Catherine Davidson
Išsamūs atsakymai į daugiau nei 50 klausimų, kylančių kiekvienos katės šeimininkui Iš anglų kalbos vertė lina juodžbalienė
Įžanga Mažiausiai keturis tūkstančius metų katės laikomos naminėmis žmonių draugėmis. Per amžius jos žavėjo mus savo nepriklausoma dvasia, kūno gracija ir išpuoselėtu, pasitikėjimą skleidžiančiu grožiu – žavėjo taip stipriai, kad dabar katė yra pats populiariausias namų augintinis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose priskaičiuojama 69 milijonai naminių kačių, o šunų – 62 milijonai. Kad ir kaip seniai pažinotume šį mielą sutvėrimą, katė vis dar daugeliui mūsų išlieka paslaptingu gyvūnu. Katės turi kažką nežemiško, jų gyvenimo būdas atrodo tarsi už žmogaus pažinimo ribos. Kiekvienam šio keturkojo augintojui yra tekę stebėti tipiško elgesio atvejus ir kartkartėmis stebėtis: „Kodėl mano katė taip elgiasi?“ Koks, pavyzdžiui, galėtų būti psichologinis ar biologinis paaiškinimas, kodėl katė pasisveikindama trinasi aplink kojas? Kodėl ji turi įprotį atsukti šeimininkui nugarą, kai ją pabara? Arba kodėl draugiškas naminis gyvūnėlis jaučia nemaloniai nuteikiantį pasitenkinimą kankinti savo
grobį? Katės yra nenuspėjami draugai, jų elgesys gali mus kartu ir žavėti, ir gluminti. Štai kokia yra mūsų ilgalaikių santykių su katėmis esmė. Meilė joms – ir artimumas su jomis – verčia tikėti, kad šių padarų pasaulio suvokimas nėra per daug nutolęs nuo mūsiško. Kitaip tariant, laikome juos labiau keturkojais žmonėmis su kailiu negu laukinių gyvūnų palikuonimis. Dėl tokio neteisingo katės charakterio supratimo daugelio geranoriškų ir mylinčių šeimininkų elgesys su savo augintine gali sukelti kančią ar jaudulį gyvūnui, nusivylimą – šeimininkui. Ši knyga atsako į daugiau nei penkiasdešimt klausimų apie katės elgesį. Atsakymai paremti naujausia kačių psichologų nuomone. Jie padės jums suprasti savo keturkojį ir suteiks progą pažvelgti į viską katės akimis. Jei jūsų gyvūnas mokėtų skaityti, būtent šią knygą jums išrinktų.
Pirmas skyrius
Nuo ma탑ylio iki suaugusio
Kačiukai neabejotinai žavūs, bet kaip ir visiems jaunikliams (tiek gyvūnų, tiek žmonių) jiems reikia ypatingos globos ir dėmesio. Gyvybiškai svarbu nuo pat pradžių santykius pradėti teisingai, kad kačiukas išmoktų prisitaikyti prie jūsų namų – jūs taip pat turite išmokti prisitaikyti prie kačiuko. Daugelis naujokų šeimininkų jaučiasi sutrikę, pavyzdžiui, dėl kačiukų pomėgio slėptis, įsitraukti į žaidimąmūšį, labiau panašų į mūšį negu į žaidimą, ir, žinoma, dėl to, kad kačiukas atsisako tuštintis į kraiko dėžutę, nors pardavėjas buvo užtikrinęs, jog kačiukas išmokytas neteršti namų. Šiame skyriuje kalbama apie augimo sunkumus, su kuriais gali susidurti šeimininkai, priėmę jauną katę į šeimą. Dauguma šių problemų lengvai išsprendžiamos, pasitelkus truputį meilės ir kantrybės. Greitai jūsų keturkojis taps draugišku ir maloniu namų gyventojų bičiuliu.
– 7–
Klausimas
Kodėl mano katė... nešioja kačiukus? Mano katė laukiasi antrosios vados. Praėjusį kartą kačiukus atsivedė svečių kambaryje po lova, bet kai jiems sukako kelios savaitės, pernešė į skalbyklą. Galbūt trukdėme jai per dažnai lankydamiesi, kai padarėliai dar buvo visai mažyčiai, nors kiek galėdami stengėmės nepažeisti jos privatumo. Ką šį kartą galėtume padaryti, kad katė jaustųsi saugesnė?
MAMA KATĖ paima kačiukus už pakarpos ir po vieną perneša į naują guolį.
– 8–
Atsakymas
Tiesa, kad katės gali pernešti savo kačiukus į naują vietą, jei jų guolis dažnai trukdomas. Tai natūralus jos atsakas į tai, ką motina suvokia keliant grėsmę jos kačiukams. Bet vargu ar dėl šios priežasties katė pernešė savo palikuonis. Stengėtės per daug jos netrukdyti, be to, ji šiaip ar taip jus gerai pažįsta. Taip pat ji turėjo švarią, sausą vietelę, kur galėjo rūpintis savo mažyliais – to jai ir reikėjo. Panašu, kad jūsų katė elgėsi vadovaudamasi įgimtais instinktais, o ne atsakydama į trukdymą. Nepaisydamos grėsmės, beveik visos katės perneša savo kačiukus į naują vietą, kai jiems sukanka trys ar keturios savaitės. Tas pats vyksta tiek laukiniame pasaulyje, tiek namuose. Dažnai daroma prielaida, kad katės perkelia savo kačiukus, nes šie tampa per dideli gimimo vietai arba todėl, kad jų guolis pasidaro nešvarus. Labiau įtikinanti teorija, kad perkėlimas susijęs su išaugusiais kačiukų poreikiais. Kai kačiukams sukanka keturios ar šešios savaitės, jie ima ėsti kietą maistą. Vadinasi, mamai katei reikia tokio guolio, kuris būtų arti jos medžioklės plotų. Taigi ji perkelia kačiukus, ruošdamasi naujam nujunkymo proceso etapui. Jūsų katei nėra reikalo medžioti maisto, nes jūs ją aprūpinate. Bet šiuo atveju, kaip dažnai nutinka prijaukintoms katėms, pabunda jos laukiniai instinktai ir gyvūnas grįžta prie savo protėvių elgesio.
– 9–
Kačiukus augina mama katė: laižo, maitina ir saugo. Vėliau moko juos įgūdžių, kurių prireiks savarankiškai išgyventi.
Rūšių stebėjimas Maitinančioms katėms įprasta keisti guolio vietą, o kiti gyvūnai lieka toje pat vietoje. Ragasnapio patelė susisuka lizdą medžio ar uolos ertmėje, paskui purvu užmūrija įėjimą, taip įkalindama save viduje. Ji lieka užmūryta kelis mėnesius, kol jos paukštukai išsiperi. Per tą laiką ją pro plyšelį sienoje maitina patinas.
Klausimas
Kodėl mano kačiukas... kabinasi man į kulkšnis ir kanda? Parsinešiau namo septynių savaičių kačiuką. Pirmomis dienomis jis elgėsi ramiai, atrodė, kad apsiprato. Bet vėliau tapo tikras padūkėlis. Kur beeičiau, padarėlis iššoka iš savo slėptuvės ir įsikimba man į kulkšnis. Iš pradžių nekreipiau dėmesio ir džiaugiausi grubiu žaidimu, bet paskui jo įdrėskimai tapo skaudūs. Kačiukas ėmė mane kandžioti, keletą kartų iki kraujo. Dabar jam 12 savaičių, bet nusiraminimo požymių nė ženklo. Kaip priversti gyvūnėlį suprasti, kad žaidimas neturi žeisti? KAČIUKO žaidimas-kova atrodo smagus, bet augančios katės puolimas iš pasalų nebėra toks žavus dėl vis aštresnių nagų ir dantų.
– 10 –
Atsakymas
Tai dažnai pasitaikanti problema, kylanti dėl to, kad neatitinka kačiuko poreikiai ir jūsų kaip žmogaus sugebėjimas juos visiškai patenkinti. Jei kačiukas būtų pasilikęs su mama, broliais ir sesėmis ilgiau, didžiąją laiko dalį būtų praleidęs žaisdamas kovą ir medžioklę. Padarėlio šeima būtų jį pamokiusi – aštriais pabarančiais įkandimais ar vien pertraukdama žaidimą – kai jo elgesys pernelyg grubus, ir gyvūnas greitai būtų įsiminęs pamoką. Jei jums nebūtų įgrisę kačiuko nagai ir dantys, būtumėte nekreipę dėmesio į tokį elgesį. Jam tai reikštų, kad draskyti ir kandžioti leidžiama. Tačiau gyvūnui augant, jo dantys bei nagai tampa gerokai aštresni ir gali tikrai sužeisti. Be to, kaip pastebėjote, jūsų mažasis kačiukas bendrauja su jumis kovodamas – vien išvydęs, gali jus atakuoti. Barimas šiuo atveju nepadės. Geriausias būdas sustabdyti jo puolimus iš pasalų, leisti suprasti, kad tai nesmagu, ir parodyti daugybę kitų žaidimų, kad jam nebūtų nuobodu. Taigi, kaip tik galite, ignoruokite jo atakas. Tuo pat metu kuo daugiau su juo žaiskite. Pabandykite „meškerę“ – ant ilgos lazdelės su virvele pakabinkite žaisliuką – galėsite žaisti atitraukę toliau rankas ir kūną. Galbūt verta pagalvoti apie kitą katę, kad palaikytų jam draugiją (žr. 124 p.).
– 11 –
Rūšių stebėjimas Liūtukai, ne taip kaip kačiukai, mokosi medžioti labiau stebėdami negu praktikuodamiesi. Jie gerokai mažesni už grobį, todėl iš pradžių negali dalyvauti tikroje medžioklėje. Taigi stebi iš tolo ir išmoksta medžioti „teoriškai“. Kai liūtukas sulaukia dvejų metų, tampa pakankamai didelis, kad pritaikytų žinias ir susimedžiotų gazelę.
MOKYKITE SAVO KAČIUKĄ tokių žaidimų, kurie neskatina atakų prieš jūsų kūno dalis.
Klausimas
Kodėl mano kačiukas... pasisotinęs letena kasa grindis prie dubenėlio? Auginu trijų mėnesių kačiuką, turintį juokingą įprotį kasti grindis šalia maisto dubenėlio. Taip elgiasi kaskart po valgio, bet nemačiau, kad tai darytų kitu metu. Atrodo, lyg bandytų kažką iškasti. Laikau gyvūną namuose, jis yra vienintelis katinas, taigi negalėjo viso to išmokti iš kito katino. Gal galėtumėte papasakoti apie šią keistenybę?
LAUKINĖJE GAMTOJE katė užkasa maisto likučius, kad kvapas nepriviliotų kitų plėšrūnų. Dėl tos pačios priežasties užkasa savo išmatas.
– 12 –
Atsakymas
Vienas žaviausių dalykų gyvenant su katėmis, kad jos kartais daro dalykus, kuriuos stebėdami galime pajusti jų protėvius. Laukinėje gamtoje prieš daugelį tūkstančių metų katės parsinešdavo grobį į guolį ir ten suėsdavo. Kad kvapas nepritrauktų kitų gyvūnų, katės užkasdavo visus maisto likučius. Jūsų katinui nereikia slėpti maisto nuo kitų plėšrūnų, bet senieji instinktai, motyvavę jo protėvius, tebėra gyvi, ir kažkokie pirmykščiai potraukiai verčia jį atkartoti šį pasenusį elgesio modelį. Prijaukintos katės gyvenime maitinimosi vieta nuo gimimo yra pagrindinis taškas, kuris taip pat gali būti susijęs su, regis, nesuprantamu gyvūno elgesiu. Pavyzdžiui, tik nedaugelis kačių augintojų pastebi, kad jų keturkojis nuolat palieka kokį mažą žaisliuką ar kitą daiktą maisto ar vandens dubenėlyje. Tai taip pat laukinio gyvenimo atgarsis. Netekusi galimybės sumedžioti tikrą auką, naminė katė persekioja žaisliuką ar rūpestingo šeimininko mestą popierinį kamuoliuką. Katė neturi tokio guolio, kur galėtų nusinešti grobio pakaitalą, tad nusineša jį į tą vietą, kur paprastai maitinasi – tai panašiausia į jos urvą vieta.
– 13 –
MAISTO DUBENĖLIS gali pasitarnauti kaip katės „slėptuvė“ – galite rasti ten tvarkingai padėtą kokį žaisliuką ar kitokį daiktelį.
Rūšių stebėjimas Gerai žinoma, jog pilkosios voverės rudenį užkasa riešutus į žemę, kad galėtų juos ėsti per žiemą. Bet naujausi tyrinėjimai parodė, jog jos taip pat užkasa klastotes, kad apgautų kitas voveres šnipes. Padarėliai demonstratyviai iškasa duobelę, paskui ją užkasa, o tikrosios maisto saugyklos būna rūpestingai paslėptos kur nors kitur.
Klausimas
Kodėl mano kačiukas... teršia šalia kraiko dėžutės? Niekuomet anksčiau nesu laikiusi katės ir dabar stengiuosi pripratinti savo katytę daryti į kraiko dėžutę. Man pasakė, kad ji jau pripratinta prie dėžutės, ir iš tikrųjų padarėlis jau žinojo, jog padaryti reikia tam tikroje vietoje. Bėda ta, kad toji vieta yra šalia kraiko dėžutės, o ne jos viduje. Draugė man papasakojo, jog greičiausias būdas išmokyti katę – patrinti jos nosį į išmatas, bet niekaip neprisiverčiau to padaryti. Ar yra kitas būdas paskatinti ją daryti į dėžutę?
JEI IŠMOKYTA NEDERGTI katė padaro šalia dėžutės, tai rodo, kad „tualetas“ netinkamas.
– 14 –
Atsakymas
Paprastai kačiuko mama parodo, kaip naudotis dėže; daugelis kačiukų išmoksta ja naudotis iki jiems sukanka penkios savaitės. Teoriškai kačiukai įgūdžius pritaiko ir naujuose namuose, bet, kaip supratote, pripratinti prie dėžutės nėra taip paprasta. Jūsų katytė žino tuštinimosi vietą, bet dėl kažkokių priežasčių dėžutė jai atrodo nemaloni. Patikrinkite, ar į dėžutę lengva įlipti; atvira dėžutė su žemais kraštais pati tinkamiausia. Taip pat svarbu, kokią dėžutę išrinkote. Susisiekite su ankstesniu katytės šeimininku ir pasiteiraukite, prie kokios dėžutės gyvūnas pripratinta; ją pakeisti į kitokio tipo kraiko dėžutę galėsite vėliau. Padėkite dėžutę kur nors, kur katytei atrodys saugu; gera vieta būtų kambario kamputyje. Nestatykite šalia maisto dubenėlio: jokia katė nemėgsta teršti maitinimosi vietos. Iš pradžių katytę laikykite viename kambaryje, kad lengvai rastų dėžutę su kraiku. Tupdykite ją į dėžutę vos tik prabunda, po valgio ir po žaidimų. Pakapstykite jos letenėle paviršių, kad apsiprastų. Nuolat valykite dėžutę. Kai tik jūsų katytė išmoks naudotis dėžute, išplėskite plotą, kur ji galėtų nevaržomai lakstyti. Jei pamatysite besituštinančią katytę, greit nuneškite į dėžutę ir pagirkite. Tai padės jai dėžutę susieti su tualeto reikalais. Niekuomet netrinkite jos nosytės į išmatas: tai sukels gyvūnui nerimą, ir netikėtumų gali tik padaugėti, bet ne sumažėti.
– 15 –
PARODYKITE KATEI, kad išmatos turi būti dėžutėje, taip padėsite jai išmokti nueiti į tinkamą vietą.
Klausimas
Kodėl mano kačiukas... žaisdamas svaido žaisliukus į orą? Mano kačiukas dievina žaidimus, gali ištisas valandas vaikytis ir šokinėti su kamuoliuku. Pastebėjau, kad po kurio laiko jis, pakišęs leteną po kamuoliuku, permeta jį per nugarą. Tuomet apsiverčia ir vėl įsijautęs ant jo šokinėja. Draugas man išaiškino, kad padarėlis apsimeta persekiojantis paukštį – išmeta kamuoliuką į viršų, kad būtų panašus į skrendantį paukštelį. Ar mano kačiukas tikrai toks išradingas? Jis niekuomet nėra buvęs lauke, taigi nėra matęs tikro paukščio.
KAMUOLIUKO MĖTYMAS į orą būdingas katės žaidimų bruožas; tai būdas patobulinti medžiojimo techniką.
– 16 –
Atsakymas
Tai gana paplitęs normalaus katės elgesio aiškinimas, bet ne visiškai teisingas. Jūsų apibūdintas mėtymo veiksmas nėra susijęs su skrendančio paukščio gaudymu; iš tikrųjų tai veiksmas, kurį katė naudoja žvejybai. Meškeriojanti katė atsitupia arti vandens, kai tik žuvis praplaukia, žvejė kyšteli leteną į vandenį tiesiai po žuvimi. Išmeta žuvį iš vandens, permesdama sau per nugarą, ant sausos žemės. Tada katė apsisuka ir staigiai užšokusi ant savo grobio jį pribaigia. Žvejojimo elgesys dažnai aiškinamas neteisingai, nes katę dažniau matome besivaikančią paukščius, o ne žvejojančią. Kačiukas, galintis laisvai prieiti prie tvenkinio ar upės, pasinaudos realaus gyvenimo aplinkybėmis ir išmoks pasigauti žuvį iki jam sukaks septynios savaitės. Jūsų draugas teisus teigdamas, kad kačiukas mušinėdamas ir mėtydamas žaisliukus praktikuojasi, kaip susidoroti su grobiu. Persekiojimas ir mėtymas yra instinktyvūs veiksmai, bet juos atlikti reikia išmokti ankstyvame amžiuje, prieš tai, kai katei reikės pasirūpinti savimi. Jūsų katinas „neišradinėja“ žaidimų. Katės mėgsta išdykauti ir daug laiko praleidžia žaisdamos su žaisliukais, jų žaidimai visuomet tikslingi. Žaislo mėtymas į orą yra instinktyvaus veiksmo ir išugdyto gebėjimo mišinys. Jūsų katinas tobulina įgūdžius, kurių prireiktų, norint išgyventi laukinėje gamtoje.
– 17 –
Rūšių stebėjimas Daugelis laukinių žinduolių yra prityrę žvejai. Rudieji Šiaurės Amerikos lokiai iš šiaurės rytų vietovių žino, kad rudenį lašišos plaukia upe aukštyn neršti, ir tai jiems gera proga pažvejoti. Lokiai laukia prie krioklių ir, kai lašišos bando peršokti į aukštesnį telkinį, gaudo žuvis tiesiog ore sučiupdami nasrais.
KATĖS IŠ PRIGIMTIES YRA patyrę žvejai, bet daugelis kačių nė neturi galimybės iš tikrųjų pažvejoti.
įsigykite
knygą dabar