Kur studijuoti?

Ma­nau, pro­tin­ gas žmo­gus įsi­ tvir­tin­ti ga­li bet kur, tiek ten, tiek čia.

Liu­bi­na­vi­čius ir G.Da­ma­la­kai­tė aukš­to­jo moks­lo sieks Lie­tu­vo­je.

dar yra ką veik­tI daug to­kių, ku­riems atei­ties vi­zi­ją nu­brė­žė tė­vai dar tik jiems pra­dė­jus mo­ky­tis gim­ na­zi­jo­je. „Mū­sų gim­na­zi­jo­je yra aš­ tuo­nios abi­tu­rien­tų kla­sės, trys kla­sės iš jų yra bū­si­mi me­di­kai. O kai pa­si­klau­si­nė­

ju, paaiš­kė­ja, kad kai ku­rie la­ bai to­li nuo me­di­ci­nos. Bet taip no­ri jų tė­vai“, – rea­li­jas at­sklei­dė B.Liu­bi­na­vi­čius.

Klai­pė­die­tė abi­tu­rien­tė Ga­bi­ja Da­ma­la­kai­tė jau da­ bar ži­no, kad stu­di­juos tei­sės moks­lus.

Ne­ten­ka­me pa­čių ge­riau­sių Da­lia Vyš­niaus­kie­nė

iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja. Tarp iš­va­ žiuo­jan­čių daug moks­lei­vių, ku­ rių tė­vai jau gy­ve­na už­sie­ny­je.

Ki­ta ver­tus, ne­ma­nau, kad pro­tų nu­te­kė­ji­mas tę­sis am­ži­nai, nors pro­gno­zuo­ti, ka­da tai baig­sis, Ir iš mū­sų gim­na­zi­jos, ir iš „Ąžuo­ly­no“ pa­tys ge­riau­si vai­ ne­drįs­čiau. Gal­būt, kai išei­siu į pen­si­ją. Rei­kė­tų, kad daug kas kai vis dėl­to iš­va­žiuo­ja. Per­ nai bai­gęs mū­sų gim­na­zis­tas pa­si­keis­tų Lie­tu­vo­je, kad at­si­ olim­pia­dų lai­mė­to­jas ir­gi iš­vy­ ras­tų ga­li­my­bė čia oriai gy­ven­ti. ko, mo­ko­si Kemb­ri­džo uni­ver­ Žmo­nių po­žiū­ris per pa­sta­ruo­ sius 10 me­tų la­bai pa­ki­to, ver­ty­ si­te­te. Ten pa­kliū­ti nė­ra taip pa­pras­ta, mes džiau­gia­mės, bi­niai da­ly­kai nė­ra es­mi­niai, da­ bet gai­la, kad ge­riau­si pro­tai bar svar­biau­sia – iš­gy­ven­ti.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja

„Iš­lai­ky­siu abi­tū­ros eg­za­mi­ nus, ti­kiuo­si, iš­lai­ky­siu ge­rai ir ta­da sto­siu mo­ky­tis tei­sės į Vil­ niaus uni­ver­si­te­tą. Min­čių stu­ di­juo­ti už­sie­ny­je net ne­bu­vo, no­riu mo­ky­tis Lie­tu­vo­je, no­ riu lik­ti Lie­tu­vo­je. Bet iš ap­lin­ ki­nių daug kas kal­ba apie stu­ di­jas už­sie­ny­je“, – pa­sa­ko­jo G.Da­ma­la­kai­tė. Ji sa­kė su­vo­ kian­ti, kad tei­sės stu­di­jos – ne vai­kų žai­di­mai, ta­čiau iš­ban­ dy­mai moks­lais jos ne­gąs­di­na. „Pra­džio­je tu­rė­jau ir ki­to­ kių min­čių, bet man pui­kiai se­ka­si tos dis­cip­li­nos, ku­rių pri­reiks stu­di­juo­jant tei­sę.

Tei­sės moks­lai man pa­si­ro­dė rim­čiau­si. Esu gir­dė­ju­si, kad la­bai sun­ku mo­ky­tis, daug kas klau­sė, ar iš tik­rų­jų to no­riu.

Ma­nau, pa­mė­gin­siu, jei jau la­ bai ne­pa­tiks, juk yra ga­li­my­bė pa­keis­ti stu­di­jų kryp­tį. Tei­sę

ren­kuo­si tik­rai ne dėl pres­ti­ žo, bet ma­nau, kad, bai­gus tei­ sę, pla­tes­nis dar­bų pa­si­rin­ki­ mas“, – pa­sa­ko­jo iš­mė­gi­ni­mų ne­bi­jan­ti G.Da­ma­la­kai­tė.

Abi­tu­rien­tė pa­tvir­ti­no, kad jau­ni žmo­nės ne­re­tai ma­ no, jog vie­nin­te­lė tik­ra ir so­ti atei­tis – tik stu­di­jos ir dar­bas už­sie­ny­je. „La­bai daug bend­raam­žių kal­ba apie stu­di­jas už­sie­ny­ je, bet jau ži­nau, kad ne­re­tai tai tik ir lie­ka kal­bo­mis. Ži­nau, kad ne kiek­vie­nam pa­vyks­ta iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį ir kai ku­ rie lie­ka čia. Ma­nau, pro­tin­gas žmo­gus įsi­tvir­tin­ti ga­li bet kur, tiek ten, tiek čia. Tik Lie­tu­vo­ je tu­rė­tų bū­ti leng­viau. Nes ta pa­ti kul­tū­ra, kal­ba, žmo­ nės, drau­gai, ar­ti­mie­ji, šei­ma“, – ne­pa­bi­jo­jo bū­ti ne­po­pu­lia­ri gim­na­zis­tė G.Da­ma­la­kai­tė.

37