MVGP laikraštis Nr.13

Page 1

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas

2013 m. lapkritis, Nr. 13

ERASMUS+ KEIČIA MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMĄ ŠIAME NUMERYJE:

 Esame pasirengę

2

pokyčiams psl.  Esame pažangūs, atsakingi ir atviri!  Erasmus+ programa suteiks dar daugiau galimybių  Ateities mokymosi ir mokymo erdvė be sienų – pirmi žingsniai jau žengti

 Mokymosi visą gyvenimą programos pasiekimai

2007 m. pabaigoje išleistame pirmajame Švietimo mainų paramos fondo laikraštyje išreiškėme viltį, kad sugebėsime būti „organizacija, kuriai pavesta iki 2013 m. atlikti labai daug, pasiekti ambicingus tikslus, prisidėti įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją, mokytis pačiai“. Prieš Jus – 13-asis laikraštis, kuriame pateikiame pavyzdžių, įrodančių, jog dirbome nuoširdžiai, kokybiškai, išradingai, profesionaliai ir efektyviai. Nesikuklindama galiu paminėti ir Europos Komisijos pareigūnų vertinimą, kad esame viena iš geriausiai dirbančių 33-jų nacionalinių agentūrų. EK per šį laikotarpį Lietuvai skyrė papildomai 6 proc. lėšų už tai, kad Fondas sugebėjo į programą įtraukti tūkstančius dalyvių, kuriems finansuoti skirto biudžeto buvo akivaizdžiai per mažai. Tai rodo, kad programa buvo patraukli, naudinga ir skaidriai administruojama. Per Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpį Lietuvos žmonės pasinaudojo beveik 322 milijonų litų Europos Sąjungos ir 95 milijonų litų

Lietuvos Respublikos parama. Tūkstančiai moksleivių, pedagogų, įvairių sričių specialistų ir mokslininkų dalyvavo tarptautiniuose projektuose, nes ši unikali programa atvėrė galimybę semtis patirties. Toks susidomėjimas patvirtino, kad toliau programa turi būti dar labiau plėtojama, tad laukia nauji išbandymai: 2014–2020 m. laikotarpiu bus įgyvendinama programa Erasmus+ su beveik dvigubai išaugusiu biudžetu veikloms, skirtoms didinti asmenines ir profesines besimokančiųjų kompetencijas, ieškoti naujų veiklos krypčių ir formų, diegti pažangiausius sprendimus savo institucijose, siekti tikslų bendradarbiaujant. Patikinu, kad Fondo specialistai yra puikiai pasirengę administruoti bet kokios apimties programą, visokeriopai talkinti įveikiant naujus iššūkius ir mokytis drauge. Sėkmės mums visiems. Daiva Šutinytė, Švietimo mainų paramos fondo direktorė

6 psl.

 Comenius programa neša tarptautiškumą į Lietuvos mokyklas  Dalyvavimas tarptautiniuose Grundtvig projektuose – didžiulė dovana ir nuotykis  Leonardo da Vinci programa – daugiau nei 1 000 sėkmingai įgyvendintų projektų Lietuvoje  Erasmus studijomis Lietuvoje užsieniečiai nenusivylė

 Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai

16 psl.

 Dalyvaujame pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose  Karjera – kaip ją valdyti?  Sėkmingas „Judaus jaunimo“ programų pristatymas

 Kitų programų ir

projektų atgarsiai

17 psl.

 Lietuvą pristatantis filmukas – geriausias Europoje!  Eksperimentų metai Euroguidance projekte  Lietuvos valstybinę stipendiją gavęs garsus Italijos antropologas atskleidžia Lietuvos mumijų paslaptis  Comenius dienų renginiai apskriejo šalį


ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ESAME PAŽANGŪS, ATSAKINGI IR ATVIRI! Baigiantis 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programos etapui, Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos Komisijos ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimo ir profesinio mokymo srityje, rengiasi naujai 2014– 2020 metų programai Erasmus+ ir naujiems iššūkiams. Per septynerius veiklos metus Fondas subūrė kompetentingų darbuotojų komandą, inicijavo ir įgyvendino projektus profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, dalyvavo daugelyje socialinių akcijų, tapo viena iš pažangiausių nacionalinių agentūrų Europoje. Nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios – 2007 metų – Fonde sėkmingai veikia kokybės vadybos sistema ISO 9001: sukurta organizacijos vizija, misija, tikslai, parengtos procesų valdymo schemos ir procedūros, siekiant kokybiškai bendradarbiauti su paraiškų teikėjais, dotacijų gavėjais, Europos Komisijos ir LR švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų organizacijų atstovais. Fondas – atsakinga organizacija. Tiesioginės funkcijos, pareigos, siekiami tikslai ir nuolatinės pastangos kuo kokybiškiau atlikti savo darbą – kasdieniniai mūsų darbai. Tačiau be šių pareigų, stengiamės būti atsakinga organizacija. Jei tik galime padėti – padedame. Jau ne vieni metai rugsėjo 1-ąją su dovanomis važiuojame į Santariškių konsultacinį mokymų centrą. Šiame centre mokomi vaikiukai, kurie serga sunkiomis ligomis ir daug laiko praleidžia ligoninėje. Džiugu, kad Fondo darbuotojai noriai dovanoja įvairiausių reikalingų priemonių mokytis. Taip pat jau treji metai draugaujame su Vaiko raidos centru. Stengiamės duoti jiems tai, ko labiausiai reikia – bendravimą. Šiais metais centro kieme kartu sodinome gėles, prieš porą metų surengėme Kalėdų vakarėlį. Tokia veikla tampa tradicija, ir tikimės, kad ji bus ilgalaikė. Mūsų pastangas būti atsakingiems rodo ir smulkesni darbai. Nuo 2008 m. Fondo organizuojamuose renginiuose nebedalijama spausdinta pranešimų

2

Fondo sėkmės pagrindas – kūrybingi, veržlūs, tobulėjantys darbuotojai.

medžiaga – informaciją skelbiame Fondo interneto svetainėje po renginio; biure rūšiuojame atliekas, o Fondo darbuotojų elektroninio pašto parašą papuošė ženklas, kviečiantis pagalvoti, ar būtina spausdinti kiekvieną laišką. Jau keletą metų Fondas organizuoja Kalėdines labdaros akcijas, o darbuotojų paaukoti daiktai ir surinktos lėšos dovanojamos vaikų globos namų auklėtiniams, nepasiturinčioms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Fondo darbuotojai kasmet kartu su šeimomis ir draugais aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“. Didžiausia organizacijos vertybė – profesionali darbuotojų komanda. Nuo Fondo įkūrimo daugėjo administruojamų veiklų ir projektų, todėl spartėjo ir Fondo plėtra: 2007– 2013 m. darbuotojų skaičius Fonde išaugo 12 proc. ir dabar Fonde dirba 47 specialistai, visi turi aukštąjį išsilavinimą: 54 proc. darbuotojų turi magistro laipsnį, vienas mokslų daktaras; 20 proc. darbuotojų turi daugiau nei vieną aukštojo mokslo diplomą. 11 proc. darbuotojų dar kartą pasiryžo bakalauro ar magistrantūros studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. 70 procentų Fondo darbuotojų moka bent dvi užsienio kalbas. 2011 m. vienas fondo darbuotojas įgijo Project Management Professional (PMP) sertifikatą, dar vienas darbuotojas jo siekia. Bendradarbiavimas. Lietuvos nacionalinė agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, kitomis Europos Komisi-

jos iniciatyvas administruojančiomis Lietuvos institucijomis ir dalyvauja bendrose veiklose. Kasmet rengiami jau tradiciniais tapę Baltijos nacionalinių agentūrų susitikimai, per kuriuos aptariami aktualūs programos administravimo klausimai, dalijamasi informacija ir gerąja patirtimi. Trijų Baltijos šalių nacionalinių agentūrų iniciatyva kasmet vyksta paroda „Baltic expro“, kurioje pristatomi programų dalyvių geriausi projektai. Nuo 2008 m. Fondas organizuoja Kokybės konkurso apdovanojimus, kuriais įvertinamos kokybiškiausiai projektus įvykdžiusios institucijos ar individualaus mobilumo projektuose dalyvavę asmenys. Be to, Fondas yra įvairių projektų iniciatorius ir dalyvis. 2012 m. pavasarį Profesinio mokymo programų ir Komunikacijos skyriaus darbuotojai teikė paraiškas ir patys tapo mobilumo projektų dalyviais – dalyvavo Šiaurės šalių ministrų tarybos finansuojamuose mobilumo programų projektuose. Darbuotojai vyko pažintinių vizitų į Islandijos ir Suomijos nacionalines agentūras.  Fondas – pažangi, atsakinga ir atvira organizacija, kurios sėkmės pagrindas – kūrybingi, veržlūs ir nuolat tobulėjantys darbuotojai. Tad naujoje 2014–2020 m. Erasmus+ programoje mes toliau puoselėsime Fondo tradicijas ir kursime naujas, bendradarbiausime su paraiškų teikėjais ir dotacijų gavėjais ir prisidėsime prie švietimo kokybės gerinimo Lietuvoje.


Švietimo mainų paramos fondas

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ERASMUS+ PROGRAMA SUTEIKS DAR DAUGIAU GALIMYBIŲ Po ilgų derybų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamentas patvirtino susitarimą dėl naujos Erasmus+ programos, kuri bus įgyvendinama 2014–2020 m. Programa bus siekiama užtikrinti teigiamą ir tvarų poveikį švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politikai ir praktikai, vykdyti įvairias numatytas veiklas, skatinančias tiek institucinius, tiek sistemos pokyčius ir naujoves. Nauja programa pakeis 2007– 2013 m. veikusią Mokymosi visą gyvenimą programą, rėmusią Comenius (bendrojo ugdymo), Leonardo da Vinci (profesinio rengimo), Grundtvig (suaugusiųjų švietimo), Erasmus (aukštojo mokslo), Pažintinių vizitų (švietimo ir profesinio mokymo specialistų patirties mainų) veiklas. Siekiant pridėtinės vertės, programa numatyta stiprinti sąsajas su Europos Sąjungos politiniais prioritetais, pirmiausia įgyvendinant strategijas ,,Europa 2020“, ,,Švietimas ir mokymas 2020“, taip pat ES jaunimo strategiją, ES išorės veiksmų prioritetus ir politines darbotvarkes: „Aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkę“, Bolonijos procesą, Kopenhagos procesą, „XXI a. mokyklų darbotvarkę“ ir „Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkę“. Bus stengiamasi supaprastinti programos administravimą ir valdymą ir remti visus švietimo sektorius, iš jų pirmiausia aukštąjį mokslą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, suaugusiųjų švietimą ir jaunimo veiklas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Pirmą kartą numatyta remti ir sporto iniciatyvas, be to, į programą bus integruotos dabar savarankiškai veikiančios tarptautinės programos Erasmus Mundus, Tempus, Edulink ir Alfa.

Programa rems trijų tipų viena kitą papildančias pagrindines veiklas: 1) Tarpvalstybinį ir tarptautinį pavienių asmenų mobilumą mokymosi tikslais, švietimo institucijų bendradarbiavimą, skirtą naujovių ir gerosios praktikos sklaidai (strategines partnerystes, švietimo ir mokymo institucijų ir verslo partnerystes, IRT rėmimo platformas, taip pat eTwinning). 2) Bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis iš trečiųjų šalių (taip pat plėtros šalių), pajėgumų didinimą, daugiausia dėmesio skiriant kaimynystės šalims.

Erasmus+ biudžetas Per ateinančius septynerius metus planuojama skirti net 19 milijardų eurų naujai programai finansuoti. Daugiausia lėšų planuojama skirti visų lygmenų švietimui ir mokymui – 77,5 proc., iš kurių apie 63 proc. bus skiriami mobilumui, 28 proc. – bendradarbiavimui ir 4,2 proc. – politinėms reformoms remti. 3,5 proc. planuojama skirti programos naujovei – paskolų magistro studijoms užsienyje garantijų sistemai. Su jaunimu susijusiai veiklai bus skiriama 10 proc., sportui – 1,8 proc. Jean Monnet veiklai – 1,9 proc. programos biudžeto. 5,3 proc. – programos administravimo išlaidoms padengti.

3) Paramą politikos reformoms.

Tikimasi, kad Komisijos finansuojamas veiklas sujungus į vieną programą sumažės dabartinė fragmentacija, padidės veiksmingumas ir daugiau organizacijų, dirbančių švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto srityse, mieliau pasinaudos siūlomu finansavimu.

 Mokymosi visą gyvenimą programos projektai, kuriems finansavimas skirtas iki 2014 m., bus įgyvendinami toliau, vadovaujantis pasirašytų dotacijų sutarčių nuostatomis.

 Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu

3


ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

ERASMUS+ PROGRAMA POKYČIŲ ATNEŠ IR ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDUI Nuo 2014 m. pradžios startuosianti naujoji Erasmus+ programa padidins ir Švietimo mainų paramos fondo administruojamų programų skaičių. Į Fondo veiklas bus integruota Lietuvoje ir Europoje sėkmingai veikianti eTwinning programa, skirta padėti mokytojams bendradarbiauti, megzti tarpusavio ryšius ir dalytis informacija. Europinė eTwinning platforma (www.etwinning.net) – tai bendravimo vieta, skirta visiems mokytojams, besidomintiems europine projek-

tine veikla. Čia mokytojai gali rasti projektų idėjų, patarimų ir pagalbos, kaip saugioje interneto aplinkoje kartu su savo mokiniais įgyvendinti bendrus projektus su partneriais iš kitų Europos šalių. Portalas leidžia dalytis mokymo ištekliais ir pristatyti savo gerąją patirtį. Nacionalinės paramos tarnybos teikia projektų dalyviams tam tikrą pagalbą ir patarimus. eTwinning platformos galimybėmis iki šiol pasinaudojo daugiau nei 21 tūkstantis mokytojų iš visos Europos.

Trumpai apie eTwinning programą: • Vienija visos Europos mokytojus ir mokyklas. • Mokytojams suteikia pripažinimo galimybę per apdovanojimus, konsultantų tinklus ir konferencijas. • Suteikia galimybes mokytojams bendradarbiauti, siūlo paramą ir profesinio tobulėjimo galimybes. • Šalies ir Europos lygiu siekia užtikrinti kokybę teikdama kokybės ženklelius.

KONFERENCIJA „ERASMUS+ PROGRAMOS GALIMYBĖS 2014–2020 M.“ Švietimo mainų paramos fondas šių metų lapkričio 7 d. 10.00 val. viešbutyje „Artis Centrum Hotels“ (Liejyklos g. 11/23, Vilnius) organizuoja konferenciją „Erasmus+ programos galimybės 2014–2020 m.“ Renginyje bus apžvelg-

ti Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatai ir pristatyta naujosios Erasmus+ programos struktūra.

torato, Viešosios politikos ir vadybos instituto, švietimo ir mokslo institucijų vadovai ir kiti garbingi svečiai.

Renginyje dalyvaus atstovai iš LR švietimo ir mokslo ministerijos, Europos Komisijos Švietimo ir Kultūros direk-

Renginį bus galima stebėti tiesiogiai Švietimo mainų paramos fondo svetainėje www.smpf.lt.

SOLVIT CENTRAI PADEDA VEIKSMINGAI SPRĘSTI PROBLEMAS EUROPOJE SOLVIT yra besikreipiančiųjų poreikiams pritaikyta nemokamas paslaugas teikianti tarnyba, kurios paskirtis – padėti ES piliečiams ir įmonėms greitai ir praktiškai išspręsti su vidaus rinka susijusias problemas. SOLVIT centrai įsteigti visose ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Kreipiantis į SOLVIT centrą, tereikia užpildyti formą internete arba rašyti elektroniniu paštu solvit@ukmin.lt.

4

Visus Švietimo mainų paramos fondo dotacijų gavėjus ir ne vien juos kviečiame naudotis nemokamomis SOLVIT centro paslaugomis. SOLVIT

centrai įsteigti Europos Komisijos iniciatyva ir į juos gali kreiptis visi ES piliečiai dėl pačių įvairiausių problemų. Pavyzdžiui, jei kitoje ES šalyje nepripažįstamas Lietuvoje įgytas diplomas, kvalifikacija, nesuteikiamos asmeniui priklausančios socialinės garantijos, neleidžiama pradėti verslo, reikalaujama papildomų dokumentų ir t. t.

 Daugiau apie SOLVIT – www.solvit.lt


ATEITIES MOKYMOSI IR MOKYMO ERDVĖ BE SIENŲ – PIRMI ŽINGSNIAI JAU ŽENGTI Automobilių mechaniką studijuojantis profesinės mokyklos antrakursis Jonas dalyvavo Leonardo da Vinci Mobilumo projekto dalyvių atrankoje ir kaip pažangus mokinys buvo išrinktas atlikti praktiką Vokietijoje. Su būsimu praktikos vadovu buvo aptarta, kokius darbus jis atliks, pasirašyta trišalė sutartis ir suderinta stažuotės programa. Jonas penkias savaites praktikavosi viename iš Hamburgo autoservisų ir įgijo vertingos patirties. Prieš jam išvykstant

žvelgti kitaip. Jei būsimo automobilių mechaniko Jono stažuotė būtų organizuota atsižvelgiant į ECVET rekomendacijas, Jono mokytojai prieš jam išvykstant pirmiausia apibrėžtų, kokių konkrečių mokymosi rezultatų, atitinkančių studijų programos kvalifikacijos reikalavimus, jis turi pasiekti stažuotėje. Su patikimu partneriu mokykla pasirašytų Savitarpio supratimo memorandumą, kuriame, be kitų sąlygų, būtų numatyti reikalavimai, kaip vertinti Jono mokymosi

namo įmonės vadovas įteikė dalyvavimo pažymėjimą. Grįžusio į savo mokyklą Jono laukė Vokietijoje įgytų įgūdžių patikrinimas. Pristatęs mokyklos dėstytojams, ko išmoko, buvo teigiamai įvertintas, o jo penkių savaičių jo praktika buvo įskaityta. Toks dažniausias mobilumo projekto scenarijus Lietuvoje.

rezultatus, tvarka, kaip patvirtinti ir pripažinti užsienyje įgytus mokymosi rezultatus ir kaip užtikrinti jų kokybę kiekvienoje institucijoje. Būtų aptarta Jono pasiekimų vertinimo lentelė, kurioje nurodyti mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka. Stažuotės pabaigoje praktinio mokymo instruktorius Hamburge įvertintų Jono pasiekimus vadovaudamasis vertinimo lentele. Jonui grįžus į savo mokymo įstaigą, pedagogai susipažintų su vertinimo lentele ir patvirtintų, kad Jonas iš tikrųjų pasiekė užsibrėžtų mokymosi rezultatų. Lentelėje nuro-

Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistema (toliau – ECVET), kurios diegimas įsibėgėja visose Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančiose šalyse, siūlo į tarptautinio mobilumo metu įgytų įgūdžių vertinimą ir pripažinimą pa-

Vizito Suomijoje akimirkos.

dytas balas būtų įrašomas į mokinio mokymosi rezultatų aprašą kartu su veiklos vertinimu. Jokio papildomo įgūdžių vertinimo mokykla neatliktų. Toks praktikos organizavimas laikantis ECVET principų prisideda prie tarptautinio mobilumo kokybės užtikrinimo, taip pat sudaro sąlygas mokinio pasiektus rezultatus vertinti darbo vietoje ir tik vieną kartą, juos perkelti ir pripažinti praktiką organizavusioje Lietuvos mokykloje bei kaupti, mokiniui siekiant įgyti kvalifikaciją. Be to, ECVET taikoma ne tik tarptautinio mobilumo metu įgytiems, bet visiems mokymosi rezultatams, kurie galėtų būti pasiekiami mokantis įvairiais būdais (formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu), o vėliau perkeliami ir pripažįstami, todėl ypač svarbu, kad mūsų šalies institucijos šiuo klausimu veiksmus derintų vieningai.

Švietimo mainų paramos fondas

ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS

Dabar Europos šalyse ECVET diegimo etapai skirtingi, tačiau kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Suomija, jau pasirengusios nuo 2014 m. rugsėjo profesinio mokymo sistemą reorganizuoti pagal ECVET rekomendaciją. Susipažinti su Suomijos atstovų patirtimi šių metų rugpjūčio 19–20 dienomis vyko Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro bei Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovai. Susitikimas buvo organizuotas įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos finansuotą projektą „Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) diegimas nacionalinėje profesinio mokymo sistemoje. Suomijos ir Danijos patirtis“, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Kelionės metu vyko susitikimai su Suomijos Nacionalinės agentūros CIMO darbuotojais, Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos, Nacionalinės

5


ESAME PASIRENGĘ POKYČIAMS švietimo tarybos atstovais, nacionaliniais ECVET ekspertais, aplankyta profesinio mokymo įstaiga OMNIA. Suomijoje profesinis mokymas labai populiarus ir stojimo į profesines mokyklas konkursas labai didelis. Baigus profesinio mokymo programas galima stoti tiek į profesinius politechnikumus, tiek į universitetus. Manoma, kad tokį profesinio mokymo populiarumą lemia ne tik gera mokymo bazė, bet ir vieninga elektroninė stojimo sistema (panaši į Lietuvos stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą). Tyrimai rodo, kad įsidarbina 68 proc. Suomijos profesinio mokymo įstaigas baigusių mokinių, 9 proc. tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.

ECVET Suomijoje diegiama sklandžiai dar ir todėl, kad 2004 m. Suomijoje buvo parengtas nacionalinis projektas FINECVET (daugiau: www. finecvet.fi), jį įgyvendinant pradėti ECVET bandymai, testavimai profesinėse mokyklose, organizuotos diskusijos bei įvairūs renginiai. 2010– 2011 m. sudarytas ECVET diegimo

veiksmų planas, 2012 m. įsteigtas priežiūros komitetas. 2012 m. pradėtas įgyvendini EK projektas „Nacionaliniai ECVET ekspertai“. Išrinkta net 13 ekspertų, visi jie – profesinių mokyklų atstovai. Ekspertai atsakingi už renginių organizavimą ne tik savo mokyklose, bet ir regionuose, už mokytojų konsultavimą, dalyvauja darbo grupėse, diskusijose su politikos ir praktikos atstovais ir panašiai. Lietuvoje Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras dabar įgyvendina nacionalinį projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“. Vienas iš jo rezultatų – Lietuvos profesinio mokymo programų pertvarkymas į modulines.

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

COMENIUS PROGRAMA NEŠA TARPTAUTIŠKUMĄ Į LIETUVOS MOKYKLAS Comenius programa skirta mokykliniam ugdymui. Jos tikslas – pagerinti ugdymo mokykloje kokybę ir sustiprinti europinę dimensiją, remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą ir mobilumą. Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo laikotarpiu Comenius programai Lietuvoje buvo skirta daugiau kaip 13 milijonų eurų, o mobilumo veiklose dalyvavo daugiau kaip 11 tūkstančių dalyvių (mokytojų, mokinių, administracinio personalo ir kt.). Norėdami apžvelgti Comenius programos poveikį, pristatome apibendrintus Comenius mokinių mobilumo, kvalifikacijos kėlimo, asistentų praktikos ir mokyklų partnerysčių tyrimų rezultatus. Kvalifikacijos tobulinimas atveria kelius naujovėms Besibaigiant Mokymosi visą gyvenimą programai, norėta išsiaiškinti, kokios reikšmės asmeniniam ir pro-

6

cijos tobulinimo kursų dalyvių buvo mokytojai, tačiau dalyvavo ir įstaigų vadovų, administracijos darbuotojų, dėstytojųi. Švietimo pareigūnų ir specialiųjų pedagogų dalyvavimo procentas mažiausias. Minėtos apklausos duomenys leidžia teigti, jog aktyviausiai Comenius veiklose, taip pat kvalifikacijos tobulinimo kursuose dalyvavo vidurinių mokyklų mokytojai. Pradinių klasių mokytojai, profesinio mokymo specialistai ir mokytojų rengėjai sudarė mažą kursų dalyvių dalį.

fesiniam švietimo organizacijų atstovų tobulinimui turėjo dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo kursuose. Dalijamės Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursų, vykusių 2008–2013 m., dalyvių apklausos duomenimis. Vidurinių mokyklų atstovai – aktyviausi dalyviai. Dauguma kvalifika-

Dalyviai vertina įgytą patirtį ir tiki mobilumų prasmingumu. „Domiuosi konstruktyvizmo ir konstrukcionizmo taikymu mokyme(si) ir kiekvieną kartą, gavusi paramą, važiuoju į tradicinį, kas dvejus metus vykstantį kvalifikacijos tobulinimo renginį, pristatantį šio pažangaus metodo naujoves. Tai leidžia aiškiai pamatyti ir įvertinti vykstančius pokyčius, susipažinti su šios srities naujienomis, sužinoti, kas naujo sukurta ir kaip


taikoma įvairiose pasaulio šalyse“, – teigia viena iš apklausos dalyvių. Tyrimas atskleidė, kad mokytojų parsivežta patirtis skatina kūrybiškai pažvelgti į atliekamą darbą, o pamokose taikyti naujus mokymo metodus. Dauguma mokslininkų teigia, kad žinios, kūrybiškas požiūris ir naujovės – pagrindiniai šiuolaikinės besimokančios mokyklos bruožai. Kvalifikacijos kėlimo kursai mokytojams suteikia vertingos patirties ir galimybę nuolat domėtis naujovėmis. Atlikta apklausa atskleidė, kad ne mažiau svarbu naujomis idėjomis uždegti tiek kolegas, tiek mokinius. Įgytos naujos profesines žinios, pritaikytos praktiškai, daro teigiamą įtaką mokinių motyvacijai mokytis. Dalyvavimas Comenius kvalifikacijos tobulinimo veikloje ypač paskatino europinių vertybių plėtrą. Mokytojai, išvykę į užsienį kelti kvalifikacijos, kaktomuša susiduria su kita kultūra. Paaiškėję kultūriniai skirtumai neretai paskatina domėtis šalies tradicijomis, vyraujančiais papročiais ir susiformavusiomis vertybėmis. Atvirumas, kitų kultūrų vertybių įvertinimas ir pakantumas tampa reikšmingu mokymosi aspektu. Be to, paaiškėja, kad kvalifikacijos kėlimas kitoje šalyje kartu yra ir puiki galimybė tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, o kartais net motyvuoja pradėti mokytis naujų užsienio kalbų. Sutikti žmonės, užmegzti nauji ryšiai su kolegomis užsienyje skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Naujovės ir mokykla į priekį turi žengti koja kojon. Tobulinamos profesinės kompetencijos skatina mokyklose diegti naujus mokymosi metodus, sudaro palankias sąlygas gerinti mokymosi aplinką. O tarptautinis mokyklų bendradarbiavimas skatina tarptautiškumo plėtrą. Svarbu, kad tobulėjimas skatintų naujoves ir mokykla sugebėtų prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių. Mokinių mobilumas – Europa klasėje Comenius individualus mobilumas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti

2012 m. Nauja veikla buvo iššūkis tiek mokykloms, tiek ir mokiniams. Lietuvos mokiniai turėjo galimybę išvykti mokytis į Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos ir Danijos mokyklas. 2012–2013 mokslo metais šia galimybe pasinaudojo 26 vyresniųjų klasių mokiniai, o 2013–2014 mokslo metais mobilume dalyvaus dar 18 mokinių.

 Mokiniai vardijo: išmokau naujos kalbos; susipažinau su naujais žmonėmis; įgijau savarankiškumo; suvokiau savo galimybių ribą, pažinau naują kultūrą; pamačiau naują šalį; išmokau prisitaikyti prie kitokios aplinkos; įgijau naujus namus kitoje valstybėje; įgijau tarptautinio mokymosi patirties; nugalėjau svetimos vietos baimę; įpratau laisviau bendrauti; sužinojau naujų dalykų apie save; supratau, kaip reikia vertinti artimuosius; įgijau daug gyvenimiškos patirties; susiradau naujų draugų; įgijau naujų žinių; turėjau galimybę palyginti skirtingas kultūras, žmones ir t. t.

2012–2013 mokslo metų pabaigoje Švietimo mainų paramos fondas atliko internetinę apklausą, kurios tikslas buvo nustatyti dalyvavusių mokinių pasitenkinimą programa ir išsiaiškinti programos stipriąsias ir silpnąsias vietas. Apklausoje dalyvavo 15 mokinių – Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklos dalyvių. Beveik pusė programoje dalyvavusių mokinių norėtų svečioje šalyje mokytis ilgiau.

Keletas mokinių anketose išreiškė nusivylimą priimančiąja mokykla ir mentoriaus veikla. Tačiau siunčiančiosios mokyklos pagalbą iki, per ir po mobilumo mokiniai vertino tik labai gerai arba gerai. Teigiamai įvertinti ir Švietimo mainų paramos fondo organizuoti mokymai, surengti mokiniams ir mokytojams prieš mobilumą.

Mokiniai savo patirtį vertina teigiamai. Visi apklausoje dalyvavę mokiniai savo patirtį vertina teigiamai (1 pav.) ir mano, kad dalyvaudami patobulėjo kaip asmenybės.

Švietimo mainų paramos fondas

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

1 pav. Kaip mokiniai vertina savo mobilumą Atsakymo variantas

Pasirinkimų

Santykis %

1. Labai gerai

10

66,67

2. Gerai

4

26,67

3. Vidutiniškai

1

6,67

4. Blogai

0

0

5. Labai blogai

0

0

15

100

Iš viso

7


MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI 2 pav. Projektuose pasiektų rezultatų naudojimo sritys Įdomūs faktai. Programoje dalyvaujančiose valstybėse iš viso gyvena apie 600 milijonų gyventojų. Lietuvoje – apie 3 milijonus. Taigi, Lietuvos gyventojai iš visų dalyvaujančių valstybių gyventojų sudaro vos 0,5 %. 2012 m. Comenius individualaus mobilumo veikloje Europoje iš viso dalyvavo 1 470 mokinių. Lietuvos mokiniai sudarė apie 1,8 % visų programos dalyvių.

Asistentų praktika – pirmosios būsimų pedagogų pamokos 2007–2013 m. Comenius asistentais tapo 88 būsimieji Lietuvos pedagogai. Comenius asistentų praktika yra viena iš Mokymosi visą gyvenimą programos veiklų, skirta būsimiems Europos pedagogams. Įgyvendinant šią veiklą siekiama, jog būsimieji mokytojai, tapę Comenius asistentais, geriau suvoktų europinių vertybių prasmę, išmoktų užsienio kalbų ir naujų mokymo metodų. Asistento veikla naudinga ir priimančiajai mokyklai, ypač mokiniams, nes taip jie susipažįsta su kitomis Europos šalių kultūromis, mentalitetu yra paskatinami mokytis užsienio kalbų ir plačiau suvokti supančią aplinką.

 Siekiant sužinoti, ar veikla buvo naudinga, ar pateisino dalyvių lūkesčius ir kaip nulėmė tolesnę karjerą, 2013 m. pavasarį atlikta analizė, kurios rezultatai parodė, jog būsimų pedagogų lūkesčiai pasiteisino. „Likau patenkinta savo praktika. Buvo visko, nemažai sunkių momentų, daug gražių akimirkų ir, žinoma, daugybė naujos patirties. Susidorojusi su iššūkiais, manau, iš šios praktikos gavau tikrai nemažai. Ir esu labai dėkinga, kad pakliuvau į šią programą“, – sako Comenius asistentų programoje dalyvavusi būsimoji mokytoja.

8

Mobilume dalyvavę Comenius asistentai turėjo progą susipažinti su kitų šalių švietimo sistemomis, kultūra, mentalitetu, susirasti naujų draugų, įgyti darbo patirties. Tyrimas parodė, kad atlikę praktiką asistentai jautėsi labiau subrendę, labiau pasitikintys savo jėgomis. Asistentų praktika daugumai būsimųjų pedagogų padėjo apsispręsti, ar jie nori dirbti šį darbą ir ateityje, ar tai yra jų tikrasis pašaukimas. Pasak vienos asistentės: „Aš noriu, planuoju ir ieškau darbo su vaikais, taigi praktika patvirtino mano teisingą pasirinkimą, renkantis specialybę.“ Per praktiką įgytas supratimas ir pagarba europinėms vertybėms padeda skleisti gerąją patirtį ir žinias, skatina pagarbą ir pakantumą kitoms kultūroms, turi reikšmingos įtakos mobilumo ir tarptautiškumo plėtrai.

Mokyklų partnerystės vienija Europos mokyklas Atliktas Comenius mokyklų partnerysčių veiklos tyrimas, kuriame dalyvavo 2008–2012 m. projektus įgyvendinę koordinatoriai, atskleidė ilgalaikį projektų tęstinumą ir poveikį suinteresuotoms šalims. Visi tyrime dalyvavę asmenys teigia, kad įgyvendintų projektų rezultatai naudojami ir jiems pasibaigus: sukurtos mokymo metodikos, priemonės, įgytos kompetencijos praktiškai taikomos ugdymo procese. Informacinės komunikacijos priemonės padeda palaikyti projekto tęstinumą ir sklaidą, nes atnaujinama informacija skelbiama projekto ir mokyklos interneto puslapiuose. Didžiausias poveikis besimokantiesiems ir organizacijai. Projekto metu pasiektų rezultatų ir sukurtų produktų poveikis pastebimas visoms projekte dalyvavusioms tikslinėms grupėms. Didžiausias poveikis padaromas organizacijos besimokantiesiems ir pačiai organizacijai, tą patvirtina net 96 proc. visų respondentų. Poveikį organizacijos darbuotojams nurodo 95 proc., vietos bendruomenei – 87,5 proc., kitoms organizacijoms – 77,3 proc. respondentų. Motyvacija mokytis didėja. Poveikis projekto veiklose dalyvavusiems ir produktus kūrusiems besimokantiesiems labiausiai pasireiškė išaugu-


sia mokinių motyvacija mokytis, aktyvesniu domėjimusi dėstomais dalykais, geresniais IKT, užsienio kalbos (anglų), komandinio darbo įgūdžiais ir išaugusiu pasitikėjimu savimi, savarankiškumu ir atsakingumu.

lygmeniu ir nemaža dalis jų užmezgė ilgalaikius ryšius su kitomis Europos mokyklomis. Sėkmingas projekto įgyvendinimas taip pat reikšmingai išgarsino mokyklą ir pakėlė jos prestižą regione.

Mokytojai profesionalėja. Projektinės veiklos turi įtakos ir darbuotojams: mokytojai kūrybiškiau organizuoja veiklas, patobulina kalbos, bendravimo ir profesines kompetencijas. O visa tai, be abejonės, rodo, kad ugdymo procesas tampa kokybiškesnis.

Projektai skatina projektus ir įkvepia bendradarbiauti. Sėkmingas organizacijų dalyvavimo projektuose pavyzdys paskatino ir kitas mokyklas rengti projektus ir juose dalyvauti. Glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti ėmė regiono organizacijos. Įgyvendinant projektą pasiekti rezultatai ir / arba sukurti produktai pristatomi kitoms institucijoms, kurios šiuos produktus sėkmingai naudoja ir savo ugdymo procesuose.

Mokyklų prestižas auga. Organizacijos, vykdydamos projektus, įgijo vertingos bendradarbiavimo patirties tiek savo viduje, tiek europiniu

Į projektines veiklas įtrauktos vietos bendruomenės, labiausiai mokinių tėvai, galėjo praplėsti pasaulėžiūrą, buvo paskatinti glaudžiau bendradarbiauti ir išgirdo gyvais įspūdžiais paremtų pasakojimų apie kitų šalių kultūrą, istoriją ir gyvenimo būdą. Bendradarbiaujančių mokyklų bendruomenės plečiasi ir didėja visoje Europoje ir sudaro platų mokymosi visą gyvenimą tinklą.

 Visų tyrimų išsamesnes apžvalgas galima rasti Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje: www.smpf.lt

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIUOSE GRUNDTVIG PROJEKTUOSE – DIDŽIULĖ DOVANA IR NUOTYKIS 2001 m. suaugusiems atvėrusi duris į naujas mokymosi galimybes Grundtvig programa skaičiuoja jau dvyliktus metus. Nuo pat Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios Grundtvig programos šeimos narių skaičius nuolat augo. Per šešerius metus organizacijos ir individualūs asmenys įgyvendino daugiau kaip 1100 Grundtvig programos projektų ir individualių veiklų. Šios programos kelionės traukinys riedėjo po įvairias Europos šalis, o lietuviai dažniausiai bendradarbiavo su Turkijos atstovais. Įgyvendindami veiklas, dalyviai į „Mokymosi visą gyvenimą“ lagaminą krovėsi patirtį, išmintį, žinias ir įgūdžius, ne bet kokius, o ypatingus, pasisemtus iš Europos šalių kultūrų lobyno. Aktyvi Grundtvig programos projektų dalyvė ir iniciatorė Jonė Čėsnaitė, UAB „Jolingva“ direktorė, atvėrė savo Mokymosi visą gyvenimą skrynią ir pasidalijo patirtimi.

Organizacijos įgyvendintą Grundtvig mokymosi partnerysčių projektą FILM-IN Europos suaugusiųjų švietimo asociacija įvertino kaip geriausią Grundtvig projektą Europoje. Kaip jaučiatės tapusi geriausio Grundtvig projekto Europoje laureate?

kalbų mokymusi. Ypač patinka kino menas. Esu anglų kalbos dėstytoja, dažnai naudoju filmus per pamokas. Mokantis kalbos filmus žiūrėti – vienas iš veiksmingiausių mokymosi metodų. Nusprendžiau šias veiklas sujungti projekte ir susirasti partnerių, kuriuos domintų tokios temos.

Esu labai laiminga. Tai buvo visiškai netikėta. Pradėjusi savo pirmąjį Grundtvig projektą, nė negalėjau pasvajoti, kad prabėgus keleriems metams vyksiu į Didžiąją Britaniją atsiimti garbingo apdovanojimo. Džiugu, kad tavo darbas pastebėtas ir įvertintas. Džiaugiasi mano partneriai iš Olandijos, Italijos, Turkijos, Airijos ir Portugalijos. Tai buvo aukščiausias puikaus komandinio darbo įvertinimas.

Dvejus metus siekėme įgyvendinti pagrindinius tikslus: atverti naujus kelius socialinei integracijai, skatinti pilietinį besimokančiųjų aktyvumą, lavinti jų IKT įgūdžius, gilinti dalyvių gimtosios ir anglų kalbos įgūdžius, stiprinti kultūrinį sąmoningumą ir raišką, atskleisti besimokančiųjų kūrybiškumą, skatinti juos pažinti Europos šalių kultūrą, istoriją, socialines aktualijas. Kinas FILM-IN projekte tapo priemone šiems tikslams pasiekti. Dalyviai žiūrėjo, analizavo filmus ir patys kūrė trumpus filmukus. Įgyvendindami projektą per dvejus metus sukūrėme net 72 filmukus šešiomis skirtingomis temomis.

Kaip gimė projektas? Kas paskatino imtis iniciatyvos? Teikiu pirmenybę veikloms, susijusioms su menu, kūrybiškumu ir

Švietimo mainų paramos fondas

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

9


MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI Kodėl pasirinkote filmus? Kinas – universalus menas, populiari, beveik visiems prieinama laisvalaikio leidimo forma, bet nedaugelis žmonių yra mokęsi filmo analizės pagrindų. Žiūrint tiek vaidybinius, tiek dokumentinius filmus galima daug sužinoti apie kitas šalis. Šiuolaikinės kino kūrimo priemonės yra nesudėtingos. Vaizdines žinutes galima perteikti netgi mobiliuoju telefonu. Filmo kūrimas – komandinis darbas. Pirmiausia filmukai buvo kuriami siekiant skatinti besimokančiųjų socialinę integraciją ir pateikti informaciją numatyta tema apie savo šalį ar miestą. Besimokančiųjų sukurti filmukai gali būti naudojami ne tik šalims pažinti, bet ir kaip socialinės integracijos, aktyvaus pilietiškumo ir kūrybiškumo skatinimo priemonė. Kodėl senjorai? Kas skatina senjorus dalyvauti projektuose? Ar sunku juos įtraukti į projektinę veiklą? Esu įgyvendinusi keletą projektų su senjorais, gana gerai pažįstu šią tikslinę grupę, man patinka su jais dirbti, žavi jų entuziazmas, energija ir kūrybiškumas. Šiuolaikiniai senjorai labai aktyvūs, nori užsiimti naujomis veiklomis ir mokytis, tačiau jų galimybės ribotos. Nėra sunku senjorus įtraukti į projektinę veiklą, tačiau norint, kad jie nepaliktų projekto, užsiėmimus reikia kruopščiai planuoti, mokymas turi būti patrauklus. Jeigu projekto tema jiems patinka ir yra artima, tuomet jie parodo didžiulę iniciatyvą ir dažnai nustebina įdomiomis, netikėtomis idėjomis. Kurti filmus, ypač senjorams, nėra lengva užduotis. Projekto pradžioje jiems iškilo dvi pagrindinės problemos: temos paieška ir techninių kino kūrimo priemonių įvaldymas. Kai senjorai suprato, kad jų pačių gyvenimas ir patirtys yra neišsenkantis istorijų šaltinis, temos pasipylė kaip iš gausybės rago. Įvaldyti kameras ir ypač montažą kompiuteriu senjorams sekėsi daug sunkiau. Sprendi-

10

Didžiojoje Britanijoje įteikiamas geriausio Grundtvig projekto apdovanojimas.

mas buvo rastas, kai senjorai suprato, kad kiną kuria komanda, ir nieko neišmanantys apie techniką puikiai gali atlikti kūrybinį ar organizacinį darbą.

„Šiuolaikiniai senjorai labai aktyvūs, nori užsiimti naujomis veiklomis ir mokytis, tačiau jų galimybės ribotos.“

O ką apie dalyvavimą projekte mano patys senjorai? Kokie jų įspūdžiai? Dalyvauti projekte jiems labai patiko, senjorai susirado draugų ir drauge ėmė dalyvauti kitose, su projektu nesusijusiose veiklose. Jie išmoko naujų dalykų, praplėtė žinias apie kino meną, patobulino anglų kalbą, nes filmų scenarijus skaitėme angliškai, o paskui žiūrėjome filmus originalo kalba. Senjorai nori dalyvauti kituose projektuose, keletą iš jų dalyvavimas šiame projekte paskatino pradėti lankyti trečiojo amžiaus universitetą. Jie apgailestavo tik dėl vieno dalyko: galimybę išvykti į tarptautinius susitikimus turi tik keletas dalyvių.

Jūsų organizacija Mokymosi visą gyvenimą programos projektuose dalyvauja nuo programos pradžios ir įgyvendina jau nebe pirmą Grundtvig programos projektą. Kokia sėkmės paslaptis ir kas skatina juose dalyvauti? Projekto sėkmę lemia keletas priežasčių: aiški projekto struktūra, tikslai ir aiškiai apibrėžtos partnerių veiklos. Labai svarbu rasti patikimus projekto partnerius, kurie susidomi projekto temomis bei veiklomis ir patys rodo iniciatyvą. Projekto sėkmė taip pat priklauso nuo aktyvių, motyvuotų besimokančiųjų, norinčių mokytis naujų dalykų. Projekto veikloms reikia skirti daug darbo laiko, bet jau po pirmojo įgyvendinto projekto atsirado „priklausomybė‘‘ dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes veikla paįvairina kasdienę rutiną, vilioja įdomios kelionės (visiškai kitokios palyginti su turistinėmis), šalių, miestų, bendruomenių pažinimas, ryšiai su švietimo organizacijomis ES šalyse, nauji draugai. Ką Jums reiškia būti andragoge? Turėti motyvuotus besimokančiuosius, sutikti daug įdomių, malonių, įvairios patirties ir žinių turinčių žmonių, iš jų labai daug sužinoti, naudoti


naujausią mokymo medžiagą, nuolat mokytis pačiai siekiant prisiderinti prie kintančių besimokančiųjų poreikių ir amžiaus grupių, na, ir šypsotis, šypsotis ir sulaukti daug šypsenų iš savo mokinių. Kaip manote, kokia mokymosi visą gyvenimą reikšmė ir perspektyvos? Mokymosi visą gyvenimą reikšmė darosi vis svarbesnė tiek asmeni-

niam, tiek profesiniam tobulėjimui. Dabar informacija lengvai prieinama, tačiau ir labai greitai keičiasi. Žmonės gyvena ir aktyviai dirba ilgiau, jie jaučia poreikį gerinti įvairių sričių žinias arba užsiimti naujomis veiklomis. Besimokantis žmogus yra įdomesnis pašnekovas, labiau pasitikintis savimi, aktyvesnis pilietis ir, žinoma, laimingesnis. Manau, kad vis daugiau žmonių tai supranta.

Dvidešimt metų dirbu suaugusiųjų švietimo srityje ir per šį laikotarpį pastebėjau, kaip keičiasi ir plečiasi suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir besimokančiųjų amžius. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose yra didžiulė dovana ir nuotykis, norėčiau, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę bent kartą gyvenime tą patirti.

LEONARDO DA VINCI PROGRAMA – DAUGIAU NEI 1000 SĖKMINGAI ĮGYVENDINTŲ PROJEKTŲ LIETUVOJE Leonardo da Vinci programa yra Mokymosi visą gyvenimą programos, įgyvendinamos 2007–2013 m. dalis. Programa skirta ES šalių bendradarbiavimui remti ir skatinti tobulinant profesinį rengimą. Pagrindinis programos tikslas – suvienyti įvairių Europos šalių institucijas, iš jų ir visų lygių profesinio mokymo įstaigas, vietos valdymo institucijas, darbdavių organizacijas, kitas visuomenines institucijas kuriant ateities profesinio rengimo politiką. Europos Komisija Leonardo da Vinci programos įgyvendinimui Lietuvoje 2007–2013 m. skyrė apie 22 milijonus eurų. Finansavimas skirtas mobilumo, naujovių perkėlimo ir partnerysčių projektams. Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų įgyvendinimui skirta daugiau nei 150 tūkstančiai eurų programos lėšų. Dotacijos skirtos 172 pareiškėjams, kurie vyko pas užsienio partnerius rengti naujų projektų. Siekiant įvertinti Lietuvoje finansuotų tarptautinių projektų naudą ir poveikį, 2013 m. atliktas Leonardo da Vinci programos mobilumo, partnerysčių ir naujovių perkėlimo pro-

jektų poveikio tyrimas. Leonardo da Vinci programos poveikio tyrimas atliktas remiantis anketine apklausa sukauptais duomenimis. Mobilumo projektai Per septynerius metus pasinaudoję programos teikiamomis galimybėmis 5 tūkstančiai pirminio profesinio lygmens moksleivių atliko ar dar atliks praktiką užsienio organizacijose. Siekdami pakelti profesinę kvalifikaciją, beveik 4 tūkstančiai profesinio mokymo specialistų jau vyko ar dar vyks į stažuotes. Taip pat

Švietimo mainų paramos fondas

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

daugiau nei 600 įmonių darbuotojų, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų ir bedarbių turėjo galimybę pagilinti turimas bei įgyti naujų profesinių žinių Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančiose šalyse. Šie skaičiai nėra galutiniai, nes 2013 m. finansuoti projektai tęsis iki 2015 m. Iš viso bus įgyvendinta beveik 600 mobilumo projektų, kuriems skirta apie 14 milijonų eurų. Įdomu, jog lietuviai daugiausia bendradarbiauja su Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos partneriais.

11


MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI Naujovių perkėlimo projektai Lietuvoje nuo programos pradžios įgyvendinti 26 ir vis dar įgyvendinama 10 Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų, per kuriuos į Lietuvą perkelti profesinio mokymo kokybės gerinimui skirti produktai ir metodikos. Naujovių perkėlimo projektams 2007–2013 m. skirta 7 milijonai eurų. Lietuvos institucijų koordinuotuose projektuose aktyviausiai dalyvavo partneriai iš Vokietijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės. Partnerysčių projektai Partnerysčių projektai pradėti įgyvendinti 2008 m. 103 projektams įgyvendinti skirta daugiau nei milijonas eurų. Partnerysčių projektuose, kuriuos administruoja Švietimo mainų paramos fondas, daugiausia partnerių buvo iš Turkijos, Vokietijos ir Lenkijos. Projektų poveikis Apibendrinus Leonardo da Vinci programoje dalyvavusių organizacijų vadovų, projektų koordinatorių ir dalyvių atsakymus į tyrimo klausimus, paaiškėjo programos poveikis įvairiems lygmenims – žmogui, organizacijai, šaliai ir Europai. 1. Poveikis žmogui:  Dalyvavimas projektuose padeda kelti projektų dalyvių kvalifikaciją, suteikia profesinės patirties, padeda perprasti darbą tarptautinėje aplinkoje, suteikia tarpkultūrinių kompetencijų, sustiprina socialinius, kalbinius ir komunikacinius įgūdžius.  Projektų dalyvių ar koordinatorių dalijimasis įgyta patirtimi tampa paskata kitiems įsitraukti į naujus projektus ir pasinaudoti asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybe. 2. Poveikis organizacijai:  Leonardo da Vinci programa turėjo

12

teigiamos įtakos darbuotojų kompetencijoms, organizacijų raidai žmogiškųjų išteklių, išorinių ir vidinių veiklų, organizacijų paslaugų kokybės ir konkurentabilumo srityse. Dalyvavimas projektuose padėjo pagerinti organizacijų įvaizdį. Taip pat teigiamai paveikė darbuotojų darbo kokybę bei motyvaciją.  Dalyvavimas Leonardo da Vinci programoje prisidėjo prie vartotojams teikiamų paslaugų spektro plėtros, nes buvo sukurtos naujos programos, metodikos ir kitos priemonės, skirtos gerinti profesinio mokymo kokybę. Projektų įgyvendinimo laikotarpiu sukurti rezultatai sėkmingai taikomi mokymo(si) procese.  Labai reikšminga Leonardo da Vinci programos poveikio sritis – tiek tarptautinis, tiek nacionalinis tarp-institucinis bendradarbiavimas. 3. Poveikis šaliai:  Patobulintos mokymo programos, sukurti papildomi profesinio mokymo programų moduliai ir panašiai, atnaujinta profesinio mokymo specialistų kompetencija prisideda prie profesinio mokymo kokybės gerinimo.  Projektuose dalyvavusios organizacijos ėmė glaudžiau bendradarbiauti su verslo įmonėmis. Dalyvavimas projektuose turėjo

įtakos teigiamam verslo atstovų požiūriui į galimus darbuotojus, įgijusius profesinę kvalifikaciją profesinio rengimo institucijose. Tai leidžia teigti, jog Leonardo da Vinci programa netiesiogiai prisideda prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių. 4. Poveikis Europai:  Partnerysčių ir naujovių perkėlimo projektų metu sukuriami rezultatai – tai įvairių užsienio šalių partnerių dalijimasis patirtimi, jos perkėlimas ir pritaikymas. Rezultatų pristatymai verčiami į skirtingas užsienio kalbas ir perkeliami į internetinę erdvę, todėl yra prieinami visoms švietimo įstaigoms ir kitoms suinteresuotoms šalims, o projekto rezultatų sklaida užtikrinama visoje Europoje. Leonardo da Vinci programos naudingumą ir poreikį įrodo ir tai, kad beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai teigė, jog turėdami galimybę teiktų paraiškas panašioms veikloms ir ateityje. Projektų koordinatoriai taip pat patvirtino, jog projektų įgyvendinimo laikotarpiu sukurtais rezultatais sėkmingai naudojamasi ir projektams pasibaigus, todėl galima teigti, kad sukuriama ir ilgalaikė nauda.

 Visą tyrimo apžvalgą rasite

Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.smpf.lt


ERASMUS STUDIJOMIS LIETUVOJE UŽSIENIEČIAI NENUSIVYLĖ Nuo 2007 m. nuolat daugėjo Lietuvos aukštąsias mokyklas ar įmones Erasmus studijoms ir / ar praktikoms pasirinkusių užsienio studentų skaičius. Siekiant nustatyti Erasmus studijų ir praktikų Lietuvoje kokybę, organizavimą bei atvykusių studentų socialinės integracijos Lietuvoje aspektus, Švietimo mainų paramos fondo iniciatyva* buvo atlikta 2007–2013 m. į Lietuvą atvykusių Erasmus studentų apklausa. Iš viso apklausoje dalyvavo 324 studentai. Apibendrinti apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų Erasmus studijomis ir praktikomis Lietuvoje liko patenkinti ir jas rekomenduotų kitiems. Tačiau, studentų nuomone, tobulintinų sričių Lietuvoje, įgyvendinant Erasmus programą, vis dar yra.

Iš skirtingų šalių į Lietuvą atvykusių studentų, Erasmus programos dalyvių, skaičius skirtingais 2007–2012 m. laikotarpiais

Atvykusių į Lietuvą užsienio studentų, Erasmus programos dalyvių, skaičius

Šalis

2007–2008 2008–2009 2009–2010 2010–2011 2011–2012

Iš viso

Proc.

Airija

1

0

2

0

0

3

0,04

Austrija

31

20

22

15

17

105

1,49

Belgija

15

23

18

40

40

136

1,93

Bulgarija

14

17

13

12

17

73

1,03

Čekija

49

54

62

53

64

282

3,99

Danija

10

21

35

43

54

163

2,31

Didžioji Britanija

5

12

28

10

16

71

0,71

Estija

5

3

4

2

8

22

0,31

Graikija

9

11

16

18

19

73

1,03

Islandija

0

0

0

2

1

3

0,3

Ispanija

84

124

127

192

252

779

11,03

Italija

56

72

92

101

119

440

6,23

Studijų ir praktikų kokybė tenkina

Kipras

3

9

0

2

2

16

0,23

Dauguma (68,2 proc.) tyrime dalyvavusių užsienio studentų studijas ir jų kokybę vertina teigiamai. Palankiai studentai vertino ir studijų tvarkaraščio lankstumą. Kiek blogiau nei studijų kokybę ar tvarkaraščio lankstumą studentai vertino aukštosios mokyklos technines priemones ir jų prieinamumą. Deja, tik kas penktas apklaustas studentas gali pasakyti, kad techninė įranga institucijoje yra ,,labai gera‘‘ ir kas trečias – kad ji yra ,,gera’’. Kas dešimtas studentas pažymėjo, kad techninė įranga institucijoje, jų nuomone, yra ,,bloga‘‘.

Kroatija

0

0

3

4

5

12

0,16

Latvija

64

50

70

110

152

446

6,32

Liuksemburgas

0

1

0

0

0

1

0,01

Lichtenšteinas

0

0

0

0

0

0

0

137

152

122

155

157

723

10,24

Malta

0

2

0

0

2

4

0,06

Nyderlandai

19

16

24

17

24

100

1,42

Norvegija

7

10

4

2

0

23

0,32

Portugalija

82

104

124

95

105

510

7,22

Prancūzija

117

156

152

176

184

785

11,12

Rumunija

12

8

22

30

20

92

1,30

Slovakija

15

18

26

34

20

113

1,60

Slovėnija

13

19

11

18

13

74

1,05

Suomija

9

13

18

14

20

74

1,05

Šveicarija

0

0

0

0

5

5

0,5

Vengrija

5

21

28

24

26

104

1,47

166

157

229

249

402

1 203

17,03

Vengrija

5

21

28

24

26

104

1,47

Vokietija

118

120

116

114

130

598

8,47

1 053

1 217

1 374

1 540

1 877

7 061

Panašiai studentai vertina ir Erasmus praktiką Lietuvoje – teigiamai įvertinta praktika, jos nauda ir ypač administracinio personalo darbas, tačiau pabrėžiamos prastos galimybės susipažinti su nauja technika, technologijomis ir darbo metodais. * Švietimo mainų paramos fondo užsakymu apklausą atliko viešoji įstaiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra.

Lenkija

Turkija

Bendras skaičius

Švietimo mainų paramos fondas

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

13


MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI Lietuvių kalbos kursai – paklausūs Studentai ypač palankiai įvertino galimybę prieš studijas dalyvauti Erasmus intensyviuose lietuvių kalbos kursuose (EILC). Net 75,6 proc. apklaustų užsienio studentų teigė, kad mokėsi lietuvių kalbos tiek prieš studijas, tiek ir studijų laikotarpiu. Studentų pasitenkinimą kalbos kursais atskleidžia teigiami komentarai anketose: pavyzdžiui, ,,Man patiko lietuvių kalbos vasaros kursai, nes mes ne tik mokėmės kalbos, bet klausėmės ir paskaitų apie Lietuvos kultūrą, istoriją, lietuvių identitetą, turizmą, žiūrėdavome lietuviškus filmus. Man patiko, kad kiekvieną savaitgalį aplankydavome kurią nors Lietuvos dalį, susipažindavome su jos kultūra, papročiais ir kalba.‘‘

1 pav. Kas labiausiai patiko studijų Lietuvoje metu?

Geriausi dalykai užsienio studentų akimis Užsienio studentų buvo paprašyta nurodyti po tris labiausiai patikusius ir labiausiai nepatikusius dalykus studijų Lietuvoje laikotarpiu. Atsakymai buvo suskirstyti į kategorijas pagal atsakymų skaičių. Atsakymų pasiskirstymas procentais kategorijose pateikiamas 1 paveikslėlyje. Mažiausiai patikę dalykai

Įvertinti ir dėstytojai

Studentų taip pat buvo prašoma pažymėti ir tris labiausiai nepatikusius dalykus. Pateikti atsakymai buvo suskirstyti į kategorijas pagal atsakymų skaičių. Atsakymų pasiskirstymas procentais kategorijose pateikiamas 2 paveikslėlyje.

Šio tyrimo duomenimis, užsienio studentai gerai vertina Lietuvos dėstytojų dalykines žinias, komunikabilumą ir studijų vertinimo objektyvumą. Kiek prasčiau buvo įvertinti gebėjimai perteikti žinias ir užsienio kalbų mokėjimas. Palyginus 2006 m.

2 pav. Kas labiausiai nepatiko studijų Lietuvoje metu?

atliktos panašios apklausos ir šios apklausos duomenis, bendras dėstytojų užsienio kalbų įgūdžių ir kitų kompetencijų vertinimas pagerėjo.

 Apklaustų užsienio studentų, studijavusių pagal Erasmus programą Lietuvoje, bendras pasitenkinimas studijomis Lietuvoje yra didelis. Dauguma apklausoje dalyvavusių užsienio studentų patenkinti įgytomis žiniomis, patirtimi ir džiaugėsi galimybe bendrauti ir mokytis tarpkultūrinėje aplinkoje. Beveik visi (94,2 proc.) kalbinti užsienio studentai Erasmus programos studijas Lietuvoje rekomenduotų kitiems.

 Visus apklausos rezultatus gali-

ma rasti Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.smpf.lt

14


2013 M. KOKYBĖS KONKURSO APDOVANOJIMŲ RENGINYS SUKVIES PAČIUS GERIAUSIUS Švietimo mainų paramos fondo Kokybės konkurso apdovanojimų renginys – ilgametė tradicija, kurios tikslas padėkoti ir įvertinti projektų koordinatorius, institucijų atstovus, projektų dalyvius. Šių metų lapkričio 19 d. Kokybės konkurso apdovanojimų renginyje Fondas apdovanos ir pagerbs originaliausiai, kokybiškiausiai

ir geriausiai Mokymosi visą gyvenimą programos projektus įgyvendinusias institucijas ir pavienius asmenis. 2013-ieji yra paskutiniai Mokymosi visą gyvenimą programos metai, todėl ir Kokybės apdovanojimų renginys bus skirtas pagerbti tuos, kurie per visą šios programos laikotarpį (2007–2013) pasižymėjo labiausiai.

VISA PROGRAMOS STATISTIKA – VIENAME ŽEMĖLAPYJE Šiemet pasibaigsianti didžiausia ES švietimo paramos programa nuo 2007 m. finansavo šimtus projektų ir individualių veiklų. Daugybė žmonių visoje Europos Sąjungoje pasinaudojo tarptautinio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis ir nauda. Skaičiai įspūdingi, tačiau statistiką pateikti dar ir įdomiai

yra ne ką menkesnė užduotis. Norėdama vaizdžiai parodyti, kiek daug pasiekta, Prancūzijos nacionalinė agentūra kartu su ES šalių nacionalinėmis agentūromis sukūrė bendrą Mokymosi visą gyvenimą programos (MVGP) statistikos interneto svetainę „Statistics for All“ http:// www.statisticsforall.eu/.

Švietimo mainų paramos fondas

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS PASIEKIMAI

Interneto svetainė unikali tuo, kad informacija pateikiama patraukliai interaktyviais žemėlapiais ir grafikais. Šiuo metu „Statistics for All“ tarptautinėje interneto svetainėje jau paskelbta informacija, kurią pateikė trylikos MVGP dalyvaujančių šalių nacionalinės agentūros – Bulgarijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Švedijos ir Vokietijos. Tinklalapyje pateikta MVGP dalyvavusių organizacijų, įgyvendintų veiklų ir joms skirto finansavimo, gautų paraiškų ir finansuotų projektų statistika, veiklų dalyvių atsiliepimai ir kita aktuali informacija apie MVGP rezultatus nuo 2008 m.*

* Informuojame, kad „Statistics For All“ interneto svetainėje pateiktoje statistikoje paraiškų skaičius žymi visas gautas paraiškas, iš jų ir pateiktas tik europinėje LLPLink sistemoje, kurių popieriniai egzemplioriai Švietimo mainų paramos fondui pateikti nebuvo; sutarčių skaičius rodo pasirašytų dotacijų sutarčių skaičių; skirtas finansavimas rodo dotacijos sutartimi numatytą dotaciją; 2012 m. statistika gali keistis, nes veiklos vis dar įgyvendinamos.

15


PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

DALYVAUJAME PIRMININKAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI RENGINIUOSE Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu mūsų šalyje ir už jos ribų organizuojami įvairūs pirmininkavimo susitikimai, konferencijos ir forumai. Pristatome su švietimu susijusių pirmininkavimo renginių, prie kurių organizavimo prisidėjo ar prisideda ir Švietimo mainų paramos fondas, kalendorių. Rugpjūčio 9–10 d., Šventoji „Judaus jaunimo“ iniciatyvos pristatymas „Satta Outside“ festivalyje

Spalio 24–25 d., Kaunas ERASMUS + programos informacinė diena Rytų partnerystės universitetams

Spalio 11–12 d., Vilnius Tarptautinė Comenius konferencija

Gruodžio 9–10 d., Vilnius Suaugusiųjų švietimo konferencija Gruodžio 12–13 d., Vilnius 13-asis plenarinis Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (ELGPN) renginys

Šventojoje vykusiame festivalyje „Satta Outside“ pristatyta „Judaus jaunimo“ iniciatyva, kuri suteikė galimybę susipažinti su ES programomis, teikiančiomis jaunimui galimybes įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir patirties studijuojant, dirbant, mokantis ir dalyvaujant savanorystės programose užsienyje. „Judaus jaunimo“ iniciatyva buvo pristatoma įvairiais projektais. Į klausimus atsakinėjo, vaizdo medžiagą rodė, šoko ir seminarus vedė projektų, finansuojamų pagal tokias programas, kaip profesinio rengimo programa Leonardo da Vinci, mokyklinio ugdymo programa Comenius, suaugusiųjų švietimo programa Grundtvig, aukštojo mokslo programa Erasmus ir programa „Veiklus jaunimas“, atstovai. Visiems užteko erdvės ir galimybių pakalbėti su bendraamžiais, jau pasinaudojusiais ES finansavimu studijoms ar kitai veiklai užsienyje. Daugiau apie šį renginį skaitykite 17 p. Europos Komisija Lietuvoje rengia regioninę informacinę konferenciją, skirtą supažindinti Rytų partnerystės šalių universitetus su naujai atsiveriančiomis galimybėmis dalyvauti Erasmus+ programoje. Tai vienas iš nedaugelio pirmininkavimo renginių, kuris vyks Kaune. Pirmąją renginio dieną, kurią organizuoja Kauno technologijos universitetas kartu su Švietimo mainų paramos fondu, svečiams bus pristatytas Lietuvos aukštasis mokslas. Antrosios dienos programą parengė Europos Komisija: vyks plenarinės sesijos, trys praktiniai seminarai (per juos EK ir DG EAC atstovai pristatys naujos Erasmus + programos elementus ir principus) ir atviros sesijos, skirtos užmegzti kontaktus. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu vyksiančioje konferencijoje bus aptartas Mokymosi visą gyvenimą programos mokykliniam ugdymui skirtos Comenius paprogramės poveikis Europos mokiniams, mokytojams, mokyklų bendruomenėms ir programoje dalyvaujančių šalių nacionalinėms švietimo sistemoms. Didžiausias dėmesys renginyje bus skirtas šiems klausimams aptarti: • Kokį poveikį Europos mokyklų bendradarbiavimas turėjo mokyklų, kaip organizacijų, ir ugdymo proceso tobulinimui? • Koks mokyklų lyderių vaidmuo Europos mokyklų bendradarbiavime? • Koks Comenius paprogramės indėlis į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo tarptautiškumo plėtrą? • Kaip Comenius projektai prisideda prie Europos Sąjungos ir nacionalinės švietimo politikos įgyvendinimo bendrojo ugdymo srityje? Konferencija skirta aptarti Europos suaugusiųjų švietimo problemoms, rezultatams ir nubrėžti ateities gaires. Kūrybinių dirbtuvių metu bus diskutuojama apie suaugusių asmenų švietimo kokybę ir finansavimą. Konferencija yra reakcija į tai, jog jau keletą metų mažėja asmenų, dalyvaujančių Mokymosi visą gyvenimą suaugusiųjų švietimo veiklose. Konferencijoje dalyvaus apie 200 ekspertų iš visos Europos Sąjungos. Renginio pagrindiniai tikslai – susipažinti su orientavimo visą gyvenimą politikos raida pirmininkaujančioje šalyje (t. y. Lietuvoje); aptarti Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network arba ELGPN) 2013–2014 m. darbo programos rezultatus ir administracinius klausimus; pasidalyti ELGPN parengtų priemonių panaudojimo, įgyvendinant orientavimo visą gyvenimą nacionalinę politiką, gerąja patirtimi dalyvaujant Politikos apžvalgos darbo grupėse. Daugiau apie šį renginį ir ELGPN skaitykite 17 p.

16


KARJERA – KAIP JĄ VALDYTI? Karjeros valdymo kompetencijų ugdymas – nauja samprata tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Karjeros valdymo kompetencijos individui reikalingos, kad jis gebėtų kaupti, analizuoti, apibendrinti ir organizuoti asmeninę, edukacinę ir darbo informaciją, taip pat priimti sprendimus ir pokyčius, susijusius su profesija. Tikima, kad tinkamas asmens karjeros valdymas ir ugdymas nuo mažens gali užkirsti kelią atsirandančioms ekonominėms ir socialinėms problemoms, susijusiomis su jaunimo ir kitų amžiaus grupių žmonių nedarbu. Lietuvoje karjeros valdymo kompetencijų ugdymas įgyvendinamas per nacionalinius projektus, skirtus kurti ugdymo karjerai modelius bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse. Be to, Lietuva aktyviai dalyvauja Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tink-

lo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network, arba ELGPN), kurio viena iš nagrinėjamų sričių yra karjeros valdymo kompetencijos, veikloje. Projekte Lietuvai atstovauja Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Šalies delegacijoje taip pat dalyvauja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Personalo vadovų profesionalų asociacijos ir Švietimo mainų paramos fondo atstovai. Šiais metais, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu, gruodžio mėnesį Vilniuje vyks šio tinklo metinis susitikimas, bus aptariami ELGPN 2013– 2014 m. darbo programos rezultatai ir administraciniai klausimai, taip pat bus dalijamasi ELGPN parengtų priemonių, skirtų karjeros valdymo kompetencijų ugdymui, panaudojimo gerąja patirtimi. 2011–2012 m.

ELGPN projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo parengtos karjeros valdymo kompetencijų plėtojimo gairės ir pagrindinis dėmesys sutelktas į galimus karjeros valdymo kompetencijų politikos ir praktikos plėtojimo scenarijus. Šia priemone vadovaujasi valstybės, norinčios kurti karjeros valdymo kompetencijų ugdymo programas ar įgyvendinti kitą plėtoti karjeros valdymo kompetencijas skatinančią veiklą. Tikima, kad šių metų gruodį per ELGPN tinklo susitikimą Vilniuje metu pavyks atkreipti Lietuvos švietimo politikų dėmesį į karjeros valdymo kompetencijų ugdymo svarbą, tiek įgyvendinant Europos orientavimo visą gyvenimą politiką, tiek sprendžiant šalies jaunimo nedarbo problemas.

Švietimo mainų paramos fondas

PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

SĖKMINGAS „JUDAUS JAUNIMO“ PROGRAMŲ PRISTATYMAS 2013 m. rugpjūčio 9–10 d. Šventojoje vykusiame festivalyje „Satta Outside“ buvo pristatyta „Judaus jaunimo“ programa, kurioje visi norintys galėjo susipažinti su ES programomis, teikiančiomis jaunimui galimybes įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir patirties studijuojant, dirbant, mokantis ir dalyvaujant savanorystės programose užsienyje. Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai sėkmingai padėjo pristatyti šios programos veiklas visiems festivalio svečiams.

Švietimo mainų paramos fondo komanda pristatė mobilumo galimybes jaunimui.

Renginio kuratorė Europos Komisijos atstovė Jolanta Grigaliūnaitė, pasidalijo įspūdžiais apie šį įvykį ir pateikė įdomios informacijos apie programos „Judus jaunimas“ įgyvendinimą. Anot p. Jolantos, pristatyti „Judaus jaunimo“ iniciatyvą Lietuvoje tikslin-

gai buvo pasirinktas „Satta Outside“ festivalis, mat ši programa labai gerai dera su festivalių atmosfera. Programa „Judus jaunimas“ visuomet pasiūlo puikų patrauklių ir įdomių veiklų derinį, pradedant muzikos interpretacijomis ar ledų gaminimu ir

17


KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI baigiant diskusijomis apie tai, kaip mokytis, mokyti, savanoriauti arba susirasti darbą užsienyje. Pasak pašnekovės, pastebima, kad susidomėjimas „Judaus jaunimo“ programų teikiamomis galimybėmis vis auga. Intensyvėja dalyvavimas Europos Sąjungos mokymosi mobilumo programose, tokiose kaip Erasmus, Leonardo da Vinci, „Veiklus jaunimas“ ir kt. Kiekvienais metais Europos Sąjunga remia daugiau kaip 400 000 asmenų, vykstančių mokytis, atlikti praktikos, savanoriauti arba dirbti užsienyje pagal įvairiausias programas.

Pozityviai vertinamos ir „Judaus jaunimo“ programos perspektyvos ateityje. Europos Komisijos atstovė teigia, kad programa „Judus jaunimas“ prisidėjo prie naujos Erasmus+ programos, skirtos švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui, būsimo starto 2014 metais. Naujoji programa bus parengta Erasmus programos pagrindu, ir 4 milijonams žmonių suteiks galimybių iki 2020 metų mokytis, mokyti arba savanoriauti užsienyje. Tikimasi gauti apie 14,5 milijardo eurų biudžetą, skirtą 2014–2020 metų laikotarpiui – tai 40 proc. daugiau nei buvo skirta dabartinei Mokymosi visą gyvenimą

programai, „Veiklus jaunimas“, Erasmus Mundus, Tempus, Alfa, Edulink ir dvišalio bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programoms.  „Judus jaunimas“ – visapusis švietimo ir užimtumo politikos iniciatyvų, skirtų Europos jaunimui, rinkinys. Ši pavyzdinė iniciatyva buvo pradėta 2010 m., įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“.

 Daugiau informacijos apie

programą http://ec.europa.eu/ youthonthemove

LIETUVĄ PRISTATANTIS FILMUKAS – GERIAUSIAS EUROPOJE! Lietuvos aukštąjį mokslą pristatantis ir domėtis studijomis Lietuvoje kviečiantis filmukas rugsėjo 21 d. Berlyne buvo apdovanotas Digital Communication Awards 2013 ceremonijoje. Vieninteliame Europoje skaitmeninės komunikacijos projektus vertinančiame konkurse savo darbus pateikė daugiau kaip 600 Europos įmonių ir institucijų, iš kurių 150 pateko į antrąjį etapą. Įvaizdinio filmo kategorijoje nugalėjusį filmuką kūrė Švietimo mainų paramos fondas ir Leo Burnett (Vilnius). Filmukas kurtas kaip priemonė reklamuoti naują nacionalinį studijų portalą www.studyinlithuania.lt, tačiau ir pats sulaukė didelio susidomėjimo – jį naudoja šalies ambasados, aukštosios mokyklos ir įvairios kitos institucijos. Per pirmą mėnesį Youtube paskyroje jis buvo peržiūrėtas daugiau kaip 20 tūkstančių kartų, o dabar atnaujintą versiją jau pamatė dar 5 tūkstančiai vartotojų. „Labai džiaugiamės tokiu mūsų darbo įvertinimu. Prieš trejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu pradėję vykdyti ESF projektą „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ pradėjome nuo nulio: kūrėme prekės

18

ŠMPF ir Leo Burnett komanda, Berlyne atsiėmusi apdovanojimą Digital Communication Awards 2013.

ženklą ir sklaidos kampaniją, derinome visų nuomones ir patirtis. Ir mums pavyko“, – sakė Švietimo mainų paramos direktorė Daiva Šutinytė. Vienas iš 33 komisijos narių, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Christo Kaftandjiev prisipažino nustebintas tokio lietuvių produkto. „Nenustebčiau pamatęs tokį genialų darbą apie Norvegiją, JAV ar kitas didelę patirtį ir didelius išteklius turinčias šalis, tačiau tai, ką jūs sugebėjote pasiekti su labai ribotomis galimybė-

mis, yra nepakartojama. Pastaruoju metu aš jį savo paskaitose naudoju kaip gero dizaino ir sudėtingos informacijos perteikimo tikslinei auditorijai suprantama kalba pavyzdį“, – prisipažino Ch. Kaftandjiev. Kartu su „Study in Lithuania“ Digital communication awards apdovanojimuose varžėsi ir dar vienas lietuvių projektas – Ad Fingers kurta Lrytas. lt skaityklė. Šis projektas buvo nominuotas ir apdovanotas „News room“ kategorijoje.


EKSPERIMENTŲ METAI EUROGUIDANCE PROJEKTE Nauja galimybė karjeros specialistams Euroguidance – tai dar vienas iš Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamų projektų, kurio pagrindinis tikslas yra prisidėti prie ugdymo karjerai profesinio orientavimo paslaugų plėtros Lietuvoje. Nuo pat šios iniciatyvos įgyvendinimo pradžios buvo siekiama užpildyti tuo metu buvusias profesinio orientavimo (ar ugdymo karjerai) sistemos spragas – sumažinti karjeros konsultantų kvalifikacijos tobulinimo galimybių ir ypač metodinių priemonių trūkumą. Ilgą laiką Euroguidance lėšomis išleisti ir nemokamai platinami metodiniai, informaciniai leidiniai, edukaciniai filmukai buvo bene vienintelės profesijos patarėjų, bendrojo ugdymo mokyklų klasių auklėtojų, darbo biržos ir darbo rinkos mokymo sistemos konsultantų darbo priemonės.

priemonės, įvairūs karjeros renginiai mokymo įstaigose, edukacinės išvykos į darbo vietas. Dauguma projektų buvo skirti ugdyti moksleivių karjeros valdymo kompetencijas (daugiau kaip 150 paraiškų), apie 20 projektų pasiūlymų buvo skirti tobulinti karjeros specialistų kvalifikaciją, likusieji – siūlė profesinio orientavimo iniciatyvas įvairioms kitoms tikslinėms grupėms (bedarbiams, asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, studentams, tam tikrų profesijų atstovams ir kt.).

Bendras kvietimo biudžetas – 80 000 litų. Įvertinus paraiškas, buvo nutarta finansuoti 16 projektų – 6 bendrojo ugdymo mokyklų, 3 profesinio mokymo įstaigų, 3 savivaldybių švietimo centrų ir po 1 aukštojo mokslo institucijos, viešosios įstaigos ir specialiosios mokyklos. Vėliau atsiradus papildomų lėšų, iš rezervinio sąrašo buvo atrinkti dar 5 projektai. Taigi iš viso buvo finansuota 21 paraiška, bendras biudžetas – 100 000 litų.

1 pav. Paraiškų teikėjai pagal institucijas/veiklos tipą.

Švietimo mainų paramos fondas

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

Matydamas didelį žingsnį į priekį ir karjeros specialistų entuziazmą, 2013 m. Fondas pasiūlė naujovę – galimybę teikti paraiškas ir gauti finansinę paramą profesinio orientavimo projektams iš Euroguidance projekto lėšų. Dalis lėšų taip pat buvo skiriama ir iš Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamo Europass projekto. Šis kvietimas – pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva Lietuvoje. Teikti paraiškas buvo kviečiamos įvairios institucijos, neribojant nei jų juridinio statuso, nei tikslinių grupių. Projektinių pasiūlymų turinys galėjo būti susijęs su renginių organizavimu, metodinių priemonių rengimu ir profesiniu veiklinimu. Iniciatyva vykdoma pirmą kartą, tačiau gautų paraiškų kiekis viršijo optimistiškiausius lūkesčius – buvo gautos net 224 paraiškos.

2 pav. Atrinkti projektai pagal paraiškų teikėjus.

Projektų pasiūlymų turinys buvo labai įvairus – mokymai karjeros specia-listams, metodinės ugdymo karjerai

19


KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI Lūkesčiai ir pirmieji rezultatai Didžiulis susidomėjimas kvietimu ir bendras biudžeto dydis lėmė, kad buvo finansuota tik labai nedidelė dalis pateiktų paraiškų. Tačiau Švietimo mainų paramos fondas tiki, jog suteikta finansinė parama bent iš dalies prisideda prie ugdymo karjerai paslaugų tobulinimo Lietuvoje. Kvietimo atrankos komisija, atrinkdama finansuojamus projektus, stengėsi finansavimą skirti pagal paraišką teikiančių institucijų pobūdį ir veiklos sektorių bei pagal regioninį pasiskirstymą ir tikslines grupes. Paraiškų teikėjai buvo kviečiami pasirinkti priimtiną veiklų pobūdį – renginius, metodinių priemonių rengimą ir profesinio veiklinimo iniciatyvas. Atrinktieji projektai pagal veiklų pobūdį ir tikslines grupes labai įvairūs. Dauguma iš jų – kompleksiniai, apimantys du arba visus tris pasiūlytus veiklos tipus, skirti ne vienai, o kelioms tikslinėms grupėms. Sveikintina tai, kad planuodami projektų veiklas koordinatoriai įtraukia ne tik karjeros specialistus, bet ir mokinius arba studentus. Tad galima tikėtis, kad projektų nauda bus visapusiškesnė – bus ugdomos ir specialistų, ir jų konsultuojamų mokinių bei studentų kompetencijos. Labai populiari projektinė veikla – profesinis veiklinimas, t. y. moksleivių išvykos į darbo vietas ir realios profesinės praktikos. Tiesioginė darbinės veiklos patirtis – vienas iš veiksmingiausių ugdymo karjerai metodų, todėl tikimasi, kad šie projektai bus dar vienas didesnis žingsnis, klostantis tokių praktikų tradicijoms. Projektų metu bus parengta keletas metodinių priemonių, kuriomis galės naudotis ne tik projekto dalyviai, bet ir visos Lietuvos karjeros specialistai bei jaunimas. Viena iš jų – jau parengta naudojimui programėlė Android išmaniesiems telefonams arba planšetiniams kompiuteriams apie darbo pokalbį. Projektą

20

įgyvendina VšĮ „Griaunam“, kurios atstovai, dirbdami su mokyklų karjeros koordinatoriais ir mokiniais, įžvelgė poreikį daugiau dėmesio skirti būtent pasirengimui darbo pokalbiui. Jauniems žmonėms dažnai labai sunku suvaldyti emocijas ir kūno kalbą, pabrėžti pasitikėjimą savimi ir bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Būtent šiuo tikslu sukurta programėlė „Gavau darbą“ su nuotaikingais filmukais, praktiškai mokančiais pasiruošti netikėtoms ir nepatogioms situacijoms. Programėlę jau galima parsisiųsti nemokamai iš Google PLAY arba GetJar.com, filmukus taip pat galima peržiūrėti Youtube portale „Gavau darbą“ kanale.

Viena iš šio projekto veiklų – praktinė konferencija, surengta savivaldybės karjeros specialistams iš septynių ugdymo įstaigų. Projekto koordinatorė Danutė Liutkevičienė pakvietė koleges į atvirą lietuvių kalbos pamoką, kurioje viešnios galėjo stebėti, kaip mokytoja ir karjeros koordinatorė integruoja lietuvių kalbos mokomąjį dalyką su ugdymu karjerai – asmeninio karjeros plano rengimu. Vėliau karjeros koordinatoriai geranoriškai dalijosi patirtimi, savo parengtomis metodinėmis priemonėmis, sukaupta medžiaga. Anot projekto koordinatorės Danutės Liutkevičienės, pertvarkant savivaldybės mokyklų tinklą ir mokykloms pradedant

Dar vienas svarbus šio eksperimento tikslas ir lūkestis – paskatinti ugdymo karjerai ir profesinio orientavimo partnerystės kultūrą. Nors dauguma paraiškas teikusių institucijų yra labiau linkusios viską daryti pačios arba pasitelkia jau seniai pažįstamus partnerius, vis dėltotarp atrinktųjų projektų yra keletas tokių, kuriuos įgyvendinant mezgamos ir naujos partnerystės. Puikus pavyzdys – jau pasibaigęs mažiausio biudžeto Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos projektas „Karjeros planavimas: vakar, šiandien, rytoj“. Jis nustebino nematerialiais, sunkiai apčiuopiamais, bet labai svarbiais rezultatais – būtent partnerystės ir bendradarbiavimo puoselėjimu.

konkuruoti, bendradarbiauti tampa labai sudėtinga. Todėl šiuo projektu atverta bendradarbiauti palanki erdvė, sukurta šilta bendravimo atmosfera sulaukė ir rezultato – užsimezgė ryšiai, pagerėjo santykiai, buvo surasta bendrų konkuruojančių mokyklų interesų. Taigi projektai tęsiasi – daugumos iš jų „derlius“ bus vertinamas ir apibendrinamas lapkričio mėnesį baigiamajame renginyje. Sėkmingiausių projektų atgarsiai ir dalyvių įspūdžiai bus skelbiami Švietimo mainų paramos fondo bei Euroguidance interneto svetainėse. Netikėtai didelis susidomėjimas šia iniciatyva įpareigoja, todėl 2014 m. taip pat bus ieškoma galimybių ją tęsti.


LIETUVOS VALSTYBINĘ STIPENDIJĄ GAVĘS GARSUS ITALIJOS ANTROPOLOGAS ATSKLEIDŽIA LIETUVOS MUMIJŲ PASLAPTIS Turbūt ne kiekvienas galėtų lengvai patikėti, kad Lietuvoje netrūksta antropologijos mokslo tyrimams vertingų mumijų, kurios traukia Europoje itin nusipelniusių mumijų tyrinėtojų dėmesį. Italijos antropologas, turintis ilgametę įvairių pasaulio šalių mumijų tyrimo patirtį, dr. Dario Piombino-Mascali tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvoje rastos mumijos padės atskleisti ne tik senovės lietuvių gyvenimo, mitybos įpročius ir ligas, bet turės vertingos reikšmės paleopatologijos tyrimams pasaulyje. Net du kartus Lietuvos valstybinę stipendiją gavęs Bolzano mumijų ir ledo žmogaus tyrimų instituto mokslininkas dr. Dario Piombino-Mascali nuo 2011 m. kartu su kolegomis lietuviais tiria paslaptingiausias mumijas Lietuvoje – daugiausia Vilniuje ir Kaune. Tačiau, anot mokslininko, Lietuvoje yra dešimtys kitų vietų, kur mumijų specialistai dar netyrinėjo. Ar galėtumėte trumpai apibūdinti Lietuvoje įgyvendinamą mumijų projektą? Nuo 2011 m. bendradarbiauju su Vilniaus universiteto antropologijos profesoriumi Rimantu Jankausku, tad mudu nusprendėme ištirti Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios XVIII– XIX a. rūsiuose gulinčias mumijas. Čia puikios mikroklimato sąlygos padėjo mumijoms išlikti, todėl nenuostabu, kad būtent šioje vietoje jų rasta daugiausia. Pagrindinis mūsų iškeltas tikslas – išsiaiškinti, kokia buvo to meto žmonių sveikatos būklė, nustatyti ligas ir mitybos įpročius. Tokie mumijų tyrimai gali atskleisti labai įdomios istorinės medžiagos apie Vilnių. Kokias hipotezes keliate tirdamas Vilniuje atrastas mumijas?

Švietimo mainų paramos fondas

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

Dr. Dario Piombino Mascali mumijų tyrimams Lietuvoje du kartus skirta Lietuvos valstybinė stipendija. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Labiausiai man, kaip mokslininkui, įdomu tyrinėti ligas, kurios gali būti susijusios su mano tyrimo objektų aukštesniu socialiniu statusu to meto visuomenėje. Mes jau turime keletą duomenų, rodančių, kad persivalgymus ir aterosklerozę greičiausiai nulėmė mityba, kurioje būta ypač daug baltymų. Labai įdomu ir naudinga tokius mokslinius atradimus palyginti su rezultatais, gautais tiriant kitas mumijas Europoje.

Kokiais mumijų tyrimo metodais naudojatės?

Su kokiais kitais mumijų projektais Jums yra tekę dirbti?

Pradėjęs tirti Šv. Dvasios bažnyčios rūsių mumijas, iškart gavau pasiūlymą ištirti ir Kaune saugomą Egipto mumiją. Tokio tipo mumijos yra be galo įdomios dėl labai sudėtingos konservavimo technologijos, todėl aš nedvejodamas sutikau prisidėti prie tyrimo. Iš pradžių buvo manyta, kad Kaune saugoma dievo Amono dainininkė, tačiau visų mūsų nuostabai paaiškėjo, kad ten ilsisi, spėjama, žemesnio socialinio statuso žmogus, kuris paprasčiausia buvo paguldytas į jos sarkofagą. Tai labai svarbus atradimas, rodantis, kaip viso pasaulio

Turiu ilgametę mumijų tyrimo patirtį, ir per darbo karjerą teko dirbti su labai žinomais mokslininkais ir institucijomis – Bolzano Europos Akademija, Pietų Tirolio Ledo žmogaus muziejumi, Manheimo Reisso-Engelhorno ir Vatikano muziejais. Vis dėlto 2007 m. pradėtas Sicilijos mumijų tyrimo projektas yra didžiausias mano karjeroje. Sicilijoje esama tūkstančiai mumijų, ir aš kryptingai dirbu stengdamasis jas apsaugoti nuo žalos.

Siekdami išsaugoti pagarbą mirusiųjų palaikams, daugiausia naudojamės neinvaziniais tyrimo metodais – rentgenu ir tomografu. Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai, naudojant naujausias tyrimo technologijas, atliekami pirmą kartą. Ar mumijų tyrimai Lietuvoje Jums pateikė kokių netikėtų staigmenų?

21


KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI muziejams svarbu tiksliai nustatyti mumijų kilmę, kad išvengtų klaidingų išvadų. Jei klausiate apie staigmenas, tai labiau nei Vilniaus mumijos nustebino man neįprastai šalta lietuviška žiema. Vis dėlto darbas ir gyvenimas Lietuvoje mane praturtino ir kultūros, ir mokslo prasme. Nuostabi šalis. Viešint Lietuvoje man net kilo idėja, pasibaigus visiems tyrimas, surengti senovės Egipto mumijų parodą. Neabejoju, kad tai būtų labai įdomus įvykis Vilniuje. Ar jau teko Vilniuje saugomų mumijų tyrimų rezultatus pristatyti savo kolegoms? Taip, prieš keletą mėnesių man buvo suteikta galimybė Vilniaus mumijų projektą pristatyti Brazilijoje vykusiame aštuntajame Pasaulio mumijų tyrimo kongrese. Šis įvykis man, kaip mokslininkui, labai reikšmingas. Be to, šių metų lapkričio mėnesį, gavęs Lietuvos valstybinę stipendiją, vėl grįšiu į Vilnių net devyniems mėnesiams toliau tęsti pradėtų tyrimų.

Dr. Dario Piombino Mascali – vienas žinomiausių antropolgų Europoje. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Kas Jūsų darbe labiausiai įkvepia?

Kuris Jūsų įgyvendintas projektas Jums asmeniškai buvo įdomiausias?

Pirmiausia tai galimybės dirbti labai ypatingose istorinėse vietose, kuriose dažnai slepiasi neįkainojami meno šedevrai. Būdamas antropologu kasdien išmokstu ir sužinau daug naujų dalykų. Taip pat man labai patinka dirbti ir vadovauti didelėms mokslininkų komandoms, privalančioms laiku ir kokybiškai atlikti pavestus tyrimus.

Didžiausią įspūdį man paliko neseniai atliktas tyrimas Filipinuose, ten tyrinėjau mumijas ir, norėdamas išsiaiškinti tenykštes mumifikavimo tradicijas, turėjau daug kalbėtis su vietos žmonėmis. Tai buvo nepakartojama, unikali patirtis. Tikiuosi ateityje padėti tiems žmonėms išsaugoti mumijas, kuriomis dabar gresia pavojus sunykti.

COMENIUS DIENŲ RENGINIAI APSKRIEJO ŠALĮ Jau daugiau kaip 15 metų Comenius programa padeda Lietuvos mokykloms megzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius. Per visus tuos metus, įgyvendinant daugiau kaip tūkstantį du šimtus projektų, bendradarbiauta

su visomis Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančiomis šalimis. Šių metų balandžio 22 – gegužės 10 dienomis Švietimo mainų paramos fondas kartu su Švietimo informaci-

nių technologijų centru jau penktą kartą kvietė Lietuvos mokyklas minėti Comenius dienas. Daugiau kaip 70 mokyklų prisidėjo prie iniciatyvos „Comenius dienos 2013: Europa tavo klasėje!“ ir organizavo daugiau nei

„KODAS EUROPASS“ SKELBIA NAUJĄ ŽAIDIMO ETAPĄ! Jau penktąjį kartą virtualus žaidimas „Kodas EUROPASS“ kviečia žaisti ir laimėti įspūdingus prizus. Keliaukite po Europos šalis ir, atsakinėdami į klausimus, rinkite taškus! Žaisdami šį žaidimą, sužinosite daug naujo, patirsite naujų įspūdžių! www.kodaseuropass.lt

22


100 renginių, pristatančių Comenius ir eTwinning projektų veiklas ir patirtį. Aktyviai dalyvauta ir trijuose Comenius dienų metu organizuotuose konkursuose mokiniams ir mokytojams. Džiaugiamės galėdami pasveikinti šių konkursų laimėtojus: FOTO konkursas „Europa tavo klasėje“: 1 vieta: Kotrynos Puodžiukaitės nuotrauka, Radviliškio Vaižganto gimnazija, 2012–2013 m. Erasmus Lietuvos mokykloms projekto dalyviai (1 069 balsai). 2 vieta: Lino Ambrazo nuotrauka, Radviliškio rajono Sidabravo vidurinė mokykla, Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės „Education des jeunes eco-citoyens... Pour notre planete la Terre“ projektas (986 balsai).

I vieta.

3 vieta: Viktorijos Pikelytės ir Manvydo Klumbio nuotrauka, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės „The Magic Touch“ projektas (414 balsų).

Švietimo mainų paramos fondas

KITŲ PROGRAMŲ IR PROJEKTŲ ATGARSIAI

ESĖ konkursas „Kaip Comenius/ eTwinning patirtis keičia mane ir mano mokyklą“: 1 vieta: Eglė Gintautaitė, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla; 2 vieta: Eglė Urbanienė, Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla;

II vieta.

3 vieta: Asta Abromaitienė, Alytaus profesinio rengimo centras. Konkurso „Geriausias programų eTwinning – Comenius projekto pristatymas internetinėje erdvėje“ laimėtojai: • Radviliškio rajono Šeduvos lopšelio-darželio vykdomas projektas „L’Europe vue a travers les yeux des enfants“; • Šiaulių „Juventos“ progimnazijos vykdomas projektas „Getting Wet in the Same Rain and Getting Warm in the Same Sun“. Dėkojame Comenius dienų dalyviams, sveikiname konkursų laimėtojus ir sakome – iki pasimatymo tarptautiniuose mokyklų projektuose!

III vieta.

23


UŽDUOTIS Gerbiami skaitytojai, pateikiame Jums trumpą istoriją apie Švietimo mainų paramos fondą. Būkite atidūs, nes istorijoje yra klaidų! Prašome tekste pabraukti bent 5 klaidingas vietas, įrašyti teisingą informaciją, iškirpti šį puslapį ir atsiųsti adresu Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius arba nuskenuoti ir siųsti elektroniniu paštu info@smpf.lt iki 2013 m. gruodžio 16 d. Iš teisingai klaidas nustačiusių skaitytojų burtais bus išrinkti trys laimėtojai ir apdovanoti prizais! Linkime sėkmės!

Švietimo mainų paramos fondas buvo įkurtas 1989 m., griuvus Berlyno sienai. Dalis sienos likučių buvo panaudota statant Fondo biurą Pilko Vilko gatvėje Nr. 12. Fonde dabar dirba 47 darbuotojai: 37 vyrai ir 10 moterų. Remiantis statistika, iš 37 Fondo vyrų 45 proc. mūvi juodas kelnes, 25 proc. – rudas, 15 proc. – pilkas, likę 15 proc. – raudonas. Kaip tikriausiai jau supratote, pastarųjų darbuotojų darbo sutartys yra terminuotos. ŠMPF administruoja Erasmus, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Comenius ir Michelangelo Buonarotti programas. Turbūt labiausiai žinoma yra Erasmus programa, skatinanti studentų mobilumą. Būtent pagal Erasmus programą 1995 m. į NBA išvyko geriausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis. 2007–2013 m. Švietimo mainų paramos fondas vykdė ES Mokymosi visą gyvenimą programą. Nuo 2014 m. prasideda naujas programos etapas, kuris tęsis iki 2030 m. Naujoji programa vadinsis Erasmus+ ir nuo senosios skirsis tuo, jog į švietimo mainus įtrauks ir sporto iniciatyvas. Fondas jau gavo paraišką naujajai programai iš Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo, kuris siekia vykdyti tarptautinius „Žalgirio“ ir Graikijos lygoje rungtyniaujančių komandų žaidėjų mainus. Per pastarąjį dešimtmetį mainų galimybe pasinaudojo daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos piliečių. Šiandien jie yra mūsų kultūriniai ambasadoriai užsienio fabrikuose, fermose ir braškių plantacijose. Švietimo mainų pramos fondas viltingai žiūri į ateitį ir tikisi, kad Lietuvos moksleivių, studentų, suaugusiųjų ir senjorų mobilumas plėtosis.

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys

2013 m. lapkritis, Nr. 13 Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt; www.smpf.lt Tiražas 400 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2013 m. Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Leidinį rengė: Karolis Bareckas, Lina Čičiūnaitė, Liutauras Ivoška, Asta Kundreckaitė, Ingrida Meižienė, Jurgita Melaikienė, Ieva Mizgeraitė-Mažulė, Greta Nutautaitė, Žana Orlova, Donata Pečiukėnienė, Monika Rajeckaitė, Dovilė Rudzenskė, Daiva Šutinytė.


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.