elitas
Gimnazijoje požiūri į mokslą buvo rimte Vienintelis Lietuvoje keturis šimtukus per praėjusių metų abitūros egzaminus ga vęs kaunietis Matas Grigaliūnas, rinkdamasis aukštąją mokyklą, nustebino dauge lį. Skirtingai nei daugelis talentingiausių šalies jaunuolių, Kauno technologijos uni versiteto (KTU) gimnazistas pasirinko studijas Lietuvoje – nuo rudens biochemijos mokslus kremta Vilniaus universitete.
Marius Bagdonas Matas nė iš tolo neprimena tų moksliukų, apie kuriuos ku riamos legendos. Bendraujant su juo tikrai nesusidarys įspū dis, kad, be tiksliųjų mokslų formulių ir teoremų, šio jau no vyro niekas daugiau nedo mina. Nors M.Grigaliūnas ga li valandų valandas entuzias tingai kalbėti apie fizikos dės nius, matematikos prasmę ir gamtoje vykstančius proce sus, ne mažiau jam svarbu ir realizuoti save toliau nuo la boratorijų ir auditorijų. M.Grigaliūnas pernai laikė net šešis valstybinius egza minus. Matematikos, fizikos, chemijos ir lietuvių kalbos žinios buvo įvertintos 100 balų, ne ką prasčiau sekėsi ir per biologijos bei istorijos egzaminus – 94 ir 93 balai. Matas puikiai pažįsta mas pastarųjų metų tikslių jų mokslų olimpiadų daly viams, tad tokie matematikos ir chemijos egzaminų įverti nimai jo visiškai nenustebi no. „Seniai dalyvauju tarp 28
tautinėse olimpiadose, tad egzaminams pernelyg ruoštis nereikėjo, kitus egzaminus taip pat laikiau dėl smalsu mo – norėjau pasitikrinti ži nias“, – kukliai pasakoja šim tukininkas. Atsiėmęs diplomą M.Gri galiūnas liko Lietuvoje. Kai dauguma gabiausių šalies abiturientų neabejodami rin kosi studijas prestižiniuo se pasaulio universitetuose, kaunietis nusprendė išmė ginti vietinio aukštojo moks lo lygį. Tiesa, studijas Vilniaus universitete M.Grigaliūnas pasirinko, kai nepavyko įsto ti į pasaulyje geriausiai ver tinamą Masačusetso techno logijos institutą (MTI). „Ba kalaurą greičiausiai baigsiu Lietuvoje, o magistrantūros studijas galbūt rinksiuosi už sienyje ir įgausiu dar kito kios patirties“, – samprotavo M.Grigaliūnas. – Matai, kaip vertini pir muosius metus universite te? Ar nesigaili likęs tėvy
nėje ir neišvykęs studijuo ti į užsienį? – pasiteiravome M.Grigaliūno.
Kalbant apie mokslo kokybę, nesitikėjau, kad ji Lietuvoje bus labai aukšto lygio. Visa tai pasitvirtino.
– Gailėtis gal ir nesigailiu, ta čiau negaliu pasakyti, kad la bai džiaugiuosi. Pasilikau Lietuvoje ne dėl mane ten kinančios aukštojo mokslo kokybės. Nenorėjau imti pa skolos ir brangiai mokėti už studijas Didžiosios Britani jos universitetuose. Lietuvo je studijos yra nemokamos, lengviau ir paprasčiau pragy venti. Šie mano lūkesčiai iš sipildė. Kalbant apie moks
lo kokybę, nesitikėjau, kad ji Lietuvoje bus labai aukš to lygio. Visa tai pasitvirti no. Pabendrauju su buvusiais bendramoksliais, kurie šiuo metu studijuoja užsienyje, – atrodo, kad jie mokosi šiek tiek rimčiau. – Kodėl net gabiausiems šalies mokiniams nepa vyksta įstoti į geriausiai pasaulyje vertinamą MTI? Kas sutrukdė? – Lietuvių, studijuojan čių MTI, tikrai yra. Sunku įvardyti konkrečias prie žastis, kodėl man nepasise kė. Iš Jungtinių Valstijų tie siog gavau pranešimą, kad nepatekau. Atranka į šią ge riausiai pasaulyje vertina mą aukštąją mokyklą yra di džiulė. Kasmet į MTI prii mami vos 2 proc. kitų šalių studentų. Atrinkdami kan didatus MTI vadovai kreipia dėmesį į daug skirtingų as pektų. Čia vertinami ne tik mokslo pasiekimai. Ne ma žiau svarbus yra ir kandida to socialinis įdirbis. Pripa