Vilniaus Gatvės

SKAITMENINĘ KNYGOS „VILNIAUS GATVĖS“ VERSIJĄ JUMS DOVANOJA

Vilniaus GATVES SKAITMENINE VERSIJA

Apie Vilnių Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, įsikūręs šalies pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakoje, 24 km nuo Baltarusijos sienos. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas. Čia veikia aukščiausios valdžios institucijos - Prezidentūra, Seimas, Vyriausybės ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės.

Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 m. įrašytas Pasaulio paveldo sąrašą.

Nėra tiksliai nustatyta, kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m.

Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. 1397 metais įkurta pirmoji mokykla, buvusi prie katedros ir turėjusi privilegijų. 1495 m. įkurtas pirmasis LDK auksakalių cechas.

4

Vilniaus ﾅｾemﾄ様apis 1934 m.

1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru.

Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.

XVI a. veikė kelios mokyklos, ginklų liejykla, išspausdintos pirmosios lietuviškos, latviškos ir baltarusiškos knygos.

Viena seniausių Vilniaus nuotraukų (1860 m.)

6

Remiantis 1916 m. gruodžio 14 d. (Vokietijos okupacija) duomenimis, Vilniuje buvo 138 794 gyventojai, iš kurių 53,67% sudarė lenkai (74 466 gyventojai), 41,45% žydai (57 516), lietuviai 2,09% (2 909), rusai 1,59% (2 219), vokiečiai 0,63% (880), baltarusiai 0.44% (644) ir kitų tautybių atstovai 0,13% (193 gyventojai). 1920–1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. 2001 m. duomenimis Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

Mieste yra 23 vienuolynai, virš 40 įvairių stilių bažnyčių. Mieste yra virš 10 cerkvių, dvi žydų religinės bendruomenės, Žydų sinagoga ir musulmonų sunitų bendruomenė.

7

REKLAMA

„Bernex Blog“ – tai tinklaraštis, keletą kartų per mėnesį pristatantis naujus straipsnius, fotoreportažus ar kitokius pranešimus. Tinklaraštyje yra kuriamos ir kelios straipsnių serijos, tarp jų:

 3D pasaulis Nemėtyk pinigų 3D akinių pirkimui iš užsienio. Juos gali pasigaminti pats, vos už 2 litus!

 Bernex Geriausių programų kolekcija Tik naudingos visiems programos pateikiamos šioje straipsnių serijoje.

JEI NORITE IR GALITE PRISIDĖTI PRIE TINKLARAŠČIO IR KITŲ PROJEKTŲ, TARP JŲ IR „VILNIAUS GATVĖS“ KŪRIMO, TAI GALITE PADARYTI VIENU IŠ PARAMOS BŪDŲ: 1. PAREMTI PINIGAIS 2. PAREMTI REKLAMA 3. PAREMTI PASIŪLYMU

Vilniaus gatvÄ—s

1. Gedimino prospektas Gedimino prospektas - pagrindinė Vilniaus miesto gatvė prasidedanti už Žvėryno tilto ir baigiasi Šventaragio g.

Prie šios gatvės įsikūrisios Lietuvos Respublikos valtybinės institucijos, tokios kaip Lietuvos Respublikos Seimas. Gatvėje yra daug įvairių bankų atstovybių, prabangių pardotuvių, restoranų ir kavinių.

Gatvė suformuota 1836 m. kaip Šv. Georgijaus (Šv. Jurgio) prospektas. 1920–1939 m., kai Vilnius priklausė Lenkijai, ši gatvė buvo vadinama Adomo Mickevičiaus gatve (ulica Mickiewicza). Kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, gatvė buvo pervadinta Lenino prospektu, tačiau nuo 1989 m. gatvė vadinama Gedimino prospektu.

Nuotrauka viršuje - prospektu žygiuojantys Lietuvos kariuomenės daliniai (1939 m.)

Nuotrauka apačioje – dabartinė Gedimino prospekto išvaizda.

10

11

2. Jono Basanavičiaus gatvė Jono Basanavičiaus gatvė - daugiausia XX a. pr. reprezentaciniais namais užstatyta Vilniaus gatvė, kuria prasideda kelias, vedęs iš Vilniaus į vakarus. Ji kyla nuo Pylimo ir Trakų gatvių sankirtos į kalną.

Gatvė buvo vadinama Pogulianskaja arba Wielka Pohulianka iki 1941 m., bet 1941 metais vykdytas vardų keitimas ir ši gatvė pavadinta Stalino prospektu. 1990 m., norint pagerbti Lietuvai nusipelniusius žmones, suteikta Nepriklausomybės signataro, daktaro Jono Basanavičiaus vardas.

Aukščiausioje vietoje yra Šv. Konstantino ir Michailo, kitaip Romanovų cerkvė (Basanavičiaus g. 27), pastatyta Romanovų dinastijos trijų šimtų metų jubiliejaus proga 1913 –aisiais.

Gatvėje yra teatro rūmai – vienas reikšmingiausių XX a. pr. kultūrinės paskirties pastatų Vilniuje, kurie pastatyti 1912 – 1913 m. Teatro rūmų architektai - Vaclovas Michnevičius ir Aleksandras Parčevskis. Rūmų stilius siejasi su baroko ir romantiškąją architektūra. Vėliau čia veikė lenkų teatras, operos ir baleto teatras, dabar juose įsikūręs rusų teatras.

J.Basanavičiaus gatvėje taip pat yra ir neogotikinio stiliaus namas, kuriame pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo įsikūrusi lietuvių gimnazija. Vėliau jame gyveno žymus prancūzų rašytojas Romanas Gary.

Nuotraukoje apačioje - miesto sargybinė, pastatyta 1819 m.

Greta sargybinės buvo Vilniaus miesto ribą žymintys stulpai.

Gatvėje pastatyta platforma kareiviams rikiuotis, o viduje įrengtos patalpos karininkams ir kareiviams.

13

3. Konstitucijos prospektas Konstitucijos prospektas - Vilniaus miesto gatvė prasidedanti nuo Saltoniškių žiedo iki Kalvarijų gatvės, buvusi Ukmergės gatvės atkarpa (iki 2002 metų). Prospektas įgavo Kontitucijos prospekto pavadinimą 2002 metais, kai buvo minimas pirmosios Lietuvos Konstitucijos 80-metį.

Konstitucijos prospekte yra „Europos“ verslo ir prekybos centras, kuris 2004 metais pripažintas geriausiu daugiafunkcinės paskirties projektu Vidurio ir Rytų Europoje.

Verslo centras „Europa“ yra aukščiausias komercinės paskirties pastatas Lietuvoje. Jo aukštis - 33 aukštai. Šalia stovi 20-ties aukštų Vilniaus miesto savivaldybės pastatas.

Kitoje prospekto pusėje stovi didžiausias viešbutis šalyje – „Lietuva“, kuris pastatytas dar sovietmečiu.

Nuotraukoje

viršuje

kairėje

–

verslo

centras

Europa.

Nuotraukoje viršuje dešinėje – Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuotraukoje apačioje – Konstitucijos prospektas žiūrint nuo Kalvarijų gatvės.

4. Vokiečių gatvė Vokiečių gatvė – viena iš trijų seniausių Vilniaus gatvių. Jos pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1511 metais. Gatvės vardas kilęs nuo to, kad čia 14-ame amžiuje apsigyveno vokiečių pirkliai ir amatininkai, daugiausiai atvykę iš Rygos. Jie apsistojo netoli seniausios švento Mikalojaus bažnyčios, šalia Vakarų prekyvietės ir Rygos trakto. Vokiečių gatvė taip pat buvo vadinama Goštautų gatve, nes čia stovėjo didikų Goštautų rūmai. Ji turėjo ir dar vieną vardą – Monetų gatvė, nes joje stovėjo iždinė.

Vokiečių gatvė buvo itin svarbi Vilniui. Sakoma, kad 16-ame amžiuje Vokiečių gatvė buvusi gražiausia, nes joje stovėjo turtingiausių pirklių namai. 18 amžiaus pabaigoje buvo statomi didikų rūmai, 19-ame ir 20-ame amžiuje Vokiečių gatvėje stūksojo „Europos“ viešbutis – vienas didžiausių to meto viešbučių Vilniuje. Beje, Vokiečių gatvės name, pažymėtame 26-uoju numeriu, gyveno vienas garsiausių lenkų kompozitorių Stanislovas Moniuška. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vokiečių gatvė buvo miesto prekybos centras – čia buvo daugybė parduotuvių. Karas šią miesto dalį smarkiai nuniokojo.

16

Po karo sovietų valdžia užsimojo Vilnių sumoderninti. Nuo Gedimino prospekto buvo nutiestas platus magistralinis kelias Minsko plento link. Tariama modernizacija pradėta nuo Vokiečių gatvės. Istoriniai pastatai buvo paliekami tik vienoje Vokiečių gatvės pusėje – toje, kur dabar Šiuolaikinio meno centras. Priešingoje gatvės pusėje buvę namai sulyginti su žeme. Suformuota svetima senajam Vilniui gatvė, pristatyta masyvių stalininės epochos statinių. Pati Vokiečių gatvė buvo išplatinta keturis kartus. Mirus Stalinui, projekto atsisakyta.

17

5. Didžioji gatvė Didžioji gatvė - viena seniausių Vilniaus gatvių, prasidedanti ties Subačiaus gatve ir besitęsianti iki Šv. Jono gatvės.

Seniau Didžioji gatvė jungėsi su Pilies gatve ir sudarė vientisą Didžiąją Pilies gatvę. Anksčiau čia buvo įsikūręs žuvų turgus.

Didžioji gatvė mena ir garbingus, ir sunkius laikus: šia gatve žygiavo garbinga Lietuvos kariuomenė, ja taip pat ėjo kryžiuočiai, švedai, rusai ir prancūzai, važiuodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir svetimų kraštų valdovai, čia eidavo iškilmingos procesijos.

Dabar Didžioji gatvė, kartu su Pilies, yra vienos labiausiai lankomų miesto gyventojų ir jo svečių. Čia yra įsikūriusios prabangios parduotuvės, kavinės, kultūros centrai. Gatvėje yra įsikūrusi Vilniaus Rotušė.

Nuotraukoje viršuje – Rotušės aikštė ir Didžioji gatvė tarpukario metais.

Nuotraukoje apačioje - Rotušės aikštė ir Didžioji gatvė dabar.

18

6. Pilies gatvė Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje.

Gatvė susiformavo ten, kur kelias iš Vilniaus pilies vedė į pietus – Lenkijos ir Rusijos link. Tai pagrindinis kelias į pilį, kurio atsišakojimai ilgainiui virto šoninėmis gatvėmis. Pilies gatvės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1530 metais. Šia gatve į pilį važiuodavo karaliai, popiežiaus legatai ir kitų šalių pasiuntiniai. Pilies gatvėje namus statėsi didikai, turtingi miestiečiai, keliolika pastatų valdė Vilniaus katedros kapitula.

Prie Pilies gatvės visą kvartalą užėmė Vilniaus Universitetas, gyveno universiteto profesoriai. Viename iš kiemų XVIII a. pabaigoje buvo įkurtas Vilniaus Universiteto botanikos sodas.

Pilies gatve traukdavo bažnytinės procesijos. Plačiausiose gatvės vietose šurmuliavo turgūs.

Pilies gatvė patraukia architektūros įvairove: gyvenamieji namai, pažymėti Pilies gatvės 12-uoju ir 14-uoju numeriu, yra gotikiniai; Pilies 4 – renesansinis kapitulos namas; Šventų Jonų bažnyčios frontonas – barokinis.

20

Pilies gatvėje yra įsikūrę Signatarų namai - būtent čia 1918ųjų metų vasario 16-ą dieną Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Dabar Signatarų namuose įkurtas muziejus. Jame atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, eksponuojama Nepriklausomybės akto kopija.

21

7. Aušros Vartų gatvė Aušros Vartų gatvė driekiasi nuo Didžiosios gatvės pabaigos iki išlikusių Vilniaus Aušros Vartų. Anksčiau šia gatve ėjo svarbus kelias iš sostinės į garsias pietų Lietuvos pilis: Medininkus, Krėvę, Lydą ir kt. Todėl Aušros vartų gatvė buvo dar vadinama Medininkų gatve, o Aušros Vartai – Medininkų vartais.

Už vartų jau nebuvo namų, bet iki XVIII amžiaus ten veikė kapinės. 1503 metais miesto magistratas Aušros Vartų gatvėje liepė pastatyti svečių namus mieste norintiems apsistoti užsienio pirkliams. Šis pastatas, deja, neišliko.

Iš iki šiol tebestovinčių svarbesniųjų pastatų šioje gatvėje paminėtini Aušros vartai, Šv. Teresės bažnyčia, Nacionalinė filharmonija, Šv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčia, Šv. Dvasios cerkvė ir pravoslavų vienuolynas bei Šv. Trejybės cerkvė.

Nuotraukoje viršuje –Aušros gatvės vaizdas.

Nuotraukose apačioje – Aušros Vartai iš abiejų pusių.

22

8. Bokšto gatvė Bokšto gatvė driekiasi nuo Didžiosios iki Subačiaus gatvės.

Bokšto ir Savičiaus gatvių kampe stovi ilgi dviejų aukštų namai – tai buvęs augustijonų vienuolynas, statytas XVIII a. viduryje. Šitoje vietoje XVI a. stovėjo cerkvė, kuri 1655 m. sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta katalikų, vėl degė, vėl atstatyta ir vėl atiduota stačiatikiams. Dabar bažnyčia priklauso unitams.

Augustijonų vienuolyno rūmus nupirko 1807 m. universitetas, ir ten įkurdino Vyriausiąją seminariją. Uždarius universitetą, rūmuose buvo Dvasinė seminarija. Seminariją perkėlus į Peterburgą, rūmus pasiėmė valdžia ir įsteigė pravoslavų dvasinę mokyklą. 1919 m. šie rūmai atiteko Stepono Batoro įsteigtam universitetui.

Nuotraukoje dešinėje – Bokšto gatvė iš apžvalgos aikštelės.

24

25

9. Dominikonų gatvė Dominikonų gatvė neabejotinai jau buvo XIV a., tačiau jos pavadinimas pirmą kartą paminimas tik XVI a. pabaigos dokumente – 1592 m. balandžio 26 d., – kuriame kažkoks bajoraitis Jurgis Kamajevskis skundžiasi esąs apgautas ir patyręs nemažų nuostolių. Ši gatvė - tai senojo Trakų trakto dalis, viena seniausių ir kadaise viena puošniausių Vilniaus gatvių. Dominikonų gatvėje nuo seno stovėjo dvi bažnyčios: Švč. Trejybės su špitole – viena seniausių Vilniuje veikusių ligoninių varguoliams – bei didingoji Šventosios Dvasios bažnyčia su savo slėpiningais, legendomis apipintais požemiais.

Dominikonų gatvė XVI a. buvo beveik ištisai užstatyta mūriniais pastatais ir kai kurie jų jau turėjo nuo Vingrių šaltinių mediniu vandentiekiu atvestą geriamąjį vandenį. Nors dauguma Dominikonų gatvės pastatų buvo mūriniai, tačiau visi miesto gaisrai juos negailestingai siaubė, ypač šiaurinės gatvės pusės pastatus. XX a. nebuvo palankus pietinės gatvės pusės pastatams. Sudegė „Europos“ viešbutis. Jį ir gretimą, karo metu palyginti menkai nukentėjusį buvusios Pijorų kolegijos pastatą, 1960 m. nugriovė.

Nuotraukose – Dominikonų gatvė 1942 m. ir dabar.

10. Rūdninkų gatvė Rūdninkų gatvė prasideda prie Rotušės ir tęsiasi iki Pylimo gatvės. Šiuo metu ji nėra itin svarbi, bet XVI–XVII a. tai buvo svarbus kelias į Rūdninkus ir į Lenkiją. Šituo keliu, atvykdami iš Lenkijos, įvažiuodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai.

Gatvės gale stovėjo gražūs Rūdninkų vartai, prie kurių miesto magistratas įvažiuojančiam valdovui įteikdavo simboliškus miesto raktus.

Visa gatvė buvo užstatyta namais. Dar ir šiandieną čia stovi keletas įdomių iš XVII a. išlikusių pastatų. Vienas jų – ankstyvojo baroko stiliaus Visų Šventųjų bažnyčia su gražia varpine. Netoli nuo Visų Šventųjų bažnyčios Lietuvos valstybės paiždininkis Steponas Pacas 1638 m. pastatė baroko stiliaus Šv. Juozapo Sužieduotinio bažnyčią ir vienuolyną basoms karmelitėms. 1876 m. rusai vienuolyną nugriovė ir toje vietoje įrengė aikštę. Prie šios aikštės stovi daugiausia baroko ir rokoko stiliaus namai.

28

Nuotraukoje viršuje – Rūdninkų gatvė 1942 m. Tai – pagrindinis įėjimas į Didįjį žydų getą. Ant vartų vokiškai užrašyta: „Dėmesio! Žydų kvartalas!

Epidemijos grėsmė! Įėjimas griežčiausiai draudžiamas! Įėjimas leidžiamas vien tik specialiai vyresnybės įgaliotiems“

29

11. Subačiaus gatvė Subačiaus gatvė prasideda toje vietoje, kur susitinka Didžioji ir Aušros Vartų gatvės, ir tęsiasi iki Paplavų priemiesčio.

Gatvė yra sena, nes jau XV a. aktuose yra vadinama „Subocz“ vardu. Gatvės pavadinimas, rodos, yra kilęs nuo vieno Vilniaus gyventojo Subačiaus vardo, kuris čia XV a. gyveno ir turėjo daug žemės. Šios gatvės gale anksčiau stovėjo Subačiaus vartai. Ši vieta su artimomis apylinkėmis, kaip manoma, yra seniausia miesto dalis. Čia XIV a., buvo pastatyta Kreivoji pilis, kurią 1390 m. kryžiuočiai sudegino. Iki XIX a. pradžios iš tos pilies išliko iš akmenų ir plytų pastatytas miesto sienos bokštas. Nuo to bokšto pakalnės pusėn buvo nusidriekęs XVI a. miesto mūras, kurio pėdsakai matyti dar ir dabar.

Beveik iki XVIII a. galo pamestinukais Vilniuje rūpinosi ligoninės. Tiktai 1786 m. kunigaikštienė Jadvyga Oginskienė, nupirkusi Subačiaus gatvėje žemės sklypą su namais, įsteigė pamestinukų prieglaudą. 1791 m. prieglaudai buvo pastatytas dviaukštis namas.

30

12. Trakų gatvė Trakų gatvę per daugelį pokario metų vilniečiai ir miesto svečiai įsiminė kaip pilką, murziną, pilną įvairių kontorų, dirbtuvių ir sandėlių, dienų dienomis į praeivius žvelgusių metalinėmis langinėmis aklinai uždarytais langais, beveik neapšviestą naktį.

Praeiviai ja eidavo paskubomis, nes darganotą dieną nuo stogų už apykaklių varvėdavo lietaus vanduo, o pravažiuojančios mašinos grasė nuo galvos iki kojų aptaškyti purvu.

Pastaruoju metu gatvė sparčiai keičiasi. Kuriasi naujos parduotuvės, pagal savininkų skonį mainosi namų fasadai, pagrindinėse sienose kertamos durys ir didžiuliai langai vitrinoms.

Gatvė puošiasi Vilniaus Senamiesčiui nebūdingomis reklamomis ir iškabomis. O juk tai ne tik viena seniausių Vilniaus gatvių, susiformavusi dar XIV a., bet ir viena iš nedaugelio sostinės gatvių, išsaugojusi savo senąjį pavadinimą, niekada nepakeistą. Į Vilnių atvykę svetimšaliai visuomet paminėdavo Trakų gatvę kaip vieną gražiausių ir turtingiausių mieste. Bet neįmanoma nuneigti, jog taip yra ir dabar.

13. Šv. Jono gatvė Šv. Jono gatvė ganėtinai trumpa - apie 200 metrų ilgio. Čia šurmuliavo seniausioji miesto turgavietė. Čia vykdavo triukšmingi Užgavėnių karnavalai. Kilimais, paveikslais ir gyvų gėlių girliandomis padabinta Šv. Jono gatve žygiuodavo puošniai apsirengę amatininkų cechų nariai, ėjo spalvingos teatralizuotos Devintinių procesijos. Ja oriai žingsniuodavo pasipūtę bajorai. Amatininkai, pirkliai ir smuklininkai kviesdavo praeivius apsilankyti savo krautuvėse, dirbtuvėse. Čia gyveno garbingiausi ir įtakingiausi Lietuvos didikai – Radvilos, Pacai, Sapiegos, Akademijos ir Universiteto rektoriai, kariai ir dvasiškiai, amatininkai. Radvilų rūmuose lankėsi gražiausioji to meto Europos moteris – karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.

Jėzuitų įkurtoje Akademijoje mokėsi ne tik Vilniaus, bet ir tolimiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščių jaunimas. Čia studentija iškilmingai švęsdavo savo globėjos šv. Kotrynos šventę. Jų šventinės eisenos eidavo Šv. Jono gatve, kurios namai nuo viršaus iki apačios būdavo dekoruoti herbais, simboliais, užrašais. Gatvė mena miestą siaubusius gaisrus ir epidemijas, priešo karių siautėjimą.

Šv. Jono gatvė mena kalvinistų ir jėzuitų tarpusavio vaidus.

Reformacijos kovų metu Mikalojaus Radvilos Juodojo paskatinti kalvinistai prie Šv. Jonų bažnyčios sienos, siekdami ją išniekinti, vertė mėšlą. Vėliau jo sūnaus Jurgio Radvilos, perėjusio į katalikybę ir net tapusio kardinolu, nurodymu čia laužuose degė kalvinistų knygos, tarp jų ir garsioji tėvo išleista „Brastos Biblija“. Šios gatvės grindinį mynė karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto ir Vladislovo Vazų, Jono Sobieskio, carų Aleksandro I ir II kojos.

Nuotraukoje kairėje – Šv. Jono gatvė 1941 m.

Nuotraukoje dešinėje – Šv. Jono gatvė dabar.

ČIA GALI BŪTI

TAVO REKLAMA Kreipkis info@bernex.lt

Turinys Apie Vilnių ............................................................. 4 Gatvių žemėlapis ................................................... 8 1. Gedimino prospektas ...................................... 10 2. Jono Basanavičiaus gatvė ................................ 12 3. Konstitucijos prospektas …………………………….. 14 4. Vokiečių gatvė ................................................. 16 5. Didžioji gatvė ………………………………………………. 18 6. Pilies gatvė ………………………..………………………… 20 7. Aušros vartų gatvė ……………..….……………………. 22 8. Bokšto gatvė ……………………………………………….. 24 9. Domininkonų gatvė ……………………………………… 26 10. Rūdninkų gatvė ………………………………………… 28 11. Subačiaus gatvė ………………….……….……………. 30 12. Trakų gatvė ………………………………………………. 32 13. Šv. Jono gatvė …………………………………………… 34

“Vilniaus gatvės” Vilniaus gatvių istorijos 1 leidimas, 2010 Knygos sudarytojas - Bernardas Šliamka Informacijos šaltiniai: lt.wikipedia.org ; www.vilnius.lt ; www.travel.lt ; www.antraspasaulinis.net Nuotraukų šaltiniai: lt.wikipedia.org ; www.antraspasaulinis.net

Skaitmeninė knygos versija: gatves.bernex.lt