RŪTOS SALĖJE 2023 M. BALANDŽIO 6, 7, 8 D. Vienos dalies spektaklis jaunimui nuo 14 m.
APIE SPEKTAKLĮ
Režisierius Augustas Gornatkevičius – 2020 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė režisūros magistro studijas. Yra sukūręs spektaklių Juozo Miltinio dramos teatre, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Valstybiniame jaunimo teatre.
Spektaklio režisierius
Augustas Gornatkevičius apie spektaklį ir savo kūrybinę komandą:
Man, kaip kūrėjui, jaunimo, paauglių auditorija yra labai aiški. Reikia įsivardinti, kas šiam žiūrovui įdomu, pasidomėti, kas apskirtai yra teatre kuriama jaunimui ir pasikalbėti su jaunais žmonėmis. Nacionalinis Kauno dramos teatras turi jaunimo tarybą, kuri priminė filmą „Pusryčių klubas“. Šis filmas, sukurtas
1985 m., yra filmų paaugliams žanro pradininkas, nuo to laiko paauglio vaizdavimas labai ir nepakito. Pradėjus repeticijas, pokalbius su kūrybine komanda, gimė idėja, kad visas spektaklis bus apie tai, kaip vaizduojamas paauglys. O kas toji paauglystė? Kur yra skirsnis tarp paauglių ir young adults?
Manoma, kad paauglystė tęsiasi iki 25-erių metų amžiaus, bet tas laikotarpis turi savo sluoksniavimą: viena paauglystė yra mokykloje, kita – studijų laikais.
Esminis mūsų tyrimo klausimas ir spektaklio raktas yra – kaip pavaizduoti paauglį? Paauglių tipažus (gražuolė, sportininkas, moksliukas ir kt.) mums padiktavo šis filmas. Bendrai apžvelgus medijas, filmus, literatūrą, mes rasime tuos pačius tipažus. Keičiasi tik personažų gylis, bet filmuose ir serialuose yra paplitę šie baziniai tipažai.
Taigi, pasirinkome šias gaires, klausdami, ar visus paauglius galime jiems priskirti? Ar patys save galime apsibrėžti menininkais ar moksliukais?
Tuos tipažus mes preparuojame kaip varlę per biologijos pamokas – mes pažiūrim, kas to paauglio išorėje, viduje, pažiūrim, kas mūsų viduje ir permąstome, ar pasaulis toks stereotipiškas ir juodai baltas.
Pavadiniams „Taisykla“ – daugiabriaunis, daugiareikšmis. Jis atsirado todėl, kad mokykloje yra labai daug taisyklių. Man atrodo, kad jis yra šiek tiek pašiepiantis, ironizuojantis, nes mokykla, tėvai, autoritetai, tie patys serialai bando pataisyti. Jauni žmonės susiduria su dideliu spaudimu. Spaudžiamas daiktas kažkuriuo metu trakšteli, tuomet jį reikia sutaisyti. Man mažiausiai norisi taisyti, priešingai - labiau norėtųsi įgalinti, atpalaiduoti, atveržti tuos varžtus, kad netrakštelėtų.
Kadangi spektaklis yra savotiškas tyrimas, tai ir jo vizualioji, ir muzikinė pusė yra eksperimentiškos – yra ir nemirštančios klasikos, įvaizdžių, kuriuos apjungė dailininkė Simona Davlidovičiūtė. Mūsų scenovaizdyje matomas legendinis mokyklos rūsys, kur dirba staliai, suslepiamos nereikalingos dekoracijos, sunešami sulūžę stalai, nepanaudotos sporto priemonės – efemeriškas ir priklausantis bet kuriam laikui. Lygiai taip pat naudojamas TikTokas, Instagramo reelsai bei šiuolaikinės medijų įtakos, kurios atsispindi tiek Marijos Paškevičiūtės sukurtoje muzikoje, tiek Kristijono Dirsės vaizdo projekcijose. Kaip bet kuris paaugliškas filmas baigiasi pereinamuoju periodu iš paauglystės į jaunų suaugėlių pasaulį, taip ir šis kūrinys turi virsmą, brandos ritualą, kuris yra amžinas, bet yra perteiktas per šiuolaikinius fenomenus ir aplikacijas: interneto mymsus ir t.t.
Dramaturgas Domas Raibys veikia tarp scenos meno stand-up comedy ir literatūros, slemo, kuris labai artimas jaunai auditorijai. Jo tekstai yra nenugludinti ta prasme, kad yra nepasiduodantys teatrinei formai, ir įdomu su jais žaisti. Kalba turėtų būti įdomi jaunam žmogui. Jeigu jau mes laužome stereotipus, tai turime kvestionuoti ir teatro kalbos stereotipus: ar galime pastatytais balsais ir psichologine vaidyba, paliesti šiuolaikinį paauglį, kuris be to, kad yra Žemės gyventojas, maudosi ir virtualybės baseinuose?
Norėčiau, kad teatras jaunimui būtų labiau atvira, patraukli erdvė, kad būtų galima hanginti prieš arba po spektaklio. Svarbu paaugliams pasakyti, kad mes esame ir mes jūsų laukiame ne tam, kad papamokslautume, ne tam, kad pamokytume ar parodytume jus iš šalies, o tam, kad
pabūtume kartu. Man norisi, kad spektaklis atveržtų tuos varžtus ir atlaisvintų.
VAIDINA
MOKSLIUKAS –PIJUS NARIJAUSKAS
KUPRINĖJE TVARKA. VISADA BENT VIENA KNYGA IŠ
REKOMENDUOJAMŲ SĄRAŠO. BET VISKAS TIK TAM, KAD
JĮ PALIKTŲ RAMYBĖJE MOKYTOJAI. DVIGUBAS KUPRINĖS
DUGNAS SLEPIA DALYKĖLIŲ KLASĖS DRAUGAMS.
MENININKAS –MANTAS BENDŽIUS
MĖGSTA PIRKTI KONFETI. PIRKDAMAS PARDAVĖJOS VISUOMET
KLAUSIA: KIEK DETALIŲ TURI ŠITAS PUZLIS? KOKS VAIZDAS SUSIDĖS IŠ ŠIO PUZLIO?
SPORTININKĖ –GRETA ŠEPLIAKOVAITĖ
PAKLIŪNA Į NEPATOGIAS SITUACIJAS, NES LAIKOSI TIK
TŲ TAISYKLIŲ, KURIŲ PRASMĘ
PATI SUPRANTA.
VANDALĖ –SAULĖ GOTBERGĖ / GODA PETKUTĖ
KIEKVIENAM SAVO POELGIUI TURI MAŽIAUSIAI TRIS PASITEISINIMUS.
NESVABU, TEISI AR NETEISI.
GRAŽUOLIS –MARIUS KAROLIS GOTBERGAS
GALĖTŲ REKLAMUOTI ŠAMPŪNĄ IR
TURĖTI DAUG PINIGŲ, TAČIAU RENKASI ĮDOMESNIUS, TIK JAM VIENAM ŽINOMUS KELIUS.
APIE KĄ TA PAAUGLYSTĖ?
Atsako spektaklio kūrėjai.
Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, filmuojasi serialuose, neseniai įkūrė „Cozy shelter“ mergaičių studiją Kaune, skirtą tik mergaičių/ moterų auditorijai.
Goda Petkutė
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Į savo paauglystės metus nenorėčiau grįžti dėl dviejų priežaščių: pirma, dėl patirties stokos ir nenuovokos. Paaulgystėje neturėjau kritinio mąstymo (žinoma, tiek, kiek man norėjosi) ir, manau, priimdavau ne pačius geriausius sprendimus. O antra, nenorėčiau grįžti dėl tuometės psichologinės būsenos. Tada pasaulis man neatrodė labai draugiškas ir atviras. Į daugelį dalykų žiūrėdavau baimės pilnomis akimis. Norėčiau grįžti į vaikystę, į savo pasakų miestą :)
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Didžiausia nesąmonė prasidėjo jau tada, kai aš iš mažo miestelio nukeliavau į Klaipėdą, kuri tuo metu man atrodė didžiulis miestas. Tada man atrodė, kad vienintelis įmanomas prisitaikymas – per išvaizdą. Tik taip galėsiu integruotis į didmiestį, jo verdantį gyvenimą. Pamenu kardinalius pokyčius savo spintoje – iš laukinės mergaitės, tapau banali fyfa. Daug vakarinio makiažo, aukšti kablai ir ryškūs rūbai. Nemažai laiko praleidau prie veidrodžio prieš rytines pamokas.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Brangiausias daiktas – viskas, kas susiję su rūbais. Tikrai pirkdavau brangius rūbus.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės ir t.t.? Trumpai apibūdink.
Buvau „katytia“. Mane mokykloj pamatę berniukai kviesdavo - kssss ksss ksss :) Tikrai buvau labai ryški ir nepastebėti manęs TOKIOS buvo neįmanoma.
5. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
Renkuosi c). Tikrai bandau užmigti iš naujo :)
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Norėčiau grįžti tik dėl paaugliško noro viską išbandyti, drąsos rizikuoti. Taip pat labai gerai prisimenu, kaip mėgdavau svajoti apie savo ateitį ir kurti planus, kur būsiu po 10 metų.
Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, taip pat yra dainų kūrėja bei atlikėja.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Įklijavom draugui kramtoškę į plaukus ir su drauge galvojom, kad būsime labai dėl to kietos, bet situacija apsisuko taip, kad visa klasė pradėjo mus kolioti ir nustojo bendrauti. Aišku, po kurio laiko viskas susitvarkė, tačiau mūsų tas paaugliškas noras būti pastebėtoms virto į košmarą. Dar viena nesąmonėėjau į laiptinę miegoti. Susipykau su mama, pasiėmiau kaldrą, pagalvę ir išėjau už durų „pasikloti lovos”. Tačiau, kai durys užsidarė ir likau šaltoje laiptinėje, greitai baigėsi mano noras būti nepriklausomai. Pastovėjau kelias akimirkas ir skambinau į duris, kad įleistų.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Pirma mano rankinė. Ryškiai raudona su sagtele. Ją gavau per savo gimtadienį, tačiau šią dovaną radau dieną anksčiau. Apžiūrėjau ir supratau, kad čia turbūt bus mano gimtadienio dovana. Sunkiausia buvo sulaukti kitos dienos, kai galėsiu ją pačiupinėti ir nešioti.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės ir t.t.? Trumpai apibūdink.
Sunku priskirti vienam tipažui, nes paauglystė yra žavi tuo, kad kas mėnesį gali keisti savo statusą tarp bendraamžių. Tačiau šiandien žvelgdama į praeitį save matau moksliukės rėmuose, nors klasiokai sakydavo, kad aš menininkė ir sunku mane suprasti. Aš būdavau suirzusi, kai mane vadindavo menininke, nes tuo metu menininkas man asocijuodavosi su išsiblaškymu, neatsakingumu bei išsilavinimo stoka. Turėjau nemažai ir chuliganiškumo, bet manau, kad tai ir yra paauglystė.
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Šlepetė, nes mano pavardė Šepliakovaitė.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
Atsakymas a).
Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, taip pat yra muzikantas ir dainininkas.
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Į savo paauglystės metus nenorėčiau grįžti, nes tada daug sprendimų negalėjau priimti pats, o man labai patinka, kai gyvenimas sukasi ne tik apie mokslus ir kontrolinius, bet yra veiklos, hobiai, profesija, santykiai. Visa tai buvo ir paauglystėje, bet dabar tai vyksta visai kitoje kokybėje.
Mantas Bendžius
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Nesąmonių buvo labai daug, brandžių poelgių irgi, kažkurį vieną labai sunku išskirti. Viena iš nesąmonių būdavo, kai mokykloje per pamoką išėję į „tualetą“, įsprausdavom sujungtas kėdes tarp dviejų kabinetųgeografijos ir lietuvių k. – ir tada per pertrauką niekas negalėdavo iš tų kabinetų išeiti, kol kažkas iš lauko neateidavo ir nepatraukdavo tų kėdžių.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Manau, kad kompiuteris ir žaidimai.
4. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Neturėjau, mane vadino tiesiog Bendžium.
5. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
Didelis C.
Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Marius Karolis Gotbergas.
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Taip. Atrodo, kad tada mažiau atsakomybių buvo. Patikdavo slampinėti po pamokų, kalbėti su draugais apie merginas. Svajoti, kaip atrodys gyvenimas po mokyklos. Pertraukos labai patikdavo. Patikdavo rūkyti per pertraukas. Juokauti su draugais, lakstyti, žaisti kieme. Patikdavo bėgti iki parduotuvės.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Su draugu parašėm ir išsiuntėm netikrą savižudybės raštelį, dėl kurio mus išmetė iš mokyklos. Gailiuosi, nevykęs pokštas buvo. Bet labai įsiminė draugų palaikymas ir pastangos, kad mūsų neišmestų.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Striukė ir dviratis. Abu turiu ir dabar. Su striuke labai kietas jausdavausi, o dviratis buvo pagrindinė transporto priemonė.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Šaunuolio. Visur man gerai sekėsi. Ir moksluose, ir santykiuose, ir sporte.
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią? Tvarius. Bet čia nebuvo susiję su tvarumu. Tiesiog panašiai skambėjo kaip Marius.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
D - einu skustis ūsiukų, kad nebūčiau lopas.
Vaidina Lietuvos ir užsienio serialuose, kine. Kuria muziką.
Pijus Narijauskas
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Į savo paauglystės metus sugrįžti nenorėčiau. Šiuo metu jaučiuosi labiau atsakingas už savo gyvenimą, už savo sprendimus. Tas man suteikia saugumo ir pasitikėjimo savimi. Paauglystėje buvo daug pasimetimo, blaškymosi, norėjimo būti kažkuo, kuo nesi.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Paauglsytės nesąmonės pirmiausiai asocijuojasi su alkoholiu ir rūkymu. Dabartinėmis akimis žiūrint, tai atrodo didelės nesąmonės. Na, bet paauglystė yra paauglystė.
Emociškai – dviratis. Finansiškai – turbūt kompiuteris.
Trumpai apibūdink.
Manau, kad užaugę mes visi daugiau mažiau suvienodėjame. Paauglystėje skirtumai tarp mūsų didesni nei dabar. Dabar aš vieną dieną būnu pasitikintis savimi gražuolis, kitą dieną galiu būti intravertas moksliukas. Tam tikroje aplinkoje mane galbūt kiti žmonės mato net kaip plevėsą menininką. Sunku pasakyti, kaip mane mato aplinkiniai. Pats nesijaučiu kaip joks tipas.
Paauglystės laikotarpiu esu gavęs keletą pravardžių. Pijokas, Pijanskis, Prius, PJ, pew pew.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
Tikrai C.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...) 4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? 5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?Dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Taip pat yra ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogė.
Saulė Gotbergė
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Nenorėčiau. Buvo daug smagių, gražių, naujų patirčių, tačiau paauglystėje mane labai daug kas erzino. Dažnai jaučiau kažkokią neteisybę, ir tas jausmas man nepatiko. Atrodė, kad nuolatos visi aiškina, kaip turiu elgtis, bet nepasako kodėl. Tiesiog girdi žodžius
„Nes aš taip pasakiau“, ir tuomet tas neteisybės jausmas viduje vis auga. Prisimenu, kad labai laukiau, kada baigsiu mokyklą, gyvensiu viena ir tapsiu pilnai savarankiška ir už save atsakinga. Septintoje klasėje aš ir mano klasiokė susikonfliktavome su kita klasioke. Mes sugalvojome, kad kerštas yra geriausia idėja. Todėl per vieną pertrauką pasiėmėme kanceliarinius peiliukus (kuriuos naudodavome per dailės pamoką pjaustyti kartoną) ir supjaustėme jos paltą, kuris kabėjo rūbinėje. Aš iki šiol negaliu patikėti, kad taip padariau ir kad tuo metu tai atrodė juokinga.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Brangiausias daiktas buvo „Ipod nano“ muzikos grotuvas, kurį močiutė parvežė iš Amerikos. Iki tol turėjau tik mp3 grotuvą, į kurį tilpdavo labai nedaug dainų, todėl tekdavo labai atsakingai išsirinkti mylimiausias dainas. Gavusi naują grotuvą, pagaliau galėjau susikelti visą muziką, kurią mėgstu. O paauglystėje aš visą laiką klausydavau muzikos. Net per kai kurias pamokas atsisėsdavau į galą ir klausydavau ne mokytojos, o muzikos.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Per visą paauglystę praėjau daug skirtingų etapų ir pasimatavau daug tipų. Dažniausiai prisitaikydavau prie žmonių, su kuriais bendraudavau. Net mano pažymiams didžiulę įtaką darė klasiokai, su kuriais tuo metu leidau laiką. Bet turbūt daugiausiai laiko mokykloje priklausiau mean girl tipui, kad ir kaip nenorėčiau to pripažinti :).
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Neturėjau, bet kadangi mano vardas Saulė, tai susilaukdavau daug juokelių. Pvz. susipažįstant su naujais žmonėm, visada atsakydavo „o aš tada mėnulis“ arba pagalvodavo, kad aš juokauju. Dažnai klasiokai ar kiti draugai dainuodavo man lietuviškas dainas su mano vardu.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
d) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
e) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
f) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
D - pasimėgaučiau nerūpestingu gyvenimu ir visiems klasiokams nusiųsčiau foto ir linkėjimus.
Teatro režisierius.
Augustas
Gornatkevičius
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Ir taip, ir ne. Jei norėčiau, tai dėl smagumo ir nuostabių žmonių, supusių mane. Visgi jaučiu, kad dabar esu gerokai laisvesnis, drąsesnis ir laimingesnis, todėl veikiausiai grįžti nenorėčiau. O ir žmonių ratas dabar supa dar nuostabesnis.
2. Pats brangiausias tų dienų daiktas (kompaktas, kedai...)
Kadangi gyvenau užmiestyje, dar dvyliktoje klasėje pradėjau vairuoti, važinėti į mokyklą mašina (aišku, ne kasdieną). Man rodos, tai savotiškai tapo brandos, paauglystės pabaigos, nepriklausomybės ženklu.
3. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Manau, kad buvau menininkas-moksliukas. Ne sielgiau kaip moksliukas, tačiau mokslai tikrai rūpėjo bei sekėsi. Tačiau menas visada traukė labiau, ir nebuvo gaila praleisti pamokų dėl mokyklos renginių ar veiklų už jos ribų.
4. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Kažkuriuo metu klasės draugai juokavo, kad esu diktatorius. Tai, be abejo, susiję su tuo, kaip organizuodavau mokyklos renginius ir visiems aiškindavau, ką daryti. Manau, dabar su manim dirbti gerokai maloniau – esu ramesnis, žaismingesnis, atviresnis kitų idėjoms.
5. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
C
Spektaklio dramaturgas. Rašytojas, pasakotojas su transporto inžinerijos diplomu stalčiuje
Domas Raibys
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Jei tai būtų įmanoma, tikrai norėčiau, bet mane labiau domintų ne paauglystė, o pati kelionė laiku.
Dalyvaudavau sportinio ėjimo varžybose. Paaugliui tokios varžybos yra brandumo ir nesąmonės miksas.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Kedai, bet ne todėl, kad jie būtų brangūs, o todėl, kad taip dažnai plyšdavo, jog visus dienpinigius išleisdavau klijams.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ ės ir t.t.? Trumpai apibūdink.
Jei mano stereotipus reikėtų užsakinėti kebabinėje: - Norėčiau mikso, tik be gražuolio.
Stiuartas.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Simona Davlidovičiūtė
Scenografė ir kostiumų dailininkė. Vizualistė, kūrybininkė bei socialinių tinklų koordinatorė.
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Stebint šių laikų paauglius, šiek tiek pavydu matyti jų įvaizdžius bei galimybes išpildyti juos daug efektyviau negu tuomet, kai aš buvau 14-kos. Tačiau prisiminus paauglystės emocijas, manau, jog tai labai sunkus laikotarpis, kuriame pradeda formuotis tavo asmenybė.
Jei reikėtų nusiųsti žinutę nerimaujančiai 14-metei Simonai, pasakyčiau: „Nesijaudink, viskas ateity bus tik geriau!“.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Nebuvau itin maištinga, visą savo maištą išreiškiau per aprangą, muziką ar aplink besisukančią kultūrą. Bet vienas nebrandesnių įvykių, matyt, mamai neleidus, pabėgau į metalo muzikos festivalį su nelabai aiškia kompanija. Viskas gerai baigėsi, bet rizikos neįvertinau.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Visą paauglystę svajojau tapti rūbų dizainere, tai sukosi mano galvoje nuo pradinių klasių. Pinigų tikrai daug neturėjau, tai vienas svarbiausių daiktų mano gyvenime buvo siuvimo mašina, kuri leido atitolti nuo realaus pasaulio.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Greičiausiai priskirčiau save prie menininkų kategorijos: nuo mažens mėgau piešt, kurti įvaizdžius ir dalyvaut spektakliuose, koncertuose ir kituose renginiuose. Tam tikrą paauglystės laikotarpį buvau įnikus į Japonijos pop kultūrą, kuri daro man didžiulę įtaką iki šiol! Gimnazijos klasėse papildomai mokiausi dailės mokykloje, kurioje pradėjo formuotis mano asmenybė.
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Ryškios pravardės neturėjau.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
Variantas A. Manau, kad pradžioj būtų linksma ir įdomu, bet galiausiai suaugusio protas primintų apie visus paauglystės trūkumus.
Kompozitorė, kuria muziką spektakliams yra rezidentė DJ klubuose „Lizdas“ ir „Elastica“. Taip pat groja techno/hardcore live setus. Laisvalaikiu verčia filmus LNK televizijoje.
Marija Paškevičiūtė
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
TAIP. Tai buvo vieni smagiausių metų mano gyvenime –kartu su geriausia drauge ištisai kvailiodavom, mokytis man irgi patiko (nors ir ne viską). Taip pat norėčiau grįžti ir dėl to, kad paskatinčiau save greičiau pradėti siekti tų tikslų, kurių siekiu dabar, nes tada jų dar buvau neatradusi.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis.
Mums su geriausia drauge labai patiko Kate Moss, o ji buvo pagarsėjusi kaip nuolatinė vakarėlių lankytoja, vartojanti kokainą. Mes su drauge nebuvom vakarėlių lankytojos, bet norėjom tokios atrodyti, todėl fotografavomės su švirkštais ir kėlėm nuotraukas į socialinius tinklus. Kalbos apie mus pasiekė socialinę darbuotoją ir mokytojus, kurie tuo patikėjo. Juokinga tai, kad iki šiol narkotikų nevartoju, bet esu DJ, ir kartais žmonės pagalvoja, jog tai darau. Tada aš labai apsidžiaugiu - kaip ta paauglė, kuri iš tiesų sode skaito knygas, bet nori, kad ją laikytų badass.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kom paktas, kedai...)
Galbūt kompiuteris? Visai neprisimenu, daiktai tuo metu man pernelyg nerūpėjo. Brangiausias perkeltine prasme – dienoraštis.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Buvau tikra maištininkė, nors nepriklausiau jokiai subkultūrai, o mokiausi gerai. Nuolat ginčydavausi su suaugusiais, kovojau prieš pasaulio neteisybę. Tiesą pasakius, tokia ir likau. Tik tada daugiau skaičiau, nes dar nebuvo Tiktoko
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Ne. Nors mus mokykloj vadino durnėm (ne piktai) – gal skaitosi?
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris;
B – klykiu iš laimės. Tik ne dėl to, kad tėvai išlaikys finansiškai, o todėl, kad galėsiu vėl kvailioti kartu su geriausia drauge. Beje, artimos draugės esam iki šiol. Ir tebekvailiojam. Bet tada galėjom tai daryti full-time.
Vaizdo projekcijų dailininkas. Video menininkas.
Kristijonas Dirsė
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Taip ir ne. Viena vertus, iš paauglystės man ryškiausi atsiminimai yra susiję su draugais, teatru, nuotykių ieškojimu ir kelionėmis autostopu. Nors visko ten buvo, didžiulių dramų ar sunkių išgyvenymų, palyginus, nedaug, tad lyg ir norėčiau grįžti į tuos laikus. Kita vertus, dabar pasaulis atrodo gerokai kitaip, nei tada, ir dabartis mane džiugina, teatras ir nuotykiai vis dar didelė mano gyvenimo dalis, tiesa, tranzavimo visai pasiilgstu.
O į paauglystę atsiminimais grįžtu ganėtinai dažnai.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba labai brandus poelgis. Su dviem klasiokėm vieną vasarą sugalvojom iš Vilniaus tranzuoti į Amsterdamą ir Hagą. Taip ir padarėm! Vienos iš jų tėvai sužinojo tik tada, kai jau kirtome sieną!
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (pvz.: kompaktas, kedai...)
Video kamera.
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Paauglystėje buvo populiarios įvairios subkultūros: gotai, emo, pankai, metalistai, skinai ir pan. Nors visi mano draugai į kurią nors šiek tiek linko, visgi buvo nelygis priskirti save vienai iš jų, tad visi buvome neformalai :D
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Kažkada man bandė prilipdyti pravardę „sliekas”, nes esu gan aukštas ir plonas. Laiminga pabaiga – po kokio mėnesio visi pamiršo, ir pravardė neprilipo.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) klyki iš laimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai;
c) bandai užmigt iš naujo. Matyt, bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris; A
Choreografė/ freelancerė
Gintarė Šmigelskytė
1. Ar norėtum sugrįžti į savo paauglystės metus? Kodėl taip, kodėl ne?
Jei labai atvirai, tai ne. Nors paauglystė buvo smagus laikas, bet pabaigusi mokyklą ir pradėjusi studijuoti bei užsiimti tuo, kas man patinka, pajaučiau laisvę ir pradėjau galvoti „va dabar aš gyvenu“. Aišku, su ta laisve atėjo ir atsakomybė.
2. Didžiausia paauglystėje iškrėsta nesąmonė arba be galo brandus poelgis.
Kažkada su drauge inscenizavom mano nužudymą. Dabar neatsimenu kodėl, atsimenu, kad buvo smagu, bet po to ilgai ir nuobodžiai plovėm grindis ir sienas nuo pomidorų padažo.
3. Pats brangiausias tų dienų daiktas (kompaktas, kedai...)
4. Negerai žmones įrėmint, bet kokiam tipui priskirtum save: moksliuko, chuligano, plevėsos, gražuoliuko/ės, kitam? Trumpai apibūdink.
Telefonas. Buvau viena pirmųjų, kuri turėjo touch screen telefoną, tai labai jį branginau. Na, visada buvau „prie meno“ ir vienu metu daug sportavau. Ir dar keistuolė. Iš tikro, kažkaip sunku pasakyti, čia gal labiau galėtų atsakyti tie, kurie mane „įrėmino“.
5. Turėjai pravardę? Jei taip, kokią?
Kažkaip neturėjau pravardės, gal nežinau, gal kas buvo kokią sugalvoję.
6. Įsivaizduok scenarijų: atsibundi ryte ir pamatai save 14-mečio kūne:
a) Žvengi iki nukritimo, o paskui apsiverki, nes supranti, kad tau galioja N-16 ir N-18 taisyklės;
b) Klyki išlaimės, nes nereikės balsuot rinkimuose ir tėvai tave išlaikys finansiškai.
c) Bandai užmigt iš naujo. Matyt bus kaltas vakarėlis ar prieš miegą suvalgytas burgeris.
C! Iš tikro karts nuo karto sapnuoju, kad vėl esu mokykloje ir turiu laikyti egzaminus. Ir visada džiaugiuosi pabudusi iš tokio sapno.
Teatro generalinis direktorius – EGIDIJUS STANCIKAS
Meno vadovas – EDGARAS KLIVIS
Pavaduotoja rinkodarai – AGNĖ BUROVIENĖ
Technikos vadovas – VALIUS KRIŠČIŪNAS
Pastatymo vadovas – TOMAS ŽILINSKAS
Gamybos vadovas – GINTAUTAS ŠLIAŽAS
Dekoracijų ir butaforijos tarnybos vadovė – JURGA MISIŪNĖ
Siuvyklos vadovė – JANINA NECELIENĖ
Mechaninės tarnybos vadovas – VIDAS KIRVAITIS
Dekoracijų sustatymo vadovas – GINTARAS GVAZDAITIS
Rekvizito tarnybos vadovė – EGLĖ BARTNYKIENĖ
Apšvietimo tarnybos vadovas ir šviesų dailinikas – VLADIMIRAS ŠERSTABOJEVAS
Garso tarnybos vadovas-garso inžinierius – ARNOLDAS AKELAITIS
Vaizdo operatoriai – MARIUS VASILIAUSKAS, AIRINGAS BAŠINSKAS
Kostiuminės vedėja– IEVA LINA ŽILIONYTĖ
Grimuotojų vadovė – ALINA NĖNIŪTĖ
Vyriausioji Finansininkė – JOLITA MALCYTĖ
Vadybos skyriaus vadovė – SKAISTĖ JURĖNĖ
Teatro administratorius – ADAS PLIOPA
Režisieriaus asistentė – JUSTINA BURŠKAITYTĖ
Nuotraukų autoriai – ELENA KRUKONYTĖ IR DONATAS STANKEVIČIUS
Programėlę sudarė – DAIVA ČEPAUSKAITĖ, JOLANTA GARNYTĖ-JADKAUSKIENĖ
Dizainerė – AURĖJA JUCEVIČIŪTĖ
WWW.DRAMOSTEATRAS.LT