Kaltanėnai Kaltanėnai – nedidelis miestelis Švenčionių rajone. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XV a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai Žygimantas Kęstutaitis atidavė šį miestelį feodalui Narbutui. Kaltanėnų augimui turėjo reikšmės patogi šio miestelio geografinė padėtis. Mat Žeimenos upe vyko laivyba, o ties perkėla, prie šios upės vingio, iš visų pusių suėjo svarbūs keliai. 1613 m. šis miestelis jau buvo pažymėtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje, kur, kaip žinia, kaimai beveik nebuvo fiksuojami.10 XVII a. pr. Kaltanėnai virto miesteliu. Medinė bažnyčia miestelyje pastatyta 1633 m. Manoma, kad kartu buvo pastatytas ir pranciškonų vienuolynas. Abu pastatai iškilo šiauriniame gyvenvietės pakraštyje, ant Žeimenos upės kranto. Tačiau per karą, 1654–1667 m., bažnyčia sudegė, o nauja medinė su aštuonkampe varpine buvo pastatyta tik 1740–1767 m. Kaltanėnai – linijinio plano miestelis, kuriame sodybos stovėjo abipus pagrindinio kelio. Pagal tokį planą jis plėtėsi nuo įsikūrimo pradžios, tik skirtingu laikotarpiu, šio plano raiškumas buvo nevienodas. Jis priklausė nuo to, ar jau buvo suformuota aikštė ir koMiškinis A. Kaltanėnai//Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. T. 6, V., 1983. p. 74. 10
Kaltanėnų miesto panorama
kios ji formos, taip pat, kokią padėtį ji užėmė. Dabartinį miestelio planą Kaltanėnai įgijo XX a. trečiajame– ketvirtajame dešimtmetyje, po to, kai miestelis buvo išplėstas ir jame buvo suformuota turgaus aikštė.11 Šiandieninė miestelio panorama susiformavo XX a. pradžioje, kai senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta didoka mūrinė bažnyčia, kuri tapo vienintele miestelio ir apylinkių dominante. Taigi, reikšmingiausias Kaltanėnų urbanistikos raidos laikotarpis, kai susiformavo šiandieninis miestelio planas ir tūrinė-erdvinė kompozicija, truko nuo miestelio įsikūrimo iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos. Ryškiausias Kaltanėnų plano savitumas – aikštės forma ir jos padėtis.12 Iki XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios miestelis plėtėsi palei vienintelį kelią į Švenčionis. Nemažą reikšmę turėjo ir nepalankios sudėtingesniam planui susidaryti gamtos sąlygos, nes dėl jų į Kaltanėnus negalėjo įsijungti daugiau planą formuojančių kelių. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio Kaltanėnų planas buvo būdingesnis kaimui, o ne miesteliui, nes jame nebuvo aikštės. Ją atstojo prieš bažnyčią einančios pagrindinės gatvės praplatėjimas.13 Ši aikštė prekybinės paskirties neturėjo. XX a. trečiajame dešimtmetyje, plečiantis miesteliui, buvo suplanuota akligatvio tipo keturkampė turgaus aikštė, kuri išliko iki šių dienų. Kaltanėnų miestelio panoramoje, kaip ir daugelyje kitų vietinės reikšmės urbanistikos paminklų, ryškiausias akcentas yra bažnyčia. Skirtumas tik tas, kad KaltaTen pat, p. 83 KPC,UV-17, Kaltanėnai, Švenčionių r., 1995. p. 6. 13 Miškinis A. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. II, kn. 2, V., p. 106. 11 12
Kaltanėnų miesto planas
33
Sietuvos