virtuali erdvė
Studijuok neužsukęs į
universitetą
Norite siekti aukštojo išsilavinimo, tačiau neturite laiko už sukti į universitetą? Toks scenarijus šiandien įmanomas daugelyje šalies aukštųjų mokyklų. Matas Miknevičius
N
uo seno Lietuvoje įprasta aukštąjį moks lą krimsti visą dieną praleidžiant univer sitete, bendraujant su dėsty tojais ir studentais, lankantis bibliotekose. Tačiau pastarai siais metais situacija pradėjo sparčiai keistis. Universitetai pastebi, kad vis daugiau studentų yra lin kę pasirinkti nuotolines stu dijas ir mokslo procesui pasi telkti naujausias skaitmeni nes technologijas. „Naujoji karta – informa cinių technologijų karta. Jai visai nebūtina kas rytą eiti į universitetą ir gyvai bend rauti su akademiniu jaunimu, dėstytojais. Manau, ateity je nuotolinis mokslas vis po puliarės ir tobulės“, – mano Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų direkcijos direktorius Vytau tas Plakys. Jam pritarė ir Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto di rektorė Airina Volungevičie nė. Anot jos, vis tobulėjančios technologijos leidžia studen
tams nuotoliniu būdu gauti tai, ką universitetai siūlo ir kas dien lankantiems paskaitas. „Nuotolinis mokslas nega lintiems lankytis universitete šiandien, pasitelkus naujau sias komunikacijos technolo gijas, suteikia galimybę gauti visą paskaitų medžiagą ir net akis į akį pabendrauti, padis kutuoti su dėstytoju net neat vykstant į studijų įstaigą“, – sakė A.Volungevičienė. Studijų specialistai sutinka, kad galimybė studijuoti per atstumą pasaulyje vis labiau įsitvirtina ir verčia naują pus lapį universitetų istorijoje. Noras mokytis nuotoliniu būdu labiausiai sutapo su pastarojo meto Lietuvos gyveni mo aktualijomis. Išskiriamos dvi priežastys: emigracija ir noras arba būtinybė derinti studijas su darbu. Pirmąją problemą iškėlęs V.Plakys aiškino, kad toli gra žu ne visi emigravę jaunuo liai užsienyje ryžtasi pradėti studijas vietos universitetuo se, tad ieško būdų išsilavini mą gauti Lietuvos aukštosio se mokyklose. Tokia galimy
bė – nuotolinės studijos. „Visi žinome, kiek jau nų žmonių kiekvienais me tais emigruoja. Ne visi jie iš važiuoja į užsienio univer sitetus, nemaža dalis dirba. Tokiam jaunimui nuotoli nės studijos labai praverčia, jam nereikia grįžus iš nau jo pradėti studijų“, – tvirtino VGTU atstovas. VDU pastebimesnė antroji tendencija. Anot A.Volunge vičienės, vos baigę mokyklą jauni žmonės iš karto ieško, kaip užsidirbti, o mokslus su darbu suderinti itin sunku. „Žmonės saugo savo dar bo vietas. Jei turi darbą, ren kasi nuotolines studijas, ban do viską suderinti. Dirban tys dieninių studijų studen tai neišvengiamai praleidžia paskaitas. Galiausiai tenka rinktis – darbas arba moks lai“, – sakė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad VDU dau giausia siūloma ne nuotolinių studijų programų, o paskirų dalykų. Būtent jie dažniausiai ir pasirenkami. Kasmet nuo toliniu būdu studijas VDU kremta tūkstančiai studentų.
„Kartais studentams atro do, kad jei jau jie studijuo ja nuotoliniu būdu, tai ga li neatlikti užduočių, jas ati dėlioti. Nieko panašaus – čia galioja lygiai tokia pati tvar ka, kaip ir įprastose studijo se“, – pabrėžė V.Plakys. Jis sakė, kad studijos bend raujant pasitelkiant techno logijas nenukenčia, o dažnai tiek studentams, tiek dėsty tojams tai suteikia net dau giau laisvės pasireikšti. „Kadangi darbas su tech nologijomis reikalauja spe cialių gebėjimų, vykdoma ir dėstytojų atestacija. Tad ir jiems labai naudinga ši patir
Naujoji karta – informacinių technologijų karta. Jai visai nebūtina kas rytą eiti į universitetą ir gyvai bendrauti su akademiniu jaunimu. 54