Aukso pieva
Versta iš: Pasi Pitkänen „Kadonneiden eläinten saari“, WSOY, 2017
Visos teisės saugomos. Be raštiško leidėjo sutikimo nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti kopijuojama, atkuriama, perduodama ar įrašoma jokia forma. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
© Tekstas ir iliustracijos, Pasi Pitkänen, 2020 © Vertimas į lietuvių kalbą, Viltarė Urbaitė, 2020 © Apipavidalinimas, Judita Židžiūnienė, 2020 © Leidykla „Aukso pieva“, 2020 ISBN 978-609-8105-51-3
Isˇ suomiu˛ kalbos verte˙ Viltare ˙ Urbaite˙
Aukso pieva
Vilnius / 2020
Matijas sulaikė kvapą. Iš už didžiulės užuolaidos žvilgčiojo tikras liūtas. Koks jis didelis, sukuždėjo Matijas.
–
4
–
– Aha, tikras galiūnas! – šūktelėjo mažoji Matijo sesutė Jonė.
5
14
Štai ten! Jie plaukia į atvirą –jūrą! – šaukė Matijas. Liūtas atkabino valtį, o Matijas užvedė variklį.
– Greičiau paskui juos!
15
Valtis iš lėto pukšėjo pirmyn. Jonė ir liūtukas dingo iš akių.
16
– Kodėl tavo karčiai juodi? – kiek drovėdamasis paklausė Matijas. – Nes aš berberinis liūtas, – atsakė žvėris. – Mano vardas Pūkis. – Pūkis? Labai jau naminis vardas liūtui, – nusistebėjo Matijas. – Na, kad aš ir esu beveik naminis. Visą gyvenimą gyvenu cirke, – paaiškino liūtas. Ir tada valties variklis užgeso.
17
32
Toli džiunglių pakrašty vaikštinėjo milžiniškų padarų banda. Ore aidėjo ilgesingi jų šūksniai. 33
Staiga Matiją pastvėrė gauja lemūrų ir nunešė ant kalno viršūnės, kyšančios iš vandens.
38
Tenai buvo dar vienas kalinys!
39
46
Srovė milžiniška jėga nešė juos tolyn.
47
Pagaliau jie išniro į paviršių ir vargais negalais išlipo į krantą. Nuvargę ir išsekę Matijas, Jonė ir Pūkis užmigo ant pakrantės akmenų.
48
49
ten! Jie plaukia – Štaiį atvirą jūrą! –
Trijulę prižadino ryto saulė. šaukė Matijas. Turime rasti Pūkio jauniklį, – pasakė Matijas. Manau, kad žinau, kur tavo jauniklis, pradžiugo Jonė. Liūtas atkabino valtį, o Matijas Šokit man ant kupros, keliausim, paragino Pūkis. užvedė variklį. Tenai, parodė Jonė į pievos pakraštį. Staiga iš krūmų iššoko liūtukų būrys.
– – – –
–
–
–
– Greičiau paskui juos!
Matijas ir tėtis liūtas leidžiasi į kelionę per plačią jūrą, į paslaptingą džiunglių salą. Bet ar jie tikrai ten ras Matijo mažąją sesutę Jonę ir liūtuką? Kas pagrobė juodu iš cirko arenos ir kam? Ir kodėl saloje knibžda tiek keistų gyvūnų? Pašėlusi, puikiai iliustruota Pasio Pitkäneno nuotykių knygelė apie tolimą džiunglių salą primena mums gerai žinomus veikėjus Tarzaną, Mauglį ir Robinzoną Kruzą, bet išsiskiria šiuolaikiškam pasakojimui būdingu greičiu ir vaizdų galia. Leiskimės į nepaprastą kelionę!
www.auksopieva.lt