dailės mokykloje – buvusiuose senuosiuose Utenos pašto stoties rūmuose. Juose lankėsi ir diližano laukė A. Baranauskas, vykdamas studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją. Spektakliui pasirinkome autentišką vietą. Po premjeros arklių kinkiniu vykome į Utenos senąsias kapines padėti gėlių ir pagerbti K. Praniauskaitės amžino poilsio
A. Jasūdžio kapas Nevarėnuose, Telšių r. 2005 m.
vietą. Premjeros metu sukako lygiai 150 metų nuo poetų, kuriuos susiejo meilės ir lemties istorija, draugystės pradžios. Scenarijų rašiau pagal Utenos Garbės piliečio, nusipelniusio mokytojo ir rašytojo Rapolo Šaltenio biografinę apybraižą ,,Mūsų Baranauskas“. Atminties tiltas tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojos Julitos Švėgždavičienės ir Telšių Žemaitės teatro aktoriaus, mokytojo Vaclovo Bartkaus iniciatyva 2005 m. spalio 27 d. uteniškiai spektaklį ,,Sidabro namai“ rodė Telšių Žemaitės teatre. Po to aplankyta poetės K. Praniauskaitės gimtinė Padurbinio (Telšių r.) kaimelyje ir A. Jasūdžio kapas Nevarėnuose (Telšių r.). Užsimezgus kūrybinei draugystei Nevarėnų kultūros centro meno vadovė Alvyda Kniurienė pasiūlė Utenos A. Jasūdžio klojimo teatrui dalyvauti bendrame renginyje A. Jasūdžiui atminti. 2006 m. birželio 17 d. Utenos A. Jasūdžio klojimo teatro aktoriai viešėjo Nevarėnuose. Į bendrą renginįkonferenciją, skirtą Utenos krašto kultūros ir teatro veikėjui A. Jasūdžiui (1878–1963) atminti susirinko garbūs svečiai: doc. dr. Petras Bielskis, doc. dr. Aleksandras Guobys, doc. dr. Raimondas Kančas, Telšių
Sietuvos
Žemaitės teatro direktorius Kastytis Brazauskas, Jurbarko K. Glinskio teatro aktoriai ir direktorė Danutė Budrytė-Samienė, miestelio gyventojai, A. Jasūdžio giminaičiai. Pranešimą ,,Lietuvių teatras Peterburge. A. Jasūdis ir jo kūrybinė veikla“ skaitė A. Jasūdžio klojimo teatro režisierė Nida Treinytė. Literatūrinę kompoziciją ,,Pargrįžau namon“, parengtą pagal autentiškus ir niekur nepublikuotus A. Jasūdžio rankraščius, vaidino Utenos A. Jasūdžio klojimo teatro artistai Edmundas Vaitiekus (A. Jasūdis), Vytautas Vanagas (K. Glinskis), Zita Mackevičienė (pasakotoja). Scenarijų sukūrė ir spektaklį režisavo N. Treinytė. Nevarėnų Nukryžiuotojo bažnytėlėje parapijos klebonas Saulius Jankauskas A. Jasūdžio intencija aukojo giedotines iškilmingas šv. Mišias. Po jų visi šventės dalyviai ėjo prie A. Jasūdžio kapo, kurį sutvarkė nevarėniškiai, o Vaclovas Bartkus sukūrė ir pastatė įspūdingą antkapinį kryžių. Taip A. Jasūdis ir poetė K. Praniauskaitė suvienijo ir nutiesė atminties tiltą tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos.
Naudota literatūra: A. Jasūdžio originalūs rankraščiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų B. Sruoga. ,,Lietuvių teatras Peterburge“. Kaunas, 1930 V. Maknys. ,,Lietuvių teatro raidos bruožai“ I dalis. Vilnius, 1972 A. Gasperaitis. ,,Šviesiausias gyvenimo lapas“//,,Indraja“, Nr. 3 (16), 1993 N. Treinytė. Dienoraštis. Utena, 2003 N. Treinytė. ,,Tiltas, sujungęs Aukštaitiją su Žemaitija“// ,,Lietuvos scena“, Nr. 3, 2006
24