Viskas apie
siuvinėjimą
Iš rusų kalbos vertė stasė Suchockaitė
Į
žanga
SAŠIKO – tai senovinis japonų siuvinėjimo menas. Sašiko technika labai paprasta, o siuvinėjimo raštai įvairūs ir labai gražūs. Iš pradžių sašiko buvo naudojamas persiuvant ir pašiltinant senus rūbus. Jis atsirado Japonijos kaimuose Edo epochos (1615–1868) metais. Tais laikais audinių gamyba buvo daug laiko ir darbo reikalaujantis procesas, todėl ši technika, padėjusi prailginti senų rūbų tarnavimo laiką, labai greitai išpopuliarėjo visoje šalyje. Be to, nuo 1635 m. iki XIX a. septintojo dešimtmečio Japonija vykdė sakoku dzidaj politiką, draudžiančią prekybą su kitomis šalimis (tik olandų pirkliams buvo leidžiama savo prekes įvežti į Japoniją). Daugiau negu du amžius šalis patyrė savanorišką izoliaciją. Audiniai nebuvo įvežami, todėl japonai buvo priversti nuolat naudoti turimus gaminius. Prieš skalbiant drabužiai buvo išardomi, susidėvėjusios detalės pakeičiamos naujomis ir vėl susiuvamos. Antroji Edo epochos pusė pasižymėjo sunkia ekonomine šalies būkle. Buvo ir kita sašiko populiarumo priežastis. Japonai tikėjo, kad visi daiktai, taip pat ir audiniai, yra gyvi ir turi sielą. Audinio ,,gyvenimo prailginimas“ turėjo ir sakralinę prasmę. Sašiko paslaptys buvo perduodamos iš kartos 4
į kartą, motinos – dukrai. Atsirado rankdarbių mokyklų, kuriose merginos buvo mokomos siuvinėjimo meno. Nuotaka privalėjo pasisiūti 12 šiltų dygsniuotų užklotų, o tryliktąjį jai pasiūdavo draugės. Sašiko raštai turėjo ypatingą, simbolinę prasmę. Buvo manoma, kad komezaši (ryžių stiebelis) atneša laimę valstiečiui, o uroko (žuvies žvynas) – žvejui. Ant rūbų išsiuvinėti raštai buvo skirti apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, žadėjo klestėjimą ir gerovę. Dažnai sašiko raštai buvo papildomi atskirais paveikslais, kurie, kaip manoma, taip pat neša sėkmę. Pavyzdžiui, buvo labai populiaru vaizduoti gervę ir vėžlį – ilgaamžiškumo simbolius. Gervė (curu) įkūnijo 1000, o vėžlys (kame) – 10000 metų ramaus visos giminės gyvenimo. Pagal japonų padavimus, gervės turi savybę pavirsti žmonėmis. Klajojančių vienuolių pavidalu curu padeda vargšams. Iki šių dienų kiekvienas japonas žino, jog tam, kad atbaidytų bėdą ar nesėkmę, reikia kelis kartus ištarti: Curu-kame, curu-kame. Vėžlys dažniausiai vaizduojamas paprasčiausio šešiakampio formos. Be gervės ir vėžlio, dažnai buvo siuvinėjami ir kiti gyvūnai, paukščiai ir netgi vabzdžiai, pavyzdžiui, žiogas vaizduoja drąsos įsikūnijimą, antys – vedybinio gyvenimo laimę, tigras – jėgą. Vienu populiariausių paveikslų-simbo lių buvo pynelės, pagamintos iš džiovinto moliusko juostelių, vadinamų n o š a, atvaizdavimas. Tokios pynelės Japonijoje buvo naudojamos ritualinėms dovanoms papuošti. Buvo manoma, kad iš visų paveikslų, vaizduojamų ant audinių, kaip tik n o š o s 5
turėjo didžiausią galią. Pagamintus iš popieriaus amuletus-n o š a s ant kaklo nešiojo samurajai. Be to, sašiko technikoje buvo labai populiarūs stilizuoti vėduoklių, popierinių gervelių, fenikso, skėčių, žibintų, gėlių, lapų ir medžių paveikslai. Pavyzdžiui, vienu mėgstamiausių motyvų buvo gluosnio svyruoklio (janagi) vaizdavimas. Iš gluosnio buvo gaminamos lazdelės valgymui, kuriomis naudodavosi tik švęsdami Naujuosius metus. Liemeningą, grakštų gluosnį apdainavo daugelis poetų. Tradicinės sašiko spalvos – balta ir mėlyna. Geometriniai raštai, susidedantys iš apskritimų, kvadratų, rombų, buvo siuvinėjami tvirtais baltais, rečiau – mėlynais siūlais ant mėlyno audeklo. Dažniausiai buvo susiuvami trys audeklo sluoksniai viršuje paliekant naujausią audeklą. Toks spalvų derinys nebuvo atsitiktinis. Edo epochos metais valdantis Tokugavos klanas griežtai reglamentavo kiekvienos gyventojų grupės drabužių spalvą, audinius ir modelį. Tarkim, valstiečiams buvo leidžiama dėvėti tik mėlynos arba pilkos spalvos drabužius. Audinius valstiečiai dažė rankomis, naudodami indigą. Dažiklį išgaudavo iš Japonijoje visur augančių dažomųjų grikių. Negana to, kad dažiklis suteikdavo audiniui gražią spalvą, jis pasižymėjo dar viena savybe – sustiprindavo pluoštą. Vėliau atsirado ir sintetinis indigo dažas. Mūsų dienomis sašiko naudoja ne tiek praktiniais, kiek estetiniais sumetimais. Sašiko technika savo gaminius puošia garsūs rūbų ir baldų dizaineriai. Dabar tapo madinga gražius daiktus kurti savo rankomis. 6
7
8
1 dalis
Bendrosios žinios apie sašiko Medžiagos
Įrankiai
Rašto kūrimas
9
M
edžiagos
Iš pradžių sašiko buvo siuvinėjamas baltais arba mėlynais siūlais ant tamsiai mėlyno audeklo. Šią tradiciją nulėmė Edo epochos metais priimti įstatymai, draudžiantys žemesniųjų luomų atstovams rengtis ryškių spalvų drabužiais. Mūsų dienomis sašiko naudojami įvairių spalvų siūlai bei audiniai, tad nebijokite eksperimentuoti.
Siūlai
Sašiko naudojami medvilniniai siūlai, pavyzdžiui, irisas, lotosas, rožė ir t. t. Jie turi būti ypač geros kokybės ir stiprūs. Kitaip po keleto skalbimų gaminys gali prarasti standumą. Skirtingų gamintojų siūlai yra nevienodo storio ir spalvos, todėl, pradėdami darbą, naudokitės vienais ir tais pačiais siūlais. Be siūlų, skirtų sašiko, jums prireiks kitų siūlų daigstymui ir siuvimui, kurių
10
spalva turi atitikti audinio spalvą. Tam, kad išgautumėte geriausią rezultatą, naudokite siūlus, kurių sudėtis atitinka audinio sudėtį. Siūlai siuvamajai mašinai yra trijų tipų: ploni, naudojami ploniems audiniams susiūti, lankstūs, kurie tinka apdailos siūlėms, ir universalūs. Stebėkite, kad siūlas, veriamas į adatą, pagal numerį ir tipą atitiktų siūlą šaudyklėje. Tada susiūsite geros kokybės siūlę.
Audinys
Tinkamas audinio pasirinkimas nulemia gaminio kokybę. Netankus,
irus audinys netinka sašiko. Tuo pat metu labai tankus, tarkim, poliesteris arba poliesteris su medvilne taip pat netinka, nes jį labai sunku persiūti. Geriausiai tinkantis audinys sašiko – šimtaprocentinė medvilnė, pakankamai tanki, mažai rykštanti karpant, neblunkanti ir nesitraukianti skalbiant. Bet jūs galite ir paeksperimentuoti. Mūsų knygoje yra pavyzdžių, kai sašiko
rimas s pata u ia i r Au to gaminiu audinio
s Tamsau e šviesios spalvos kit o d u a gali nena esi spalv . i v Š . o l a pamuš nt siūles sti siuva e i ku v š i s a r p lą nesun a š u m a p inį lva Medviln sesne spa us, m a t i t y ž nuda s dažikli specialiu ažyti. t n ja o d sd nau udiniam skirtus a
siuvinėjama ant lino, džinsinio audinio ir netgi ant šilko Audinys nebūtinai turi būti vienspalvis. Sašiko efektingai dera prie languoto arba stambaus rašto audinių. Gaminiui galima naudoti kelis vienodo tipo audinio sluoksnius arba pagrindinį audinį, pamušalą ir užpakalinę dalį. Šiandien gaminami įvairūs medvininiai, poliesterio, šilko, vilnos arba mišraus pluošto pamušalai. Prieš jungdami sašiko piešinį apdygsniuokite sluoksnių sujungimą. Kol nepradėjote siuvinėti, išbandykite, ar lengvai lenda adata. Jei ne – pasirinkite savo darbui ne tokį tankų audinį.
Audinio paruošimas darbui
Kai audinys jau išrinktas ir nupirktas, kyla nenumaldomas noras pradėti karpyti. Bet suvaldykite emocijas ir pirmiausia paruoškite audinį darbui. Taip išvengsite klaidų, kurias vėliau ištaisyti būna be galo sudėtinga. Au toria us pata
rimas Nusipirkę audinį ati džiai perskaityk ite rekome ndacijas jo priežiūrai. Skalbiamą išskalbkite audinį universali ais skalbik ir išdžiovin liais kite; audin į, kuris bu valomas ch s eminiu būdu, nun eškite į valy klą.
Iš pradžių reikia medžiagą išlyginti. Audinys, ilgą laiką gulėjęs suvyniotas į ruloną, praranda formą. Iš pirmo žvilgsnio tai ne visada pastebima, bet proceso metu gali išryškėti. Rašto neatitikimas, netaisyklingo kvadrato pagalvė arba kreiva linija rodo, kad reikia suvienodinti audinio kirpimo vietas. Jeigu audinys turi ryškią struktūrą ir paprastą pynimą arba austą languotą raštą, kraštams nulyginti pakanka nukirpti juos pagal skersinį siūlą arba medžiagą perplėšti. Pats paprasčiausias nulyginimo būdas yra kraštą nuplėšiant, bet jis tinka 11
Au tor
s tarima iaus pa
ieš vejais, pr t a is ia r u Kai k o audinio darbą, nu , nes t n a d e d pra štą kirpti kra si reikia nu jis traukia tu e m o skalbim dinys. gu pats au e n u ia b la
tik drobinio pynimo audiniams. Šį metodą išbandykite su gabalėliu medžiagos ir pasižiūrėkite, ar tai nekenkia audinio struktūrai. Patogus metodas kirpimo vietai išlyginti – siūlo ištraukimas. Šis metodas reikalauja daug laiko, bet juo pasinaudoję gausite nepriekaištingą rezultatą. Atidžiai apžiūrėkite audinio pynimą ir suraskite pirmą skersai audinio nuo krašto iki krašto einantį siūlą. Jį patraukite taip, kad audinys susitrauktų į armonikėlę. Atsargiai išlyginkite raukšles ir žirklėmis kirpkite per liniją, atsiradusią ištraukus siūlą. Taip kirpimo vieta išlyginama nuo krašto iki krašto. Dėti reikia išilgai kraštas į kraštą. Abiem atvejais kampai turi būti statūs ir sutapti. Jei kampai nesutampa, būtina medžiagą pataisyti. Jeigu įstrižumas nedidelis, medžiagą galima atgarinti. Sulenkite medžiagą išilgai gerąja puse į vidų. Kirpimo vietas susekite smeigtukais. Audinį išilgai krašto kas 10–15 cm smeigtukais pritvirtinkite ant lyginimo lentos. Laidyne lyginkite nuo krašto į sulenkimo pusę tol, kol pynimo siūlai 12
išsilygins. Tik nelyginkite sulenkimo vietos. Geriausia garinti ant stalo, uždengto švariu medvilniniu audeklu. Jeigu medžiagos gabalas labai įstrižas, reikia jį traukti išilgai pradedant nuo krašto palaipsniui pereinant iki kito krašto. Šį darbą geriausia atlikti dviese, traukiant iš priešingų pusių.
Į
rankiai
Šiame skyriuje mes išvardysime visus įrankius ir prietaisus, būtinus siuvinėjant sašiko. Jų reikia nedaug, jie nebrangūs ir galbūt juos jau turi rankdarbių mėgėjos.
Adatos ir smeigtukai
Siuvinėjimo adatos. Sašiko raštams siuvinėti reikalingos adatos plonu smaigaliu ir didele ausele. Dažniausiai naudojamos universalios vidutinio ilgumo adatos. Adatą rinkitės atsižvelgdamos į audinio tankumą ir siūlų storį. Tankiems audiniams labiau tinka trumpos adatos nei ilgos. Siuvimo adatos. Šios adatos skirtos siūti rankomis. Jos numeruojamos nuo Nr.1 iki Nr.12. Kuo numeris didesnis, tuo plonesnė adata. Reikia turėti omenyje, kad skirtingi gamintojai gamina skirtingų matmenų adatas.
Adata buku galu ir didele ausele. Tokia adata skirta gumelėms, kaspinams, virvelėms perverti. Smeigtukai. Smeigtukai naudojami detalėms sujungti. Smeigtukai stiklinėmis galvutėmis labiau matomi audinio fone. Angliškieji smeigtukai bus reikalingi storiems audiniams sujungti. Adatų ir smeigtukų saugojimui naudokite minkštą pagalvėlę arba specialią dėklę.
Karpymo/kirpimo priemonės
Žirklės. Jums bus reikalingos didelės žirklės patogiomis rankenomis audiniui kirpti, vidutinio dydžio žirklės užleidimams ir smulkioms detalėms iškarpyti ir mažos žirklutės aštriais galais, skirtos siūlams nukarpyti bei užleidimams įkirpti. Jūs galite naudoti ir siuvinėtojų žirkles. Diskinis peilis. Šis peilis nebūtinas, jį puikiai gali pakeisti žirklės. Tačiau jis iš esmės palengvins darbą. Standartinis peilio ašmenų diametras – 45 mm. Peiliai, kurių ašmenų diametras 25 mm ir peiliai figūriniais ašmenimis, skirti zigzago pavidalo įkirpimams. Yra peilių įvairovė norimo dydžio apskritimams išpjauti. Au toriaus pata
rimas
Žirklės, skirtos audini ui karpyti, turi būti laba i aštrios. Nenaudokite jų kito ms reikmėms. 13
14
2 dalis
Tradiciniai raštai Mojozaši
Paveikslėliai
15
M
ojozaši
Mojozaši raštai sukuriami iš tiesių, lenktų ar laužytų linijų. Šiame skirsnyje rasite 80 tradicinių mojozaši raštų. Mėlynomis rodyklėmis parodytas siuvinėjimo eiliškumas. Raštai išdėstyti nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių.
Dan tsunagi (laipteliai)
Šį raštą galima išsiuvinėti be išankstinio atžymėjimo, pavyzdžiui, ant languoto audinio. Nusibraižykite tinklelį iš kvadratėlių, kurių kraštinės lygios 2,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite raštą. Rašto linijas siuvinėkite nuo apačios į viršų.
16
Jabane (strėlės
plunksnos)
Senovės Japonijoje pagrindinis karių ginklas buvo lankas ir strėlės,
Džiūdžitsunagi
todėl yra gana daug sašiko raštų, vaizduojančių strėlių plunksnas. Nusibraižykite tinklelį iš kvadratėlių, (sujungti kurių kraštinės lygios 2,5 cm. Ant kryžiai-dešimtukai) tinklelio nubraižykite raštą. Pirmiausia siuvinėkite įstrižas laužytas (zigzago) Rašto pavadinimas kilo iš linijas, paskui trumpas tiesias linijas. hieroglifo „džiū“, reiškiančio „dešimt“. Rašant šį hieroglifą, jis panašus į kryžių. Nusibraižykite tinklelį iš Šis raštas braižomas ant tokio kvadratėlių, kurių kraštinės lygios paties tinklelio kaip ir ankstesnis 1,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite pavyzdys. raštą. Pirma siuvinėkite laužytas linijas, Toks pat ir siuvinėjimo eiliškumas. einančias viena kryptimi, paskui – kita.
Jabane variantas
17
Hirajama miki (kalnų
tarpekliai)
Nanamechogan tsunagi (įstrižai sujungti kryžiai)
Šis raštas – tai ant įstrižo tinklelio nubraižytas džiūdžitsunagi. Nubraižykite tinklelį iš stačiakampių, kurių kraštinės lygios 2,5 cm ir 1,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite raštą. Tuomet siuvinėkite laužytas linijas, einančias viena kryptimi, paskui – kita. 18
Tai labai paprastas raštas. Jį, kaip ir dan tsunagi, galima siuvinėti ant languotos medžiagos be išankstinio rašto nubraižymo. Nusibraižykite tinklelį iš kvadratėlių, kurių kraštinės lygios 2,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite raštą. Rašto linijas siuvinėkite iš dešinės į kairę.
Kakudžiū tsunagi
(sujungti kampeliai)
Šį raštą rekomenduojama siuvinėti ant lygaus pynimo audinio. Nusibraižykite tinklelį iš kvadratėlių, kurių kraštinės lygios 2,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite raštą. Pirmiausia siuvinėkite horizontalias laužytas linijas, paskui kiekvieną kvadratėlį atskirai.
Šippo
(septyni lobiai)
Septyni lobiai – tai auksas, sidabras, agatas, lazuritas, koralas ir kalnų krištolas. Šis pavyzdys yra vienas žinomiausių sašiko raštų. Jam nubraižyti reikės skriestuvo arba apvalaus tinkamo diametro lekalo. Nusibraižykite tinklelį iš kvadratėlių, kurių kraštinės lygios 2,5 cm. Ant tinklelio nubraižykite tarpusavyje persipynusius apskritimus, kurių skersmuo 5 cm. Siuvinėkite banguotas įstrižas rašto linijas pagal susikirtimo lankus. 19
20