Turinys Pirma dalis Ar tai įmanoma? Ar moralu? Beveik 40 sėkmės metų! Ar iš tikrųjų galime pasirinkti vaikų lytį? Taip! Ar tai moralu? Ar galima taip daryti? Gal pasaulyje įsigalės (vaje!) vyrija? Saviškių laiškai ir iki šiol pasiekti mūsų rezultatai
Antra dalis Moksliškai pagrįstų lyties pasirinkimo metodų kilmė Šimtmečiai bandymų ir klaidų (dažniausiai – klaidų) „Gyvenimiškų istorijų“ peržiūra (Ką turite žinoti rinkdamiesi kūdikio lytį) Šetlso metodas. Kaip jis kurtas ir tobulintas Ar Šetlso metodas moksliškai pagrįstas? Kiti lyties pasirinkimo metodai. Lyginamoji apžvalga
9 11 15 21 33
55 57 66 75 84 100
Trečia dalis Kaip sėkmingai naudotis Šetlso metodu?
129
Pirmoji užduotis – nustatyti ovuliacijos laiką Ką daryti norint susilaukti berniuko? Ką daryti norint susilaukti mergaitės? Klausimai ir atsakymai
131 162 178 190
Pabaigos žodis Lyties pasirinkimas artimiausioje ir tolesnėje ateityje Bibliografija
209 219
Ar tai moralu? Ar galima taip daryti? Gal pasaulyje įsigalės (vaje!) vyrija?
Nuoširdžiai kalbant, daugiau kaip 40 metų stebėdami vis geresnius lyties pasirinkimo metodo rezultatus nežinome, juoktis ar verkti susidūrus su apokaliptiškais ateities paveikslais, kuriuos piešia žmonės, numatantys baisius šio metodo padarinius. Viena absurdiškiausių vizijų neseniai buvo išdėstyta tariamai mokslinėje knygoje „Nuogos šakos. Vyrų perviršio Azijoje padariniai saugumui“ (Bare Branches: The Security Implications of Asia’s Surplus Male Population). 2004 m. internete pasirodė viena stulbinamiausių šios knygos hipotezių, kuri jau skleidžiama ir kitur. Knygos autoriai teigia, esą vis labiau plintantys lyties pasirinkimo metodai, ypač Azijoje, lems grėsmingą vyrų skaičiaus persvarą. Vienoje interneto svetainės reasonline.com skiltyje Ronaldas Beilis (Ronald Bailey) rašė, kad knygos „Nuogos šakos“ autoriai pranašauja, esą „iki 2020-ųjų banditaujanti 30 milijonų vienišų vyrų armija ims kelti grėsmę pasaulio taikai“. Oi, oi! Žmonės (tiksliau, moterys), laikas burtis prie barikadų ir užkirsti kelią šiam vyrų pertekliui, kurį lemia be saiko taikomi lyties pasirinkimo metodai. Nejaugi? Susidūrę su šia nauja niūria pranašyste, pirmiausia susimąstėme: kur mes tai jau girdėjome – ir kiek kartų? Daugybę. Beje, iš kelių netikė-
22 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
tų šaltinių. Štai dr. Amitai Etcioni (Amitai Etzioni), didžiai gerbiamas Kolumbijos universiteto (Columbia University) sociologas, kartą išdėstė mintį, kad lyties pasirinkimas gali lemti „berniukų perteklių“ ir kad tokia vyrų gausybė „veikiausiai turės įtakos daugumai visuomenės gyvenimo sričių“. Mokslininkas įspėjo, esą plačiai taikant lyties pasirinkimo metodus, galima tikėtis visko: ir kad žlugs dvipartinė sistema, ir kad labai padaugės homoseksualių vyrų, plis prostitucija, prievarta – visa tai tik dėl vyrų pertekliaus ir moterų trūkumo. Apmaudžiausia, kad šios sensacingos pranašystės iš tikrųjų nėra niekuo pagrįstos. Faktai rodo visai ką kita. Net jei žmonės iš tiesų labiau pageidauja berniukų, ar gali išsipildyti kai kurių autorių pranašystės, esą dėl vyrų perviršio moterys bus dažniau žeminamos ir prievartaujamos? Ne, teigia Gita Sen (Gita Sen) ir Reičelė K. Snou (Rachel C. Snow) knygoje „Galia ir sprendimas. Socialinė reprodukcijos kontrolė“ (Power and Decision: The Social Control of Reproduction). Autorės pagrįstai mano, kad, sumažėjus moterų, jos būtų labiau branginamos ir gerbiamos tarpusavyje besivaržančių vyrų.
Ar tikrai berniukų pageidaujama labiau negu mergaičių? Gamtoje pagal pradinį sumanymą vyrų ir moterų santykis – 105 ir 100. Šį nedidelį pusiausvyros trūkumą, ko gero, paaiškinti nesunku: vyrai, gyvenimo trukmės atžvilgiu silpnesnė lytis, greičiau išmiršta. Taigi šiek tiek šališkas palankumas vyrams (bent jau gyvenimo pradžioje) – „gamtiškas“ reiškinys, tačiau galbūt pasaulyje pasitaiko ir „negamtiškų“ šališko palankumo apraiškų? Ar tiesa, kad kai kuriose vargingose ir besivystančiose šalyse, kur, kad išgyventum, vyrai svarbūs kaip darbo jėga, labiau vertinami vyriškosios giminės palikuonys? Yra pasaulyje vietų, kur nepageidaujamos lyties atžalos iki šiol naikinamos nutraukiant nėštumą ar net žudant naujagimius. Tačiau, vykstant socialinei ir ekonominei raidai, tokios diskriminacijos apraiškos galų gale įveikiamos. Štai ir Kinijos, ir Indijos valdantieji jau priėmė įstatymus, draudžiančius nutraukti nėštumą dėl
Ar tai įmanoma? Ar moralu? | 23
lyties pasirinkimo, ir ėmėsi priemonių lyčių pusiausvyrai visuomenėje kurti. Augant šių valstybių ekonomikai (o pastaraisiais metais ji augo itin sparčiai), vyriausybės pastangos nenueina veltui. Vakaruose atlikti naujausi tyrimai rodo, kad kai kur gyventojai labiau trokšta moteriškosios lyties palikuonių – priešingai, nei buvome skatinami manyti. Tačiau apskritai vis daugiau žmonių savo šeimose pageidauja lyčių pusiausvyros, kad berniukų ir mergaičių būtų po lygiai, paprastai – po vieną. Neseniai vokiečių bioetikas Edgaras Dalas (Edgar Dahl) iš Gyzeno universiteto, vienoje tarptautinėje konferencijoje apie dirbtinį apvaisinimą kreipdamasis į Londono karališkąją mokslo draugiją, pasitelkė tyrimų duomenis, rodančius, kad JAV, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – šalyse, kuriose lyties pasirinkimo priemonės ir metodikos taikomos plačiau nei kitur pasaulyje, – bendrai vertinant, nė viena lytis nėra labiau pageidaujama už kitą. Tiesa, yra žmonių, norinčių, kad pirmagimis būtų berniukas. Tačiau JAV toks nusistatymas paplitęs labiau nei daugumoje Europos šalių. Edgaro Dalo pateiktais duomenimis, norinčiųjų, kad pirmiau gimtų berniukas, o ne mergaitė, JAV dvigubai daugiau nei Europos šalyse, tačiau ir JAV, ir Europos šalių gyventojai pageidauja, kad antras vaikas būtų priešingos lyties. Taigi, E. Dalo nuomone, Vakaruose „nėra jokių įrodymų, kad kiekybiniam lyčių santykiui iškilo pavojus“. Per paskiausią Šetlso metodą taikiusiųjų apklausą išsiaiškinome, kad tarp žmonių, iš anksto mums pranešusių, kokios lyties vaiką mėgins pradėti, ir pageidavusių berniukų, ir troškusių mergaičių buvo po lygiai. Be to, beveik visi apklausos dalyviai, norėję susilaukti berniuko, jau augino vieną ar daugiau dukterų, ir atvirkščiai. Poros, lyties pasirinkimo priemones naudojusios pirmam vaikui pradėti, iš tikrųjų kiek dažniau norėdavo pirmagimio berniuko. Tarp vieną vaiką jau turinčių porų beveik nepasitaikė tokių, kurios pageidautų antro tos pačios lyties palikuonio. Dar didesnė retenybė, kad dviejų ar daugiau vienodos lyties vaikų tėvai norėtų dar vieno tos pačios lyties kūdikio. Paprastai taip nutikdavo tik dėl kokių nors ypatingų priežasčių. Štai viena moteris mums sakė: „Aš myliu vaikučius ir noriu jų daugiau, bet berniukų mano nervai neatlaikytų.“ Kita pora penkto berniuko pageidavo, nes jie „tiesiog labai vyriška
24 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
šeimynėlė“. Visi kiti paprastai norėjo, kad vyriškosios ir moteriškosios lyčių palikuonių šeimoje būtų po lygiai, dažniausia – po vieną. Kai kurie lyties pasirinkimui nepritariantys apžvalgininkai su nerimu ragino atkreipti dėmesį į 1982-ųjų pabaigoje iš Kinijos sklidusius pranešimus. Visur mirgėjo antraštės: „Kinijos kaimiečiai žudo savo naujagimes“ ir pan. Tokiose šalyse kaip Kinija, ypač kaimuose, žmonės vis dar labiau vertina vyriškąją lytį, nes sūnūs gali užtikrinti ekonominę gerovę ir saugumą, dirbti laukuose, perimti tėvo verslą ir rūpintis senais tėvais. Tačiau pranešimuose apie ką tik gimusių dukterų žudymą dažniausiai nutylima, jog Kinijoje gyventojų skaičių bandoma kontroliuoti griežtomis taisyklėmis, šeimai leidžiama turėti tik vieną vaiką. Taigi žudyti dukteris kinus skatina ne tiek šališkas nepalankumas moterims, kiek troškimas turėti bent vieną sūnų. Žinoma, kiekviena vaikžudystė – pasibaisėtina, tačiau jei dauguma Kinijos gyventojų galėtų pasinaudoti lyties pasirinkimo metodais, tai vaikai, mūsų nuomone, būtų žudomi daug rečiau. O jei šalies įstatymai sutuoktiniams leistų turėti ne vieną, o du vaikus, tai dauguma kinų, ko gero – visai noriai – augintų ir dukteris. Iki šiol patį išsamiausią tyrimą apie tai, kas nutiktų, jei dauguma JAV gyventojų imtų taikyti lyties pasirinkimo metodus, atliko dr. Čarlzas F. Vestofas (Charles F. Westoff ) iš Prinstono universiteto Demografinių tyrimų skyriaus ir dr. Ronaldas R. Rindfusas (Ronald R. Rindfuss) iš Viskonsino universiteto Demografijos ir ekologijos centro. Išsamiai apklausus apie šešis tūkstančius ištekėjusių moterų nustatyta, jog naujagimių berniukų perviršis iš tikrųjų tikėtinas, tačiau tai truktų tik porą metų, kol bevaikės poros susilauktų pageidaujamo pirmagimio berniuko. Vėliau tos pačios poros mėgintų susilaukti dukters, tad, remiantis tyrimo duomenimis, vėl nusistovėtų pusiausvyra. Šios išvados patvirtintos ir kitais tyrimais. Troškimą, kad pirmiausia gimtų sūnus, vis dėlto vertėtų aptarti plačiau. Šis siekis, iki šiol gyvuojantis net pažangiose šalyse, be abejo, susijęs su konservatyviu sutuoktinio noru išsaugoti „giminės vardą“. Taip pat tikriausiai manoma, kad auginti sūnų net ir technologiškai pažangioje visuomenėje lyg ir parankiau ar taupiau, nors naujausi duomenys rodo,
Ar tai įmanoma? Ar moralu? | 25
jog sūnų ir dukterų auginimo išlaidos beveik nesiskiria (vidutiniškai 226 000 JAV dolerių sūnui ir 247 000 JAV dolerių dukteriai). 1987 m. dr. Šetlsui buvo pasiūlyta dalyvauti žurnalo Physician’s Weekly skiltyje „Už ir prieš“ skelbtoje diskusijoje apie lyties pasirinkimą. Džordžtauno universiteto Bioetikos centro direktorius dr. Lerojus Voltersas (LeRoy Walters) teigė, kad net jei abiejų lyčių kūdikių skaičius ilgainiui išsilygins, pirmagimių berniukų persvara gali turėti neigiamų pasekmių. „Jei pirmagimio gyvenimas turi kokių nors pranašumų, tai jais naudotųsi daugiausia berniukai... Be to, sureikšminant vaiko lytį stiprinami stereotipai ir galbūt skatinama diskriminacija dėl lyties.“ Todėl dr. Voltersas priėjo išvadą, kad lyties pasirinkimo, „ypač pirmagimių“, nereikėtų skatinti. Dr. Šetlsas atsakė neradęs jokių įrodymų, jog pirmagimių berniukų persvara turėtų kokių nors neigiamų padarinių visuomenei. Jis neįžvelgė ir svarių priežasčių nuogąstauti, kad lyties pasirinkimas kaip nors skatintų diskriminaciją. Tiesą sakant, poveikis gali būti priešingas. Porų troškimas pirmiausia susilaukti berniuko gyvuoja savaime, jis visai nesusijęs su lyties pasirinkimo metodais. Jei poros iš tikrųjų pageidauja pirmagimio berniuko, tačiau jo nesusilaukia, tai gali nesąmoningai ar vos pastebimai rodyti nepasitenkinimą, kuris anksčiau ar vėliau taps akivaizdus (ir žalingas) jų dukterims. Be to, remdamasis lyties pasirinkimo srityje per daugelį metų sukaupta patirtimi, dr. Šetlsas teigė, jog dukras poros vertina nė kiek ne mažiau už sūnus. „Per visus šiuos metus lyčių santykis nė karto nebuvo išderintas tiek, kad lemtų didžiulį vyrų perviršį. Netgi Kinijoje, kur vyriausybė mėgina riboti gyventojų skaičių, leisdama poroms turėti tik po vieną vaiką, žmonės supranta, kad, norint susilaukti palikuonių, būtinos moterys.“ Šia tema diskutuota ir vėliau vykusiame nacionaliniame Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos suvažiavime. Dr. Voltersas vėl išsakė savo dvejones. Pripažinęs, kad nėra teisinių priemonių, kurios leistų sukliudyti poroms naudotis lyties pasirinkimo metodais, jis išsakė tokią mintį: „Reprodukcijos srityje konstitucinė teisė į privatumą ginama taip stipriai, jog bet koks valstybės valdžios bandymas uždrausti išankstinį
26 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
lyties pasirinkimą, manau, būtų bergždžias.“ Matyt, tokiai konstitucinei teisei pritaria ir dr. Voltersas. Tačiau ne tiek teisiniu, kiek socialiniu lygmeniu jis vis dėlto ragina būsimuosius tėvus „suteikti mergaitėms lygias galimybes patirti pirmagimio būties nepatogumus ar naudotis iš jos kylančiomis privilegijomis“. Nacionalinio sveikatos instituto darbuotojas bioetikas Džonas K. Fletčeris (John C. Fletcher) pakeitė savo požiūrį į lyties pasirinkimo galimybę. Reikšdamas greičiau asmeninę nei oficialią įstaigos, kurioje dirba, nuomonę, lyties pasirinkimą jis kritikuoja už tai, kad tokia galimybė „pati savaime skatina moterų diskriminaciją“, nes „dauguma žmonių labiau pageidauja vyriškosios lyties atžalų“. Tačiau velionė antropologė Margaret Med (Margaret Mead) su tuo nesutiko. Lyties pasirinkimui ji labai pritarė laikydamasi nuomonės, kad „pirmą kartą žmonijos istorijoje mergaitės būtų laukiamos taip pat mielai, kaip ir berniukai“. Šiais žodžiais Med norėjo pasakyti, jog taikant lyties pasirinkimo metodą gimusi mergaitė galėtų augti jausdamasi saugesnė: ji žinotų, kad tėvai jos nuoširdžiai laukė, kad ji nėra tiesiog vaikas, kurį tėvai priėmė „iš bėdos“, kai neišsipildė jų noras susilaukti sūnaus. Neseniai atliktu nauju tyrimu dar kartą patvirtinta, jog daugelis su lyties pasirinkimu susijusių abejonių visiškai nepagrįstos. Demografai Polas Skolartas (Paul Schollaert) iš Virdžinijos valstijoje esančio Norfolko Old Dominiono universiteto ir Džėjus Tičmenas (Jay Teachman) iš Merilando universiteto, išnagrinėję gimimų įrašus ir apklausę daugiau kaip du tūkstančius porų, auginančių tik kurios nors vienos lyties vaiką, nustatė, jog abiejų grupių (vienoje – tik berniukus, kitoje – tik mergaites auginančios šeimos) žmonės nori susilaukti priešingos lyties vaiko. Berniukai nėra labiau pageidaujami už mergaites. Pasak vieno tyrėjų, šiandien žmonės trokšta „dviejų skirtingos lyties vaikų“. Padrąsinamai nuteikia ir dienraščio New York Times naujienų tarnybos pranešimas, jog „visos šalies gydytojų apklausa parodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose abortų dėl vaisiaus lyties pasitaiko itin retai“.
Ar Šetlso metodas moksliškai pagrįstas?
Kaip ir teigėme, esame įsitikinę, kad Šetlso metodas – turimais moksliniais duomenimis patikimiausiai pagrįsta lyties pasirinkimo priemonė. Didžiąją šio metodo dalį sudaro 3 įžvalgos: 1. Spermatozoidai su Y chromosoma, kurie pradeda berniuką, yra mažesni už spermatozoidus su X chromosoma, kurie pradeda mergaitę. 2. Esant palankiausioms sąlygoms, spermatozoidai su Y chromosoma juda greičiau už spermatozoidus su X chromosoma. 3. Spermatozoidai su X chromosoma – ištvermingesni ir atsparesni įvairaus pobūdžio stresui. Remdamasis šiomis įžvalgomis, dr. Šetlsas darė toliau pateiktas prielaidas: 1. Tikėtina, kad greitesni spermatozoidai, kurie pradeda berniuką, kiaušinėlį pirmi pasieks ir apvaisins tada, kai lytiškai santykiaujama prieš pat ar per ovuliaciją, nes šiuo metu moters fiziologinės išskyros šarmingiausios ir palankiausios pro jas besiskverbiantiems spermatozoidams. 2. Tikėtina, kad didesni ir atsparesni moteriškojo prado spermatozoidai kiaušinėlį apvaisins tada, kai lytiškai santykiaujama iki
Moksliškai pagrįstų lyties pasirinkimo metodų kilmė | 85
ovuliacijos likus daugiau kaip vienai dienai. Šiuo metu moters išskyros tebėra rūgštokos, todėl silpnesni spermatozoidai su Y chromosoma gali žūti.
Duomenys apie dydį ir greitį Ankstesniame skyriuje jau pasakojome, kad dr. Šetlsas tikrino savo prielaidą dėl dviejų rūšių spermatozoidų santykinio greičio ir dydžio. Tai jis darė įvairiais būdais. Dviejų rūšių spermatozoidų elgesį dr. Šetlsas stebėjo in vitro – t. y. mėgintuvėliuose, įvairiomis sąlygomis. Jis leisdavo spermatozoidams lenktyniauti, skverbiantis pro kapiliariniuose vamzdeliuose esančias išskyras. Mokslininkas pasitelkė fluorochromo kvinakriną (dažymą), „įžiebiantį“ mažutę Y chromosomą ir padedantį jam patvirtinti prielaidą, kad Y chromosomos nešėjai, duodantys pradžią berniukams, iš tiesų dažniausiai laimi lenktynes, kai išskyros panašiausios į tas, kurios vyrauja prieš pat ar per ovuliaciją. Tais pačiais būdais jam pavyko patvirtinti, kad didesni spermatozoidai, kurie pradeda mergaitę, ilgiau tveria rūgščiose išskyrose, vyraujančiose kelios dienos prieš ovuliaciją. Dar svarbiau žinoti, kad dr. Šetlsas rado būdų tyrimams paimti spermatozoidų, jau keliaujančių moters lytiniais takais. Tokie in vivo atliekami eksperimentai (atskleidžiantys, kas vyksta gyvame organizme) daug įtikinamesni už tuos, kurie atliekami in vitro (kitais žodžiais, mėgintuvėliuose). Iš sėklos mėginių, paimtų po sueities praėjus skirtingam laikui, dr. Šetlsas gali nustatyti, ar kurios nors rūšies spermatozoidai „turi viršų“ tam tikru metu ir tam tikromis sąlygomis, pagal kurias galima patikimai nuspėti ovuliacijos laiką. Šiais in vivo eksperimentais dr. Šetlsas nustatė: kai sueičiai pasirenkamas ovuliacijos laikas, kuris nustatytas laboratoriškai, lenktynes iš tikrųjų laimi vyriškojo prado spermatozoidai. Kaip Šetlso teorijoje ir numatoma, šiuo metu vyraujančios šarmingos išskyros – pačios palankiausios pro jas besiskverbiantiems spermatozoidams su Y chromosoma. O jeigu sueitis vyksta priešovuliaciniu tarpsniu, kai moters išskyrose daugiau rūgšties, toliausiai nuo makšties esančias lytinių takų sritis dažniau pasiekia sper-
86 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
matozoidai su X chromosoma. Kad patvirtintų savo įžvalgas, dr. Šetlsas ir šiems tyrimams naudojo fluorochromo kvinakriną (dažymą). Buvo tyrėjų, mėginusių ginčyti teiginį, kad spermatozoidai su Y chromosoma gali judėti greičiau už spermatozoidus su X chromosoma. Tačiau žurnale Fertility and Sterility („Vaisingumas ir nevaisingumas“) išspausdinęs laišką dr. Šetlsas paaiškino, kad jo išvadoms priešingi duomenys gauti bandymais, per kuriuos spermatozoidai buvo leidžiami ne į moters lytinių takų išskyras, bet į kitokius tirpalus. Kai kurių šių tirpalų santykinis rūgštingumas ar šarmingumas bei kiti biocheminiai veiksniai toli gražu nebuvo tokie, kokie būdingi in vivo mėnesinių ciklui. Jau minėtame straipsnyje dr. Šetlsas teigia, jog net tada, kai tirpalo pH vertė (santykinis rūgštingumas ar šarmingumas) iš esmės atitinka reikiamą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad per ovuliaciją išsiskiriančiose gimdos kaklelio gleivėse spermatozoidai elgiasi visai kitaip negu tokios pačios pH vertės cheminiame (dirbtiniame) tirpale. Ovuliacinėse gimdos kaklelio gleivėse spermatozoidų judesių amplitudė sumažėja, o dažnis – padidėja, judama kryptingai, su pertrūkiais stumiantis pirmyn... Judėjimas (kai kurių kitų tyrėjų naudotame bandymo tirpale) daug padrikesnis, atsitiktinio pobūdžio. Kad ir kaip būtų, keletas kitų tyrėjų, bandymams naudojusių ovuliacines išskyras, patvirtino dr. Šetlso įžvalgas. Žurnale American Journal of Obstetrics and Gynecology („Amerikos akušerijos ir ginekologijos žurnalas“) paskelbtame straipsnyje dr. Šetlsas citavo tokią jo įžvalgas patvirtinusių tyrėjų mintį: Tirdami progresyvųjį spermatozoidų judrumą moterų gimdos kaklelio gleivėse, Rodė (Rohde) ir jo bendradarbiai nustatė, kad didžiąją dalį srauto priešakyje atsidūrusių spermatozoidų sudaro Y chromosomos nešėjai, kurie buvo atpažinti naudojantis kvinakrinu. Panašius rezultatus paskelbė ir spermatozoidų skverbimosi (per gimdos kaklelio gleives – vert. past.) in vitro bandymą atlikę Kaiseris (Kaiser)
Moksliškai pagrįstų lyties pasirinkimo metodų kilmė | 87
su bendradarbiais. Robertso (Roberts) gauti duomenys apie judrių spermatozoidų gravitacinį atskyrimą pagrindė prielaidą, kad spermatozoidų su Y chromosoma judrumas didesnis, o masė mažesnė. Eriksonas (Ericsson) su kolegomis paskelbė išskyrę spermatozoidų frakcijas, sudarytas daugiausia iš Y chromosomos nešėjų. Tam jie tyrė progresyvųjį spermatozoidų judrumą įvairaus tirštumo galvijų serumo albumino tirpale, pasitelkdami fluorochromo kvinakriną (dažymą) ir fluorescencinę mikroskopiją. Mokslų daktaras Ronaldas Eriksonas (Ronald Ericsson), remdamasis įžvalga, kad spermatozoidai su Y chromosoma skverbiasi greičiau, sugalvojo būdą laboratorinėmis sąlygomis paruošti vyriškojo prado spermatozoidų koncentratą. Dr. Eriksonas užpatentavo šį metodą, kad jį taikyti norintieji už tai mokėtų, ir tvirtino, jog jo lyties pasirinkimo metodai, tinkami tik tiems, kurie nori susilaukti berniuko ir renkasi dirbtinį apvaisinimą, tikrai nėra pagrįsti dr. Šetlso gautais duomenimis. Dr. Šetlsas tiesiog norėtų pranešti, kad duomenis apie spermatozoidų su Y chromosoma gebėjimą greičiau judėti jis paskelbė anksčiau už dr. R. Eriksoną. Dr. Eriksonas taip pat teigė, esą dr. Šetlsui „trūksta duomenų“ savo teorijai pagrįsti. Tokio teiginio klaidingumą akivaizdžiai liudija šiame skyriuje pateikta informacija. Beje, šią tuščią kritiką skleidžia žmogus, autoritetingų medikų kritikuojamas už tai, kad „per anksti skelbia išvadas“, neturėdamas patikimų duomenų savo paties teiginiams pagrįsti.* R. Eriksono metodika einant metams keitėsi, todėl sudėtinga tiksliai pasakyti, su kokiais veiksniais spermatozoidai susiduria taikant jo sukurtas atskyrimo priemones. Priemonės, pagrįstos prielaida, kad spermatozoidai su Y chromosoma greičiau skverbiasi (pro lytinių takų išskyras – vert. past.), gali būti vykusios, tačiau spermatozoidams atskirti naudojamų tirpalų ir centrifugavimo atitikmenų gamtoje nėra, todėl jų poveikis spermatozoidams nelabai aiškus. * Žr. 1979 m. balandžio 1 d. laikraštyje OBGYN News išspausdintą straipsnį „Skeptiškas požiūris į lyties nustatymo tyrimą“ (Sex-Determination Study Viewed Skeptically).
88 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
1986 m. viena tyrėjų grupė (su smulkmenomis galima susipažinti kitame skyriuje) bandymais mėgino iš naujo gauti kai kuriuos dr. Eriksono rezultatus, tačiau patyrė nesėkmę. Taikant jo sukurtą sėklos „gerinimo Y chromosoma“ metodą, surinktuose mėginiuose spermatozoidų, kurie pradeda mergaites, buvo daugiau negu tų, kurie pradeda berniukus! Taigi dr. Šetlsas padarė išvadą, kad R. Eriksono bandymų sėkmę lėmė ne tiek jo ir bendradarbių taikyta dirbtinio spermatozoidų atskyrimo procedūra, kiek tinkamai parinktas sueities laikas (siekiant susilaukti vyriškosios giminės palikuonių, sueities laikas turi kuo labiau sutapti su ovuliacijos laiku). Taip pat vertėtų žinoti, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygomis taikomos priemonės turi rimtų trūkumų (išsamiau aptarsime kitame skyriuje). Dirbtinis apvaisinimas šiuo metu nėra sėkmingesnė priemonė nei Šetlso metodas; tai nurodo ir pats dr. Šetlsas, ir kiti nepriklausomi tyrėjai, netaikantys brangaus, daug laiko atimančio ir mechaniško dirbtinio apvaisinimo. Įžvalga, kad vyriškojo prado spermatozoidai su Y chromosoma yra mažesni ir greičiau juda, patvirtinta ir daugybe kitų tyrimų. Įrodyta, jog netgi menki X ir Y chromosomų DNR turinio skirtumai lemia gana skirtingą jų judrumą ir greitį. Tai patvirtinta ir in vivo, ir in vitro tyrimais.* Vienas japonų mokslininkas paskelbė kelioms poroms sėkmingai padėjęs susilaukti moteriškosios lyties atžalų, lyties pasirinkimui taikydamas spermatozoidų atskyrimo metodą, pagrįstą šiuo menku DNR turinio skirtumu. Išsukti centrifugoje, sunkesni moteriškojo prado spermatozoidai susitelkė apatiniame skysčio sluoksnyje. Nors šio tyrimo rezultatus dar reikia patvirtinti, jo išvados nėra netikėtos, be to, neprieštarauja svarbiausioms idėjoms, kuriomis pagrįstas Šetlso metodas. Žinomas indų zoologas B. C. Batačarija (B. C. Bhattacharya) prieš keletą metų pastebėjo, kad jo šalies ūkininkai karves dirbtinai apvaisinti * Nuorodą į šiam klausimui skirtą A. M. Robertso straipsnį rasite „Bibliografijoje“. Ten pateikiama ir nuoroda į P. L. Pearsono, J. P. M. Geraedtso ir I. H. Pawlowitskio darbą, susijusį su didesnio X chromosomą nešančio spermatozoido paviršiaus ploto tema.
Moksliškai pagrįstų lyties pasirinkimo metodų kilmė | 89
noriau veda po pietų negu iš ryto, – pasak jų, saulei leidžiantis apvaisintos karvės dažniau atsiveda jų taip pageidaujamus buliukus. Ėmęsis nagrinėti šį klausimą, dr. Batačarija išsiaiškino, kad ūkininkai visiškai teisūs. Galų gale zoologas šį reiškinį paaiškino tuo, kad dviejų rūšių spermatozoidai talpyklos apačion sėda skirtingu greičiu. Sunkesni spermatozoidai, kurie pradeda karvių patelę, veikiausiai nusėda pirmiau, todėl į dienos pabaigą didžiąją viršutinio sėklos sluoksnio dalį sudaro lengvesni spermatozoidai, kurie pradeda patiną. Vėliau dr. Batačarija Vokietijos Makso Planko institute panašiomis sąlygomis tyrė triušio spermatozoidus. Sėklą atvėsinus, spermatozoidai imdavo judėti lėčiau ir viena rūšis greitai atsiskirdavo nuo kitos. Sunkesni moteriškojo prado spermatozoidai nugrimzdo į dugną. 72 proc. triušių patelių, apvaisintų apatinio sluoksnio spermatozoidais, atsivedė pateles, o 78 proc. patelių, apvaisintų viršutinio sluoksnio spermatozoidais, – patinėlius. Kiti du tyrėjai, E. Šilingas (E. Schilling) iš Makso Planko instituto ir P. Šmidas (P. Schmid) iš Ciuricho patvirtino daugelį dr. Batačarijos išvadų. Taip pat jie, be kita ko, įrodė, kad dėl menkučio spermatozoidų dydžio skirtumo kai kurių gyvūnų rūšių spermatozoidų greitis gali skirtis net 28 proc. Vėliau dr. Alanas Baras (Alan Barr) iš Renselerio (Rensselaer) politechnikos instituto parengė daktaro disertaciją „Spermatozoidų galvos forma. Teorinė analizė“. Jis taip pat nustatė, kad spermatozoido su X chromosoma galva didesnė už spermatozoido su Y chromosoma, ir teigė, jog Y chromosomos nešėjai greitesni už X chromosomos nešėjus. 2005 m. pabaigoje žurnalo British Medical Journal gruodžio 17 d. numeryje remiantis vieno didelio tyrimo duomenimis dar kartą patvirtinta, jog spermatozoidų su X chromosoma ir spermatozoidų su Y chromosoma dydis tikrai skiriasi ir kad šis skirtumas turi įtakos pradedamų palikuonių lyčiai. Taip pat nurodyta, jog spermatozoidai su Y chromosoma – mažesni, greitesni ir lengviau skverbiasi per klampias gimdos kaklelio gleives. Nyderlanduose, Mastrichto universitete dirbantis autoritetingas tyrėjas dr. Lukas J. M. Smitsas (Luc J. M. Smits) yra pasakęs: „Tvirčiausiai
90 | Kaip pasirinkti kūdikio lytį
pagrįsta hipotezė – kad Y chromosoma lengvesnė už X chromosomą.“ Jis ir jo kolegos nustatė, kad tokiuose klampiuose skysčiuose kaip gimdos kaklelio gleivės, spermatozoidai su Y chromosoma juda greičiau. Tą patį prieš daugelį metų ne kartą teigė ir dr. Šetlsas.
Kuo grindžiama nuomonė, kad spermatozoidai su X chromosoma ištvermingesni? Duomenys, patvirtinantys dr. Šetlso prielaidą, kad spermatozoidai su X chromosoma atsparesni stresui, ne tokie tiesioginiai, tačiau taip pat įtikinami. Dirbdamas nevaisingumo srityje, dr. Šetlsas nustatė, kad vyrų sėkloje, kurioje mažai spermatozoidų, vyrauja spermatozoidai su X chromosoma. Jis daro prielaidą, jog dauguma spermatozoidų kiekį mažinančių veiksnių, kaip antai karštis, tam tikri vaistai, nuodingos medžiagos, net psichologinis stresas, pirmiausia sunaikina mažesnius ir trapesnius spermatozoidus su Y chromosoma. Laikraščio OBGYN News 1982 m. spalio 15–31 d. numeriuose rašyta apie licencijuotų Australijos giliavandenių narų tyrimą, parodžiusį, kad dauguma jų atžalų – mergaitės (85 dukterys ir 45 sūnūs). Tyrimo vadovas teigė, jog šis skirtumas „labai svarbus“, taip pat paminėjo kitų mokslininkų anksčiau atliktų tyrimų išvadą: ir aukštos kategorijos karinių lėktuvų pilotai dažniau susilaukia dukterų negu sūnų. Ir giliavandeniai narai, ir aukštai skraidantys pilotai neabejotinai patiria stresą dėl neįprastų aplinkos sąlygų: visiškai kitoks, kintantis, atmosferos slėgis, kitokios deguonies naudojimo sąlygos, kartais – spinduliuotė (su ja gali susidurti aukštai skraidantys pilotai) ar perkaitę kapšeliai (vandenyje vilkint aptemptą nardymo kostiumą, lėktuve – piloto kombinezoną) ir t. t. Tiesa, kad tokie vyrai itin dažnai susilaukia dukterų, dera su dr. Šetlso prielaida, kad stipresni spermatozoidai su X chromosoma, kurie pradeda mergaitę, „tveria ilgiau“. 1988 m. žurnalo Discover straipsnyje „Mergaitės iš kosmoso“ (Girls from Space) paskelbti dar vieno tyrimo duomenys, kurie byloja: skraidant dideliame aukštyje (šį kartą tirti astronautai ir kovinių lėktuvų pilotai),
Moksliškai pagrįstų lyties pasirinkimo metodų kilmė | 91
dažniau susilaukiama mergaičių. Tyrimą atliko Dalase esančio Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro genetikas Bertas Litlis (Bert Little). Jis nustatė, kad kovinių lėktuvų pilotai ir astronautai, patiriantys didžiulio pagreičio poveikį, dukterų susilaukia daug dažniau nei pilotai, kurie padangėje nardo ne taip smarkuoliškai. Vieniems gimė kur kas daugiau mergaičių nei kitiems – atitinkamai 60 ir 49 proc. Tyrėjas Litlis priėjo išvadą, kad dėl didesnio pagreičio spartėja medžiagų apykaita organizmo ląstelėse, įskaitant spermatozoidus, ir mažesni spermatozoidai su Y chromosoma nusilpsta greičiau už didesnius spermatozoidus su X chromosoma. To, kad dažniau pradedamos moteriškosios lyties atžalos, tikrai nelėmė genetiniai veiksniai, nes, pasak Litlio, „jei pilotas maždaug 90 dienų nepatiria pagreičio poveikio, tikimybė susilaukti mergaitės vėl sumažėja iki 50 proc.“. Litlis taip pat teigė, kad didelio pagreičio poveikį patiriantys pilotai bei astronautai (62 pilotus bei astronautus jis lygino su 220 kitų vyrų, nepatiriančių didelio pagreičio poveikio), be kita ko, kenčia dėl deguonies stygiaus ir jonizuojančiosios spinduliuotės. Šie veiksniai, tyrėjo nuomone, taip pat gali daryti neigiamą įtaką silpnesniems spermatozoidams su Y chromosoma. 1995 m. viena moteris mums atsiuntė laišką, kuriame klausė, ar iš tiesų yra taip, kad daug laiko prie kompiuterių praleidžiantys vyrai dažniau pradeda mergaites? Jos pateikta informacija šnekų lygio, tačiau ją neabejotinai vertėtų ištirti išsamiau. Moteris rašė, kad dauguma jos pažįstamų kompiuterių operatorių susilaukia dukterų, taip pat paminėjo, jog apie šį reiškinį jie dažnai tarpusavyje pasikalba. Savo laišką moteris užbaigė pašaipia gaidele: „Būtų visai ne pro šalį savo vyrą bent dienelei pasodinti prie kompiuterio. Auginame tris berniukus!“ Na, jeigu kompiuteriai ir daro tokį poveikį, tai per vieną dieną jo tikrai nepajusime. Jei kas nors iš jūsų turite daugiau su šiuo klausimu susijusios informacijos arba pažįstate ilgai prie kompiuterių dirbančių vyrų, prašytume pranešti mums apie pastebėtus dėsningumus. Galbūt tai paskatins kitus žmones atlikti rimtą mokslinį tyrimą. Tyrimais nustatyta, kad sergantys šizofrenija ar tam tikrus narkotikus vartojantys vyrai taip pat dažniau susilaukia mergaičių negu berniukų.