E priedai by knygos.lt

Maurice Hanssen Jill Marsden

Populiariausias, daugiausia apdovanojimų pelnęs pavyzdinis E raide žymimų maisto priedų žinynas

Iš anglų kalbos vertė agnė mackevičiūtė

Šis naujos redakcijos leidinys skiriamas: visiems vartotojams ir gamintojams, kurie plačiai naudoja E kodą siekdami pagerinti maisto kokybę ir už tikrinti maisto nekenksmingumą sveikatai; didžiajai daliai mokslininkų, gamintojų ir vartotojų, kurie apibendrino neįkainojamą informaciją; visiems žurnalistams ir redaktoriams, kurie, prade dant maisto pirkimo revoliuciją, padėjo išleisdami pir mąją leidinio redakciją; mano pacientams ir atsidavusiems leidėjams; tyrimų asistentui Jilui Marsdenui, įgijusiam tiksliųjų mokslų bakalauro laipsnį, kuris tęsia pergalingus veiks mus spręsdamas šią problemą, rinkdamas ir kaupdamas vis daugiau dažnai prieštaringai vertinamos mokslinės informacijos; vis dar garsiam buvusiam sveikatos ministrui Davi dui Ennalsui, kuris iki šiol tęsia kovą su šia problema, dėkoju jam už perspektyvius veiksmus ir už tai, kad jis pradėjo šį perversmą; Leslie Kenton, kuriai dėkoju už pirmosios leidinio redakcijos pratarmę; Elizabethai Brown ir Angelai Beazley, kurioms dė koju už teksto redagavimą, kartais joms tekdavo dirbti patiriant didelį spaudimą; mano šeimai kaip padėka už palaikymą.

e priedai

Dedikacija

Pratarmė

Maurice Hanssen, Jill Marsden

Tam tikru laikotarpiu įvyko suvokimo revoliucija apie tai, ką mes valgome. Buvo parengta daugybė atas kaitų apie tai, kas bendra yra tarp to, ką valgome, ir mūsų sveikatos. Šią revoliuciją palaikė gydytojai, farmacinin kai, dietologai ir politikai. 1985 m. buvo priimtas spren dimas įkurti Parlamentinį maisto ir sveikatos forumą, kuriame dalyvautų visos politinės partijos. Esu šio fo rumo pirmininkas, šis judėjimas tapo viena aktyviausių parlamente veikiančių grupių. Visoje šalyje susirūpinta dėl į maisto sudėtį įeinančių riebalų ir cukraus, iškelta problema, jog 30 % Didžiojoje Britanijoje gyvenančių suaugusių žmonių turi antsvorį. Taip pat atkreiptas dė mesys į maistinius dažiklius ir dirbtinį skonį sukeliančias medžiagas, tiesą sakant, susirūpinta dėl visų rūšių maisto priedų. Remiantis nemalonia ligų, kurių galima išvengti, statistika, buvo pradėta kampanija, kurios tikslas buvo susieti tai, ką mes valgome, su ligomis. Didėjant susidomėjimui šia nauja tendencija, išaugo ir visuomenės poreikis daugiau sužinoti, nuo 1962 m. Europos Sąjunga išleido maisto priedų direktyvas. Nuo 1986 m. birželio pradžios daugumos maisto produk tų pakuotėse pradėti rodyti produkto sudėtyje esantys maisto priedai, o skonio stiprikliai pradėti žymėti E raide su greta užrašytais skaičiais. Padaryta didelė pažanga – kiekvienas žmogus nuo šiol galėjo žinoti visą informaciją

e priedai

apie E kodą! Pavyzdžiui, aš netoleruoju aspirino, o mano žmona serga astma. Taigi mums reikia žinoti apie maisto produkto sudėtyje esančius konservantus ir dirbtinius dažiklius, kuriems mes dėl savo ligų esame jautrūs. Šioje knygoje pateikiama išsami informacija, kokie produktų priedai gali sukelti vienokią ar kitokią reakciją ir kokiems žmonėms jie yra pavojingi, taip pat yra pateikta išsami informacija apie sudėtines dalis ir priedus tuose produk tuose, kuriuose pagal įstatymą jų negali būti, pavyzdžiui, konditerijos produktuose, alkoholiniuose gėrimuose ir medikamentuose. 1984 m., atlikus daugybę tyrimų, buvo išleista pir mosios redakcijos Maurice’o Hansseno knyga E raide žymimi maisto produktų priedai. Ši knyga buvo labai sėkmingas leidinys, sulaukęs milžiniško populiarumo, ji daugybę mėnesių buvo geriausiai perkama knyga greta Fredericko Forsytho ir Jeffrey’io Archerio knygų. Ir šiuo metu ši knyga yra labai populiari. Joje pateikiama labai iš sami informacija apie kiekvieno maisto produkto sudėtį ir kokią įtaką gali daryti jo sudėtyje esantys priedai (tiek teigiamą, tiek neigiamą), taip pirkėjas žino, ką jis perka. Nuo 1984 m. atlikus tyrimus buvo surinkta daug papildomos informacijos apie E raide žymimus maisto priedus, taip pat buvo siekiama įrodyti, kad didžioji dalis gamintojų gali pagaminti puikius produktus nenaudo dami cheminių priedų. Šios redakcijos leidinyje E priedai pirmą kartą pateikiama informacija apie tai, kokie

8 Maurice Hanssen, Jill Marsden

galimi padariniai, jei žmogus suvartos per daug chemi nių priedų. Mano manymu, didžiulis Maurice’o Hansseno kny gos privalumas yra tas, kad autoriaus pateikti paaiš kinimai yra aiškūs visiems žmonėms. Knygoje gausu kiekvienam dėmesingam pirkėjui svarbios informacijos. Kiekvienas svarbus terminas apie konservantus, stabili zatorius, emulsiklius, minkštiklius ir skonio stipriklius yra paaiškintas labai aiškiai ir suprantamai. Ši knyga nėra skirta vien tik tiems, kurie nenusipir ko pirmosios redakcijos leidinio. Joje yra gausybė infor macijos, kurią turi žinoti tėvai. Ar maisto priedai veikia vaikų gebėjimus, ar dėl jų vaikai tampa hiperaktyvūs? Pastaruoju metu vis daugiau informacijos atskleidžiama apie tai, ar mūsų sveikata turi ką bendra su tuo, ką mes valgome, tokią informaciją būtina žinoti. Yra žinoma, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką mes valgome, ir mūsų fizinės, o gal net ir psichinės sveikatos. Abejoju, ar kas nors Didžiojoje Britanijoje pa bandė žvilgtelėti už komercinės reklamos ribų ir surinkti svarbius faktus. Maurice’as Hanssenas buvo pirmasis, pradėjęs maisto ir sveikatos sąsajų revoliuciją. Man labai malonu recenzuoti šią naujos redakcijos knygą. Tikiuosi, kad ji taps labai populiari. Lordas Ennalsas, Lordų rūmai

Ši išsami knyga yra leidinys, kurio, mano manymu, niekada nebūtų reikėję išleisti, jei ne tam tikros aplin kybės. Aš mielai rinkčiausi gyventi tokiame pasaulyje, kuriame patys užsiaugintume šviežių maisto produktų, kuriuos greitai suvalgytumėme, ir net nekiltų mintis apie maisto konservantus, dirbtinius emulsiklius ir sta bilizatorius, antioksidantus ir leistinus pagal įstatymą dažiklius. Deja, mes negyvename tokiame idiliškame pasaulyje. Maisto gamyba, kuriai naudojamos pažan gios technologijos, bei sudėtingos maisto distribucijos grandinės lėmė tai, kad be maisto konservantų išsiversti nebeįmanoma. Kad galėtumėme apsaugoti save ir savo šeimos narius, mes turime pažinti šimtus maisto priedų, taip pat žinoti, kokius padarinius gali sukelti šie su kas dieniu maistu vartojami cheminiai priedai. Todėl pristatau Maurice’o Hansseno knygą E priedai. Ponas Hanssenas sudarė paprastą ir nesunkiai supranta mą žinyną, kuris gali padėti žmonėms apsispręsti, kokius produktus, siūlomus prekybos centrų lentynose, galima pirkti, o kurių geriau reikėtų vengti. Jis išsamiai išdėsto maisto priedų privalumus ir trūkumus, paaiškina, ką reiškia plačiai vartojami, bet menkai suprantami žodžiai „stabilizatoriai“ ir „minkštikliai“, bei pateikia žinyną, kurį galima patogiai ir greitai naudoti, kuriame galima

e priedai

Pratarmė pirmosios redakcijos knygai

10 Maurice Hanssen, Jill Marsden

rasti informaciją apie visus cheminius priedus, jų pavadi nimus, kilmę, galimus jų neigiamus padarinius, taip pat pateikiamas sąrašas maisto produktų, kuriuose paprastai galima rasti konkrečių priedų. Ši knyga yra naudinga pagalbinė priemonė tiems, kuriems svarbi jų bei šeimos narių sveikata. Man taip pat pravartu turėti šią knygą. Leslie’is Kentonas

Pirmą kartą su maisto priedais susidūriau šeštajame dešimtmetyje, kai dirbau maisto pramonėje, kūrėme naujus produktus žmonėms, kurių maisto racionas buvo kitoks nei daugumos. Greitai supratau, kad dažnai mais to technologai vartojo įvairius maisto priedus vien tik todėl, kad tokie priedai buvo sukurti ir prieinami, jiems iš esmės nerūpėjo, kokius padarinius gali sukelti jų veiks mai žmonių sveikatai. Uždaviau sau klausimą: „Kodėl mes naudojame maisto priedus, kurių niekada neprireiktų ruošiant tą patį maistą namuose?“ Kartais iš tiesų būdavo momen tų, kai tokie priedai tapdavo reikalingi, tačiau 90 % atve jų nebuvo jokių priežasčių naudoti šiuos priedus. Man patinka gaminti maistą namuose, esu sukaupęs nemažai patirties dirbdamas maisto gamybos technologu, tad man natūraliai kilo klausimai, ar mes turime galimybę laisvai rinktis, ar žinome, ką valgome, ar didžioji dalis šių priedų apskritai būtini. Septintajame dešimtmetyje Nacionalinė sveikatos asociacija, remiama parlamento nario Joyce’o Butlerio, taip pat palaikoma 750 000 šalininkų, pateikė peticiją parlamentui, kurioje buvo prašoma „ant produktų pa kuočių nurodyti visus produkto gamybai naudojamus priedus“. Tai buvo reikalavimas produkto etiketėje pa teikti informaciją apie visas esamas sudėtines dalis.

e priedai

Įvadas

12 Maurice Hanssen, Jill Marsden

Per pastaruosius 100 metų mūsų sąmonėje buvo dirbtinai atskirtos sąvokos – maistas ir medikamentai. Nuo senų laikų žmogus žinojo, kad jis gali išgyventi var todamas labai įvairius produktus, o kai kurie iš pažiūros gražūs augalai yra labai pavojingi, tačiau jis taip pat su vokė, jog kai kurie pavojingi augalai gali būti vartojami sveikatai ir fizinei būklei gerinti. Senovės žmogus labai gerai išmanė, kokiais kiekiais ir kokius augalus vartoti, koks jų kiekis galėjo tapti pavojingas. Iš tokių augalų ga lima paminėti rusmenę arba mirtiną kiauliavogę – šie du augalai ir šiandieninei medicinai yra labai svarbūs, kai vartojami mažomis dozėmis. Kad Romos karys būtų fiziškai stiprus, jam buvo galima valgyti tik girnomis maltus rupius miltus. Tokio kario racionui netiko balti sijoti miltai, kuriuos vartojo Romos valdovai. Viduramžiais buvo žinoma, kad „duo na, kurioje gausu atsijų, buvo puikus vaistas nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukėlė pernelyg dažnas ir gausus baltos duonos, keptos iš smulkiai maltų miltų, valgymas“! Aki vaizdu, kad mūsų valgomas maistas yra daug svarbesnis nei bet kokie cheminiai priedai. Kalbant bendrai, mes galime rinktis, kokį maistą valgyti, tačiau negalime kaip nors paveikti priedų naudojimo maisto pramonėje. 1984 m. maisto žymėjimo taisyklės etiketėse pirmą kartą leido sužinoti, ką mes valgome, o man atsirado ga limybė parašyti knygą E priedai. Net jei nebūtų parduo ta nė viena šios knygos kopija, jos reikėtų man ir mano

e priedai

šeimai. Knyga tapo bestseleriu ir paskatino esminius supratimo apie maistą, kurį mes perkame, pokyčius. Be veik per vieną naktį bulvių traškučių gamintojai suprato, kad gamindami traškučius gali nenaudoti priedų E320 ir E321. Dėl šios priežasties traškučių galiojimas sutrum pėjo, tačiau ir be šių priedų traškučiai galiojo pakanka mai, kad parduotuvėse būtų užtikrinama pakankama apyvarta, išskyrus Škotiją, į kurią nuvežti produktus reikia kur kas daugiau laiko. Taigi gaminant produktus buvo atsisakyta įvairių nebūtinų, o kai kuriems jautriems žmonėms ir žalingų priedų. Įdėmiai skaitydami knygą E raide priedai sužinosi te, kad abejojama tik dėl 1 iš 5 priedų, naudojamų Di džiosios Britanijos gyventojams skirto maisto gamybai. Dauguma šių priedų yra plačiai paplitę, laimei, dėl vi suomenės spaudimo jų yra naudojama vis mažiau. Tok siškumas priklauso nuo cheminių priedų kiekio, todėl kai kuriais atvejais visų produktų vartojimas gali sukelti toksinių padarinių. Turime saikingai vartoti produk tus, taip pat turime žinoti, kad nesame klaidinami, nes priedai iškreipia mūsų pojūčius. Todėl labai riebus ir daug cukraus turintis maistas, kuriame yra labai mažai maistingųjų medžiagų, mums savo išvaizda ir skoniu pa sirodo esantis labai naudingas ir maistingas. Gali būti, kad maistas iš tiesų toks yra, tačiau, perskaitę etiketę ant maisto produkto pakuotės, mes galime susidaryti tikrąjį, o ne apgaulingą vaizdą.

14 Maurice Hanssen, Jill Marsden

E priedai sulaukė didelio vartotojų ir gamintojų at garsio, jų nuomonė buvo labai svarbi rengiant šį naujos redakcijos leidinį. Šis leidinys suteikia naujos informaci jos, kuri buvo surinkta per trejus metus apklausus žmo nes. Knyga leidžia geriau suprasti, kokie kenksmingi yra cheminiai priedai, o žmonės raginami mėgautis geros kokybės, gerai paruoštu maistu, nesvarbu, ar jis būtų ga mintas namuose ar restorane, pirktas organinių produk tų parduotuvėje ar prekybos centre.

Kaip skaityti etiketę ant produkto pakuotės Nuo 1986 m. ant daugumos produktų pakuočių buvo pradėtos klijuoti etiketės, kuriose turėjo būti nurodomos produkto sudėtinės dalys. Skoninės medžiagos neturėjo būti įvardijamos, užteko parašyti terminą „skoninės me džiagos“, tačiau visi kiti ingredientai, tarp jų ir vanduo, turėjo būti nurodomi mažėjančia seka pagal svorį, kuris nustatomas maisto gamybos metu. Vanduo, jei jis suda ro daugiau nei 5 % viso svorio, bei kiti kintamo dydžio produktai, kurie yra panaudojami kaip maisto produk to sudėtinės dalys, yra surašomi pagal svorį galutiniame produkte, tokiu atveju svoris yra apskaičiuojamas iš ben dro galutinio produkto svorio atėmus bendrą visų kitų naudojamų ingredientų svorį. Jei ingredientas, naudojamas produkto gamybai, yra koncentruota arba džiovinta medžiaga, kurios pradinis pavidalas atkuriamas gaminant produktą, tada svoris, sudarant ingredientų sąrašą, gali būti nustatomas pa svėrus pirminį ingredientą prieš jį paverčiant koncen tratu arba išdžiovinant. Jei pats maisto produktas yra ingredientų koncentrato arba džiovintų ingredientų mišinys, tada galima sudaryti sąrašą įrašant ingredientus mažėjančia seka pagal jų pirminės būsenos svorį. Tokiu

e priedai

16 Maurice Hanssen, Jill Marsden

atveju, užuot rašius žodį „ingredientai“, galima parašyti „pirminės būsenos produkto ingredientai“ arba ką nors panašiai1. Jei maisto produkto sudėtyje yra vaisių, riešutų, daržovių, prieskonių arba žolelių mišinys, tačiau svoriu nevyrauja joks konkretus vaisius, riešutas, daržovė, pries konis arba žolelė, ingredientus galima surašyti ne kokia nors konkrečia tvarka, jei ingredientų sąrašas pradeda mas nuo frazės „kintama proporcija“2, o jei kintamos proporcijos mišinys sudaro tik dalį ingredientų sąrašo, tada gamintojas gali nurodyti, kad toje ingredientų sąra šo dalyje yra nurodoma kintama proporcija. Todėl nors ir su keliomis išimtimis, ingredientai yra surašomi mažėjančia seka pagal svorį. Skaitant informa ciją produkto etiketėje labai svarbu atkreipti į tai dė mesį. Daugumos sriubų arba desertų mišinių sudėtyje yra panašių ingredientų: cukrus, krakmolas arba miltai bei hidrinti augaliniai riebalai nurodomi sąrašo viršuje, kartais sudėtyje būna labai mažas kiekis, tarkime, po midorų arba braškių, o gal net jų nėra, nors sąraše jie nurodyti. Maisto produktas turi būti aprašomas taip, kad var totojas nebūtų klaidinamas. Jei etiketėje yra nurodytas 1 Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, p. 16. 5.2., 16. 5.3. (Vert. past.) 2

Lietuvoje vartojamas terminas „įvairiomis proporcijomis“. (Vert. past.)

E320: Butilintas hidroksianizolas (BHA)

E410: Saldžiųjų ceratonijų derva E407: Karageninas

E300: Askorbo rūgštis

E412: Guaro derva

E301: Natrio askorbatas

E635: Dinatrio 5'-ribonukleotidai

E450: Dinatrio difosfatas

E331: Mononatrio citratas

E621: Mononatrio glutamatas E124: Ponso 4R, kochinelas raudonasis

E250: Natrio nitritas

e priedai

E621: Mononatrio glutamatas

18 Maurice Hanssen, Jill Marsden

koks nors ingredientas, jis turi būti nurodomas pagal įstatymus nustatytu pavadinimu, jei toks pavadinimas nenurodomas, ingredientas turi būti įvardijamas kitaip, t. y. pavadinimu, prie kurio vartotojai yra pripratę. Jei ne nurodomas toks visiems įprastas pavadinimas, tada turi būti pateikiamas aiškus aprašymas, kuris informuotų vartotoją apie produkto savybes, jei reikia, būtina pateik ti ir produkto vartojimo aprašą3. Negali būti vartojamas išgalvotas ingrediento pavadinimas, privalomas tikslus, aiškus ir visiems žinomas pavadinimas. „Skonis“ yra žodis, kuris nereiškia to, ką iš tiesų turė tų reikšti. Tarkime, jei produktas yra, pavyzdžiui, „braš kių skonio“, tai jo sudėtyje nebūtinai turi būti braškių. Jei produktas yra „paskatintas braškėmis“, tada jo skonį turi užtikrinti tikros braškės. O jei produktas yra „braš kė“, tada jis turi būti pagamintas iš pačių braškių ir jos tą produktą turi patvirtinti. Tokia yra nerašyta taisyklė, kuri nėra apibrėžta įstatymais, o įvairūs gamintojai bei vietos valdžios institucijos teigia, kad abu žodžiai – „skonis“ ir „paskanintas“ – yra klaidinantys, todėl, jų manymu, pro duktui, kurio sudėtyje nėra jokių nurodytų ingredientų, geriausiai tiktų terminas „dirbtinai paskanintas“. Iki tol, kol Aukščiausiasis Teismas priims konkrečius sprendi mus, arba iki tol, kol bus sudarytos naujos nuostatos, 3 Lietuvos HN (higienos normos) 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, 15 p. (Vert. past.)

4 Lietuvoje pagal HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimą“ nurodoma gerokai daugiau reikalavimų nei pateikta šioje knygoje. (Vert. past.)

e priedai

vartotojas susiduria su neaiškiomis ir klaidinančiomis aplinkybėmis. „Sudėtyje nėra cukraus“ yra dar vienas klaidinančios informacijos pavyzdys. Kadangi daugumai žmonių ke lia susirūpinimą tai, jog vartodami per daug cukraus jie priaugs antsvorio, tokie žmonės ieško produktų, kurių sudėtyje nėra cukraus. Toks aprašas naudojamas netgi tada, kai produkto sudėtyje yra labai daug natūraliai susidariusio cukraus. Toks pavyzdys būtų džemas, kuris pagamintas papildomai nepridėjus cukraus, bet naudo jant koncentruotas obuolių arba kriaušių sultis, kurių sudėtyje gausu cukraus. Gamintojai cukrų pristato kaip sacharozę (stalo cukrų). Kitų formų cukrus, pavyzdžiui, laktozė ir fruktozė, kartais taip pat naudojami produk tų gamybai, tačiau šių dviejų rūšių cukrus neįvardijamas kaip cukrus, įeinantis į produkto sudėtį. Tam tikrų dietinių produktų aprašai taip pat yra klai dinantys. Pavyzdžiui, dietinio batonėlio, kurio sudėtyje antras pagal kiekį yra cukrus. Taip pat gamintojai yra linkę nurodyti etiketėje „jokių dirbtinių dažiklių“ arba „jokių konservantų“, arba „jokių dirbtinių ingredientų“, visa tai gali būti tiesa, tačiau tai nekeičia fakto, kad paties produkto maistinė vertė yra labai menka. Tačiau negali ma pateikti informacijos, jog naudojami kitokie ingredi entų sąrašai4.