– Manau, kiekvienam abi turientui norisi žinoti, ar šiemet kas nors keisis or ganizuojant brandos egza minų sesiją? O gal egzami nų tvarka nusistovėjo ir liks visiškai tokia pat kaip pernai? Ar jau sudarytas egzaminų kalendorius? – Šiemet, kaip ir pernai, iš lieka ta pati brandos egzami nų laikymo tvarka ir konkur sinio balo skaičiavimas sto jant į aukštąsias mokyklas. Primenu, kad brandos atesta tui gauti reikia išlaikyti priva lomą valstybinį arba mokyk linį lietuvių kalbos egzaminą ir vieną pasirinktą egzaminą. Vienas naujas dalykas – šie met pirmą kartą bus organi zuojamas pasirenkamasis vals tybinis geografijos egzaminas. Kiek brandos egzaminų ir kokius laikyti, kandidatai turės apsispręsti iki kovo 7 d. Iš viso galima rinktis iki šešių brandos egzaminų. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės gegu
žės 5 d. prancūzų kalbos egza minu. Visų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzami nų rezultatus planuojama pa skelbti iki liepos 12 d. Egzaminų kalendorius pa skelbtas lapkričio mėnesį. Jį galima rasti Nacionalinio eg zaminų centro interneto sve tainėje egzaminai.lt Priėmimas į aukštąsias mo kyklas vyks virtualioje erdvė je – kelių kompiuterio mygtu kų paspaudimu. Tereikia pri sijungti prie bendrojo priė mimo tinklalapio lamabpo.lt ir užpildyti paraišką – su gau tu slaptažodžiu bus galima stebėti, kiek stojančiųjų pre tenduoja į pasirinktas studijų programas, ir vertinti, kokios perspektyvos būti priimtam. – Ką patartumėte abitu rientams, galvojantiems apie ateitį ir besirenkan tiems studijas: vadovau tis prognozėmis ir stoti tik į reikalingas ir ateityje po tencialiai perspektyvias
Priėmimas į aukš tąsias mokyklas vyks virtualio je erdvėje – kelių kompiuterio myg tukų paspaudimu.
specialybes ar rinktis tai, ką liepia širdis? – Dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema išvaduoja nuo tokių dvejonių, nes pildant stojimo paraišką galima įrašyti iki dvylikos pa sirinkimų – studijų progra mų. Studijos yra svarbus gy venimo žingsnis, nuo kurio didžia dalimi priklauso, kaip toliau klostysis karjera. Todėl prieš pildant paraišką, siūly čiau gerai pagalvoti, ko nori pasiekti savo gyvenime, kokia veikla arčiau širdies.
Nekreipkite dėmesio į pro fesijų madas, nes gali būti, kad pasirinkęs retesnę ar ne tokią populiarią specialybę tapsi itin vertinamas ir reikalingas. Tačiau, kad žinotum savo ga limybes aukštojoje mokyklo je, reikia domėtis. Paprasčiau sias būdas – naršyti aukštųjų mokyklų interneto portaluo se, peržiūrėti studijų progra mas. Sakot, nuobodu, nėra lai ko? Betgi ieškodami patin kančio daikto interneto par duotuvėse ar bendraudami su virtualiais bičiuliais sociali niuose tinkluose dažnai pra leidžiame valandų valandas, todėl nepagailėkime laiko pa žinti studijų pasauliui. Siūlau užmegzti gyvą kon taktą su jus dominančiais universitetais ar kolegijomis – klausti, kokios juose studijų ir gyvenimo sąlygos, kiek at vyksta dėstytojų iš užsienio, koks nuošimtis absolventų baigę mokslus įsidarbina pa gal specialybę ir t. t.
Nereikalinga, bet geidžiama Medicina, ekonomika, teisė, politikos mokslai, odontologija – šios specialybės 2011 m. pirmavo tarp stojančiųjų į universitetus. Mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pirmu pageidavimu įrašė 581 stojantysis. Antro je vietoje – ekonomika Vilniaus universitete (VU), toliau rikiuojasi teisė VU, medicina VU, politikos mokslai VU, odontologija LSMU, psichologija VU, kūrybinės indust rijos Vilniaus Gedimino technikos universitete, teisė ir muitinės veikla Mykolo Romerio universitete (MRU), tei sė MRU. Nepaisydami darbo rinkos specialistų kritikos, kaip ir kasmet, stojantieji plūste plūdo į teisę, tačiau abiturientus mažiau domino įvairios vadybos studijos. Stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų 2011 m. pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius moks lus paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, biomedicinos mokslus – 17,4 proc., technologijos mokslus – 10,6 proc. Socialiniai mokslai pirmavo ir kolegijose (49,3 proc.), technologijos mokslai kolegijose pritraukė 23,7 proc. sto jančiųjų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 aukštosios mokyklos: 27 valstybinės ir 20 nevalstybinių; iš jų – 23 universitetai: 14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai; ir 24 kolegijos: 13 valstybinių ir 11 nevalstybinių. 80 profesinio mokymo įstaigų: 78 valstybinės ir 2 nevalstybi nės. 2011–2012 m. dvyliktokų skaičius siekia 36 755. 2011 m. valstybės finansuojamos vietos baigus vidurinę mo kyklą: – profesinio mokymo įstaigose – 8,2 tūkst., – kolegijose – 8,6 tūkst., – universitetuose – 9,5 tūkst. Preliminariai numatoma, kad 2012 m. kaip ir pernai valstybės finansavimą galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų į aukštą sias mokyklas. Brandos atestatui gauti būtina išlaikyti du brandos egzami nus – valstybinius arba mokyklinius, vienas jų privalomas – lie tuvių kalbos. Norint gauti valstybės finansavimą studijoms, nustatytas mi nimalus slenkstis: – stojant į universitetus – 3 valstybiniai egzaminai (į menų studijas – 2); – stojant į kolegijas – 2 valstybiniai egzaminai. 5