Mečio Barkausko fotografijos Kretingos muziejaus rinkinyje

Kretingos muziejus

MEČIO BARKAUSKO FOTOGRAFIJOS Kretingos muziejaus rinkinyje

KATALOGAS

Sudarė Jolanta Klietkutė

Kretinga 2022

ISBN 978-609-95929-5-4 Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

© Kretingos muziejus, 2022 © Jolanta Klietkutė, 2022

„Žiūrinėdami senas nuotraukas, aptiksime gausybę antspaudų su fotografų pavardėmis, bet apie daugelį jų duomenų nerasime. Šis faktas dar neleidžia daryti išvados, kad jie dirbo mažiau ar prasčiau. Greičiausiai jais niekas nepasidomėjo, nesurinko atsiminimų, nesukaupė archyvo1“ – rašė Lietuvos fotografijos istorikė dr. Zita Pikelytė.

Taip nutiko ir su nuostabaus fotografo Mečio Barkausko, kurio biografijos faktai po sakinį pabirę tik įvairiuose leidiniuose, asmenybe. Jo darbais iki šiol nebuvo susidomėta, jie nebuvo tyrinėti ir sistemingai aprašyti. Lietuvos fotografijos klasika tapusiuose leidiniuose „Lietuvos fotografijos istorija: 1854– 19402“, „Mūsų miestelių fotografai3“ ir net naujausiame „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–19454“ nė vienu žodžiu neužsimenama apie M. Barkauską. Daugiausia žinių surinko dr. Z. Pikelytė, kuri ištyrinėjo Lietuvos muziejų ikonografijos rinkinius ir pagal nuotraukų žymėjimus sistemingai surašė fotografus bei foto ateljė.

Mano pažintis su M. Barkausko darbais prasidėjo 2020 m. vasarą nuotraukų detektyvu: Facebook socialiniame tinkle Giedrė Valiušienė pasidalino vyro giminės tarpukario laikotarpio nuotraukomis, prašydama padėti atpažinti vietoves ar asmenis. Gana daug nuotraukų buvo su fotografo M. Barkausko antspaudais ar įrašais. Taip prasidėjo ir vis dar tęsiasi kvapą gniaužianti kelionė Barkauskų giminės istorijos vingiais.

Iki šiol nebuvo žinomos portretinės paties M. Barkausko nuotraukos.

Kretingos muziejus turėjo tik 20 jo darbų, o LIMIS publikuotos tik 89 autorinės M. Barkausko nuotraukos. Tad remiantis keliais Z. Pikelytės surinktais faktais, teko toliau studijuoti tarpukario spaudą, tyrinėti LIMIS esančias nuotraukas bei jų ženklinimą. Didžiulę pagalbą suteikė G. Valiušienė: kartu ieškojome bent mažiausių informacijos užuominų, po sakinį rankiojome žinias iš interneto, diskutavome dėl nuotraukų, datų, vietovių, asmenų... Taip pamažu dėliojosi M. Barkausko gyvenimo ir fotografinės veiklos panorama.

Tyrinėjant Barkauskų giminės istoriją, Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys pasipildė unikaliomis fotografo Mečio Barkausko asmeninių portretų, jo šeimos bei Lietuvos istorinių įvykių nuotraukų kopijomis iš Barkauskų šeimos albumų.

Nuoširdžiai dėkoju Giedrei Valiušienei už istorijos ir pažinties pradžią, nuotraukas, giminės medį ir pasakojimus.

Dėkoju Egidijui ir Daliai Barkauskams už nuotraukas, pokalbius telefonu ir šiltą bei nuoširdų susitikimą Palangos kavinėje.

Jolanta Klietkutė

Mečys Barkauskas, 1930-05-30 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ │4

Biografija Mečislovas (Mečys) Barkauskas (Barkauskis) gimė 1902 m. vasario 21 d.

Joniškyje, Šiaulių miesčionių Julijono ir Adolfinos Ginkevičiūtės Barkauskų šeimoje, kurioje užaugo septyni vaikai: penki sūnūs ir dvi dukterys. Sūnus Bronius Barkauskas taip pat pasirinko fotografo kelią – nuo 1955 metų dirbo fotografu Lietuvos kino studijoje5; duktė Pulcherija darė puikias mėgėjiškas nuotraukas. 1938–1940 m. Šiauliuose „Spaudos fondo“ bendrovės foto laborantu dirbo J. Barkauskas6, kuris 1933 m. dalyvavo draugijos „Putpelė“ organizuotoje parodoje Šiauliuose. Toje pačioje parodoje dalyvavo ir fotografas Barkauskas iš Šiaulėnų7. Galbūt tai buvo M. Barkausko giminaičiai?

1919 m. balandžio 13 d. – 1920 m. gegužės 14 d. Mečys Barkauskas tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje8. 1928 m. birželio 16 d. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (liudijimas Nr. 2800)9 ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Labai gaila, bet nepavyko išsiaiškinti, kur ir kada M. Barkauskas mokėsi fotografijos. Žinoma tik tai, kad baigęs tarnystę kariuomenėje 18-os metų jaunuolis 1920 m. Kelmėje, Tauragės g. 2310, atidarė foto ateljė. Fotografija jis turėjo būti labai stipriai susidomėjęs, kadangi tokiame jauname amžiuje išdrįso įkurti nuosavą šios srities verslą. Vos po kelerių metų, 1922 m., atvyko į Kuršėnus ir čia taip pat įkūrė foto ateljė11.

Apie 1933 m. persikėlė gyventi arčiau pajūrio – į Kretingą. Susituokė su Elena Andrijaityte iš Šiaulių r., Jonaitiškių k., kuri ilgą laiką dirbo Kretingoje ir Klaipėdoje pas fotografus retušuotoja. 1939 m. sausio 5 d. Kretingoje gimė sūnus Egidijus Barkauskas12 (gydytojas chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras). M. Barkausko foto ateljė pavadinimu „Foto Centras“ veikė Kretingoje, Viešoji aikštė 14.

1937 m. M. Barkausko foto ateljė „Foto centras“ įregistruota Palangoje, Basanavičiaus pr. 213 (greičiausiai buvo Kretingos centro filialas vasaros sezonui).

Deja, nei apie fotografo asmenybę, nei apie charakterį žinių neišliko. Tik viena žinutė ketvirtojo dešimtmečio pradžios spaudoje byloja, kad vietos klebonas buvo apsipykęs su žymiuoju Kuršėnų fotografu M. Barkausku14, vadino jį „ciciliku“, o renginiuose vengė jo objektyvo15.

5│

M. Barkausko fotografijų ženklinimas │6

Antrojo pasaulinio karo pradžioje M. Barkauskas paliko šeimą ir išvyko iš Kretingos. Tolimesnis gyvenimo kelias nežinomas. Žinant jo, kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio praeitį, galima daryti prielaidą, kad pasitraukė partizanauti į miškus arba buvo ištremtas. Kol kas, neišsamiai peržvelgus partizanų ir tremtinių sąrašus, M. Barkausko duomenų neaptikta. Taip pat nepavyko išsiaiškinti mirties datos ir vietos.

Fotografijų ženklinimas Šiuo metu pavyko identifikuoti septynis M. Barkausko fotografinius antspaudus, dviejų rūšių kontaktiniu būdu atspaudžiamas vinjetes bei du kontaktiniu būdu ant vaizdo atspaudžiamus autografus.

Tauragės foto ateljė antspaudais ženklintų nuotraukų netekto aptikti, o Kuršėnų fotografijos nugarėlėje nuotraukos žymėtos penkių tipų stačiakampiais antspaudais: „Fotografija ◦ M. Barkauskas / ▫ KURSEHAI. ▫“ (10 x 65 mm); „FOTO / M. BARKAUSKAS / KURŠĖNAI.“ (6 x 24 mm); toks pat, tik apjuostas dviguba linija (10 x 27 mm); „FOTO / M. BARKAUSKAS / Kuršėnai.“ (9 x 27 mm) ir lygiai toks pat, tik apjuostas vienguba linija (10 x 29 mm).

Pirmąsias Kretingos nuotraukas nugarėlėse žymėjo Kuršėnų antspaudais, kuriuos naudojo iki 1934 m., vėliau įsigijo du stačiakampius antspaudus: vieną apjuostą vienguba linija „Foto Centras / M. Barkauskas“ (6 x 21 mm), kitą – „FOTO / M. BARKAUSKAS“ (4 x 25 mm).

Apie 1936 m. Kretingos foto ateljė darytas nuotraukas ėmė žymėti kontaktiniu būdu: vaizdą juosė baltas rėmelis, kurio kairėje pusėje buvo užrašas „Foto Centras“, dešinėje – „Kretinga / Viešoji aikštė Nr. 14“. Vėliau ėmė naudoti dar vieną logotipą – kontaktiniu būdu atspaudžiamą firminį fotografo ženklą: nuotraukos rėmelio apačioje kairėje „FOTO CENTRAS“, dešinėje „M. BARKAUSKAS / KRETINGA“. Tiek antspaudą, tiek foto centro logotipus naudojo iki pat 1940 m.

Kretingos ateljė turėjo ir reklaminius vokelius, į kuriuos buvo sudedamos pagamintos nuotraukos16.

Fotografinė veikla Mažų miestelių tarpukario laikotarpio fotografus galima suskirstyti į profesionalus, kurie turėjo ateljė, jiems fotografija buvo amatas bei pragyvenimo šaltinis; bei mėgėjus, kurie fotografavo savo malonumui. Dar buvo ir laisvo verslo fotografai, namie įsirengę laboratorijas ir dirbę pagal užsakymus arba 7│

1902 m. kovo 3 d. Joniškio Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas kūdikis vardu Mečislovas, gimęs tų pačių metų vasario 21 dieną Joniškio miestelyje. Tėvai – Šiaulių miesčionys Julijonas ir Adolfina Ginkevičiūtė Barkauskai. Krikšto tėvai Pranciškus Sanevičius ir Elžbieta, Viktoro Raubickio sutuoktinė LVIA, f. 1196, ap. 1, b. 69, lap. 153 │8

patys siūlydavę savo paslaugas, keliaudami iš kaimo į kaimą, iš miestelio į miestelį17.

Mečys Barkauskas dirbo ne tik foto studijoje, bet fotografavo ir miestelių šventes, įvairius įvykius, žmonių buitį, apylinkių vaizdus ir pan. Jo veikla netelpa nė į vienus aukščiau pateiktus rėmus – jis buvo profesionalas, turėjo savo ateljė, tačiau nenustygo vienoje vietoje ir kaip laisvo verslo fotografas keliavo po visą Lietuvą atlikdamas užsakymus ir įgyvendindamas savo idėjas.

Motociklu važinėjo po įvairius Lietuvos miestus, buvo visų svarbiausių įvykių sūkuryje, tačiau fiksavo ir pakeliui pasitaikančius peizažus, buities detales, žmonių emocijas...

Peržvelgdami išlikusias gana skurdžias žinias apie šį fotografą, tyrinėdami virtualioje erdvėje prieinamus jo darbus, matome, kad jis fotografavo Anykščiuose, Baisogaloje, Birštone, Bubiuose, Dotnuvoje, Eržvilke, Jonavoje, Juodkrantėje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Kuršėnuose, Luokėje, Nidoje, Paežeriuose, Pakruojyje, Palangoje, Panevėžyje, Papilėje, Plateliuose, Raseiniuose, Ringuvėnuose, Salantuose, Skiemonyse, Šiauliuose, Šventojoje, Užventyje, Viekšniuose, Zarasuose, Žagarėje. M. Barkauskas užfiksavo daugybę kraštovaizdžių, ežerų, upių, kalnų bei įvairių objektų: dvaro rūmų, administracinių pastatų, bažnyčių, vėjo malūnų, paminklų, koplytėlių, kryžių... Išskirtinai daug Kuršėnų bei Šiaulių vaizdų, pvz., 1928 m. fotografavo Šiaulius iš Katedros bokšto18.

M. Barkauskas įamžino daugybę organizacijų, įstaigų renginių bei įsimintinų Lietuvos istorinių įvykių: prezidento Antano Smetonos vizitą Kretingoje, Klaipėdos jūros dienas, turgaus dienas Šiauliuose, parodų atidarymus, bažnytinius atlaidus, melioracijos darbus, geležinkelio tiltų statybas, gatvių grindimą... Labai aktyviai fotografavo įvairius Šaulių organizacijos renginius. Pro jo fotoobjektyvą neprasprūdo ir paprastos buities akimirkos, pvz., bulvių sodinimas, vėžių gaudymas, žvejų kasdienybė, kortuotojai, čigonų taboro klajonės ir net turguje įkaušęs žmogelis. Žvelgiant į M. Barkausko foto ateljė darytas nuotraukas, susidaro įspūdis, kad tai buvo neįtikėtinai kūrybinga asmenybė. Šešėliavimo, šoninės šviesos, kadro ir objekto komponavimu jo darbai primena Igno Stropaus braižą, tačiau M. Barkausko darbai nėra griežtai klasikiniai – jie alsuoja visiška fantazijos laisve. Ypač artimiausių šeimos narių, sesers ir brolio nuotraukas šiuolaikine kalba galima nusakyti kaip „crazy“ – laisvi judesiai, teatralizuoti rūbai bei pozos, netikėtai naudojamas studijos rekvizitas. Taip pat laisvai varijavo ir nuotraukų vinjetavime – vaizdai tarsi išnirdavo iš visiškos tamsos, iš rūko, 9│

Barkauskų giminės medis Sudarė Giedrė Valiušienė, 2022

│ 10

būdavo apipaišomi grafiniais elementais ar vienu metu panaudojami net keli rėmeliai.

Fotografas, tikriausiai buvo labai komunikabilus, nuoširdžiai bendraujantis, atviras žmogus, nes nuotraukų herojai į objektyvą žvelgia ne įsitempę, susikaustę, o atvirai, ramiai, smalsiai, romantiškai, šelmiškai.

Keliose nuotraukose matome, kad jis turėjo bent du dumplinius fotoaparatus: vieną didelį – studijinį, kitą – mažiuką, kelioninį.

Apie XX a. 4-ąjį dešimtmetį atėjo mada profiliu iškarpyti nuotraukų kraštus, tad ir dauguma M. Barkausko darbų yra rantytais pakraštėliais. Kaip ir dauguma to meto fotografų M. Barkauskas gražiausias savo nuotraukas platino kaip atvirukus. Šaltiniai mini, kad 1928–1933 m. žurnalas „Naujas žodis“ spausdino Mečio Barkausko fotografijas19. Peržvelgus minėto laikotarpio žurnalo numerius matome, kad labai daug nuotraukų publikuota be autorystės ir tik prie trijų vaizdų – 1928 m. „Raseinių gimnazijos skudutininkai su mokyt.

Paliuliu priešak.20“, „Kuršėnų baž. statyba21“ bei 1930 m. „Tai bent arbūzas!22“ – parašyta: „Fot. Barkauskas“.

1936 m. lankstinuke „Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Palangos planas“ yra keturios M. Barkausko nuotraukos: „Palanga nuo jūros tilto“, „Burlaiviai paruošti plaukimui“, „Žvejų romantika“, „Ronža įteka jūron“23, tuo tarpu šiame leidinyje garsaus to meto Palangos fotografo Igno Stropaus buvo publikuotos vos dvi nuotraukos.

Albumas „Lietuva vaizduose“ 1930-aisiais metais visa Lietuva šventė 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirimo metines. Vienas svarbiausių tų metų renginių buvo iškilminga kunigaikščio paveikslo bei Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą, kuri prasidėjo 1930 m. liepos 15 d. ir pasibaigė rugsėjo 7 d. Garliavoje, Kaune.

Paveikslas ir knyga keliavo sausuma, geležinkeliu, oru bei vandeniu ir aplankė visus didesnius Lietuvos miestus bei miestelius24. Fotografas M. Barkauskas dalyvavo šioje kelionėje ir fiksavo visus svarbiausius įvykius. Per nepilnus du mėnesius padarė per 2000 nuotraukų.

Pasibaigus kelionei jis Šiaulių „Titnago“ spaustuvėje užsakė oranžinės spalvos reklamines skrajutes, skelbiančias apie naują didžiulį projektą: „Lietuva vaizduose. Nuo pradžios iki pabaigos 1930 – V. D. – metų, paminėjimui 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirimo dienos, leidžiu iš gražiausių Liet. gamtos 11 │

Julijono ir Adolfinos Barkauskų šeima, apie 1907 Mečislovas sėdi ant grindų dešinėje Nežinomas fotografas │ 12

vaizdų albumą virš dviejų tūkstančių fotografijų. Darbas tęsis per visus Vytauto Didžiojo metus. Bus užbaigtas tik metų gale. Jei 500 metų atgal būtų surinkti gražiausi vaizdai, tai šiandieną būtų didžiausia atmintis. Šiuo gi ir noriu šiais garbingais Vytauto Didžiojo metais parodyti, kad Lietuvoje yra visur gražių vaizdų ir reikia visiems branginti mūrų gamtą, kuri yra ne blogesnė kaip kitų kraštų. Todėl kiekvienas reikalaukite ir įsigykite šių metų vaizdų. Užsakymui reikia pasiųsti laišką ir nurodyti ir kokių Lietuvos vietų vaizdus norite gauti, ir prisiųsti 2 lit. 50 ct. Pinigais, už kuriuos bus prisiųsta 6 vaizdeliai. Užsakymą siųsti šiuo adresu: Foto M. Barkauskas, Kuršėnai.“25 1931 metų antroje pusėje M. Barkauskas ne tik platino pavienius fotoatvirukus ar jų rinkinius, bet pagal užsakymus gamino Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms skirtus fotografinius albumus. Labai gaila, kad šių albumų neteko aptikti Lietuvos muziejuose, taip pat ir kolekcininkai negali pasigirti jų gausa. Vis dėlto du egzempliorius pavyko atrasti – Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje26 ir privačioje bibliofilo Tomo Petreikio kolekcijoje. Palyginus abiejų albumėlių nuotraukas matome, kad chronologija išlieka, tačiau ne visos nuotraukos vienodos, įdedami skirtingų miestų vaizdai, skirtingas ir nuotraukų skaičius: KAVB – 28 vnt., o T. Petreikio – 38 vnt.

Albumų viršeliai aptraukti mėlyna medžiaga, centre ovaliniame rėmelyje įspaustas Vytauto Didžiojo portretinis bareljefas, o kampus rėmina augalinis ornamentas. Viršelio vidinėje pusėje priklijuotas nuotraukos dydžio (apie 90 x 130 mm) lapelis su spausdintu tekstu: „LIETUVA VAIZDUOSE. Nuo pradžios iki pabaigos 1930–V. D. m. Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių paminėjimui padariau 2000 foto-nuotraukų Lietuvos gražiausių vietų, iš kurių leidžiu šiuos mažus albomėlius. Užsakymus siųsti adresu: FOTO M. BARKAUSKAS, KURŠĖNAI. Perspausdinti draudžiama.“ Albumai neturi vieningos nuotraukų koncepcijos, tikriausiai varijavo pagal užsakovo norus.

Vienija tik tai, kad nuotraukos atspindi kelionės chronologiją: pasakojimas prasideda Kaune ir baigiasi Nidoje. Pirmojoje nuotraukoje – Lietuvos valstybės herbas ir užrašas „Valio nepriklausoma Lietuva!“. Labai įdomi paskutinioji nuotrauka – vinjetė, kurioje pristatomas fotografijų albumas „Lietuva vaizduose“: dešinėje – M. Barkauskui skirtas pagyrimo raštas už dalyvavimą Šiaulių Liaudies meno dirbinių parodoje, kairėje nupieštas M. Barkausko „Lietuva vaizduose 1930 Vytauto Didžiojo metai“ albumo simbolinis projektas, centre – aukščiau minėta „Titnago“ spaustuvėje išleista reklaminė skrajutė.

Aplinkui pateikti fotografo darbų pavyzdžiai, o apačioje – M. Barkausko portretas27. Abu albumai nepilni: KAVB trūksta 2 vaizdų, T. Petreikio – 8.

13 │

M. Barkauskas, apie 1912 Nežinomas fotografas │ 14

M. Barkauskas šiuos albumus intensyviai reklamavo ir platino ne tik priimdamas užsakymus, bet ir pats važinėdamas po įvairius Lietuvos miestus.

Vienoje Barkauskų šeimos išsaugotoje nuotraukoje matome fotografą važiuojantį motociklu, papuoštu vėliava su užrašu: „Lietuva vaizduose / 1930 / Vytauto Didžiojo metais“.

Kodėl neišliko taip aktyviai platintų albumėlių, atskleidžia T. Petreikio patirtis: „Vienas prekeivis kurį laiką bandė parduoti Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms skirtą fotografinį albumą, kuriuos pagal užsakymą gamino Kuršėnų fotografas Mečys Barkauskas. Deja, pirkėjai domėjosi tik atskiromis nuotraukomis. Prekeivis, neradęs pirkėjo, albumą išplėšė atskiromis nuotraukomis. Išvydus šį vaizdą su apmaudu teko viską įsigyti ir padėti pirkinį į restauravimo eilėje laukiančių knygų lentyną28“. Į albumus klijuotos nuotraukos ne visos buvo žymimos fotografo antspaudu, taigi dabar po kolekcijas yra pasklidę daug „našlaičių“ – 1930-ųjų metų įvykių nuotraukų be skiriamųjų fotografo ženklų.

Parodos 1930 m. spalio pradžioje M. Barkauskas dalyvavo liaudies meno dirbinių parodoje Šiauliuose ir buvo apdovanotas Žemės ūkio rūmų I-ojo laipsnio pagyrimo raštu.

1933 m. dalyvavo Lietuvių tautai populiarinti draugijos „Putpelė“ organizuotoje parodoje Šiaulių Mergaičių gimnazijoje, kurioje pasirodė 67 autoriai, buvo pateiktos 622 nuotraukos29. M. Barkauskas kelioms šios parodos sritims pristatė 60 fotografijų: kaimas – „Kuršėnų apylinkė“, „Baisogalos bažnyčia“, „Senoviška bažnytėlė“; tipai – „Užvenčio žydelis“, „Tipas girtam stovy“, „Vėžių gaudytojai“; gamtos vaizdai – „Platelių ežeras“, „Šatrijos kalnas Luokės valsč.“, „Venta ties Kuršėnais“, „Kuršėnai, Beržų alėja“, „Kuršėnai“ (2 vnt.), „Pirmas sniegas ties Kuršėnais“, „Venta ties Kuršėnais“ (2 vnt.), „Venta, Kuršėnų apyl.“, „Steponiškio ežeras“, „Nagurskio dvaras, Kuršėnų valsč.“, „Žiužma, Kuršėnų valsč.“, „Šiauliai, turgavietė“, „Šiauliai, miesto sodas“, „Velžio upelė, Panevėžio apyl.“, „Pakruojis, p. Ropo dvaras“, „Šventosios uostas“, „Dotnuva, Ž. Ūk. akad. bažnyt.“, „Jonavos geležinkelio tiltas“, „Baisogala laike atlaidų“, „Baisogala, Komoro malūnas“, „Zarasų ežeras“, „Storiausias Europoj ąžuolas, Zarasų ap.“, „Gražiausias ežeras Ančia, Zarasų apyl.“, „Puntuko akmuo, Anykščiai“, „Zarasai“, „Nemunas, Birštono apyl.“, „Kaunas“, „Kaunas, Karo muziejus“, „Salantų apylinkė“, „Obels žiedai“ (2 vnt.), 15 │

M. Barkauskas, apie 1928 Autopotretas │ 16

„Keturšakė pušis, Eržvilkas“, „Seniausi ąžuolynai, Eržvilkas“, „Juodkrantė“, „Nida, aukščiausia kopa“, „Palangos tiltas saulei leidžiantis“, „Palanga, Tiškevičiaus dv.“, „Palanga, Birūtės kalno ola“, „Palanga, jūroj akmuo“, „Palanga, saulėleidis“, „Klaipėdos uostas“, „Klaipėda, žvejų uostas“; liaudies menas – „Senoviški liaudies išdirbiniai Žemaitijoj“, „Kryžius Marijampolės apskr.“, „Jonavos apl. Koplytėlė“, „Kryžių kalnas, Šiaulių apskr.“, „Senoviškas liaudies menas“, „Aukštaičių senoviškas liaudies menas“, „Viekšnių apylinkės koplytėlė“, „Žemaičių liaudies menas“, „Kėdainiai, Radvilos dv.“, „A. Kult.techn. mokykla Kėdainiuose“30.

1933 m. gruodžio mėn. 17-27 d. dalyvavo Kaune Lietuvos foto mėgėjų sąjungos surengtoje 1-oje parodoje, kurioje pristatė 16 fotografijų: „Liaudies menas“ (2 vnt.), „Puntukas“, „Palanga“, „Paežeriai“, „Venta“, „Jūros akmuo Palangoj“, „Saulėlydis Palangoj“, „Beržų alėja“, „Burbos dvaras“, „Žemaičio ūkis“, „Kuršėnų apylinkėj“, „Venta (prie Kuršėnų)“, „Pabalvės ežeras“, „Naktį“, „Prieš aušrą“31.

Daugiau žinių apie M. Barkausko dalyvavimą parodose aptikti nepavyko.

Peržvelgus LIMIS publikuotus, Barkauskų giminės archyvo bei kelių kolekcininkų sukauptus Mečio Barkausko darbus matome, kad 1920–1940 m. fotografas dirbo nepaprastai produktyviai: fotografavo ne tik ateljė lankytojus, bet motociklu išvažinėjo visos Lietuvos miestelius ir kaimus, užfiksavo daugybę kraštovaizdžių, urbanistinių ir buities vaizdų bei istorinių Lietuvos įvykių akimirkų. Dar neteko matyti tokią plačią Lietuvos geografiją aprėpusio fotografo. Dažniausiai fotografai dirbo lokaliai – savo miestelyje, na dar jo apylinkėse ar kiek tolimesniuose regiono pakraščiuose, bet kad įvairiais laikotarpiais savo darbuose įamžintų Lietuvos kraštovaizdžius nuo vieno jos krašto iki kito – neįprasta ir įspūdinga. Kolekcininkų nuomone, jo darbai labai profesionalūs, kokybiški, todėl ir šiais laikais yra reti, nes juos labai greitai nuperka.

Fotografo darbų visuma turi didžiulę išliekamąją vertę, atskleidžia unikalią visos Lietuvos tarpukario gyvenimo panoramą. Mečio Barkausko juodai baltų fotografijų pasaulis spalvotas kaip pats gyvenimas. Jose regime ir vaizduotėje galime dėliotis tarpukario Lietuvos kasdienybę tokią, kokia ji buvo – nenudailintą ir tikrą.

Labai gaila, kad M. Barkausko biografija ir darbai dar nesulaukė fotografijos tyrinėtojų dėmesio. Šis pasakojimas apie fotografą taip pat toli gražu nėra išsamus – tai tik pirmas žingsnis, atspirties taškas tolesniems jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojams.

17 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas, 1923-06-30 Autopotretas, Kelmė │ 18

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas, 1929-05-19 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 19 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas, 1928-06-17 Autopotretas, Kuršėnai │ 20

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas, apie 1929 Autopotretas 21 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas, 1930-05-23 Autopotretas, Kuršėnai │ 22

M. Barkausko portretai │

M. Barkausko fotoateljė, apie 1922–1928 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 23 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas, XX a. 3 deš.

Autopotretas │ 24

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas retušuoja fotografijas, Kuršėnai, 1929-05-25 Nežinomas fotografas 25 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas, apie 1930 Nežinomas fotografas │ 26

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas, 1930 Nežinomas fotografas 27 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas Autopotretas, Palanga │ 28

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas Autopotretas, Palanga 29 │

│ M. Barkausko portretai

M. Barkauskas su artimaisiais Nežinomas fotografas, Palanga │ 30

M. Barkausko portretai │

M. Barkauskas (pirmas dešinėje) su artimaisiais, Kuršėnai Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 31 │

│ Šeima

M. Barkauskas su seserimi Pulcherija Barkauskaite, 1924-12-24 Nežinomas fotografas, Kuršėnai │ 32

Šeima │

Mečys ir Elena Barkauskai Foto M. Barkauskas, Kuršėnai 33 │

│ Šeima

Stovi M. Barkauskas, dešinėje sėdi žmona Elena, kairėje – Skiemonių vaistininkas Steponas Žvirblis, Pulcherija Memienė (Barkauskaitė), XX a. 4 deš.

Nežinomas fotografas, Skiemonys │ 34

Šeima │

Barkauskų šeima švenčia Velykas.

Iš kairės į dešinę: M. Barkauskas su žmona Elena (Andrijaityte), Danutė Memytė, Pulcherija Memienė (Barkauskaitė), Vladislovas Memys, 1937 Nežinomas fotografas, Skiemonys 35 │

│ Šeima

Barkauskų šeima: tėvas Julijonas, duktė Pulcherija, sūnūs Mečys ir Ottonas, 1928-03-15 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ │ 36

Šeima │

M. Barkauskas sėdi antras iš kairės, šalia jo sėdi sesers duktė Danutė Memytė.

Iš dešinės į kairę sėdi sutuoktiniai Jonas ir Onutė, Vladislovas Memys su sūnumi Algiu, Pulcherija Memienė (Barkauskaitė), Šiauliai, 1944-05-09 Nežinomas fotografas 37 │

│ Šeima

Pulcherija Barkauskaitė, 1929 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI.“ │ 38

Šeima │

Pulcherija Barkauskaitė Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 39 │

│ Šeima

Pulcherija Memienė (Barkauskaitė) Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ │ 40

Šeima │

Vladislovas Memys ir Pulcherija Memienė (Barkauskaitė) Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 41 │

│ Šeima

Pulcherija Barkauskaitė Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI.“ │ 42

Šeima │

Pulcherija Barkauskaitė, 1929-09-26 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 43 │

│ Šeima

Ottonas Barkauskas Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI.“ │ 44

Šeima │

Ant M. Barkausko motociklo sėdi Ottonas Barkauskas, šalia stovi žmona Barbora Steponkutė, sūnūs Antanas (vyresnis) ir Edmundas, Kaunas, 1931 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI“ 45 │

│ Šeima

M. Barkauskas (kairėje) su draugais Foto M. Barkauskas, Kuršėnai │ 46

Šeima │

Kuršėnų pradžios mokyklos mokiniai su pedagogais.

Dešinėje pusėje, po šviestuvu, antroje eilėje nuo viršaus, sunėręs rankas stovi M. Barkausko brolis Bronius Barkauskas Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI.“ 47 │

│ Šeima

M. Barkausko žmona Elena Barkauskienė (Andrijaitytė), apie 1928 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 48

Šeima │

M. Barkausko žmona Elena Barkauskienė (Andrijaitytė), 1939-05-01 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 49 │

│ Šeima

M. Barkausko sūnus Egidijus Barkauskas „Tėvynės gynėjas Gidutis Barkauskas 4 mėn.“, 1939-05-10 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 50

Šeima │

Danutė Memytė Skiemonys, 1932-06-02 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI“ 51 │

│ Įvykiai

Vytayto Didžiojo iškilmės Kaune, 1930 Foto M. Barkauskas, Kuršėnai │ 52

Įvykiai │

Vytauto paveik. Birūtes kal. Palangoje, 1930-07-23 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 53 │

│ Įvykiai

22 Skiemonių L. Š. S. šaulių būrys, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI“ │ 54

Įvykiai │

Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos atvykimas į tautinę šventę Kretingoje grafo Aleksandro Tiškevičiaus automobiliu, kurį vairuoja dvaro vairuotojas Pranas Gedrimas, 1931 m. gegužės mėn.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 55 │

│ Įvykiai

Senojo Kuršėnų geležinkelio tilto statybos Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ │ 56

Įvykiai │

Melioracijos darbai netoli Kuršėnų, 1931 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 57 │

│ Įvykiai

Juozo Tumo-Vaižganto laidotuvių eisena Kauno gatvėmis, 1933-05-02 Foto M. Barkauskas, Kuršėnai │ 58

Įvykiai │

Juozo Tumo-Vaižganto laidotuvių eisena Kauno gatvėmis, 1933-05-02 Foto M. Barkauskas, Kuršėnai 59 │

│ Įvykiai

Kuršėnų pašte, 1935 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI.“ │ 60

Įvykiai │

Papilės g. (dab. J. Basanavičiaus g.) Kuršėnuose Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 61 │

│ Įvykiai

Klaipėda. Jūros diena, 1934-08-12 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ │ 62

Kraštovaizdžiai │

Klaipėda, 1934 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 63 │

│ Kraštovaizdžiai

Evangelikų reformatų bažnyčia ir tiltas per Nevėžį Kėdainiuose Foto M. Barkauskas │ 64

Kraštovaizdžiai │

Salantai, 1935 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS“ 65 │

│ Kraštovaizdžiai

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų! Kretinga, XX a. 4 deš.

Fotocentras │ 66

Kraštovaizdžiai │

Kretingos miesto vaizdas nuo Klaipėdos gatvės, 1931 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 67 │

│ Kraštovaizdžiai

Kaunas Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS“ │ 68

Kraštovaizdžiai │

Palanga. Jūros šuo, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS“ 69 │

│ Kraštovaizdžiai

Palanga. Lurdas, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ │ 70

Kraštovaizdžiai │

Palanga. Tiškevičiaus rūmai, apie 1938 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS“ 71 │

│ Kraštovaizdžiai

Palanga iš jūros, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ │ 72

Kraštovaizdžiai │

Palanga nuo jūros tilto, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ 73 │

│ Žmonės

Palanga. Bendros maudyklės, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ │ 74

Žmonės │

Palanga. Žvejų uostas, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ 75 │

│ Žmonės

Palanga. Žvejai, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ │ 76

Žmonės │

Palanga. Žvejai džiauna tinklus, XX a. 4 deš.

Nuotrauka paženklinta antspaudu „Foto Centras M. Barkauskas“ 77 │

│ Žmonės

„Ilgai atminčiai nuo P. E. Vašinskių“, 1927-05-21 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ │ 78

Žmonės │

„Atminčiai nuo M. P.“, 1927-02-12 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ 79 │

│ Žmonės

„Mylimieji! Jums Kęstutis atveža eglaitę: priimkite nuo mūsų visų trijų nuoširdžiausius linkėjimus Kalėdų šventėms. Kuršėniškiai pp. Bibinams, Josvainiai“, 1928-12-23 Nuotrauka paženklinta antspaudu „Fotografija M. Barkauskas KURSEHAI.“ │ 80

Žmonės │

„Prisiminimui švogeriui ir sesutei Butkams.

Alfonsas Barauskas (Emilės brolis)“, 1934-06-19 Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS Kuršėnai.“ 81 │

│ Žmonės

Nuotrauka paženklinta antspaudu „FOTO M. BARKAUSKAS KURŠĖNAI“ │ 82

Žmonės │

1938-11-24 Foto Centras M. Barkauskas, Kretingas 83 │

│ Žmonės

Jadvyga Baliutavičiūtė, 1936-12-04 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 84

Žmonės │

Sofija Baliutavičiūtė, 1936 m. gruodžio mėn.

Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 85 │

│ Žmonės

Grupė Kretingiškių prie Velykų stalo, XX a. 4 deš.

Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 86

Žmonės │

Prie kortų stalo: kairėje – Lietuvos banko Kretingos skyriaus direktorius Povilas Kopustinskas, ties viduriu – kunigas pranciškonas tėvas Bonaventūra Zajančkauskas, dešinėje – Kretingos miškų urėdas Marijonas Daujotas, XX a. 4 deš. II p.

Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 87 │

│ Žmonės

Kalėdų šventė Kretingos vartotojų bendrovės kepyklos arbatinėje.

Sėdi bendrovės darbuotojos su kunigais.

Dešinėje stovi Emilija Kiesaitė, apie 1933–1939 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 88

Žmonės │

Kretingos katalikų bažnyčios parapijos jaunimas, apie 1933–1939 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 89 │

│ Žmonės

Kretingos Šv. Antano kolegijos klierikas, XX a. 4 deš.

Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 90

Žmonės │

Kretingos pranciškonų ordino gimnazijos moksleivis Algirdas Andrijauskas, 1938 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 91 │

│ Žmonės

Juozas Gedgaudas – Kretingos pranciškonų gimnazijos pedagogas, XX a. 4 deš.

Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 92

Žmonės │

Jurgis Pabrėža (1921–1945) iš Urbaičių kaimo, apie 1939 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 93 │

│ Žmonės

Dviejų jaunuolių portretas, apie 1938–1940 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga │ 94

Žmonės │

Šeimos portretas, apie 1938–1940 Foto Centras M. Barkauskas, Kretinga 95 │

Santrumpos KAVB – Kauno apskrities viešoji biblioteka LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LIMIS – Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema LNMMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas ŠAM – Šiaulių „Aušros“ muziejus

Naudota literatūra: 1. BENIUŠIS, Romualdas. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę po Lietuvą prisimenant. Bernardinai [interaktyvus], 2020, gruodžio 5. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/vytauto-didziojo-paveikslokelione-po-lietuva-prisimenant/>.

2. Diena.lt inf. Pragariški bajoro išgyvenimai: laukiau šūvio į pakaušį, bet išgirdau tik juoką. Diena.lt [interaktyvus], 2017, spalio 29. Prieiga per internetą: <https://m.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/ pragariski-bajoro-isgyvenimai-laukiau-suvio-i-pakausi-bet-isgirdau-tikjuoka-835106>.

3. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija: 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996.

4. MATULYTĖ, Margarita; NARUŠYTĖ Agnė. Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016.

5. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Mūsų miestelių fotografai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2003.

Bibliografija: 1. 1933 m. kilnojamosios foto parodos katalogas. Šiauliai: Lietuvių tautai populiarizuoti draugija „Putpelė“, 1933.

2. BARKAUSKAS, Egidijus, interviu, 2021, rugpjūčio 26.

3. BARKAUSKAS, Mečys. Fotografo Mečio Barkausko reklaminis atvirlaiškis, ŠAM F–IF 3444. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/detali-paieska/ perziura/-/exhibit/preview/302757318?s_id=xwyXApZWmZc02NEo&s_ ind=50&valuable_type=EKSPONATAS>.

4. BARKAUSKAS, Mečys. Lietuva vaizduose [Grafika]: nuo pradžios iki pabaigos 1930 - V.D. - m. Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių paminėjimui, padariau 2000 foto-nuotraukų Lietuvos gražiausių vietų, iš kurių leidžiu šiuos mažus albomėlius / foto M. Barkauskas. – Kuršėnai: aut. leid., [1930]. – [18] lap. KAVB Meno leidinių skyrius.

5. BARKAUSKAS, Mečys. Lietuva vaizduose. „Nuo pradžios iki pabaigos 1930 - V.D. - metų, paminėjimui 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirimo dienos, leidžiu iš gražiausių Liet. gamtos vaizdų albumą virš dviejų tūkstančių fotografijų“ [skrajutė]. 1930. LNMMB. Prieiga per internetą: <https:// www.europeana.eu/lt/item/2021803/C1R0000120571>.

6. BARKAUSKAS. Kuršėnų baž. statyba. Naujas žodis, 1928, nr. 18, p. 14.

7. BARKAUSKAS. Raseinių gimnazijos skudutininkai su mokyt. Paliuliu priešak. Naujas žodis, 1928, nr. 18, p. 14.

8. BARKAUSKAS. Tai bent arbūzas! Naujas žodis, 1930, nr. 20, p. 407.

9. ČEPAS, Ričardas; KAVALIAUSKAS, Vilius. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923). Versmė.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.versme.lt/sav_b.htm>.

10. KIRILIAUSKAS, Jonas. Vidaus interjeras tarpukario Kuršėnuose. Šiaulių kraštas, 2015, gegužės 29 d. Prieiga per internetą: <http://old. skrastas.lt/?data=2015-05-30&rub=1146671142&id=1432660247&pri ed=2015-05-29>.

11. KLIETKUTĖ, Jolanta. Mečys Barkauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/ mecys-barkauskas/>.

12. KLIETKUTĖ, Jolanta. Mečislovas Barkauskas. LIMIS.lt [interaktyvus].

Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/ personFastSearch/view/11633302>.

13. LCVA, f. 930, ap. 4, b. 503, lap. 6.

14. MEDŽIOKALNIS. Klebonas bijo foto aparato. Žemaitis, 1931, lapkričio 13, nr. 45, p. 4.

15. NEKRAŠIUS, Jonas. Fotografijos raida Šiaurės Lietuvoje (XIX a. pab. – XX a. penktajame dešimtmetyje). Žiemgala, 2005, nr. 1, p. 2.

16. NEKRAŠIUS, Jonas. Šiaulių amatininkystė. Šiaulių naujienos, 2020, birželio 13. Prieiga per internetą: <http://www.snaujienos.lt/kultura-irpramogos/41576-siauliu-amatininkyste-31>.

17. Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Kretinga: Spaudaliet, 1936.

18. Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas: priedas prie Palangos plano 1937 metams, p. 11.

19. PETREIKIS, Tomas. Tylieji knygų vandalai: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos pėdsakas. Žemaičių bibliofilas, 2019, lapkričio 23, p. 17.

20. PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais [Daktaro disertacija]. Vilnius, 2012.

21. Pirmosios foto mėgėjų parodos katalogas. Kaunas: Lietuvos foto mėgėjų sąjunga, 1933.

22. Senoji Kelmė: atvirukai ir fotografijos. Sud. Petras Kaminskas, Jonas Nekrašius. Vilnius: Litera, 2017, p. 74.

23. ŠLIVINSKAS, Almantas. Lietuvos fotografų, dirbusių 1839–1940 m., rodyklė pagal darbo vietovę. 2001 [rankraštis].

24. TARVYDAS, Algirdas. Fotografas Bronislovas Barkauskas [fotografija].

LIMIS.lt [interaktyvus], 1980. Prieiga per internetą: <https://www. limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000018763451?s_ id=5Wuh4eCJ9iL5byRQ&s_ind=246&valuable_type=EKSPONATAS>.

25. Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams. Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1922.

Išnašos 1 2 3 4 5

6 7 8 9 10 11 12 13

PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 44.

JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija: 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996. ŽVIRGŽDAS, Stanislovas. Mūsų miestelių fotografai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2003.

MATULYTĖ, Margarita; NARUŠYTĖ Agnė. Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016.

TARVYDAS, Algirdas. Fotografas Bronislovas Barkauskas [fotografija].

Limis.lt [interaktyvus], 1980. Prieiga per internetą: <https://www. limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000018763451?s_ id=5Wuh4eCJ9iL5byRQ&s_ind=246&valuable_type=EKSPONATAS>. ŠLIVINSKAS, Almantas. Lietuvos fotografų, dirbusių 1839–1940 m., rodyklė pagal darbo vietovę. 2001 [rankraštis]; PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 263.

PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 36. ČEPAS, Ričardas; KAVALIAUSKAS, Vilius. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923). Versmė.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://www.versme.lt/sav_b.htm>.

LCVA, f. 930, ap. 4, b. 503, lap. 6.

Visa Lietuva, 1922, p. 345; NEKRAŠIUS, Jonas. Fotografijos raida šiaurės Lietuvoje (XIX a. pab. – XX a. penktajame dešimtmetyje). Žiemgala, 2005, nr.

1, p. 9.

PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 256.

BARKAUSKAS, Egidijus, interviu, 2021, rugpjūčio 26.

Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąrašas: priedas prie Palangos plano 1937 metams, p. 11.

14

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

25 26

27

28 29 30 31

KIRILIAUSKAS, Jonas. Vidaus interjeras tarpukario Kuršėnuose. Šiaulių kraštas, 2015, gegužės 29 d. Prieiga per internetą: <http://old. skrastas.lt/?data=2015-05-30&rub=1146671142&id=1432660247&pri ed=2015-05-29>.

MEDŽIOKALNIS. Klebonas bijo foto aparato. Žemaitis, 1931, lapkričio 13, nr. 45, p. 4. ŠAM, F-Sp1534; PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 215.

NEKRAŠIUS, Jonas. Fotografijos raida šiaurės Lietuvoje (XIX a. pab. – XX a. penktajame dešimtmetyje). Žiemgala, 2005, nr. 1, p. 2.

NEKRAŠIUS, Jonas. Šiaulių amatininkystė. Šiaulių naujienos, 2020, birželio 13.

Prieiga per internetą: <http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/41576siauliu-amatininkyste-31>.

PIKELYTĖ, Zita. Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais, p. 66.

Naujas žodis, 1928, nr. 18, p. 14.

Ten pat.

Naujas žodis, 1930, nr. 20, p. 407.

Palanga. Baltijos pajūrio vasarvietė. Kretinga: Spaudaliet, 1936.

BENIUŠIS, Romualdas. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę po Lietuvą prisimenant. Bernardinai.lt [interaktyvus], 2020, gruodžio 5. Prieiga per internetą: <https://www.bernardinai.lt/vytauto-didziojo-paveikslo-kelionepo-lietuva-prisimenant/>.

Lietuva vaizduose... LNMMB. Prieiga per internetą: <https://www.europeana. eu/lt/item/2021803/C1R0000120571>.

Lietuva vaizduose [Grafika]: nuo pradžios iki pabaigos 1930 – V.D. – m.

Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuvių paminėjimui padariau 2000 fotonuotraukų Lietuvos gražiausių vietų, iš kurių leidžiu šiuos mažus albomėlius / foto M. Barkauskas. – Kuršėnai: aut. leid., [1930]. – [18] lap. KAVB Meno leidinių skyrius Fotografo Mečio Barkausko reklaminis atvirlaiškis, ŠAM F–IF 3444. Prieiga per internetą: <https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/ preview/302757318?s_id=xwyXApZWmZc02NEo&s_ind=50&valuable_ type=EKSPONATAS>.

PETREIKIS, Tomas. Tylieji knygų vandalai: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos pėdsakas. Žemaičių bibliofilas, 2019, lapkričio 23, p. 17.

JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija: 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 117, 119.

1933 m. kilnojamosios foto parodos katalogas. Šiauliai: Lietuvių tautai populiarizuoti draugija „Putpelė“, 1933, p. 3–4, 6–7, 11, 14.

Pirmosios foto mėgėjų parodos katalogas. Kaunas: Lietuvos foto mėgėjų sąjunga, 1933, p. 9.

Turinys 3 5 7 7 11 15 18 32 52 63 74 96 96 96 98

Įvadas Biografija Fotografijų ženklinimas Fotografinė veikla Albumas „Lietuva vaizduose“ Parodos Nuotraukos: M. Barkausko portretai Šeima Įvykiai Kraštovaizdžiai Žmonės Santrumpos Naudota literatūra Bibliografija Išnašos

Mečio Barkausko fotografijos Kretingos muziejaus rinkinyje: katalogas.

Kretinga: Kretingos muziejus, 2022. - 100 p., iliustr., faks., geneal. schem.

Pirmą kartą publikuojama fotografo Mečio Barkausko biografija, 13 vnt. asmeninių protretų, 11 vnt. portretų grupinėse nuotraukose. Katalogą sudaro 72 vnt. autorinių M. Barkausko darbų ir 11 vnt. nežinomų fotografų Barkauskų šeimos nuotraukų.

Maketavo Jolanta Klietkutė ISBN 978-609-95929-5-4