griežtos disciplinos: per dieną dirba 16 valandų (aštuonios skiriamos „Twitter“, aštuonios – „Square“). Pirmadienis yra susitikimų diena, antradienis – produktų tobulinimo, trečiadienis – rinkodaros ir komunikacijos ir t.t. Taip ir ne kitaip.

Davidas Karpas

Jis yra trumpų tinklaraščių platformos „Tumblr“ įkūrėjas ir kompanijos vadovas.

Už ką jam paspaustume ranką? Jei „Wordpress“ tapo tinklaraščių kūrimo įrankiu bent šiek tiek prakutusiems vartotojams, „Tumblr“ nusitaikė į tuos, kurie to daryti visiškai nemoka (ar tingi). Kartu su kolegomis Davidas sukūrė itin paprastą tinklaraščių platformą, kuri leidžia net ir visiškai internetinio dizaino žinių bei pojūčio neturinčiam žmogui susikurti estetišką erdvę internete.

Gykiškiausias faktas: prieš pradėdamas kurti „Tumblr“, Davidas dirbo programinės įrangos konsultantu amerikietiškame „Supermamos“ forumo atitikmenyje „UrbanBaby“.

8

Markas Zuckerbergas

Jis yra socialinio tinklo „Facebook“ kūrėjas.

Už ką jam paspaustume ranką? Niekas kitas pasaulio istorijoje nesugebėjo suburti tiek žmonių į vieną bendruomenę, nors ir virtualią. „Facebook“ vartotojų skaičius birželį siekė 955 milijonus ir jis toliau auga. Nepaisant visų šio tinklo minusų, jis visiems laikams pakeitė mūsų suvokimą apie bendravimą ir informacijos sklaidą internete.

Gykiškiausias faktas: jau nuo mažų dienų Markas buvo žinomas kaip programavimo genijus, tačiau kartu buvo ir gabus humanitaras. Stodamas į Harvardą jis jau mokėjo prancūzų, hebrajų, lotynų ir senovės graikų kalbas, o studijų metais pagarsėjo kaip vaikinas, gebantis atmintinai cituoti Homero „Iliadą“.

Jimmy Walesas

Jis yra atviros interneto enciklopedijos „Wikipedia“ sumanytojas ir bendraautoris.

Už ką jam paspaustume ranką? Už tai, kad dabar greitai ir nemokamai galime sužinoti praktiškai bet ką apie šį pasaulį – pradedant antikiniu pupelių dievu Cyamites, baigiant Rūta Meilutyte. Jūsų universiteto dėstytojai vis dar sako, kad „Wikipedia“ informacija nėra patikima, nes šią enciklopediją gali redaguoti bet kas, net ir jūs, tačiau ja kasdien pasitiki patys.

Gykiškiausias faktas: skaitomiausia Jimmy knyga vaikystėje buvo enciklopedija „Britannica“.

10

Reda Krušinskaitė reda@laikas.lt

Karolina Paulonytė redakcija@laikas.lt

Atsiverskite bet kurį interneto puslapį (rekomenduojame www.laikas.lt, žinoma), o dabar panaršykite socialiniuose tinkluose, lėtu žingsniu paėjėkite gatve, įsijunkite radijo imtuvą, televizorių. Ką galite rasti bendro? Informacijos srautą, o jame dar ir šūsnį reklamos, kurią neabejotinai kūrė žmonės, sėdintys prie kompiuterių. Šiame numeryje kalbame apie tuos, kurie kuria ateitį, verslą ar meną spaudinėdami klavišus ir pelę. Žinoma, kad jiems tenka susidurti ir su kitoje barikadų pusėje stovinčiais verslininkais, projektų vadovais bei vadybininkais, juos mes vadiname užsakovais.

Kalbėdamas tiek su vienais, tiek su kitais, nenorom imi šypsotis, nes iš skirtingų lūpų girdi lygiai tas pačias frazes: „Pasitaiko klientų idiotų, kurie kelia neadekvačius reikalavimus, nori mi-

lijono nereikšmingų pakeitimų, kabinėjasi „pastumkite šią raidę 0,5 mm į kairę, o tą žalią spalvą padarykite žalesnę“, – pasakoja vilnietis reklamos dizaineris Aleksandras.

Reklamą dažnai užsakantis didelės įmonės rinkodaros specialistas savęs idiotu nepavadintų: „Paprašius pataisymų arba paaiškinus, kad šis variantas nepriimtinas, neveiksmingas, remiantis atliktais rinkos tyrimais, prasideda tragedija. Kūrybininkai labai jautrūs žmonės“, – ironizuoja nenorėjęs savo vardo minėti vyras.

juntama didelėse agentūrose, kurios linkusios vėluoti, jeigu gauna finansiškai naudingesnį projektą. Jos paprasčiausiai nesilaiko terminų, padaro nuolaidą ir nesijaudina“, – kalbėjo rinkodaros specialistas.

Kūrybininkai apie laiko tempimą turi savo nuomonę, kuri paaiškina, kodėl deadline’ai neretai pasislenka: „Kai klientas neįsivaizduoja idėjos, bet pradeda ją generuoti, tai atsiranda daug nereikalingo darbo, daug pakeitimų, „pažaidimų“ su spalvomis, šriftais, elementų „patampymo“, – kalbėjo kūrybininkas Aleksandras. Jam antrina ir programuotojas (taip pat „jūrų pėstininkas“ bei „gražių moterų mylėtojas“) Marius Sprunkas. „Pikčiausia būna tada, kai klientas nusprendžia jog jam nebereikia kažkokio sistemos func„Reikėjo vakar“ kionalumo, nors jau nemažai Kalbėdami užsakovai į tai buvo įdėta darbo,“ – apie didžiausiu trūkumu neretai užsitęsiančius užsakyįvardijo būtent kūrymus pasakoja IT specialistas. bininkų nesugebėjimą laikytis terminų. „Joks užsakovas nėra „Briefą, pasidarykite toks skūpus, kad nesugerą briefą“! tiktų sumokėti daugiau Tiek užsakovai, tiek kūrybiuž greitį ir kokybę. Kai ninkai sutinka, kad konflikskambinu tartis dėl tertų išvengimo pagrindas yra minų, visada sakau, kad tikslingas ir išsamus pirmireikėjo vakar“, – pasakonis susitarimas, vadinamajo užsakovas įprastai pasis briefas (angl. briefing – liekantis papildomą sasąvoka, apibrėžianti kūvaitę atsargos. „Žinau, kad rybinės užduoties apravėluoja visi ir visada, nėra šymą, išanalizavus kliennė vieno dizainerio, nė vieto poreikius). „Pagrindino kūrybininko, kuris darnis tikslas yra kuo geriau bą atlieka laiku. Tai ypač suprasti klientą ir jo si-

tuaciją. Visų pirma aptariama logotipo anketa. Vėliau – papildomi klausimai. Kartais būtina užduoti net ir nepatogių bei provokuojančių klausimų“, – apie pirmąjį pokalbį su klientu pasakoja nenorėjęs prisistatyti dizaineris. Jam pritaria ir interneto reklamos agentūros „smartAD“ direktorė Reda Markevičiūtė: „Pritaikant turimą patirtį iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos bei informaciją iš atiliktų tyrimų, pasiūlomi veiksmai – planas, kuris aptariamas su klientu ir prieinama prie bendro sutarimo.“ Tiek programuotojas, tiek grafikos dizaineris bei kūrybininkų paslaugų užsakovai visiškai sutinka su šia nuomone.

Kūrybinės užduoties aprašymas svarbus ne tik jos pradžiai, bet ir tolesnei eigai.

Vienos įmonės rinkodaros specialistas pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai briefas išgelbėja nuo projekto nesėkmės ar perdėto laiko tempimo, kūrybininkams pernelyg atsipalaidavus: „Yra tekę skambinti ir klausti, ar briefas buvo skaitytas. Jeigu sulaukiu teigiamo atsakymo, nors rezultatai rodo priešingai, tai prašau briefą man paskaityti garsiai. Tokiose situacijose nesupranti, ar čia tiek daug kūrybos, ar tiek

daug netakto, ar tiek daug chaltūros.“

„Ekspertas“ ir „padavėjas“

Kalbinti pašnekovai sutinka, kad norint išvengti konflikto reikia ne tik susidaryti teisingą projekto aprašymą, bet ir pasirinkti tinkamą kūrybininką. Dizaineris kūrybininkus skirsto į „ekspertus“ ir „padavėjus“. „Vienu atveju klientas vertina dizainerį kaip ekspertą, pavyzdžiui, daktarą. Kitu atveju klientas vertina dizainerį kaip restorano padavėją. Pirmu atveju kliento komentarai ir pastabos yra naudinga informacija – būtina sėkmingo projekto sąlyga. Antruoju atveju klientas tiesiog pateikia nurodymus, o dizaineris juos įvykdo“, – sąvokas paaiškina pašnekovas.

Visi sutinka, kad tam tikrose situacijose, įmonės vadovo žodžiais, „kai reikia greitai, tiksliai ir už protingą kainą“, pasirenkamas „padavėjas“, tačiau užsakovai, nepaisydami didesnių sąnaudų, sudėtingesnio derinimo ir ilgesnio projektui skiriamo laiko, noriai bendrauja ir su „ekspertais“. „Geriau pasikankinti bei numesti dar kelis plaukus nuo savo jau ir taip plinkančios galvos ir vėliau didžiuotis darbu, kurį

užsisakei ir suderinai. Esi atsakingas už projektą, tai kartu ir tavo paties veidas“, – apie kompromisų ieškojimą su gabiais, tačiau dažnai įnoringais kūrybininkais kalba rinkodaros specialistas. Vyras pabrėžia, kad inovatyvūs ir meniški sprendimai yra „toleruojami“, tačiau profesionalas visada privalo ieškoti kompromiso ir įsiklausyti į užsakovo žodžius: „Sutikimas daryti pakeitimus parodo, kiek žmogus subrendęs. Suvokimas ateina bėgant laiku. Dizaineris turi apginti ir paaiškinti, kodėl jo menas reikalingas, priešingu atveju – jis nekuria meno, o tik bando išsišokti.“

„Laikytis savojo išskirtinumo“

Interneto reklamos agentūros „smartAD“ direktorė Reda Markevičiūtė pabrėžia, kad kūrybininkams svarbu išlaikyti savo braižą, kadangi „ilgalaikėje perspektyvoje tai daug tikslingiau“. Žinoma, „padavėjų“ arba rinkodaros specialisto „kepėjais“ įvardytų profesionalų, kuriančių neypatingą, tačiau funkcionalų ir paprastą produktą, taip pat reikia, tačiau Redai Markevičiūtei antrinantis dizaineris teigia: „Ilgalaikėje perspektyvoje „padavėjo“ modelis yra daug mažiau dėkingas tiek klien-

tui, tiek kūrybininkui.“ Užsakovai nėra linkę taip rimtai vertinti išskirtinio kūrybininkų braižo, kadangi jie, visų pirma, rūpinasi pardavimu, o pernelyg sudėtingas ar gilesnio meno pajautimo reikalaujantis dizainas gali būti nepriimtinas paprastam pirkėjui. „Kartais matosi, kad žmogus uždėjo šūdinos spalvos filtrą ir sako, jog čia menas. Negali sau leisti susigadinti reputacijos dėl dizainerio, kuris mano, jog kuria meną. Toks žmogus gali būti neskaitęs nė vieno rinkos, kurioje dirba, tyrimo, turėti lygiai nulį išsilavinimo ir manyti, kad pažįsta visą pasaulį“, – aštrios kritikos susireikšminusiems kūrybininkams negaili rinkodaros specialistas.

Dizaineris turi pagrįsti, kodėl nedarys pakeitimų, kitaip jis nekuria meno, o tik bando išsišokti.

12

„100 proc. ir 100 proc.“ Atrodytų, straipsnyje išsiaiškinome, jog esant dialogui, konstruktyviam pirminiam susitarimui ir profesionaliam bendravimui projekto metu, konfliktas ištirpsta virsdamas diskusija. Pabaigoje kiekvieno specialisto paklausėme, kiek procentų darbo į projektą įdeda kūrybininkas, o kiek – užsakovas. Atsakymai skiriasi, tačiau, jie, matyt, vėl priklauso nuo dialogo, o nuo jo priklauso ne tik kūrybininkų ir užsakovų santykiai...

„Manau, kad sėkmingas projektas susideda iš 100 proc. kliento ir 100 proc. kūrybininko pastangų. Tiesiog pastangos yra skirtingo tipo“, – teigia dizaineris. „Nėra sistemos. Gali būti 90 proc. kūrybininkas ir 10 proc. klientas, bet net jei klientas tiksliai žino, ko nori, nemanau, kad kūrybininko dalis nusileidžia iki mažiau

nei 40–50 proc.“, – svarsto reklamos dizaineris Aleksandras. „Manau, tai labai priklauso nuo konkretaus projekto. Bet sakyčiau 50/50“, – mano direktorė Reda Markevičiūtė. „Priklauso nuo projekto pobūdžio. Jeigu projektas yra verslas, kurio pagrindinė funkcija padėti uždirbti pini-

Dedlainas buvo vakar Tekstas netaisytas Kadangi įrašas bus šiek tiek specifinis, reikia šiokio tokio įvado.

Pasaulyje galioja tokia tvarka: jei nori, kad apie tave žinotų, pirktų tavo produkciją ar už tave balsuotų reikia reklamuotis. Reklamas kuria žmonės. Dažniausiai - dirbantys reklamos agentūrose. Įprastas modelis būtų toks: klientas samdo reklamos agentūrą, kurie sugalvoja idėją jų reklamai. Tada ta agentūra samdo žmones galinčius ir mokančius tą reklamą pagaminti (nufilmuoti, nufotografuoti, nupiešti ir t.t.). Robertas sumodeliavo darbo su statistine lietuviška reklamos agentūra pavyzdį, sudėliotą iš kelių tikrų patirčių ir pasakojimų. Įsivaizduokite, kad tai emeilai.

AGENTŪRA: Sveiki, žinome, kad esate puikus iliustratorius ir mokate puikiai piešti namus. Mums reikia, kad nupieštumėte namą vienai reklamos kampanijai. Atlyginimas - 100 litų. Bet reikia labai greitai. Ar galėtumėte?

ILIUSTRATORIUS: (šiek tiek vėliau) Prikabinu namo paveikslėlį.

ILIUSTRATORIUS: Na, galėjote viską ir anksčiau surašyti, būčiau viską vienu ypu pataisęs… Prikabinu pataisytą.

AGENTŪRA: Dėkui. Labai neblogai.

Padarysime susitikimą ir iki rytojaus atsiųsime savo komentarus.

AGENTŪRA: (po keletos valandų) 1) Stogas turi būti lygesnis. 2) Kaminas turi būti dešinėje pusėje. Kairėj pusėj jis atrodo kvailai. 3) Reikia durų rankenos. 4) Kam lange tas kryžius? Reikalingas namas, o ne bažnyčia… Laukiam pataisyto namo.

ILIUSTRATORIUS: Prikabinu pataisytą.

ILIUSTRATORIUS: Sveiki, mielai nupieščiau Jums namą. Kokio būtent reikia?

AGENTŪRA: Bet kokio, gali būti juodai baltas, kreivom linijom. Klientas nėra reiklus, bet nori pamatyti namą jau rytoj.

ILIUSTRATORIUS: Gerai, šiandien atsiųsiu.

do išvis idiotiškai. Dar iš jo turi rūkti dūmai. 2) Langas turėtų būti mėlynas, nes atsispindi dangus. Padarykim, kad atsispindėtų dangus su debesimis. 3) Pats namas turi būti raudonas, o ne baltas. Baltas namas yra nuobodus ir kvailas.

AGENTŪRA: Nemokykite mūsų kaip dirbti. Mes reklamos sferoje dirbame jau šešis šimtus metų ir mūsų pavadinimas yra tarptautinis. Beje dedlainas buvo vakar, vėluojame… O rezultatas dar toli nuo patenkinamo. Šiandien darome skubų susitikimą ir po pietų atsiųsime naujus komentarus. Būtų gerai, kad per šiandien jau pabaigtume…

ILIUSTRATORIUS: Gerai… Laukiu komentarų.

AGENTŪRA: Dėkui. Štai bendri mūsų kliento, mūsų kūrybos direktoriaus ir visų aštuoniolikos kūrybininkų komentarai: 1) Daug geriau buvo, kai kaminas buvo kairėj pusėj. Dabar atro-

AGENTŪRA: Stogas ILIUSTRATORIUS: Ką „stogas“?

AGENTŪRA: Nereikia jo.

Nuimam stogą.

gų, tai 90 proc. projekto autorystės tenka idėjos sumanytojui, dizaineriai ir programuotojai yra tik įrankiai, skirti tą idėją pateikti naudotojams.

Jeigu projektas yra reprezentacinio pobūdžio, labdaringas, meninis ar kt., 90 proc. projekto autorystės galima priskirti kūrėjams. Žinoma, negalima pamiršti, jog tie 10 proc. autorystės nemažai reiškia – ant kortos visada yra pastaty-

Kartais klientas vertina dizainerį kaip ekspertą, o kartais – kaip restorano padavėją.

ILIUSTRATORIUS: Rimtai?

AGENTŪRA: Jei tiek pat laiko, kiek skiriate klausinėjimams skirtumėte darbui, procesas vyktų gerokai greičiau…

ILIUSTRATORIUS: Ok… Štai namas be stogo. Bet man atrodo, kad Jūsų komentarai darosi nelogiški…

ta reputacija“, – sako programuotojas Marius Sprunkas. „Įvairai. Dalis projektų turi didžiąją mintį, šūkį, o vaizdas tik nupaišomas. Kartais net pats nupieši ir paprašai pagražinti, o tai tėra maketuotojo darbas. Lietuvos rinkoje, jeigu nori greitai, tai kūrybinę idėją sugalvoji pats, o dizaineris, turintis gerą akį ir gerai valdantis pirštus ją

šiandien nieko nekomentuosime, dvi dienas tylėsime, o paskui prieš pat dedlainą atsiųsime komentarus, kad Jums tektų per naktį dirbti.

AGENTŪRA: (po dviejų dienų) Štai mūsų komentarai: Dabar tas langas atrodo labai kvailai ir ne vietoje. Ir tie debesys jame atrodo durnai, neaišku ar ten debesys ar kokie tai balti šūdai. Išimkim debesis, o langą pastatykim į vidurį. Ir tegul jis atkartoja kvadratinę namo formą. Ir pataisykim visas linijas, kad būtų lygios. Jūs gal Parkinsonu sergat, kad negalit lygių linijų nubrėžti? Ryt iš pačio ryto laukiam finalinio varianto.

ILIUSTRATORIUS:….

AGENTŪRA: Tiek mes tiek klientas esam labai nepatenkinti mūsų bendradarbiavimu… Išimkim tas baisias duris.

Ir mūsų kūrybos direktoriui šiandien atrodo, kad namas turi būti geltonas.

ILIUSTRATORIUS: Nemanau, kad mūsų namas išvis bus panašus į namą, bet tiek to… Štai be durų ir geltonas.

Agentūra tyli keturias dienas.

ILIUSTRATORIUS: Nesulaukiau jokių komentarų, tai spėju, kad „namas“ tiko.

AGENTŪRA: Klientas namą patvirtino, bet mums jis nepatinka, todėl mokėsime puse sumos. T.y. 50 litų. Atsiųskite savo rekvizitus.

AGENTŪRA: Iš kliento gavome dar tris dienas užbaigti šiam projektui. Todėl

ILIUSTRATORIUS: Jūs turbūt juokaujat…

tik padaro atraktyvią“, – komentuoja rinkodaros specialistas. „Dažniausiai pagrindinę mintį pasiūlome patys, daug kartų komentuojame, deriname ir deramės, kol gauname mus tenkinantį rezultatą. Kartais leidžiame žmonėms eksperimentuoti, būna visaip“, – pasakoja įmonės direktorius.

AGENTŪRA: Nejuokaujam. Ar panašu, kad mes turėtume humoro jausmą?… Štai prikabiname finalinį namo variantą, kad žinotumėte kaip daryti kitą kartą. Mūsų kūryba jį užbaigė patys su savo MacBook’ais.

ILIUSTRATORIUS: Prašau, niekada gyvenime man daugiau nerašykit.

Pabaiga Robertas supranta, kad reklamos agentūros dažnai būna nelaimingos, nes jas dulkina klientai. Visą šį procesą galima vadinti „šūdų kaskadom“. Klientai drebia ant agentūrų (galvoja, kad gali tą daryti nes pinigus moka), o tos nuo savęs stengiasi kuo daugiau nudrėbti ant gamintojų. Kaip toj pasakoj. „– Gaideli, kodėl tu Vištytei akeles išmušei? – O kodėl man lazdynas kelneles suplėšė?“.

Belieka agentūroms palinkėti geresnių klientų. Ir didesnių kiaušų, kad galėtų atsisakyti dirbti su prastais. Nors gal problema ir ne tame, kas čia žino…

Tadas Vidmantas, roberto.blogas.lt

14

„Facebook“ klaidos – Laimono Zako eksponatai Vieni Laimoną Zaką vadina šiuolaikiniu menininku, kiti – skaitmeniniu grafitininku, dar kiti – „Facebook’o“ ar net viso interneto maištautoju. Pats jis nei smerkia, nei perša kurią nors nuomonę apie virtualiojoje erdvėje vykdomą savo veiklą, pavadintą „Glitchr“. Tik palieka laisvės interpretacijoms...

Prieš pradedant pokalbį būtina paminėti, kad visos straipsnio iliustracijos yra jokiais efektais nepagražinti, nekoreguoti, autentiški screenshotai. Dėl ko ir kaip – žemiau.

Dovilė Raustytė dovile@laikas.lt

Kokia buvo pradžia visų, pavadinsiu, išdaigų, kurios galiausiai tapo ir už Lietuvos ribų gan

plačiai žinomu projektu „Glitchr“?

turi klaidingą informaciją, kas yra tas „Glitchr“?

Vieną dieną tiesiog pastebėjau neįprastai atrodantį tekstą „Facebook“, pradėjau domėtis, eksperimentuoti ir rezultatus skelbti „Glitchr“ puslapyje.

Tai projektas, kuriame eksperimentuoju su unikodo („Vikipedija“ tai aiškina kaip standartą, apibrėžiantį beveik visų kalbų abėcėlių bei papildomų simbolių kodavimą kompiuteriuose – aut. past.) ir „Facebook“ infrastruktūros klaidomis bei trū-

Papasakok skaitytojams, kurie nieko negirdėjo arba

kumais. Juos pateikiu kaip eksponatus.

Ar kurdamas gličus galvoji apie jų meninį vaizdą?

Ar svarbus tik pats atliktas veiksmas?

Svarbus ir meninis vaizdas.

Tam turiu slaptą puslapį, kur viską išbandau dar prieš keldamas į „Glitchr“.

Tarp „Glitchr“ gerbėjų yra net mygtuko „Like“ kūrėjas ir vystytojas.

Ar „Glitchr“ duoda tau piniginį pelną?

Kol kas ne.

Apskritai „Glitchr“ susijęs su neigiamu požiūriu į „Facebook“ arba apskritai į socialinių tinklų užkratą?

Kurdamas „Glitchr“ tikrai

nemąsčiau apie tai. Darau tai daugiau iš smalsumo, nei iš noro sugriauti socialinius tinklus.

Sirgai, sergi „Facebook“ liga – komentuoji savo nuotaikas, keli pusryčių nuotraukas, kvieti draugauti „draugų draugų draugus“, o jų įkeltoms nuotraukoms prireikia kelių sekundžių sulaukti tavo komentaro...

16

Nemanau, jog sergu „Facebook“ liga. Dažniausiai jį naudoju kaip elektroninio pašto dėžutę, kartais iš savo neišmaniojo telefono įkeliu nuotraukų, tačiau tikrai neskelbiu, kai valgau pusryčius ar sėdžiu tualete.

Kiek teko girdėti, iš pradžių „Facebook“ darbuotojams „Glitchr“ nelabai patiko, jie netgi buvo pašalinę jo profilį iš tinklo. Tiesa?

Dar pačioje „Glitchr“ gyvavimo pradžioje (2011 m. vasarą) pastebėjau, kad projekto „Facebook“ profilyje tarp gerbėjų yra ne vienas šio socialinio tinklo darbuotojas. Galiausiai tų pačių metų gruodį, matyt, įsiutinau kurį nors iš jų ir „Glitchr“ tiesiog dingo iš „Facebook“ be jokio įspėjimo. Atsidaręs kelių dienų senumo viešai prieinamą „Google“ kopiją, netikėtai joje radau ir gerbėjų sąrašą. Jame susiradau keturis „Facebook“ programuotojus ir susisiekiau su kiekvienu asmeniškai. Kiek nustebau, gavęs atsakymus iš visų. Visi teigė mėgstantys

„Glitchr“ veiklą ir nematantys joje nieko neleistino. Jau kitą dieną puslapis buvo atkurtas, tik su pakeistu vardu (iki tol ir vardas buvo užgličintas). Pasak vieno iš programuotojų, būtent dėl vardo puslapis ir buvo uždarytas. „Facebook“ kūrėjai siūlė tau dirbti išvien? Ar tai tik gandas?

Ne, išties gavau pasiūlymą iš „Facebook“ ieškoti jų saugumo spragų (už kiekvieną surastą spragą būtų išmokama premija), tačiau mano atskleidžiamos spragos nedaro žalos saugumui, nebent tik bendram vaizdui.

Dar pakamantinėsiu, tikėjaisi tokio projekto populiarumo?

Tikrai nesitikėjau tokios reakcijos ir populiarumo. Tarp „Glitchr“ gerbėjų yra net mygtuko „Like“ kūrėjas ir vystytojas.

Galima tave vadinti hakeriu? Turbūt daugeliui iš-

„Facebook“ spragos nuolat taisomos ir dauguma „Glitchr“ darbų dėl to pasikeičia arba tiesiog išnyksta. Todėl nuolat darau „screenshotus“ ir vaizdo įrašus.

kils klausimas, kur viso to išmokai – studijos, daugybė valandų prie kompiuterio, sekimas kokiu nors autoritetingu asmeniu, kita?

Nelaikau savęs hakeriu.

Niekur nesimokiau programuoti, tačiau beveik į visus klausimus ar neaiškumus atsako „Google“. O tai, ką darau su „Glitchr“, – labai specifinė sritis, kurioje esu pasikaustęs.

Esi pavojingas? Susilauki grasinimų, kritikos dėl gličų? Internete juk netrūksta piktų žmonių...

Nesu pavojingas. Ko gero, yra daugiau nesuprantančių žmonių nei nepatenkintų.

Markas Zuckerbergas susikrovė ne vieną milijoną. Gal ir tu turi internetinio verslo planą, padėsiantį susikrauti krūvas pinigų?

Kartais pasvajoju, bet rimčiau dar nieko nemąsčiau.

18 Vintažo mylėtojai žino, ką reiškia valandų valandos, praleistos blusturgiuose ar padėvėtų drabužių, sendaikčių parduotuvėse.

Tačiau šioms paieškoms ne visada reikia palikti namus, dabar internete įsigyti vienetinius senelio laikų marškinėlius yra taip pat paprasta, kaip atimti iš vaiko čiupačiupsą, – tereikia užsukti į vieną iš daugelio vintažinių prekių parduotuvių internete.

Prekyba vinta internetu. Ar

redakcija@laikas.lt

Pakalbinome sendaikčių prekeivius internetu iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir netgi Australijos. Paklausėme, ar įmanoma užsidirbti iš vintažo virtualioje erdvėje...

Lietuvos internetinio vintažinių prekių butiko „OffOn“ atstovai Simona ir Paulius sakosi esą nepataisomi svajotojai ir, sukaupę gana didelį žinių bagažą apie drabužių industriją, sugalvojo įgyvendinti savo svajones interneto tyruose. Parduotuvėlė – tai itin daug įdirbio ir marių laiko pareikalavęs judviejų darbo rezultatas, o tiems, kurie galvoja, kad internetinė prekyba yra svajonių darbas, leidžiantis dirbti ir drybsant spalvotame Bahamų paplūdimio hamake, duetas griauna iliuzi-

Šiuolaikinės internetinio verslumo tendencijos rodo, kad ir toks brangus hobis gali netrukus pradėti nešti pelną. Britų „Stellar Boutique“ – taip pat tik internete egzistuojantis verslas, ir pati-sauviršininkė Stella tikina, kad nors ir teko kelerius metus kantriai laukti, iš savo inter-

žiniais daiktais tai pelninga?

Nuotraukos: „Stellar Boutique“, „Vintage Deli“, „OffOn“

Martina Danėlaitė

jas: „Neminint to, kad drabužių gauti yra sunkiausia darbo dalis, laisvo savaitgalio neturėjome nuo neatmenamų laikų. Ir mes dar tik pradėjome. Kad pasiektume tai, ko norime, laukia milžiniškas darbas.“ Žinoma, turint internetinę parduotuvę nereikia vargintis tokiomis smulkmenomis, kaip šildymas ir nuoma, bet Lietuvoje iš tokios „avantiūros“ Simonai ir Pauliui išgyventi dar ganėtinai sunku dėl įvairių priežasčių. Tačiau jie tiki, kad internetinė prekyba Lietuvoje po truputį įsibėgės ir žmonės pradės jais pasitikėti užuot norėję žūtbūt pasimatuoti bei paliesti drabužius prieš juos pirkdami (nors „OffOn“ tokią galimybę suteikia): „Tam tikra prasme dar ir dabar laukiame, kol reikalai pajudės iš vietos ir žmonės pradės atskirti mūsų prekės ženklą, bet „OffOn“ yra vienareikšmiškai prasmingiau, nei sėdėti biure ir laukti, kada ateis darbo dienos pabaiga, o iš ryto vėl daryti tą patį.“

20 netinės parduotuvės galinti sumokėti visas savo sąskaitas: „Tai tikrai ne pomėgis, o pagrindinis pajamų šaltinis. Nesiryžčiau atidaryti paprastos parduotuvės, nes manau, kad tai jau atgyvena. Beje, prekyba internete sparčiai auga visame pasaulyje ir tiesiog dievinu siųsti savo vienetinius, kruopščiai atrinktus drabužius po visą pasaulį.“ Tiesa, sėkmė nenukrito iš dangaus – Stellos 10 metų patirtis mados industrijoje, didžiulis ryžtas ir „gera akis“ nepamaišė. Drabužių iš jos butiko yra įsigijusi netgi Kate Moss ir Stella McCartney, tad dabar ji gali leisti sau šiek tiek atsipalaiduoti, užsikelti kojas ant stalo savo namuose Ispanijos kaime ir pasidžiaugti, kad sugebėjo pakinkyti interneto vėjus: „Atrodytų, kad kai turi savo verslą, viskas rožėmis klota, bet tai netiesa. Dirbu daug ir ilgai, tačiau randu laiko savo partneriui, katinams, šunims, vištoms, ožkoms, avims ir netgi vintažinių prekių paieškoms Ma-

roke. Gyvenimas per trumpas, kad praleisčiau kiekvieną jo minutę dirbdama prie kompiuterio.“ Net 30-ies nesulaukusi britė Katy taip pat ne visą dieną praleidžia dirbdama savo internetiniame butike „Vintage Deli“, nes jau gali sau leisti įdarbinti porą žmonių, o jos atrastus drabužius kasdien ir ant Kanų raudonojo kilimo dėvi įžymūs žmonės.

Jusdama didžiulę meilę vintažiniams drabužiams, Katy pati „užaugino“ savo parduotuvėlę internete ir prisiekia, kad niekada neužsisakytų didmeninės padėvėtų drabužių siuntos iš Amerikos: „Kiekvienas drabužis yra mano rastas, pačiupinėtas ir apžiūrėtas prieš perkant. Būtent dėl to mūsų kainos yra šiek tiek didesnės nei kitur, bet gali būti, kad teks jas mažinti, nes neseniai girdėjau pranešimą apie artėjančią antrą recesijos bangą ir ne juokais dėl to susirūpinau.“ Katy spėja, kad mažoms vinta-

Internetinė prekyba nėra svajonių darbas, leidžiantis dirbti drybsant paplūdimio hamake.

žinėms parduotuvėlėms kuo toliau, tuo bus sunkiau, nes žmonės dažniau renkasi pigesnius vintažo stiliaus masinės gamybos apdarus. Bet net ir neseniai tapusi mama ji neskuba apleisti „Vintage Deli“. „Tikrai ilgai užtrunka kiekvieną dieną atnaujinti tinklalapį, bet lietingi Anglijos orai turbūt mane paverčia dar labiau užsispyrusia vintažo mylėtoja – velniop guminius batus.“ Kita vertus, kai kurie nenori izoliuoti savęs asmeni-

nėje svetainėje, todėl daug vintažo mylėtojų susirenka ir bendruose tinklalapiuose (tokiuose kaip „Etsy“) pasižvalgyti, parduoti, nusipirkti įdomių rankdarbių bei senų apdarų. Tokie internetiniai „prekybos centrai“ reikalauja mažiau darbo ir priežiūros, nors nuo kiekvieno pardavimo šis bei tas nukapsi ir pačiam „Etsy“.

Kim iš Australijos savo „Etsy“ krautuvėlę „Never-Never Traders“ atidarė šiais metais ir mano, kad vintažinių daiktų prekyba internetu yra puikus būdas naujam gyvenimui prikelti puošniausias praėjusių dekadų sukneles, minkščiausias prancūziškas palaidines ir keisčiausius buities rakandus. „Nė vieno verslo neišskirčiau kaip žavingo. Kiekvienoje srityje laukia daug sunkaus darbo ir tik keletas laimingų akimirkų. Tačiau kai turi interneto parduotuvę, bent jau gali pats pasirinkti darbo valandas, o jos kartas būna la-

bai labai ilgos.“ Nors kartais protas atbunka ir rankos nutirpsta nuo besaikių paieškų vokiškuose, prancūziškuose bei vengriškuose drabužių turguose, Kim interneto parduotuvėlė labai brangi jos širdžiai: „Neplanuoju jokios masinės gamybos, kaip kad dariau kadaise, kai turėjau savo juvelyrikos verslą. Noriu, kad ši veikla išliktų asmeniška, graži ir įdomi.“ Dar viena prekeivė „Etsy“ platybėse – Marta iš Rygos, kuri prekiauja vintažiniais drabužiais, gintariniais bei karoliukų papuošalais ir taip pajėgia išlaikyti tris savo padaužas. Jos inventoriaus radybos neapsieina be reidų į močiučių spintas bei ropštimosi ant apokaliptinių drabužių kalnų dideliuose sandėliuose. Žinoma, ne visada Marta randa dėmesio vertų apdarų ir ne kiekvieną dieną jos parduotuvėlė krauna turtus, bet Marta net ir sunkumo akimirką neabejoja, kad jeigu ir toliau taip sunkiai dirbs bei ieškos būdų, kaip pritraukti naujų klientų, – sulauks ir savo mažos pergalės. Moteris yra turėjusi ir parduotuvėlę Rygos centre.

Lygina ją su kūdikiu, reikalaujančiu nežmoniškai daug laiko, energijos bei rūpesčio.

Be to, turistai labiau pirkdavo karoliukus ir vintažinius drabužius negu vietiniai, todėl Marta nusprendė kraustytis į internetą, kur neegzistuoja valstybių sienos ar nežmoniškos prestižinės vietos nuomos kainos. O tiems, kuriems galbūt kirba mintis atidaryti ir savo interntinį butiką, Marta pataria: „Nelauk, jeigu tau patinka vintažas ir žinai, kad širdis pradeda greičiau plakti, kai užsuki į padėvėtų drabužių parduotuvę ir pamatai šūsnį senienų. Mane tiesiog žavi pats faktas, kad kiekvienas vintažinis drabužis yra vienetinis, turi ilgą istoriją ir kad po daugelio metų tu jį surandi, apsivelki ir... jis tau idealiai tinka!“

22

Akiniai, nutrintas išmanusis rankoje, kurį įsigijo tuomet, kai Lietuvoje turėti tokį telefoną dar buvo nepadoru, makintošas kuprinėje – Linas Valiukas atrodo kaip tipinis aitišnikas, tik mūvi raudonas kelnes. Tačiau lai išvaizda neapgauna: priešingai nei tipinis aitišnikas, Linas domisi tuo, kas vyksta offline, žino Obamą ir netgi Merkel, ir gerbia merginas, vadindamas jas damomis.

Karolis Vyšniauskas karolis@laikas.lt

Nuo 14-os programuojančio, 15-os pirmąjį atlygį už šį darbą gavusio vaikino portfolio – Vilniaus viešojo transporto tvarkaraščių svetainė, mobiliosios aplikacijos interneto portalams ir žodynams, „įvairūs tinklalapiai Šaraškino kontoroms“ ir tai tik pradžia. Šiuo metu Linas laukia galutinio atsakymo dėl darbo vietos „Wikimedia Foundation“ – organizacijoje, kuriančioje didžiausią pasaulyje interneto enciklopediją „Wikipedia“. Su San Fran-

ciske (JAV) įsikūrusiais potencialiais darbdaviais jis jau paplepėjo „Skype“ ir atliko bandomąją užduotį. Tiesa, pats Linas dėl šio fakto nėra toks entuziastingas kaip jį supantys aplinkiniai: „Šansas, kad „Wikipedia“ galiausiai mane pakvies yra 1/10000. Čia tarsi nuvaryčiau prie Neries su meškere ir sakyčiau: „Gaudau ryklį“. Tokia pati sėkmės galimybė.“ Kad per daug laiko nepraleistų gryname ore, Linas programuoja Didžiojo lietu-

vių kalbos žodyno skaitmeninę versiją („Kuriu žodyno programą kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams. Ji veiks visose operacinėse sistemose – „Windows“, „Mac OS X“ ir „Linux“. Tai gal netgi bus pirmoji lietuviška komercinė programa, suderinta su „Linux“ sistema“, – sako jis) ir antrus metus iš eilės dalyvauja tarptautinėje „Google Summer of Code“ programoje.

Linas „Laikui“ nufotografavo savo darbo stalą ir papasakojo apie progra-

Dabar tėvai pernelyg nesiskundžia sūnumi programuotoju.

Arba džiaugiasi, arba pasidavė.

Reikės paklausti.

muotojo darbo kasdienybę.

Prielaida, kad programuotojas prie kompiuterio praleidžia visą laiką, kai nemiega beveik pasitvirtino. Laimei, Linas dar randa minutę kitą išeiti į miestą ir suplauti buto draugių indus.

Linai, kaip atrodo tipinė tavo darbo diena?

Dušas, cigariukas, kava, bananas, feisbukas. Tuomet atsidarau „TODO.txt“ ir pradedu jį pamažu braukyti.

Rašau, rašau, užstringu kur nors. Tada plaunu indus (kambariokės pasirūpina, kad jų visada būtų) ir galvoju kokias penkiolika minučių.

Jeigu geras oras, einu sėdėti su kompu į kokią kavinę.

Bibliotekos ir skaityklos irgi visai nieko.

Kiek laiko per dieną praleidi prie kompiuterio?

Oi, turbūt visą laiką, kurį nemiegu ir nesiblaškau po miestą. Bet man nei gėda, nei ką.

„Kompiuterastai pasaulio toli gražu nevaldo, nors algos ir neblogos.

Pasaulį valdo Merkel su Obama. Man ramiau, kol taip yra.“

24 Kaip išmokai programuoti? Kodėl apskritai to ėmeisi? Juk galėjai žaisti „Doom’ą“ kaip visi kiemo vaikai ir nesukti galvos.

Mažas būdamas labai norėjau kompo. Tėvams gana teisingai atrodė, kad sūnus su kompu gali truputį nuvažiuoti nuo bėgių (neruoš namų darbų, nebeskaitys knygų, atsikalbinės ir panašiai), tai jie nelabai skubėjo man tą kompą pirkti.

Lino darbo vieta

Galų gale pavyko. Šeimos konglomerato (teta plius tėvai plius aš) pastangomis radome tokio gamintojo „Olivetti“ kompiuterį. Prastas buvo, visi klasiokai turėjo geresnius, bet tai vėliau išėjo tik į gera, nes žaidimai jame neveikė, tad teko pramogauti su „Turbo Paskaliu“.

Kažkur radau programos, kuri piešė Hilberto kreivę, tekstą. Čia toks fraktalas („Vikipedija“ rašo, kad „fraktalas yra sudėtinis geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra panašūs ar identiški visumai arba kitiems fragmentams“ – K. V.). Tą programą šiaip ne taip per kelias dienas nurašiau į kompiuterį, kažkaip paleidau, ir kompiuteris nupiešė man tą fraktalą. Tada sužinojau, koks puikus jausmas, kai elektroninė mašina daro tai, ko tu užsinori.

Taigi, nebeturėjau kito pasirinkimo ir iki šiol gaudau tą „kaifą“.

Ar tėvai vaikystėje sakydavo, kad per daug sėdi prie kompiuterio?

Sakydavo, bet Justiniškės niekada nebuvo kultūros židinys, tad nelabai buvo kuo užsiimti.

Aš ir pats pagalvodavau, kad gal reikėtų būti labiau pasaulietiniam, todėl eidavau į diskotekas, kviesdavau damas į pasimatymus, bet galiausiai vis tiek grįždavau prie kompiuterasto ištakų.

Persikai.

Pirkti be nuolaidos

Melionas.

Gali būti prarūgęs

Pernelyg dažnai programuotojai bernai būna išvešėję giluminiai seksistai. Tai yra labai neteisinga, žema, šlykštu ir šitaip neturėtų būti.

Dabar tėvai pernelyg nesiskundžia sūnumi programuotoju. Arba džiaugiasi, arba pasidavė. Reikės paklausti.

„Kažkoks ale maistas“

Senas makintošas. „Palūžęs truputį, bet puikiai veikia, į kuprinę telpa, nukritęs ant žemės nesiskundžia, kažkada net gražiai atrodė“

Programuotojas – koks tai žmogus?

Kristupas Sabolius iš „Pravdos“ buvo genialiai pagavęs „aitišniko (visagalio tinklininko)“ personažą. Yra internete tekstas. Aš geriau nepavarysiu.

Galiu tik truputį pridėti nuo savęs ir užstumti ant kolegų, kad pernelyg dažnai programuotojai bernai būna išvešėję giluminiai seksistai. Įsitikinti nesunku – atsidarykite pirmą pasitaikiusį forumą ir suraskite merginos užduotą „o kaip padaryti tai?“ klausimą. Tai yra labai neteisinga, žema, šlykštu ir šitaip neturėtų būti.

Būna, pasitaiko ir normalių žmonių tarp jų, bet nedaug (mirkteli).

Antrą vasarą iš eilės paskiri „Google Summer of Code“ programai. Papasakok plačiau, visgi „Google“. „Google Summer of Code“ yra vasaros programa, kurios metu visų pakopų studentai gali už „Google“ mokamą stipendiją kurti atvirojo kodo programas. Šitaip jie daug ko išmoksta, gauna galimybę pabendrauti su industrijos lyderiais, sužino, kokiu būdu keli šimtai programuotojų nuotoliniu būdu sugeba sukurti kokį nors ten „Firefox“ arba VLC, dar ir pinigų gauna ( jeigu labai

visą internetinę žiniasklaidą ir tinklaraščius (tekstus) anglų kalba, tuomet juos išskirsto po sakinį, tada dar po žodį, viską sumeta į vieną vietą ir atiduoda doktorantams.

Doktorantai iš visų šių duomenų gali išsiaiškinti, pavyzdžiui, iš kur (iš profesionaliosios žiniasklaidos ar iš tinklaraščių) atsirado viena ar kita naujiena, kaip ji plėtėsi, kas pirmas apie ką parašė, kokius tendencingus žodžius vieniems arba kitiems dalykams aprašyti naudoja įvairios žiniasklaidos priemonės, apie kurias užsienio valstybes žiniasklaida rašo daugiausia ir taip toliau, ir panašiai.

Žiebtuvėlis iš Ženevos. Pavogtas iš studijų draugės

Cigaretės. „Nerekomenduoju niekam rūkyt ever“

nenugrybauja). CV irgi gerai atrodo.

Tik kažkodėl kasmet lietuvių tame „GSoC“ būna vos du ar trys, nors vien MIF’e (Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete – K. V.) studentų viename programų sistemų kurse yra apie 120. Yra tarp jų tokių, kurie vasarą lošia badmintoną arba tranzuoja į Transilvaniją – su šiais viskas gerai, bet pasitaiko visus karščius „prageiminančių“ vietoje to, kad ką nors krūto padarytų. Šitų aš nesuprantu. Kolegos, prie darbo!

Aną vasarą gaminau tokį neblogą projektą: kai kom-

Servetelės, dantų pasta, kambariokės kompo tašė: „Kažkodėl“

piuterastas kuria programą, jis ( ji) labai mėgsta, kai programa suveikia keliose populiariose operacinėse sistemose tuo pačiu metu, pavyzdžiui, „Windows“, „Mac OS X“ ir „Linux“. Šiam tikslui yra skirta tam tikra programinė įranga, kuri leidžia pasiekti tą „parašiau vieną kartą, paleidau visur“ tikslą.

Taigi, aš vienam iš tokių projektų pavadinimu „wxWidgets“ kūriau galimybę, kad vieną ir tą pačią programą kompiuterastas galėtų paleisti kartu ir per „iPhone“ (su nedideliais pakeitimais). Šiais metais dar painiau.

Vienas iš universitetų turi tokį hobį: siunčiasi beveik

Šitam universiteto „hobiui“ atlikti aš kuriu programinę įrangą, galinčią veikti ne tik su anglų, bet ir su kitomis kalbomis. Visai įdomu – sužinojau daug nereikalingų dalykų apie statistiką ir kalbas apskritai, pavyzdžiui, kad kinai tarp žodžių nededa tarpų, o hebrajų kalboje žodžiai rašomi iš dešinės į kairę.

Ar jauti, kad dabar būtent kompiuterastai, pradedant Zuckerbergu, baigiant tavimi valdo pasaulį, nors kažkada jie tebuvo moksliukai, į kuriuos nežiūrėdavo damos?

Kompiuterastai pasaulio toli gražu nevaldo, nors algos ir neblogos. Pasaulį valdo Merkel su Obama. Man ramiau, kol taip yra.

Absoliuti dauguma IT žmonių nepriima strateginių sprendimų, o sėdi prie kompo ir brauko „TODO.txt“, taigi neatlieka jokio valdymo klasikine prasme ir neturi jau tiek daug tos įtakos. Merginas prie tokių traukia nebent trys basei-

nai viloje ir „SL 600“ garaže arba faktas apie paskaitinėtą Hesse (atsižvelgiant į damos skonį).

O Zuckerbergas jau seniai nebe kompiuterastas, bet nenuostabu, nes Harvardo absolventai tinkami viskam ir greitai keičia kontekstus.

Profesijos svarba ir reikšmingumas yra laikini. Va, pavyzdžiui, 2007 m. labai hot buvo būti statybininku.

Gal jie pasaulio ir nevaldė, bet čiliakus ir cancanus tai tikrai. Kažkada Kalifornijoje gerai sekėsi aukso ieškotojams. Kol auksas baigėsi.

Visada vieni dalykai atsiranda, kiti dingsta, ir nereikia čia labai susireikšminti.

26 Pačia plačiausiąja prasme stimpankas yra „retrofuturistinė“ mokslinės bei maginės fantastikos atmaina, kurios išskirtiniai bruožai – anachronistinės technologijos ir nežabotos fantazijos pagimdyti išradimai.

Aleksandras Rimdžius

Fotografas Visvaldas Morkevičius. Modelis iš D. Bendiko ir B. Staškausko kolekcijos „Infiltruoti“

aleksandras.rimdzius@gmail.com

„Stimpankas – tai mokslinė fantastika mokslininkams“ – štai Jums iš pažiūros painus apibrėžimas, kurį savo veiklai apibūdinti vartoja labai rimtai savo misijai atsidavęs stimpanko mokslininkas, dizaineris, kuratorius ir knygų apie stimpanką sudarytojas Joey Marsocci, dar žinomas Dr. Grymm Laboratories vardu. Ponas J. Marsocci tikrai turi kuo didžiuotis.

Pavyzdžiui, įkvėptas legendinio Mary Shelley gotikinio romano „Frankenšteinas“ motyvų jis sukūrė groteskišką mums visiems iki skausmo pažįstamo „iPod“ grotuvo modifikaciją su veikiančiu valdymo skydeliu ir garsiakalbiu. Savo darbe šis „pamišęs“ mokslininkas panaudojo pačias įvairiausias medžiagas: seną rašomąją mašinėlę, taip pat žalvario, plieno, odos bei kvarco kristalų elementus. Rezultatas gali šokiruoti prie sterilios estetikos įpratusius „iPod“ apologetus – vietoj klaviatūros į naudotoją vėpso milžiniška akis ir ekraną simuliuojantis „kristalas“, o įprastą garsiakalbį pakeičia ragas. Nuostabiausia, kad pats „Steampunk victrola“ grotuvo veikimas liko nepakitęs, pavyzdžiui, be jokių problemų galima valdyti dainų sąrašą.

Stimpankas kine, literatūroje, muzikoje...

Nors pats terminas, pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais, mini savo trisdešimtmetį, stimpanko idėjų gijos

nusitęsia iki pat XIX a. antrosios pusės. Ir tai ne tik tokių fantastų, kaip Herbert George Welles ar Jules Verne, arba siaubo romanų rašytojų Edgar Allan Poe ir tos pačios Mary Shelley įtakos spinduliuose tarpstantis reiškinys – ne mažiau už plunksnos virtuozus stimpanką paveikė ir tokie žmonės, kaip genialusis išradėjas bei inžinierius Nikola Tesla.

Stimpanką šiandien palaiko galbūt ir ne pats didžiausias, tačiau tikrai nemažas entuziastų būrys. Teminiai vakarėliai, festivaliai, mugės, koncertai, maskaradai, arbatos vakarėliai ir meno parodos – tai anaiptol ne

Mūsų šalyje stimpankas vis dar tūno užrakintas, laukia progos su trenksmu išlįsti į dienos šviesą.

viskas. Ši subkultūra pamažu smelkiasi į kolektyvinę vaizduotę, po stimpanko vėliava išsitenka tokie filmai, kaip „Ekstraordinarių džentelmenų lyga“, „Van Helsingas“, „Laukiniai laukiniai vakarai“ ar „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“, melomanams puikiai žinoma „steampunk“ muzikos žanro vėliavnešiais vadinama grupė iš Sietlo (JAV) „Abney Park“, kuri vos prieš gerą mėnesį pasauliui pristatė naujausią savo albumą „Ancient Worlds“.

Na, o jei tik Žemės nepražudys gruodį link mūsų planetos neva grėsmingai priartėsiantis Nibiru, kitąmet

šia subkultūra besidomintieji galės leistis į savaitės trukmės pirmąjį stimpanko kruizą maršrutu Naujasis Orleanas–Karibai.

Stimpankas Lietuvoje

Na, o kaip su mūsų šalimi, mūsų kūrėjų santykiu su specifiška stimpanko estetika, ar turime potencialo kuo nors apstulbinti stimpanko pasaulį? Tai mums padės atskleisti du kūrybingi ir kompetentingi pašnekovai: teorinę dalį patikėjome baigiamąjį darbą apie stimpanko juvelyriką rašiusiam kalviui Pauliui Navickui, o apie visą kūrybinę virtuvę savo patirtimi sutiko pasidalyti pirmosios stimpanko kolekcijos vienas bendraautorių Dainius Bendikas.

Kalviui P. Navickui stimpankas perduotas su genais

P. Navickas savo vykdytų tyrinėjimų sritį apibrėžia taip: „Mažo mastelio meno objektai, kuriuose akcentuojama mechanika arba meno ir mechanikos simbiozė. Dažniausiai tai – akiniai, laikrodžiai, USB raktai, kaukės, skulptūros, skaičiuotuvai ir t. t.

Stimpanko juvelyrikoje gali būti naudojamos pačios įvairiausios medžiagos: žalvaris, bronza, ketaus liejiniai, varis, ready made medžiagos: krumpliaračiai, įvairios mechaninės dalys, sendaikčiai, gyvūnų kaulai.“ Paulius turi susikūręs savitą stimpanko apibrėžimą: „Stimpanko stilius yra XIX– XX a. mechanikos „revoliucijos“ padarinys. Manau, kad mechanikos perversmai įaugo į žmonių pasąmonę ir persidavė jų vaikams su genais. Tada šie, patys to nesuvokdami, pradėjo kurti stimpanko objektus ar bent jau žavėtis mechaninėmis funkcijomis. Aš pats pirmiausia sukūriau darbą, priklausantį stimpankui, o tik paskui iš draugų sužinojau, kad yra toks atskiras stilius.“

28 Kaip teigia pašnekovas, Lietuvos vieta stimpanko kontekste gana prieštaringa.

Iš vienos pusės, vargu ar rasi kokį kalvį, kuris nežinotų apie stimpanką ir nesižavėtų šiuo stiliumi, iš kitos pusės – atrodo, kad mūsų šalyje jis vis dar tūno užrakintas, laukia progos su trenksmu išlįsti į dienos šviesą.

Pirmieji akmenėlį į baigiantį nusistovėti vandenį

prieš ketverius metus sviedė du jauni dizaineriai Benas Staškauskas ir Dainius Bendikas. Šio kūrybinio dueto kolekcija „Infiltruoti“ sulaukė dėmesio ne tik iš meno aplinkos žmonių, bet ir iš žiniasklaidos. Pauliaus nuomonė apie šį įvykį vienareikšmė: „Pribloškianti, mistiška, labai daug jėgos turinti kolekcija. Labiausiai sužavėjo keliamos emocijos, kurių nebuvo galima iki galo suprasti, nes jos nebuvo įprastos – nebuvo neigiamos, bet ir nebuvo teigiamos – jos buvo keistos, nepažįstamos, dėl to žadino smalsumą. Gaila tik menko meninio supratimo tų žmonių, kurie visų kolekcijos keliamų emocijų nesugebėjo pajusti – jiems tai buvo per daug neįprasta, ne tai, ką jie pratę matyti. Bet visgi džiaugiuosi, kad išpru-

susių žmonių Lietuvoje yra.“

Dizainerio D. Bendiko stimpankiška mada

Vienas iš šio mažyčio, bet paveikaus proveržio „kaltininkų“ Dainius Bendikas tarsi pakartoja P. Navicko mintį, kad dauguma pradeda kurti stimpankui priskirtinus darbus nieko anksčiau apie jį net negirdėję: „Dar kolekcijai gulant ant popieriaus 2008 metų vasarą Sereikiš-

kių parke, iš pirmų eskizų nebuvo aišku, kokio rezultato siekiu, ieškojau savos estetinės išraiškos. Stimpanko subkultūra tuomet man buvo visiškai negirdėtas dalykas. Su Benu kruopščiai sudėliojome kolekcijos stilistinių detalių, objektų kompozicijas, aptarėme medžiagų ir techninio realizavimo galimybes. Kartu pamažu dėliojosi kolekcijos idėja, kolekcijos istorija, jos laikas ir erdvė. Rezultatas – apie žmogaus išlikimą bei prisitaikymą pasakojanti istorija.

Kaip žinia, stimpanko judėjimui svarbus technologinis perversmas XIX amžiuje, o mes turėjome mintį, jog didžiąja dalimi kolekcijos personažai grįžta prie asketiškesnio gyvenimo būdo kartu neignoruodami praeities kul-

Stimpankas –

Fotografas Visvaldas Morkevičius. Modelis iš D. Bendiko ir B. Staškausko kolekcijos „Infiltruoti“

Fotografas Gedmantas Kropis

tai tarsi technologinių stebuklų kupinas žaidimų kambarys suaugusiesiems, kuriuos riboja nebent auksinė stimpanko taisyklė: estetikos atžvilgiu išsitekti sąlygiškose karalienės Viktorijos valdymo metų ribose ir nepamiršti semtis įkvėpimo iš to meto literatūros šedevrų lobynų. Galima sakyti, kad tai ta pati gotų subkultūra, tik vietoj juodos čia dominuoja ruda spalva.

tūros. Tad estetika šiek kiek susiliečia tokiame kontekste. Pats stimpanko stilius drabužiuose, išskyrus estetinius elementus, mažai pakitęs nuo Viktorijos laikų kostiumų, todėl visas projektas „Infiltruoti“ buvo puiki patirtis palyginti ir suvokti rezultatą stimpanko stiliaus kontekste.“ Beno ir Dainiaus kolekcija sulaukė ne vien pagyrų ir susižavėjimo šūksnių, bet ir kritikos – pavyzdžiui, neįsigilinusiems į darbo problematiką užkliuvo kolekcijoje dominavusios natūralios spalvos. „Abejojau, ar dėl tokios išraiškos būsime suprasti“, – neslepia Dainius, tačiau džiaugiasi visą kūrybinį procesą jaunuosius dizainerius palaikiusiais kolegomis ir kūrybiškų žmonių bendruomene.

Nebūtina turėti istorijos mokslų daktaro laipsnio, kad žinotum, jog tuo metu, kai anglosaksiškame pasaulyje karaliavo daugybę įstabių pokyčių bene į visas gyvenimo sferas atnešusi Viktorijos era, mes, lietuviai, nešėme carinės Rusijos jungą. Turint omeny tolesnę mūsų šalies istoriją ir kolekcijoje „ Infiltruoti“ stebint tam tikrus militaristinius bei apokaliptinius motyvus, iškyla klausimas – galbūt taip ir atrodytų pagaliau gimęs lietuviškas stimpankas? „ Projektas „Infiltruoti“, be abejonės, pretenduoja į potencialią tokios subkultūros pakraipą, turinčią keletą naujų esminių progresyvių elementų“, – šitokios plėtros krypties neatmetė pašnekovas.

30

Labàdienà Jums sako Petras ir Rapolas Labàdienà tariame grafikos dizaineriams Petrui ir Rapolui iš Vilniaus. Kas jie tokie? Jauni, nestokojantys entuziazmo ir itin pozityvaus mąstymo vaikinai, kuriems, ko jau ko, bet fantazijos tikrai nestinga. Tuo įsitikinti galite atsivertę mistiškiausią „Laikas.lt“ istorijoje, jų kurtą žurnalo viršelį.

Nuotraukos iš Labàdienà archyvo

32

lis... ke iš m io el rš vi “ .lt as k ai „L as Taip buvo kuriam

kurios paremtos lietuviškomis vertybėmis.

Karolina Paulonytė redakcija@laikas.lt

Uždavėme vaikinams keletą žemiškų klausimų, kad išsiaiškintume, kas jie yra iš tiesų.

Ką jums reiškia Labàdienà?

Rapolas: gražus lietuviškas žodis, tapęs pozityvia iniciatyva, kurios kūrybinę ašį sudaro teigiamos lietuviškos vertybės.

Petras: iniciatyva, skatinanti pozityvų požiūrį, pasitelkiant vizualias priemones,

Esate filologai? Kodėl Labàdienà?

Rapolas: mes mandagūs žmonės. Abu baigėme Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studijas. Manau, kad Labàdienà įkūnija daugiausia pozityvių asociacijų. Šiuo žodžiu užsimezga naujos pažintys, nauji pokalbiai...

Petras: ne, mums tik graži lietuvių kalba.

Kadangi Labàdienà labai gražus ir teigiamas lietuviškas žodis, pasisveikinimas, visų pažinčių užmezgimo pradžia.

Kaip gimė idėja įkurti Labàdienà?

Rapolas: idėja „užaugo“ natūraliai ir palaipsniui. Vis dažniau pastebėdavome didėjantį negatyvumą kasdienėje aplinkoje, todėl norėjosi ko nors pozityvaus, gra-

žaus ir mandagaus.

Petras: kilo iš natūralaus poreikio kurti ką nors naujo ir pozityvaus. Taip pat visuomet buvo smalsu patyrinėti savo paties dar neištyrinėtą media, kaip antai, drabužių dizainą.

Ką veikiate gyvenime?

Rapolas: kuriame ir bandome įsirengti studiją. Laisvalaikiu važinėjame dviračiais ir pramogaujame.

Petras: daugiausia laiko sueikvoja kūryba, bet laisvalaikiu stengiuosi aktyviai atitrūkti nuo realybės ir skirti laiko įvairioms veikloms, tokioms kaip snieglenčių sportas, dviračiai, futbolas ir t. t.

Kuo norite būti „užaugę“?

Rapolas: vaikystėje norėjau būti kosmonautas, dabar irgi norėčiau. Tikriausiai...

Petras: vaikystėje labai norėjau būti robokopas, bet kol kas neišsipildė šis noras. Da-

bar labiau norisi grįžti į vaikystę.

Grafikos dizainas – hobis, gyvenimo būdas, o gal ateitis?

Rapolas: grafikos dizainas labai platus dalykas, šiuo metu mums tapęs tikriausiai visu tuo, ką jūs išvardijote.

Petras: hobis + gyvenimo būdas + ateitis.

Kokį netikėčiausią užsakymą buvote gavę?

Rapolas: greičiausiai tai vamzdžių firmos kalendorius. Nesunkus, ne crazy, tiesiog šiaip nesąmonė...

Petras: šarvojimo salės vizualizacija.

Trumpai papasakokite apie žurnalo „Laikas.lt“ viršelio koncepciją? Kodėl kaukai?

Rapolas: numerio temos herojus gykus stengėmės susieti su mistiniais sutvėrimais kaukais, kažko-

Nuotraukos iš Labàdienà archyvo

Manau, kad Labàdienà įkūnija daugiausia pozityvių asociacijų. Šiuo žodžiu užsimezga naujos pažintys, nauji pokalbiai...

dėl mums jie labai susisiejo.

Nors gykus ir kaukus skiria daugybė metų, technologijų, įvairių tikėjimo jais periodų, bet savo bruožais jie yra labai panašūs.

kad grįžęs galėtum į jį pažiūrėti šviežiu protu. Žiemą važinėju snieglente, vasarą BMX dviračiu – fizinė iškrova padeda perkrauti smegenis.

Petras: viskas prasidėjo nuo miško maketo kūrimo, vėliau vyko fotosesija, kurios fotografas buvo Karolis Milaševičius. Po fotosesijos tęsėsi montažo darbai, iliustravimas. Viskas vyko tarsi žaidimas ir taip gimė viršelis.

Petras: kai pritrūksta idėjų, pailsėk arba pastovėk ant galvos.

Jei leistų padailinti Vilnių, kurią vietą rinktumėtės ir ką darytumėte?

Rapolas: Vilniuje daug gražių, bet nerenovuotų parkų, būtų smagu šiuolaikiškai atkurti žaliąsias zonas miesto centre.

Kas esate vienas kitam?

Rapolas: Petras man yra geras draugas ir bendramintis.

Petras: Rapolas man yra senas draugas. Niekuomet neįsivaizdavau, jog teks su juo dirbti. Džiaugiuosi, kad susipynė keliai siekiant bendrų tikslų.

Petras: sutvarkyčiau Vilniaus miškus.

Darbas, kurio niekada nedirbtumėte?

Rapolas: kasdienio darbo prie to paties stalo, tarp daugybės popierinių blankų su daug įvairių skaičiukų.

Kai pritrūksta idėjų...

Rapolas: visada reikia šiek tiek atsiriboti nuo darbo,

Petras: tokio, kuris neleistų savęs realizuoti taip, kaip norisi.

Stilingų žmonių

stilingos technologijos

34

Brigita (19 m.) telefoną ką tik nusipirko ir labai džiaugiasi, nes jis tikrai patogus naudoti.

Nuotr. – Aina Kunigėlytė

Anastasija (17 m.) savo naują telefoną paskandino, tad grįžo prie senojo.

Savo vardą slėpusiai merginai telefonas labai patogus, to jai ir užtenka.

Išsiuntėme Ainą Kunigėlytę į Vilniaus gatves su fotoaparatu patikrinti praeivių kišenes. Štai ką ji sako: „Daug įvairių prietaisų vilniečiams nereikia, dauguma jų apsiriboja išmaniaisiais telefonais, kurie leidžia ne tik bendrauti, bet ir fotografuoti ar klausytis muzikos. Kai kuriems net tiek nereikia: jie ir toliau sėkmingai naudojasi savo jau vintažu tapusiais prietaisėliais. Sutikau ir tokių, kurie apskritai telefonu nesinaudoja...“ Ainos nuotraukų reportažas.

Lina (28 m.) patenkinta telefono daugiafunkcionalumu.

Indrė (19 m.) mano, kad iphone yra tobuliausias telefonas iš visų.

Seržas (24 m.) nekenčia touchscreen’ų.

Jono (25 m.) telefone yra priminimas pasižiūrėti apie amžinąjį variklį.

Rolandas (24 m.) telefoną rado, bandė jį grąžinti, tikisi, kad savininkas neatsiras, išspausdinus šią nuotrauką.

Rūtai (23 m.) nepatinka jos MP3 grotuvas, nes yra per didelis ir jame telpa mažai muzikos.

Karolis (24 m.) telefonu naudojasi labai mažai, dažniausiai tik savaitgaliais.

36

Linos (21 m.) telefone yra viskas, ko jai reikia – galimybė rašyti laiškus ir klausytis muzikos.

Roberto (28 m.) telefonas srongest and cheapest, tad jam atstoja visus iphonus.

Laurai (26 m.) telefonas labai brangus, nes jį jai padovanojo sužadėtinis.

Hama (21 m.) neišeina iš namų be ipado ir ausinių, nes yra įpratęs, kad jį visur lydi muzika.

Karoliui (24 m.) labai patinka jo telefonas, nes gali nuolat tikrinti, kiek like’ų sulaukia jo „Facebook“ profilis.

Barborai (20 m.) telefoną padovanojo senelis.

„Drakono ženklo“ vadovas:

„Lietuvių tatuiruotės drąsėja“

Vasarą, kai megztinius pakeičia maikės trumpomis rankovėmis ir plačiais kaklais, o kelnes – šortai, gatvėse pamatai vis daugiau savo kūną piešiniais papuošusių žmonių. Stereotipas, kad tatuiruotės – „tik kaliniams“ seniai nebeadekvatus. Jau 10 metų veikiančiame, Vilniuje ir Marijampolėje įsikūrusiame tatuiruočių ir auskarų vėrimo centre „Drakono ženklas“ tatuiruotes kasdien pasidaro apie 10 žmonių, kurių amžius – nuo 14 iki 74 metų. „Kiekvienais metais lietuviai darosi drąsesni. Jų tatuiruotės didėja, atsiranda spalvos, įdomios idėjos. Vis daugiau klientų atsineša savo eskizus, kuriuos mums reikia tik pakoreguoti“, – džiaugiasi „Drakono ženklo“ vadovas Tomas Bitinaitis. Jis taip pat pastebi, kad vieną tatuiruotę išdrįsę pasidaryti žmonės į saloną sugrįžta, kartu atsivesdami draugus, šeimos narius, kartais ir kaimynus.

Kitas stereotipas apie tatuiruotes – kad jų padarymas labai brangus. Tačiau viskas priklauso nuo pačios tatuiruotės. Nedidelį piešinį „Drakono ženkle“ galima pasidaryti ir už 30 Lt. Žinoma, šiam malonumui galima paskirti ir 4500 Lt, kaip padarė vienas salono klientas, per visą nugarą išsitatuiravęs keltų stiliaus užrašus ir ženklus. Žūtbūt sutaupyti norintys avantiūristai ryžtasi ir tokiems eksperimentams, kaip tatuiruotės darymasis namuose, o ne salone. T. Bitinaitis jiems primena folkloro išmintį: skūpus moka du kartus. „Su tuo susiduriame labai dažnai. Po „namudinių“ bandymų klientai ateina ir prašo, kad pakoreguotame jų pasidarytas tatuiruotes“, – sako „Drakono ženklo“ vadovas ir primena, kad tatuiruotčių meistras salone padaro tik pusę darbo. Naujai padarytą tatuiruotę klientas turi prižiūrėti dar bent 1-2 savaites, tepdamas ją specialiu kremu, saugoti nuo fizinio kontakto, atsargiau praustis ( jūroje maudytis nepatartina). „Drakono ženklo“ salonus galima rasti Vilniuje (Vilniaus g. 45) ir Marijampolėje (Vytauto g. 12). Be naujų tatuiruočių darymo ir senų korekcijos salonas taip pat užsiima auskarų vėrimu visose kūno vietose, piešimu ant kūno (bodyart), permanentiniu makiažu, kasyčių ir „drakoniukų“ pynimu, dredų vėlimu, avangardinių šukuosenų darymu.

Daugiau informacijos – „Drakono ženklo“ svetainėje internete www.tattoo.lt, „Facebook“ puslapyje www.facebook. com/DrakonoZenklas ir el. paštu info@tattoo.lt.

reklama

38

Kompiuterių klavišus deginantys

GYKAI kine

Dažnas iš mūsų nors kartą matėme filmą, kuriame informacinių technologijų ir kompiuterių genijai magiškai laviruoja tarp paslaptingų programų ir virtualiajame pasaulyje, atlieka iš pirmo žvilgsnio neįmanomus dalykus, o galiausiai vienu klavišo paspaudimu įsilaužia į slaptos informacijos prigrūstą CŽV ar kitos organizacijos duomenų bazę.

Amelija Lučinskaitė

amelija.lucinskaite@gmail.com

Socialinis tinklalapis / The Social Network (2010) Apie Marką Zuckerbergą (akt. Jesse Eisenberg), garsųjį socialinio tinklo „Face-

book“ įkūrėją, girdėjo net ir šnairuojantieji į socialinius tinklus. Sunku paneigti, jog

paprastam Harvardo studentui gimė iš tiesų geniali idėja sukurti svetainę, kurioje galima būtų ne tik virtualiai bendrauti, tačiau ir keistis nuotraukomis, rašyti komentarus, peržvelgti asmeninę informaciją ar sužinoti socialinį žmogaus statusą.

Iš pirmo žvilgsnio paprasta, studentų bendrabutyje gimusi idėja transformavosi į šiandien populiariausią socialinį tinklą „Facebook“.

Tris „Oskarus“ (geriausia muzika, montažas, adaptuotas scenarijus) į savo ki-

šenę susižėręs filmas iškovojo tris BAFTA apdovanojimus (geriausias režisierius, montažas, adaptuotas scenarijus), keturis „Auksinius gaublius“ (geriausias filmas (drama), režisierius, garso takelis, scenarijus), pelnė „Cezarį“ kaip geriausias užsienio filmas, leido pažvelgti į populiariausio pasaulyje socialinio tinklo kūrimo istoriją ir tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam pradedančiam programuotojui – juk stipriam projektui tereikia geros idėjos ir žmonių jį įgyvendinti.

grūstą naujos informacijos ir modernių technologijų, o jos metu jiedu suvokia, jog pasaulis tėra kompiuterinis modelis, sukurtas pasitelkus technologijas ir žmogaus protą.

Matrica / The Matrix

Daugelio puikiai žinomas ir lengvai atpažįstamas kompiuterių įsilaužėlis Neo (akt.

Keanu Reeves) ir jo kolega,

savo srities legenda Morfėjas (akt. Laurence Fishburne) leidžiasi į naujas galimybes atveriančią kelionę, pri-

Neegzistuojančią realybę valdo mašinos, privertusios žmones gyventi amžinų haliucinacijų pasaulyje ir besimaitinančios jų teikiama energija. Saujelė tikrąją realybę suvokiančių žmonių tiki, jog Neo gali juos išlaisvinti ir įveikti mašinų armiją, o šis, vos stojęs į kovą, demonstruoja neįtikė-

tinus šaudymo gebėjimus, proto galimybes ir įspūdingus triukus.

Keturis „Oskarus“ laimėjusį filmą (geriausias montažas, specialieji efektai, garso efektai, garsas) net ir šiandien galima pavadinti kultiniu ir padariusiu didelę įtaką gykų kultūrai. Sukėlusi atgarsį ne tik kino, informacinių technologijų, bet ir mados pasaulyje, „Matrica“ kai kurių kompiuterių genijų net vadinama Biblija, atvėrusia jiems duris į naują pasaulį.

Mergina su drakono tatuiruote / The Girl with the Dragon Tattoo (2011) Kai Henriko Vagnerio (akt.

Christopher Plummer) biografijai rašyti pasamdytas žurnalistas Mikaelis (akt.

Daniel Craig) atvyksta į mažą miestelį, vyras sužino privaląs ištirti prieš keturis dešimtmečius nutikusį įvykį, kuomet mįslingomis aplinkybėmis dingo Henriko dukterėčia Harieta (akt. Moa Garpendal). Matydamas prieš jį esančią, atrodytų, neįveikiamą užduotį, į pagalbą Mikaelis pasitelkia tatuiruotą programišę Lisbet

Tronas / TRON (1982) Jaunas ir talentingas programuotojas, novatoriškų kompiuterinių žaidimų kūrėjas Kevinas Flynas (akt.

Jeff Bridges) darbuojasi milžiniškoje įmonėje „Encom“.

Deja, vieną dieną perspek-

Salander (akt. Rooney Mara), tapusia atsakymo raktu paslaptingo nusikaltimo labirintuose. Šaltų, kiek elfiškų veido bruožų mergina, išdailinusi kūną auskarais ir tatuiruotėmis, meistriškai valdo kompiuterį, sugebėdama išgauti bet kokią jai reikalingą informaciją, kaitina Mikaelio kraują ir atskalūnišku gyvenimo būdu kelia pagarbią baimę ne vienam potencialiam moterų skriaudikui.

tyvaus programuotojo kelią į sėkmę užtemdo naujasis bendradarbis Edas Dilinžeras (akt. David Warner), ne tik pasisavinęs Kevino autorinius kūrinius, bet ir juos paaukštintas. Atleistas, ta-

Už geriausią montažą „Oskaru“ apdovanotas filmas stebina ne tik meistrišku aktorės Rooney Mara persikūnijimu į bauginančios išvaiz-

dos programišę, bet ir dar kartą įrodo, kad apdovanotas talentu ir pašonėje turėdamas kompiuterį gali tapti itin pavojingas visuomenei.

čiau pasiryžęs įrodyti tiesą Kevinas imasi ieškoti failo, galinčio patvirtinti Edo vagystę ir apgaules.

technologijos (angl. computer-generated imagery, liet. kompiuteriu sugeneruoti paveikslai) plėtrai ir prisidėjo prie panašaus žanro filmų išpopuliarėjimo. O, anot Džono Lassetero, studijų „Walt Disney Animation“ ir „Pixar Animation“ kūrybos vadovo, jeigu ne „Tronas“, pasaulis galbūt taip ir nebūtų išvydęs „Žaislų istorijos“ filmų.

Bandydamas įsilaužti į įmonės kompiuterinį tinklą, Kevinas atsitiktinai tampa skaitmeninis ir patenka į naują virtualų pasaulį, kur kompiuterines programas valdo totalitarinis režimas. Palaikytas jų gelbėtoju, vyras privalo įveikti daugybę išbandymų ir rasti programą „Tronas“, galinčią padėti išgelbėti virtualią visatą bei nugalėti ją kankinantį šeimininką...

1982-ais metais sukurtas „Tronas“ turėjo įtakos CGI

Dviem „Oskarams“ (geriausias kostiumų dizainas, geriausias garsas) nominuotas filmas nusipelnė kiekvieno tikro gyko dėmesio ir vietos mėgstamiausių filmų sąrašuose.

40 Tronas. Palikimas / TRON: Legacy (2010)

„Tronas. Palikimas“ – prieš tai minėto 1982-ais metais sukurto filmo „Tronas“ tęsinys, kuriame žiūrovas stebi be tėvo užaugusio ir negalinčio su tuo susitaikyti Semo Flyno (akt. Garrett Hedlund) istoriją. Mįslingomis aplinkybėmis prieš du dešimtmečius dingęs talentingas programuotojas ir kompiuterinių žaidimų kūrėjas Kevinas (akt. Jeff Bridges) atsiunčia sūnui žinią iš virtualiojo pasaulio.

Nepabūgęs sunkumų, Semas leidžiasi į pavojingą ke-

lionę, kurioje tikisi išgelbėti tiek metų nematytą tėvą.

Tačiau lengva nebus – juk jį įkalinusį virtualųjį pasaulį sukūrė pats Kevinas, apgyvendinęs jį stipriomis virtualiomis būtybėmis ir sukūręs aibę užkardų, neleidžiančių ištrūkti.

Vienas įspūdingiausių tokio žanro filmų, prisodrintas įspūdingos virtualiojo pasaulio architektūros ir kompiuterinės grafikos, spalvingų mašinų ir kovose naudojamų mirtinų ginklų, neabejotinai atras savo gerbėjų būrį.

Silicio slėnio piratai / Pirates of Silicon Valley

Niekam ne paslaptis, kad informacinių technologijų pasaulyje revoliuciją sukėlė du genijai, ilgus metus valdę kompiuterinių technologijų pasaulį. Tai a. a. Styvas Jobsas (akt. Noah Wyle) ir Billas Gatesas (akt. Anthony Michael Hall), aštuntajame dešimtmetyje karjeras pradėję kaip niekam nežinomi programuotojai, garsėję fantazijomis pramuštomis galvomis. Visuomet svajoję, jog apie tai, kas šią akimirką atrodo neįmanoma, kada nors sužinos visas pasaulis, vieną

dieną kvailomis ir utopinėmis aplinkinių laikytas idėjas jaunuoliai pavertė realybe, o informacinių technologijų pasaulyje iškilo tokios milžinės, kaip Apple“ ir „Microsoft“, daugelio gykų šiandien laikomos svajonių darbovietėmis.

Nors televizijai skirtas filmas nepretenduoja į jokias kino aukštumas, jis leidžia pažvelgti į šiandien legendomis tapusių vyrų pirmuosius žingsnius kuriant kompanijas „Apple“ ir „Microsoft“.

Atgal į ateitį / Back to the Future (1985; 1989; 1990)

Lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio režisuota filmo „Atgal į praeitį“ trilogija kino ekrane ne tik parodė keliones laiku, bet ir užminė mįslę apie laiko mašinos egzistavimą. Pagrindiniu filmo herojumi tapęs paauglys Martis (akt. Michael J. Fox) ir jo draugas profesorius Emetas Braunas (akt.

Christopher Lloyd), sukūręs automobilį-laiko mašiną, jau pirmojoje filmo dalyje bloškia Martį trimis dešimtmečiais atgal, kur jis sutinka paauglius savo tėvus ir jaunąjį Emetą Brauną. Antroji filmo dalis herojus perkelia į ateitį,

o trečiojoje nuotykių ištroškęs Martis nė neketina leisti įvykiams tekėti sava vaga ir keliauja į 1885-ųjų Laukinius Vakarus, kur gelbėja Emeto kailį nuo lemtingo jo gyvenimo įvykio. Nė viena bičiulių kelionė neapsieina be kvapą gniaužiančių nuotykių, įspūdingų kompiuterinių programų, dar nematytų mašinų ir, žinoma, bandymų grįžti atgal. Kadaise kultiniai buvę filmai iki šių dienų kine užima ypatingą vietą, o ištikimiausi juostos gerbėjai atgal į ateitį keliauja 2010-aisiais pasirodžiusiame kompiuteriniame žaidime.

Itališkas apiplėšimas / The Italian Job (2003) Avantiūrizmu alsuojančio kriminalinio trilerio kūrėjai pasakoja, regis, klasikinę apiplėšimo istoriją – meistriš-

kumu garsėjanti nusikaltėlių grupuotė ryžtasi pagrobti aukso luitų prikimštą seifą, kurio vertė net 35 milijo-

nai JAV dolerių. Už kolegos nužudymą keršijantis Čarlis (akt. Mark Wahlberg) suburia profesionalų grupuotę, kuri seka žudiko (akt.

Edward Norton) pėdomis ir ketina pamokyti jį kartą ir visiems laikams. Į pagalbą ilgapirščiams ateina nužudytojo Džono (akt. Donald Sutherland) dukra Stela (akt. Charlize Theron) – seifų atidarymo meistrė, kuri, nepaisydama nuolatinio bendradarbiavimo su policija, ryžtasi padėti atkeršyti už tėvo mirtį.

Lėkimas beprotišku greičiu, pasikinkius stilinguo-

sius „Mini Cooper“ automobilius, ištisas aktorių žvaigždynas ir sumanusis jiems talkinantis gykas Lailas (akt.

Seth Green) suteikia filmui modernaus ir vėjavaikiško prieskonio. Pasirodo, net ir sudėtingiausi nusikaltimai tampa įmanomi, į pagalbą atskubėjus kompiuterių genijui.

Na, o tiems, kas jaučia nepasotinamą trauką filmams apie gykus, rekomenduočiau pasinerti į televizijos serialų kuriamą realybę, kuri į virtualųjį pasaulį nukelia net keliems sezonams.

Didžiojo sprogimo teorija / The Big Bang Theory (2007)

„Didžiojo sprogimo teorija“ – vienas populiariausių televizijos serialų apie gykus, kuriame pasakojama dviejų genialių fizikų, IT specialistų, išradėjų ir aukštu intelekto koeficientu galinčių pasigirti vyrukų Leonardo (akt. Johnny Galecki) bei Šeldono (akt. Jim Parsons) istorija. Deja, gražūs epitetai apie jaunuolių gebėjimus baigiasi sulig akimirka, kai tenka bendrauti su žmonėmis, o ypač su moterimis.

Tačiau vieną dieną kaimy-

nystėje apsigyvenus gražuolei Penei (akt. Kaley Cuoco), nieko nenutuokiančiai apie mokslinius tyrimus, situacija ima keistis... Gykiško humoro prisodrinta situacijų komedija, kurioje verda diskusijos kompiuterinėmis, mokslinėmis ir socialinėmis temomis, gykų kultūrą pavertė paskutiniu mados klyksmu, o filme skambančias citatas girdėjo net ir tie, kuriems tokios tematikos kino filmai toli gražu ne prie širdies.

IT Chebra / The IT Crowd (2006)

Filmo veiksmas vyksta išgalvotoje Didžiosios Britanijos kompanijoje „Reynholm Industries“, įsikūrusioje Londono centre. Pagrindine „IT chebros“ ašimi tampa apleistame rūsyje įsikūrusio Informacinių technologijų

pagalbos ir palaikymo skyriaus darbuotojai Rojus (akt.

Chris O’Dowd) ir Mauricijus (akt. Richard Ayoade) bei apie kompiuterines technologijas ne itin daug išmananti jų vadovė Džen (akt. Katherine Parkinson). Istorijai apie keistuolius IT specialistus, dirbančius, švelniai tariant, smarkiai kuoktelėjusiame kolektyve, netrūksta aštrių britų humoro gaidų ir, žinoma, kompiuterinių temų – kokia gi gykų kasdienybė be nepatogių situacijų, tik jiems suprantamo žargono ir aibės nesusipratimų?

42 Aloha!

Havajiečių kalba šis žodis reiškia meilę, taiką, užuojautą ir laimę. Vos tik paminėjus Havajus, iškyla įdegusio, nuo saulės nušviesėjusiais plaukais, vien maudymosi kostiumėliu ar šortais prisidengusio ir po pažastimi banglentę pasikišusio surferio vaizdas. Taip, Havajai – banglentininkų rojus ir gimimo lopšys, o „Aloha“ – atsipalaidavimo, amžinos vasaros ir gyvenimo džiaugsmo filosofija.

Klausiate, kuo tai susiję su šiandiene tema – gykais? Ogi tuo, kad ekstremalų pasaulyje – viskas įmanoma. Net ir banglentininkai būna gykai. Viskas priklauso nuo požiūrio. Pristatome vieną iš jų – snieglentininkę, jėgos aitvarų sportininkę, lengvosios atletikos prizininkę Modestą Morauskaitę.

Skaitykite, o po to – marš dūkti!

Peace :) „Adrenalino“ komanda

Tekstas ir nuotr. – Aistė Ridikaitė

Adrenalin Modesta nuo pat mažų dienų augo sportuojančioje šeimoje. Jos tėtis – ilgametis burlenčių ir jėgos aitvarų varžybų dalyvis ir nugalėtojas, vienas iš pirmųjų, legendinių atletų. Taigi, ekstremalusis sportas, užsispyrimas ir savotiškas „gykiškumas“ siekiant tikslo Modestai – ne naujiena.

Tačiau savo pirmąja ir svarbiausia sporto šaka mergina vadina lengvąją atletiką.

„Draugė, atsivedusi mane į maniežą, jau nebesportuoja. Na, o aš atradau čia ne tik sportą, ne tik norą dirbti ir siekti, bet ir antrą šeimą. Visi padedame tobu-

lėti, palaikome ir sergame vieni už kitus“, – pasakoja Modesta.

Pagrindinis merginos tikslas – 2016 m. Rio de Žaneire

vyksiančios vasaros olimpinės žaidynės. Jau dabar ji turi kvietimą į 2014 m. Sočio žiemos olimpiadą, tačiau galvoja, kad snieglentės gali palaukti. „Jėgos aitvarai, snieglentės kol kas yra antraplaniai dalykai. Žinau, kad tikslų reikia siekti po truputį ir susikaupus. Todėl pirmiausia noriu dalyvauti olimpiadoje kaip lengvaatletė, o paskui – žiūrėsime“, – žavi septyniolikmetės pasiryžimas.

Nė minutės negalėčiau išsėdėti nieko neveikdama ir turbūt vis tiek imčiausi kokios nors nutrūktgalviškos veiklos

ino gykė Paklausta apie mokyklą, laisvalaikį, ar draugams ir jaunystės linksmybėms lieka bent kiek laisvo laiko, Modesta nusijuokia. „Taip, kartais norėčiau laisvalaikio turėti šiek tiek daugiau. Dažnai būna sunku. Dažnai būnu pavargusi. Bet po to pagalvoju, ką tada veikčiau...

Nė minutės negalėčiau išsėdėti nieko neveikdama ir turbūt vis tiek imčiausi kokios nors nutrūktgalviškos veiklos, tarkim, tokios, kaip jėgos aitvarai. Mano draugai

supranta mane ir priima tokią, kokia esu. Be to, su jais kartu Svencelėje ( jėgos aitvarų ir burlenčių rojus Lietuvoje) praleistos vasaros yra tūkstantį kartų smagesnės nei trinant asfaltą“, – pasakoja Modesta. Štai Jums, mielieji adrenalino mėgėjai, naujas gyko apibrėžimas. Tai žmogus, kuris nenustygsta vietoje ir yra visa galva pasinėręs į tai, ką mėgsta. Kartais juos dar vadina talentais.

Lietuvaitės iš „Chicks GW“ žavi pasaulio ekstremalus Na, tiesiog negalime susilaikyti ir neparodyti, kaip dūksta merginos iš ekstremalių mokyklos „Chicks GW“. Ši fotosesija garsiai nuskambėjo visuose pasauliniuose jėgos aitvarų ir burlenčių forumuose bei žurnaluose. Pagarba drąsuolėms!

Rugpjūčio mėnesį „Adrenalinas“ rekomenduoja apsilankyti Rugpjūčio 25–26 d. vyks trečiasis „Downhill Cup“ etapas. Jei praleidote pirmąsias ir antrąsias varžybas, turite dar vieną progą pamatyti turbūt ekstremaliausią dviračių sporto šaką „in action“. Panašu, kad varžybos vėl vyks Liepkalnio atnaujintose trasose, tačiau sekite visą informaciją www.dhcup.lt; Liepos 4–12 d. visi vėjo ir burių mėgėjai privalo būti Tarptautinėje Kuršių marių regatoje. Bus visko: naktinių plaukimų, lenktynių, saulės ir atsipalaidavimo… Marios, pilnos baltų burių, laukia Jūsų!

renginių gidas

Bilietai į didžiausią šventę jau prekyboje!

Mūsų publikos jau pamėgtų ledo šou organizatorius Lietuvoje „SEVEN Live“ į Vilnių atveš naujausią, nuotaikingiausią ir šventiškiausią „Disney On Ice“ šou „Šventė!“.

Daugiau nei 50 klasika tapusių ir naujausių „Disney“ pasaulio herojų šou metu pristatys gražiausias ir populiariausias pasaulio šventes.

Šį kartą amerikiečių trupė Vilniuje surengs tik du pasirodymus, todėl bilietų skaičius labai ribotas. „Disney On Ice“ šou „Šventė!“ bus rodomas 2013 metų sausio 29 ir sausio 30 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Naujasis „Disney On Ice“ kūrinys „Šventė!“ – tai didžiausia ir nuotaikingiausia visų laikų šventė, kada nors vykusi vienoje arenoje. Visi, dideli ir maži šou žiūrovai, vedami garsiojo peliuko Mikio, keliaus per didžiausias metų šventes, švenčiamas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pasirodyme netrūks ne tik mylimiausių „Disney“ herojų atliekamų nuostabių čiuožimo numerių, užburian-

čių kostiumų, bet ir siurprizų.

Valentino dieną švęsti kvies naujausia „Disney“ princesė Tiana, džiaugsmingo gimtadienio linkės Alisa ir Skrybėlius, į šiurpų Helovino karaliaus Džeko Skelingtono vakarėlį kvies „Disney“ piktadariai, o į tradicinį Havajų festivalį nukels Lilo ir Stičas. Šou žiūrovai nukeliaus ir į tolimąją Kiniją, kur pasitiks kinų Naujuosius

metus, ir į egzotiškąją Braziliją, kur dalyvaus siautulingame bei spalvingame karnavale.

Kiekvienai scenai, kiekvienai šventei buvo kuriamos atskiros detalės. Japonijos vyšnių žydėjimo šventei pažymėti scenoje pasirodo gausiai žiedais pasidabinusi japoniška vyšnia sakura, žiemos stebuklui sukurti iš viršaus krinta snaigės, ant ledo akį traukia didžiulės dovanos, nuostabą kelią milžiniškos rogės, Helovino nuotaikai sustiprinti aikštelėje pasirodo didžiuliai geležiniai vartai ir milžiniškas voras, o gimtadienio fiestą ženklina gigantiškas tortas.

Iš viso šioje švenčių šventėje dalyvaus herojai iš 16 gražiausių „Disney“ istorijų: „Snieguolės ir septynių nykštukų“, „Pinokio“, „Pelenės“, „Alisos stebuklų šalyje“, „Piterio Peno“, „Miegančiosios gražuolės“, „101 dalmatino“, „Džiunglių knygos“, „Mažosios undinėlės“, „Gražuolės ir Pabaisos“, „Aladino“, „Žaislų istorijos“, „Lilo ir Stičo“, „Princesės ir varliaus“, „Auksaplaukės“ ir kt.

Sausio 29–30 d.

Kaina – nuo 81 Lt Bilietai

46

renginių gidas

Nepamirštamas šėlsmas

Kubos ritmu Niekada nebuvai nuodėmingoje Kuboje, bet svajoji ten nukeliauti? O gal buvai ir tave taip sužavėjo karštos Kubos naktys, jog su malonumu tai pakartotum? Kubos karštis, aistra, užburiantis ritmas, šokiai ir muzika patys atkeliaus pas tave!

Prieš pat gražiausias metų šventes savo turą per didžiausias Lietuvos arenas surengs nepailstanti kubiečių trupė „Pasion de Buena Vista“. Temperamentingieji atlikėjai žada ne tik atskleisti Kubos šokio ir muzikos kultūros grožį, bet ir per savo šokį bei muziką papasakoti šių atsiradimo istoriją.

Tik „Pasion de Buena Vista“ rengiamuose pasirodymuose galima pamatyti iš tiesų originalių, visame pasaulyje išpopuliarėjusių iš

Kubos kilusių šokių žingsnelių, išgirsti autentiškų melodijų ir pamatyti bei pajusti tik Kuboje sklandančią aistrą.

Pasirodymo metu skamba Kuboje gimusios mambos melodijos, iš ispanų ir afrikiečių kultūros sąveikos Kuboje atsiradusi rumba, iš mambos taip pat Kuboje gimęs čia čia čia bei afrokubiečių sukurta populiarioji salsa. Artistai žada savo žiūrovus supažindinti ir su populiariosios salsos prototipu – kubietiškuoju sonu.

Aistringą gyvos muzikos ir šokių fiestą kuria „Pasion de Buena Vista“ trupei priklausantys geriausi Kubos artistai: šeši talentingi šokėjai, du užburiančio balso dainininkai, dešimt muzikantų ir trys pritariantys atlikėjai.

Sakoma, kad „Pasion de Buena Vista“ pasirodymas – geriausias būdas per porą valandų pabuvoti, pamatyti ir susipažinti su egzotiškąja Karibų jūros sala – nuodėmingąja Kuba ir jos gatvių šėlsmu. Karšti ir aistringi ritmai, subtilūs ir tempe-

ramentingi šokiai, egzotiškas grožis ir melodijos – tai nepamirštamos Kubos naktys, kurias savo žiūrovams dovanoja „Pasion de Buena Vista“. „Pasion de Buena Vista“ kuriamas ir skleidžiamas Kubos karštis gruodžio 20 d. persikels į Klaipėdos „Švyturio“ areną, gruodžio 21 d. trupė lankysis Panevėžio „Cido“ arenoje, gruodžio 22 d. kaitins žiūrovus Kauno „Žalgirio“ arenoje, o gruodžio 23 d. kelionę per Lietuvą baigs Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Gruodžio 21–23 d.

Kaina – nuo 39 Lt Bilietai

renginių gidas

„Karklė 2012 Live Music Beach“ „Karklė 2012 Live Music Beach“ – tai trečius metus vykstantis gyvos muzikos festivalis ant jūros kranto. Šiais metais renginys vyks rugpjūčio 17–19 dienomis tarp Klaipėdos ir Palangos įsikūrusiame viename seniausių žvejų ir gintaro gaudytojų kaimelyje. Įstabi gamta, geriausia muzika, originalūs menai, festivališkos pramogos ir, svarbiausia – nerealiausia publika į Karklę suvažiuos Žolinės savaitgalį.

Po praeituose festivaliuose matytų linksmų veidų, po-

zityviai nusiteikusių žmonių jūros, draugiškos ir laisvos atmosferos skelbiame: KARKLĖ 2012 – PEACE, LOVE & MUSIC! Būkime laisvi, mylėkime ir būkime draugiški prisimindami hipių laikus. Nesvarbu, kas esate – studentas ar direktorius, statybininkas ar anglų kalbos mokytoja – „Karklėje 2012“ būsime viena didelė šeima. Šiais metais festivalyje bus penkios scenos, kuriose pasirodys per 30 geriausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų. Didelėje festivalio teritorijoje mus džiugins per 50

įvairių pramogų, menininkų dirbtuvių, atrakcionų ir „perfomensų“, o skrandžius lepinsime įvairių pasaulio šalių virtuvių gardumynais.

Festivalis vyksta Pajūrio regioniniame parke, todėl privalome būti dėmesingi aplinkai ir saugoti gamtą. Dauguma festivalio svečių, vos pasibaigus „Karklei 2011“, vėl norėjo dar kartą grįžti į šį užburiantį „pasaulį“. Todėl šiais metais tikrai negalėsime priimti visų norinčių. Siūlome mažiau skaityti ir galvoti – griebkite bilietą ir atvykite pas mus, kur laisvė, meilė ir muzika!!!

FESTIVALYJE „KARKLĖ 2012“ GROS: „MUMIY TROLL“ (RU) „SEL“ ANDRIUS MAMONTOVAS MARIJONAS MIKUTAVIČIUS LEON SOMOV IR JAZZU „CARPARK NORTH“ (DK) MANTAS AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR GRUPĖ „SKYLĖ“ „DEEP INSIGHT“ (FI) ALINA ORLOVA „SKAMP“ „THE HOBOS“ (LV) KEISTUOLIŲ TEATRAS: „PASKUTINIAI BRĖMENO MUZIKANTAI“ „LEMON JOY“ „PeR“ (LV) „LOW ROAR“ (IS) „ŽALVARINIS“ „ATIKA“ ANDRIUS KULIKAUSKAS IEVA NARKUTĖ MARKAS PALUBENKA „THE ARTRACE“ „Jama&W“ JAGER CLUB stage: Ignas / Mario Basanov & Vidis / Manfredas / Partyzanai / Jovani / St. Stereo / Rolandas Mackevičius / Recoco.

ROKO KLUBAS: Katedra – „Metalica Tribute“ / AC/DC Project / My Favourite Gun / Atittude.

LABAS SMOGIKAI Stage: Donatello / Kastis Torrau / Mindaugelis / Dj sun / Luke / Tuscany / Body Heat / Santano / Samanta & Darren K.

Rugpjūčio 17 d.

Kaina – 95 Lt Bilietai

48

renginių gidas

Rudenį pirmą kartą Lietuvoje koncertuosianti Kolumbijos populiariosios muzikos žvaigždė Juanesas savo gerbėjams mūsų šalyje pranešė, jog jo koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje apšildys muzikantas ir atlikėjas Jurgis Didžiulis, kuriam taip pat labai artima Kolumbijos kultūra.

Scenos grandai iš skirtingų pasaulio kampelių susitiks

vienoje scenoje J. Didžiulis specialiai šiam koncertui ketina paruošti ir dar niekur negirdėtą, Lotynų Amerikos ritmais paremtą bei Kolumbijos dvasia alsuojančią koncertinę programą. Neatmetama ir Lietuvos bei Kolumbijos atlikėjų dueto galimybė.

„Juanesas, ko gero, yra geriausias iš visam pasauliui puikiai pažįstamų šių dienų Kolumbijos atlikėjų. Savo kūryboje jis sugeba meistriškai suderinti ilgamečių Kolumbijos tradicijų prieskonius“, – sakė J. Didžiulis.

Be to, J. Didžiuliui patikėtos ir Juaneso koncerto Vilniuje ambasadoriaus pareigos. Lotynų Amerikos mu-

zikos superžvaigždė Juanesas tiki, jog šis atlikėjas bus kaip tik tas žmogus, kuris mūsų šaliai parodys tikrąją Kolumbiją, padės skleisti jo taip mylimą ir puoselėjamą vietos kultūrą.

Kolumbietiškų šaknų turintis J. Didžiulis iki lapkričio mėnesio žada Lietuvos visuomenę supažindinti su mažai kam pažįstama

Kolumbijos kultūra, gyvenimo ypatybėmis, atskleisti ne vieną paslaptį, intriguojančią asmeninio gyvenimo detalę ir pasidalyti Kolumbijoje darytais kadrais iš asmeninio nuotraukų archyvo.

Pirmasis žingsnis jau buvo žengtas, kai viename sostinės restoranėlyje J. Didžiulis pristatė savo Kolumbijoje darytų nuotraukų parodą ir pasiūlė paskanauti tradicinių šios šalies užkandžių. „Man buvo suteikta garbė apšildyti lapkričio mėnesį į Vilnių atvyksiančio Kolumbijos atlikėjo Juaneso koncertą. Pats Juanesas per savo atliekamą muziką yra Kolumbijos ambasadorius, ša-

lies kultūros skleidėjas visame pasaulyje. Jis labai gerai atspindi ne tik Kolumbijos, bet ir visos Pietų Amerikos išskirtinumą. Kolumbija nėra vien tik narkotikai. Joje gyvena gražūs žmonės, šalis turi turtingą istoriją ir kultūrą, gali pasigirti įspūdingu kraštovaizdžiu. Ši pažintis su šalimi, kurioje augau, truks kelis mėnesius. Ją pradedu nuo fotografijų parodos“, – per parodos atidarymą kalbėjo J. Didžiulis.

Lapkričio 7 d.

Kaina – nuo 101 Lt Bilietai

50

Atsinaujinęs „Talentų bankas“ pristato:

Pasakas dekonst Per pusantrų „Laikas.lt“ „Talentų banke“ sukaupta jau 140 talentų: dailininkai, poetai, dainininkai, kompiuterinės animacijos, popierinių lėlių, kaleidoskopų (!), bumerangų (!!) kūrėjai ir dar šūsnis kitų. Visus juo rasite „Laikas.lt“ portalo skiltyje „Talentų bankas“, o vieną laimingąjį – atsinaujinusioje žurnalo skiltyje. Nuo šio numerio „Talentų bankui“ skiriame du, o ne vieną puslapį. Dvigubai daugiau vietos – dvigubai daugiau darbų, vertų būti išspausdintais ne tik internete, bet ir ant blizgaus žurnalo popieriaus.

„Norėjau paliesti socialinę potekstę, tačiau tai pavaizduoti netradiciškai“

Pirmoji atsinaujinusiame „Talentų banke“ vieši portale jau matyta fotografė Agnė Solovjovaitė Agnės fotografijų nepatartina žiūrėti vaikams, kurie tiki Kalėdų senelio egzistavimu, o prieš miegą girdi jiems skaitomas pasakas apie Snieguolę ir septynis nykštukus. Fotografė dekonstruoja pasakų pasaulį ir perkelia jį į šiandienos realybę. Rezultatas – Snieguolės grožis perauga į anoreksiją, Alisai stebu-

klai vyksta tik paragavus kvaišalų, Undinėlė yra išmesta į krantą tarp šiukšlių ir apleistų sienų.

Kodėl Agnė taip elgiasi? „Norėjau paliesti socialinę potekstę, tačiau tai pavaizduoti netradiciškai“, – sako ji. – Kilo mintis remtis literatūros kūrinių suformuotais stereotipais, kalbėti per visiems gerai žino-

mas ikonas. Pasakas žino dauguma, jas gana nesudėtinga interpretuoti ir jos visiems kažką reiškia. Dėl to jas ir pasirinkau.“ Pateikiame įdomiausias Agnės pasakų fotografijas (modelių visažistė - Aistė Garjonytė) ir trumpus pačios autorės paaiškinimus, ką kiekviena fotografija norėta pasakyti.

Pinokis: „Šioje nuotraukoje Pinokis yra korupcijos simbolis. Jis atspindi nesąžiningus žmones, kurie apgaule siekia pasipelnyti. Pinokis slepiasi prietemoje, kaip ir tie, kurie užsiima nelegalia pogrindine veikla.“

nstruojanti Agnė Alisa stebuklų šalyje. „Šioje pasakoje mergaitei nutinka įvairūs stebuklingi dalykai. Nuotraukos idėja ta, kad visi stebuklai, tėra tik iliuzija, kilusi nuo svaigalų.

Norėjau, kad tai asocijuotųsi su šių laikų opiomis problemomis: priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų, tabako.“

Auksaplaukė. „Tai pasaka apie bokšte įkalintą princesę, laukiančią kol ją išvaduos princas. Nuotraukoje Auksaplaukė vaizduojama pasikorusi. Taip norėta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių Lietuvoje. Žmonės, kurie atima sau gyvybę, prieš tai užsidaro savo problemose, laukia kol juos kas nors išvaduos. Aplinkiniai dažnai nemato, kad draugai ar artimieji nesusitvarko su iškilusiais sunkumais ir nepadeda jiems ištrūkti iš „bokšto“.

Pelenė: „Pelenė, pabėgusi iš vakarėlio be vieno batelio, stotelėje laukia autobuso. Moliūgas nevirsta karieta. Pelenė grįžta troleibusu, kaip ir paprasti žmonės.“

Undinėlė. „Vietoje gėlo vandens rojaus, Undinėlė gyvena užterštame nuotekų tunelyje, tarp betono ir šiukšlių. Šia nuotrauka norėta parodyti, kad gyvename nuostabiame pasaulyje, mus supa daugybė gamtos stebuklų, tačiau mes viską niokojame.“

Snieguolė. „Snieguolė yra labai liekna, bet žvelgdama į veidrodį mato stambią merginą. Fotografija atkreipia dėmesį į medijų brukamą stereotipų pasaulį, niokojantį jaunų panelių realybės suvokimą.

„Laikas.lt“ „Talentų bankas“ laukia, kol galės pranešti pasauliui ir apie Jus. Kreipkitės adresu redakcija@laikas.lt, pristatykite save, prisekite savo darbus, o mes pasirūpinsime, kad jie būtų publikuoti „Laikas.lt“ portale arba žurnale.

Daugiau portalo „Laikas.lt“ talentų rasite čia Nemokamą „UpCode“ programą savo mobiliam telefonui galite parsisiųsti www.upcode.fi

Iliustracija – Justė Urbonavičiūtė. Flickr.com/marmelade-fires

Švaistyk laiką turiningai portale www.laikas.lt!