Keramika (puodininkystė) tokia pat sena lietuvių liaudies meno šaka, kaip ir tekstilė. Keramikos dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu ir populiarūs išliko iki šių dienų. Nors regioninėse ar respublikinėse parodose galime pamatyti tikrai aukšto lygio puodžių kūrinių, visgi tradicinėse mugėse ar suvenyrų parduotuvėse jų dar labai trūksta. Utenos kraštą garsina čia kuriantis Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis. Amatininkas, bet prilygstantis profesionaliam menininkui. Puikus savo srities žinovas, turintis nuostabią meninę nuojautą, galintis suartinti liaudies meną ir profesionaliąją dailę, o kartu nenutolti nuo tradicinių šaknų. Leliūnuose, mažame miestelyje, jis įkūrė keramikos muziejų, šiandien žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Muziejuje eksponuojama didžiulė senosios keramikos pavyzdžių kolekcija atspindi keramikos vystymąsi Lietuvoje. Jame esantys ir paties Vytauto Valiušio darbai leidžia pajusti meistro unikalumą ir talentą. Negali nepaminėti, nepasidžiaugti ir kitiems žanrams atstovaujančiais, savo nuostabų ežerų kraštą garsinančiais ir puošiančiais liaudies menininkais: floristėmis Asta Ramoškiene, Audra Udriene, kalviu Alvydu Valiuku, pynėjais Elena Juodiene, Genadijumi
Kaminsku, Danute Kiškiene, Danute Pleitiene, Vytautu Šemeliu, Rima Šilanskiene, šiaudinių sodų vėrėjomis Irena Eitminavičiene, Zita Indriūniene, Janina Šinkūniene, savita koliažo meistre Vaidilute Juškiene. Nemažas tapytojų būrelis: Genovaitė Adiklienė, Petras Povilas Lopeta, Genovaitė Babrauskienė, Zofija Bartašienė, Nijolė Bartašiūtė, Ramunė Bivainienė, Petras Dailidavičius, Arūnas Kučinskas, Algirdas Kulys, Vilia Leščinskienė, Audronė Plesevičienė, Donata Prušinskaitė, Danutė Antanina Ramanauskienė, Palmira Sirvidytė, Mingailė Šmergelienė, Ramunė Ulevičienė, Birutė Valiukienė, Liuba Volkova, Elvyra Žemaitienė. Žiūrint į jų darbus ryškėja kelios gana ryškios kryptys. Vieni meistrai yra aiškūs primityvistinės, kiti – dažniausiai jaunesni žmonės – stilizuotosios pakraipos atstovai, dar kitų darbai žavi savo nuoširdumu, paprastumu, juntama meile savo kraštui. Dabarties kultūros procese bręsta ateities kultūra, todėl liaudies kūrybos palikimo puoselėjimas, jos gyvybingumas yra nacionalinės kultūros klestėjimo laidas. Kiekvienas menininkas yra labai svarbus to proceso dalyvis, praeities, dabarties ir ateities jungtis. Nuotraukos Sigitos Sadaunikienės
Pagal Viliaus J. Lunevičiaus ir Skirmantės Vaitkevičiūtės projektą parengta V. Valiušio keramikos muziejaus ekspozicija
Sietuvos
52