14
penktadienis, vasario 3, 2012
pramogų gidas Pristatys „Rupert“ programą
Trečiadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) bu ria jaunuomenę į „Rupert“ programos pristatymą. „Rupert“ – šių metų birželio mėnesį Vilniuje startuojanti dešimties mėne sių edukacinė programa, kuri orientuojasi į šiuolaikinio meno ir kuravimo praktikas, inovatyvią leidybą, rašymą, projektavimą ir valdymą, judančių vaizdų kultūrą, institucijų modeliavimą ir pa našaus pobūdžio kūrybines veiklas. Tai tarpdisciplininė „moky mosi veikiant“ modeliu grįsta programa, skirta jauniems (iki 30 metų) Lietuvos piliečiams. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Vasario 8 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Linksmai – apie meilę ir taiką
Sėkmingai apkeliavusi beveik visą šalį gyvo garso muzikinė ko medija „Meilė ir taika“ kitą šeštadienį vėl užsuks į Klaipėdą su visu būriu Lietuvos teatro scenos įžymybių, publikai pažįstamų iš įvairių spektaklių, teleserialų bei populiarių TV laidų. Spe cialiai šiam spektakliui nuotaikingą ir linksmą muziką sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka, libreto ir dainų autorė – Agnė Dilytė, režisieriaus – Mantas Verbiejus. „Meilė ir taika“ – žais minga muzikinė komedija apie meilę, vyrų ir moterų intrigas, jų paradoksalius santykius bei meilės deficitą. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Vasario 11 d. 18 val. KAINA? 23–53 Lt, platina „Bilietai.lt“.
Lėlių teatre svečiuosis knygų dailininkė Klaipėdos lėlių teatras šįvakar visus kviečia į šiltą ir įkvepiantį susitikimą su Lina Dūdaite – dailininke ir iliust ratore, apipavidalinusia jau šešias knygas, kurių iliustracijos įvertin tos diplomais ir apdovanojimais.
Pati autorė 2010 m. įtraukta į Tarp tautinės vaikų ir jaunimo literatū ros asociacijos (IBBY) garbės są rašą už iliustracijas knygai „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ (Vilniaus leidykla „Nie ko rimto“, 2008). „Aš visada buvau priklausoma nuo knygų. Turbūt kaip ir visi, kam neuž tenka vieno pasaulio varianto ir kam norisi ištrūkti iš realybės ribų. Kartais tai, ką randame kitų kūryboje – kny gose, paveiksluose, vaidinimuose, mu zikoje – veikia daug stipriau, negu tai, ką galime paliesti ar paragauti... Pra dinėje mokykloje net bėgdavau iš pa mokų, kad galėčiau namie paskaityti, o paskui tai, ką perskaitydavau, vaidin
Linos Dūdaitės iliustracijos
davau su žaislais... kitiems žaislams“, – pasakojo dailininkė, naudojanti kla sikinį piešimo būdą ir technikas – gua šą, akvarelę, pieštukus. Iliustratorė labai džiaugiasi, kad jos darbas tampa knygų dalimi: „Tai, ką aš nupiešiu perskaičiusi is toriją, yra tik vienas iš daugelio ga limų vaizdinių. Bet pasaulis tuo ir nuostabus, kad galime dalytis savo vizijomis su kitais, taip praplėsda mi pasaulį iki begalybės“. Profesionalai L.Dūdaitę verti na kaip vieną ryškiausių jos kartos menininkių, išsiskiriančių kūrybos stiliumi – stipriai išplėtotu siužeti niu pasakojimu, smulkių, kruopščiai nupieštų detalių, kurioms suteikia mas reikšmingas antraplanis vaid muo, gausa, personažų įtaigumu, meninio žvilgsnio projekcija (žvilgs nis projektuojamas iš apačios arba iš viršaus) ir kt. O daugelis didelių ir mažų skaitytojų tiesiog leidžiasi už buriami magiško piešinio ir su ma lonumu neria į dailininkės vaizduote praturtintos knygos gelmes. Parodoje Klaipėdos lėlių teatre bus eksponuojamos iliustracijos iš tri jų dailininkės iliustruotų knygų. Tai brolių Grimų „Pasakos“ (Vilnius, „Al ma littera“, 2011), Gintaro Beresne vičiaus „Kaukų šeimynėlė“ („Nieko rimto“, 2009) ir Luiso Sepulveda’os „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ („Nieko rimto“, 2008). Taip pat menininkė susitikimo dalyviams ketina pristatyti unika lų eksponatą – prosenelės sukur tą naminį lėlių teatriuką. „Ji padarė tą teatriuką mano tėtei (savo anū kui) septintojo gimtadienio proga, – pasakojo Lina. – Nuo tada per visus vaikiškus tėčio gimtadienius namie vykdavo nedideli lėlių vaidinimai, kuriuos sugalvodavo, režisuodavo ir suvaidindavo pati prosenelė. Jos var das buvo Michalina, bet kai aš būda ma maža ją pradėjau vadinti močiu te Saulute, visi šeimoje šios močiutės kitaip ir nebevadino...“ Daugiau dailininkė L.Dūdaitė papasakos ir parodys susitikime Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4). Renginio pradžia – 18 val. Laukia mi visi – maži ir dideli.
Klasika: Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo Klaipėdoje parodys P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“.
Baletą šoka ant ledo Vasarį pirmą kartą Lietuvoje gast roliuos Sankt Peterburgo valstybi nis baletas ant ledo. Kitą savaitgalį spektaklį „Gulbių ežeras“ jis paro dys „Švyturio“ arenoje Klaipėdoje. Vienintelė pasaulyje
Sankt Peterburgo valstybinis bale tas ant ledo yra plačiai žinomas ko lektyvas, praplėtęs ledo šou galimy bės. Publikos dievinamas ir kritikų liaupsinamas kolektyvas yra vienas geriausių, baletui ant ledo iškėlęs aukštus reikalavimus. Ši baleto tru pė vienintelė pasaulyje, rodanti kla sikinio baleto spektaklius ant ledo. Pirmą kartą žiūrovai baletą ant le do išvydo 1967 m., kai dar Lening rado baletu ant ledo vadinta trupė surengė pirmąjį viešą pasirodymą. Baleto vadovas choreografas Kons tantinas Bojarskis buvo pirmasis, sugalvojęs ant ledo perkelti visą kla sikinio baleto spektaklį, o ne atskirus šokių ir sporto triukų fragmentus. Buvo sukurti visai nauji ledo baleto žingsneliai ir kiti šokio elementai. Pasirodymai praturtėjo šokiui bū dinga plastika, todėl tobulėjo ir vi sas dailusis čiuožimas. Gimė visai nauja baleto ant ledo choreografija, kurioje vyravo savi įstatymai ir sa vos išraiškos priemonės.
Pelnė pripažinimą
Ilgainiui baleto ant ledo repertuaras plėtėsi. Atsirado šiuolaikinio šokio kompozicijos, nauji klasikinių kūri nių pastatymai. Ruošiant artistus daugiausia nu veikė Rusijos baleto žvaigždės Na talija Dudinskaja, Konstantinas Ser gejevas ir Borisas Eifmanas. Efektas buvo stulbinamas. Praėjus vos šeše riems metams nuo pirmojo trupės pasirodymo žurnalas „Teatras“ ra šė: „Šiandien mes galime kalbėti apie tai, kad susikūrė baleto ant ledo teat ras, kuris ne kopijuoja, o remiasi rusų choreografijos tradicijomis ir sukuria nuostabų šou – jame puikiai dera dai liojo čiuožimo dinamiškumas ir šiuo laikinio šokio įvairovė“. Pasaulinį pripažinimą Sankt Pe terburgo baletas ant ledo pelnė, kai jam pradėjo vadovauti Konstantinas Rassadinas. Skirtingu metu Sankt Peterbur go valstybiniame balete ant ledo šo ko daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionai, dukart olimpiniai čem pionai Liudmila Belousova ir Olegas Protopovas; daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas, olimpinis čem pionas Aleksejus Ulanovas, daugkar tinė pasaulio ir Europos čempionatų, olimpinių žaidynių prizininkė Liud
Prancūzų „Žiemos ekranai“ įsižiebė pajūryje Daugiau nei savaitę Vilniuje ir Kau ne švietę „Žiemos ekranai“ vakar at sikraustė į pajūrį – prancūzų kino fes tivalis lankosi Klaipėdoje ir Nidoje.
Festivalis uostamiestyje atidary tas Pierre’o Etaixo filmais „Išsis kyrimas“, „Svarbiausia – sveika ta“ ir „Didžioji meilė“. „Žiemos ekranų“ organizatoriai – Prancūzų
institutas Lietuvoje pajūryje paro dys ryškiausias šių metų festivalio juostas. Tarp jų – dvi retrospekty vos. Jose pristatomi garsūs prancū ziškos komedijos vardai – chresto matiniu laikomas Jacquesas Tati ir dar gyvas klasikas P.Etaixas. Klai pėdos kino mėgėjai turės galimybę pasijuokti šių komikų ilgo ir trum po metro filmuose.
Uostamiestyje bus parodyti du gar siausi retrospektyvų autorių darbai – P.Etaixo „Jojo“ ir J.Tati „Pramo gų metas“. Festivalis į Klaipėdą taip pat atveš J.Tati „Pono Julo atostogas“ – filmą, kuriame dėdulė Julo keliau ja prie jūros. Modernioje Nidos me no kolonijoje bus parodyta kita J.Tati komedija „Mano dėdė“ – apie nau joviškai įrengtą namą ir jame nuo
bodžiaujantį berniuką. Su dėde Julo berniukas tikrai turės ką veikti, taigi nenuobodžiaus ir žiūrovai, apsilan kysiantys „Žiemos ekranuose“. Prancūzų kino festivalio „Žie mos ekranai“ juostos suksis: Ni dos meno kolonijoje – iki vasario 4 d., Klaipėdos kultūrų komuni kacijų centro (KKKC) Parodų rū muose – iki vasario 5 d.
mila Smirnova. Balete ant ledo šoka net 20 šokėjų, kuriems yra suteikti Rusijos sporto meistrų vardai. Arenose ir teatrų scenose
Nuo 1995 m. Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo pradėjo rengti pasirodymus arenose ir ope ros teatrų scenose. Dabar teatro repertuare yra gar sūs klasikinio baleto kūriniai: „Mie gančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Pelenė“. Šis baletas ant ledo kasmet pa saulyje surengia per 50 pasirody mų. Kolektyvas lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Ny derlanduose, Vokietijoje, Kinijoje, Ispanijoje, Korėjoje, Taivane, Grai kijoje, Portugalijoje, Airijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Ze landijoje ir daugelyje kitų šalių. Pirmąsias Sankt Peterburgo vals tybinio baleto ant ledo gastroles Lietuvoje organizuoja didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje koncerti nė agentūra „Makroconcert“. Sankt Peterburgo valstybinis ba letas ant ledo spektaklį „Gulbių ežeras“ vasario 12 d. 20 val. paro dys „Švyturio“ arenoje Klaipėdoje. Bilietai – po 70–110 Lt, juos plati na „Bilietai.lt“.
Klaipėdoje Vasario 3 d. 18 val. – P.Etaixo „Graž ių sukaktuvių“ (12’’) ir „Gerbėjas“ (1’25’’); 20 val. – J.Tati „Eismas“ (1’33’’). Vasario 4 d. 16 val. – J.J.Jauffret „Karš čio banga“ (1’32’’); 18 val. – J.Tati „Pra mogų metas“ (1’54’’) . Vasario 5 d. 16 val. – J.Tati „Pono Ju lo atostogos“ (1’28’’); 18 val. – P.Etaixo „Jojo“ (1’32’’). Bilietai – po 8 Lt.