Pokeris

Pokerio istorija

ÄŽvadas

2

Iš anglų kalbos vertė giedrė tartėnienė

Įvadas

V

iena ar kita forma pokeris ir jo pirmtakai žaidžia­ mi jau daugiau nei 500 metų. Pokeris tapo tokia svarbia vakarietiškos kultūros dalimi, kad nemažai su juo susijusių frazių prasiskynė kelią į kasdienę kalbą.

Nesidomintys laiko jį paprasčiausiu kortų žaidimu, tiesa, ypač įtraukiančiu žmones, pasižyminčius po­ traukiu lošti. Tačiau tiems, kurie bent kartą gyvenime žaidė pokerį, tokio apibendrinančio apibūdinimo šiam iššūkį keliančiam ir dažnai apdovanojančiam užsiėmi­ mui nepakanka. Tiesą sakant, yra ir tokių, kuriems po­ keris – ne žaidimas, o tiesiog gyvenimo būdas. Dabar, XXI a. pradžioje, pokerio ilgaamžiškumą nulėmusius faktorius kiekvieną dieną atranda naujosios kartos žai­ dėjai. Visame pasaulyje naujokai mokosi blefuoti, var­ žytis, susižerti pinigus bei susitaikyti su neviltimi pra­ radus didelį banką dėl skaudžios nesėkmės (bad beat).

Staigus pokerio populiarumo augimas ir jo iški­ limas nuo kortų žaidimo iki kultūrinio fenomeno yra svarbus pastarųjų dešimtmečių bruožas. Per televiziją transliuojami pokerio turnyrai padėjo sužadinti neįti­ kėtiną susidomėjimą žaidimu, o profesionalūs žaidėjai ir turnyrų nugalėtojai, nušviesti žiniasklaidos, dažnai įgyja įžymybių statusą. Su žaidimu susiję straipsniai

žurnaluose, knygos ir reklama nuolat maitina atgimusį visuomenės apetitą. Pokeris dažnai apibūdinamas kaip žavingas ir kerintis, o nemažai televizijos, kino ir spor­ to žvaigždžių yra aistringi žaidėjai ir padeda išlaikyti tą įvaizdį. Pokeris niekada anksčiau nebuvo toks ma­ dingas.

Tokiam išsilaikyti jam padeda ir interneto kazino, kurie, nuo PlanetPoker paleidimo 1998 m., tapo mul­ timilijoniniu verslu, traukiančiu rimtų korporacijų susidomėjimą. Ankstesnįjį varžovą rinkoje, Paradise Poker, 2004 m. spalio mėnesį Sportingbet Plc nupir­ ko už 297,5 mln. dolerių, o jo akcijų kaina, remian­ tis Londono Stock Exchange’s Alternative Investment Market (AIM), netrukus pakilo 375 procentais. Toks komercinis susidomėjimas nesunkiai suprantamas at­ sižvelgiant į faktą, kad 2005 m. balandžio mėnesį, pa­ sak Jungtinės Karalystės lažybų tarpininkų Ladbrokes, kasdien prie pokerio stalų internete buvo varžomasi dėl apie 180 mln. JAV dolerių. Tikėtasi, kad 2010 m. interaktyvaus lošimo metinė apyvarta sieks 100 mili­ jardų JAV dolerių ir atneš 11 milijardų dolerių pelną. Šiuo metu šimtai interneto svetainių siūlo akimirks­ niu prisijungti prie pokerio žaidimo patogiai įsitaisius

žaidėjas e

bendras bankas

Dešinėje: Šioje knygoje pokerio taisyklės ir strategijos dėstomos aiškiai ir nuolat iliustruojamos diagramomis, kuriose pateikiami pokerio partijų pavyzdžiai, kad būtų aiškiau, parodoma, kas vyksta ant stalo ir greta jo. Nuo paprasto iki sudėtingo, žingsnis po žingsnio vesime jus per daugybę pokerio scenarijų.

– Dalintojas (čia ir toliau D žymi dalintoją).

4

Įvadas Dešinėje: Išmokti pokerį nėra lengva, tačiau puikiai prie žaidimo praleistas laikas gali jį paversti daugelio žaidėjų aistra.

namuose, leidžiant šimtams tūkstančių žaidėjų kiaurą parą ugdyti savo įgūdžius ir nuovokumą.

Vienintelė kliūtis, stabdanti numatytą ekonominį interneto žaidimo augimą, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojantys įstatymai, kurie draudžia JAV finansinėms institucijoms sudaryti sandorius su inter­ neto žaidimo operatoriais. Neteisėtų azartinių lošimų internete prevencijos aktas (2006 m. spalio mėn.) ne­ draudžia interneto pokerio kaip tokio, tačiau stipriai varžo žaidimo skatinimą, nes namuose žaidžiantys amerikiečiai negali prieiti prie interneto žaidimo są­ skaitų ir gauti ar atlikti mokėjimus. Kadangi įsigaliojant aktui daugiau nei pusę visų interneto žaidėjų sudarė amerikiečiai, tikimasi, kad rinkoje vyraujančios kom­ panijos sujungs pajėgas ir susidoros su neišvengiamu trumpalaikiu savo produkcijos poreikio sumažėjimu.

Jei daugiau kompanijų turės mažiau vartotojų, galima numatyti, kad jos susijungs ir didesnį dėmesį skirs rin­ kos plėtimui Europoje ir visame pasaulyje.

Nepaisant teisinės situacijos JAV, televizijų trans­ liacijų ir interneto, pokeriu vis labiau domimasi, nes šis žaidimas vis labiau atsikrato kartais abejotinos re­ putacijos ir tampa vis gerbiamesnis. Pasinaudojusios galimybėmis pasipraktikuoti ir išlavinti įgūdžius prieš išstumiant varžovus iš virtualaus pokerio pasaulio, žai­ džia vis daugiau moterų. „Gyvame“ pokeryje kiekybiš­ kai, ko gero, vis dar dominuoja vyrai, tačiau skaičiavi­ mai rodo, kad keturiasdešimt procentų virtualios rin­ kos sudaro moterys. Todėl tikėtina, kad šitas dailiosios lyties susidomėjimas žaidimu netrukus atsispindės

prie pokerio stalų kazino ir klubuose – puikiai žaisti pokerį tikrai nėra tik vyrų privilegija.

Pristatę pokerį, toliau mėginsime paaiškinti dau­ gumą žaidimo aspektų, kurie padėjo jam įsitvirtinti kaip vienai ilgalaikiškiausių žmonijos pramogų. Pir­ muosiuose skyriuose susitelksime į esmines žinias, kurių reikia, kad galėtumėte žaisti pokerį pasitikėda­ mi savimi. Padarę prielaidą, kad skaitytojas ne itin pa­ tyręs arba visiškai neturi patyrimo, nuo dalinimo iki kortų atvertimo paaiškinsime, kaip žaisti, kaip varžytis ir kaip atskirti potencialiai laiminčią kombinaciją nuo tikėtinai pralaimėsiančios. Aprėpsime ir kitus svarbius aspektus: paprastą žaidimo taktiką, statymų strategijas ir blefavimo elementus. Kadangi pokerio žodynas itin spalvingas, taip pat bus paaiškinta ir terminologija.

Tolesniuose skyriuose pristatysime pagrindines koncepcijas ir rafinuotesnius pokerio elementus, ku­ rie padės paprastiems žaidėjams patobulinti savo įgū­ džius. Aptarsime turnyrų ir grynųjų pinigų žaidimų skirtumus, išsiaiškinsime, kuo skiriasi fiksuoto limito, banko limito ir beribis pokeris. Šie stilistiniai skirtumai suteikia bet kuriam rimtam pokerio žaidėjui gausybę pasirinkimų, kurį žaidimą žaisti ir už kiek. Įvertinti jų įtaką bet kuriam pokerio žaidimui itin svarbu dabar, kai pokerio bumas pasibeldė į tokią daugybę namų.

Tekstą papildo iliustracijos, diagramos ir komen­ tarai, pabrėžiantys svarbiausius žaidimo aspektus. Pa­ skutiniuose puslapiuose rasite suprantamą pokerio terminų žodyną, tikimybių lenteles bei nuorodas į ki­ tus dėmesio vertus leidinius ir straipsnius.

5

Pokerio istorija Įsibėgėjus naujam tūkstantmečiui pokeris tebelieka kortų žaidimu, kurį dažniausiai pasirenka kortų žaidėjai visame pasaulyje. Svarbu tai, kad pokerio įvaizdis taip pat patiria pokyčių.

Televizijos programose gausu laidų, siūlančių žiūrovams progą susipažinti su savo patyrimą prie stalo demonstruojančiais geriausiais pasaulio žaidėjais, dauguma kurių – jauni ir ne pagal metus talentingi. Žaidimo išpopuliarėjimas pastaraisiais metais lėmė tai, kad jo scenos kino filmuose taip pat pasikeitė. Laukinių Vakarų salūnų pokerio scenas nukonkuravo prabangi aplinka, kurioje netgi Džeimsas Bondas atiduoda duoklę populiarinant Texas Hold’em („Kazino „Royale“ Casino Royale, 2006 m.). Kad pokerio žaidimas vaizduojamas tokio aukšto lygio kino filmuose, pabrėžia neblėstantį žaidimo patrauklumą. Be abejo, jis turi seną ir spalvingą istoriją, kokios neturi joks kitas žaidimas.

Dešinėje: XXI a. pradžioje pokeris iškilo kaip populiariausias pasaulyje kortų žaidimas. Didžiulę susidomėjimo bangą paskatino televizija ir internetas. Po kone du amžius trukusios evoliucijos jis vertinamas kur kas palankiau, pokerio asociacijos su Laukinių Vakarų anarchija ir mafijos valdomais Las Vegaso kazino pagaliau ima blėsti. Šiuolaikinis pokeris yra rimtas verslas ir turi teisėtą erdvę, kuri turėtų užtikrinti, kad anksčiau su žaidimu sietos žymės liks praeities reliktas.

Pokerio istorija

Pokerio kilmė

N

ustatyti tikslias pokerio šaknis žaidimo istorijos tyrinėtojams pasirodė beveik neįmanoma. Vi­ suotinai pripažįstama, kad toks pokeris, koks žaidžia­ mas šiomis dienomis, sparčiai išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose XVIII–XIX a. kartu su emigrantų antplūdžiu, žmonės ieškojo darbo ir galimybių Nau­ jajame pasaulyje. 1834 m. išleistoje knygoje „Lošimo gud­r ybių ir kančių atskleidimas“ Džonatanas H. Gry­ nas (Jonathan H. Green) aprašo pokerio, dar vadina­ mo „sukčiavimo žaidimu“, taisykles. Kalbama apie žai­ dimą tik dvidešimties kortų malka, kuris pagal popu­ liarumą kaip lošimo būdas pralenkė trijų kortų monte.

Ironiška, tačiau jis buvo laikomas mažiau imliu kortų sukčių manipuliacijoms. Nors autorius neįvardijo jo kaip pokerio, apie tą patį žaidimą pasakoja anglų ak­ torius Džozefas Kauelas (Joseph Cowell). 1829 m. ang­ las stebėjo jį žaidžiant Naujajame Orleane ir sužinojo, kad lošimas labai populiarus Misisipe kursuojančiuose garlaiviuose, iš kurių efektyviai paplito po Luizianą, o paskui ir po visą šalį.

nis, nes kolonistai, apgyvendinę Kanadą ir Naująjį Or­ leaną, atsivežė žaidimą iš pinigų su blefavimu, vadina­ mą poque. Abu žaidimai buvo žaidžiami su trisdešimt dviejų arba trisdešimt šešių kortų malka, o laiminčios kombinacijos apsiribojo poromis, trimis vienodomis arba keturiomis vienodomis. Manoma, kad poque ir pochen dar nuo 1526 m. turėjo įtakos ispanų žaidimas primero, nors čia, kaip prancūzų brelan ar anglų brag, žaidėjai gaudavo į rankas tik po tris kortas. Italai ma­ siškai žaidė il frusso, kuriame vyravo nemažai tokių pačių elementų, kaip ir kituose europietiškuose žaidi­ muose.

Tačiau nors ir neįmanoma to įrodyti, visus šiuos žaidimus galima kildinti iš persų As Nas. Panašus

Europiečių įtaka Kortų žaidimų populiarumas Prancūzijoje nuo XV a. vis augo, o Vokietijoje dominavo panašus žaidimas, vadinamas Pochen arba Pochspiel. Tačiau manoma, kad ryšys su Prancūzija pokerio evoliucijoje apčiuopiames­ Viršuje: Manoma, kad pokerio evoliucijoje labiausiai apčiuopiamas ryšys su Prancūzija. Prancūzų kolonistai, apgyvendinę Kanadą ir Naująjį Orleaną, atsivežė lošimą iš pinigų su blefavimu, vadinamą poque. Tačiau yra manančiųjų, kad žaidimas galėjo kilti iš vokiško pochen, anglų brago arba netgi persų žaidimo As Nas. Kairėje: Kai pasienio miestuose, tokiuose kaip Naujasis Orleanas, pokeris pasidarė nebe toks populiarus, jis persikėlė į ratinius garlaivius, pukšinčius aukštyn žemyn Misisipe. Žaidimas tokiuose garlaiviuose efektyviai paskleidė pokerį ir jam giminingus žaidimus per visą Luizianą ir likusią Ameriką.

8

Pokerio kilmė

į penkių kortų Stud pokerį, As Nas buvo žaidžiamas dvidešimčia arba dvidešimt penkiomis kortomis, pri­ klausomai nuo žaidėjų skaičiaus. Tačiau nors žinoma, kad kortos šiam žaidimui egzistavo jau XVI a., jokių užuominų apie žaidimą nerasta iki 1890 m., kai jau ke­ lerius metus buvo įsigalėjęs pokeris. Kad ir kokia būtų pokerio kilmė, XIX a. amerikiečių kultūros poveikis paspartino žaidimo virtimą į fenomenaliai populiarią net ir šiandien mėgstamą pramogą.

Žaidimo kortos Pirmąsias žaidimo kortas į Europą XIV a. atvežė sara­ cėnai ir maurai, jų šaknis galima atsekti iki X a. Kini­ joje ir pastaruoju metu – Egipte. Šios pirmosios kortos buvo pagamintos iš plonų dramblio kaulo arba medžio plokštelių ir dažnai puikavosi spalvingais, ranka tapy­ tais raštais. Tokios kortos buvo pasiturinčiųjų privi­ legija, ir tik atsiradus medžio raižinių atspaudams, o vėliau išradus spausdinimo presus tapo įmanoma pa­ gaminti pigesnes kortų malkas. Prancūzų įtaka Šiaurės Amerikoje išpopuliarino kortų žaidimus. XIX a. pra­ džioje amerikiečiai ėmė kurti savas modifikacijas. Taip atsirado papildomi indeksai (identifikuojantys ženklai kortų paraštėse ar kampuose) ir dvigalvės kortos su paveikslėliais (didikų kortos), kad būtų lengviau at­ pažinti, raštuotomis, o ne lygiomis nugarėlėmis, taip pat suapvalintais kampučiais ir žvilgiu paviršiumi, kad mažiau susidėvėtų ir plyštų.

Apačioje: Senovinių kortų pavyzdžiai rodo, kad didikų kortų ir spalvų dizaino principai išliko nepakitę per amžius. Iš kairės: XVI a. prancūzų vynų karalius, XVII a. širdžių dama, vokiškas dvigalvis kryžių karalius (1860 m.) ir belgiškas būgnų valetas (1811 m.).

Kortų spalvos

 Manoma, kad kortų spalvų – kryžių, būgnų, širdžių ir vynų – standartai nusistovėjo Prancūzijoje. Čia taip pat didesnės vertės kortoms žymėti buvo įvestos karališkojo dvaro figūros. Nors vis tobulėjo gerėjant spausdinimo metodams, pagrindinis kortų su paveikslėliais dizainas mažiausiai 200 metų išliko nepakitęs. Tradicinių lotyniškų ir vokiškų žaidimo kortų spalvos varijuoja. Pavyzdžiui, ispaniškose ir itališkose kortose būna monetos, taurės, kardai ir skeptrai, o vokiško dizaino vyrauja širdys, lapai, varpai ir gilės.

Viršuje: Trijų kortų rinkinyje – šiuolaikiškos didikų kortos: karalius, dama ir valetas. Šiuolaikinių kortų kampučiuose yra indeksai, palengvinantys kortų atpažinimą, kai jos persidengia. Kortos suapvalintais kampučiais kur kas lėčiau dėvisi ir rečiau plyšta nei tradicinės tiesiais kampais.

9

Pokerio istorija

Amerikietiškas žaidimas

T

ik 1865 m. pasibaigus JAV Pilietiniam karui, po­ keris atsikratė europietiškos įtakos, iki tol forma­ vusios jo vystymąsi. 1875 m. plačiai paplitus penkias­ dešimt dviejų kortų malkai ir įvedus džokerius, žaidi­ mas tapo svarbiu amerikietiškos kultūros aspektu. Pu­ sės amžiaus prireikė, kol žaidimas, pajudėjęs iš ištakų Misisipės deltoje, per Laukinių Vakarų pasienio mies­ telius 1849 m. pasiekė aukso karštinės apimtą Kalifor­ niją. Tačiau penkių kortų traukimo (Draw) ir penkių kortų Stud pokeris tarp aukso ieškotojų nebuvo tokie populiarūs kaip ruletė, siūliusi greitesnį būdą praturtė­ ti, palyginti su kortų žaidimu, kur reikėjo kantrybės ir pastangų, norint bet kokio atlygio. Nors žaidimas ne­ įtiko daugumos skoniui ir vis sulaukdavo įvairiausių draudžiamųjų judėjimų pasipriešinimo, XIX a. pokerį ir toliau žaidė tie amerikiečiai, kurie neįsivaizdavo gy­ venimo be rizikos ir spekuliacijų.

Viršuje: Moteris vadelioja vežimą, Naujasis Orleanas, apie 1900 m. Kai 1922 m. Džonas Deivisas atidarė visą parą veikiančius lošimo namus, mieste įsikūrė pirmasis kazino Jungtinėse Amerikos Valstijose. Netrukus jis išgarsėjo traukdamas lošėjus. 1911 m. Luizianoje buvo bandoma oficialiai uždrausti lošimą, tačiau šie įstatymai niekada rimtai neįsigaliojo, ir Naujasis Orleanas sėkmingai lobo iš turistų, atvykdavusių išbandyti laimės prie lošimo stalų.

Dešinėje: 1887 m. Džonas Doilas (John Doyle) su teisėju Braunu (Brown) ir profesoriumi Barisonu (Burrison) Arizonos rančoje žaidžia pokerį. Tai rodo, kad populiarusis žaidimas iš savo ištakų Misisipės deltoje plito į šiaurę ir į vakarus.

10

Naujasis Orleanas Pirmojo JAV atidaryto kazino savininkas buvo Džonas Deivisas (John Davis). Jo įstaiga Naujajame Orleane, veikianti kiaurą parą, sotino lošimų ištroškusią publiką. Maistas, svaigieji gėrimai, šokančios merginos, populiarieji „faraonas“ ir ruletė – visa tai laukė Deiviso klientų. Ši įstaiga taip klestėjo, kad netrukus duris atvėrė kiti kazino, sukurdami šalies lošimo kapitalui Big Easy (dideli, lengvai pasiekiami pinigai) reputaciją.

Tokia kultūrinė permaina į Naująjį Orleaną ėmė traukti įvairaus plauko profesionalius kortų žaidėjus ir sukčius. Ir vieni, ir kiti siekė išnaudoti naiviuosius ir patikliuosius. Uosto rajonas, žinomas kaip „pelkė“, faktiškai tapo zona be įstatymų, nes čia sukčiai ir lošėjai tvarkėsi patys. Laimėjusieji nepadoriai daug arba demaskuotieji sukčiaujant žinojo, kad rizikuoja būti tučtuojau nubausti savo aukų, o jų likimas susilauks nedaug užuojautos.

Amerikietiškas žaidimas Dešinėje: 1913 m. senbuviai žaidžia pokerį bare. Tradiciškai baruose kortų žaidimai visada būdavo populiarūs, o JAV pokerio ir salūno kultūrinės sąsajos užgimė Laukinių Vakarų laikotarpiu, kai kiekvienas save gerbiantis baro savininkas klientų patogumui privalėjo įrengti pokerio stalą.

Dešinėje apačioje: „Medienos paruošos“ prie Misisipės pagal Francį F. Palmerį (Frances F. Palmer).

XIX a. viduryje (1863 m.), kai nemažai Jungtinių Amerikos Valstijų miestų išleido lošimą draudžiančius įstatymus, Misisipe ir Misūriu pukšintys garlaiviai tapo tikru rojumi pokerio žaidėjams. Būtent tokiame laive 1832 m. Džimas Bovis (Jim Bowie), Bovio peilio išradėjas, išgelbėjo nuo savižudybės vyriškį, pokerio žaidime sukčiams pralošusį visą savo turtą.

Lošimas upių laivuose Naujojo Orleano kazino, pritraukę daugybę lankytojų, smarkiai pakėlė miesto ir aplinkinių teritorijų ekono­ miką. Kadangi Misisipe, Misūriu ir Ohajumi plaukiojo laivai, prisidedantys prie pramoninio regiono augi­ mo, jie tapo puikiausia terpe profesionaliems lošėjams užsiimti savo amatu ir ieškoti naujų rinkų. Užduotis nebuvo lengva, nes vis daugiau miestų skelbė įvairus lošimus draudžiančius įstatymus ir visaip stengėsi jų atsikratyti. Viksburgas prie Misisipės tokių veiksmų ėmėsi dar 1835 m., tačiau daugybė daugiadenių ratinių garlaivių tapo tikru rojumi pokerio žaidėjams ir kortų sukčiams, kurie dažnai rengėsi puikiais madingais dra­ bužiais, norėdami išsklaidyti savo neigiamą įvaizdį.

Tuo metu pokeris jau nutolo nuo savo pirmtakų, kai žaidėjai varžydavosi tik vieną raundą, atsižvelgda­ mi į penkių turimų kortų kombinaciją. Iš pradžių, kol buvo žaidžiama tik dvidešimties kortų malka, žaisti galėdavo tik keturi žaidėjai ir nebūdavo traukimo, tai yra būdo, leidžiančio žaidėjams pakeisti kortą ranko­ je nauja korta iš malkos. Visada rūpestingai besisten­

giantys pakreipti šansus savo naudai, kortų profesio­ nalai pamažu pradėjo pokeriui naudoti penkiasdešimt dviejų kortų malką ir per porą dešimtmečių šitoks žai­ dimas visiškai užtemdė dvidešimtinės malkos versiją.

Didesnė malka reiškė, kad prie žaidimo gali prisijungti daugiau žaidėjų, o traukimo įvedimas suteikdavo šan­ są pagerinti savo kortas. Tačiau teko pridurti dar vieną varžymosi ratą, dėl kurio, norint laimėti, reikėjo page­ rinti įgūdžius ir nuovokumą.

11

Pokerio istorija

Pokeris Laukiniuose Vakaruose

A

kivaizdu, kad pagrindinė priežastis, kodėl poke­ ris taip dažnai siejamas su Laukiniais Vakarais, yra Holivudo kino žanro – vesterno, kiek romantizuo­ jančio Jungtinių Amerikos Valstijų praeitį, pasaulinė sėkmė. Nors dažnai žaidimas nėra pagrindinė filmo linija, jis būdingas nesuskaičiuojamai daugybei salūnų scenų ir tiksliai atspindi pokerio populiarumą to meto kariuomenės dislokacijos vietose, šachtininkų mieste­ liuose bei gyvulių varymo stotyse. Kur kas mažiau tiks­ lūs arba visiškai išgalvoti buvo legendiniai Vakarų vei­ kėjai, o jų žygdarbiai godžių Rytinės pakrantės laikraš­ čių skaitytojų smagumui gerokai perdėti. Tokie autoriai kaip E. Z. K. Džadsonas (E. Z. C. Judson), savaitinio sensacijų žurnalo Ned Buntline’s Own leidėjas, padėjo sukurti neblėstančius mitus apie Vakarus ir nuotykių ieškotojus. Kartais tokie miestai kaip Dedvudas arba Tombstounas labiau garsėdavo mirtina lažybų baigtimi nei mineraliniais ištekliais, dėl kurių apskritai įsikūrė.

Profesionalaus lošėjo gyvenimas buvo kupinas pa­ vojų, mat susierzinusios aukos dažnai būdavo ūmaus charakterio ir ginkluotos. Tiesą sakant, nedidukas De­ rindžerio pistoletas, kuriuo šaudamas toliau šešių pėdų net nepataikytum, buvo išrastas dėl lošėjų poreikio,

Viršuje: Atvirukas iš Nevados, 1941 m. Kaip ir kitose valstijose, Nevadoje buvo siekiama įstatymais uždrausti lošimą. 1931 m. Kalifornijos generalinio prokuroro nutartis, kad traukimo pokeris yra meistriškumo reikalaujantis žaidimas ir jam neturėtų būti taikomi prieš lošimus nukreipti įstatymai, leido Nevadai sušvelninti nuostatas. Savo ruožtu Las Vegasas tapo pasauline lošimo sostine.

Dešinėje: Robertas Mitčamas (Robert Mitchum) filme „Kraujas mėnesienoje“ (Blood on the Moon, 1948 m.) stebi, kaip vyksta penkių kortų Stud pokerio žaidimas. Scena įkūnija pokerio vaizdavimą Vakaruose. 1968 m. Mitčamas kartu su Dynu Martinu (Dean Martin) vaidino kitame vesterne, „Penkų kortų Stud pokeris“ (Five Card Stud), kuriame, kaip galima spręsti iš pavadinimo, įvykiai klostosi aplink pokerio stalą.

12

vaizdžiai tariant, turėti atsarginį kozirį. Mėgindami atsverti pavojų, linkusieji lošti dažnai turėdavo salūną arba viešuosius namus, kad užsitikrintų reguliarias pa­ jamas ir, atsižvelgiant į to meto moralę, legalizuotų savo gyvenimo būdą. 1849 m. kilusi legendinė aukso karštli­ gė nukreipė dėmesį toliau į Vakarus, nes aukso ieškoto­ jai patraukė į Kaliforniją. Žmonių antplūdis buvo toks didžiulis, kad San Fransiskas netrukus persvėrė Naująjį Orleaną kaip didžiausias šalies lošimo centras.

Teisėtumas ir moralė Laikui bėgant raginimų paskelbti lošimą už įstatymo ribų pasigirsdavo nuolat, o į lošėjus buvo žiūrima kaip į moraliai žlugusius asmenis, kuriuos būtina apsaugoti nuo akivaizdžios silpnybės. Žinoma, prisiminus, kad pokeris nuo pat pradžių buvo vadinamas „sukčiavimo žaidimu“, suprantama, kodėl norintys žaisti nuolat su­ silaukdavo nuosaikesnio būdo žmogelių perspėjimų.

XIX a. pabaigoje Vakarų pasienio miesteliuose buvo nusitaikyta į vadinamųjų profesionalių lošėjų sukčia­ vimo praktikas griežtai kontroliuojant arba paskel­ biant neteisėtais kai kuriuos žaidimus. Nors tik nedau­ gelis tų įstatymų iš tikrųjų įsigaliojo, XX a. pradžioje

Pokeris Laukiniuose Vakaruose

Viršuje: Nevados aukso ieškotojų miestelis. Aukso Goldfylde buvo rasta 1902 m., o po šešių mėnesių toje vietoje jau šurmuliavo pasienio miestelis.

Verta pastebėti, kad viešbutis, teatras, bankas, juvelyrinių dirbinių parduotuvė ir arklių turgus jau buvo įsikūrę. Goldfyldas buvo vienas paskutinių aukso gavybos bumo miestelių.

Kairėje: Džeimsas Batleris „Pašėlęs Bilas“ Hikokas (James Butler ,,Wild Bill“ Hickok), nufotografuotas 1873 m., vaidinantis viename Viljamo „Bizono Bilo“ Kodžio, (William „Buffalo Bill“ Cody) Laukinių Vakarų šou. Kolonistas, garsus šaulys, vienu metu netgi įstatymų sergėtojas – šerifas buvo nužudytas Dedvudo salūne 1876 m. Žaidžiant pokerį jį nušovė Džekas Makolas (Jack McCall). Kortos, kurias Pašėlęs Bilas laikė tuo metu – juodi tūzai ir aštuonakės – nuo to laiko žinomos kaip „Negyvėlio ranka“.

kai kuriose valstijose buvo visiškai uždrausta lošti. Iki 1988 m. Nevada ir Naujasis Džersis buvo vienintelės valstijos, kuriose buvo leidžiama lošti. Tačiau situacija radikaliai pasikeitė, ir šiuo metu tik dviejose – Jutoje bei Havajuose – lošti yra griežtai draudžiama.

Išskyrus tai, kad ši veikla skirta tik pilnamečiams, šiuo metu galimybė lošti legaliai yra beveik visame iš­ sivysčiusiame pasaulyje. Tačiau skirtingose JAV vals­ tijose galioja įvairiausi įstatymai, pirmiausia skirti or­ ganizuotam lošimui uždrausti. Tokie draudimai trik­ do, nes atrodo, kad šiuo metu toks populiarus pokeris namuose tarp draugų yra tarsi nelegalus. Situacija dar keblesnė, nes amerikiečiai sudaro daugumą interneto pokerio žaidėjų, o ši veikla iš esmės laikoma nelegali, dėl JAV 2006 m. spalio mėnesį sėkmingai priimto ne­ teisėtų interneto azartinių lošimų prevencijos akto. Įvairios 1961 m. JAV nuotolinių lažybų įstatymo, iš pradžių priimto siekiant užkirsti kelią reketavimui lažinantis telegrafu, interpretacijos siūlo laikyti inter­ neto lošimą nelegaliu. Remiantis naujuoju įstatymu, šiuo metu bet kokie Jungtinių Amerikos Valstijų ban­ kų, kredito kortelių kompanijų ir kitų finansinių ins­ titucijų sandoriai su interneto lošimo kompanijomis laikomi neteisėti, todėl JAV gyvenantys interneto po­ kerio žaidėjai negali atiduoti ar išsiimti sumų iš savo interneto pokerio sąskaitų1*.

Ankstyvasis kombinacijų vertinimas

 Pokerio evoliucijoje kombinacijų vertinimas nebuvo taip aiškiai apibrėžtas kaip šiuo metu. Eilė˜s – penkių skirtingų ˜s, pavyzdžiui, 6,7,8,9,10, ir spalvo ˜s – bet rūšių kortų seko kurių penkių tos pačios spalvos kortų – įvedimas tų laikų pokerio aiškintojams pridarė problemų. Būta painiavos dėl tokių kombinacijų galiojimo net ir jas pripažinus, jų vertinimas palyginti su kitomis kombinacijomis ne visada tinkamai atspindėjo deramą jų vertę pagal tikimybę.

Tradicionalistams, įpratusiems keturis tūzus laikyti aukščiausia įmanoma kombinacija, buvo sunku pripažinti, kad tikimybė gauti penkių vienos rūšies kortų seką – vienspalvę eilę (iliustracija žemiau) – yra mažesnė, todėl tokia kombinacija vertingesnė.

* Šis ir kiti pokerio konsultanto paaiškinimai 255 p.

13

Pokerio istorija

Pokeris xx amžiuje

G

erokai įsibėgėjus XX a., traukimo pokeris ir pen­ kių kortų Stud pokeris išliko dominuojantys va­ riantai, tačiau prie pagrindinių prisidėjo žaidimai su bendromis kortomis, iš kurių Texas Hold’em šiuo metu yra populiariausias. Tokie žaidimai kaip „Pašėlusi naš­ lė“ (Wild Widdow) ar „Spjūvis į vandenyną“ (Spit in the Ocean) teikia užuominų, kad bendrosios kortos buvo dalijamos ir populiarios XX a. trečiajame dešimtme­ tyje. Kitas patobulinimas – aukštų/žemų kombinacijų pokerio koncepcija, kuriame bankas (kitaip tariant, visi per vieną partiją sukaupti statymai) buvo padali­ jamas po lygiai aukščiausiai ir žemiausiai žaidime išli­ kusioms kombinacijoms kortų atvertimo (showdown) metu, tai yra tada, kai statymai baigiasi ir žaidėjai at­ verčia kortas, kad nustatytų laimėtoją. Kitas variantas buvo žemasis pokeris (lowball), tai yra paprastas trau­ kimo pokeris, kuriame banką laimėdavo ne aukščiau­ sia, o žemiausia kombinacija.

Apie XX a. ketvirtąjį dešimtmetį atsirado Stud po­ kerio variacijos, kada žaidėjams buvo padalinama ne po penkias, o po septynias kortas. Dėl šio patobuli­ nimo vėl padaugėjo statymų raundų, kuriuos reikėjo

išgyventi iki partijos pabaigos. Galimybė žaidėjui su­ rinkti stipriausią kombinaciją panaudojant penkias iš turimų septynių kortų kartu daugėjant statymų progų didino tokio žaidimo populiarumą. Netrukus ši atmai­ na nugrūmė penkių kortų Stud pokerį, kuris, palyginti su šiuo „naujoku“, buvo laikomas „švaresniu“ ir kur kas mažiau dinamišku žaidimu. Iš septynių kortų Stud žemojo pokerio versijos, paprastai vadinamos Razz, neišvengiamai išsivystė ir septynių kortų aukštų/žemų kombinacijų žaidimas, kurį dažnai pasirenka pokerio žaidėjai. Visai neseniai, XX a. devintajame dešimtme­ tyje, pasirodė dar vienas populiarus žaidimas – Omaha Hold’em, dažnai vadinamas tiesiog Omaha. Taip pat žaidžiamas su bendromis kortomis, Omaha pagrįstas šiuo metu pačia populiariausia iš visų pokerio atmai­ nų – Texas Hold’em.

Žaidimo žinynai Sužinoti, kaip pokeris užvaldė Jungtinių Valstijų gy­ ventojų vaizduotę, galima iš bandymo susisteminti viską, kas žinota apie žaidimą XX a. pradžioje. Tokių tyrinėjimų vaisiai materializavosi 1905 m. išleidus

Viršuje: „Sacharos“ viešbutyje Las Vegase žaisdamas su Bilu Li (Bill Lee) (toli kairėje) iš 10 000 dolerių ,,Amarilo Džiūsna“ Prestonas (viduryje) kalbasi su kazino savininku Beniu Binjonu (Benny Binion) 1975 m. Prestonas iškrito iš Pasaulio pokerio serijos (World Series of Poker, WSOP) čempionato, tačiau netrukus rado naują iššūkį. Tada nugalėjo Li, nes paskutinėje partijoje Prestono šešakių poros nepakako įveikti Li damų porai.

Kairėje: Tomas Ostinas „Amarilo Džiūsna“ Prestonas, 1972 m. WSOP čempionato laimėtojas, neginčytinai pirmoji tikra šių laikų pokerio įžymybė.

Po triumfo WSOP nuolat pasirodydavęs JAV televizijos pokalbių laidose, jis pažadino susidomėjimą anksčiau miglotu profesionalių pokerio žaidėjų pasauliu.

14

Pokeris XX amžiuje

R. F. Fosterio (R. F. Foster) knygą „Praktinis poke­ ris“. Maždaug tuo pat metu pasirodė užuominos apie „dalintojo pasirinkimo“ žaidimus, teigiančios, kad jau buvo plačiai paplitusios kelios pokerio atmainos, o paskirtas dalintojas spręsdavo, kuri bus žaidžiama konkrečioje partijoje. Bėgant metams, pakartotiniai garsiojo Hoilio kortų žaidimo vadovo leidimai, kurių pirmieji pasirodė dar 1742 m., pasipildydavo daugybe naujų pokerio variacijų. Jie pasitarnavo kaip užrašai apie šių dienų žaidimo vystymąsi. Visai neseniai lite­ ratūros apie pokerį itin padaugėjo, pasirodė sėkmingo žaidimo teorijos. Šią kryptį pradėjo Frankas R. Volesas (Frank R. Wallace), 1968 m. išleidęs „Pažangias poke­ rio koncepcijas“. Tai buvo pirmoji iš daugybės knygų su pakankamai kruopščia žaidimo analize bei nurody­ tomis negailestingomis ir agresyviomis statymų strate­ gijomis, kurias paprastai pasirenka laimintys žaidėjai.

Pokerio profesionalai XIX a. pokerio profesionalai buvo keliauninkai, kurie kortų žaidimus iš kitų lošimo formų pasirinkdavo dėl minimalios reikalingos įrangos palyginti, pavyzdžiui, su „Faraonu“ arba rulete. Apsiginklavęs tik kortų mal­ ka, profesionalas galėdavo pradėti žaidimą bet kur, bet kuriuo metu, nors, kaip jau minėta, reikėjo paisyti šio­ kių tokių savisaugos reikalavimų. Tačiau tie, kurie lošė pragyvenimui, nors patys buvo laikomi apgavikais, ne­ retai susidurdavo su entuziastingais pokerio žaidėjais iš nusikaltėlių pasaulio. Žinoma, tai kėlė papildomą riziką.

Panašiai XX a. viduryje profesionalai ir vertelgos daž­ nai veikė teisėtumo paribiuose ir neretai susidurdavo su varžovais, akivaizdžiai nenusiteikusiais pralaimėti.

Čiabuvių indėnų rezervatai



Viršuje: Žaisdami kortomis laisvalaikį leido ne tik iš Europos kilę kolonistai. Lošimai pasirodė populiarūs ir tarp vietinių Amerikos gyventojų.

Viena varomųjų jėgų, padėjusi pokeriui plisti JAV, buvo1988 m. pasirodęs indėnų lošimo reguliavimų aktas, leidęs įvairioms Amerikos čiabuvių gentims savo žemėse steigti kazino kaip lengvatą įteisinant tam tikrą jų autonomiją. Komerciškai sėkmingos ir gerai tvarkomos šios įstaigos pasotino šalies lošėjų apetitą ir padėjo sukurti darbo vietas bei geresnes ekonomines sąlygas daugybei vietinių žmonių.

Dešinėje: pokerio žetonai yra naudojami vietoj pinigų ant stalo žaidimo metu.

Kairėje: Doilas „Teksaso Lėlytė“ Bransonas, „Amarilo Džiūsnos“ amžininkas, Pasaulio pokerio mainų atvirojo čempionato atidarymo vakarėlyje Londone 2005 m. rugpjūčio mėnesį. Bransonas 1976 m. ir 1977 m. laimėjo WSOP pasaulio čempionatą, vėliau su bendraautoriais parašė knygą „Doilo Bransono supersistema: galios pokerio kryptis“. Šią knygą nusimanantys žaidėjai tebelaiko itin svarbia.

Tokiems legendiniams žaidėjams kaip Džonis Mosas (Johnny Moss), Doilas „Teksaso Lėlytė“ Bran­ sonas (Doyle „Texas Dolly“ Brunson) ir Tomas Ostinas „Amarilo Džiūsna“ Prestonas (Thomas Austin „Ama­ rillo Slim“ Preston) akistata su šautuvo vamzdžiu ir prievarta atiduoti ką tik laimėti pinigai – tik vienas pa­ sirinktos profesijos pavojų. Trumpos istorijos apie jų nuotykius nuo XX a. šeštojo dešimtmečio parodo, kaip akivaizdžios savivalės požiūriu pokario JAV priminė Laukinius Vakarus.

15

Pokerio istorija

Las Vegasas

N

ors visiems įprasta sieti pokerį su Laukiniais Vakarais, žaidimas taip pat neatskiriamas nuo miesto, kuris sutartinai vadinamas pasaulio lošimo sostine, – Las Vegaso. Kryžkelė Nevados dykumoje su šuliniu gerklei sudrėkinti, paprasčiausia „skylė“ virto žvilgančiu legendiniu traukos centru dėl trijų prie­ žasčių. Pirma, Nevados valstijos lošimą draudžiantys įstatymai sušvelnėjo kaip tik tuo metu, kai 1931 m. už trisdešimties mylių nuo dabartinio Las Vegaso prasi­ dėjo Huverio užtvankos statyba. Šis projektas sutraukė ne vieną tūkstantį darbininkų ir potencialių lošėjų iš visų depresijos apimtų Jungtinių Amerikos Valstijų.

Klestintys organizuoti nusikaltėliai, ,,sausojo įstatymo“ metais tenkinę svaigalų poreikį, nepraleido ir šios pa­ trauklios galimybės pasitelkę liaudies potraukį lošimui

bei kitoms ydoms. Mafijos gaujos iš Niujorko, Detroito, Sent Luiso ir Čikagos žinojo, kad kazino – patikrintas būdas neteisėtoms pajamoms legalizuoti, todėl netru­ kus pasipylė lėšos statybai šių malonumų rūmų, skirtų naujai susiformavusios rinkos poreikiams patenkinti.

Per dvidešimt metų Las Vegasas neregėtai išpopu­ liarėjo tarp žmonių, ieškančių legalaus lošimo siūlomų malonumų. Pamažu į miestą atsikraustė vis daugiau profesionalių pokerio žaidėjų, kurie troško pasinau­ doti nemažėjančiu turistų srautu, kol atsirado Pasaulio pokerio serija (World Series of Poker, WSOP), rekla­ muojanti miestą neatsiejamai nuo žaidimo. Tiesą sa­ kant, dauguma kazino valdytojų vertina pokerį dvejo­ pai, mat stalai užima nemažą patalpų plotą, kurį kitu atveju būtų galima panaudoti lošimams, nešantiems didesnį pelną. Kita vertus, pokerio populiarumo atgi­ mimas reiškia, kad kazino turėtų noriai sutikti žaidėjus suvokdami, kad, jau atsidūrę viduje, jie, tikėtina, išleis pinigų ir kitiems užsiėmimams.

Mafija Bendžaminas „Bagzis“ Zygelis (Benjamin ,,Bugsy“ Sie­ gel), iš Bruklino kilęs lažybų tarpininkas, yra tas žmo­ gus, kuriam reikia priskirti nuopelnus įžvelgus galimy­ bes, kurias atvėrė sušvelninti Nevados lošimo įstatymai.

Kartu su Niujorko nusikaltėlių bosu Mejeriu Lenskiu Viršuje: Fremonto alėja Las Vegase didžiuojasi dešimčia kazino ir per šešiasdešimčia restoranų, viskas telpa po vienu stogu ir apšviesta dviem milijonais lempučių.

Dešinėje: Čarlzas „Laimingasis“ Lučianas, Niujorko vicekaralius, karo metais buvo deportuotas iš JAV. Čia jis nufotografuotas automobilyje, kai ypatinga vyriausybės komisija paskyrė jam policijos priežiūrą. Po „įspėjamojo“ nuosprendžio Lučianas dvejus metus nuo 21 val. iki 7 val. ryto privalėjo būti savo namuose Neapolyje, jam buvo uždrausta rodytis viešose pasilinksminimo vietose bei su asmenimis, „įtariamais visuomenei pavojinga veikla“ ar turinčiais įrašų apie nusikalstamą veiklą. Komisija rėmėsi pagrįstu įtarimu, kad Lučianas turi ryšių nusikaltėlių pasaulyje, taip pat yra įsitraukęs į narkotikų tiekimą bei arklių lenktynių rezultatų klastojimą.

16

Las Vgasas

(Meyer Lansky) jis užsiėmė „Flamingo“ viešbučio ir kazino statyba, tačiau susipyko su gangsteriu Čarliu „Laiminguoju“ Lučianu (Charles „Lucky“ Luciano) ir 1947 m. buvo nužudytas. Las Vegaso Stripe, kiti viešbu­ čiai ir kazino buvo statomi prižiūrint mafijai, naudojant Vežėjų sąjungos pensijų fondo pinigus. Netrukus nu­ sikalstamos gaujos užkulisiuose linksmai dalijosi savą kazino pelno dalį, nors viešai palaikė respektabilų įvaiz­ dį, kuriam talkino nuolatinės Holivudo elito, tarp jų ir legendinės „Žiurkių šutvės“ (Rat Pack) su Frenku Sinat­ ra (Frank Sinatra) priešakyje, viešnagės Las Vegase.

Mafijos įtakai Las Vegase buvo kliudoma iš dviejų pusių, nes ją išstumti ir vėl susigrąžinti dominavimą mieste stengėsi ir teisėsaugos įstaigos, ir rimtos verslo­ vės. Bandymai patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagrindinius nusikaltėlių pasaulio bosus galų gale pa­ sirodė sėkmingi XX a. devintajame dešimtmetyje, ta­ čiau gerokai anksčiau milijardieriui vienišiui Hovardui Hjudžesui (Hovard Hughes) pasisekė įtikinti Nevados valstijos valdžią leisti viešoms korporacijoms turėti kazino. Tuo smarkiai susidomėję Volstrito gigantai pa­ sistengė šį tą įsigyti dar prieš XX a. devintojo dešimt­ mečio spekuliatyvųjį komercinį bumą. Be kita ko, Mirage Resort Inc tapo „Golden Nugget“ bei „Mirage and Treasure Island“ savininkais. Didžiausios laisvalaikio korporacijos nuo tada ėmė „pardavinėti“ Las Vegasą turistams. Anksčiau atvykėlius trikdė „pigus“ miesto įvaizdis, nors ne vienam istorinės nusikalstamos slap­ tosios srovės išlieka jo žavesio dalimi.

„Žiurkių šutvė“ Be galimybės palošti, XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje į Las Vegasą viliojo ir to meto populiariausių atlikėjų pasirodymai. Ryškiausia žvaigždė buvo Fren­ kas Sinatra, kuris kartu su Dynu Martinu, Semu Dei­ visu jaunesniuoju (Sammy Davis Jr.) ir komiku Džoju­ mi Bišopu (Joey Bishop) nuolat pasirodydavo „Sands“ viešbutyje ir kazino. Prisidėjus prezidento Džono F. Ke­nedžio (John F. Kennedy) svainiui aktoriui Peteriui Lofordui (Peter Lawford), vyrukai išgarsėjo kaip „Žiur­ kių šutvė“ (The Rat Pack) – grupė linksmintojų, kurių talentas prilygo jų nenumaldomam pomėgiui svaigin­ tis, lošti bei šėlti su būriu patrauklių ir ne mažiau gar­ sių moterų. „Šutvė“ įkūnijo sąvoką „kieti“, o jų ryšys su Las Vegasu padėjo miestui dar labiau žavėti ir kerėti.

Viršuje: Garsus aviatorius ir kino prodiuseris Hovardas Hjudžesas (fotografuota 1940 m.), jo pastangos netiesiogiai padėjo atlaisvinti mafijos gniaužtus Las Vegase. Dėl nuolatinio lobizmo su Nevados valstijos valdžia buvo priimtas valstijos įstatymų pakeitimas ir tai leido valstybinėms bendrovėms, kaip ir privatiems asmenims, turėti kazino. Vienas po kito mafijai priklausantys kazino savininkai pardavė savo nuosavybę galingoms laisvalaikio ir pasilinksminimų kompanijoms.

1967 m. Hjudžesas ir pats nusipirko „Desert Inn“ viešbutį bei kazino, kai pavargo nuo savininkų primygtino reikalavimo, kad svečias vienišius išsikraustytų.

Kairėje: Dynas Martinas su bičiuliais Džojumi Bišopu ir Frenku Sinatra trijų savaičių koncertinio turo atidaryme „Sands“ viešbutyje Las Vegase, 1966 m. balandį. Čia jie nusprendžia, kad jų dainos, dainuškos ir rinktiniai juokeliai leidžia vadintis „Vyrukais iš SPREE“ (Rutinos naikinimo pasilinksminimais draugija).

17

įsigykite

knygą dabar