Kur studijuoti?

2012 | sausis

iššūkis Geidžiamiausios proto bokštų studijų programos

Odė amatui Gero meistro jokia krizė nepakirs

Sėkmės istorijos

Jie baigė Lietuvos universitetus ir nesigaili

Kaip? kiek? kur?

Studijos svetur?

Nebent geriausiame universitete

Linksmai, nebrangiai ir nebūtinai bendrabutyje

Paskutinis galvos : as skausm užaugęs. kuo būsiu

turinys žvilgsnis Ką patartumėte, ministre? 4 Kaip Vo­kie­ti­jo­je – tik aukš­tyn ko­jom 52 Be hu­ma­ni­ta­rų ne­bū­tų vals­ty­bės 59

iššūkis Geidžiamiausios proto bokštų specialybės 10 Vers­lo ana­li­ti­ka – ke­lias į gar­siau­sias įmo­nes 17 Uni­ver­si­te­tas pa­sau­li­(eti)nia­me kon­teks­te 20

sėkmės istorija

19 4

Ro­bo­tai šyp­so­si at­kak­liau­siems 19 E.Ma­siu­lis: uni­ver­si­te­tas ne­mo­ko kal­ti vi­nių 24 gerb­ti, ne­de­juo­ti, su­do­min­ti 26 Spor­tas ir moks­las – mi­si­ja įma­no­ma 42

42

60

48 Re­dak­to­rė Ir­ma Ver­bie­nė Žur­na­lis­tai As­ta Dy­ko­vie­nė, Do­vi­lė Jab­lons­kai­tė, Dai­va Ja­naus­kai­tė, Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė, Ma­tas Mik­ne­vi­čius, Li­na Mra­ zaus­kai­tė, Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė, Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė, Vir­gi­ni­ ja Spu­ry­tė, Man­tas Stan­ke­vi­čius, And­re­jus Žu­kovs­kis Nuotraukos Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, Vy­tau­to Pet­ri­ko, To­mo Ra­gi­nos, BFL, „Shut­ters­tock“ Di­zai­ne­ris To­mas Mo­zū­ra Ma­ke­tuo­to­jas Vi­ta­li­jus Bi­le­vi­čius-Sa­ri­nas Tech­ni­nė Jur­gi­ta Ju­re­vi­čiū­tė re­dak­to­rė Kal­bos Ber­na­de­ta Bumb­laus­kai­tė, Vai­da Ra­ma­naus­kai­tė re­dak­to­rės Ti­ra­žas 65 000 Re­dak­ci­ja Lab­da­rių g. 8, 01120 Vil­nius.

Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Reklamos Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Pla­ti­ni­mo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688 Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no UAB „Die­na Me­dia Print“ Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Vil­niaus die­na“, „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“

abiturientai Bal­tą cha­la­tą ma­tuo­ja­si gim­ti­nė­je 35 Lie­tu­vo­je dar yra ką veik­ti 36 kai apsisprendi,galvos neskauda 38

už sienos Stu­di­jos sve­tur? Ne­bent ge­riau­sia­me uni­ver­si­te­te 46

čia gimsta meistrai Odė ama­tui 48

virtuali erdvė Stu­di­juok neuž­su­kęs į uni­ver­si­te­tą 54

darbdaviai Ko šian­dien no­ri darb­da­viai? 56

išgyvenimo drama Stu­den­tai šven­ta dva­sia ne­min­ta 60

žvilgsnis Do­vi­lė Jab­lons­kai­tė

Ką pa­tar­tu­mė­te,

mi­nist­re?

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­ čius ra­gi­na ne­kreip­ti dė­me­sio į pro­fe­si­jų ma­das ir re­ko­men­duo­ja stu­di­jas rink­tis at­sa­kin­gai: už­ megz­ki­te gy­vą bend­ra­vi­mą su jus do­mi­nan­čiais uni­ver­si­te­tais ar ko­le­gi­jo­mis, ne­pra­leis­ki­te pro­gos ap­si­lan­ky­ti stu­di­jų mu­gė­se ir at­vi­rų du­rų die­no­se.

4

– Ma­nau, kiek­vie­nam abi­ tu­rien­tui no­ri­si ži­no­ti, ar šie­met kas nors kei­sis or­ ga­ni­zuo­jant bran­dos eg­za­ mi­nų se­si­ją? O gal eg­za­mi­ nų tvar­ka nu­si­sto­vė­jo ir liks vi­siš­kai to­kia pat kaip per­nai? Ar jau su­da­ry­tas eg­za­mi­nų ka­len­do­rius?

– Šie­met, kaip ir per­nai, iš­ lie­ka ta pa­ti bran­dos eg­za­mi­ nų lai­ky­mo tvar­ka ir kon­kur­ si­nio ba­lo skai­čia­vi­mas sto­ jant į aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Pri­me­nu, kad bran­dos ates­ta­ tui gau­ti rei­kia iš­lai­ky­ti pri­va­ lo­mą vals­ty­bi­nį ar­ba mo­kyk­ li­nį lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną ir vie­ną pa­si­rink­tą eg­za­mi­ną.

Vie­nas nau­jas da­ly­kas – šie­ met pir­mą kar­tą bus or­ga­ni­ zuo­ja­mas pa­si­ren­ka­ma­sis vals­ ty­bi­nis geog­ra­fi­jos eg­za­mi­nas.

Kiek bran­dos eg­za­mi­nų ir ko­kius lai­ky­ti, kan­di­da­tai tu­rės ap­si­spręs­ti iki ko­vo 7 d. Iš vi­so ga­li­ma rink­tis iki še­šių bran­dos eg­za­mi­nų. Pag­rin­di­nė bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja pra­si­dės ge­gu­

žės 5 d. pran­cū­zų kal­bos eg­za­ mi­nu. Vi­sų pa­grin­di­nės se­si­jos vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­ nų re­zul­ta­tus pla­nuo­ja­ma pa­ skelb­ti iki lie­pos 12 d.

Eg­za­mi­nų ka­len­do­rius pa­ skelb­tas lapk­ri­čio mė­ne­sį. Jį ga­li­ma ras­ti Na­cio­na­li­nio eg­ za­mi­nų cent­ro in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je eg­za­mi­nai.lt Priė­mi­mas į aukš­tą­sias mo­ kyk­las vyks vir­tua­lio­je erd­vė­ je – ke­lių kom­piu­te­rio myg­tu­ kų pa­spau­di­mu. Te­rei­kia pri­ si­jung­ti prie bend­ro­jo priė­ mi­mo tink­la­la­pio la­mab­po.lt ir už­pil­dy­ti pa­raiš­ką – su gau­ tu slap­ta­žo­džiu bus ga­li­ma ste­bė­ti, kiek sto­jan­čių­jų pre­ ten­duo­ja į pa­si­rink­tas stu­di­jų pro­gra­mas, ir ver­tin­ti, ko­kios per­spek­ty­vos bū­ti priim­tam.

– Ką pa­tar­tu­mė­te abi­tu­ rien­tams, gal­vo­jan­tiems apie atei­tį ir be­si­ren­kan­ tiems stu­di­jas: va­do­vau­ tis pro­gno­zė­mis ir sto­ti tik į rei­ka­lin­gas ir atei­ty­je po­ ten­cia­liai per­spek­ty­vias

Priė­mi­mas į aukš­ tą­sias mo­kyk­las vyks vir­tua­lio­ je erd­vė­je – ke­lių kom­piu­te­rio myg­ tu­kų pa­spau­di­mu.

spe­cia­ly­bes ar rink­tis tai, ką lie­pia šir­dis?

– Da­bar­ti­nė priė­mi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las sis­te­ma iš­va­duo­ja nuo to­kių dve­jo­nių, nes pil­dant sto­ji­mo pa­raiš­ką ga­li­ma įra­šy­ti iki dvy­li­kos pa­ si­rin­ki­mų – stu­di­jų pro­gra­ mų. Stu­di­jos yra svar­bus gy­ ve­ni­mo žings­nis, nuo ku­rio di­džia da­li­mi pri­klau­so, kaip to­liau klos­ty­sis kar­je­ra. To­dėl prieš pil­dant pa­raiš­ką, siū­ly­ čiau ge­rai pa­gal­vo­ti, ko no­ri pa­siek­ti sa­vo gy­ve­ni­me, ko­kia veik­la ar­čiau šir­dies.

Nek­reip­ki­te dė­me­sio į pro­ fe­si­jų ma­das, nes ga­li bū­ti, kad pa­si­rin­kęs re­tes­nę ar ne to­kią po­pu­lia­rią spe­cia­ly­bę tap­si itin ver­ti­na­mas ir rei­ka­lin­gas.

Ta­čiau, kad ži­no­tum sa­vo ga­ li­my­bes aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­ je, rei­kia do­mė­tis. Pap­ras­čiau­ sias bū­das – nar­šy­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų in­ter­ne­to po­rta­luo­ se, per­žiū­rė­ti stu­di­jų pro­gra­ mas. Sa­kot, nuo­bo­du, nė­ra lai­ ko? Bet­gi ieš­ko­da­mi pa­tin­ kan­čio daik­to in­ter­ne­to par­ duo­tu­vė­se ar bend­rau­da­mi su vir­tua­liais bi­čiu­liais so­cia­li­ niuo­se tink­luo­se daž­nai pra­ lei­džia­me va­lan­dų va­lan­das, to­dėl ne­pa­gai­lė­ki­me lai­ko pa­ žin­ti stu­di­jų pa­sau­liui.

Siū­lau už­megz­ti gy­vą kon­ tak­tą su jus do­mi­nan­čiais uni­ver­si­te­tais ar ko­le­gi­jo­mis – klaus­ti, ko­kios juo­se stu­di­jų ir gy­ve­ni­mo są­ly­gos, kiek at­ vyks­ta dės­ty­to­jų iš už­sie­nio, koks nuo­šim­tis ab­sol­ven­tų bai­gę moks­lus įsi­dar­bi­na pa­ gal spe­cia­ly­bę ir t. t.

Ne­rei­ka­lin­ga, bet gei­džia­ma Me­di­ci­na, eko­no­mi­ka, tei­sė, po­li­ti­kos moks­lai, odon­to­lo­gi­ja – šios spe­cia­ly­bės 2011 m. pir­ma­vo tarp sto­jan­čių­jų į uni­ver­si­te­tus.

Me­di­ci­ną Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te (LSMU) pir­mu pa­gei­da­vi­mu įra­šė 581 sto­jan­ty­sis. Ant­ro­ je vie­to­je – eko­no­mi­ka Vil­niaus uni­ver­si­te­te (VU), to­liau ri­kiuo­ja­si tei­sė VU, me­di­ci­na VU, po­li­ti­kos moks­lai VU, odon­to­lo­gi­ja LSMU, psi­cho­lo­gi­ja VU, kū­ry­bi­nės in­dust­ ri­jos Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, tei­sė ir mui­ti­nės veik­la My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te (MRU), tei­ sė MRU. Ne­pai­sydami dar­bo rin­kos spe­cia­lis­tų kri­ti­kos, kaip ir kas­met, sto­jan­tie­ji plūs­te plū­do į tei­sę, ta­čiau abi­tu­rien­tus ma­žiau do­mi­no įvai­rios va­dy­bos stu­di­jos.

Ste­bint abi­tu­rien­tų ir anks­tes­nių me­tų ab­sol­ven­tų 2011 m. pa­si­rin­ki­mą pa­gal stu­di­jų sri­tis, į so­cia­li­nius moks­ lus pa­raiš­kas pa­da­vė 50,1 pro­c. sto­jan­čių­jų, bio­me­di­ci­nos moks­lus – 17,4 pro­c., tech­no­lo­gi­jos moks­lus – 10,6 pro­c.

So­cia­li­niai moks­lai pir­ma­vo ir ko­le­gi­jo­se (49,3 pro­c.), tech­no­lo­gi­jos moks­lai ko­le­gi­jo­se pri­trau­kė 23,7 pro­c. sto­ jan­čių­jų.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kia 47 aukš­to­sios mo­kyk­los: 27 vals­ty­bi­nės ir 20 ne­vals­ty­bi­nių; iš jų – 23 uni­ver­si­te­tai: 14 vals­ty­bi­nių ir 9 ne­vals­ty­bi­niai; ir 24 ko­le­gi­jos: 13 vals­ty­bi­nių ir 11 ne­vals­ty­bi­nių.

80 pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų: 78 vals­ty­bi­nės ir 2 ne­vals­ty­bi­ nės.

2011–2012 m. dvy­lik­to­kų skai­čius sie­kia 36 755.

2011 m. vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos vie­tos bai­gus vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą: – pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se – 8,2 tūkst., – ko­le­gi­jo­se – 8,6 tūkst., – uni­ver­si­te­tuo­se – 9,5 tūkst.

Pre­li­mi­na­riai nu­ma­to­ma, kad 2012 m. kaip ir per­nai vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą ga­lės gau­ti dau­giau nei pu­sė sto­jan­čiųjų į aukš­tą­ sias mo­kyk­las.

Bran­dos ates­ta­tui gau­ti bū­ti­na iš­lai­ky­ti du bran­dos eg­za­mi­ nus – vals­ty­bi­nius ar­ba mo­kyk­li­nius, vie­nas jų pri­va­lo­mas – lie­ tu­vių kal­bos.

No­rint gau­ti vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą stu­di­joms, nu­sta­ty­tas mi­ ni­ma­lus slenks­tis: – sto­jant į uni­ver­si­te­tus – 3 vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai (į me­nų stu­di­jas – 2); – sto­jant į ko­le­gi­jas – 2 vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai.

5

žvilgsnis – Pro­fe­si­nis mo­ky­mas Lie­ tu­vo­je vis dar neat­gau­na pres­ti­žo. Įvaiz­dis toks, kad į pro­fe­si­nes mo­kyk­las sto­ja tik tie, ku­rie dau­giau nie­ kam ne­tin­ka.

– Kaip tik ga­li­me džiaug­ tis, kad pro­fe­si­nis mo­ky­mas jau įgy­ja sa­vo ver­tę. Dau­ge­lis pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ne­sun­ kiai su­ren­ka gru­pes, o prie kai ku­rių net iš­si­ri­kiuo­ja ei­ lės, nors se­niai nie­kas va­ru ne­va­ro mo­ky­tis ama­to.

Da­bar pro­fe­si­nė mo­kyk­ la am­bi­cin­gam jau­nam žmo­ gui su­tei­kia šan­są už­tai­sy­ ti moks­lų spra­gas ir gau­ti pa­ pil­do­mų ba­lų sto­jant į uni­ ver­si­te­tą ar ko­le­gi­ją. Iš­lai­ky­ tas pro­fe­si­jos kva­li­fi­ka­ci­jos

eg­za­mi­nas ren­kan­tis stu­di­ jas aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je ga­li bū­ti įskai­ty­tas kaip vals­ty­bi­ nis bran­dos eg­za­mi­nas. Bai­ gę su pa­gy­ri­mu gau­na du pa­ pil­do­mus ba­lus sto­da­mi į ko­ le­gi­jų ir vie­ną ba­lą į uni­ver­ si­te­ti­nes tos pa­čios kryp­ties stu­di­jas. Be­je, rin­ko­je la­bai ver­ti­na­mi pro­fe­si­nį ir aukš­ tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys spe­ cia­lis­tai.

Ma­nau, po­žiū­rį į pro­fe­si­nį mo­ky­mą vis dar le­mia praei­ ties ste­reo­ti­pai. Ta­čiau šių die­nų rea­ly­bė to­kia, kad, pa­ vyz­džiui, bū­si­mi su­vi­rin­to­jai mo­ko­si ang­lų kal­bos, nes kuo ge­riau mo­kė­si už­sie­nio kal­bą, tuo rei­ka­lin­ges­nis bū­si Lie­tu­ vos darb­da­viams, ku­rie lai­mi

Di­džiau­sias krep­še­lių krai­tis Kaip ir 2010 m., per­nai iš uni­ver­si­te­tų dau­giau­sia stu­di­jų krep­ še­lių ga­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­tas – 2820. Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas į ne­mo­ka­mas vie­tas pri­trau­kė 1574 jau­ nuo­lius, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas – 1380, Vy­tau­to Di­ džio­jo uni­ver­si­te­tas – 780.

Uni­ver­si­te­tas Pak­vies­tų į ne­mo­ka­mas

vie­tas skai­čius Bals­to­gės uni­ver­si­te­to fi­lia­las Vil­niu­je 6 Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas 9 Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­ja 67 ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­tas 357 Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas 1380 Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas 388 LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas 13 Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ja 58 Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja 129 Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas 477 Lie­tu­vos že­mės ūkio uni­ver­si­te­tas 83 My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas 329 Šiau­lių uni­ver­si­te­tas 256 Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja 205 Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas 1574 Vil­niaus pe­da­go­gi­nis uni­ver­si­te­tas 576 Vil­niaus uni­ver­si­te­tas 2820 Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nio vers­lo mo­kyk­la 80 Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas 780 Iš ko­le­gi­jų po­pu­lia­riau­sia bu­vo Vil­niaus ko­le­gi­ja – 1940 pa­ kvies­tų į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas, Kau­no ko­le­gi­jo­je – 1486, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je – 897. To­liau ri­kiuo­ja­si Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja (637), Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­ja (585), Kau­no tech­ni­kos ko­le­gi­ja (512), Tarp­tau­ti­nė tei­ sės ir vers­lo aukš­to­ji mo­kyk­la (416).

6

dar­bų kon­kur­sus ir tu­ri su­ tar­čių ki­to­se ša­ly­se.

– Kal­bant apie aukš­tą­jį moks­lą, ar ve­dant vi­dur­ kį stu­di­jos šie­met brangs?

Gal jau ži­no­ma, kad tam tik­ros spe­cia­ly­bės kai­nuos dau­giau? Ku­rios?

– Mak­si­ma­lios nor­mi­nės stu­di­jų kai­nos, ku­rias vals­ty­ bė yra pa­si­ruo­šu­si mo­kė­ti už vie­nus stu­di­jų me­tus, šie­met lie­ka to­kios pat kaip per­nai, iš­sky­rus re­zi­den­tū­ros stu­di­ jas, ku­rių kai­nos ma­ži­na­mos, įver­ti­nus rea­lias są­nau­das.

Mo­ka­mų stu­di­jų kai­nas, at­ si­žvelg­da­mos į nor­mi­nes, nu­ si­sta­to pa­čios aukš­to­sios mo­ kyk­los – jos ga­li mo­kes­tį ir su­ma­žin­ti.

– Ar nu­ma­to­ma re­for­mų, jun­giant uni­ver­si­te­tus?

Ar abi­tu­rien­tai, pil­dan­tys stu­di­jų pra­šy­mus, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad, tar­ ki­me, du uni­ver­si­te­tai virs vie­nu ir keis pa­va­di­ni­mą?

– Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­ja ne­sii­ma jo­kių įta­ kos veiks­mų uni­ver­si­te­tams jung­ti. Per­nai mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko su­da­ry­ta eks­per­tų dar­bo gru­pė pa­tei­kė pro­jek­tą, kaip bū­tų ga­li­ma op­ti­mi­zuo­ti Vil­niu­je ir Kau­ne vei­kian­čių vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų tink­ lą. To­kios vi­zi­jos po­rei­kis ky­ la dėl de­mog­ra­fi­nių ten­den­ ci­jų. Iki 2020 m. bend­ras stu­ den­tų skai­čius su­ma­žės dau­ giau nei 40 pro­c.

Uni­ver­si­te­tų tink­lo op­ti­mi­ za­vi­mas leis­tų su­da­ry­ti są­ly­ gas at­si­nau­jin­ti mū­sų aukš­ta­ jam moks­lui ir su­kur­tų prie­ lai­das Lie­tu­vo­je at­si­ras­ti uni­ ver­si­te­tui, ku­ris ati­tik­tų ge­ riau­sių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų ly­gį, pa­tek­tų į ge­riau­sių­jų klu­bą. Pert­var­kos pla­nas su­lau­kė gau­sių aka­de­ mi­nės bend­ruo­me­nės ir vi­ suo­me­nės dis­ku­si­jų. Ta­čiau

Sei­mas sprendžia, kaip pa­si­ nau­do­ti uni­ver­si­te­tų op­ti­mi­ za­vi­mo re­ko­men­da­ci­jo­mis, o svar­biau­sia – dėl sa­vo per­ spek­ty­vų tu­ri ap­si­spręs­ti aka­ de­mi­nės bend­ruo­me­nės.

– Mi­nist­re, ką pa­tar­tu­mė­ te moks­lei­viams, ku­rie dar neap­sisp­ren­dę, kuo no­ri bū­ti? Kaip ver­ti­na­te vis po­ pu­lia­rė­jan­čią sa­va­no­rys­ tės idė­ją? Ar ver­ta da­ry­ti per­trau­ką tarp mo­kyk­los ir uni­ver­si­te­to ir per lais­vus me­tus paieš­ko­ti sa­vęs?

– Kaip ži­no­me, į aukš­tą­sias mo­kyk­las nė­ra at­ski­rų sto­ja­ mų­jų eg­za­mi­nų, iš­sky­rus kū­ ry­bi­nių ge­bė­ji­mų eg­za­mi­ną į me­nų stu­di­jas. To­dėl bran­ dos eg­za­mi­nai yra kaip ne­ ter­mi­nuo­tas bi­lie­tas, at­ve­ rian­tis ko­le­gi­jų ar uni­ver­si­ te­tų du­ris. Sa­va­no­rys­tė ga­li bū­ti al­ter­na­ty­va stu­di­joms, bet pir­miau­sia re­ko­men­duo­ čiau pa­sklai­dy­ti pro­fe­si­nių ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų in­ter­ ne­to pus­la­pius, ap­si­lan­ky­ti ren­gia­mo­­se stu­di­jų mu­gė­se.

Jei­gu sa­va­no­rys­tė yra tik bū­ das pa­bėg­ti nuo sa­vęs, ne­su­ ge­bė­ji­mo ap­si­spręs­ti, ko no­ ri pa­siek­ti gy­ve­ni­me, iš­raiš­ ka, tai ir ji grei­čiau­siai ne­pa­ dės priim­ti spren­di­mo. Be­ je, sa­va­no­rys­tė ga­li bū­ti la­bai pra­smin­ga ir bai­gus moks­lus.

Ta­čiau pa­svars­ty­ki­me ir ki­tą va­rian­tą, ku­rį pa­si­ren­ka abi­ tu­rien­tai – su­si­ras­ti dar­bą.

Prak­ti­nė pa­tir­tis ga­li pa­dė­ti at­ras­ti pra­smin­gų spren­di­mų.

– Da­lis abi­tu­rien­tų grei­ čiau­siai stos į už­sie­nio uni­ ver­si­te­tus. Gal mi­nis­te­ri­ ja ži­no, kaip to­kiems lie­tu­ vai­čiams se­ka­si?

– Džiu­gu tai, kad dau­ge­lis iš­va­žia­vu­sių mo­ky­tis sve­tur sa­vo atei­tį po stu­di­jų sie­ja su Lie­tu­va. Tai iš­gir­dau lan­ky­ da­ma­sis Lon­do­ne ir Edin­bur­ ge su­si­ti­ki­muo­se su

žvilgsnis Lie­tu­vos stu­den­tais ir aukš­ tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vais. Ne vi­siems už­sie­ny­je se­ka­si pa­ si­rink­ti aukš­tos ko­ky­bės stu­ di­jų pro­gra­mas, to­dėl ži­nau ir apie kar­čią pa­tir­tį, po ku­rios stu­di­juo­ti grįž­ta­ma į na­mus.

Bet ku­rio­je ša­ly­je, kaip ir Lie­ tu­vo­je, yra stip­rių ir silp­nų aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

Mi­nis­te­ri­ja ne­ve­da už­sie­ ny­je stu­di­juo­jan­čių re­gist­ra­ ci­jos, ta­čiau su Lie­tu­vos am­ ba­sa­do­mis ir už­sie­ny­je vei­ kian­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis esa­me at­li­kę stu­den­tų iš Lie­ tu­vos skai­čiaus ty­ri­mą. Gau­ ta sta­tis­ti­ka pa­ro­dė, kad, pa­ ly­gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­mis, pa­gal stu­di­juo­jan­čių už­sie­ny­

2011-ai­siais pa­smerk­tos pro­gra­mos 67 stu­di­jų pro­gra­mų uni­ver­si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se per­nai ne­ si­rin­ko nė vie­nas abi­tu­rien­tas. Nors dėl da­lies jų si­tua­ci­ja kar­to­ja­si kasmet, mi­nė­tos stu­di­jos ir to­liau per­ša­mos sto­jan­ tie­siems.

Dau­giau­sia to­kių pro­gra­mų yra Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo ko­le­ gi­jo­je. Stu­den­tų ne­su­vi­lio­jo bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta, pre­ky­bos va­ dy­ba, sta­ty­bos vers­lo va­dy­ba, vers­lo va­dy­ba, bu­hal­te­ri­nė ap­ skai­ta Šiau­liuo­se, eko­no­mi­ka Šiau­liuo­se, pre­ky­bos va­dy­ba Šiau­liuo­se, rek­rea­ci­jos ir tu­riz­mo vers­lo va­dy­ba Šiau­liuo­se, sta­ ty­bos vers­lo va­dy­ba Šiau­liuo­se, tei­sė Šiau­liuo­se, vers­lo va­dy­ ba Šiau­liuo­se.

Sto­jan­tie­ji 2011 m. iš­bro­ka­vo šias Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­jos siū­ lo­mas pro­gra­mas: dai­lės ir tech­no­lo­gi­jų pe­da­go­gi­ką, eko­no­ mi­ką, in­for­ma­ti­kos pe­da­go­gi­ką, pra­di­nio ug­dy­mo pe­da­go­gi­ką, siu­vi­nių tech­no­lo­gi­ją, vers­lo in­for­ma­ci­nių sis­te­mų pro­gra­mą. Šiau­lių uni­ver­si­te­tui rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti, ko­dėl nie­kas ne­pa­no­ ro stu­di­juo­ti ap­ran­gos in­ži­ne­ri­jos, de­ko­ra­ty­vio­sios žel­di­nin­kys­ tės, fi­lo­so­fi­jos ir pi­lie­tiš­ku­mo stu­di­jų, fi­zi­kos ir in­for­ma­ti­kos, iki­ mo­kyk­li­nės pe­da­go­gi­kos ir vai­kų ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo, lie­tu­ vių fi­lo­lo­gi­jos ir vo­kie­čių kal­bos, ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos, me­ni­nio ug­dy­mo ir ti­ky­bos, ru­sų fi­lo­lo­gi­jos, tai­ko­mo­sios bio­lo­ gi­jos.

Sto­jan­čių­jų ne­su­do­mi­no sep­ty­nios stu­di­jų pro­gra­mos Vil­ niaus pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te: po dvi bal­ta­ru­sių fi­lo­lo­gi­jos, fi­zi­kos bei in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ir len­kų fi­lo­lo­gi­jos pro­gra­ mas.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te nie­kas ne­si­rin­ko et­no­lo­gi­jos, ener­ge­ti­kos fi­zi­kos, in­te­rak­ty­vaus tink­lo di­zai­no, švie­ti­mo ir in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų stu­di­jų.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas nie­ko ne­prit­rau­kė į in­for­mo­lo­gi­ją, kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tū­rą, lai­vų ener­ge­ti­nių įren­gi­nių eksp­ loa­ta­ci­ją, lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­ją ir et­no­lo­gi­ją.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te per­nai nie­kas ne­stu­di­ja­vo kom­piu­te­ri­nės ling­vis­ti­kos, odos ir po­li­me­ri­nių ga­mi­nių di­zai­no ir tech­no­lo­gi­jos, vie­šo­jo sek­to­riaus eko­no­mi­kos, žmo­nių iš­tek­ lių va­dy­bos.

Ute­nos ko­le­gi­jo­je sto­jan­čių­jų ne­su­ža­vė­jo er­go­te­ra­pi­ja, pe­da­ go­gi­nė pa­gal­ba, dvi bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pro­gra­mos.

8

je pro­cen­tą Lie­tu­va yra ar­ti ES vi­dur­kio.

Svei­kin­ti­na, kad mū­sų abi­ tu­rien­tai at­lai­ko mil­ži­niš­ ką ge­riau­sių iš vi­so pa­sau­lio kon­ku­ren­ci­ją ir pa­ten­ka į ge­ riau­sius pa­sau­lio uni­ver­si­te­ tus. Stu­di­jos sve­tur jau nė­ra iš­skir­ti­nis reiš­ki­nys. Dau­ge­ lio Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų stu­ di­jų pro­gra­mo­se įskai­čiuo­ ti stu­den­tų mai­nai, o tai reiš­ kia ga­li­my­bę se­mest­rą ar du mo­ky­tis už­sie­nio uni­ver­si­te­ te ar­ba ap­skri­tai vie­nu me­ tu stu­di­juo­ti Lie­tu­vos ir už­ sie­nio uni­ver­si­te­te ir gau­ti du dip­lo­mus. Taip pat mū­sų uni­ ver­si­te­tuo­se dau­gė­ja stu­di­jų pro­gra­mų už­sie­nio kal­bo­mis, ku­rias ga­li rink­tis ne tik stu­ den­tai iš ki­tų ša­lių.

Svei­kin­ti­na, kad mū­sų abi­tu­rien­ tai pa­ten­ka į ge­ riau­sius pa­sau­lio uni­ver­si­te­tus.

– Kal­bant apie atei­tį ir reik­mes, ko­kių sri­čių spe­ cia­lis­tų Lie­tu­vai la­biau­ siai rei­kia? Ką kal­ba darb­ da­viai?

– Lie­tu­vo­je su­si­klos­tė pa­ ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja – ša­lis vir­ ši­ja ES vi­dur­kį pa­gal aukš­tą­ jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių žmo­ nių skai­čių (be­veik 90 pro­c. jų įsi­dar­bi­na), bet kar­tu trūks­ ta įvai­rių sri­čių pro­fe­sio­na­lų.

Vie­na ži­no­ma už­sie­nio bend­ ro­vė, įstei­gu­si Lie­tu­vo­je sa­ vo fi­lia­lą, ne­se­niai lan­kė­si Vil­ niaus uni­ver­si­te­te ir su­ta­rė dėl ją do­mi­nan­čių spe­cia­lis­tų ren­ gi­mo. Šis at­ve­jis at­spin­di da­ bar­ti­nio gy­ve­ni­mo di­na­miz­

mą, po­rei­kį keis­tis, priim­ti rei­ ka­lin­gus nau­jus spren­di­mus.

Mū­sų aukš­to­sios mo­kyk­los vis glau­džiau bend­ra­dar­biau­ ja su vers­lu, bū­si­mais darb­da­ viais. Bend­ros pa­stan­gos po­ pu­lia­rin­ti per­spek­ty­vias bio­ tech­no­lo­gi­jos, in­ži­ne­ri­jos, in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­ cia­ly­bes jau duo­da vai­sių – per­nai išau­go sto­jan­čių į šias spe­cia­ly­bes skai­čius. Tu­rint gal­vo­je, kad ne­to­li­mo­je atei­ ty­je sa­vo veik­lą plė­tos pen­ ki moks­lo stu­di­jų ir vers­lo slė­ niai, ku­riuo­se su­telk­tos Lie­tu­ vos pa­žan­gai svar­bios ty­ri­nė­ ji­mų ir aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­ jų kryp­tys, be mi­nė­tų, bus pa­ klau­sūs ir gam­tos iš­tek­lių, že­ mės ūkio, fi­zi­kos ir che­mi­jos moks­lų, bio­me­di­ci­nos spe­cia­ lis­tai. Da­bar­ti­niams abi­tu­rien­ tams tik­rai yra iš ko rink­tis.

– Pas­ku­ti­nis klau­si­mas dėl Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ ki­ni­mo dėl aukš­to­jo moks­ lo re­for­mos: ko­kią įta­ką tai tu­rės, ar kas nors iš es­mės kei­sis, ar esa­mi ir bū­si­mi stu­den­tai ga­li bū­ti ra­mūs?

– Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ ta­ri­me nė­ra es­mi­nių pa­sta­bų dėl priė­mi­mo į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas stu­di­jų vie­ tas vals­ty­bi­nė­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. To­dėl priė­mi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las prin­ ci­pai iš­lie­ka pa­na­šūs kaip ir per­nai. Gruo­džio pa­bai­go­je pa­tvir­tin­ta priė­mi­mo į aukš­ tą­sias mo­kyk­las tvar­ka iš­lie­ ka ne­pa­ki­tu­si.

Ta­čiau dar tu­ri­me ras­ti Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ ki­ni­mui ne­prieš­ta­rau­jan­tį spren­di­mą dėl ga­li­my­bių ge­ rai be­si­mo­kan­čiam, ga­biam jau­ni­mui gau­ti vals­ty­bės pa­ ra­mą stu­di­juo­jant ir Lie­tu­vos pri­va­čio­se aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se. Tai jų tei­sė – rink­tis no­ri­mas aukš­tos ko­ky­bės stu­ di­jų pro­gra­mas.

iššūkis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė Li­na Mra­zaus­kai­tė

Geidžiamiausi bokštų spec

Kas val­do in­for­ma­ci­ją, tas val­do pa­sau­lį. Re­gis, ši fra­zė to­kia ba­na­li, kad jau ga­lė­tų bū­ti pri­skir­ta am­ži­nų­jų tie­sų ka­te­go­ri­ jai. Tie­sa, šį­kart kal­ba­me ne apie tą in­for­ma­ci­ją, ku­rios val­dy­mas ga­ran­tuo­ja svies­tu pa­tep­tą kar­je­rą sau­gu­mo ar ži­ niask­lai­dos sfe­ro­je.

Lai­va­ve­dys skam­ba iš­di­džiai

Be­dar­bio duo­nos nie­ka­da ne­ ten­ka ra­gau­ti Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te (KU) ren­gia­miems jū­ri­nių spe­cia­ly­bių stu­den­ tams.

10

Itin pa­klau­sios ir per­spek­ ty­vios yra ir KU Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­to lai­va­ve­dy­bos stu­ di­jos. Ta­čiau jos ne kiek­vie­ no no­siai – pir­ma­sis laip­te­ lis link lai­va­ve­džio yra pui­kiai iš­lai­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nai.

„Ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, kad lai­va­ve­dy­bą stu­di­juo­ ja vie­ni ge­riau­sių ša­ly­je abi­ tu­rien­tų“, – kons­ta­ta­vo KU Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­to stu­di­jų pro­de­ka­nas Jo­nas Vaup­šas.

Šią spe­cia­ly­bę jau­ni žmo­ nės ren­ka­si, nes ji – atei­ties ga­ran­tas. Stu­den­tai, dar net ne­bai­gę stu­di­jų, pra­kti­ką tu­ri at­lik­ti lai­vuo­se, to­dėl iš anks­ to su­si­ran­da bū­si­mų darb­da­ vių, o, lai­kui bė­gant ir dau­gė­

ios proto cialybės

Pir­ma­sis laip­te­ lis link lai­va­ve­ džio yra pui­kiai iš­lai­ky­ti bran­dos eg­za­mi­nai.

jant pra­kti­kos, lai­va­ve­džiai jau pa­tys ren­ka­si iš dau­gy­bės dar­bo pa­siū­ly­mų.

So­li­du­mas ir di­de­lis įdo­ maus bei ge­rai mo­ka­mo dar­ bo pa­si­rin­ki­mas – taip taik­ liau­siai api­bū­di­na­ma lai­vų

me­cha­ni­kų spe­cia­ly­bė, ku­rią taip pat siū­lo KU Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­tas.

Bai­gę šias stu­di­jas spe­cia­ lis­tai ga­li dirb­ti va­do­vau­jan­ čiais jū­ri­nin­kais (lai­vų me­ cha­ni­kais) Lie­tu­vos ir už­sie­

nio ša­lių (Olan­di­jos, Nor­ve­ gi­jos, Da­ni­jos ir kt.) jū­rų lai­ vuo­se, bū­ti jū­rų in­ži­nie­riais naf­tos ir du­jų paieš­kos bei ga­ vy­bos plat­for­mo­se ir spe­cia­ liuo­se aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų lai­vuo­se Šiau­rės jū­ro­je, Mek­

si­kos įlan­ko­je, Piet­ry­čių Azi­ jos jū­ro­se. „KU tik­rai di­džiuo­ja­si, kad ga­li reng­ti jū­ri­nių spe­cia­ly­bių stu­den­tus. Ta­čiau jau­čia­me ir di­de­lę at­sa­ko­my­bę išug­dy­ti pui­kius spe­cia­lis­tus, nes jų 11

iššūkis pa­klau­sa tik­rai di­de­lė“, – tei­ gė J.Vaup­šas. Šis KU fa­kul­te­tas yra vie­ nin­te­lis Bal­ti­jos ša­ly­se, kur ren­gia­mi lai­vų ir jū­rų uos­to in­ži­nie­riai. „Ne­su gir­dė­jęs, kad šias spe­cia­ly­bes įgi­ję jau­ni žmo­ nės vars­ty­tų dar­bo bir­žos du­ris. Esa­me pa­ste­bė­ję ir to­kį reiš­ki­nį, kad darb­da­ viai jau tarp stu­den­tų dai­ ro­si bū­si­mų dar­buo­to­jų, to­ dėl mū­sų stu­den­tai ga­li pa­ si­rink­ti pa­tį ge­riau­sią dar­ bo pa­siū­ly­mą“, – tvir­ti­no J.Vaup­šas.

Kon­kur­sai į Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­to siū­lo­mas stu­di­jas nė­ra itin di­de­li, ta­čiau dip­lo­ mą gau­na ne vi­si įsto­ję. „No­ rint įsto­ti į šias spe­cia­ly­bes, gal­būt ir ne­rei­kia vers­tis per gal­vą, ta­čiau, ne­slėp­siu, mo­ ky­tis la­bai sun­ku. Jau­nuo­liai tu­ri atei­ti tin­ka­mai pa­si­ren­ gę“, – įspė­jo stu­di­jų pro­de­ ka­nas.

Pa­sau­lio atei­tis

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas (LSMU) Kau­ne at­si­nau­ji­no ir bū­si­miems stu­ den­tams pa­siū­lė nau­jų stu­di­ jų pro­gra­mų, tarp ku­rių – ir me­di­ci­ni­nė bei ve­te­ri­na­ri­nė ge­ne­ti­ka.

Tai bio­me­di­ci­nos moks­ lų sri­ties spe­cia­ly­bė – ją įgi­ ję ge­ne­ti­kos spe­cia­lis­tai ge­ ne­ti­nius ty­ri­mus at­liks šiuo­ lai­ki­niais ana­li­zės me­to­dais.

Dės­ty­to­jai ti­ki, kad jų pa­reng­ ti stu­den­tai lai­ky­sis bioe­ti­kos prin­ci­pų ir taps pui­kiais spe­ cia­lis­tais.

Me­di­ci­ni­nės ir ve­te­ri­na­ ri­nės ge­ne­ti­kos spe­cia­ly­bės pro­gra­mos įkū­rė­ja ir dės­ty­to­ ja Ilo­na Mi­cei­kie­nė yra tik­ra: nau­ja spe­cia­ly­bė iš­liks po­pu­ lia­ri ir po dau­ge­lio me­tų. „Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai, iš ku­ rių paaiš­kė­jo, kad iki 203012

ųjų po­pu­lia­riau­ sios spe­cia­ly­bės iš­liks ge­ne­ti­ka ir na­no­tech­no­lo­ gi­jos. Tai ir bio­ moks­lų pa­klau­sa pa­ska­ti­no su­jung­ti me­di­ci­ną su ve­te­ ri­na­ri­ja“, – pra­ džią pri­si­mi­nė pro­fe­so­rė.

LSMU me­di­ci­ ni­nę ir ve­te­ri­na­ri­ nę ge­ne­ti­ką da­ bar stu­di­juo­ja 39 stu­den­tai. Vals­ ty­bė fi­nan­sa­vo net 38 vie­tas. Pir­ ma­me kur­se stu­ den­tai tu­ri mo­ ky­tis vi­sų bend­ rų­jų bio­moks­lų, me­di­ci­nos ir ve­ te­ri­na­ri­jos dis­cip­ li­nų. Vė­les­niuo­se kur­suo­se pra­si­ de­da spe­cia­ly­bės da­ly­kai, ku­rie, pa­sak dės­ty­to­jos, ir yra pa­tys įdo­ miau­si bū­si­mie­ siems spe­cia­lis­ tams. „Stu­den­tams vi­sa­da įdo­mes­nės tos pa­skai­tos, ku­ rios su­si­ju­sios su ge­ne­ti­ka, mo­le­ ku­li­ne ge­ne­ti­ka.

Ypač no­riai at­lie­ ka­mi dar­bai la­bo­ ra­to­ri­jo­je. Juk to jie čia ir atei­na.

Taip dir­bant teo­ ri­ją leng­viau pri­ tai­ky­ti pra­kti­ko­ je“, – stu­den­tų po­rei­kius trum­ pai api­brė­žė spe­ cia­lis­tė.

Stu­den­tai iš­da­ vė, kad šią spe­cia­ ly­bę pa­si­rin­ko dėl itin pla­taus jos

pro­fi­lio, jun­gian­čio daug bio­ me­di­ci­nos sri­čių. „Esu tik­ra, kad atei­ty­ je, kaip ir da­bar, me­di­ci­ni­ nė ir ge­ne­ti­nė ve­te­ri­na­ri­ja bus la­bai per­spek­ty­vi sri­tis.

Praei­tais me­tais su­lau­kė­me di­de­lio sto­jan­čių su­si­do­mė­ ji­mo. Tai la­bai džiu­gi­na. Ir da­bar su­lau­kia­me su­si­do­ mė­ju­sių mo­ki­nių klau­si­mų apie pro­gra­mą“, – sa­kė I.Mi­ cei­kie­nė. „Bai­gu­siems šią stu­di­ jų pro­gra­mą ab­sol­ven­tams su­tei­kia­mas me­di­ci­ni­nės ir ve­te­ri­na­ri­nės ge­ne­ti­kos ba­ ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­nis laips­ nis. Stu­den­tai tam­pa ge­ne­ ti­kos spe­cia­lis­tais, tu­rin­ čiais ir me­di­ci­nos, ir ve­te­ri­ na­ri­jos ži­nių.

Ab­sol­ven­tai taip pat ga­li at­lik­ti ir pa­vel­di­mu­mo li­gų, tė­vys­tės nu­sta­ty­mo, gy­vu­ liams at­lie­ka­mo kil­mės pa­ tiks­li­ni­mo ir ge­nų, at­sa­kin­ gų už ūki­nius po­žy­mius, ty­ ri­mus. Yra ga­li­my­bė rink­tis ma­gist­ran­tū­rą, vė­liau stu­ di­juo­ti dok­to­ran­tū­ro­je“, – atei­ties per­spek­ty­vas dės­tė moks­lų dak­ta­rė.

No­rin­tiems tap­ti bio­me­ di­ci­nos spe­cia­lis­tais rei­kia lai­ky­ti to­kius pat eg­za­mi­ nus, kaip ir sto­jant į me­di­ ci­ną ar ve­te­ri­na­ri­ją. Bū­si­ miems stu­den­tams pro­fe­ so­rė pa­ta­rė ne­bi­jo­ti ir drą­ siai ženg­ti sa­vo sva­jo­nės link.

Universalus fizikas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Fi­zi­kos fa­kul­te­to de­ka­nas pro­f. Vy­tau­tas Ba­le­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad prieš ket­ve­ rius me­tus su­kur­ta bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­kos fi­zi­ kos stu­di­jų pro­gra­ma iš kar­ to su­lau­kė en­tu­zias­tin­go stu­ den­tų dė­me­sio. Anot jo, per pir­mus dve­jus me­tus į šią

spe­cia­ly­bę įsto­jo be­veik 60 stu­den­tų, ta­čiau vė­liau su­si­ do­mė­ji­mas šiek tiek kri­to. „Bran­duo­li­nė ener­ge­ti­ ka bu­vo vie­na po­pu­lia­riau­sių pro­gra­mų, kol ne­pra­si­dė­jo pe­si­mis­ti­nės nuo­tai­kos, kad Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė ga­li išvis neat­si­ras­ti. Ta­čiau da­bar vėl pa­ste­bi­me ky­lan­čią su­si­do­mė­ji­mo ban­gą“, – sa­kė V.Ba­le­vi­čius.

Atei­ty­je, kaip ir da­bar, me­ di­ci­ni­nė ir ge­ ne­ti­nė ve­te­ri­ na­ri­ja bus la­ bai per­spek­ty­ vi sri­tis.

Jo tei­gi­mu, su­si­dū­rus su abe­jo­nė­mis dėl Visagino elekt­ ri­nės sta­ty­bų, stu­di­jų pro­gra­ mą bu­vo nu­spręs­ta pa­ko­re­ guo­ti ir pa­pil­dy­ti ją ki­tais ener­ ge­ti­kos moks­lais, pa­vyz­džiui, įtrauk­ti kur­są apie al­ter­na­ty­ vius sau­lės ir vė­jo iš­tek­lius.

Stu­di­jų pro­gra­ma bu­vo per­va­din­ta į ener­ge­ti­kos fi­zi­ kos, ta­čiau, kaip ti­ki­no de­ka­ nas, dau­gu­mą stu­di­jo­se kaip ir anks­čiau su­da­ro bran­duo­li­ nės fi­zi­kos da­ly­kai.

Prap­lės­ta stu­di­jų pro­gra­ma stu­den­tams at­vė­rė di­des­nes atei­ties per­spek­ty­vas. Kaip sa­ kė VU Fi­zi­kos fa­kul­te­to bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­kos fi­zi­kos tre­čio kur­so stu­den­tas Ig­nas Mic­kus, stu­di­juo­jant gau­na­ mos ži­nios ga­na tiks­liai orien­ tuo­tos į ener­ge­ti­ką, pa­vyz­ džiui, pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ti ra­dia­ci­nės sau­gos, eko­lo­gi­jos, bran­duo­li­nių me­džia­gų

Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras

www.kaupa.lt GROŽIO SRITYJE: Higieninės kosmetikos kosmetikas Sporto klubo veiklos organizatorius Dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojas Sukirpėjas - konstruktorius ir modeliuotojas Kirpėjas Siuvėjas SOCIALINĖS GEROVĖS SRITYJE: Socialinio darbuotojo padėjėjas Žirgininkystės verslo darbuotojas Apsaugos darbuotojas Gyvūnų prižiūrėtojas VERSLO SRITYJE: Sporto klubo veiklos organizatorius Smulkiojo verslo paslaugų teikėjas Smulkiojo verslo organizatorius Žirgininkystės verslo darbuotojas Apeigų ir švenčių organizatorius Tekstilės gaminių priežiūros darbuotojas Patalpų ir aplinkos priežiūros darbuotojas Poilsio paslaugų agentas Gyvūnų prižiūrėtojas Floristas SVEIKATOS SRITYJE: Ortopedinės avalynės gamintojas Sporto klubo veiklos organizatorius Pėdos priežiūros paslaugos teikėjas Paramedikas Masažuotojas

Įgijus specialybę VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, studijas siūlome tęsti Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.

Daugiau informacijos: El.p. priėmimas.ilk@gmail.com www.ilk.lt – 44287, Kaunas Karaliaus Mindaugo pr. 11, LT 20 59 90 Tel. (8 37) 22 17 23, faks. (8 37) El.p. rastine@kaupa.lt a.lt El. p. priemimo.komisija@kaup

fi­zi­kos ir pan. da­ly­kai. Ta­čiau, anot jo, esa­ma ir kla­si­ki­nių fi­ zi­kos kur­sų, ku­rie stu­den­tams lei­džia leng­vai rink­tis veik­los kryp­tį ir dirb­ti įvai­rio­se sri­ty­se.

Su pla­čio­mis pa­si­rin­ki­mo ga­li­ my­bė­mis esą su­si­du­ria­ma dar at­lie­kant pra­kti­ką. „Pas­ku­ti­nio kur­so stu­den­ tai „bran­duo­lis­tai“ pro­fe­si­ nę pra­kti­ką ga­li at­lik­ti tiek fa­ kul­te­te, tiek Fi­zi­nių ir tech­ no­lo­gi­jos moks­lų cent­re, net Ig­na­li­nos ato­mi­nė­je elekt­ri­ nė­je. Ta­čiau tai pir­miau­sia yra fi­zi­kos ba­ka­lau­ro stu­di­ jos, to­dėl konk­re­čios pra­kti­ kos vie­tos pa­si­rin­ki­mas pri­ klau­so nuo žmo­gaus, jo sie­kių ir no­rų. Šios stu­di­jų pro­gra­ mos pa­si­rin­ki­mas tik­rai ne­ reiš­kia, kad bai­gus ba­ka­lau­rą ar bai­gus stu­di­jas nė­ra ga­li­ my­bės pa­si­rink­ti ki­tas fi­zi­kos moks­lo sri­tis, ne­bū­ti­nai su­si­

Stu­den­tams lei­ džia leng­vai rink­tis veik­los kryp­tį ir dirb­ti įvai­rio­se sri­ty­se.

ju­sias su ener­ge­ti­ka“, – sa­kė I.Mic­kus.

V.Ba­le­vi­čiaus ma­ny­mu, da­ bar­ti­nis lai­kas ypač pa­lan­kus bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos fi­ zi­kams. Esą pa­sau­ly­je šių spe­cia­lis­tų pa­klau­sa to­kia di­ de­lė, kad jau svars­to­ma, kaip juos iš­lai­ky­ti Lie­tu­vo­je. „Per ket­ve­rius ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tus stu­den­tai mo­ ko­si di­de­lę da­lį bend­rų­jų fi­zi­

kos da­ly­kų, pa­vyz­džiui, kvan­ ti­nę me­cha­ni­ką. Tad jie ga­ li pa­suk­ti bet ku­ria fi­zi­kos ir tech­no­lo­gi­jų kryp­ti­mi“, – apie dar­bo per­spek­ty­vas pa­ sa­ko­jo de­ka­nas.

I.Mic­kus pa­brė­žė, kad per­ spek­ty­vos dirb­ti bran­duo­li­ nės ener­ge­ti­kos sri­ty­je pri­ klau­sys nuo spren­di­mų, ku­rie bus priim­ti dar šiais me­tais.

Jis taip pat nea­be­jo­jo, kad ne­ prik­lau­so­mai nuo to­les­nių veiks­mų bran­duo­li­nės ener­ ge­ti­kos reikš­mė atei­ty­je ne­ ma­žės: „Kal­bant apie ener­ge­ ti­ką ap­skri­tai, ji ypač ak­tua­li šiuo me­tu. Jos pro­ble­ma­ti­ka lai­kui bė­gant tik augs, to­dėl per­spek­ty­vų yra vi­sur: pra­de­ dant nuo ty­ri­mų moks­li­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se ar ins­ti­tu­tuo­ se iki ener­ge­ti­kos sek­to­riaus įmo­nių. Pers­pek­ty­vas kiek­ vie­nas ku­ria­si pa­ts.“

Pak­laus­tas, ar stu­di­jų me­ tais yra te­kę nu­si­vil­ti pa­si­ rink­tos dar nau­jos pro­gra­ mos dės­ty­to­jais ar da­ly­kais, I.Mic­kus pri­pa­ži­no, kad bū­ ta ir to. Ta­čiau pa­ti­ki­no, kad bend­ra stu­di­jų ko­ky­bė ge­ ra, o ke­lios be­mie­gės nak­tys – la­biau ne stu­di­jų krū­vio, o prasto lai­ko pla­na­vi­mo pa­ da­ri­nys. „Lai­kui bė­gant pro­gra­ma to­bu­li­na­ma, taip pat ge­rė­ja ir dės­ty­mo ko­ky­bė, nes spe­ci­ fi­nių šios pro­gra­mos da­ly­kų dės­ty­to­jai kas­met įgy­ja pa­tir­ ties. Ge­riau­si bū­dai šiuo me­ tu to­bu­lin­ti pro­gra­mą – kel­ti dės­ty­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją ir ieš­ ko­ti nau­jų moks­li­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo ry­šių. Bend­ri įspū­džiai ge­ri. Fa­kul­te­te vy­ rau­ja ge­ri dės­ty­to­jų ir stu­ den­tų san­ty­kiai“, – sa­kė fi­zi­ kos stu­den­tas.

iš­šū­kis

Vers­lo ana­li­ti­ka –

ke­lias į gar­siau­sias įmo­nes Šiuo me­tu pa­sau­ly­je vers­lo ana­li­ti­ka lai­ko­ma vie­na sri­čių, ku­ ri pa­de­da įmo­nėms pa­siek­ti kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą ir pa­di­din­ti pri­dė­ti­nę ver­tę per są­nau­dų ma­ži­ni­mą, pro­ce­sų op­ ti­mi­za­vi­mą, in­for­ma­ci­jos sis­te­mi­ni­mą ir sklai­dą bei ge­res­nį klien­tų po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mą.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė Prieš ke­le­rius me­tus žur­na­ le „Har­vard Bu­si­ness Re­ view“ iš­spaus­din­tas straips­ nis „Kon­ku­ruo­jan­tys pa­si­ tel­kę ana­li­ti­ką“ ta­po skai­to­ miau­siu lei­di­nio straips­niu tais me­tais. Taip pra­si­dė­jo

vers­lo ana­li­ti­kos ke­lias. Grei­ tai ši sri­tis įga­vo pa­grei­tį ir šian­dien ją iš­ma­nan­tys spe­ cia­lis­tai yra me­džio­ja­mi gar­ siau­sių pa­sau­lio įmo­nių, to­ kių kaip „Goog­le“, „McKin­ sey“ ir ki­tų.

„Ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­ vo­je jau­ni žmo­nės ne­be­no­ri stu­di­juo­ti va­dy­bos. Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad vi­sos va­dy­bos pro­g ra­mos, ku­rias siū­lo Lie­ tu­vos aukš­to­sios mo­k yk­los, yra vie­no­dos ir po

Ana­li­ti­kos stu­di­jos yra pui­kus pa­ grin­das bū­si­ mam va­do­vui.

17

iš­šū­kis stu­di­jų la­bai sun­k u su­si­ras­ ti per­spek­t y­v ų dar­bą. ISM Vers­lo va­dy­bos ir ana­li­ti­kos pro­g ra­mo­je nuo­sek­liai su­ tei­k ia­ma va­dy­bos spe­cia­lis­ tui bū­ti­nų funk­ci­nių, stra­te­ gi­nių ir val­dy­mo ži­nių, įdie­ gia­mi efek­t y­vaus bend­ra­v i­ mo, lo­g i­nio mąs­t y­mo, pri­sta­ ty­mų ir kal­bų įgū­džiai. Tai ne tik va­dy­ba. Stu­den­tai mo­ ko­mi at­lik­ti ty­ri­mus, kur­ti skir­tin­g us vers­lo mo­de­lius, juos ana­li­zuo­ti, pa­g rįs­ti sa­ vo nuo­mo­nę“, – apie stu­di­jų pro­g ra­mos spe­ci­fi ­ką pa­sa­ko­ jo ISM stu­di­jų de­ka­nė pro­f.

Vil­tė Au­r uš­ke­v i­čie­nė.

Ko­kį dar­bą dir­ba vers­lo ana­li­ti­kai? Vers­lo ana­li­ti­ka – itin pla­ti sri­tis. Pa­sak ISM pro­fe­so­rės, ši ba­ka­lau­ro stu­ di­jų pro­gra­ma skir­ta reng­ ti or­ga­ni­za­ci­jų ir įmo­nių spe­ cia­lis­tams, ku­rie iš­ki­lus pro­ ble­moms, ge­bė­tų at­lik­ti ana­

li­zę ir rem­da­mie­si jos re­zul­ ta­tais priim­tų įmo­nei svar­ bius spren­di­mus. „Tai ga­li bū­ti su­si­ję su dau­gy­be sri­čių. Pa­vyz­džiui, rin­ko­da­ros ana­li­ti­ko funk­ ci­ja yra ana­li­zuo­ti, ko­kios ša­lys ar pre­kių ženk­lai tu­ ri di­džiau­sią po­ten­cia­lą aug­ ti, ko­kios var­to­ji­mo ten­den­ ci­jos, į ko­kias pre­kes reik­tų in­ves­tuo­ti, ko­kių pre­kių rei­ kė­tų at­si­sa­ky­ti ir pa­na­šiai.

Vers­lo pro­ce­so ana­li­ti­ko funk­ci­ja yra ana­li­zuo­ti esa­ mų vers­lo pro­ce­sų trū­ku­ mus ir ras­ti ga­li­my­bių juos pa­to­bu­lin­ti. In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ana­li­ti­ko funk­ ci­ja yra ana­li­zuo­ti, ko­kias vers­lo in­for­ma­ci­nes sis­te­ mas dieg­ti ir kaip jas efek­ty­ viai pa­nau­do­ti. Na, o žmo­ giš­kų­jų iš­tek­lių ana­li­ti­ko dar­bas yra ana­li­zuo­ti per­so­ na­lo pro­duk­ty­vu­mą, pel­nin­

neperspektyvių profesijų nėra

Dr. Ne­ri­jus Pa­čė­sa

ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Šiuolaikinis pasaulis tikisi drą­ sių, kūrybingų, nestandartiškai mąstančių žmonių. Nereikia suvokti siaurai, kad užtenka tik vaizduotės ar meninių gebėji­ mų, ir tai jau yra kelias į naujų idėjų kūrimą. Kur kas didesnė dalis idėjų, virstančių naujovė­ mis, gimsta analizuojant, ste­ bint ir suvokiant, kaip keičiasi visuomenė, žmonių poreikiai, kaip keisis pasaulis, kokios technologijos atsiranda ir kaip jos leis mums keisti savo gyve­ 18

nimą. Analitiniai gebėjimai yra vienas iš raktų į ateities pasau­ lio kūrimą, todėl renkantis stu­ dijas būtina atsižvelgti į tai, ko­ kius analitinius gebėjimus pa­ dės formuoti konkreti studijų programa.

Nė­ra ne­rei­ka­lin­gų ar ne­pers­ pek­ty­vių pro­fe­si­jų, yra tik blo­gi pa­si­rin­ki­mai, ku­riuos le­mia di­ de­lis no­ras pa­si­rink­ti per­spek­ty­ viau­sią ni­šą. Svar­bu paa­na­li­zuo­ ti, kas pa­tin­ka, ką žmo­gus su­ge­ ba, kas jam teik­tų džiaugs­mą ir ma­lo­nu­mą, o tuo­met jau ieš­ko­ti ati­tin­ka­mo už­siė­mi­mo pri­tai­ky­ mo bū­dų. Vi­so­se sri­ty­se – nuo me­ni­nin­kų iki pro­gra­muo­to­jų – yra daug pa­sie­ku­sių žmo­nių, ku­riais di­džiuo­ja­si darb­da­viai, ly­giai taip pat yra to­kių, ku­rie ne­si­džiau­gia sa­vo dar­bu, nes jis tie­siog ne­tin­ka kaip as­me­ny­bei.

gu­mą, pa­jė­gu­mą, op­ti­ma­lų pa­skirs­ty­mą įmo­nė­je, per­ so­na­lo sam­dos, kva­li­fi­ka­ ci­jos kė­li­mo ir at­lei­di­mo iš­lai­das.

Pap­ras­tai ta­riant, ana­li­ ti­kai at­lie­ka ana­li­zes, pa­ gal ku­rių re­zul­ta­tus vė­liau prii­ma­mi va­dy­bos spren­ di­mai. Be to, ana­li­ti­kos stu­di­jos yra pui­kus pa­ grin­das bū­si­mam va­do­vui.

Stu­den­tai iš­moks­ta pa­ žin­ti vers­lą, iden­ti­fi­kuo­ti pro­ble­mas, o tęs­da­mi ma­ gist­ran­tū­ros stu­di­jas ga­ li pa­si­rink­ti ir siau­res­nę sri­tį, pa­vyz­džiui, fi­nan­sų eko­no­mi­ką“, – kal­bė­jo de­ ka­nė.

Vers­lo va­dy­bos ir ana­li­ti­ kos spe­cia­ly­bės ab­sol­ven­ tai ga­li dirb­ti rin­ko­da­ros, pro­ce­so ana­li­ti­kais, vers­lo kon­sul­tan­tais, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ana­li­ti­kais, vers­lo žur­na­lis­tais, vers­lo mo­de­ lio ar­chi­tek­tais. Šios sri­ties dar­buo­to­jai ku­ria vers­ lo mo­de­lius. V.Au­ruš­ke­vi­ čie­nė pa­tei­kė ke­lis pa­vyz­ džius: ga­li­ma par­da­vi­nė­ ti pa­ta­ly­nę iš­nuo­mo­ta­me san­dė­ly­je, nuo­sa­vo­je par­ duo­tu­vė­je ar­ba in­ter­ne­tu. „Kiek­vie­nu at­ve­ju tu­rė­sim skir­tin­gą vers­lo mo­de­lį, ku­ris duos skir­tin­gus vers­ lo re­zul­ta­tus. Pag­rin­di­nis vers­lo mo­de­lio ar­chi­tek­to už­da­vi­nys – konk­re­čiu at­ ve­ju at­ras­ti sėk­min­giau­sią vers­lo mo­de­lį“ – pri­dū­rė ISM stu­di­jų de­ka­nė.

Pa­si­tei­ra­vus, ko­kių sa­vy­ bių rei­kia no­rint tap­ti pui­ kiu vers­lo va­dy­bos ir ana­ li­ti­kos spe­cia­lis­tu, de­ka­nė pa­ti­ki­no, kad svar­bu bū­ ti kri­tiš­kai mąs­tan­čiam ir kū­ry­biš­kam. Šios abi sa­ vy­bės yra ne­pa­mai­no­mos kiek­vie­nam vers­lo spe­cia­ lis­tui.

sėkmės istorija Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

Ro­bo­tai šyp­so­si at­kak­liau­siems

No­rint su­kur­ti žmo­gui pa­gal­bi­nin­ką ar drau­gą, ne­rei­kia bur­tų laz­de­lės. Moks­li­nin­kai tam ku­ria ro­bo­tus. Tarp jų – ir lie­tu­vis Kau­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (KTU) dok­to­ran­tas To­ mas Pros­ce­vi­čius.

KTU nuo 2011 m. ru­dens pra­dė­ta nau­ja stu­di­jų pro­ gra­ma – ro­bo­ti­ka. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad šios moks­ lo sri­ties iki tol KTU ne­bu­ vo. Vie­nas ro­bo­tų kū­ri­mo en­tu­zias­tų Elekt­ros ir val­ dy­mo in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­ to Au­to­ma­ti­kos ir val­dy­ mo ka­ted­ros dok­to­ ran­tas T.Pros­ce­vi­ čius tu­rė­jo tap­ti au­to­ma­ti­zuo­tų sis­te­mų kū­rė­ ju, bet po ke­le­ rių stu­di­jų me­ tų pa­su­ko į ro­ bo­ti­ką.

Ro­bo­tų kū­ri­ mas tuo­met dar bu­vo už­kla­si­nė veik­la. Da­bar – tai bū­si­mų pro­fe­sio­ na­lų sri­tis. Sa­vo fan­ta­zi­jas jie tu­ri ga­li­my­bę rea­li­zuo­ti spe­cia­liai tam skir­ to­je la­bo­ra­to­ri­jo­je.

Kol kas KTU ro­bo­tų kū­ry­ ba yra in­te­lek­ti­nis dar­bas, mo­ ko­ma­si kur­ti ro­bo­to sme­ge­ nis. Prog­ra­ma­vi­mas ro­bo­ti­ko­je pri­me­na kom­piu­te­ri­nį pro­gra­ ma­vi­mą. Ku­ria­mos pro­gra­mos, lei­džian­čios ma­ši­nai ju­dė­ti, at­ pa­žin­ti vaiz­dus, skai­ty­ti, kal­bė­ ti, at­lik­ti ki­tas funk­ci­jas.

Pa­čių me­cha­ni­nių apa­ra­tų konst­ra­vi­mas, pa­sak T.Pros­ ce­vi­čius, dau­giau me­cha­ni­kos

sri­tis. Vis dėl­to pa­si­nė­rus į ro­ bo­tų pa­sau­lį, ku­riant jų sme­ ge­nis, ga­li­ma mė­gin­ti tver­ti ir jų kū­nus. Kol kas sa­vo su­kur­ tas pro­gra­mas KTU at­sto­vai die­gia į jau pa­ga­min­tus apa­ra­ tus, ku­riuos per­ka už­sie­ny­je. „Ro­bo­tų konst­ra­vi­mo sri­ty­je sun­ku kon­ku­ruo­ti su ja­po­nais ar ki­nais, ta­čiau in­te­lek­to – ga­ li­me“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

KTU dok­to­ran­tas ti­ki, kad po ge­ro pus­me­čio bus įgy­ven­ din­tos jo pa­ties idė­jos. Vie­ na jų – ro­bo­tas, ku­ris pa­dės žmo­nėms ap­si­pirk­ti pre­ky­bos cent­re. Pa­vyz­džiui, pir­kė­jas atė­jęs į par­duo­tu­vę nu­ro­dys, ko­kių pro­duk­tų jam rei­kia, o ro­bo­tas pa­ro­dys op­ti­ma­lų marš­ru­tą, kaip šiuos pro­duk­ tus su­rink­ti. Atei­ty­je toks pat „pro­tas“ ga­lė­tų bū­ti in­teg­ruo­ tas kad ir pir­kė­jo ve­ži­mė­ly­je.

Idė­jų ne­stin­gan­čiam dok­ to­ran­tui tal­ki­na bū­re­lis stu­ den­tų nuo ba­ka­lau­ro ant­ro kur­so iki dok­to­ran­tū­ros. Jo pro­jek­tais do­mi­si ne vie­na Lie­tu­vos ir už­sie­nio įmo­nė.

T.Pros­ce­vi­čius pa­ta­rė, kad moks­lei­viai, sva­jo­jan­tys stu­di­ juo­ti ro­bo­ti­ką, tu­rė­tų ypač mo­ ky­tis ma­te­ma­ti­ką, fi­zi­ką, do­ mė­tis me­cha­ni­ka. Ro­bo­ti­ko­je, kaip įsi­ti­ki­nęs 26 me­tų vy­ras, tu­rė­tų ką nu­veik­ti ir mo­te­rys.

Jos, pa­sak pa­šne­ko­vo, ga­li pa­ siū­ly­ti to­kių idė­jų, ku­rios vy­ rams nie­ka­da ne­šau­tų į gal­vą.

Pa­si­nė­rus į ro­ bo­tų pa­sau­lį, ku­ riant jų sme­ge­ nis, ga­li­ma mė­ gin­ti tver­ti ir jų kū­nus.

Be to, ro­bo­tų di­zai­nas, es­te­ti­ ka, va­dy­ba taip pat ga­lė­tų bū­ti mo­te­rų stip­rio­ji pu­sė.

T.Pros­ce­vi­čiaus ini­cia­ty­ va Kau­ne su­reng­tos ne vie­ nos ro­bo­tų var­žy­bos, pa­sta­ rą­jį kar­tą jos bu­vo tarp­tau­ti­ nės. Šios var­žy­bos kiek ki­to­ kios nei spor­to. Ro­bo­tams su­ gal­vo­ta už­duo­tis: ab­so­liu­čiai sa­va­ran­kiš­kai, be men­kiau­sio žmo­gaus įsi­ki­ši­mo nu­va­žiuo­ ti apie 300 m at­stu­mą, su­ras­ti mai­še­lį su „auk­su“, paim­ti jį ir at­ga­ben­ti į star­to vie­tą. Per dve­jas var­žy­bas kol kas nė vie­nas ro­bo­tas to neat­li­ko ir ne­pel­nė „auk­so“ mai­še­lio, ku­ rio ver­tė – 9 tūkst. eu­rų.

T.Pros­ce­vi­čius ti­ki, kad po 5–10 me­tų be­ne kiek­vie­no lie­tu­vio na­muo­se ro­bo­tai bus įpras­ti pa­gal­bi­nin­kai. An­tai kom­piu­te­riai prieš ke­lis de­ šimt­me­čius at­ro­dė ne­pa­sie­ kia­ma atei­tis, o da­bar jie ko­ne vi­siems ta­po priei­na­mi.

19

iššūkis

Uni­ver­si­te­tas

pa­sau­li­(eti)nia­me kon Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas (VDU) iš ki­tų Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų iš­si­ ski­ria li­be­ra­lia hu­ma­nis­ti­ne dva­sia, kū­ry­bai ir me­nams pa­lan­kia ap­lin­ka ir ma­žiau spe­cia­li­zuo­tų, uni­ver­sa­les­nių stu­di­jų ga­li­my­bė­mis.

Mar­ty­nas Ged­vi­la

Dau­giau nei spe­cia­ly­bė

Šis lais­vų­jų me­nų uni­ver­si­ te­tas ug­do pla­taus iš­si­la­vi­ni­ mo, lanks­taus mąs­ty­mo, to­le­ ran­tiš­kas as­me­ny­bes, ku­rios grei­tai pri­si­tai­ko prie nuo­lat kin­tan­čio pa­sau­lio są­ly­gų.

VDU Vie­šų­jų ry­šių pro­rek­ to­rės pro­f. Auk­sės Bal­čy­tie­ nės tei­gi­mu, šian­dien vi­suo­ me­nes ir uni­ver­si­te­tus vi­sa­ me pa­sau­ly­je vei­kia glo­ba­li­ za­ci­ja ir in­di­vi­dua­li­za­ci­ja: au­ ga dė­me­sys at­ski­riems in­di­vi­ dams ir jų po­rei­kiams, to­dėl sa­vo ruož­tu kei­čia­si ir uni­ ver­si­te­tai, siū­lo dau­giau ni­ši­ nių ir tarp­da­ly­ki­nių pro­gra­ mų kiek­vie­nam pa­gal po­rei­ kius. Pro­fe­so­rė pabrėžė, kad šią itin iš­ryš­kė­ju­sią ten­den­ci­ ją pa­ska­ti­no lais­ves­nis ju­dė­ ji­mas tarp vals­ty­bių, tech­no­ lo­gi­jos ir in­ter­ne­tas, trik­dan­ tis in­for­ma­ci­nių šal­ti­nių gau­ sa. Uni­ver­si­te­tai tu­rė­tų pa­dė­ ti su­si­gau­dy­ti šiuo­se su­dė­tin­ guo­se pro­ce­suo­se. Pa­sau­ly­ je, ku­ria­me kaip nie­kad svar­ bu at­ras­ti sa­vo pranašu­mus, švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jos yra tas ker­ti­nis ak­muo, ant ku­rio sta­ to­mi vi­sa­ver­čių as­me­ny­bių įgū­džiai ir ver­ty­bės.

20

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­ te­tas – ne išim­tis. Čia su­tei­ kia­mos są­ly­gos ne tik rink­tis iš itin di­de­lės stu­di­jų pro­gra­ mų įvai­ro­vės, bet ir ne­mo­ka­ mai stu­di­juo­ti gre­tu­ti­niu bū­ du. De­šim­ty­je fa­kul­te­tų šiuo me­tu vyk­do­mos net 40 ba­ka­ lau­ro, 52 ma­gist­ran­tū­ros ir 29 gre­tu­ti­nių stu­di­jų pro­gra­ mos. Pas­ta­rą­sias ga­li­ma rink­ tis ša­lia pa­si­rink­tos pa­grin­ di­nės spe­cia­ly­bės, ir siek­ti da­bar kaip nie­ka­da rei­ka­lin­ go įvai­ria­pu­siš­ko iš­si­la­vi­ni­ mo. Ki­ta nau­jo­vė – nuo­to­li­ nių stu­di­jų pro­gra­ma „Švie­ti­ mas ir in­for­ma­ci­nės tech­no­ lo­gi­jos“, ku­ri vyk­do­ma in­ter­ ne­tu, o ją bai­gu­siems įtei­kia­ mas dvi­gu­bas and­ra­go­gi­kos ir tai­ko­mo­sios in­for­ma­ti­kos dip­lo­mas.

Nau­ja­sis uni­ver­si­te­to šū­kis „Dau­giau nei spe­cia­ly­bė“ pri­ me­na, kad čia gau­si­te ne vien siau­rų, spe­cia­li­zuo­tų ži­nių – čia ga­lė­si­te vi­sa­pu­siš­kai bran­ din­ti sa­vo as­me­ny­bę. Pa­vyz­ džiui, jei sie­ja­te sa­vo bū­si­mą kar­je­rą su eko­no­mi­ka, ta­čiau lais­va­lai­kiu do­mi­tės me­nu, ga­li­te šį po­mė­gį la­vin­ti stu­di­ juo­da­mi gre­tu­ti­nė­je Me­no­ty­

n­teks­te ros pro­gra­mo­je VDU Me­nų fa­kul­te­te. Taip pat ga­li­te su­ de­rin­ti skir­tin­gas, ta­čiau vie­ na ki­tą pa­pil­dan­čias stu­di­jas – pa­vyz­džiui, stu­di­juo­da­mi in­for­ma­ti­ką ir nau­jų­jų me­di­ jų me­ną. To­kiu bū­du tap­si­te pro­fe­sio­na­lu dvie­jo­se skir­tin­ go­se sri­ty­se ir ge­ro­kai pa­ge­ rin­si­te sa­vo ga­li­my­bes kon­ku­ ren­cin­go­je dar­bo rin­ko­je.

Jaut­ru­mas ki­tam ir ki­to­kiam

Ne­pai­sant as­me­ny­bės išaukš­ ti­ni­mo, šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­ nė­je ne ma­žiau svar­bus ir dar­ bas drau­ge – vie­nas žmo­gus be ki­tų pa­gal­bos sa­vo idė­jos neį­ gy­ven­dins, tam rei­kia bend­ra­ dar­bia­vi­mo. Pa­sak pro­f. A.Bal­ čy­tie­nės, tai yra vie­nas pa­ma­ ti­nių de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų. „Siek­da­mas sa­viak­tua­li­za­ci­ jos, žmo­gus tu­ri bū­ti jaut­rus ap­lin­kai ir ki­tam žmo­gui, iš­ mok­ti to­le­ran­ci­jos, dė­me­sio, ge­bė­ti iš­klau­sy­ti ki­to nuo­mo­ nę. Čia ir yra nau­ja­sis uni­ver­ si­te­tų ke­lia­mas tiks­las: ug­dy­ ti ieš­kan­čius, mąs­tan­čius, bet kar­tu ir to­le­ran­tiš­kus žmo­nes, ku­rie bū­tų em­pa­tiš­ki ir ap­lin­ kai, ir ša­lia esan­čiam žmo­gui“, – paaiš­ki­no pro­rek­to­rė.

Nuo pat įkū­ri­mo ne­prik­lau­ so­mo­je tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je VDU lai­kė­si li­be­ra­laus po­žiū­ rio į stu­di­jas, puo­se­lė­jo skir­ tin­gas kul­tū­ras. Šian­dien čia ga­li­ma mo­ky­tis 26 skir­tin­ gų už­sie­nio kal­bų, o iš Eu­ro­ pos, Azi­jos, JAV ir ki­tų vals­ ty­bių at­vyks­tan­tys stu­den­tai ga­li rink­tis iš net 18 ba­ka­lau­ ro ir ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mų ang­lų kal­ba. VDU

Tarp­tau­ti­nių ry­šių tar­ny­ba kas­met ne tik iš­lei­džia šim­ tus aka­de­mi­nės bend­ruo­me­ nės na­rių stu­di­juo­ti ir at­lik­ ti prakti­kos už­sie­ny­je, bet ir prii­ma ne ką ma­žiau at­vy­kė­lių iš sve­čių ša­lių. Vien 2011 m. pa­gal „Eras­mus“ pro­gra­mą ir dvi­ša­lius mai­nus VDU stu­di­ ja­vo 112 už­sie­nio stu­den­tų, o į sve­čias ša­lis stu­di­juo­ti ir at­ lik­ti pra­kti­kos iš­vy­ko net 254 uni­ver­si­te­to stu­den­tai.

Bū­ti jaut­riam ki­to at­žvil­giu, rei­kia ge­bė­ti su­si­kal­bė­ti, už­ megz­ti ry­šius. Dėl šios prie­ žas­ties už­sie­nio kal­bų mo­kė­ ji­mas šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­

tik gra­ma­ti­kos ir ver­ti­mo – tai ir mo­ky­ma­sis bend­rau­ti, ir pa­žin­tys su už­sie­nio kul­tū­ra“, – paaiš­ki­no N.Ma­čians­kie­nė. Šiais nuo­la­ti­nio ju­dė­ji­mo, kul­tū­ri­nių su­si­dū­ri­mų lai­ kais vis svar­biau mo­kė­ti kuo dau­giau kal­bų, užuo­t su­si­tel­ kus ties vie­na ar dviem – net ir neiš­la­vi­nant jų įgū­džių iki aukš­čiau­sio lyg­mens. Be to, smalsu­mas at­si­per­ka, pa­de­da dar im­liau to­bu­lė­ti in­te­lek­tua­ liai. „Kuo dau­giau kal­bų žmo­ gus mo­ko­si, tuo efek­ty­viau jis to­bu­li­na sa­vo kaip dau­gia­kal­ bio kom­pe­ten­ci­ją – mo­ky­da­ ma­sis nau­jos kal­bos jis ga­li tai­

Nau­ja­sis uni­ver­si­te­to šū­kis „Dau­ giau nei spe­cia­ly­bė“ pri­me­na, kad čia gau­si­te ne vien siau­rų, spe­cia­li­ zuo­tų ži­nių – čia ga­lė­si­te vi­sa­pu­siš­ kai bran­din­ti sa­vo as­me­ny­bę.

ly­je yra bū­ti­na są­ly­ga. VDU Už­sie­nio kal­bų cent­ro di­rek­ to­rės pro­f. dr. Ne­mi­ros Ma­ čians­kie­nės tei­gi­mu, stu­di­ juo­jant kal­bas uni­ver­si­te­te ug­do­ma to­le­ran­ci­ja ir dau­ gia­kul­tū­riš­ku­mas: „Stu­di­juo­ da­mi kal­bas su­si­pa­žįs­ta­me su už­sie­nio ša­ly­se pro­pa­guo­ ja­mo­mis ver­ty­bė­mis, kul­tū­ ri­niais skir­tu­mais ir pa­ma­ žu su­vo­kia­me, kad bū­ti ki­to­ kiam – tai tie­siog at­sto­vau­ti sa­vo kraš­tui. Tam­pa­me jaut­ res­ni ir pla­tes­niam bend­ra­vi­ mui, ki­to­kiam po­žiū­riui. Jau se­niai kal­bos kur­sai ne­reiš­kia

ky­ti tas pa­čias stra­te­gi­jas, ku­ rio­mis va­do­va­vo­si įsi­sa­vin­da­ mas ki­tų kal­bų ži­nias“, – sa­kė Už­sie­nio kal­bų cent­ro va­do­vė.

Kal­bų cent­re – uni­ka­lios ga­li­my­bės

VDU, skir­tin­gai nei dau­ge­ lio ki­tų aukš­to­jo moks­lo ins­ ti­tu­ci­jų, stu­den­tams lei­džia skir­tin­gais ly­giais mo­ky­tis vi­ sų už­sie­nio kal­bų – pa­si­rin­ki­ mas nė­ra ri­bo­ja­mas pri­klau­ so­mai nuo spe­cia­ly­bės.

VDU Už­sie­nio kal­bų cent­re kiek­vie­ną se­mest­rą kal­bų mo­ ko­si apie 3500 stu­den­tų, 21

iššūkis tai yra treč­da­lis vi­sų, ku­ rie uni­ver­si­te­te sie­kia moks­ lo švie­sos. „Mū­sų stu­den­tams su­tei­kia­mos vi­siš­kai ki­to­kios ga­li­my­bės vys­ty­tis kaip žmo­ nėms: ga­li bū­ti bio­lo­gas ar fi­ zi­kas, ir mo­ky­tis kal­bų, pa­žin­ ti ki­tas kul­tū­ras, ir taip plės­ti sa­vo eru­di­ci­ją bei ko­mu­ni­ka­ ci­nius ge­bė­ji­mus. Uni­ver­si­te­ tas iš­si­ski­ria sa­vo sis­te­ma, po­ žiū­riu – mū­sų pro­gra­mo­se yra svar­bus tarp­kul­tū­ri­nis as­pek­ tas, ne­mo­ko­me tik sau­sų ži­ nių“, – at­krei­pė dė­me­sį N.Ma­ čians­kie­nė.

Tarp siū­lo­mų 26 kal­bų – ir pa­klau­siau­sios, ES rei­ka­lin­ gos ita­lų, is­pa­nų, pran­cū­zų, vo­kie­čių, ir vis dau­giau stu­ den­tų pri­trau­kian­čios ki­nų, ja­po­nų, ko­rė­jie­čių, nor­ve­gų ir dau­ge­lis ki­tų kal­bų. No­rin­ tiems gi­lin­ti kal­bos įgū­džius konk­re­čio­je sri­ty­je, siū­lo­ma net 18 skir­tin­gų ang­lų kal­bos kur­sų, pri­tai­ky­tų po­li­ti­kai, vers­lui, tei­sei ir t. t. Jau ga­ li­ma stu­di­juo­ti ir pro­fe­si­nei veik­lai skir­tą vo­kie­čių kal­bą bei vers­lo ru­sų kal­bą. Tiems, kam vien kal­bos ne­ga­na, skir­

22

Šian­dien VDU ga­li­ma mo­ky­ tis 26 skir­tin­gų už­sie­nio kal­bų, rink­tis iš 18 ba­ ka­lau­ro ir ma­ gist­ran­tū­ros stu­ di­jų pro­gra­mų ang­lų kal­ba.

ti kur­sai, ku­riuo­se pa­žin­di­na­ ma su ara­bų, is­la­mo, an­ti­kos, tur­kų ir ki­to­mis kal­bo­mis bei kul­tū­ro­mis.

Kos­mo­po­li­tiš­ku­mas, dau­ gia­kal­bys­tė ir at­vi­ru­mas ki­ toms kul­tū­roms – ver­ty­bės, ku­rios puo­šia uni­ver­si­te­tą.

2011 m. vie­nuo­li­ka VDU sve­ tim­tau­čių dės­ty­to­jų mo­kė kal­bas, ku­rios jiems yra gim­ to­sios. Stu­den­tai ir­gi neat­si­ li­ko: kas­met ru­de­nį Už­sie­nio kal­bų cent­ro ren­gia­mos Eu­ ro­pos kal­bų die­nos me­tu vy­ ko dau­gia­kal­bys­tės kon­kur­ sas, ku­rį lai­mė­jo VDU po­li­ti­ kos moks­lų ma­gist­ran­tė Ju­li­

ja Va­si­len­ko, mo­kan­ti net 12 kal­bų. De­vy­nias iš jų ji iš­mo­ ko uni­ver­si­te­te. Pa­sak N.Ma­ čians­kie­nės, šiuo me­tu vyk­ do­mas ty­ri­mas, kuriuos sie­ kiama nu­sta­ty­ti, kiek už­sie­ nio kal­bų per vi­są stu­di­jų lai­ ko­tar­pį mo­kė­si VDU stu­den­ tai – pa­ste­bė­ta, kad kai ku­ riuo­se fa­kul­te­tuo­se dau­gu­ ma rin­ko­si bent po dvi ar tris kal­bas.

Ry­šiai – ke­lias to­bu­lė­ji­mo link

Ži­no­ma, sie­kiant iš­mok­ ti nau­ją kal­bą, ne­pa­kan­ka vien pa­skai­tų ir kny­gų. „Kal­ bų mo­ky­ma­sis yra il­gas ir ne­ nut­rūks­tan­tis pro­ce­sas, trun­ kan­tis vi­są gy­ve­ni­mą. Tam rei­kia lai­ko, mo­ty­va­ci­jos, at­ sa­ko­my­bės ir sis­te­miš­ku­ mo. Pa­ti pa­ty­riau, kad rei­kia steng­tis pa­kliū­ti į tą kul­tū­rą, bend­rau­ti su gim­ta­kal­biais jų ša­lies ap­lin­ko­je“, – pa­sa­ko­ jo VDU Lie­tu­vių kal­bos ka­ ted­ros pro­fe­so­rė Ine­ta Da­ ba­šins­kie­nė, ku­ri džiau­gia­si, kad stu­den­tai ne­re­tai ren­ka­si kal­bos gi­li­ni­mo kur­sus ar­ba

trum­pa­lai­kes stu­di­jas už­sie­ nio ša­ly­se, ku­rių kal­bas stu­ di­juo­ja.

Stu­di­jo­mis už­sie­ny­je už­ mez­ga­mi neį­kai­no­ja­mi ry­ šiai – kal­bant tiek apie kar­ je­ro­je, aka­de­mi­nia­me ir as­ me­ni­nia­me gy­ve­ni­me pra­ ver­sian­čius kon­tak­tus, tiek apie aukš­tes­nį, vi­suo­me­ni­nį lyg­me­nį. „Žmo­nės, ku­rie at­ vyks­ta į Kau­ną ir į uni­ver­si­te­ tą, kei­čia ir pa­pil­do mus pa­ čius. Sma­gu, kad ir lie­tu­viai, su­grį­žę iš sve­čių ša­lių, at­ve­ ža da­le­lę ki­tos kul­tū­ros, ku­ ria nau­ją ap­lin­ką. Šis dau­gia­ kul­tū­riš­ku­mas pra­ple­čia mū­ sų mąs­ty­mo, to­le­ran­ci­jos ri­ bas. Kai pa­skai­to­se da­ly­vau­ja už­sie­nio stu­den­tai, ge­ra­no­ riš­ku­mas au­di­to­ri­jo­se yra la­ bai ryš­kus. Lie­tu­viai stu­den­ tai mie­lai bend­ra­dar­biau­ja su ko­le­go­mis iš sve­čių ša­lių, mo­ko­si vie­ni ki­tų kal­bų, pa­ de­da ir pa­ta­ria“, – sa­kė I.Da­ ba­šins­kie­nė.

Ry­šius su tarp­tau­ti­niais par­tne­riais ak­ty­viai pa­lai­ ko ir VDU, taip kas­met su­ teik­da­mas ga­li­my­bę šim­tams stu­den­tų vyk­ti stu­di­juo­ti, pra­kti­kuo­tis į už­sie­nį. Uni­ ver­si­te­tas bend­ra­dar­biau­ja su 197 „LLP/ Eras­mus“ pro­ gra­mos par­tne­riais 30 Eu­ro­ pos ša­lių, dvi­ša­lė­mis su­tar­ti­ mis yra už­mez­gęs ry­šius su 83 uni­ver­si­te­tais 29 pa­sau­ lio vals­ty­bė­se, ir pri­klau­so 19 Se­no­jo že­my­no uni­ver­si­te­tų vie­ni­jan­čiam „Cam­pus Eu­ ro­pae“ tink­lui. Stu­den­tų ju­ dė­ji­mas, lan­ky­ma­sis už­sie­nio vals­ty­bių aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se – vi­sa­pu­siš­kai nau­ din­ga pa­tir­tis, pa­de­dan­ti įsi­ tvir­tin­ti šiuo­lai­ki­nia­me pa­ sau­ly­je.

Ta­čiau šian­dien sie­kiant iš­si­la­vi­ni­mo ne­ga­li­ma neat­ siž­velg­ti ir į dar vie­ną pa­sau­ li­nį reiš­ki­nį – ne­pas­to­vu­mą.

„Prieš ke­le­tą de­šimt­ me­čių at­ro­dė, kad stu­ di­jas bai­gęs žmo­gus bus pro­fe­sio­na­las, ge­ ban­tis iš­spręs­ti nau­ jos kas­die­ny­bės pro­ ble­mas. Ta­čiau da­bar, kol žmo­gus bai­gia uni­ ver­si­te­tą, pa­sau­lis ir vėl kar­di­na­liai pa­si­ kei­čia. Nie­kas ne­ga­ li ga­ran­tuo­ti, kad stu­ den­tas, pa­ga­liau ga­vęs dip­lo­mą, ge­bės spręs­ti vis dar ak­tua­lias pro­ ble­mas. Jo ži­nios tu­ri bū­ti pa­ky­lė­tos į aukš­ tes­nį lyg­me­nį, jos tu­ri bū­ti lanks­čios, pa­de­ dan­čios jam pri­si­tai­ ky­ti“, – pa­brė­žė pro­f.

A.Bal­čy­tie­nė. Anot jos, be dau­gia­kul­tū­riš­ ku­mo, da­bar uni­ver­ si­te­tams svar­biau­sia – ge­bė­ji­mas mąs­ty­ti, ref­lek­tuo­ti, per­mąs­ty­ ti sa­vo pa­tir­tį ir at­ras­ ti rei­kia­mus spren­di­ mus.

Li­be­ra­lių­jų me­nų uni­ver­si­te­tas Tad kaip už­tik­rin­ti, kad ab­ sol­ven­tas tu­rė­tų ži­nių, ku­rios jam pra­vers­tų il­gam? Šiuo at­ ve­ju VDU re­mia­si dar iš an­ti­ kos lai­kų atė­ju­sio­mis ne­sens­ tan­čio­mis idė­jo­mis. Se­no­ vės Grai­ki­jo­je gi­mę li­be­ra­lių­ jų me­nų stu­di­jų („ar­tes li­be­ ra­les“) prin­ci­pai pa­dė­jo pa­ ma­tus pla­čiam iš­si­la­vi­ni­mui, ku­rį su­da­rė 7 lais­vie­ji me­nai: gra­ma­ti­ka, lo­gi­ka, re­to­ri­ka, arit­me­ti­ka, geo­met­ri­ja, mu­zi­ ka ir ast­ro­no­mi­ja.

VDU – vie­nin­te­lė aukš­to­ji mo­kyk­la ša­ly­je, su­tei­kian­ti ga­ li­my­bę įgy­ti šį kla­si­ki­nį iš­si­la­ vi­ni­mą. Šiuo me­tu ruo­šia­ma nau­ja „ar­tes li­be­ra­les“ gre­tu­ti­ nių stu­di­jų pro­gra­ma, lei­sian­ ti pa­tiems smalsiau­siems stu­ den­tams su­si­pa­žin­ti su Pla­to­ no, Sok­ra­to ir ki­tų mąs­ty­to­jų lai­kais dės­ty­tų moks­lų idė­jo­ mis. Jas, kaip de­ra li­be­ra­lių­ jų stu­di­jų tra­di­ci­jai, dės­ty­to­jai pri­sta­tys jau­kia­me, ne­di­de­lia­

me ra­te, ku­ria­me leng­viau tie­ siogiai bend­rau­ti. Ži­no­ma, šiuo­lai­ki­nės li­be­ra­ lių­jų me­nų stu­di­jos yra kur kas dau­giau, nei kla­si­ki­nių da­ly­kų mo­ky­mas – tai ga­li­ma įžvelg­ti vi­so­se uni­ver­si­te­to siū­lo­mo­se pro­gra­mo­se. Vi­sų pir­ma, tai jau mi­nė­to lanks­taus, pla­taus mąs­ ty­mo la­vi­ni­mas, li­be­ra­lios dva­ sios ug­dy­mas. VDU Vie­šų­jų ry­ šių pro­rek­to­rė A.Bal­čy­tie­nė sa­ ko, kad VDU pa­ky­lė­ja šį pa­ma­ ti­nį, iš­gry­nin­tą da­ly­kų komp­ lek­tą iki kas­die­ny­bės, su­tei­kia pra­ktiš­kų, nau­din­gų ži­nių, ku­ rios pa­si­žy­mi uni­ver­sa­lu­mu.

Prie to pri­si­de­da ir puo­se­lė­ ja­mas dau­gia­kul­tū­riš­ku­mas, ir dau­gia­kal­bys­tė, ta­čiau ver­ ta iš­skir­ti vie­ną li­be­ra­lių­jų me­ nų prin­ci­pą – uni­ver­si­te­te stu­ den­tai gi­li­na­si ne į k ­ ie­no nors pa­reng­tus va­do­vė­lius, o į pir­ mi­nius in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius. „Čia ir yra pa­grin­di­nė idė­ja – stu­di­juo­ti, ana­li­zuo­ti fi­lo­so­fo

dar­bą, me­ni­nin­ko pro­jek­tą ir pan., dis­ku­si­jų pro­ce­se at­ras­ti sa­ve ir tie­są. Vi­sas džiaugs­mas yra šia­me gi­li­ni­mo­si ir sa­vęs ak­tua­li­za­vi­mo pro­ce­se“, – sa­ko pro­rek­to­rė.

Li­be­ra­lių­jų me­nų uni­ver­si­ te­te ne­bru­ka­mas vie­nas po­ žiū­ris (va­do­vė­liai, me­to­di­nės prie­mo­nės), nes tai nea­ti­tin­ka jo idė­jos. Dės­ty­to­jo vaid­muo čia svar­bus, ta­čiau taip pat ki­ toks – jis yra par­tne­ris, men­to­ rius, ku­ris ne­lai­ko sa­vo po­žiū­ rio tei­sin­giau­siu, o yra at­vi­ras dis­ku­si­joms su stu­den­tu. Jis taip pat da­ly­vau­ja šia­me paieš­ kų pro­ce­se, dir­ba bend­ra­dar­ bia­vi­mo, kū­ry­bos ir mo­ky­mo­ si ap­lin­ko­je. VDU pri­gi­ju­sius šios fi­lo­so­fi­jos dai­gus, kaip ir jos vai­sius, pa­ste­bė­ti ne­sun­ku – pro­fe­sū­ros ir stu­den­tų bend­ ra­vi­mas yra šil­tas, nuoširdus, pa­lan­kus sa­va­ran­kiš­kam, kri­ tiš­kam mąs­ty­mui ir drą­siai iš­ reiš­kia­mai nuo­mo­nei.

Jau se­niai kal­bos kur­sai ne­reiš­kia tik gra­ma­ti­kos ir ver­ti­mo – tai ir mo­ky­ma­sis bend­rau­ti, ir pa­žin­tis su už­sie­nio kul­tū­ra.

23

sėk­mės is­to­ri­ja

E.Ma­siu­lis:

uni­ver­si­te­tas ne­mo­ko kal­ti vi­nių Kiek­vie­nas uni­ver­si­te­tas mėgs­ta pa­si­gir­ti įžie­bęs žvaigž­ dę. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas – ne išim­tis. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis – vie­na šios mo­kyk­los įžy­my­bių.

Ir­ma Ver­bie­nė

T

ie­sa, pats mi­nist­ras tik šyp­so­si iš­gir­dęs to­kį epi­te­tą, uni­ver­ si­te­tas jam – gim­tie­ ji na­mai, kaip ir Klai­pė­da, kaip ir pa­jū­ris. Ne­nuos­ta­bu, klai­pė­ die­tis vai­ki­nas pa­si­rin­ko stu­ di­jas gim­ta­ja­me mies­te nau­jai įkur­ta­me uni­ver­si­te­te. Tie­sa, pa­si­rin­ko drą­siai – po­li­to­lo­gi­ ją. Da­bar E.Ma­siu­lis sa­ko, kad net ne­pri­si­me­na, ko­dėl sto­jo bū­tent į šią spe­cia­ly­bę. „Da­bar bū­tų per drą­su sa­ ky­ti, kad bu­vau pa­žįs­ta­mas su pro­fe­so­riu­mi Leo­ni­du Dons­ kiu. Ta­čiau prieš rink­da­ma­ sis stu­di­jas jau bu­vau su šiuo žmo­gu­mi bend­ra­vęs. Ma­nau, tie su­si­ti­ki­mai tu­rė­jo įta­kos spren­di­mui rink­tis po­li­to­lo­ gi­ją“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, nau­jas uni­ver­si­te­ tas tie­siog pul­sa­vo lais­ve ir ga­ li­my­bė­mis. Į jau­nos vals­ty­bės uni­ver­si­te­tą at­vy­kę už­sie­nio dės­ty­to­jai dik­ta­vo nau­jas mo­ ky­mo­si, tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­ mo ma­das. „L.Dons­kis, Al­gis Mic­kū­ nas, Alek­sand­ras Štro­mas – tai žmo­nės, dės­ty­to­jai le­gen­ dos, ir man te­ko gar­bė bū­ti ša­

lia, mo­ky­tis. Nors jie ir prieš 20 me­tų jau bu­vo, sa­ky­ki­me, žvaigž­dės, su stu­den­tais bend­ ra­vo kaip su ly­giais. Kar­tu su sa­vo mo­ky­to­jais dis­ku­tuo­da­ vo­me per nak­tis“, – į jau­nys­tės sen­ti­men­tus lei­do­si mi­nist­ras.

Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to stip­ry­ bė – jū­rei­vys­tės spe­cia­ly­bės.

Ta­čiau pa­klaus­tas apie nak­ ti­nius stu­den­tų šė­lio­ji­mus, tik nu­si­juo­kė: „Stu­den­ta­vi­ mas yra stu­den­ta­vi­mas.“ Su kai ku­riais bend­ra­moks­ liais iš uni­ver­si­te­to E.Ma­siu­ lis bend­rau­ja iki šiol. Nu­si­ šyp­so, kad ir tie, ku­rie į uos­ta­ mies­tį at­vy­ko stu­di­juo­ti, da­ bar sa­ve va­di­na klai­pė­die­čiais. „Ma­nau, tiek Klai­pė­da, tiek jos uni­ver­si­te­tas svei­kai kon­ ku­ruo­ja su ki­tais mies­tais ir jų aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis.

Nuo pat įkū­ri­mo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pir­miau­sia lei­do

sau kves­tio­nuo­ti Vil­niaus uni­ ver­si­te­tą ir ap­skri­tai vi­są aka­ de­mi­nę bend­ruo­me­nę. Tvir­ tai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ka­no­nų Klai­pė­do­je ma­žiau. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stip­ry­bė – jū­rei­ vys­tės spe­cia­ly­bės. Šie spe­cia­ lis­tai pui­kiai ver­ti­na­mi ne tik Lie­tu­vo­je“, – aukš­tą­ją mo­kyk­ lą gy­rė mi­nist­ras.

E.Ma­siu­lis tvir­ti­no, kad, kal­bant apie stu­di­jas, kiek­vie­ no po­žiū­ris ir lū­kes­čiai skir­ tin­gi. Jis pa­ts yra iš tų, ku­rie ti­ki­si, kad uni­ver­si­te­tas pa­dės for­muo­ti pa­sau­lė­žiū­rą, su­pa­ žin­dins su moks­lu. Pap­ras­tai ta­riant, mi­nist­ras ne­reiš­kia prie­kaiš­tų uni­ver­si­te­tams, ne­va juo­se per daug aka­de­ miš­ku­mo, teo­ri­nių ži­nių. „Jei žmo­gus gei­džia pra­kti­ nių įgū­džių ir ge­rai iš­ma­ny­ti siau­rą sri­tį, te­gul ren­ka­si ko­ le­gi­jas, pro­fe­si­nes tech­ni­kos mo­kyk­las“, – gūž­te­lė­jo pe­čiais jis ir pa­ti­ki­no, kad uni­ver­si­te­ to dip­lo­mas ne vis­kas, mo­ky­ tis ten­ka vi­są gy­ve­ni­mą. Tik jei su­ge­bi paim­ti iš aukš­to­sios mo­kyk­los tai, ką ji siū­lo iš­ties­ to­mis ran­ko­mis, vė­liau mo­ky­ tis bū­na pa­pras­čiau.

L.Dons­kis, A.Mic­kū­nas, A.Štro­mas – tai žmo­nės, dės­ty­to­jai le­gen­dos, ir man te­ko gar­bė bū­ti ša­lia, mo­ky­tis.

24

sėkmės istorija Ir­ma Ver­bie­nė

gerb­ti,

ne­de­juo­ti, su­do­min­ti Lietuvos edukologijos universiteto absolventas Al­gis Bi­tau­tas at­vi­ras – mo­ky­to­jau­ti nuo vai­kys­tės ne­sva­ jo­jo.

T

a­čiau kai ne­ti­kė­tu­mus mėgs­tan­tis li­ki­mas at­ ve­dė į kla­sę – jam pa­ ti­ko.

Kad bus ne tik is­to­ri­kas moks­li­nin­kas, bet ir mo­ky­to­ jas, jis nu­spren­dė at­lik­da­mas pe­da­go­gi­nę pra­kti­ką mo­kyk­ lo­je. Šyp­so­da­ma­sis pri­pa­žįs­ ta, kad il­gai jau­ki­no­si mo­ky­ to­jo var­dą. istorijos mokytoju Vilniaus li­cė­juje dirbantis A.Bi­tau­ tas moks­lei­vių dė­me­siu ne­si­ skun­džia. Re­gis, mo­ky­to­ją ir vai­kus sie­ja abi­pu­sė sim­pa­ti­ja ir pa­gar­ba. „Rei­kia mo­kė­ti vai­kus su­ do­min­ti, pa­trauk­ti į sa­vo pu­ sę – ta­da ir dė­me­sio pa­kan­ ka“, – svars­tė jis.

Kal­bė­da­mas apie uni­ver­si­ te­to lai­kus A.Bi­tau­tas ne­slė­ pė, kad Lie­tu­vos edu­kologi­ jos uni­ver­si­te­tas ver­ti­na­mas įvai­riai. Vie­ni gi­ria, ki­ti ne­ gai­li kar­čios kri­ti­kos. „Ma­nau, klai­din­ga kal­bė­ti tik apie du – la­bai ge­rai ir la­

Nė­ra blo­gų ar ge­rų va­do­vė­lių, yra tik blo­gas ar­ba ge­ras mo­ky­to­jas.

bai blo­gai – ver­ti­ni­mo kri­te­ri­ jus. Kaip šio uni­ver­si­te­to ab­ sol­ven­tas ga­liu drą­siai teig­ti, kad uni­ver­si­te­tas man da­vė daug. Prap­lė­tė aki­ra­tį, su­tei­ kė mil­ži­niš­ką kie­kį di­dak­ti­ kos, psi­cho­lo­gi­jos, pe­da­go­gi­ kos ir da­ly­ko ži­nių. Ki­ta ver­ tus, vos atė­jęs į li­cė­jų su­pra­ tau, kad įgy­tas ži­nias pri­tai­ky­ ti pra­kti­ko­je man bus sun­ku. Čia pa­na­šiai kaip su va­do­vė­ liais – nė­ra blo­gų ar ge­rų va­ do­vė­lių, yra tik blo­gas ar­ba ge­ras mo­ky­to­jas“, – dės­tė jis ir pri­dū­rė, kad gar­sus uni­ver­ si­te­tas stu­den­to sa­vai­me ne­ pa­ver­čia ge­res­niu spe­cia­lis­tu – no­ri ne­no­ri vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus.

A.Bi­tau­tas ne­si­gin­či­jo –

mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bės šiuo­ lai­ki­nė vi­suo­me­nė ne­lai­ko pres­ti­ži­ne. Ki­ta ver­tus, mo­ ky­to­jas klau­sė, o kas ir ko­kia yra to­ji vi­suo­me­nė? „Juk mū­sų va­di­na­ma­sis eli­ tas – tai iš skan­da­lų ir ko­rup­ ci­jos neišb­ren­dan­tys val­di­ nin­kai ir po­li­ti­kai, TV ir žur­ na­lų vir­še­liuo­se be­si­pui­kuo­ jan­čios įvaiz­džio kū­rė­jų su­ for­muo­tos „žvaigž­dės“. Vi­ suo­me­nė­je pres­ti­žą tu­ri tie, ku­rie ge­rai už­dir­ba. Mo­ky­to­ jui šia­me „eli­te“ vie­tos neat­si­ ra­do, nes mes per­ne­lyg su­ma­ te­ria­lė­ję, pa­gal tai ir ri­kiuo­ja­ me pres­ti­žą. Jei­gu mo­ky­to­jo už­dar­bis bū­tų di­des­nis, mo­ ky­to­jo spe­cia­ly­bė iš­kart bū­tų lai­ko­ma pres­ti­ži­ne?“ – iro­ni­ za­vo is­to­ri­kas.

Jis pri­mi­nė tar­pu­ka­rio Lie­ tu­vą, kai mo­ky­to­jas su ku­ni­gu ir dak­ta­ru bu­vo kai­mo švie­su­ liai. Da­bar, anot A.Bi­tau­to, re­ tas ku­ris drįs­ta mo­ky­to­ją pa­ va­din­ti švie­su­liu – pa­si­kei­ tė lai­kai.

„Aiš­ku, ir pa­tys mo­ky­to­jai ga­ lė­tų la­biau pa­si­steng­ti, vi­są­laik rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vęs. Rei­kia sa­vo dar­bą my­lė­ti ir džiaug­tis dėl jo, ne­svar­bu, ką ma­no ki­ti, ta­da pa­ts jau­sie­si „pres­ti­ži­nis“.

Bū­tent taip aš ir jau­čiuo­si“, – sa­vo po­žiū­rį at­sklei­dė A.Bi­ tau­tas ir pri­si­pa­ži­no mėgs­tan­ tis tie­siog ste­bė­ti mo­ky­to­jus. Ir lyg ap­gai­les­tau­da­mas pri­dū­rė, kad da­ly­vau­da­mas kon­fe­ren­ ci­jo­se ma­žes­niuo­se mies­tuo­ se ir mies­te­liuo­se pa­ste­bi ne tik nuostabių mokytojų, bet ir esančių ne savo vietoje. „Ta­da už­duo­du sau klau­si­ mą: ko­dėl taip yra? Ar ir aš il­ giau pa­dir­bė­jęs mo­kyk­lo­je tap­siu niurzg­liu, pa­si­duo­siu ir vis bam­bė­siu dėl su­ma­žin­tos al­gos“, – tar­si pa­ts sa­vęs klau­sė vai­ki­nas. Bet čia pat ir at­sa­kė į sa­vo klau­si­mą: „Esu op­ti­mis­ tas ir ti­kiu, kad ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je mo­kyk­lo­se dirbs tik­rai sa­vo dar­bą my­lin­tys mo­ky­to­ jai. Tad kvie­čiu vi­sus ne­bi­jo­ti ir tap­ti šau­niais mo­ky­to­jais.“

Rei­kia sa­vo dar­bą my­lė­ti ir džiaug­tis dėl jo, ne­svar­bu, ką ma­no ki­ti, ta­da pa­ts jau­sie­si „pres­ti­ži­nis“.

Kurk ateitį su Lietuvos edukologijos universitetu!

Bakalauro studijų programos

Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės pedagogikos krypties (v. k. 612X1) studijų programos

Stodami į šias studijų programas pretendentai į valstybės finansuojamas vietas privalo laikyti motyvacijos patikrinimo testą. Nelaikę šio testo asmenys gali būti priimami tik į studijas savo lėšomis.

Filologijos fakultetas  Anglų filologija  Baltarusių filologija  Lenkų filologija  Prancūzų filologija  Rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija  Vokiečių filologija Fizikos ir technologijos fakultetas  Fizika ir informacinės technologijos (informacinės technologijos; švietimo vadyba; atsinaujinančioji energetika)

Gamtos mokslų fakultetas  Biologija  Chemija  Ekologija ir gamtamokslinis ugdymas  Geografija (turizmo vadyba)  Technologijų pedagogika

(maisto technologijos; aplinkos dizainas ir floristika; mitybos paveldas ir turizmas)

Istorijos fakultetas  Istorija  Katalikų tikyba

Matematikos ir informatikos fakultetas  Informatika  Matematika ir informatika

(matematika ir informacinės technologijos; matematinė komunikacija; matematika ir ekonomika)

Socialinės komunikacijos institutas  Socialinė pedagogika (asmens

socialinė integracija, laisvalaikio vadyba, socialinio darbo organizavimas, karjeros projektavimas, žurnalistika)

Lituanistikos fakultetas  Lietuvių filologija (kalbos

Sporto ir sveikatos fakultetas  Kūno kultūra  Kūno kultūra (grupė Panevėžyje) Ugdymo mokslų fakultetas  Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika

(ikimokyklinis ugdymas; pradinis ugdymas)

 Etika (administravimo etika; religijotyra)  Psichologija  Dailės pedagogika  Muzikos pedagogika (muzika; šiuolaikinė muzika ir kompiuterinės technologijos; ankstyvasis ir pradinis muzikinis ugdymas)

 Šokio pedagogika  Teatro pedagogika

redaktorius, raštvedyba, žurnalistika)

Kitų studijų sričių ir krypčių studijų programos

Stojant į šias programas nereikia laikyti motyvacijos patikrinimo testo.

Filologijos fakultetas  Anglų filologija ir kita užsienio kalba (prancūzų, rusų arba vokiečių)

Fizikos ir technologijos fakultetas  Inžinerija ir technologijos

(aplinkosauga; automobilių eksploatavimo technologijos; taikomosios dailės technologijos)

Istorijos fakultetas  Taikomoji istorija  Europos istorija

Socialinių mokslų fakultetas  Filosofija (socialinė ir politinė filosofija, praktinė filosofija, filosofija ir psichologija)

 Ekonomikos ir verslo pagrindai  Paslaugų verslo administravimas  Politikos sociologija

(politologija; sociologija)  Taikomoji sociologija

(programą įregistravus)

Daugiau informacijos apie studijų programas ir pačias studijas: LEU Priėmimo komisija Studentų g. 39, 116 kab., LT-08105 Vilnius Tel./faks. (8 5) 275 1032. E. p. stojimas@vpu.lt

ERASMUS STUDIJOS KEIČIA GYVENIMĄ

 „ERASMUS praktika tapo dideliu žingsniu mano profesinėje karjeroje“, –

savo džiaugsmo neslepia dizainerė Olesia Les.

Š

iuolaikinis gyvenimas pakankamai judrus, aktyvus ir teikiantis daug galimybių. Dauguma Lietuvos absolventų svajoja apie studijas užsienyje, tačiau vis dar nedaugelis žino, kad pasirinkus studijas Lietuvoje yra daugybė studijų, praktikos, stažuočių, projektų ir kultūrinių mainų galimybių.

Kauno technologijos universitetas aktyviai skatina savo studentus naudotis tarptautinio judrumo galimybėmis ir pamatyti daugybę pasaulio valstybių Pasak KTU Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos prof. Daivos Dumčiuvienės, populiariausia universitete yra studentų mainų programa ERASMUS, kuri suteikia galimybę vieną ar kelis semestrus studijuoti labai geruose Europos universitetuose arba išvykti į praktiką užsienio įmonėse. Kiekvienais metais programa pasinaudoja daugiau kaip 200 universiteto studentų. Pasak prof. Daivos Dumčiuvienės, dar prieš vykstant svarbu suprasti, kad pirmiausia ERASMUS – tai kultūriniai mainai ir ši programa suteiks ne tik profesinių žinių, bet kartu padės įgyti ir daug

naujos socialinės, kultūrinės ir bendravimo patirties, savarankiškumo, patobulinti jau vartojamą ar išmokti naują užsienio kalbą. Tai unikali patirtis, kuri liks visam gyvenimui.

Studijos pagal mainų programą – tolesnio kelio pagrindas

ERASMUS studijos KTU absolvento, dabar – AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus dr. Daliaus Misiūno gyvenime padarė didelę įtaką, todėl mielai dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais iš Švedijos Lundo universiteto.

Prieš išvažiuodamas studijuoti pagal ERASMUS mainų programą D.Misiūnas manė, kad puikiai moka anglų kalbą. Deja, nuvažiavus užsienio kalbos žinias teko tobulinti iš pagrindų. „Per pirmąsias paskaitas prireikė pasitikrinti, ar dėstytojas tikrai kalba angliškai“, – juokavo D.Misiūnas.

Jis ragino išvykus neužsidaryti savo tautiečių būryje, net jeigu jaudinamasi dėl prastos anglų kalbos. „Bendravimas yra ERASMUS programos esmė“, – teigė D.Misiūnas.

Lundo universitete mainų programos studentams dide-

lių nuolaidų nebuvo, tad jau antrą studijų savaitę reikėjo pristatyti parengtus darbus.

Dalius Misiūnas ketinantiesiems išvažiuoti studijuoti pagal ERASMUS ar kitą mainų programą rekomendavo pirmiausiai išsiaiškinti savo lūkesčius ir tinkamai pasirinkti studijų programą.

Viena iš ERASMUS studijų galimybių – tai susipažinimas su įvairiomis kultūromis, užsienio šalių tradicijomis ir papročiais. Juk kartu studijuoti susirenka nemažai įvairių užsienio šalių studentų, kurie dalijasi tais pačiais rūpesčiais ir džiaugsmais, rengia įvairius projektus ir kartu leidžia laisvalaikį. „Per studijų metus sutikti draugai lieka visam gyvenimui. Taigi net ir baigus studijas bus pas ką pasisvečiuoti, su kuo dalytis naudinga informacija ar kartu pradėti ir tęsti profesinę veiklą“, – savo patirtimi dalijosi KTU absolventas.

ERASMUS praktika

KTU Dizaino ir technologijų fakulteto magistrantė Olesia Les atliko ERASMUS praktiką ir mano, kad tai padės jai profesinėje karjeroje.

Supratusi, kad atlikdama praktiką nori daugiau negu tik eiti dirbti į siuvimo įmonę, Olesia pradėjo domėtis praktikos vietų pasiūla užsienyje. Pirmiausiai, kaip ir dera jaunam savimi pasitikinčiam žmogui, mergina kreipėsi į didžiąsias pasaulinių ženklų įmones, nes manė, kad jos turi visas sąlygas priimti užsienietę praktikantę. Po kurio laiko Olesia suprato klydusi – iš kai kurių įmonių net nesulaukė jokio atsakymo.

Galiausiai KTU studentę praktikai sutiko priimti maža Londone įsikūrusi Jungtinės Karalystės įmonė, kuriai vadovauja jauna lenkų kilmės dizainerė. Tai buvo tikrai ne pats blogiausias, o gal net ir geriausias praktikos variantas.

Dar prieš jai išvykstant į praktikos vietą, pagal merginos poreikius buvo sudaryta praktikos programa, kuri leido tobulinti ne tik profesines žinias, bet ir praplėsti akiratį – su dizainere Olesia lankėsi parodose ir madų pristatyme. Pasibaigus praktikos laikui studentė gavo pasiūlymą pasilikti ilgiau, tačiau Lietuvoje reikėjo baigti ir apginti bakalauro darbą. Žinių, patirties, įspūdžių ir naujų idėjų namo Olesia parsivežė labai daug, todėl, apgynusi bakalauro darbą, iš priemonių, kurias nusipirko Londone, sukūrė marškinėlių kolekciją. Kitą darbą, kolekciją „kubas“, jaunoji dizainerė pristatė KTU Dizaino ir technologijų fakultete organizuotame renginyje. Čia darbas buvo įvertintas specialistų, apdovanotas dekanės prizu, o pati Olesia pakviesta dalyvauti kituose renginiuose. „ERASMUS praktika tapo dideliu žingsniu mano profesinėje karjeroje“, – savo džiaugsmo neslepia KTU Dizaino ir technologijų fakulteto aprangos inžinerijos specialybės magistrantė, dizainerė Olesia Les. Anot KTU studentų, patyrusių ERASMUS studijų įtaką savo gyvenime, reikia nebijoti ieškoti įvairių galimybių tobulėti, neužsidaryti tik savo kieme, kita vertus, negalvoti, kad tik užsienio šalyse „alum lyja ir bulvėm sninga“.

ย ย ย วคย ย ย วคย ย

ว 6

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ยทย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ฤ ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รณย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รทย รท ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

ย ย ย ย ยทฤ ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย รท ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

%ฬ สฃส ส ษ ส \ศซส สขLส ษ ศพส ษปNDสฃษ ฦณ

!

ย ย ย ยซย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย ย

3ʖʢPRʣLRɡ SɪNʝSRɡ EɪNɪOʋʦUɛ VʤXʏ

ƉůŝŶŬŽƐĂƵŐŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƉƌĂŶŐŽƐ ŵĂĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƚƐŝŶĂƵũŝŶĂŶēŝŽũŝ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ƵƚŽŵĂƟŬĂ ŝƌ ǀĂůĚLJŵĂƐ ǀŝĂĐŝũŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŽŵĞĚŝĐŝŶŝŶĦ ĞůĞŬƚƌŽŶŝŬĂ ƌĂŶĚƵŽůŝŶĦ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ

dĂǀŽ ƐĦŬŵŝŶŐŽƐ ŬĂƌũĞƌŽƐ ŝƌ ƐĂǀŝƌĂŝƓŬŽƐ ƉƌĂĚǎŝĂ ŐĂůŝ ďƻƟ ēŝĂ͘ ƚǀĞƌŬ ƉůĂēŝƿ ŐĂůŝŵLJďŝƿ ŵŽŬƐůŽ͕ ƐƚƵĚŝũƿ ŝƌ ŬƻƌLJďŽƐ ĞƌĚǀħ͕ ťƐŝůŝĞŬ ť ϭϰ ƚƻŬƐƚĂŶēŝƿ <dh ƐƚƵĚĞŶƚƿ ďƻƌť͊

ʖʗπ ʠURʔUʋPRɡ

ŚĞŵŝŶĦ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŬƐƉŽƌƚŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ Elektroninio mokymosi technologijos* ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ůĞŬƚƌŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 'ĂŵLJďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ /ŶĨŽƌŵĂƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ /ŶƚĞƌũĞƌŽ ŝƌ ĞŬƐƚĞƌũĞƌŽ ŵĞĚŝĞŶŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ /ŶǎŝŶĞƌŝŶŝƐ ĚŝnjĂŝŶĂƐ DĂŝƐƚŽ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂƚƌŽŶŝŬĂ DĞĚǎŝĂŐŽƐ ŝƌ ŶĂŶŽƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ

DƵůƟŵĞĚŝũŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ KĚŽƐ ŝƌ ƉŽůŝŵĞƌŝŶŝƿ ŐĂŵŝŶŝƿ ĚŝnjĂŝŶĂƐ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ WĂƐƚĂƚƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ WƌĂŵŽŶŝŶĦ ďŝŽƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ ZŽďŽƟŬĂ ^ƉŽƌƚŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚLJďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚLJďƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ aŝůƵŵŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ dĞŬƐƟůĦƐ ĚŝnjĂŝŶĂƐ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũŽƐ Transporto elektronika** dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶŝƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŶŝĂƐŬůĂŝĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ

Ύ ŶĂƵũĂ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͖ ΎΎ ŬĞƟŶĂŵĂ ǀLJŬĚLJƟ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͕ ũĞŝ ďƵƐ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ aǀŝĞƟŵŽ ŝƌ ŵŽŬƐůŽ ŵŝŶŝƐƚĞƌŝũŽũĞ͘

ŚĞŵŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ fakultetas ZĂĚǀŝůĦŶƿ Ɖů͘ ϭϵ >dͲϱϬϮϱϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϭ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĐƞΛŬƚƵ͘ůƚ

Ekonomikos ir vadybos fakultetas >ĂŝƐǀĦƐ Ăů͘ ϱϱ >dͲϰϰϯϬϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϱ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĞǀĨΛŬƚƵ͘ůƚ

&ƵŶĚĂŵĞŶƚĂůŝƿũƿ ŵŽŬƐůƿ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϯ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĨŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬĐƞ

www.ktu.lt/evf

www.ktu.lt/fmf

ŝnjĂŝŶŽ ŝƌ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϲ >dͲϱϭϰϮϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϮ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĚƞΛŬƚƵ͘ůƚ

ůĞŬƚƌŽƐ ŝƌ ǀĂůĚLJŵŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϰϴ >dͲϱϭϯϲϳ <ĂƵŶĂƐ dĞů͗͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϱ ϭϮ ϭϲ͕ ϯϬ ϯϮ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ĞǀŝĨΛŬƚƵ͘ůƚ

,ƵŵĂŶŝƚĂƌŝŶŝƿ ŵŽŬƐůƿ fakultetas 'ĞĚŝŵŝŶŽ Ő͘ ϰϯ >dͲϰϰϮϰϬ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϮ Ϭϱ Ϭϰ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŚŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬĚƞ

www.ktu.lt/evif

www.ktu.lt/hmf

/ŶĨŽƌŵĂƟŬŽƐ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϯ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŝĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/if Mechanikos ir mechatronikos fakultetas <ħƐƚƵēŝŽ Ő͘ Ϯϳ >dͲϰϰϯϭϮ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϰ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ŵŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/mmf

/ŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ /ŶĨŽƌŵĂƟŬĂ WƌŽŐƌĂŵƿ ƐŝƐƚĞŵŽƐ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĐŚĞŵŝũĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĮnjŝŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ŵĂƚĞŵĂƟŬĂ

Apskaita ŬŽŶŽŵŝŬĂ Europos studijos** Finansai >LJĚĞƌLJƐƚĦ DĂƌŬĞƟŶŐĂƐ ^ŽĐŝĂůŝŶĦ ƉĞĚĂŐŽŐŝŬĂ ^ŽĐŝŽůŽŐŝũĂ sĂĚLJďĂ sĞƌƐůŽ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓĂƐŝƐ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓŽũŝ ƉŽůŝƟŬĂΎΎ sŝĞƓŽũŽ ƐĞŬƚŽƌŝĂƵƐ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ ŵŽŶŝƿ ŝƓƚĞŬůŝƿ ǀĂĚLJďĂ

<ŽŵƉŝƵƚĞƌŝŶĦ ůŝŶŐǀŝƐƟŬĂ dĞĐŚŶŝŬŽƐ ŬĂůďŽƐ ǀĞƌƟŵĂƐ DĞĚŝũƿ ĮůŽƐŽĮũĂ

Ύ ŶĂƵũĂ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͖ ΎΎ ŬĞƟŶĂŵĂ ǀLJŬĚLJƟ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͕ ũĞŝ ďƵƐ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ aǀŝĞƟŵŽ ŝƌ ŵŽŬƐůŽ ŵŝŶŝƐƚĞƌŝũŽũĞ͘

^ŽĐŝĂůŝŶŝƿ ŵŽŬƐůƿ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ <͘ ŽŶĞůĂŝēŝŽ Ő͘ ϮϬ >dͲϰϰϮϯϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϭ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƐŵĨΛŬƚƵ͘ůƚ

ƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌĂ DƵnjŝŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ

KTU sudaro: ϭϯ ĨĂŬƵůƚĞƚƿ ;ƚĂƌƉ ũƿ Ϯ ʹ WĂŶĞǀĦǎLJũĞͿ͕ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƿ ƐƚƵĚŝũƿ ĐĞŶƚƌĂƐ͕ ďŝďůŝŽƚĞŬĂ͕ ϭϯ ŝŶƐƟƚƵƚƿ ŝƌ ϲ ĐĞŶƚƌĂŝ͕ ŝƓ ũƿ ϰ ʹ ŵŽŬƐůŽ͘

KTU PĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ ƐƚŽũĂŶēŝƿũƿ ĂƚƌĂŶŬŽƐ ŐƌƵƉĦ <ůĂŝƉĦĚŽƐ Ő͘ ϯ ʹ ϰϭϬ >dͲϯϱϮϬϵ WĂŶĞǀĦǎLJƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϰϲ ϱϲ ϴϳ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƉƌŝĞŵŝŵĂƐ͘ƉŝΛŬƚƵ͘ůƚ

www.ktu.lt/smf

dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ŝƌ ĞůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϱϬ >dͲϱϭϯϲϴ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϱ ϬϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƚĞĨΛŬƚƵ͘ůƚ

^ƚĂƚLJďŽƐ ŝƌ ĂƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌŽƐ fakultetas ^ƚƵĚĞŶƚƿ Ő͘ ϰϴ >dͲϱϭϯϲϳ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ Ϭϰ ϱϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƐĂĨΛŬƚƵ͘ůƚ

dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƿ ƐƚƵĚŝũƿ ĐĞŶƚƌĂƐ ͘ DŝĐŬĞǀŝēŝĂƵƐ Ő͘ ϯϳ >dͲϰϰϮϰϰ <ĂƵŶĂƐ dĞů͘ ;ϴ ϯϳͿ ϮϮ ϯϬ ϳϴ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƚƐĐΛŬƚƵ͘ůƚ

WĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ dĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ ĨĂŬƵůƚĞƚĂƐ ^͘ ĂƵŬĂŶƚŽ Ő͘ ϭϮ >dͲϯϱϮϭϮ WĂŶĞǀĦǎLJƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϱϭ ϲϭ ϲϭ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƞΛŬƚƵ͘ůƚ

www.ktu.lt/tsc

ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ůƚͬƞ

www.ktu.lt/saf

www.ktu.lt/tef

WĂŶĞǀĦǎŝŽ ŝŶƐƟƚƵƚŽ Vadybos ir administravimo fakultetas EĞŵƵŶŽ Ő͘ ϯϯ >dͲϯϳϭϲϰ WĂŶĞǀĦǎLJƐ dĞů͘ ;ϴ ϰϱͿ ϱϳ ϬϬ ϯϬ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ǀĂĨΛŬƚƵ͘ůƚ www.ktu.lt/vaf

Ǥ Ǥ

$QʤURʣLRɡ SɪNʝSRɡ PDʔLVʤUʋQʤ΀URɡ V

ƉůŝŶŬŽƐ ĂƉƐĂƵŐŽƐ ǀĂĚLJďĂ ŝƌ ƓǀĂƌĞƐŶĦ ŐĂŵLJďĂ ƉůŝŶŬŽƐĂƵŐŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƉƌĂŶŐŽƐ ŵĂĚŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝŽŵĞĚŝĐŝŶŝŶĦ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ƌĂŶĚƵŽůŝŶĦ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ŚĞŵŝũŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ůĞŬƚƌŽƐ ĞŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ ΎΎ ŶĞƌŐĞƟŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚLJďĂ ƌŐŽŶŽŵŝŬĂ ΎΎ 'ĂŵLJďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 'ƌĂĮŶŝƿ ŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚLJďĂ /ŶĨŽƌŵĂĐŝũŽƐ ŝƌ ŝŶĨŽƌŵĂĐŝŶŝƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ sauga /ŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ /ŶĨŽƌŵĂĐŝŶŝƿ ƐŝƐƚĞŵƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ 8ƚĞƌƉƟŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ ΎΎ DĂŝƐƚŽ ŵŽŬƐůĂƐ ŝƌ ƐĂƵŐĂ

dĂǀħƐ ůĂƵŬŝĂ ŵŽŬƐůŝŶŝĂŝƐ ƚLJƌŝŵĂŝƐ ŐƌťƐƚŽƐ ŝƌ ť ǀĞŝŬůČ ŶƵŬƌĞŝƉƚŽƐ͕ ĚĂƵŐŝĂĚĂůLJŬŝŶĦƐ ƐƚƵĚŝũŽƐ͕ ũƵŶŐƟŶĦƐ ƉƌŽŐƌĂŵŽƐ ƐƵ ƐƟƉƌŝĂŝƐ ƵǎƐŝĞŶŝŽ ƵŶŝǀĞƌƐŝƚĞƚĂŝƐ͘ ^ŝĞŬ ŐĞƌŝĂƵƐŝŽ ƌĞnjƵůƚĂƚŽ͊

ʤXʏʖʗπ ʠURʔUʋPRɡ

DĂŝƐƚŽ ƉƌŽĚƵŬƚƿ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũĂ DĞĐŚĂŶŝŬŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĐŚĂƚƌŽŶŝŬĂ DĞĚŝĞŶŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ DĞĚǎŝĂŐƿ ŵŽŬƐůĂƐ DĞƚƌŽůŽŐŝũĂ ŝƌ ŵĂƚĂǀŝŵĂŝ EĞŬŝůŶŽũĂŵŽũŽ ƚƵƌƚŽ ǀĂůĚLJŵĂƐ EƵŽƚŽůŝŶŝŽ ŵŽŬLJŵŽƐŝ ŝŶĨŽƌŵĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ WĂƐƚĂƚƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝŶĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ WůĂƐƟŬƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ WƌĂŵŽŶĦƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ŝƌ ǀĂĚLJďĂ WƌĂŵŽŶĦƐ ƚĞƌŵŽŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ WƌŽŐƌĂŵƿ ƐŝƐƚĞŵƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ ^ƚĂƚLJďĂ ^ƚĂƚLJďŽƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dĞĐŚŶŽůŽŐŝũƿ ǀĂĚLJďĂ dĞŬƐƟůĦƐ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũŽƐ dĞůĞŬŽŵƵŶŝŬĂĐŝũƿ ƐŝƐƚĞŵŽƐ dĞƌŵŽŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶĦƐ dƌĂŶƐƉŽƌƚŽ ƉƌŝĞŵŽŶŝƿ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ sĂůĚLJŵŽ ŝŶǎŝŶĞƌŝũĂ sĂůĚLJŵŽ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ sŝĞŶůƵƐƚĦƐ ƐŝƐƚĞŵŽƐ

/ŶĨŽƌŵĂƟŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĐŚĞŵŝũĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ĮnjŝŬĂ dĂŝŬŽŵŽũŝ ŵĂƚĞŵĂƟŬĂ

ƉƐŬĂŝƚĂ ŝƌ ĂƵĚŝƚĂƐ ĚƵŬĂĐŝŶĦƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ĚƵŬŽůŽŐŝũĂ ŬŽŶŽŵŝŬĂ ƵƌŽƉŽƐ ŝŶƚĞŐƌĂĐŝũŽƐ ƐƚƵĚŝũŽƐ Finansai DĂƌŬĞƟŶŐŽ ǀĂůĚLJŵĂƐ DŝĞƐƚƿ ŝƌ ƌĞŐŝŽŶƿ ǀLJƐƚLJŵĂƐ ΎΎ KƌŐĂŶŝnjĂĐŝũƿ ǀĂĚLJďĂ ^ŽĐŝĂůŝŶĦ ƉŽůŝƟŬĂ ΎΎ ^ŽĐŝŽůŽŐŝũĂ ^ƚƌĂƚĞŐŝŶĦ ůLJĚĞƌLJƐƚĦ dĂƌƉƚĂƵƟŶĦ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ ŝƌ ƉƌĞŬLJďĂ ΎΎ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƐ ƉĂƐůĂƵŐƿ ǀĞƌƐůĂƐ Ύ dĂƌƉƚĂƵƟŶŝƐ ǀĞƌƐůĂƐ sĂĚLJďĂ sĞƌƐůŽ ĞŬŽŶŽŵŝŬĂ sŝĞƓĂƐŝƐ ĂĚŵŝŶŝƐƚƌĂǀŝŵĂƐ sŝĞƓŽũŝ ƉŽůŝƟŬĂ ΎΎ ŝŶŝƿ ŝƌ ŝŶŽǀĂĐŝũƿ ǀĂĚLJďĂ ŵŽŶŝƿ ŝƓƚĞŬůŝƿ ǀĂĚLJďĂ

DĞĚŝũƿ ĮůŽƐŽĮũĂ dĞĐŚŶŝŬŽƐ ŬĂůďŽƐ ǀĞƌƟŵĂƐ ŝƌ ůŽŬĂůŝnjĂĐŝũĂ

ƌĐŚŝƚĞŬƚƻƌĂ <ƌĂƓƚŽƚǀĂƌŬĂ DƵnjŝŬŽƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝũŽƐ ΎΎ

DĞĚŝĐŝŶŽƐ ĮnjŝŬĂ

Ύ ŶĂƵũĂ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͖ ΎΎ ŬĞƟŶĂŵĂ ǀLJŬĚLJƟ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵĂ͕ ũĞŝ ďƵƐ ťƌĞŐŝƐƚƌƵŽƚĂ aǀŝĞƟŵŽ ŝƌ ŵŽŬƐůŽ ŵŝŶŝƐƚĞƌŝũŽũĞ͘

Ȉ ǡ Ƥ ÷ǡ ǡ ÷ ÷ ÷ ÷ ÷ ÷

Ȉ ǡ Ƥ ǡ ǡ

ǣȀȀ Ǥ Ǥ

Ȉ Æ ÷ ÷

Ȉ ͕͔​͔ ÷ Æ ÷ ÷

Ȉ · ÷

Ȉ · ā ā

Ȉ ÷ ÷ ·

Ȉ ͕͖ ÷ ͕͛ æ ÷ ·

'ʋXʔʉȩΘ Jɪʙʖʛʉʍʖπ

!

P Ǩ PĂƐŝƌŝŶŬ ƟŶŬĂŵŝĂƵƐŝČ ƐƚƵĚŝũƿ ƉƌŽŐƌĂŵČ͗ ǁǁǁ͘ŬƚƵ͘ŬĂƐƚƵĚŝũƵŽƟ͘ůƚ ƉŝĞ ƐƚƵĚŝũĂƐ <dh ŝƓ Ɖŝƌŵƿ ůƻƉƿ͗ www.ikraunam.ktu.lt <dh WZ/$D/DK ^<zZ/h^ <͘ ŽŶĞůĂŝēŝŽ Ő͘ ϳϯ͕ ϭϬϳ ŬĂď͕͘ >dͲϰϰϬϮϵ <ĂƵŶĂƐ dĞů͗͘ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϬ ϰϱ͕ ϯϮ ϰϭ ϭϭ͕ ĨĂŬƐĂƐ ;ϴ ϯϳͿ ϯϬ ϬϬ ϰϰ ů͘ ƉĂƓƚĂƐ ƉƌŝĞŵŝŵĂƐΛŬƚƵ͘ůƚ

Išsamesnė informacija apie studijas Kauno kolegijoje ir e.seminarus Pramonės pr. 20, LT-50468 Tel. (8 37) 352 218 E.paštas priemimas@kauko.lt www.kauko.lt m.kauko.lt

Studijos Kauno kolegijoje atitinka studentų poreikius.

Kauno Kolegija: abejones išsKlaido domėjimasis

A

rtėja diena, kai abiturientai turės galutinai nuspręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti šiais metais. Patvirtinti egzaminai jau rodo apsisprendimą pasukti tam tikra kryptimi, todėl Kauno kolegijos specialistai rinktis rekomenduoja itin atsakingai. Patirtis rodo – kartais neapgalvotas egzaminų pasirinkimas užkerta kelią pageidaujamai profesijai.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos (KK) Studentų priėmimo ir karjeros centro specialistai, dalis abiturientų supranta klydę tiktai pildydami priėmimo studijuoti prašymus – staiga išaiškėja, kad norintis tapti dantų techniku žmogus nelaikė biologijos brandos egzamino, o susižavėjęs multimedijų technologijomis nepasirinko matematikos. Šie egzaminai sudaro 40 proc. viso konkursinio balo, todėl šansai įstoti tampa abejotini. Paprastai tokias klaidas lemia kamuojančios abejonės ir neapsisprendimas. Dalis abiturientų bijo suklysti, todėl tempia iki paskutinės minutės, pasikliaudami gandais ir nuogirdomis.

Apie specialybę – nuo A iki Z

Pasak psichologų, bėdų būtų galima išvengti sistemin-

gai renkant informaciją apie savo svajonių specialybę. Informacijos šaltiniai gali būti įvairūs: leidiniai, internetas, pokalbiai. Koks studijų pobūdis? Kuo jos skiriasi nuo kitų? Ką siūlo aukštoji mokykla? Ko išmoksiu? Kaip įstoti? Nesikuklinkite ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Jei apsilankysite ten, kur ketinate studijuoti, pabendrausite su aukštosios mokyklos atstovais, tikrai neapsiriksite. Verta pasidomėti, ką prognozuoja darbo rinkos specialistai, ką apie studijas pasakoja studentai, dėstytojai. „Į KK atėjau studijuoti, nes jau besimokydamas mokykloje girdėjau gerų atsiliepimų apie praktikos galimybes kolegijoje. Man svarbu, jog teorija turi būti grindžiama praktika“, – pasakoja KK teisę studijuojantis antrakursis Rokas Laureckis.

R.Laureckis yra vienas iš KK studijuojančių maždaug 8 000 studentų, kuris prieš dvejus metus ją pasirinko dėl teorijos ir praktikos dermės.

Būtent tokiu principu vadovaujamasi rengiant būsimuosius technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus. Daugiau kaip 40 studijų programų siūlančioje aukštojoje moky-

kloje vidutiniškai iki 55 proc. studijų programos laiko skiriama studentų praktiniams įgūdžiams lavinti. Praktika atliekama tiek pačioje kolegijoje, tiek ir už jos ribų – įvairiose Lietuvos ir užsienio įmonėse. Nuolatinis bendradarbiavimas su darbdaviais, tarptautiniais partneriais užtikrina dalijimąsi patirtimi ir naujovių taikymą. Tai leidžia formuoti būtent tokį studijų turinį, kuris atitinka stojančiųjų reikmes ir darbo rinkos realijas. Atlikto tyrimo duomenimis, 75 proc. KK studentų teigia, kad pasirinktos studijos atitiko ar net viršijo jų lūkesčius.

Žinios – iš patyrusių asmenų

„Dėstydamas stengiuosi akcentuoti kertinius dalykus, juos iliustruoju realiais šiandienos rinkos pavyzdžiais.

Atsisakau teorijų ir situacijų, kurios pateiktos vadovėliuose ir buvo aktualios prieš daugelį metų. Labai svarbu, kas vyksta šiandien, čia ir dabar.

Pateikdamas užduotis stengiuosi siūlyti netradicines, naujas idėjas, kad studentai pamąstytų, ieškotų sprendimų, o ne pakartotų jau žinomas tiesas“, – apie darbą su studentais pasakoja Kau-

no kolegijos dėstytojas, verslininkas Ričardas Suslavičius, sukūręs puikiai Lietuvoje žinomą prekės ženklą.

KK studentams paskaitose žinias perteikia dėstytojai, kurių kvalifikacija, 2011 m. savaitraščio „Veidas“ sudaryto reitingo duomenimis, įvertinta geriausiai iš visų valstybinių ir privačių Lietuvos kolegijų. KK dėstytojai žinias apie dėstomus dalykus gilina atlikdami mokslo taikomuosius tyrimus, stažuodamiesi Lietuvos ir užsienio įmonėse, dalyvaudami įvairiuose projektuose, respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose.

Informacijos šaltinis – parodos ir reitingai

Besirenkančiam studijas pasitarnauti gali ir sudaromi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingai.

KK bendruomenė džiaugiasi, kad pastangas įvertino visuomenė – 2011 m. žiniasklaidoje paskelbtuose Lietuvos valstybinių kolegijų reitinguose KK lyderiauja reitingo viršūnėje. Pirmąją reitingo poziciją KK užėmė dėl aukščiausių kolegijos akademinio personalo ir alumnų veiklos, studijų programų išskirtinumo, finansavimo įvertinimų.

Išsamią informaciją renkantis studijas galima gauti ir studijų parodose. Kaip ir kasmet, KK dalyvauja Vilniuje vyksiančioje parodoje „Mokymasis.

Studijos. Karjera 2012“, todėl besidomintieji laukiami prie kolegijos stendo.

Siekdama palengvinti pasirinkimo procesą ir plačiau supažindinti su studijų galimybėmis kolegija nuo vasario pradeda organizuoti elektroninius seminarus „Sužinok online“. Internetu užsiregistravę ir prie specialios sistemos prisijungę moksleiviai galės jiems skirtus specialistų pranešimus stebėti savo kompiuterių ekranuose ir užduoti pranešėjams klausimus.

abiturientai

Bal­tą cha­la­tą ma­tuo­ja­si

vis dėl­to ne­ri­mau­ju“, – sa­kė KMUG abi­tu­rien­tas.

A.Ja­ci­na­vi­čius su bi­čiu­liais lan­kė­si Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te vy­ku­sio­ se at­vi­rų du­rų die­no­se, kal­ bė­jo­si su me­di­ci­nos dės­ty­to­ jais ir stu­den­tais. Nors vai­ki­ nas gar­siai ne­pei­kė Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mos, ne­nus­lė­ pė abe­jo­nių dėl vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų tvar­kos. „Ne­ma­ nau, kad sis­te­ma, kai pai­so­ ma skai­čių ir re­zul­ta­tų, o ne žmo­gaus as­me­ny­bės, yra tei­ sin­ga. Yra tik ke­lios spe­cia­ly­ bės, ku­r vyk­do­mi sto­ja­mie­ ji eg­za­mi­nai. Tai daug ge­riau, Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė nes eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai tik­ rai ne­ga­li pa­ro­dy­ti vi­sų žmo­ ra­tū­ros, nors gim­to­sios lie­tu­ ka­si sun­kiau, gim­na­zis­tas ne­ Apie che­mi­ją ir bio­lo­gi­ją Ar­ gaus ge­bė­ji­mų“, – kal­bė­jo bū­ vių kal­bos eg­za­mi­nas pri­va­ bu­vo toks kal­bus. „Li­te­ra­tū­ tū­ras ga­li pa­sa­ko­ti va­lan­dų si­mas stu­den­tas. lo­mas. Eg­za­mi­nų bai­mės ne­ ra man ne­la­bai pa­tin­ka. Ne­ va­lan­das, ta­čiau vos pa­si­tei­ Jis var­di­jo pa­si­rin­kęs lai­ jau­čiu, bet dėl šio eg­za­mi­no ra­vo­me, ku­rios dis­cip­li­nos se­ mėgs­tu skai­ty­ti gro­ži­nės li­te­ ky­ti vals­ty­bi­nius gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos, che­mi­jos ir bio­lo­gi­jos eg­za­mi­nus. „Ti­kiu, kad man pa­si­seks, ir jau šie­met tap­siu me­di­ci­nos pir­ma­kur­siu. Dau­ge­lis ma­no drau­gų taip pat ke­ti­na stu­di­ juo­ti me­di­ci­ną, to­dėl juo­kau­ Juo­kau­ja­me, ja­me, kad bai­gę stu­di­jas ga­lė­ kad bai­gę stu­ si­me įkur­ti sa­vo pri­va­čią kli­ di­jas ga­lė­si­me ni­ką“, – sa­vo jė­go­mis ti­ki vai­ įkur­ti sa­vo pri­ ki­nas. va­čią kli­ni­ką.

Tie­sa, vai­kys­tė­je Ar­tū­ras tu­ rė­jo ki­tą sva­jo­nę. Te­le­vi­zi­jos fil­me iš­vy­dęs tei­si­nin­ką jis už­si­ma­nė stu­di­juo­ti tei­sę, ta­čiau grei­tai šią vai­kiš­ką sva­jo­nę pa­kei­tė tiks­las tap­ti me­di­ku. „Bū­siu toks gy­dy­ to­jas, ku­riam vis­ kas įdo­mu. Me­di­ ci­na man yra int­ ri­guo­jan­ti ir įdo­ mi sri­tis, bet jau­ čiu ir di­de­lę at­sa­ko­ my­bę – tai ne juo­kas, o žmo­nių svei­ka­ta ir gy­ vy­bės.

Kau­no Mai­ro­nio uni­ver­si­te­ti­nės gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tas A.Ja­ci­na­vi­čius džiau­gia­si mo­ky­to­jų pa­lai­ky­mu ir ko­re­pe­ti­to­rių To­dėl ir ne­nuos­ta­bu, kad no­rint tap­ti neieš­ko.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

gim­ti­nė­je

Kau­no Mai­ro­nio uni­ver­si­te­ti­nės gim­na­zi­jos (KMUG) moks­ lei­viui Ar­tū­rui Ja­ci­na­vi­čiui ne­ky­la stu­di­jų pa­si­rin­ki­mo kan­ čių – jis jau de­šim­to­je kla­sė­je ap­si­spren­dė stu­di­juo­ti dvy­li­ ka me­tų ir tap­ti vi­daus li­gų gy­dy­to­ju.

35

abiturientai pui­kiu gy­dy­to­ju rei­kia stu­di­ juo­ti dvy­li­ka me­tų. Ma­nęs tai ne­gąs­di­na. Tik šiek tiek keis­ta: kai ma­no bend­rak­la­siai baigs uni­ver­si­te­tus, aš dar tu­rė­siu il­ gai stu­di­juo­ti, ir tai reiš­kia, kad moks­lams tu­rė­siu skir­ti dvi­ de­šimt ket­ve­rius sa­vo gy­ve­ni­ mo me­tus“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mu nea­be­jo­jo pa­šne­ko­vas.

Ar­tū­rą ir vi­sus jo bend­ra­ moks­lius mo­ky­to­jai ra­mi­na, sa­ko, kad abi­tū­ros eg­za­mi­ nai dar ne pa­sau­lio pa­bai­ga ir, net jei ne­pa­si­seks, pa­sau­ lis ne­sug­rius. „Toks mo­ky­ to­jų pa­lai­ky­mas tik­rai pa­de­ da. Ne­jau­čia­me jo­kio spau­di­ mo. Pas ko­re­pe­ti­to­rius taip pat ne­si­lan­kau – to pa­pras­ čiau­siai ne­rei­kia. Pa­si­rin­kau lo­ty­nų kal­bos pa­mo­kas, nes pra­vers uni­ver­si­te­te“, – gim­ na­zi­jos mo­ky­to­jams ge­rų žo­ džių ne­gai­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Po il­gos die­nos mo­kyk­lo­je Ar­tū­ras at­si­pa­lai­duo­ja spręs­ da­mas kry­žia­žo­džius ar skam­ bin­da­mas pia­ni­nu. Kaip ir mo­kyk­los suo­le, taip ir kry­žia­ žo­džiuo­se – sun­kiau­si klau­si­ mai iš li­te­ra­tū­ros sri­ties.

Ar­tū­ras at­si­pa­lai­ duo­ja spręs­da­mas kry­žia­žo­džius ar skam­bin­da­mas pia­ni­nu.

„Taip pat la­bai mėgs­tu žiū­ rė­ti do­ku­men­ti­nius fil­mus, nes iš jų ga­li­ma su­ži­no­ti daug nau­jo, iš­mok­ti is­to­ri­nių fak­ tų. To­kiuo­se fil­muo­se jie nė­ra iš­krai­py­ti ar pa­gra­žin­ti“, – sa­ kė abi­tu­rien­tas.

Ar­tū­ras pri­pa­ži­no, kad ge­ riau­sias vais­tas nuo įtam­pos – pia­ni­no kla­vi­šai. Šiuo­lai­ki­ nės mu­zi­kos jis ne­si­klau­so, sa­ ko, kad ne­sup­ran­ta, ta­čiau su ma­lo­nu­mu klau­so­si kla­si­ki­nės mu­zi­kos – Fry­de­ry­ko Cho­pi­ no ir Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no kū­ri­nių. „Mo­zar­tui tur­būt dar tu­riu užaug­ti“, – nu­si­juo­kė aš­ tuo­nio­li­ka­me­tis.

skatina neskubėti

Ir­ma Pa­lai­mai­tė Psi­cho­lo­gė

Abi­tu­rien­tai daž­nai jau­čia bai­ mę dėl eg­za­mi­nų, bi­jo, kad neįs­tos į no­ri­mą spe­cia­ly­bę.

Moks­lei­viai jau­čia at­sa­ko­my­ bę rink­da­mie­si gy­ve­ni­mo ke­ lią, nes jiems daž­nai at­ro­do, kad nie­ko ne­be­bus įma­no­ma pa­keis­ti. Jei neiš­lai­kys eg­za­ mi­nų ir neįs­tos į aukš­tą­ją mo­ kyk­lą, jų gy­ve­ni­mas bus ne­ vy­kęs. Be abe­jo, taip mąs­to 36

ne vi­si. Ap­sisp­ręs­ti jiems pa­de­ da mū­sų gim­na­zi­jo­je vei­kian­ čio kar­je­ros cent­ro dar­buo­to­ jos. Kar­je­ros cent­re abi­tu­rien­ tai lan­ko­si no­rė­da­mi su­ži­no­ ti są­ly­gas stu­di­juo­ti Lie­tu­vos ir už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se. Pra­ si­dė­jus sto­ja­mie­siems, pra­šo pa­gal­bos pil­dydami pra­šy­mus.

Ta­čiau apie sa­vo atei­tį mąs­to ir de­šim­to­kai. Jie no­riai spren­ džia pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mo tes­ tus. To­kio ti­po tes­tuo­se pa­tei­ kia­mi ne klau­si­mai, o tei­gi­niai.

Pa­vyz­džiui, aš mėgs­tu fo­tog­ra­ fuo­ti, dirb­ti ko­man­do­je, mėgs­tu gam­tą. Į šiuos tei­gi­nius moks­ lei­viai at­sa­ko taip ar­ba ne. Ska­ ti­ni­me moks­lei­vius ne­sku­bė­ti, at­sa­kin­gai žiū­rė­ti į spe­cia­ly­bės pa­si­rin­ki­mą.

Jau­nus pro­tus sle­gia su­ maiš­tis. Be­veik pu­sė iš ke­lių tūks­tan­čių jau­nų­ jų klai­pė­die­čių, šie­met pa­baig­sian­čių gim­na­ zi­jas, gar­siai svars­to apie stu­di­jas už­sie­ nio uni­ver­si­te­tuo­ se, li­kę ir tik­rai ne pra­sčiau­si nu­spren­dė moks­lus tęs­ti Lie­ tu­vo­je.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tai B.L

Lie­tu­vo­je

K

lai­pė­dos Vy­tau­to Di­ džio­jo gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tas Ba­lys Liu­bi­na­vi­čius vie­nas iš tų, ku­rie ti­ki­na dar neap­ sisp­ren­dę, ko­kias stu­di­jas pa­si­rinks. „Ka­dan­gi mo­kau­si Vy­tau­ to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je, gal­ vo­ju apie hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­lus. Gal stu­di­juo­siu kal­bas, gal me­nus“, – min­ti­ mis da­li­jo­si B.Liu­bi­na­vi­čius.

To­les­nį sa­vo gy­ve­ni­mą abi­tu­rien­tas ma­to bū­tent Lie­tu­vo­je. „Dau­ge­liui at­ro­do, kad už­sie­nis yra kaž­kas ne­rea­ laus, kai ku­rie jau da­bar net ne­pla­nuo­ja grįž­ti į Lie­tu­vą.

Ma­nau, Lie­tu­vo­je yra dar ką veik­ti, kur mo­ky­tis ir ne­bū­ ti­nai tik Vil­niaus uni­ver­si­te­ te“, – ma­no B.Liu­bi­na­vi­čius.

Abi­tu­rien­tas pui­kiai su­vo­ kia, kad Lie­tu­vo­je hu­ma­ni­ ta­ro nie­kas ne­lau­kia iš­skės­ to­mis ran­ko­mis, ta­čiau, šyp­ so­si jis, „pa­ban­dy­ti ver­ta“. „Pra­džio­je ke­ti­nau stu­di­ juo­ti tei­sės moks­lus, bet su­ pra­tau, kad tai ne ma­no sri­ tis, juo­lab tei­si­nin­kų pil­na Lie­tu­va. To­dėl į tą ka­ru­se­lę lįs­ti ne­si­no­rė­tų. O Lie­tu­vo­ je sa­vo ga­li­my­bes ir taip yra kur rea­li­zuo­ti“, – op­ti­mis­ tiš­kai atei­tį re­gi klai­pė­die­tis. „Tė­vai di­de­lės įta­kos ma­ no spren­di­mams ne­tu­ri, bet pa­si­kal­bu su jais įvai­ riais klau­si­mais. Šiuo taip pat. Tė­vai ger­bia ma­no nuo­mo­nę, ir aš tuo džiau­ giuo­si“, – ne­slė­pė abi­tu­ rien­tas.

Gim­na­zis­tas pri­pa­ži­no, kad tarp bend­ra­moks­lių

Ma­nau, pro­tin­ gas žmo­gus įsi­ tvir­tin­ti ga­li bet kur, tiek ten, tiek čia.

Liu­bi­na­vi­čius ir G.Da­ma­la­kai­tė aukš­to­jo moks­lo sieks Lie­tu­vo­je.

dar yra ką veik­tI daug to­kių, ku­riems atei­ties vi­zi­ją nu­brė­žė tė­vai dar tik jiems pra­dė­jus mo­ky­tis gim­ na­zi­jo­je. „Mū­sų gim­na­zi­jo­je yra aš­ tuo­nios abi­tu­rien­tų kla­sės, trys kla­sės iš jų yra bū­si­mi me­di­kai. O kai pa­si­klau­si­nė­

ju, paaiš­kė­ja, kad kai ku­rie la­ bai to­li nuo me­di­ci­nos. Bet taip no­ri jų tė­vai“, – rea­li­jas at­sklei­dė B.Liu­bi­na­vi­čius.

Klai­pė­die­tė abi­tu­rien­tė Ga­bi­ja Da­ma­la­kai­tė jau da­ bar ži­no, kad stu­di­juos tei­sės moks­lus.

Ne­ten­ka­me pa­čių ge­riau­sių Da­lia Vyš­niaus­kie­nė

iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja. Tarp iš­va­ žiuo­jan­čių daug moks­lei­vių, ku­ rių tė­vai jau gy­ve­na už­sie­ny­je.

Ki­ta ver­tus, ne­ma­nau, kad pro­tų nu­te­kė­ji­mas tę­sis am­ži­nai, nors pro­gno­zuo­ti, ka­da tai baig­sis, Ir iš mū­sų gim­na­zi­jos, ir iš „Ąžuo­ly­no“ pa­tys ge­riau­si vai­ ne­drįs­čiau. Gal­būt, kai išei­siu į pen­si­ją. Rei­kė­tų, kad daug kas kai vis dėl­to iš­va­žiuo­ja. Per­ nai bai­gęs mū­sų gim­na­zis­tas pa­si­keis­tų Lie­tu­vo­je, kad at­si­ olim­pia­dų lai­mė­to­jas ir­gi iš­vy­ ras­tų ga­li­my­bė čia oriai gy­ven­ti. ko, mo­ko­si Kemb­ri­džo uni­ver­ Žmo­nių po­žiū­ris per pa­sta­ruo­ sius 10 me­tų la­bai pa­ki­to, ver­ty­ si­te­te. Ten pa­kliū­ti nė­ra taip pa­pras­ta, mes džiau­gia­mės, bi­niai da­ly­kai nė­ra es­mi­niai, da­ bet gai­la, kad ge­riau­si pro­tai bar svar­biau­sia – iš­gy­ven­ti.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja

„Iš­lai­ky­siu abi­tū­ros eg­za­mi­ nus, ti­kiuo­si, iš­lai­ky­siu ge­rai ir ta­da sto­siu mo­ky­tis tei­sės į Vil­ niaus uni­ver­si­te­tą. Min­čių stu­ di­juo­ti už­sie­ny­je net ne­bu­vo, no­riu mo­ky­tis Lie­tu­vo­je, no­ riu lik­ti Lie­tu­vo­je. Bet iš ap­lin­ ki­nių daug kas kal­ba apie stu­ di­jas už­sie­ny­je“, – pa­sa­ko­jo G.Da­ma­la­kai­tė. Ji sa­kė su­vo­ kian­ti, kad tei­sės stu­di­jos – ne vai­kų žai­di­mai, ta­čiau iš­ban­ dy­mai moks­lais jos ne­gąs­di­na. „Pra­džio­je tu­rė­jau ir ki­to­ kių min­čių, bet man pui­kiai se­ka­si tos dis­cip­li­nos, ku­rių pri­reiks stu­di­juo­jant tei­sę.

Tei­sės moks­lai man pa­si­ro­dė rim­čiau­si. Esu gir­dė­ju­si, kad la­bai sun­ku mo­ky­tis, daug kas klau­sė, ar iš tik­rų­jų to no­riu.

Ma­nau, pa­mė­gin­siu, jei jau la­ bai ne­pa­tiks, juk yra ga­li­my­bė pa­keis­ti stu­di­jų kryp­tį. Tei­sę

ren­kuo­si tik­rai ne dėl pres­ti­ žo, bet ma­nau, kad, bai­gus tei­ sę, pla­tes­nis dar­bų pa­si­rin­ki­ mas“, – pa­sa­ko­jo iš­mė­gi­ni­mų ne­bi­jan­ti G.Da­ma­la­kai­tė.

Abi­tu­rien­tė pa­tvir­ti­no, kad jau­ni žmo­nės ne­re­tai ma­ no, jog vie­nin­te­lė tik­ra ir so­ti atei­tis – tik stu­di­jos ir dar­bas už­sie­ny­je. „La­bai daug bend­raam­žių kal­ba apie stu­di­jas už­sie­ny­ je, bet jau ži­nau, kad ne­re­tai tai tik ir lie­ka kal­bo­mis. Ži­nau, kad ne kiek­vie­nam pa­vyks­ta iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį ir kai ku­ rie lie­ka čia. Ma­nau, pro­tin­gas žmo­gus įsi­tvir­tin­ti ga­li bet kur, tiek ten, tiek čia. Tik Lie­tu­vo­ je tu­rė­tų bū­ti leng­viau. Nes ta pa­ti kul­tū­ra, kal­ba, žmo­ nės, drau­gai, ar­ti­mie­ji, šei­ma“, – ne­pa­bi­jo­jo bū­ti ne­po­pu­lia­ri gim­na­zis­tė G.Da­ma­la­kai­tė.

37

abiturientai

kai apsisprendi,

galvos neskauda Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

Mo­ky­tis, mo­ky­tis, mo­ky­tis. Lyg ir to­kiu šū­kiu tu­rė­tų va­do­ vau­tis abi­tu­rien­tai. Ir va­do­vau­ja­si. Tik tą bran­gų lai­ką moks­lui, kaip juo­kia­si vil­nie­tė Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Ema Čie­ly­tė, daž­nai su­val­go vi­sų mėgs­ta­mi so­cia­li­niai tink­lai.

V

ie­nu gal­vos skaus­mu E.Čie­ly­tei ma­žiau. Ji jau ap­si­spren­dė, kur stu­di­juos: „Lie­ku Lie­ tu­vo­je, nes man čia pa­tin­ka.“ – Ema, da­bar abi­tu­rien­ tai lau­žo gal­vas mė­gin­da­ mi nu­spręs­ti, ku­riuo ke­ liu pa­suk­ti. Kaip tau se­kė­si spręs­ti šį gal­vo­sū­kį?

– Tie­są sa­kant, il­gai rin­kau­ si, il­gai blaš­kiau­si nuo vie­no prie ki­to. Ga­liau­siai per­nai nu­spren­džiau, kad no­riu stu­ di­juo­ti po­li­ti­ką. Ma­ne įkvė­ pė is­to­ri­jos mo­ky­to­jas, la­bai pro­tin­gas žmo­gus. Bet pa­ skui per­si­gal­vo­jau: fil­ma­vau­ si rek­la­mo­se, da­ly­va­vau fo­to­ se­si­jo­se ir pa­ma­niau, kad vis dėl­to po­li­ti­ka man per sau­sas

38

moks­las. Svars­čiau, kad no­rė­ čiau ko nors kū­ry­biš­kes­nio.

– Ar ra­dai stu­di­jas, kur tos kū­ry­bos už­tek­tų?

– Prieš pen­ke­rius me­tus Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­ kos uni­ver­si­te­te at­si­ra­do kū­ ry­bi­nių in­dust­ri­jų spe­cia­ly­bė.

Nusp­ren­džiau, kad tai man pa­tik­tų. Tik gąs­di­na la­bai di­ de­lis kon­kur­sas – praė­ju­siais me­tais sto­jo 15–16 žmo­nių į vie­ną vie­tą. Sklan­do gan­dai, nes dar ne­pat­vir­tin­tos stu­di­jų pro­gra­mos, kad šiais me­tais ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te bus pa­ na­šių spe­cia­ly­bių. Vei­kiau­siai ku­rią nors iš jų ir rink­siuo­si.

– Už­si­mi­nei, kad vie­nam ta­vo ap­si­spren­di­mų įta­kos tu­rė­jo is­to­ri­jos mo­ky­to­jas.

Va­di­na­si, mo­ky­to­jus į pa­ de­dan­čių ap­si­spręs­ti, ką stu­di­juo­ti, są­ra­šą ir­gi ga­li­ me įtrauk­ti?

– Ma­nau, kad taip. Tu­ri­me pui­kią lie­tu­vių kal­bos mo­ky­ to­ją. Pa­tin­ka kaip ji dės­to sa­ vo nuo­mo­nę, ža­vu jos klau­sy­ tis, kai mums skai­to ei­lė­raš­ čius, su to­kiu už­si­de­gi­mu ir to­kia šyp­se­na vei­de. Su­ge­ba įkvėp­ti mo­ki­nius.

– Jau­nuo­lių spren­di­mams daž­nai įta­kos tu­ri tė­vai.

Kar­tais jų bal­sas net bū­na le­mia­mas. Kaip bu­vo jū­sų šei­mo­je?

– Ma­no ma­ma – žur­na­lis­tė.

Vi­si dar nuo ta­da, kai bu­vau ma­ža, sa­ky­da­vo, kad aš taip pat bū­siu žur­na­lis­tė. Dėl to

Jei sten­gie­si, mo­ kai­si, lan­kai pa­ skai­tas, ne­sun­ku patekti į ne­mo­ ka­mą vie­tą.

nu­spren­džiau, kad ja ne­bū­siu ( juo­kia­si). Ren­kan­tis spe­cia­ ly­bę spau­di­mo ne­bu­vo, tie­ siog ma­ma no­ri, kad pa­si­rink­ čiau pro­tin­gai. Apsk­ri­tai vi­ sa­da su ja ta­riuo­si, man svar­ bi jos nuo­mo­nė, kad ji pri­tar­ tų. Gal ir at­ro­do keis­ta, jog vis dar rū­pi tė­vų nuo­mo­nė, kai tau 17-a ar 18-a, bet ji tik­ rai svar­bi, ir ne tik man, ma­no drau­gams taip pat.

– Dvy­lik­ta kla­sė – in­ten­sy­ vus ruo­ši­mo­si eg­za­mi­nams me­tas. Ar yra da­ly­kų, ku­ rie se­ka­si pra­sčiau, dėl to ten­ka mo­ky­tis pa­pil­do­mai ir vaikš­čio­ti pas ko­re­pe­ti­ to­rius?

– Aiš­ku, yra: fi­zi­ka, ma­te­ ma­ti­ka, in­for­ma­ti­ka.

Bet pas ko­re­pe­ti­to­rius dėl to ne­vaikš­tau. Šiuos da­ly­kus mo­kau­si bend­ruo­ju kur­su. O vi­si, ku­rių eg­za­mi­nus lai­ky­ siu, se­ka­si ge­rai. Pa­pil­do­mai mo­kau­si tik is­to­ri­jos, bet ne to­dėl, kad man pra­stai sek­tų­ si. Tie­siog dėl sa­vęs. Mo­ko­ mės tą pa­tį, bet kuo dau­giau tu­ri in­for­ma­ci­jos, kons­pek­tų, tuo leng­viau mo­ky­tis.

– Ko­re­pe­ti­to­rių kai­nos la­ bai dras­ko ki­še­nę?

– Man as­me­niš­kai at­ro­do, kad kai­nos ne­žmo­niš­kos. Ypač už­sie­nio kal­bų. Pa­vyz­džiui, ang­lų. Ma­no drau­gė kas mė­ ne­sį mo­ka di­džiu­les su­mas.

Ne­pa­sa­ky­siu kiek, bet ži­nau, kad pa­mo­ka, ku­rią su­da­ro ke­ lios aka­de­mi­nės va­lan­dos, tik­ rai kai­nuo­ja tri­ženk­lę su­mą.

Ma­no is­to­ri­jos pa­mo­kos vyks­ ta pen­kio­li­kos žmo­nių gru­pė­ je. Kai­na – 80 li­tų už ke­tu­rias aka­de­mi­nes va­lan­das.

– Ar bu­vo lai­kas, kai tė­ vams rei­kė­jo vers­ti ta­ve mo­ky­tis?

– Vi­sa­da rei­kė­jo. Nors mo­ kiau­si ge­rai, vers­ti ma­ne rei­ kė­jo kas­dien (šyp­so­si). Bu­ vo ir taip, kai, užuo­t sė­dė­ju­si prie kny­gų, va­lan­dą pra­žiū­ rė­da­vau į sie­ną. Ne­bu­vo no­ ro mo­ky­tis (šyp­so­si). Ge­rai mo­kiau­si iki aš­tun­tos kla­sės, o pa­skui taip at­si­bo­do... Nu­ si­va­žia­vau ir net tu­rė­jau nei­ gia­mą iš ma­te­ma­ti­kos, nors vi­si ki­ti bu­vo de­vin­tu­kai ir de­šim­tu­kai. Ta­čiau tai bu­vo la­bai di­de­lis spy­ris, pri­ver­tęs su­siim­ti. Nes kai esi vie­nin­te­ lė kla­sė­je, tu­rin­ti tre­je­tą, api­ ma nu­si­vy­li­mas pa­čia sa­vi­mi ir tik­rai pri­ver­čia su­si­grieb­ti.

Ma­no nuo­mo­ne, svar­bu tu­ rė­ti ge­rą pa­grin­dą ir kad tė­vai

Fotografuota Vilniaus universiteto bibliotekoje.

abiturientai

vers­tų mo­ky­tis že­mes­nė­se kla­ sė­se. Nuo penk­tos kla­sės krau­ nie­si ba­ga­žą, pa­skui jau vis­ kas bū­na leng­viau. Ne­ga­li­ma pra­dė­ti mo­ky­tis vie­nuo­lik­to­je dvy­lik­to­je kla­sė­je, nors, aiš­ku, dau­ge­lis taip da­ro (juo­kia­si).

– Tai­gi moks­lams ko­ją ki­ša tin­gu­lys, nuo­bo­du­lys...

– ...ir ypač feis­bu­kas (juo­ kia­si). Jis yra la­bai di­de­lė bė­da.

Su­val­go tiek lai­ko, ku­rį vi­si ga­ lė­tu­me skir­ti moks­lams. Ir net nea­be­jo­ju, jei tai pa­da­ry­tu­me, mū­sų re­zul­ta­tai bū­tų ge­res­ni.

– Ką tik vi­du­ri­nę mo­kyk­ lą bai­gęs žmo­gus yra dar jau­nas. Kaip ma­nai, ar jis jau tiek su­si­for­ma­vęs, kad ga­lė­tų tiks­lin­gai pa­si­rink­ ti sa­vo ke­lią?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ir pa­ ti jau­čiu, jog dar ne­su pa­si­

ruo­šu­si tik­ra­jam gy­ve­ni­mui – kai tam­pi ne­bep­rik­lau­so­mas nuo tė­vų, pa­ts vis­ką ku­ri, pats esi už sa­ve at­sa­kin­gas, pa­ts spren­di, ei­ti į pa­skai­tas ar ne.

Tie me­tai ar dve­ji per­trau­kos nė­ra blo­gai. Ma­no pa­žįs­ta­mos mer­gi­nos ke­ti­na ­va­žiuo­ti sa­ va­no­riau­ti į Af­ri­ką, Ek­va­do­ rą, Bra­zi­li­ją. Ir daug kas da­bar ren­ka­si to­kį ke­lią. No­ri pa­ma­ ty­ti pa­sau­lio, ki­to­kį gy­ve­ni­mą.

To­kia pa­tir­tis, ma­nau, pa­skui la­bai pra­ver­čia.

– Bet pa­ti pa­si­rin­kai stu­di­ juo­ti ir lik­ti Lie­tu­vo­je. Ar bu­vo min­čių iš­vyk­ti mo­ky­ tis į už­sie­nį?

– Jų bu­vo gal de­vin­to­je kla­ sė­je, kai bu­vo tas bu­mas, kad vi­si va­žiuo­ja ar pla­nuo­ja iš­va­ žiuo­ti. Pla­na­vo­me ir mes su drau­gais, bu­vo­me dar ma­ži,

įsi­vaiz­da­vo­me, kaip bus sma­ gu iš­va­žiuo­ti, ati­trūk­ti nuo tė­ vų ir pa­na­šiai. O da­bar, kai jau tas lai­kas atė­jo, iš mū­sų de­ šim­ties žmo­nių gru­pės iš­va­ žiuo­ti ke­ti­na tik dvi mer­gi­nos.

Bet, kiek ten­ka gir­dė­ti iš ap­lin­ ki­nių, tik­rai daug iš­va­žiuo­ja.

– Kas pa­si­kei­tė nuo tų lai­ kų? Ko­dėl per­si­gal­vo­jai?

– Jo­kių nuo­sta­tų ne­tu­riu.

Pa­ti pa­pras­čiau­sia prie­žas­ tis – man čia ge­rai, pa­tin­ka. Iš­ va­žiuo­ji ten, kur ta­vęs nie­kam ne­rei­kia. Juk ten yra už­tek­ti­nai sa­vų žmo­nių. Ži­no­ma, ga­li­ma iš­va­žiuo­ti me­tams, pa­ma­ty­ti ki­tą ša­lį, bet tai ga­li­ma pa­da­ry­ti ir su „Eras­mus“ pro­gra­ma, ku­ ri pas mus pui­kiai vei­kia. Ma­no ma­ny­mu, la­bai sun­ku iš­va­žiuo­ ti aš­tuo­nio­lik­me­čiui ir vis­ką pa­lik­ti, pra­dė­ti nau­ją gy­ve­ni­ mą. Kam to­kia įtam­pa, gal ge­ riau su­si­telk­ti į moks­lus.

– Ta­vo pa­si­rink­tos stu­di­ jos – uni­ver­si­te­tuo­se. Stu­ di­jų kai­nos Lie­tu­vo­je aukš­ tos, dau­gu­mos jau­nuo­lių tiks­las – ne­mo­ka­ma vie­ta.

Jei įsto­tum į mo­ka­mą vie­ tą, tė­vai ga­lė­tų ta­ve iš­leis­ ti mo­ky­tis ar tek­tų kib­ti į dar­bo paieš­kas?

– Taip, po­li­ti­kos – 5 tūkst. li­ tų, kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų – 6 tūkst. li­tų me­tams. Ma­nau, šei­ma fi­nan­siš­kai pa­dė­tų. Bet jei taip nu­tik­tų, pa­ti su­si­ras­ čiau dar­bą, nes ne­ga­lė­čiau leis­ ti sau gy­ven­ti iš ma­mos ki­še­ nės. Ir taip jau sep­ty­nio­li­ka me­tų gy­ve­nu (šyp­so­si). Yra ir ki­tų ga­li­my­bių: po pus­me­čio pa­kliū­ti į ne­mo­ka­mą, ga­lų ga­le da­bar kei­čia­si ir ro­ta­ci­jos prin­ ci­pai. Ma­nau, jei sten­gie­si, mo­ kai­si, lan­kai pa­skai­tas, ne­sun­ ku patekti į ne­mo­ka­mą vie­tą.

Gal ir at­ro­do keis­ta, jog vis dar rū­pi tė­v ų nuo­mo­nė, kai tau 17-a ar 18-a, bet ji man tik­rai svar­bi.

40

sėkmės istorija

Spor­tas ir moks­las –

mi­si­ja įma­no­ma

Vil­niaus uni­ver­si­te­te (VU) vers­lo in­for­ma­ci­jos va­dy­bą ant­ra­me kur­se stu­di­juo­jan­ti šuolininkė į aukštį Ai­ri­nė Pal­šy­tė pa­sa­ko­jo, jog apie stu­di­jas VU sva­jo­jo dar pra­di­nė­se kla­sė­se, tiks­liau, tvir­tai ži­ no­jo, kad mo­ky­sis bū­tent VU. Sva­jo­nė iš­si­pil­dė, ir, svar­biau­sia, ne­nu­vy­lė.

Man­tas Stan­ke­vi­čius – Ar leng­va bu­vo pa­si­rink­ ti stu­di­jas, ar nuo pra­di­nių kla­sių ži­no­jai ne tik, ku­ria­ me uni­ver­si­te­te stu­di­juo­si, bet ir kuo bū­si užau­gu­si?

– Blaš­kiau­si tarp žur­na­ lis­ti­kos ir vers­lo in­for­ma­ci­ jos va­dy­bos, o spren­di­mą lė­ mė pa­sta­ro­sios pro­gra­mos orien­ta­ci­ja ne tik į ko­mu­ni­ ka­ci­jos moks­lus, bet ir į eko­ no­mi­ką. Be­je, žur­na­lis­tu ga­ li dirb­ti vi­si ko­mu­ni­ka­bi­lūs, ta­len­tą ra­šy­ti straips­nius tu­ rin­tys žmo­nės.

42

– Ma­tyt, dar paaug­lys­tė­je tu­rė­jai ne vie­ną pa­siū­ly­mą iš­vyk­ti stu­di­juo­ti į už­sie­nį.

Kal­ba­ma, kad ten są­ly­gos spor­ti­nin­kams ge­res­nės.

Ko­dėl li­kai Lie­tu­vo­je?

– Dar de­šim­to­je kla­sė­je su­ lau­kiau ne vie­no ir ne dvie­ jų pa­siū­ly­mų stu­di­juo­ti už­ sie­ny­je. Ten są­ly­gos ge­res­ nės, moks­lą ir spor­tą de­rin­ ti pa­pras­čiau. Ta­čiau ne­si­no­ rė­jo vis­ko čia pa­lik­ti ir iš­vyk­ ti stu­di­juo­ti sve­tur. Ne­no­rė­ jau prieš olim­pia­dą keis­ti tre­

ne­rio, taip pat tu­rė­jau tiks­lą bent ba­ka­lau­ro stu­di­jas baig­ ti Lie­tu­vo­je, VU. Kaip sa­kiau, jau nuo pra­di­nių kla­sių ži­no­ jau, kad stu­di­juo­siu VU. Ma­ no ma­ny­mu, tai ge­riau­sias Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, to­ dėl rim­tai net ne­svars­čiau ki­ tų va­rian­tų. Ma­no už­pil­dy­to­ je sto­ji­mo pa­raiš­ko­je tik vie­ na­me punk­te bu­vo įra­šy­tas ISM, ki­tuo­se – VU. – Daž­nai spau­do­je ar­ba įvai­ riuo­se fo­ru­muo­se ga­li­me per­skai­ty­ti, kad dau­ge­lis

jau­nuo­lių ne­pa­ten­ka į no­ri­ mą spe­cia­ly­bę, kad sto­ji­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je ne­pa­to­gi ir pai­ni. Ką apie tai ma­nai?

– Sto­ji­mo sis­te­ma tik­rai ati­ma ne­ma­žai ner­vų, yra pai­ni. Ma­nau, vis­kas tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma kiek ki­taip, kad sto­ja­mie­ji bū­tų ob­jek­ty­vūs ir ly­gūs vi­siems. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je taip ir bus – kiek­vie­ nas uni­ver­si­te­tas tu­rės sa­vo priė­mi­mo sis­te­mas ir ne­pa­si­ tai­kys to­kių si­tua­ci­jų, kai ma­ žes­nius ba­lus tu­rin­tys

sėkmės istorija stu­den­tai įsto­ja į vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mas vie­tas, o aukš­ tes­nį ba­lą tu­rin­tis stu­den­tas, įsto­jęs ne per pir­mą priė­mi­ mo eta­pą, už moks­lą tu­ri mo­ kė­ti.

– Kaip pa­vyks­ta su­de­rin­ti spor­tą ir moks­lus?

– Ne­ži­nau, ar tai pri­klau­so nuo ma­no as­me­ni­nių sa­vy­bių vis­ką vi­sur spė­ti, ar nuo pa­ ties uni­ver­si­te­to, ta­čiau vis­ ką su­de­rin­ti tik­rai pa­vyks­ta.

VU Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­ to dės­ty­to­jai iš­ties pui­kūs ir daž­nai at­si­žvel­gia į ma­no si­ tua­ci­ją. Nuo­lai­dų ne­tai­ko, nes esu to­kia pa­ti stu­den­tė, kaip ir ki­ti. Ta­čiau kar­tais lei­džia at­si­skai­ty­ti su­tar­tu lai­ku, jei se­mi­na­rus ar pa­skai­tas pra­ lei­džiu dėl spor­to var­žy­bų ar sto­vyk­lų. VU Svei­ka­tos ir spor­to cent­ro di­rek­to­rė R.Ži­ lins­kie­nė pa­dė­jo, kad ga­lė­čiau stu­di­juo­ti lais­vu gra­fi­ku. To­ kiu gra­fi­ku ga­li­ma mo­ky­tis tik esant iš­skir­ti­nėms ap­lin­ky­ bėms. O man jis la­bai rei­ka­ lin­gas ir nau­din­gas, nes, kai ruo­šiuo­si spor­to se­zo­nui, dėl sto­vyk­lų už­sie­ny­je ten­ka pra­ leis­ti ne­ma­žai pa­skai­tų uni­ ver­si­te­te.

– Ar esi pa­ten­kin­ta stu­di­jų ko­ky­be, ar jau ži­nai, ku­ri eko­no­mi­kos sfe­ra la­biau­ siai „ka­bi­na“? Gal­būt jau ži­nai sa­vo ba­ka­lau­ro dar­ bo te­mą?

– Pas­kai­tos tik­rai įdo­mios, nors ne­neig­siu, kad yra ir ne vi­sai mėgs­ta­mų dis­cip­li­ nų. Uni­ver­si­te­te su­pra­tau, kad net ir aukš­to­ji ma­te­ma­ti­ ka ga­li bū­ti aiš­kiai su­pran­ta­ ma ir įdo­mi. La­bai pa­ti­ko Po­ vilo Gy­lio ve­da­mos eko­no­mi­ kos teo­ri­jos pa­skai­tos. Nie­ka­ da ne­ma­niau, kad jos man ga­ li taip pa­tik­ti, ta­čiau vis­kas iš tie­sų pri­klau­so nuo dės­ty­to­jo su­ge­bė­ji­mų su­do­min­ti. O ba­ ka­lau­ro dar­bo te­mos dar ne­ 44

ži­nau. Vi­sai ne­se­niai te­ko pir­ mą kar­tą rink­tis kur­si­nio te­ mą, tad apie ba­ka­lau­ro dar­bą dar ne­gal­vo­ju.

– Pa­kal­bė­ki­me apie sti­pen­ di­jų sis­te­mą. Gau­ni sti­pen­ di­ją? Ar jos pa­kan­ka iš­gy­ ven­ti?

– Taip, gau­nu sti­pen­di­ją.

Praė­ju­sį pus­me­tį bu­vau pir­ mas žmo­gus, at­si­dū­ręs už sti­ pen­di­jų ga­vi­mo ri­bos, pri­ trū­ko vos 0,1 ba­lo vi­dur­kio, ap­mau­du. Šį pus­me­tį ga­vau tiks­li­nę sti­pen­di­ją. Jos var­giai už­tek­tų pra­gy­ven­ti, ta­čiau vis dar gy­ve­nu su tė­vais. Nors fi­ nan­siš­kai nuo tė­vų jau se­niai ne­bep­rik­lau­sau, bet bent jau ne­ten­ka mo­kė­ti už sto­gą virš gal­vos. Ka­dan­gi už­si­dir­bu ir iš spor­to, uni­ver­si­te­to sti­pen­ di­jos tik pri­si­de­da prie jau tu­ ri­mų pa­ja­mų. Džiau­giuo­si jo­ mis, nes ne vi­si spor­ti­nin­kai už­dir­ba mi­li­jo­nus.

Moks­lai man su­ tei­kia ga­li­my­bę to­bu­lė­ti kaip as­ me­ny­bei, plės­ ti aki­ra­tį. Ir aš tas ga­li­my­bes sten­ giuos iš­nau­do­ti.

– Ne pa­slap­tis, kad prieš eg­za­mi­nus stu­den­tai ne­ mie­ga nak­ti­mis, kaip tau se­ka­si su­de­rin­ti griež­tą spor­ti­nin­kės re­ži­mą ir se­ si­jas uni­ver­si­te­te?

– Bū­tent per se­si­jas ir yra sun­kiau­sia lai­ky­tis spor­ti­nio re­ži­mo. Ži­no­ma, ten­ka ir nak­ ti­mis pa­si­mo­ky­ti, ta­čiau toks nak­ti­nė­ji­mas ati­ma jė­gas, ku­ rių rei­kia per tre­ni­ruo­tes. Ne­ pa­sa­ky­čiau, kad esu moks­

liu­kė, ta­čiau, ma­nau, kad jei žmo­gus mo­ko­si, jo re­zul­ta­ tai tu­ri bū­ti ge­ri ar­ba la­bai ge­ ri. Moks­lai man su­tei­kia ga­li­ my­bę to­bu­lė­ti kaip as­me­ny­ bei, plės­ti aki­ra­tį. Ir aš tas ga­ li­my­bes sten­giuo­si iš­nau­do­ti.

Tie­są sa­kant, džiau­giuo­si, kad uni­ver­si­te­tas iš­mo­ko iš sa­ vęs iš­spaus­ti tai, ką su­ge­bi ge­ riau­siai, to­bu­lin­ti ko­mu­ni­ka­ ci­jos įgū­džius, mo­ko su­telk­ti dė­me­sį, tam tik­ro uni­ver­sa­lu­ mo ir, ži­no­ma, at­sa­ko­my­bės.

už sienos

Stu­di­jos sve Ne­bent ge­riau­sia­me uni­ver­si­te­te

Daž­nam stu­di­jos už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se at­ro­do kaip die­viš­ko­ ji ma­na, ta­čiau pa­sku­ti­nius žings­nius iki dok­to­ran­tū­ros Kemb­ ri­džo uni­ver­si­te­te žen­gian­tis Ig­nas Bud­vy­tis stu­di­joms sve­tur per­ne­lyg daug reikš­mės ne­tei­kia. Jis nea­be­jo­ja, kad sėk­mė pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus – ne vien nuo ži­no­mo var­do.

Li­na Mra­zaus­kai­tė – Lie­tu­vo­je stu­di­ja­vo­te IT pro­gra­mų sis­te­mas Vil­ niaus uni­ver­si­te­te, ta­čiau pa­su­ko­te ki­tu ke­liu ir pa­ si­rin­ko­te stu­di­juo­ti kom­ piu­te­rių moks­lus Kemb­ ri­džo uni­ver­si­te­te. Ko­kios to prie­žas­tys?

– Ma­no at­ve­ju vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus bu­vo stu­di­juo­ti ge­ riau­sia­me uni­ver­si­te­te. Jei ne­bū­čiau įsto­jęs į Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­tą, ne­bū­čiau va­žia­ vęs nie­kur ki­tur, net jei bū­ čiau su­lau­kęs ki­tų įdo­mių pa­ 46

siū­ly­mų. Vil­niaus uni­ver­si­ te­tas nė­ra blo­gas, jei tik žmo­ gus tu­ri no­ro ja­me mo­ky­tis ir siek­ti ži­nių. Apsk­ri­tai va­žiuo­ ti į už­sie­nį stu­di­juo­ti siū­ly­ čiau tik tuo at­ve­ju, jei tai tik­ rai ge­ras uni­ver­si­te­tas.

– Ko­kius iš­skir­tu­mė­te es­ mi­nius stu­di­jų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je skir­tu­mus?

– Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­ di­ja­vau vie­nus me­tus. Di­ džiau­sias skir­tu­mas – stu­ den­tų mo­ty­va­ci­ja. Kemb­ri­

džo uni­ver­si­te­te daug dau­ giau žmo­nių no­ri stu­di­juo­ti pa­tys, o Lie­tu­vo­je, ma­nau, to­ kių stu­den­tų ma­žiau – jie jau­ čia­si taip, tar­si tai da­ry­ti juos kas nors vers­tų. Vie­na di­des­ nių to prie­žas­čių yra dip­lo­ mo ver­tė. Anks­čiau Lie­tu­vo­ je aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mas bu­vo ver­ti­na­mas la­biau.

Ma­nau, tie­siog pa­baig­ ti uni­ver­si­te­tą dar ne­daug ką reiš­kia. Jei žmo­gus gaus kad ir Kemb­ri­džo uni­ver­si­ te­to dip­lo­mą su pra­stais pa­

žy­miais, su­si­durs su tiek pat pro­ble­mų, kaip ir ga­vęs pra­ stus pa­žy­mius bet ku­ria­me ki­ta­me uni­ver­si­te­te. Ži­no­ma, Kemb­ri­dže žmo­nės no­ri mo­ ky­tis. Ati­tin­ka­mai, kai no­ri ir mo­ki mo­ky­tis, pro­ble­mų ky­la pa­ly­gin­ti ma­žiau.

– Pa­kal­bė­ki­me apie stu­di­ jų ko­ky­bę. Ar per sa­vo stu­ di­jų me­tus įvai­rio­se ša­ly­se pa­ste­bė­jo­te, kad Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je skir­tų­si dės­ty­ to­jų kom­pe­ten­ci­ja, pro­gra­ mų ko­ky­bė?

– Bent jau tie dės­ty­to­jai, ku­ rie man dės­tė Lie­tu­vo­je, la­bai pa­ti­ko. Ma­nau, jie ma­žai kuo nu­si­lei­džia Kemb­ri­džo uni­ ver­si­te­to dės­ty­to­jams. Net­ gi vi­sa stu­di­jų pro­gra­ma nė­ra pra­stes­nė, tik gal­būt kai ku­ riais at­ve­jais šiek tiek at­si­li­ku­ si, trūks­ta nau­jau­sių ži­nių. Be abe­jo, ty­ri­mų po­žiū­riu Kemb­

e­tur?

Vil­niaus uni­ver­ si­te­tas nė­ra blo­ gas, jei tik žmo­ gus tu­ri no­ro ja­ me mo­ky­tis ir siek­ti ži­nių. ri­džo uni­ver­si­te­tas ar ki­tos už­sie­nio di­džio­sios aukš­to­sios mo­kyk­los mū­sų ša­lies uni­ ver­si­te­tus len­kia, bet tai su­si­ ję su fi­nan­sa­vi­mu ir ge­res­ne jų stra­te­gi­ne po­zi­ci­ja.

Di­džiu­lis skir­tu­mas, jun­ta­ mas tarp Lie­tu­vos bei ki­tų Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų ir Kemb­ri­džo uni­ ver­si­te­to, yra tai, kad šia­me ba­ka­lau­ro stu­di­jo­se yra pro­ gra­ma, va­di­na­ma ste­bė­ji­mu (angl. – su­per­vi­sion). Tai pri­ me­na dar­bą gru­pė­se, tik šiuo at­ve­ju gru­pių dy­dis yra vie­nas du stu­den­tai. Sis­te­mos es­mė – re­gu­lia­riai dirb­ti su dok­to­ran­ tu, pro­fe­so­riu­mi, per to­kius už­siė­mi­mus at­lie­ka­mi na­mų dar­bai, už­duo­da­mi klau­si­mai, jei ky­la neaiš­ku­mų. Dėl to­kių kon­sul­ta­ci­jų stu­den­tai mo­ko­si kiek­vie­ną die­ną, o ne ar­ti­nan­ tis eg­za­mi­nams, kaip nu­tin­ka ki­tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se.

Ki­ta ver­tus, ly­gin­ti Kemb­ri­ džo ir ki­tus uni­ver­si­te­tus sun­ ku. Pir­ma, pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to stu­ di­jų ko­ky­bę, jo var­das ži­no­ mas. Čia su­va­žiuo­ja žmo­nės iš įvai­rių pa­sau­lio kraš­tų ir jie vi­si iš­siski­ria pla­tes­niu aki­ra­ čiu, ge­res­niu iš­si­la­vi­ni­mu.

– Lie­tu­vo­je daž­nai skun­ džia­ma­si, kad ša­lies uni­ ver­si­te­tai ne­su­tei­kia pa­ kan­ka­mai pra­kti­nių įgū­ džių. Ar pa­ste­bė­jo­te šį trū­ ku­mą čia ir gal­būt sve­tur?

– Ma­no stu­di­juo­ja­mo­ je pro­gra­mo­je Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­te bu­vo ly­giai to­ kių pat skun­dų, ne­va tai per

Dos­jė daug teo­ri­nis kur­sas. Ta­čiau tai vei­kiau­siai pri­klau­so nuo po­žiū­rio, kas yra uni­ver­si­te­ tas: vie­ni no­ri, kad jis bū­tų dar­buo­to­jų kal­vė ir pa­siū­ly­tų daug pra­kti­kos, o ki­tiems uni­ ver­si­te­tas yra ži­nių šal­ti­nis.

To­dėl ma­nau, kad šiuo at­ve­ ju Lie­tu­va nie­kuo ne­si­ski­ria.

Gal­būt Lie­tu­vo­je rei­kė­tų la­ biau su­kon­cent­ruo­ti aukš­tą­ sias mo­kyk­las: su­kur­ti vie­ną du uni­ver­si­te­tus, ku­rie orien­ tuo­tų­si į aka­de­mi­nį iš­si­la­vi­ ni­mą ir in­te­lek­tua­lu­mo kė­li­ mą, o ki­tos aukš­to­sios ga­lė­tų pa­suk­ti pro­fe­si­nio ren­gi­mo link­me ir skir­tų stu­den­tams dau­giau pra­kti­nio dar­bo.

– Tai­gi Kemb­ri­džo uni­ver­ si­te­tas, kaip ir ne­ma­žai Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų, la­ biau orien­tuo­ja­si į teo­ri­ nes ži­nias. O koks Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos uni­ver­si­ te­tų po­žiū­ris į pra­kti­ką už uni­ver­si­te­to ri­bų?

– Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­te į pra­kti­ką, stu­di­juo­jant ba­ka­ lau­rą, žiū­ri­ma la­bai griež­tai – be­veik vi­sai nė­ra stu­den­tų, ku­rie dir­ba ir mo­ko­si tuo pa­ čiu me­tu. Tai vėl­gi vie­nas di­ des­nių skir­tu­mų tarp Lie­tu­ vos ir ne­tgi ki­tų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos uni­ver­si­te­tų. Uni­ ver­si­te­to po­zi­ci­ja aiš­ki: kai stu­den­tai tu­ri lai­ko su­si­telk­ ti stu­di­joms, moks­lų ko­ky­bė yra vi­siš­kai ki­to­kia.

Ta­čiau uni­ver­si­te­te yra be ga­lo daug stu­den­tiš­kų or­ga­ ni­za­ci­jų: pra­de­dant spor­tu (plau­ki­mo, fut­bo­lo, krep­ši­ nio ir pan.) ir bai­giant moks­ lo, vers­lo or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Tai­ gi yra gau­sy­bė bū­dų plės­ti aki­ ra­tį. Be­je, stu­den­tai jais no­riai nau­do­ja­si, to­dėl pa­pras­tai pri­

Nuo 2008 m. kan­di­da­ tas į kom­piu­te­ri­nės re­gos dok­to­ran­tū­rą Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­te 2005–2008 m. stu­di­ ja­vo kom­piu­te­rių moks­ lų ba­ka­lau­rą Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­te 2004–2005 m. stu­di­ja­ vo pro­gra­mų sis­te­mų ba­ ka­lau­rą Vil­niaus uni­ver­ si­te­te 2003–2004 m. mo­kė­si Vil­niaus li­cė­ju­je 1996–2003 m. mo­kė­ si Juo­zo Bal­či­ko­nio gim­ na­zi­jo­je 1992–1996 m. mo­kė­si Vel­žio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­ lo­je (Pa­ne­vė­žio r.)

klau­so bent vie­nai uni­ver­si­ te­to or­ga­ni­za­ci­jai. Aš pa­ts esu Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to Lie­ tu­vių bend­ri­jos pre­zi­den­tas, taip pat Kemb­ri­džo uni­ver­ si­te­to Tech­no­lo­gi­jos ir vers­lo klu­bo pa­ta­rė­jas fi­nan­sų klau­ si­mais.

– Mi­nė­jo­te, kad stu­den­tai stu­di­juo­da­mi ne­dir­ba. Ar tai reiš­kia, kad stu­di­juo­ jant Kemb­ri­džo uni­ver­si­ te­te yra ga­na ge­ros pra­gy­ ve­ni­mo są­ly­gos?

– Kai sto­jau į ba­ka­lau­ro stu­di­jas, Kemb­ri­džo uni­ver­si­ te­tas bu­vo pi­giau­sias Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je – ki­ti uni­ver­ si­te­tai, kiek te­ko do­mė­tis, ne­ siū­lė sti­pen­di­jų. O čia jos ski­ ria­mos, ži­no­ma, pri­klau­so­ mai nuo moks­lo pa­sie­ki­mų.

Sti­pen­di­ja ne­sun­kiai priei­ na­mas pi­ni­gų šal­ti­nis – nė­ra taip, kad ją gau­tų vos 1 pro­c. stu­den­tų.

47

čia gimsta meistrai

Ko­dėl uni­ver­si­te­tas Mo­ky­tis „pro­fkė­je“ – že­mas ly­gis. To­ kia nuo­sta­ta ga­lio­ja vi­suo­me­nė­je. Ta­ čiau po­li­ti­kai, eko­no­mis­tai ir po­ten­ cia­lūs darb­da­viai ti­ki­na prie­šin­gai: Lie­tu­vai pir­miau­sia rei­kia kva­li­fi­ kuo­tų meistrų.

Odė ama­tui 48

s dar ne vis­kas Do­vi­lė Jab­lons­kai­tė

Pa­vo­jaus var­pai

Apie tai, kad Lie­tu­vos švie­ti­ mo sis­te­mo­je pro­fe­si­nis mo­ ky­mas pra­ra­do ver­tę, vis gar­ siau kal­ba ne tik aukš­čiau­si ša­lies pa­rei­gū­nai, bet ir eko­ no­mis­tai. Dis­ku­si­jos apie ama­to de­val­va­ci­ją kas­met ypač paašt­rė­ja per sto­ji­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las bu­mą, kai uni­ver­si­te­tų ir ko­le­gi­jų auk­lė­ti­niais pre­ten­duo­ja tap­ ti vi­si, įsten­gę baig­ti vi­du­ri­ nę. Su­si­da­ro įspū­dis, kad, jei sto­tum į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, ir, tar­kim, tap­tum ge­ru elekt­ ri­ku, me­cha­ni­ku ar bat­siu­viu, vi­suo­me­nė­je bū­tum nu­ra­šy­ tas kaip vi­siš­kas ne­vy­kė­lis.

Tuo pat me­tu darb­da­viai (ne­slėp­ki­me, ir var­to­to­jai) skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais.

Gir­di, ša­ly­je gy­vy­biš­kai trūks­ ta sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tų, tu­ rin­čių ne tik teo­ri­nių ži­nių, bet ir pra­kti­nę nuo­vo­ką.

De­ja, rea­bi­li­tuo­ti smu­ku­ sį pro­fe­si­nio moks­lo pres­ti­žą kur kas sun­kiau, nei no­rė­tų švie­ti­mo sis­te­mos stra­te­gai.

Vil­niaus pa­slau­gų vers­lo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nio ren­gi­ mo cent­ro di­rek­to­rė Ri­ta Pe­ čiu­kai­ty­tė pro­fe­si­nio mo­ky­ mo nuo­smu­kio iš­ta­kų ra­gi­na ieš­ko­ti dar ne­prik­lau­so­my­ bės prie­šauš­ry­je: „Pro­fe­si­nio mo­ky­mo pres­ti­žas tė­vų aky­ se bu­vo kri­tęs dar ta­ry­bi­niais lai­kais ir pir­mai­siais ne­prik­ lau­so­my­bės me­tais.“

In­ves­tuo­ja mi­li­jo­nus

Sug­rą­žin­ti su­pra­ti­mą, kad bū­ ti ku­rios nors sri­ties ži­no­vu kur kas ge­riau nei dip­lo­muo­ tu vi­du­ti­nių ga­bu­mų va­dy­bi­ nin­ku, se­ka­si tik la­bai iš lė­to.

Kai ku­rias spe­cia­ly­bes pri­kel­ ti nau­jam gy­ve­ni­mui pa­de­da ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šos.

Pa­vyz­džiui, 2,5 mln. li­tų ES lė­šų in­ves­ta­vus į kir­pė­jo, de­ ko­ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos kos­ me­ti­ko ir auk­lės spe­cia­ly­bes, smar­kiai išau­go į jas sto­jan­ čių mo­ki­nių gre­tos.

Mū­sų mo­ky­to­jos, tu­rin­čios kir­pė­jo spe­cia­ly­bę, pa­brė­ žia, kad duo­nos vi­ sa­da tu­rės, dar ir svies­tu­ko ant jos.

Jei esi spe­cia­lis­tas, klien­tų ne­trūks.

„Pas­ta­rai­siais me­tais pro­ fe­si­niam mo­ky­mui ski­ria­ mi di­džiu­liai ES pi­ni­gai. De­ja, apie tai kal­ba­ma ne­pa­kan­ka­ mai gar­siai, po­ten­cia­lių mo­ ki­nių tė­vai apie tai iš es­mės nie­ko ne­ži­no. O rea­ly­bė to­ kia, kad dau­gu­mos pro­fe­si­nių mo­kyk­lų būk­lė kur kas ge­res­ nė nei vi­du­ri­nių mo­kyk­lų: jos su­tvar­ky­tos, re­no­vuo­tos, jau­ kios ir pan.“, – at­krei­pė dė­ me­sį R.Pe­čiu­kai­ty­tė.

Gė­di­ja­si ir va­di­na ko­le­gi­jo­mis

Išo­riš­kai pro­fe­si­nių mo­kyk­lų pa­dė­tis kei­čia­si į ge­ra, ta­čiau pro­ble­mos dėl įvaiz­džio iš­lie­ ka ga­na opios. „Mo­ki­niai, no­rin­tys mo­ky­ tis pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je, pa­ ti­ria vi­suo­me­nės, ypač tė­vų, spau­di­mą. So­cia­li­nia­me tink­

le „Fa­ce­book“ ir­gi pa­ste­bi­me, kad daž­nai ven­gia­ma mi­nė­ ti pro­fe­si­nės mo­kyk­los var­dą, moks­lo įstai­gos va­di­na­mos cent­rais. Mū­sų kos­me­ti­kės, kir­pė­jos, pa­te­ku­sios į va­di­ na­mą­jį šou pa­sau­lį, re­tai pri­ si­pa­žįs­ta, kad yra bai­gu­sios pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, ver­čiau var­to­ja žo­dį „ko­le­gi­ja“, – pa­ sa­ko­jo R.Pe­čiu­kai­ty­tė.

Pro­fe­si­nio moks­lo sta­tu­sas šlu­buo­ja esą dėl to, kad per ma­žai kal­ba­ma apie ge­rą­ją ama­to pu­sę, jo rei­ka­lin­gu­mą. „Pas mus klai­din­gai ma­no­ ma, kad že­miau­sias moks­lų ly­gis – „pro­fkė“. To­kia nuo­ sta­ta ky­la iš se­no­vi­nio po­žiū­ rio, esą į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą atei­na tik tie, ku­rie nie­ko dau­ giau ne­su­ge­ba, – chu­li­ga­nai ir vi­so­kie be­raš­čiai. Dar neį­si­ są­mo­ni­no­me, kad pro­fe­si­nė mo­kyk­la – ne pa­sku­ti­nis, bet vi­so la­bo pir­mas laip­te­lis. Įgi­ jus pra­kti­nių ge­bė­ji­mų ga­li­ma sto­ti ir į aukš­tą­ją mo­kyk­lą – ta­da bū­si pa­ts ge­riau­sias spe­ cia­lis­tas, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­ na­las“, – sa­kė Vil­niaus pa­slau­ gų vers­lo dar­buo­to­jų pro­fe­si­ nio ren­gi­mo cent­ro va­do­vė.

Per­kąs­ti tech­no­lo­gi­ją

R.Pe­čiu­kai­ty­tė ga­li pa­žer­ti pa­vyz­džių, kai cent­ro auk­lė­ti­ niai, bai­gę moks­lus, ima stu­ di­juo­ti uni­ver­si­te­tuo­se. Pa­ vyz­džiui, mo­ki­nys, bai­gęs siu­ vė­jo spe­cia­ly­bę, jau ži­no vi­sų maz­gų siu­vi­mo ir ga­mi­nių su­ rin­ki­mo tech­no­lo­gi­jas. Ta­da jis sto­ja ar­ba į Vil­niaus dai­ lės aka­de­mi­ją, ar­ba į Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­tą. „Vie­na mū­sų auk­lė­ti­nė Vil­ niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je 49

čia gimsta meistrai stu­di­juo­ja ma­gist­ran­tū­rą. Iki šiol bend­ra­dar­biau­ja­me – ji mums ku­ria ko­lek­ci­jas. Džiau­ gia­mės, kai ji pa­sa­ko­ja, kaip ge­ra ir leng­va mo­ky­tis aka­de­ mi­jo­je, iš­ma­nant tech­no­lo­gi­ ją. Pa­vyz­džiui, uni­ver­si­te­tuo­se be­si­mo­kan­tiems stu­den­tams pri­rei­kus ką nors su­siū­ti, sam­ do­mi siu­vė­jai. Pas­kui stu­den­ tai tai pri­sta­to kaip sa­vo dar­ bą. O mū­sų mo­ki­nys pra­dė­jęs stu­di­juo­ti jau ži­no, kaip ir kas da­ro­ma. Tai iš tik­rų­jų ge­ras spe­cia­lis­tas, meist­ras“, – ly­gi­ no R.Pe­čiu­kai­ty­tė.

Iš ba­do nie­ka­da ne­mirs

Uni­ver­si­te­tai, nors ir per­pil­ dy­ti, ne­gai­li pi­ni­gų rek­la­mai.

O pro­fe­si­nės mo­kyk­los kuk­ li­na­si, ne­tri­mi­tuo­ja apie sa­vo pa­sie­ki­mus. Ko­dėl? „Ge­riau­ sia rek­la­ma ta, ku­rią su­ku­ ria mo­ki­niai, ge­rus at­si­lie­pi­ mus per­duo­da­mi iš lū­pų į lū­ pas. Per priė­mi­mo į mo­kyk­lą po­sė­džius klau­sia­me sto­jan­ čių­jų, ko­dėl jie ren­ka­si mus.

Daž­niau­sias at­sa­ky­mas – drau­gų re­ko­men­da­ci­jos. Dar la­bai džiu­gi­na tai, kad jau­ni­

Jei pa­si­se­ka, pro­ fe­si­nių ži­nių įgi­ ję mo­ki­niai net stei­gia sa­vo vers­ lą ir ne­pa­ti­ria sam­do­mo dar­ buo­to­jo da­lios.

mas no­ri iš tik­rų­jų pa­ma­ty­ti, kaip vyks­ta dar­bas. Sa­ko, jei pa­tiks, vė­liau sto­siu ir į aukš­ tą­ją mo­kyk­lą“, – pa­sa­ko­jo R.Pe­čiu­kai­ty­tė.

Sa­ko­ma, kad įgy­tas ama­ tas – so­taus gy­ve­ni­mo ga­ran­ tas. Jei pa­si­se­ka, pro­fe­si­nių ži­nių įgi­ję mo­ki­niai net stei­ gia sa­vo vers­lą ir ne­pa­ti­ria sam­do­mo dar­buo­to­jo da­lios. „Ne be rei­ka­lo į kir­pė­jo, hi­gie­ni­nės kos­me­ti­kos kos­ me­ti­ko spe­cia­ly­bę sto­ja daug žmo­nių. Mū­sų mo­ky­to­jos, tu­rin­čios kir­pė­jo spe­cia­ly­ bę, pa­brė­žia, kad duo­nos vi­ sa­da tu­rės, dar ir svies­tu­ko ant jos. Jei esi spe­cia­lis­tas, klien­tų ne­trūks. Be to, nie­ kas ne­drau­džia bū­ti uni­ver­ sa­liam: bū­ni kir­pė­jas, ta­čiau to­bu­li­nie­si, bai­gi kos­me­ti­ ko spe­cia­ly­bę, siu­vė­jo, ma­ni­ kiū­ri­nin­ko – ta­da ga­li jau va­ din­tis sti­lis­tu. Flo­ris­tas, gy­ ve­nan­tis ša­lia miš­ko, jau ga­li or­ga­ni­zuo­ti ma­žą vers­lą ir iš gė­ry­bių kur­ti puokš­tes. Kaip ir vi­sur, svar­biau­sia – no­ras ir mei­lė sa­vo dar­bui“, – nea­ be­jo­jo R.Pe­čiu­kai­ty­tė.

Pri­pa­ži­ni­mą pel­nė dar­bu Vie­nos ge­riau­sių ir ti­tu­luo­čiau­sių vir­tu­vės še­fų Lie­tu­vo­je Al­do­ nos Ge­čie­nės pa­vyz­dys įro­do, kad sie­kiant kar­je­ros svar­biau­ sia to­li gra­žu ne dip­lo­mai. Pir­miau­sia rei­kia už­si­spy­ri­mo, no­ro mo­ky­tis, to­bu­lė­ti ir, ži­no­ma, at­si­da­vi­mo dar­bui. „Stu­den­tams, ku­rie atei­na pas ma­ne pra­kti­kos, vi­sa­da sa­ kau: „Pir­miau­sia tu­ri bū­ti ge­ras vi­rė­jas, pa­skui jau pa­va­duo­to­ jas ir tik ga­liau­siai vir­tu­vės še­fas. Iš kar­to nie­kas ant lėkš­tu­tės ne­nuk­ren­ta. Net jei bai­gi aukš­tą­jį moks­lą, vis tiek tu­ri pra­dė­ti nuo že­miau­sio laip­te­lio“, – kal­bė­jo A.Ge­čie­nė.

Ji ne­slė­pė, kad pa­ti ir­gi ne­tu­ri aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mo. Klai­ pė­dos pre­ky­bos mo­kyk­lo­je yra įgi­ju­si kon­di­te­rio spe­cia­ly­bę, vė­liau, per­si­kė­lu­si į Vil­nių, bai­gė ku­li­na­ri­jos moks­lus. „Kar­je­ros sie­kiau pa­leng­va: bai­giau kon­di­te­ri­ją Klai­pė­do­je, at­ va­žia­vau į Vil­nių ir dir­bau pa­gal spe­cia­ly­bę. Pas­kui au­gin­da­ma vai­kus su­gal­vo­jau, kad dar rei­kia iš­mok­ti ga­min­ti že­lės tor­tus, dar tą, dar aną. Bai­giau ku­li­na­ri­ją tuo­me­tė­je Žir­mū­nų pre­ky­ bos mo­kyk­lo­je. Ga­li bū­ti bai­gęs tik pro­fe­si­ nę mo­kyk­lą ir dėl smal­su­mo, am­bi­ci­ jų daug pa­siek­ti, o ga­li baig­ti vi­sus įma­no­mus uni­ver­si­te­tus ir nie­ko ne­peš­ti“, – as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi da­li­jo­si A.Ge­čie­nė.

Ji ap­gai­les­ta­vo, kad pro­fe­si­nis mo­ky­mas ne­pel­ny­tai su­min­džio­ tas: „Bai­gęs uni­ver­si­te­tą pa­ts tu­ ri skin­tis ke­lią: nie­kas ne­no­ri priim­ ti į dar­bą be tų dve­jų tre­jų me­tų pa­ tir­ties. Kai bai­gi pre­ky­bą, no­ri ne­no­ri įgy­ji pra­kti­kos. Kas ge­rai bai­gia, tuo­jau pat įdar­bi­nu, pa­ siū­lau vie­nam, ki­ tam še­fui kaip jau­ ną spe­cia­lis­tą. Iš pra­džių už­dar­bis ne­di­de­lis, bet tai – jau pra­ džia, žmo­gus tu­ri nuo ko at­si­spir­ti.“

Ran­da vie­tą po sau­le Vi­zua­li­nę rek­la­mą ga­mi­nan­ ti įmo­nė „GP pro­jects“ mie­lai į dar­bą prii­ma pro­fe­si­nes mo­ kyk­las bai­gu­sius jau­nuo­lius.

Esą vie­tą po sau­le tik­rai ran­da ir ne­dip­lo­muo­ti spe­cia­lis­tai. „Aiš­ku, vis­kas pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus as­me­ni­nių 50

sa­vy­bių. Ži­nau, kad tie, ku­rie no­rė­jo dirb­ti, dir­ba“, – pa­sa­ ko­jo įmo­nės di­rek­to­rius Pau­ lius Kliu­či­nin­kas.

Jis pa­ste­bė­jo, kad į rek­la­ mos vers­lą iš uni­ver­si­te­ tų atei­na vi­sų pir­ma ki­to­kiu mąs­ty­mu pa­si­žy­min­tys žmo­

nės, o iš pro­fe­si­nių mo­kyk­ lų at­si­ne­ša­mos pra­kti­nės ži­ nios. „Uni­ver­si­te­tą bai­gę ab­sol­ven­ tai la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi, ta­ čiau dėl tech­ni­nių ži­nių sto­ kos jie ne­dir­ba ga­my­bo­je. Už­ tat pro­fe­si­nę mo­kyk­lą bai­gu­

siems jau­nuo­liams bū­tų sun­ ku dirb­ti va­dy­bos sri­ty­je. Ki­ taip ta­riant, no­rint bū­ti vi­sa­ pu­siš­kam, pro­fe­si­nė mo­kyk­la – tik pir­mas žings­nis. Pas­kui ga­vus dar ir universiteto dip­ lo­mą – idea­lus va­rian­tas“, – svars­tė P.Kliu­či­nin­kas.

žvilgsnis Do­vi­lė Jab­lons­kai­tė

Kaip Vo­kie­ti­jo­je – tik aukš­tyn ko­jom

Iš ban­ko ana­li­ti­ko pa­rei­gų ne­ se­niai pa­si­trau­kęs ma­te­ma­ti­ kas Ri­man­tas Rudz­kis ap­gai­les­ tau­ja, kad Lie­tu­vo­je ne­pap­ras­ tai su­men­kin­tas kva­li­fi­kuo­ to dar­bi­nin­ko pres­ti­žas ir nu­ ver­tin­tas uni­ver­si­te­to dip­lo­mas.

– Tai, kad vi­si ša­ly­je sie­kia aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mų, ne­nor­ma­lu. Ko­dėl bi­jo­ me bū­ti tie­siog ko­kio nors ama­to meist­rai?

– Tai ydin­gos švie­ti­mo sis­ te­mos su­kur­tas vai­sius. Man vi­sa­da pa­tin­ka pa­teik­ti Vo­kie­ ti­jos pa­vyz­dį. Vo­kie­ti­ja – tvar­ kin­ga, kryp­tin­ga, dis­cip­li­nuo­ ta ša­lis. Jos ūkio struk­tū­ra daug kuo pri­me­na Lie­tu­vos – abie­jo­se vals­ty­bė­se la­bai svar­bi ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­ nė. Da­bar pa­ly­gin­ki­me, kaip at­ro­do spe­cia­lis­tų pro­fe­si­nis ren­gi­mas Lie­tu­vo­je ir Vo­kie­ ti­jo­je. At­ro­dy­tų, kad abie­jų ša­lių sis­te­mos be­veik iden­tiš­ kos. Ta­čiau yra vie­nas es­mi­ nis skir­tu­mas: Vo­kie­ti­jos pi­ ra­mi­dė pas mus ap­vers­ta že­ myn gal­va. Di­džio­ji da­lis vo­ kie­čių, bai­gę mo­kyk­las, ei­na 52

į pro­fe­si­nio ren­gi­mo tink­lą – tai neuž­ker­ta ke­lio vė­liau sto­ ti ir į uni­ver­si­te­tą, o pas mus į aukš­tą­sias mo­kyk­las prii­ ma­ma maž­daug tiek žmo­nių, kiek bai­gė mo­kyk­lą. At­sa­ky­ ki­te man į klau­si­mą: kam jau­ nuo­liui, ku­ris, tar­kim, tu­ri ta­ len­tą re­mon­tuo­ti au­to­mo­bi­ lius, aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas?

De­ja, pas mus kles­ti nuo­sta­ta, kad tie, ku­rie ren­ka­si pro­fe­si­ nes mo­kyk­las, yra ar­ba tin­gi­ niai, ar­ba tu­ri ko­kių nors pri­ klau­so­my­bių, svei­ka­tos su­ tri­ki­mų. Išp­lė­tę į uni­ver­si­te­ tus prii­ma­mų žmo­nių ger­tas, pa­sie­kė­me dvi blo­gy­bes: ne­ pap­ras­tai su­men­ki­no­me kva­ li­fi­kuo­to dar­bi­nin­ko pres­ti­ žą ir nu­ver­ti­no­me uni­ver­si­ te­to dip­lo­mą. Šian­dien uni­ ver­si­te­to dip­lo­mas yra ne tiek įgy­tų ži­nių liu­di­ji­mas, kiek

žmo­gaus as­me­ni­nių sa­vy­ bių iliust­ra­ci­ja. Jei su­ge­bė­jai baig­ti uni­ver­si­te­tą, va­di­na­si, esi darbš­tus, pa­rei­gin­gas, or­ ga­ni­zuo­tas.

– Ar tu­ri­te re­cep­tą, kaip tą pi­ra­mi­dę at­vers­ti į nor­ma­ lią pa­dė­tį?

– Siū­ly­čiau du bū­dus. Pir­ mas – įves­ti vals­ty­bi­nių eg­za­ mi­nų lai­ky­mo vie­na­me spe­cia­ liai tam įkur­ta­me cent­re, ku­ ria­me bū­tų tik­ri­na­mos bend­ ros uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tų ži­nios, sis­te­mą. Šių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai lem­tų to­les­nį švie­ ti­mo įstai­gos fi­nan­sa­vi­mą: ne­ pa­ren­gei spe­cia­lis­to, ko­kio rei­ kia vals­ty­bei, ne­gau­ni pi­ni­gų.

Esant to­kiai kont­ro­lės sis­te­ mai, uni­ver­si­te­tai bū­tų suin­te­ re­suo­ti ne auk­lė­ti­nių kie­ky­be, bet jų ži­nių ir įgū­džių ko­ky­be.

Be to, siū­ly­čiau į spe­cia­lis­ tų ren­gi­mą pro­fe­si­nė­se mo­ kyk­lo­se (ir gal net ko­le­gi­jo­ se) įtrauk­ti vers­lą. Pa­vyz­ džiui, po me­tų teo­ri­nių stu­di­ jų, ant­ra­me kur­se, stu­den­tas ga­lė­tų pra­dė­ti dirb­ti ko­kio­je nors įmo­nė­je pa­gal sa­vo spe­ cia­ly­bę. Už tą stu­den­tą įmo­ nė gau­tų do­ta­ci­jas iš vals­ty­ bės. Įmo­nei ge­rai, nes ji gau­ tų ne tik pi­ni­gų, bet ir už­siau­ gin­tų spe­cia­lis­tą. Vals­ty­bė iš­ loš­tų, nes tu­rė­tų ga­na aukš­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių, ku­ rie nuo stu­di­jų pra­džios ko­ kia­me nors fab­ri­ke dir­bo su mo­der­niau­sia įran­ga. O jau­ ni­mas tu­rė­tų dau­giau mo­ ty­va­ci­jos, nes at­si­ver­tų per­ spek­ty­vos įsi­dar­bin­ti pres­ti­ ži­nė­se įmo­nė­se – tai pa­di­din­ tų pro­fe­si­nių mo­kyk­lų pa­ trauk­lu­mą.

KODĖL VERTA STUDIJUOTI KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOJE Virginija Skučaitė

N

ori suprojektuoti šiuolaikinį namą, tapti inžinieriumi ir valdyti šiuolaikines technologijas? Patinka remontuoti mašiną, motociklą? O gal svajoji projektuoti tiltus, kelius, viadukus? Jei bent į vieną klausimą atsakei „taip“, rinkis studijas Kauno technikos kolegijoje – gilias specialistų rengimo tradicijas turinčioje aukštojoje mokykloje.

Dabartis – ant tvirtų pamatų

„Šiandien esame aukštoji mokykla, rengianti itin kompetentingus technologijų mokslo studijų srities specialistus, nuolat atnaujiname studijų programas, mokymo bazę, tiriame darbo rinką, glaudžiai bendradarbiaujame su darbdaviais, kurių nemaža dalis – mūsų buvę studentai.

Rengdami specialistus atsižvelgiame į naujus iššūkius, tenkančius visuomenei, ekonomikai, technologijoms. Dėl to mūsų studentai yra konkurencingi, lengviau integruojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkose“, – teigė Kauno technikos kolegijos direktorius dr. J.Krivickas.

Tvirtovės alėjoje jau daugiau nei 90 metų tvirtai stovi šviesus Kauno technikos kolegijos rūmas. Kai kurie šią mokyklą prisimena kaip Kauno politechnikumą arba Kauno technikos aukštesniąją mokyklą – pirmąją tarpukario Lietuvos technikos specialistų kalvę.

Patenkintas savo specialybe

Ir šiandien šioje aukštos kvalifikacijos technikos specialistų kalvėje nestokojama įdomių, patrauklių ir paklausių specialybių: automatizuotas medžiagų apdirbimas, automobilių techninis eksploatavimas, autotransporto elektronika, elektronikos technika, elektros energetika, kelių inžinerija, statybos inžinerija. Štai Benas Berkmonas, 2003 m. įgijęs kolegijoje kelių tiesimo ir statinių inžinieriaus specialybę, pradėjo savo karjerą didžiausios Lietuvoje transporto infrastruktūros inžinerijos įmonėje „Kelprojektas“ eiliniu projektuotoju, o dabar jau yra projekto dalies vadovas. Maža to, šis patirties įgijęs specialistas dėsto jį išugdžiusioje kolegijoje kelių projektavimą. „Galiu drąsiai pasakyti, kad dabartiniai studentai gauna pačią naujausią informaciją kelių projektavimo srityje, nes ir pats tuo domiuosi. Be to, praturtinu studijuojančiųjų žinias savo patirtimi, nes neįmanoma visko numatyti kelių projektavimo mokymo programoje“, – įsitikinęs patenkintas pasirinkta specialybe Benas.

Modernus Nerijaus projektas

Kolegijos studentai garsėja atsakingu požiūriu į būsimą profesinę veiklą. Štai statybos inžinerijos trečio kurso studentas Nerijus Kaminskas jau dabar rengiasi diplominiam darbui. „Noriu suprojektuoti modernų įvairiomis prasmėmis,

 Kolegijoje sudarytos galimybės studijuoti gretutines studijų programas.

kompaktišką, gal tik 15–20 kv. m ploto medinį namelį, kurį būtų lengva pervežti užkėlus ant priekabos. Tokiam nameliui nereikės specialių pamatų – pakaks sudėti ant lygaus pagrindo kelias plytų eiles. Tai bus tausojantis aplinką ir energiją nedidelis statinys. Ketinu jame panaudoti saulės energijos galimybes šilumai ir elektros energijai gaminti. Šiame statinyje veiks moderniausių technologijų pagrindu įrengta panaudoto vandens filtravimo sistema. Tai reiškia, kad į namelį tereikės tik kartą atsivežti šviežio vandens, o paskui jis bus gaminamas iš jau panaudoto. Manau, kad po kelių mėnesių pradės ryškėti šio mano projekto kontūrai“, – tikino Nerijus.

Darbdaviai laukia specialistų

Kasmet šalyje parengiama tūkstančiai jaunų specialistų, tačiau vis dar

jaučiama aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų stoka. Štai Marijampolėje veikiančios bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Stevila“ direktorius Vilius Senkus apgailestauja, kad jaučia mechanikos inžinerijos specialistų stygių. Šios įmonės, gaminančios tiksliosios mechanikos komponentus, vadovas patikino, kad kolegijos absolventai yra labai laukiami įmonėje.

Elektronikos įmonėje „Kitron“ gamybos vadovu dirbantis Rimantas Tilas yra dėkingas kolegijai už įgytas energetikos vadybos žinias ir praktiką. „Studijų laikais man teko laimė pagal studentų mainų programą dvejus metus studijuoti analogiškoje Norvegijos kolegijoje. Ten ne tik įgijau žinių, bet ir pramokau kalbos – visa tai labai pravertė, kai įsidarbinau skandinaviškos kilmės įmonėje „Kitron“, – patikino R.Tilas.

KVIETIMAS Į UŽSIĖMIMUS Norintieji daugiau susipažinti su kolegija, kviečiami registruotis į nemokamus „Jaunojo inžinieriaus studijų“ užsiėmimus. Plačiau www.ktk.lt

virtuali erdvė

Stu­di­juok neuž­su­kęs į

uni­ver­si­te­tą

No­ri­te siek­ti aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, ta­čiau ne­tu­ri­te lai­ko už­ suk­ti į uni­ver­si­te­tą? Toks sce­na­ri­jus šian­dien įma­no­mas dau­ge­ly­je ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

N

uo se­no Lie­tu­vo­je įpras­ta aukš­tą­jį moks­ lą krims­ti vi­są die­ną pra­lei­džiant uni­ver­ si­te­te, bend­rau­jant su dės­ty­ to­jais ir stu­den­tais, lan­kan­tis bib­lio­te­ko­se. Ta­čiau pa­sta­rai­ siais me­tais si­tua­ci­ja pra­dė­jo spar­čiai keis­tis.

Uni­ver­si­te­tai pa­ste­bi, kad vis dau­giau stu­den­tų yra lin­ kę pa­si­rink­ti nuo­to­li­nes stu­ di­jas ir moks­lo pro­ce­sui pa­si­ telk­ti nau­jau­sias skait­me­ni­ nes tech­no­lo­gi­jas. „Nau­jo­ji kar­ta – in­for­ma­ ci­nių tech­no­lo­gi­jų kar­ta. Jai vi­sai ne­bū­ti­na kas ry­tą ei­ti į uni­ver­si­te­tą ir gy­vai bend­ rau­ti su aka­de­mi­niu jau­ni­mu, dės­ty­to­jais. Ma­nau, atei­ty­ je nuo­to­li­nis moks­las vis po­ pu­lia­rės ir to­bu­lės“, – ma­no Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) stu­di­jų di­rek­ci­jos di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Pla­kys.

Jam pri­ta­rė ir Vy­tau­to Di­ džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Ino­va­ty­vių stu­di­jų ins­ti­tu­to di­ rek­to­rė Ai­ri­na Vo­lun­ge­vi­čie­ nė. Anot jos, vis to­bu­lė­jan­čios tech­no­lo­gi­jos lei­džia stu­den­

tams nuo­to­li­niu bū­du gau­ti tai, ką uni­ver­si­te­tai siū­lo ir kas­ dien lan­kan­tiems pa­skai­tas. „Nuo­to­li­nis moks­las ne­ga­ lin­tiems lan­ky­tis uni­ver­si­te­te šian­dien, pa­si­tel­kus nau­jau­ sias ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­no­lo­ gi­jas, su­tei­kia ga­li­my­bę gau­ti vi­są pa­skai­tų me­džia­gą ir net akis į akį pa­bend­rau­ti, pa­dis­ ku­tuo­ti su dės­ty­to­ju net neat­ vyks­tant į stu­di­jų įstai­gą“, – sa­kė A.Vo­lun­ge­vi­čie­nė.

Stu­di­jų spe­cia­lis­tai su­tin­ka, kad ga­li­my­bė stu­di­juo­ti per at­stu­mą pa­sau­ly­je vis la­biau įsi­tvir­ti­na ir ver­čia nau­ją pus­ la­pį uni­ver­si­te­tų is­to­ri­jo­je.

No­ras mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du la­biau­siai su­ta­po su pa­sta­ro­jo me­to Lie­tu­vos gy­ve­ni­ mo ak­tua­li­jo­mis. Išs­ki­ria­mos dvi prie­žas­tys: emig­ra­ci­ja ir no­ras ar­ba bū­ti­ny­bė de­rin­ti stu­di­jas su dar­bu.

Pir­mą­ją pro­ble­mą iš­kė­lęs V.Pla­kys aiš­ki­no, kad to­li gra­ žu ne vi­si emig­ra­vę jau­nuo­ liai už­sie­ny­je ryž­ta­si pra­dė­ti stu­di­jas vie­tos uni­ver­si­te­tuo­ se, tad ieš­ko bū­dų iš­si­la­vi­ni­ mą gau­ti Lie­tu­vos aukš­to­sio­ se mo­kyk­lo­se. To­kia ga­li­my­

bė – nuo­to­li­nės stu­di­jos. „Vi­si ži­no­me, kiek jau­ nų žmo­nių kiek­vie­nais me­ tais emig­ruo­ja. Ne vi­si jie iš­ va­žiuo­ja į už­sie­nio uni­ver­ si­te­tus, ne­ma­ža da­lis dir­ba.

To­kiam jau­ni­mui nuo­to­li­ nės stu­di­jos la­bai pra­ver­čia, jam ne­rei­kia grį­žus iš nau­ jo pra­dė­ti stu­di­jų“, – tvir­ti­no VGTU at­sto­vas.

VDU pa­ste­bi­mes­nė ant­ro­ji ten­den­ci­ja. Anot A.Vo­lun­ge­ vi­čie­nės, vos bai­gę mo­kyk­lą jau­ni žmo­nės iš kar­to ieš­ko, kaip už­si­dirb­ti, o moks­lus su dar­bu su­de­rin­ti itin sun­ku. „Žmo­nės sau­go sa­vo dar­ bo vie­tas. Jei tu­ri dar­bą, ren­ ka­si nuo­to­li­nes stu­di­jas, ban­ do vis­ką su­de­rin­ti. Dir­ban­ tys die­ni­nių stu­di­jų stu­den­ tai neiš­ven­gia­mai pra­lei­džia pa­skai­tas. Ga­liau­siai ten­ka rink­tis – dar­bas ar­ba moks­ lai“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Ji pa­brė­žė, kad VDU dau­ giau­sia siū­lo­ma ne nuo­to­li­nių stu­di­jų pro­gra­mų, o pa­ski­rų da­ly­kų. Bū­tent jie daž­niau­siai ir pa­si­ren­ka­mi. Kas­met nuo­ to­li­niu bū­du stu­di­jas VDU krem­ta tūks­tan­čiai stu­den­tų.

„Kar­tais stu­den­tams at­ro­ do, kad jei jau jie stu­di­juo­ ja nuo­to­li­niu bū­du, tai ga­ li neat­lik­ti už­duo­čių, jas ati­ dė­lio­ti. Nie­ko pa­na­šaus – čia ga­lio­ja ly­giai to­kia pa­ti tvar­ ka, kaip ir įpras­to­se stu­di­jo­ se“, – pa­brė­žė V.Pla­kys.

Jis sa­kė, kad stu­di­jos bend­ rau­jant pa­si­tel­kiant tech­no­ lo­gi­jas ne­nu­ken­čia, o daž­nai tiek stu­den­tams, tiek dės­ty­ to­jams tai su­tei­kia net dau­ giau lais­vės pa­si­reikš­ti. „Ka­dan­gi dar­bas su tech­ no­lo­gi­jo­mis rei­ka­lau­ja spe­ cia­lių ge­bė­ji­mų, vyk­do­ma ir dės­ty­to­jų ates­ta­ci­ja. Tad ir jiems la­bai nau­din­ga ši pa­tir­

Nau­jo­ji kar­ta – in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų kar­ta. Jai vi­sai ne­bū­ti­na kas ry­tą ei­ti į uni­ver­si­te­tą ir gy­vai bend­rau­ti su aka­de­mi­niu jau­ni­mu.

54

tis. Be to, dės­ty­to­jai skait­me­ ni­nę sa­vo li­te­ra­tū­ros ver­si­ją leng­vai pa­tei­kia stu­den­tams, per vaiz­do kon­fe­ren­ci­jas ga­ li­ma net ir dis­ku­tuo­ti su jais.

Tai pa­to­gu, nes dės­ty­to­jai ir stu­den­tai ga­li leng­viau su­si­ tar­ti dėl kon­sul­ta­ci­jų lai­ko, at­si­skai­ty­mų, raš­to dar­bus skait­me­ni­niu for­ma­tu taip pat leng­viau tai­sy­ti“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Anot jo, dau­ge­lis dės­ty­to­ jų jau da­bar tu­ri su­si­kū­rę sa­ vo in­ter­ne­to sve­tai­nes, ku­rio­ se skel­bia pa­skai­tų me­džia­gą, už­duo­tis, in­for­ma­ci­ją apie at­ si­skai­ty­mus.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, uni­ ver­si­te­tai ak­ty­viai ku­ria in­te­ rak­ty­vias bib­lio­te­kas, ku­rio­se stu­den­tai ga­lės ras­ti rei­kia­mą li­te­ra­tū­rą nei­šei­da­mi iš na­mų ar­ba bū­da­mi ki­to­je ša­ly­je.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­ te­to At­vi­rų­jų nuo­to­li­nių stu­ di­jų gru­pės va­do­vė Mar­ga­ri­ta Poš­ku­tė pastebi, kad nuo­to­ li­nės stu­di­jos skir­tos ne vien mo­kyk­lą ką tik bai­gu­siems, bet ir jau tu­rin­tiems aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą. Nau­jo­vėms at­vi­ras My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas at­si­žvel­gė į au­gan­ čią pa­klau­są ir siū­lo itin pa­ klau­sių ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mų – vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, tei­ sės, so­cia­li­nio dar­bo, tei­sės ir val­dy­mo, sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ ci­jų ad­mi­nist­ra­vi­mo, tei­sės ir mui­ti­nės veik­los, tei­sės ir pe­ ni­ten­ci­nės veik­los nuo­to­li­nes stu­di­jas. M.Poš­ku­tės tei­gi­mu, šiuo me­tu nuo­to­li­niu bū­du My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te ga­li­ma stu­di­juo­ti 200 da­ly­kų, ir šis skai­čius spar­čiai au­ga.

Nuo­to­li­nės stu­di­jos Nuo­to­li­nės stu­di­jos daž­niau­siai su­pran­ta­mos kaip mo­ky­ma­ sis gy­vai ne­bend­rau­jant su dės­ty­to­ju.

Nuo­to­li­nės stu­di­jos daž­niau­siai ži­no­mos kaip nea­ki­vaiz­di­nės stu­di­jos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ir ko­le­gi­jo­se. Ta­čiau nea­ki­vaiz­ di­nių pro­gra­mų stu­den­tai uni­ver­si­te­te kar­tais tu­ri ap­si­lan­ky­ti, čia lai­ko eg­za­mi­nus, ra­šo įvai­rius raš­to dar­bus, klau­so pa­skai­tų.

Nuo­to­li­nės stu­di­jos or­ga­ni­zuo­ja­mos elekt­ro­ni­niu pa­štu ir spe­cia­lio­mis pro­gra­mo­mis siun­čiant už­duo­tis, tai­sy­ti skir­tus ir iš­tai­sy­tus kont­ro­li­nius dar­bus.

Eg­za­mi­nai ir įvai­rūs at­si­skai­ty­mai taip pat ga­li vyk­ti vir­tua­lio­ je erd­vė­je.

Nuo­to­li­nės stu­di­jos yra prie­mo­nė, ku­rią sėk­min­gai ga­li­ma nau­do­ti ir tei­kiant įvai­rų iš­si­la­vi­ni­mą, ir ke­liant kva­li­fik ­ a­ci­ją.

Mo­kan­tis per at­stu­mą nau­do­ja­mos įvai­rios laik­me­nos, ku­rios lei­džia paį­vai­rin­ti in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mą, – kom­pak­ti­nės plokš­ te­lės, taip pat in­ter­ne­to erd­vė.

Dės­ty­to­jai stu­den­tus kon­sul­tuo­ja te­le­fo­nu, elekt­ro­ni­niu pa­štu ir per pa­sta­ruo­ju me­tu vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­čias vaiz­do kon­ fe­ren­ci­jas.

55

And­re­jus Žu­kovs­kis

Ne­si­mo­ky­si – ei­si grio­vių kas­ti, – ne vie­nam yra gra­si­nę tė­vai, mo­ky­to­jai. Ta­ čiau, pri­pa­žin­ki­me, daž­nai pa­si­tai­ko, kad uni­ver­si­te­to dip­lo­mas ki­še­nė­je, o ten­ka grio­vius kas­ti.

Ko šian­dien no­ri

darb­da­viai?

darbdaviai Re­gi sis­te­mi­nių pro­ble­mų

Įmo­nių sa­vi­nin­kai grą­žo ran­ kas: aukš­to­jo moks­lo re­for­ ma Lie­tu­vo­je es­mi­nių dar­bo rin­kos pro­ble­mų ne­spren­ džia – mū­sų ša­ly­je vis dar per daug va­dy­bi­nin­kų ir tei­si­ nin­kų, ta­čiau ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta in­ži­nie­rių, ar­chi­tek­tų ir ki­tų tiks­lių­jų moks­lų spe­ cia­ly­bių at­sto­vų.

Prie­kaiš­tų ir pa­sta­bų darb­ da­viai tu­ri ir jau­ni­mui, esą ne­ga­li­ma kal­tin­ti vien ne­to­ bu­los aukš­to­jo moks­lo sis­ te­mos. Kiek­vie­nas tu­ri gal­vą ant pe­čių, tad prieš ren­kan­ tis spe­cia­ly­bę ver­tė­tų ne tik pa­sva­jo­ti, ge­rai pa­gal­vo­ti, bet pa­skai­čiuo­ti. Pap­ras­tai pir­ mas žings­nis į sėk­min­gą kar­ je­rą – konk­re­čios sri­ties ge­ ras iš­ma­ny­mas. „Štai ne­se­niai vie­nai ne­di­ de­lei įmo­nei rei­kė­jo ras­ti di­ rek­to­rių. Kol at­si­ra­do tin­ka­ mas žmo­gus, praė­jo pus­me­ tis. Fak­tas: nor­ma­liai pa­ruoš­ tų spe­cia­lis­tų trūks­ta ir dau­ ge­lis jų rei­kia­mų įgū­džių įgy­ ja tik at­lik­da­mi pra­kti­ką. Ei­ na dirb­ti ir, jei­gu no­ri, jau po me­tų įgau­na pa­kan­ka­mai pa­ tir­ties, ku­ri lei­džia to­bu­lė­ti ir drau­ge siek­ti kar­je­ros“, – įsi­ ti­ki­nęs Lie­tu­vos vers­lo darb­ da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nas Ar­ laus­kas.

Kar­je­ros sie­kian­tis jau­ni­ mas pir­miau­sia tu­rė­tų pa­gal­ vo­ti ne apie pi­ni­gus, o apie pro­fe­si­nį to­bu­lė­ji­mą. „Dip­lo­mas – vie­na, vi­sai ki­ ta – ge­bė­ji­mas mąs­ty­ti ir ge­ ne­ruo­ti idė­jas. Bū­tent kū­ ry­biš­kų žmo­nių la­biau­siai trūks­ta darb­da­viams. Dar­bo

bir­žo­je re­gist­ruo­ta 250 tūkst. po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų, ta­ čiau įmo­nės ieš­ko ir ne­ran­ da tin­ka­mų spe­cia­lis­tų“, – svars­tė D.Ar­laus­kas.

Dės­ty­to­jams trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos

„Pag­rin­di­nė uni­ver­si­te­tų, ką ir kal­bė­ti apie ko­le­gi­jas, pro­ ble­ma – pra­stas spe­cia­lis­ tų pa­ren­gi­mas“, – kal­bė­da­ mas apie Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las liūd­nai nu­si­šyp­ so bend­ro­vės „Nor­fos maž­ me­na“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Dai­nius Dun­du­lis.

Jo nuo­mo­ne, aukš­to­jo moks­lo sis­te­ma pa­kliu­vo į už­bur­tą ra­tą – pra­stos kom­ pe­ten­ci­jos dės­ty­to­jai pa­ren­ gia že­mo ly­gio spe­cia­lis­tus. „Kal­bė­da­mas šia te­ma no­ri ne­no­ri pri­si­me­ni so­viet­me­ tį. Bu­vo tuo­met gau­sy­bė la­bai blo­gų da­ly­kų, var­žo­mos žmo­ nių tei­sės, ne­bu­vo lais­vės ir pa­na­šiai. Ta­čiau su­si­da­ro įspū­dis, kad tuo me­tu švie­ti­ mo sis­te­ma bu­vo stip­res­nė, uni­ver­si­te­to dip­lo­mas tu­rė­jo ver­tę“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak D.Dun­du­lio, anks­ čiau dės­ty­to­jais tap­da­vo sa­ vo sri­ties spe­cia­lis­tai, tai yra žmo­nės, ku­rie pra­kti­ko­je ro­ dė sa­vo su­ge­bė­ji­mus. Da­bar si­tua­ci­ja esą prie­šin­ga – dės­ ty­to­jais tam­pa teo­re­ti­kai, ne­ tu­rin­tys su­ge­bė­ji­mų dirb­ti rea­lia­me vers­lo sek­to­riu­je. „Aiš­ku, nė­ra taip, kad vi­ suo­se uni­ver­si­te­tuo­se bū­tų ka­tast­ro­fiš­ka pa­dė­tis. Ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, kad yra to­ kių dės­ty­to­jų, ku­rie jais ta­ po, nes ne­ra­do ge­res­nio dar­ bo. O to­kie da­ly­kai tu­ri įta­kos stu­di­jų ko­ky­bei. Pa­vyz­džiui,

Re­ko­men­duo­ja pra­ktiš­kas spe­cia­ly­bes

Žen­giant gal­būt vie­ną svar­biau­sių sa­vo gy­ve­ni­me žings­nių, tai yra ren­kan­tis pro­fe­si­ją, vers­li­nin­kas D.Dundulis abi­tu­ rien­tams re­ko­men­da­vo pa­si­telk­ti lo­gi­ką ir ge­rai pa­mąs­ty­ti apie sa­vo atei­tį. „Vi­suo­met sa­kau: gy­dy­to­jas ga­li tap­ti va­dy­bi­nin­ku, o štai va­dy­bi­nin­kas gy­dy­to­ju – nie­ka­da. Tad pa­ta­riu rink­tis pra­ktiš­ kas spe­cia­ly­bes. Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų ir iš­si­la­ vi­nu­sių in­ži­nie­rių, ma­te­ma­ti­kų“, – kal­bė­jo „Nor­fos“ va­do­vas.

G.Bal­nis spe­cia­ly­bės konk­re­tu­mą taip pat lai­ko svar­biu ro­ dik­liu sie­kiant kar­je­ros. Ge­rų spe­cia­lis­tų vi­suo­met trūks­ta, to­dėl reik­tų rink­tis konk­re­čius moks­lus ir veng­ti stu­di­jų pro­ gra­mų abst­rak­čiais pa­va­di­ni­mais.

Ki­ta ver­tus, vers­li­nin­kas už­si­mi­nė, kad uni­ver­si­te­tas, jei ir ne­su­tei­kia pra­kti­nių įgū­džių, duo­da sis­te­mi­nių ži­nių, ga­lų ga­ le pra­ple­čia aki­ra­tį.

tai, kas da­bar dės­to­ma stu­di­ juo­jant eko­no­mi­ką, vi­siš­kai nea­ti­tin­ka šian­die­nos rea­li­jų.

Pa­dė­tis bū­tų ki­to­kia, jei stu­ den­tus mo­ky­tų žmo­gus, tu­ rin­tis bent de­šimt­me­čio dar­ bo vers­le pra­kti­ką“, – aiš­ki­no „Nor­fos“ va­do­vas.

Men­kas va­dy­bi­nin­ko pres­ti­žas

Pa­sau­lio ban­ko pa­da­li­nys Niu­jor­ke pa­tei­kė ata­skai­ tą, kad be­veik 3 mln. niu­jor­ kie­čių, JAV ko­le­džuo­se įgi­ ję aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, sun­ kiai iš­ga­li pra­si­mai­tin­ti. Atas­ kai­to­je tei­gia­ma, kad 2011 m. dau­giau kaip treč­da­lis (35 pro­c.) iš­si­la­vi­nu­sių Niu­jor­ko gy­ven­to­jų tei­gė pa­ty­rę sun­ ku­mų įsi­gydami pa­grin­di­nių mais­to pro­duk­tų.

Pa­na­ši pa­dė­tis vei­kiau­siai bū­tų ir Lie­tu­vo­je, jei­gu tūks­

tan­čiai va­dy­bi­nin­ko, eko­no­ mis­to ar tei­si­nin­ko dip­lo­mą įgi­ju­sių as­me­nų neiš­vyk­tų už­dar­biau­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pą. „Mū­sų aukš­to­siose mo­kyk­lo­ se, ko ge­ro, 30–50 pro­c. vi­sų stu­den­tų – tai įvai­rių sri­čių va­dy­bi­nin­kai ir eko­no­mis­tai.

Ir dau­ge­lis jų pa­skui va­žiuo­ ja, vaiz­džiai ta­riant, lėkš­čių į Lon­do­ną plau­ti. Ir ne to­dėl, kad čia nė­ra dar­bo pa­gal spe­ cia­ly­bę, tie­siog pa­ren­gi­mo ly­ gis la­bai že­mas“, – kal­bė­jo D.Dun­du­lis.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­ si ir Ge­di­mi­nas Bal­nis, Vi­čiū­ nų res­to­ra­nų gru­pės val­dy­bos pir­mi­nin­kas. Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je va­dy­bi­nin­ko pro­fe­ si­ja su­vo­kia­ma nea­dek­va­čiai. „Va­dy­bi­nin­kas už­sie­ny­je – tai va­do­vas, o pas mus va­dy­ bi­nin­ku ga­li bū­ti bet kas“, – iro­ni­za­vo G.Bal­nis.

Vi­suo­met sa­kau: gy­dy­to­jas ga­li tap­ti va­dy­bi­nin­ku, o štai va­dy­bi­nin­kas gy­dy­to­ju – nie­ka­da.

57

darbdaviai Am­žius tam­pa pra­na­šu­mu

Darb­da­viai tvir­ti­na, kad praė­jo tie lai­kai, kai į vy­res­ nius dar­buo­to­jus bu­vo žvel­ gia­ma at­sar­giai. Da­bar stu­ den­tams ant kul­nų mi­na ge­ ro­kai vy­res­ni ko­le­gos. Prieš 10–15 me­tų ke­tu­rias­de­šimt­ me­čiams įsi­dar­bin­ti bu­vo ga­ na sun­ku, o da­bar si­tua­ci­ ja pa­si­kei­tė. Vy­res­nės kar­tos at­sto­vai pra­mo­ko už­sie­nio kal­bų, įval­dė in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas ir ta­po rim­tais kon­ku­ren­tais... sa­vo vai­kams. „Jau­ni­mas gau­na dip­lo­ mą ir nu­si­ra­mi­na. Ma­no, kad to pa­kan­ka. Bet jie pa­mirš­ ta, jog ne ma­žiau svar­bu yra pra­kti­nė pa­tir­tis ir nuo­la­ti­nis mo­ky­ma­sis. Štai čia vy­res­ni žmo­nės juos ir nu­run­gia“, – at­sklei­dė pa­dė­tį dar­bo rin­ko­ je G.Bal­nis.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet G.Bal­nis tei­gė pa­ste­bė­jęs, kad jau­ni žmo­nės mo­ka per ma­žai už­ sie­nio kal­bų. Pa­vyz­džiui, ru­ sų kal­bos, ka­dai­se bu­vu­sios pri­va­lo­mos Lie­tu­vos mo­kyk­ lo­se, dau­gu­ma ne­be­mo­ka.

Ki­ta svar­bi – ang­lų – kal­ba pa­ly­gin­ti men­kai mo­ka­ma. „Ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­ se jau­ni­mas išvis jo­kių kal­bų

58

ne­mo­ka. Priim­da­mas žmo­gų į dar­bą ne­klau­siu, ar jis mo­ka pran­cū­ziš­kai, bet ge­rai kal­bė­ ti ang­lų ir ru­sų kal­bo­mis bū­ ti­na. Ru­sai – mū­sų kai­my­nai, su jais vyks­ta ak­ty­vi pre­ky­ba.

Ang­lų kal­ba a prio­re pri­va­lo­ ma, juk ji da­bar – pa­sau­li­nė“, – dės­tė vers­li­nin­kas.

Suž­lug­dė pro­fe­si­nį mo­ky­mą

Vie­nos di­džių­jų ša­lies siu­vi­ mo įmo­nių „Ro­žė“ val­dy­bos pir­mi­nin­kė Na­dež­da Fi­li­po­ va sa­ko su bal­tu pa­vy­du žvel­ gian­ti į Vo­kie­ti­jos pro­fe­si­nio ren­gi­mo mo­kyk­las. Lie­tu­ vo­je, vers­li­nin­kės nuo­mo­ne, pro­fe­si­nis mo­ky­mas su­žlug­ dy­tas. „Aš as­me­niš­kai pla­nuo­ ju sa­vo vers­lą 3–5 me­tams į prie­kį. Pa­na­šiai el­gia­si ir ki­ ti vers­li­nin­kai. Ta­čiau mums trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ko­kių spe­cia­ly­bių ir kiek žmo­nių bus pa­reng­ta vie­nais ar ki­ tais me­tais. Jei­gu tu­rė­tu­me to­kią in­for­ma­ci­ją, ga­lė­tu­me pa­tys vyk­ti į mo­ky­mo įstai­ gas tar­tis dėl bū­si­mos pra­kti­kos“, – dės­tė N.Fi­li­po­va.

Jos tei­gi­mu, įmo­nės plėt­ rai truk­do bū­tent dar­buo­to­ jų sto­ka. „Mes ga­lė­tu­me ati­

da­ry­ti nau­ją ce­chą ir priim­ ti bent 30 siu­vė­jų, ta­čiau jų nė­ra. Vie­na ver­tus, ga­li­ma žer­ti pa­sta­bas švie­ti­mo sis­ te­mos švie­suo­liams, ku­rie pro­fe­si­nį mo­ky­mą pa­ver­tė ko­ne gė­da. Ki­ta ver­tus, jau­ nuo­liai ir jų tė­vai tu­rė­tų su­ vok­ti, kad ge­ras ama­to iš­ma­ ny­mas yra pui­kus atei­ties ko­zi­ris.

Dar vie­na neuž­pil­dy­ta ni­ša, pa­sak N.Fi­li­po­vos, tai ma­žo­ sios kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės. Jo­ se ga­lė­tų įsi­dar­bin­ti dra­bu­ žių tech­no­lo­gai, di­zai­ne­riai ir siu­vė­jai. „Taip, tai neiš­nau­do­ ta erd­vė. Ei­ki­te, mo­ky­ki­tės, sie­ki­te, ati­da­ry­ki­te sa­vo dirb­ tu­vę, atel­jė ir dirb­ki­te su in­ di­vi­dua­liais už­sa­ky­mais. Juk da­bar in­di­vi­dua­liz­mo epo­ cha. Ne vi­si no­ri dė­vė­ti ma­si­ nę pro­duk­ci­ją, at­si­ran­da vis dau­giau to­kių, ku­rie ren­ka­si vie­ne­ti­nius eg­zemp­lio­rius“, – kar­je­ros ga­li­my­bes jau­ni­mui dės­tė vers­li­nin­kė.

Al­ter­na­ty­va – stu­di­jos už­sie­ny­je

N.Fi­li­po­va iš es­mės ne­tu­ ri prie­kaiš­tų ša­lies aukš­to­ jo moks­lo sis­te­mai, iš­sky­rus fak­tą, kad uni­ver­si­te­ti­nis iš­ si­la­vi­ni­mas pra­ran­da ver­tę.

Ki­taip ne­pa­va­ din­si, tik ku­rio­ zu, to, kad be­veik 100 pro­c. abi­tu­ rien­tų įsto­ja į aukš­tą­sias mo­kyk­las.

„Ki­taip ne­pa­va­din­si, tik ku­rio­zu, to, kad be­veik 100 pro­c. abi­tu­rien­tų įsto­ja į aukš­tą­sias mo­kyk­las. Uni­ ver­si­te­tai – tai moks­lo kal­ vės, kur tu­rė­tų stu­di­juo­ti pa­ tys ge­riau­si, pa­si­ry­žę už­siim­ ti aka­de­mi­ne veik­la. Ta­čiau kai ko­ne kiek­vie­nas ga­li gau­ti uni­ver­si­te­to dip­lo­mą, mo­ky­ tis pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je nė ne­svars­to­ma. Dėl šios prie­ žas­ties ge­ri spe­cia­lis­tai Lie­ tu­vo­je nyks­ta“, – ap­gai­les­ta­ vo N.Fi­li­po­va. Ji ne­kves­tio­ na­vo uni­ver­si­te­tų pa­reng­tų spe­cia­lis­tų ir svars­tė, kad jie nė­ra pra­stes­ni nei bai­gę už­ sie­nio aukš­tą­sias mo­kyk­las. „Ga­li­ma ne­sus­to­jant kri­ti­ kuo­ti mū­sų uni­ver­si­te­tus, ta­ čiau pa­ren­gi­mo ko­ky­bė juo­ se nė­ra to­kia jau pra­sta. Pas mus at­va­žiuo­ja spe­cia­lis­tų iš Suo­mi­jos, iš Šve­di­jos ir jų ži­ nios ne­ką te­sis­ki­ria nuo mū­ siš­kių“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

G.Bal­nis įsi­ti­ki­nęs, kad vi­ sai ge­ra al­ter­na­ty­va Lie­tu­ vos aukš­to­sioms mo­kyk­loms – stu­di­jos už­sie­ny­je. „Gal už­ sie­ny­je stu­di­jų ko­ky­bė ne­ daug ski­ria­si nuo to, kas siū­ lo­ma Lie­tu­vo­je. Ta­čiau iš­ va­žia­vęs pa­si­mo­ky­ti sve­tur žmo­gus pra­ple­čia sa­vo aki­ ra­tį, at­si­ve­ža nau­jų idė­jų“, – api­bend­ri­no Vi­čiū­nų res­to­ ra­nų gru­pės val­dy­bos pir­mi­ nin­kas.

žvilgsnis Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

Be hu­ma­ni­ta­rų ne­bū­tų vals­ty­bės Hu­ma­ni­ta­rai yra tik­rie­ji vals­ ty­bės kū­rė­jai. Vals­ty­bi­nės lie­tu­ vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) pir­ mi­nin­kė Ire­na Sme­to­nie­nė į rea­lių­ jų moks­lų at­sto­vų am­bi­ci­jas – esą jie svar­biau­si – tik nu­mo­ja ran­ka.

Tiks­lių­jų moks­lų at­sto­vai įsi­ ti­ki­nę, kad tik jų spe­cia­ly­ bės yra svar­bios ir iš­ties ko nors ver­tos. Hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai lie­ka nuo­ša­ly, o jų at­ sto­vai – men­kai ver­ti­na­mi.

I.Sme­to­nie­nės tei­gi­mu, tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad hu­ma­ni­ta­rai ne­rei­ka­lin­gi. „Tie­są sa­kant, vis­kas, kas su­ si­ję su po­li­ti­ka, kul­tū­ra pla­ čią­ja pra­sme, lai­ko­si tik ant hu­ma­ni­ta­rų pe­čių“, – sa­kė VLKK pir­mi­nin­kė. Pa­sak jos, net ir pa­tys tiks­lių­jų moks­lų spe­cia­lis­tai pui­kiai su­pran­ta, kad be tam tik­rų hu­ma­ni­ta­ ri­nių da­ly­kų jie ga­li at­lik­ti tik tam tik­rus skai­čia­vi­mus, la­ bo­ra­to­ri­nius dar­bus. „Juk re­to­ri­ka, sti­lis­ti­ka rei­ ka­lin­gos vi­siems. Ra­šo moks­ li­nius, moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo dar­bus, kal­ba­si su kuo nors, aiš­ki­na, juk jie neap­siei­na be kal­bos pla­čią­ja pra­sme. To­dėl sa­ky­da­mi, jog rei­kia tik rea­ lių­jų moks­lų ir ne­rei­ka­lin­ga hu­ma­ni­ta­ri­ka, jie vi­siš­kai ne­ tei­sūs. Ir sa­ky­da­mi tai jie jau ban­do lo­gi­zuo­ti, va­di­na­si, pe­ rei­na į tam tik­rą re­to­ri­kos sri­ tį“, – aiš­ki­no I.Sme­to­nie­nė.

Ne tik anks­čiau, bet ir da­ bar daž­nai pa­si­tai­ko, kad tė­ vai prieš­ta­rau­ja vai­kų pa­si­ rin­ki­mui stu­di­juo­ti kal­bą, is­ to­ri­ją, fi­lo­so­fi­ją ar ki­tą hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų da­ly­ką. Ne­ va ma­te­ma­ti­ka duos dau­giau nau­dos ir ra­si ge­res­nį dar­bą, nei bai­gęs is­to­ri­ją. I.Sme­to­ nie­nė to­kius pa­vyz­džius aiš­ ki­no pa­pras­tai: „Tai ne­tie­sa.

Ga­li baig­ti auk­si­nius moks­lus ir ne­ras­ti dar­bo. Taip sa­ky­da­ mi tė­vai mąs­to pra­gma­tiš­kai, ma­to, kad vie­ni gy­ve­na la­bai ge­rai, ki­ti – pra­stai. Anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo ir to­kių va­rian­ tų, kai tė­vai sa­ky­da­vo: kam tau rei­kia aukš­to­jo moks­lo, pa­žiū­rėk, kaip ge­rai gy­ve­na tie, ku­rie tu­ri ama­tą.“ Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, kaip jai bu­vo pik­ta, kai ket­vir­ta­me kur­se drau­gai ve­dė­si į ka­vi­nę, o ji ne­tu­rė­jo už ką su­si­mo­kė­ ti, nes bu­vo stu­den­tė ir sti­ pen­di­jos gau­da­vo 50 rub­lių. „Aš tik­rai ta­da mąs­ty­da­vau: ket­ve­rius me­tus kan­ki­nuo­ si, mo­kau­si, o jie štai – pi­ni­gų pil­nos ki­še­nės. Da­bar, kai jau praė­jo tiek me­tų, vis­kas ap­si­ su­ko. Ma­tau, kad ma­no ki­še­ nė­se yra dau­giau pi­ni­gų ne­gu jų, nes jie ne­be­tu­ri svei­ka­tos tiek dirb­ti juo­do dar­bo“, – sa­ kė I.Sme­to­nie­nė.

Hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai yra kaip ba­zi­nis iš­si­la­vi­ni­mas vi­sam ki­tam. Jį tu­rin­tis žmo­ gus, kal­bi­nin­kės tei­gi­mu, ga­ li dirb­ti kuo tik no­ri: is­to­ri­ kas ga­li tap­ti moks­li­nin­ku, ap­žval­gi­nin­ku, po­li­to­lo­gu, li­ tua­nis­tui at­vi­ros vie­šų­jų ry­ šių, žur­na­lis­ti­kos, tei­sės, ad­ mi­nist­ra­vi­mo ir val­dy­mo sri­ tys. Pab­rėž­da­ma hu­ma­ni­ta­ rų svar­bą VLKK pir­mi­nin­kė sa­kė: „Be hu­ma­ni­ta­rų ne­bū­ tų vals­ty­bės. Rea­lių­jų moks­ lų at­sto­vai įsi­vaiz­duo­ja, kad tik jie ją lai­ko. Ne. Bū­tent hu­ ma­ni­ta­rai lai­ko vals­ty­bę kaip vals­ty­bę pla­čią­ja pra­sme.“ 59

išgyvenimo drama Dėl stu­di­jų kai­nų pir­miau­sia gal­vą so­pa stu­den­tų tė­ vams – kiek kai­ nuos moks­las, būs­ tas, mais­tas, kny­ gos, pra­mo­gos. Vi­ sa šei­ma svars­to, ko­kį uni­ver­si­te­tą rink­tis – iš­va­žiuo­ ti ar lik­ti ar­čiau na­mų. Kiek­vie­nas pa­si­rin­ki­mas tu­ ri sa­vo kai­ną, ku­ri pra­si­de­da nuo ke­ lių šim­tų li­tų.

Pa­si­rin­ki­mo kai­na

Jau pus­me­tį šiau­lie­tė Ug­nė Po­ de­ry­tė krem­ta kū­ry­bi­nių in­ dust­ri­jų stu­di­jas Vil­niaus Ge­ di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­ te (VGTU). Pui­kiai bran­dos eg­za­mi­nus Šiau­lių Ju­liaus Ja­ no­nio gim­na­zi­jo­je iš­lai­kiu­siai mer­gi­nai pa­si­se­kė – pa­te­ku­si į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­ tą už moks­lą ji ne­mo­ka nė li­ to. Jos ko­le­gos, įsto­ję į mo­ka­

Stu­den­ta dva­sia ne­m Ma­tas Mik­ne­vi­čius Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė Dai­va Ja­naus­kai­tė

mą vie­tą, per me­tus uni­ver­si­te­ tui tu­ri su­si­mo­kė­ti maž­daug po 4 tūkst. li­tų. „Stu­den­tai tu­ri mo­ty­va­ci­ ją mo­ky­tis jau vien dėl to, kad yra ga­li­my­bė pa­tek­ti į ne­mo­ ka­mas vie­tas. Ir, ži­no­ma, at­ virkš­čiai“, – pa­sa­ko­jo Ug­nė.

Pras­čiau­siai be­si­mo­kan­tiems šio­se stu­di­jo­se per ket­ve­rius me­tus tek­tų su­mo­kė­ti per 16 tūkst. li­tų.

Tie­sa, ša­lies uni­ver­si­te­tuo­se yra ir kur kas bran­ges­nių spe­ cia­ly­bių. Už kai ku­rias per ket­ ve­rius stu­di­jų me­tus stu­den­ tams ten­ka su­mo­kė­ti ir po ke­ lias de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų.

Pir­ma­kur­sė ti­ki­si, kad jai šiais me­tais pa­vyks gau­ti ir sti­pen­di­ją. Už ge­rą mo­ky­mą­ si VGTU stu­den­tams mo­ka 200–300 li­tų sie­kian­čias sti­ pen­di­jas, jas pa­pras­tai gau­na

treč­da­lis ge­riau­sių stu­den­tų.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ to (VDU) ket­vir­ta­kur­sis kau­ nie­tis Lu­kas Mo­tie­jū­nas įsto­jo į mo­ka­mą vie­tą, psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jos kas­met at­siei­na po ke­ le­tą tūks­tan­čių li­tų. Dvi­de­šimt vie­nų vai­ki­nas ne­sle­pia, kad šios iš­lai­dos – tė­vų rū­pes­tis. „Uni­ver­si­te­tą rin­kau­si pa­ pras­tai. Tie­siog ne­no­rė­jau iš­ vyk­ti to­li nuo na­mų, o ir apie

Ne pa­slap­tis, kad gy­ve­nant bend­ra­bu­ty­je iš­lai­dos būs­tui su­ma­žė­tų maž­daug tris kar­tus.

60

i šven­ta ­min­ta

VDU bu­vau gir­dė­jęs daug ge­ rų da­ly­kų. Jį gy­rė ir in­ter­ne­ to fo­ru­mų ko­men­ta­to­riai, ir ma­no drau­gai. Pra­šy­me stu­ di­juo­ti įra­šiau tik psi­cho­lo­gi­ ją. Daž­nai abi­tu­rien­tai su­si­ ku­ria fan­ta­zi­jų, ku­rios, kaip paaiš­kė­ja vė­liau, pra­si­len­kia su rea­ly­be. Aš ir­gi in­ter­ne­te pri­si­žiū­rė­jau, ką ga­li­ma pa­ da­ry­ti su žmo­nių min­ti­mis, su­si­kū­riau iliu­zi­ją apie psi­ cho­lo­gi­jos stu­di­jas“, – da­bar jau su šyp­se­na abi­tū­ros me­ tus ir spe­cia­ly­bės pa­si­rin­ki­ mo mo­ty­vus pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas.

Lukas lai­kė is­to­ri­jos, ma­te­ ma­ti­kos, in­for­ma­ti­kos, ang­lų ir lie­tu­vių kal­bų bran­dos eg­ za­mi­nus. Svar­biau­sias ren­ kan­tis psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas – ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas. „Į kas­me­čius uni­ver­si­te­ tų rei­tin­gus tik­rai ne­žiū­rė­jau.

Jie neats­pin­di tik­ro­sios si­tua­ ci­jos. Po ket­ve­rių me­tų pa­si­ kei­tė ma­no po­žiū­ris į stu­di­jas ir pa­tį uni­ver­si­te­tą. Čia ne tik su­si­pa­ži­nau su pui­kiais žmo­ nė­mis, ta­čiau pa­ži­nau sa­ve, at­ra­dau nau­jų po­mė­gių, įga­ vau neį­kai­no­ja­mų ži­nių. Iš da­lies ne­tgi jau­čiuo­si sko­lin­

gas uni­ver­si­te­tui, ku­ris tiek daug man duo­da“, – at­vi­ra­vo psi­cho­lo­gi­jos stu­den­tas.

Būs­to paieš­kos

Be­ne dau­giau­sia var­go iš ki­tų mies­tų į sos­ti­nę stu­di­juo­ti at­ vy­kę stu­den­tai pa­ti­ria dar ne­ pra­si­dė­jus moks­lo me­tams.

Sėk­min­gai įsto­ję jau­nuo­liai sku­ba už­siim­ti vie­tą bend­ra­bu­ čiuo­se ar­ba iš­si­nuo­mo­ti bu­tą. „Ga­li­my­bės ap­si­gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je net ne­svars­čiau.

Ne dėl to, kad man jie la­bai ne­ pa­tik­tų. Vil­niu­je jau stu­di­ja­vo ma­no bro­lis, tad iš anks­to bu­

vo­me su­ta­rę kar­tu nuo­mo­tis bu­tą. Ne­ma­žai ma­no drau­gų gy­ve­na bend­ra­bu­čiuo­se ir yra pa­ten­kin­ti“, – pa­sa­ko­jo Ug­ nė. Ma­lo­nu­mas tu­rė­ti at­ski­rą kam­ba­rį Vil­niu­je nuo­mo­ja­ma­ me bu­te ne­men­kai kai­nuo­ja.

Kas mė­ne­sį mer­gi­nai už kam­ ba­rį ten­ka su­si­mo­kė­ti po maž­ daug 500 li­tų. Ta­čiau už to­kią su­mą jai ne­rei­kia su ke­lias­de­ šimt žmo­nių da­ly­tis vir­tu­ve ar dušu.

Ne pa­slap­tis, kad gy­ve­nant bend­ra­bu­ty­je iš­lai­dos būs­tui su­ma­žė­tų maž­daug tris kar­ tus. Kas mė­ne­sį už 61

išgyvenimo drama gy­ve­ni­mą Vil­niaus uni­ver­ si­te­tų bend­ra­bu­čiuo­se jau­ nuo­liai tu­ri su­si­mo­kė­ti nuo 120 iki 200 li­tų, pri­klau­so­ mai nuo to, ku­ria­me bend­ ra­bu­ty­je įsi­ku­ria. Pap­ras­tai vie­na­me kam­ba­ry­je gy­ve­na nuo 2 iki 4 stu­den­tų. Du­šais, tua­le­tu ir vir­tu­ve ten­ka da­ly­ ti ne vien su ke­liais kam­ba­ rio draugais, o su vi­sais vie­no aukš­to gy­ven­to­jais. „Gy­ve­nu sos­ti­nės cent­re. Tai tu­ri ne tik pra­na­šu­mų, bet ir trū­ku­mų. Pa­vyz­džiui, kas ry­tą tro­lei­bu­su va­žiuo­da­ma į Sau­ lė­te­kio alė­jo­je esan­tį uni­ver­si­ te­tą su­gaiš­tu ma­žiau­siai pus­ va­lan­dį. Iš bend­ra­bu­čio nuei­ ti į pa­skai­tas trun­ka vos ke­lias mi­nu­tes“, – kal­bė­jo stu­den­tė. Ži­no­ma, ga­li­ma ras­ti ir komp­ro­mi­są. Pir­miau­sia – nuo­mo­tis bu­tą vie­na­me iš mie­ga­mų­jų Vil­niaus ra­jo­nų ir rink­tis to­kį, ku­ris ar­čiau­ siai uni­ver­si­te­to.

Jei pa­si­seks, ir už Vil­niu­ je nuo­mo­ja­mą bu­tą su vi­sais pa­to­gu­mais ga­li rei­kė­ti mo­ kė­ti vos po 300 li­tų kas mė­ ne­sį.

Vi­sa­gi­nie­tę Ole­sią Les jau bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti ir kau­ nie­te. Mer­gi­na šia­me mies­ te mo­ko­si jau ke­le­rius me­tus.

Nors ne­slė­pė, kad prieš stu­ di­jas did­mies­ty­je ko­jos ran­ kos dre­bė­jo. Ole­sia į Kau­ną at­va­žia­vo pa­skui sa­vo sva­jo­ nę – ma­dos in­ži­ne­ri­jos stu­ di­jas. O to­kias siū­lė tik Kau­ no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tas (KTU). „Pir­mus po­ra me­tų iš tie­sų bu­vo la­bai sun­ku. Tik at­vy­ ku­si į Kau­ną, at­si­kraus­čiau į bend­ra­bu­tį. Bu­vau pri­si­klau­ siu­si daug nei­gia­mų ko­men­

ta­rų apie Kau­ną, tad vyk­ti stu­di­juo­ti į šį mies­tą bu­vo ga­ na bau­gu. Tik da­bar ga­liu pa­ sa­ky­ti – tai klai­din­gi ste­reo­ ti­pai, o il­gai­niui Kau­nas ta­po šir­džiai mie­lu stu­di­jų mies­ tu“, – pa­čią pra­džią pri­si­mi­nė Ole­sia, da­bar jau KTU ma­dos in­ži­ne­ri­jos ma­gist­ran­tė.

Vie­nas iš neiš­ ven­gia­mų pir­ki­ nių – mė­ne­si­nis vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tas.

Už jį kiek­vie­ną mė­ne­sį rei­kia su­mo­kė­ti apie 20 li­tų.

Pa­gun­dų ma­rios

Mer­gi­nos ke­le­rių me­tų pa­ tir­tis vie­na­reikš­miš­kai sa­ko: bend­ra­bu­tis ir stu­den­tiš­ka veik­la – tai tik­ra­sis stu­den­ta­ vi­mas. Ole­sia nuo pat pir­mų kur­sų da­ly­va­vo stu­den­tų te­le­ vi­zi­jos „Kob­ra“ veik­lo­je, ku­ri ne­se­niai ta­po ir jos pa­grin­di­ niu dar­bu. „At­va­žia­vus į ki­tą mies­tą stu­di­juo­ti, pir­miau­sia rei­kia ne­bi­jo­ti. Pa­sau­lis tik­rai nė­ra toks bai­sus, ko­kį jį mums ban­do nu­pieš­ti. Ta­čiau ne­ga­ li­ma į vis­ką žiū­rė­ti ir leng­va­ bū­diš­kai. Nau­ja­me mies­te rei­ kia bū­ti ypač at­sar­giems“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si stu­den­tė.

Ole­sia juo­ka­vo, kad net ir įsto­ju­si į ma­gist­ran­tū­rą rim­ ta da­ma ji ne­ta­po. „Ta­čiau po ke­le­rių me­tų KTU man tar­ si at­si­vė­rė tre­čia akis. Dau­

Ma­gist­ran­tė O.Les pa­mi­lo Kau­ną ir džiau­gia­si, kad stu­di­juo­da­ma ki­ta­me mies

giau pa­ste­biu ir ne­be­su ta pa­ ti baikš­ti pir­ma­kur­sė“, – su šyp­se­na kal­bė­jo Ole­sia.

Kau­nie­tis Lu­kas pir­mą sa­ vo kur­są pri­si­me­na su nos­ tal­gi­ja: stu­den­tiš­ki va­ka­rė­ liai, uni­ver­si­te­to veik­la, ra­ di­jo kū­ri­mas, bū­rys bend­ra­ min­čių ir įdo­mios pir­mo­sios

pa­skai­tos. Ta­čiau, pa­sak vai­ ki­no, net ir kau­nie­čiams pir­ mas kur­sas vi­sa­da yra iš­ban­ dy­mas – vi­du­ri­nė­je mo­kyk­ lo­je vi­si pa­žįs­ta­mi nuo ma­ žens, gy­ve­na ta­me pa­čia­me ra­jo­ne, o uni­ver­si­te­te su­si­ tin­ka skir­tin­gi žmo­nės iš vi­ sos ša­lies.

Rei­kia mo­kė­ti su­de­rin­ti stu­di­ja­vi­mą ir stu­den­ta­vi­mą.

Pir­ma­kur­sių vi­sa­da lau­kia daug pa­gun­dų.

62

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS

s­te iš­mo­ko ska­niai ga­min­ti.

„Rei­kia mo­kė­ti su­de­rin­ ti stu­di­ja­vi­mą ir stu­den­ta­vi­ mą. Pir­ma­kur­sių vi­sa­da lau­ kia daug pa­gun­dų. Ir ko­le­gi­ jo­se, ir uni­ver­si­te­tuo­se at­si­ ran­da stu­den­tų, ku­rie sten­ gia­si iš­lai­ky­ti vi­du­ti­nį ba­lą ir taip, pa­sak jų, ga­li­ma iš­si­ lai­ky­ti aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­ je. Tik tas ba­las ne­re­tai reiš­ kia, kad esi ar­ba ne­mo­ty­vuo­ tas, ar­ba daž­nai lė­bau­ji“, – su šyp­se­na sam­pro­ta­vo VDU stu­den­tas.

Sau­gus uos­tas

Lu­kas ir Ug­nė ne­si­gin­či­ja su tais, ku­rių nuo­mo­ne, no­rint pa­jus­ti stu­den­ta­vi­mo sko­nį, rei­kia pa­gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­ je. Tačiau neslepia, kad stu­ den­to gy­ve­ni­mas pas tė­vus tu­ri sa­vų pra­na­šu­mų. „Pri­rei­kus, tė­vai vi­sa­da ga­ li pa­rem­ti fi­nan­siš­kai. Na­mie ran­du pa­ruoš­tus pie­tus. Tie­sa, pra­dė­jus stu­di­juo­ti, na­mams, šei­mai lai­ko lie­ka ma­žiau. Jei gy­ven­čiau ki­ta­me mies­te,

Nenusimink, jei negavai įprastinio studijų krepšelio.

Pasinaudok verslo įmonių parama!

Gauk išskirtinį studijų krepšelį!

Dalyvauk atvirų durų dienose 2012 m. kovo 29-31 d. vyksiančios parodos „Ką pasėsi...2012“ metu.

Telefonas pasiteirauti (8 37) 75 22 00 El. Paštas komisija@asu.lt Skype asupriemimas Prisijunk Aleksandro Stulginskio universitetas I ASU

išgyvenimo drama

Pa­ta­ri­mai

Cent­re gy­ve­nan­čiai Ug­nei kiek­vie­ną ry­tą į uni­ver­si­te­tą ke­liau­ti ten­ka ma­žiau­siai pus­va­lan­dį, jos drau­gams iš bend­

ra­bučio – vos ke­lias mi­nu­tes.

tu­rė­čiau dau­giau bui­ties dar­ bų. Skalb­ti gal­būt ir su­ge­bė­ čiau, ta­čiau la­bai ne­mėgs­tu ly­gin­ti dra­bu­žių, ne­mo­ku ga­ min­ti“, – juo­kė­si vai­ki­nas.

Klai­pė­die­tė Vi­da Kas­pa­ra­ vi­čiū­tė nė kiek ne­si­gai­li, kad li­ko mo­ky­tis gim­ta­ja­me uos­ ta­mies­ty­je. Da­bar ji Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­ te­to vo­ka­lo stu­di­jų ma­gist­ ran­tė, sva­jo­jan­ti spe­cia­ly­bės meist­riš­ku­mą to­bu­lin­ti už­ sie­ny­je. Ta­čiau pri­si­min­da­ ma lai­ką, kai pa­si­rin­ko stu­ di­jas Me­nų fa­kul­te­te, V.Kas­ pa­ra­vi­čiū­tė ti­ki­no, kad min­ čių va­žiuo­ti mo­ky­tis į už­sie­ nį ne­tu­rė­jo. Vie­na pa­grin­ di­nių prie­žas­čių ji įvar­di­jo bai­mę dėl bran­gaus gy­ve­ni­ 64

Jei gy­ve­ni bend­ ra­bu­ty­je ir sten­ gie­si tau­py­ti, ga­ li iš­si­vers­ti ir su 500 li­tų.

mies­te, – itin glau­dus ry­šys su šei­ma. „Gy­ven­ti be ma­mos, tė­čio, bro­lio ir ki­tų ar­ti­mų žmo­nių ta­da man at­ro­dė neį­si­vaiz­duo­ ja­ma“, – ne­slė­pė V.Kas­pa­ra­ vi­čiū­tė. Šian­dien jos nuo­mo­ nė kiek ki­to­kia, ta­čiau to, kad stu­di­jų pra­džią pa­si­rin­ko sa­vo mies­te, mer­gi­na ne­si­gai­li.

Kur dings­ta pi­ni­gai? mo ir mo­kes­čio už moks­lą.

Be to, mer­gi­nos ang­lų kal­bos ži­nios ta­da ne­bu­vo to­kios ge­ros, kad ga­lė­tų šia kal­ba bend­rau­ti ne tik bui­ty­je, bet ir mo­ky­da­ma­si. Dar vie­na prie­žas­tis, dėl ku­rios V.Kas­ pa­ra­vi­čiū­tė li­ko gim­ta­ja­me

Be mo­kes­čių už moks­lą ir gy­ ve­na­mą­ją vie­tą, stu­den­tams, ži­no­ma, rei­kia pi­ni­gų ir duo­ nai, įvai­rioms pra­mo­goms. „Tė­vai kiek­vie­ną mė­ne­ sį man duo­da ke­lis šim­tus li­ tų įvai­rioms bū­ti­noms iš­lai­ doms. Kar­tais dar ko­kį pa­pil­ do­mą li­tą na­mie įki­ša. Ne­pa­

Kny­gų ir rei­ka­lin­gų moks­li­ nių dar­bų ko­pi­jų ga­li­te įsi­gy­ti iš vy­res­nių kur­sų stu­den­tų, to­ dėl vi­sa­da pra­vers su­si­drau­ gau­ti su vy­res­niais stu­den­tais.

Dau­ge­lis stu­den­tų dra­bu­ žius ir ava­ly­nę pa­ta­ria pirk­ ti in­ter­ne­tu. Tik prieš per­kant bū­ti­na pa­si­do­mė­ti, ku­ris tink­ la­la­pis yra sau­gus, ku­rį re­ ko­men­duo­ja ki­ti var­to­to­jai ir kiek to­kia pre­kė kai­nuo­ja par­ duo­tu­vė­je.

Neiš­mes­ki­te sa­vo už­ra­šų ir se­nų ko­pi­jų – jas ga­lė­si­te par­ duo­ti ki­tiems bū­si­miems pir­ ma­kur­siams.

Jei gy­ve­na­te bend­ra­bu­ty­ je, mais­tą pir­ki­te ir ruoš­ki­te su ki­tais stu­den­tais. Taip ne tik su­tau­py­si­te pi­ni­gų, bet bus ir daug sma­giau.

Da­ly­vau­ki­te uni­ver­si­te­to veik­ lo­je. Taip su­si­ra­si­te nau­jų drau­ gų ir įdo­miai pra­lei­si­te lai­ką.

Ne­pa­mirš­ki­te pa­si­da­ry­ti Lie­ tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mo, nes jis su­tei­kia daug įvai­rių nuo­lai­dų.

sa­ky­čiau, kad ga­liu į kairę ir į dešinę švais­ty­tis pi­ni­gais, ta­ čiau gy­ven­ti ga­liu la­bai smar­ kiai sa­vęs ne­var­žy­da­ma“, – sa­kė Ug­nė. Vie­nas iš neiš­ven­ gia­mų jos pir­ki­nių – mė­ne­si­ nis vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­ tas. Už jį kiek­vie­ną mė­ne­sį Vil­niu­je rei­kia su­mo­kė­ti po 20 li­tų. Su­ma ne­di­de­lė, nes stu­den­tams va­žiuo­ti vie­šuo­ju mies­to trans­por­tu tai­ko­mos nuo­lai­dos.

Gan daug kai­nuo­ja ir įvai­ri moks­lui skir­ta li­te­ra­tū­ra, po­ pie­rių spaus­di­ni­mas, raš­to dar­bų įri­ši­mas ir ki­ti pa­na­šūs da­ly­kai, ku­rie, nors ir at­ro­ do smulk­me­nos, ki­šen­pi­ni­gių su­ry­ja ne­ma­žai. Ug­nė skai­ čiuo­ja, kad dau­giau­sia

6R X\X X\[Xb_`ú _bO_VX\` `Nc\ ZVR`a\ ]\_aNYR

išgyvenimo drama

L.Motiejūnas tvirtina, kad stu­den­tui su­si­ras­ti dar­bą Kau­ne – vie­nas juo­kas.

pi­ni­gų rei­kia mais­tui ir įvai­ rioms pra­mo­goms. „Kiek­vie­nas išė­ji­mas į mies­ tą su drau­gais kai­nuo­ja nuo ke­lio­li­kos iki ke­lių de­šim­čių li­tų. Vi­są lai­ką sė­dė­ti na­mie ne­si­no­ri, kai esi pir­ma­kur­sis, sten­gie­si pa­ma­ty­ti kuo dau­ giau mies­to, kuo dau­giau ren­ gi­nių ap­lan­ky­ti. Bū­na, kad ir ka­vi­nė­se pa­lie­ka­me ne­ma­žai pi­ni­gų. Kol kas itin daž­nai no­ ri­si grįž­ti į Šiau­lius pas tė­vus ir drau­gus, kiek­vie­na to­kia ke­ lio­nė taip pat ne­ma­žai kai­ nuo­ja. Už va­žia­vi­mą au­to­bu­ su pir­myn at­gal su­mo­ku ko­kį 40 li­tų. Ir taip bent du kar­tus per mė­ne­sį“, – iš­lai­das var­di­jo mer­gi­na. Bend­ros jos iš­lai­dos per mė­ne­sį sie­kia maž­daug tūks­tan­tį li­tų. Ta­čiau ji ne­slė­

pė, kad, rei­ka­lui esant, bū­tų ga­li­ma gy­ven­ti ir tu­rint ke­liais šim­tais li­tų ma­žiau. „Jei gy­ve­ni bend­ra­bu­ty­je ir sten­gie­si tau­py­ti, sun­kiai, bet ga­li iš­si­vers­ti ir su 500 li­ tų. Vai­ki­nai dau­giau iš­lei­džia mais­tui, mer­gi­nos – dra­bu­ žiams ir kos­me­ti­kai, tad di­ de­lio skir­tu­mo tarp jų ne­ma­ tau“, – pri­dū­rė pir­ma­kur­sė.

Dar­bas puo­šia

Dau­gu­ma, ypač vy­res­nių­jų kur­sų, stu­den­tų anks­čiau ar vė­liau pra­de­da dirb­ti. Dar­bo ieš­ko ne tik iš ki­tų mies­tų at­ vy­kę jau­nuo­liai. Lukas, nors užaugo ir stu­di­juo­ja Kau­ne, pa­sa­ko­jo, kad no­rė­da­mas šiek tiek už­si­dirb­ti ke­lias va­sa­ras pjo­vė žo­lę, sta­tė sce­nas, dir­bo

mais­to par­da­vė­ju. Vai­ki­nas tai ver­ti­na kaip pui­kią gy­ve­ ni­mo pa­tir­tį ir, pri­rei­kus, to­ kio dar­bo ga­lė­tų im­tis net ga­ vęs aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mą.

Jis skai­čiuo­ja, kad stu­den­tui, ku­riam ne­rei­kia mo­kė­ti už būs­tą ir mais­tą, mė­ne­siui pa­ kan­ka ke­lių li­tų as­me­ni­nėms iš­lai­doms ir pra­mo­goms. „Stu­den­tui su­si­ras­ti dar­bą Kau­ne – vie­nas juo­kas. Ga­li­ ma dirb­ti skam­bu­čių ope­ra­ to­riais, par­da­vė­jais, va­dy­bi­ nin­kais. Dau­ge­lis stu­den­tų taip už­dar­biau­ja“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. „Kob­ros“ te­le­vi­zi­jo­je dir­ ban­ti ma­gist­ran­tė Ole­sia pi­ni­ gų fon­ta­nais kol kas pa­si­gir­ti ne­ga­li. Pap­ra­šius su­skai­čiuo­ ti sa­vo mė­ne­sio iš­lai­das dvi­

de­šimt ket­ve­rių mer­gi­na su­ si­mąs­tė: „Da­bar už bend­ra­bu­ tį mo­ku 263 li­tus. Pra­mo­goms ten­ka at­sei­kė­ti taip pat pa­na­ šią su­mą, o kny­gos medžia­ gos ko­pi­javimas taip pat kai­ nuo­ja apie 200 li­tų. Su kny­ go­mis da­bar pa­pras­čiau, jei ir ten­ka ką nors nu­si­pirk­ti, įsi­ gy­ju tik se­mest­ro pra­džio­je, o vė­liau nau­do­juo­si tu­ri­mo­ mis ar­ba sko­lin­to­mis kny­go­ mis. Tai­gi ma­žiau­siai per mė­ ne­sį, gy­ve­nant bend­ra­bu­ty­ je, rei­kia apie 600 li­tų. Tie­sa, dar vie­ša­sis trans­por­tas. Stu­ den­tams Kau­ne, kaip ir ki­tuo­ se mies­tuo­se, tai­ko­ma nuo­ lai­da, to­dėl nuo­la­ti­nis bi­lie­tas ne­kai­nuo­ja nė 20 li­tų“, – apie stu­den­tiš­kus fi­nan­sus kal­bė­jo ma­gist­ran­tė O.Les.

No­rint pa­jus­ti stu­den­ta­vi­mo sko­nį, rei­kia pa­gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je.

Tačiau ir gy­ve­ni­mas pas tė­vus tu­ri sa­vų pra­na­šu­mų.

66

S ėkmingi! M M ąstantys! K K ūrybingi!

S ėkmingi! ąstantys! ūrybingi!

Sėkmingi! Mąstantys! Kūrybingi!

STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI STUDIJOS DARNIAI VISUOMENĖS PLĖTRAI VERSLO KŪRIMUI IR VALDYMUI VERSLO KŪRIMUI IR VALDYMUI VERSLO KŪRIMUI IR (anglų VALDYMUI • Tarptautinis verslas kalba) • Tarptautinis verslas (anglų kalba) • Verslo procesų ir projektų vadyba • Tarptautinis verslas (anglų kalba) • Verslo procesų ir projektų vadyba Tarptautinis verslas ir komunikacija •• Verslo procesų ir projektų vadyba • Tarptautinis verslas ir komunikacija • Tarptautinis verslas ir komunikacija KOMUNIKACIJOS IR MARKETINGO KOMUNIKACIJOS IR MARKETINGO SPRENDIMAMS IR MARKETINGO KOMUNIKACIJOS SPRENDIMAMS •SPRENDIMAMS Viešieji ryšiai • Viešieji ryšiai • Reklamos kūrimas • Viešieji ryšiai • Reklamos kūrimas • Reklamos kūrimas

PERSPEKTYVIŲ ŪKIO SEKTORIŲ VYSTYMUI PERSPEKTYVIŲ ŪKIO SEKTORIŲ VYSTYMUI ŪKIO SEKTORIŲ •PERSPEKTYVIŲ Transporto ir logistikos verslasVYSTYMUI • Transporto ir logistikos verslas • Turizmas ir viešbučiai * • Transporto ir logistikos verslas • Turizmas ir viešbučiai * Taikomasisir programavimas ir multimedija •• Turizmas viešbučiai * • Taikomasis programavimas ir multimedija • Taikomasis programavimas ir multimedija VISUOMENĖS SAUGUMUI IR GEROVEI VISUOMENĖS SAUGUMUI IR GEROVEI SAUGUMUI IR GEROVEI •VISUOMENĖS Teisė • Teisė Sveikatinimas ir gerovė * •• Teisė • Sveikatinimas ir gerovė * • Socialinis tarpininkavimas • Sveikatinimas ir gerovė * (Mediacija) * • Socialinis tarpininkavimas (Mediacija) * • Socialinis tarpininkavimas (Mediacija) *

EKONOMIKOS IR FINANSŲ EKONOMIKOS IR FINANSŲ SEKTORIAUS PLĖTRAI EKONOMIKOS IR FINANSŲ SEKTORIAUS PLĖTRAI SEKTORIAUS PLĖTRAI • Finansai • Finansai Bankininkystė ir investicijų valdymas •• Finansai • Bankininkystė ir investicijų valdymas • Bankininkystė ir investicijų valdymas KŪRYBOS IR PRAMOGŲ KŪRYBOS IR PRAMOGŲ PASAULIUI IR PRAMOGŲ KŪRYBOS PASAULIUI PASAULIUI • Kūrybos ir pramogų industrijos * • Kūrybos ir pramogų industrijos * Audiovizualinių medijų režisūra ** •• Kūrybos ir pramogų industrijos • Audiovizualinių medijų režisūra * • Audiovizualinių medijų režisūra *

* Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. * Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. * Priėmimas į šias studijų programas bus vykdomas jas įregistravus Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Aukštojo mokslo studijos Vilniuje ir Klaipėdoje.

Klaipėdoje Klaipėdoje Klaipėdoje Nemuno g. 2, LT-91199 Klaipėda Nemuno g. 2,077 LT-91199 Klaipėda Tel. 8 46 397 Nemuno g. 2,077 LT-91199 Klaipėda Tel. 8 46 397 info@smk.lt Tel. 8 46 397 077 info@smk.lt info@smk.lt

Vilniuje Vilniuje Vilniuje Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius Ulonų 5, LT-08240 Tel. 8 5g.204 32 44 Vilnius Ulonų g.204 5, LT-08240 Vilnius Tel. 8 5 32 vilnius@smk.lt 44 Tel. 8 5 204 32 44 vilnius@smk.lt vilnius@smk.lt

Raskite mus!

Raskite mus! www.facebook.com/ Raskite mus! www.facebook.com/ SMK STUDENTAI www.facebook.com/ SMK STUDENTAI SMK STUDENTAI

www.smk.lt www.smk.lt www.smk.lt