LOGIN 2013. The Game Changers by LOGIN

Sukurta pagal

THE GAME CHANGERS www.login.lt

3 000 dalyvių 70 partnerių

Steve’as Wozniakas „Apple“ įkūrėjas

THE GAME CHANGERS 3

STARTUP FAIR PRISTATYMAS

TURINYS

STEVE‘AS WOZNIAKAS

BASAS LANSDORPAS

ONYXAS ASHANTI

10 / 11

8 „LOGIN 2012“ LAIMĖTOJŲ PATIRTIS

„LOGIN 2013“

APDOVANOJIMŲ PRISTATYMAS

FUTURE TECHNOLOGY

14 / 15

16 / 17

18 / 19

FUTURE SCIENCE

FUTURE BUSINESS

FUTURE ENVIROMENT

22 / 23

FUTURE POLITICS

FUTURE LIFESTYLE

FUTURE MEDIA

FUTURE MEDICINE

4 KLAUSIMAI

Leidinio iniciatorius VšĮ „CO“. Leidėjas „bzn start“ (UAB „Glaveckaitė Media“). Redakcijos adresas: J. Galvydžio 3-304, LT-08236 Vilnius. Tel. + 370 5 274 5840, el. p.: info@bznstart.lt, www.bznstart.lt. Metinis iliustruotas leidinys. Vyr. redaktorė Živilė Glaveckaitė. Redakcija: Povilas Sabaliauskas, Vilija Andrulevičiūtė. Kalbos redaktorė Viktorija Stravinskaitė. Viršelio dizainas Aido Šumsko. Žurnalo dizainas Gabrielės Rybinaitės, „MIRANDA Design Solutions“. Spaudė UAB „Spaudos kontūrai“. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką leidinio iniciatoriaus sutikimą. Už užsakovų reklamos turinį ir klaidas redakcija neatsako. Išleista 2013 m. balandžio 10 d.

Balsuotojų skaičius

Dalyviai / pranešėjai

Svarbiausias konferencijos pranešėjas

„LOGIN 2013“

3 000+ dalyvių, 70+ pranešėjų

Steve’as WOZNIAKAS, „Apple“ įkūrėjas

600 (dalyvavimas mokamas)

300 000 unikalių vartotojų

>10 000

„LOGIN 2012“

2 800+ dalyvių, 50+ pranešėjų

Jimmy WALESAS, „Wikipedia“ įkūrėjas

1 500 (dalyvavimas mokamas)

350 000 unikalių vartotojų

> 7 000

„LOGIN 2011“

2 500 dalyvių, 43 pranešėjai

Peteris SUNDE’AS, „The Pirate Bay“ įkūrėjas

200 unikalių vartotojų

> 3 000

„LOGIN 2010“

1 300 dalyvių, 25 pranešėjai

Walteris DE BROWERIS, „One Laptop per Child“ vadovas Europoje

„LOGIN 2009“

1 800 dalyvių, 35 pranešėjai

BLOGIN

400 dalyvių, 20 pranešėjų

Lietuvos blogerių konferencija

130 dalyvių, 11 pranešėjų

Asmeninio albumo nuotr.

THE GAME CHANGERS

Arnoldas Rogoznyj

Jau septintus metus laiką skaičiuojame nuo LOGIN iki LOGIN, o kiekvieną pavasarį pasitinkame mintimis, kuo dar galėtume nustebinti savo auditoriją artėjančioje konferencijoje. Iš tiesų kalbėdami apie ateitį ir progresą kas kartą stengiamės kuo tiksliau atspindėti vyraujančias tendencijas ir technologijų laimėjimus. Norime, kad LOGIN pateiktų aiškų vaizdą, ko tikėtis iš ateities ir kaip ją pasitikti. Kadaise technologijų gerbėjais vadintis galėjo tik maža grupelė žmonių, o dabar norom nenorom visi esame priklausomi nuo jų. Per pastaruosius metus asmeni-

niai įrenginiai su kasdieniu gyvenimu užmezgė itin glaudų ryšį, o nuolatinis buvimas tinkle dažnam suteikia be galo daug galimybių – pasiekti ir būti pasiekiamam čia ir dabar. Šiemet konferencijos lankytojams suteikiame galimybę penkiose scenose išvysti daugiau nei septyniasdešimt pranešėjų iš viso pasaulio. Tai žmonės, kurie pasitelkę technologijų pažangą sugebėjo pakeisti kasdienybę. Nuo verslininko, organizuojančio pirmąją žmonių misiją į Marsą, iki visiems puikiai žinomo Steve’o Wozniako, kuris papasakos apie kūrybiškumo svarbą technologijų amžiuje. S. Wozniakas kartu su Steve’u Jobsu paklojo pamatus kompanijai „Apple“, garsėjančiai ne tik inovatyviais produktais, bet ir visiškai naujomis produktų kategorijomis. Nenorime pateikti jokio sėkmės recepto, nes tikime, kad jo paprasčiausiai nėra. Jokios sėkmės alchemijos. Dėl to šiemet turime dar vieną naujovę – „LOGIN Startup Fair“, pradedančiųjų verslų mugę, kurioje dalyvaus daugiau nei dvidešimt jaunų verslininkų, prista-

„LOGIN 2013“ naujos žaidimo taisyklės tysiančių savo produktus bei idėjas. Tai ne tik puiki proga pasirodyti didžiulei LOGIN auditorijai ir geriausiems investuotojams, bet ir puikus įkvėpimo šaltinis kiekvienam konferencijos dalyviui. Kaip ir kasmet, didelį dėmesį skiriame lietuvių laimėjimams internete. Po dviejų konferencijos dienų įteiksime Lietuvos interneto apdovanojimus. Iš visų viešai nominuotų ir internautų vertintų darbų mūsų komisija išrinks dvidešimt penkias asmenybes ar darbus, labiausiai nusipelniusius lietuviško interneto plėtrai. Nepažinta ir dar nematyta ateitis mus šiek tiek baugina, bet juk ne kartą esame girdėję, kad rytojus priklauso drąsiausiems. Galbūt šiandien ir yra ta puiki diena kurti geresnį rytojų. Mums rūpi ateitis, tad kurkime ją kartu!

STARTUP FAIR „dragdis“

„DevMotion“

Komanda Domas Sabockis, Eugenijus Jusas, Karolis Malcevičius

Komanda Urtė Milda Širvinskaitė, Andrius Deltuva, Robertas Tamošaitis, Mantas Kondratavičius, Donatas Remeika, Mantas Galbuogis, Eimantas Žeimys

Kokią problemą sprendžia? Nėra greito būdo rinkti informaciją iš interneto nepadarant netvarkos

Kokią problemą sprendžia? Virtualiosios reabilitacijos sprendimas, programinė įranga, padedanti efektyviau aptarnauti pacientus

„Startupo“ ĮKŪRIMO metai 2012 m. „Startupo“ laimėjimai Dalyvavo akceleratoriuje „StartupHighway“ Startupo nuoroda www.dragdis.com

„KurGyvenu.lt“ (PlaceILive.com) Komanda Andrius Gintalas, Jokūbas Nečiūnas, Marius Kubrakovas

Iš viso planuojama

„startupAI“

Kokią problemą sprendžia? Labai ribota susistemintos informacijos apie nekilnojamąjį turtą paieška lemia nekilnojamojo turto rinkos dalyvių klaidas, ilgą ir brangų procesą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu „Startupo“ ĮKŪRIMO metai 2012 m. „Startupo“ laimėjimai Dalyvavo konkurse „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė“ „Startupo“ nuoroda

kurgyvenu.lt, www.placeilive.com

„Startupo“ ĮKŪRIMO metai 2012 m. lapkritis „Startupo“ nuorodos www.devmotion.eu www.facebook.com/Devmotion

WithEvent.com Komanda Daugilas Kakaras, Artūras Paleičikas

Kokią problemą sprendžia? Organizatorių darbo palengvinimas ir renginio ar įvykio dalyvių patirties gerinimas „Startupo“ ĮKŪRIMO metai 2012 m. „Startupo“ laimėjimai Dalyvavo akceleratoriuje „StatupHighway“ „Startup“ nuoroda www.withEvent.com

THE GAME CHANGERS 7 Pranešėją pristato:

Michael Bulbenko nuotr.

S. Wozniakas – Silicio slėnio ikona ir filantropas, jau daugiau nei 30 metų esantis dėmesio centre. Kartu su Steve’u Jobsu jis sukūrė pirmąją bei antrąją „Apple“ kompiuterių linijas ir paskatino asmeninių kompiuterių rinkos plėtrą. Tai pripažintas savo srities profesionalas, uždegantis aistra matematikai ir aukštosioms technologijoms.

Steve’as Wozniakas „Apple“ įkūrėjas

Balandžio 19 d. 13 val. salė

Tarp jo laimėjimų – daugybė apdovanojimų, tokių kaip „National Medal of Technology“ (JAV prezidento teikiamas apdovanojimas ryškiausioms technologijų srities asmenybėms), „Heinz Award for Technology“, taip pat jis įtrauktas į ryškiausių pasaulio išradėjų Šlovės alėją. Pastaruoju metu S. Wozniakas savo laiką ir resursus skiria kompanijai „Fusionio“, kur dirba vyriausiuoju mokslininku, bei efektyviam kompiuterių naudojimui mokymo sistemoje. Jis nuolat pabrėžia praktinę mokymosi

svarbą ir įkvepia gabiausius JAV mokinius dirbti tik kūrybiškai, mėgstant savo darbą. Taip pat S. Wozniakas įkūrė žymiąją „Los Gatos School District“, Technologijų muziejų ir „Children’s Discovery“ muziejų. Nagana to, S. Wozniakas – svarbi masinės kultūros asmenybė. Jo teigimu, tik taip galima supažindinti plačiąją visuomenę su technologijų laimėjimais. Steve’as yra išleidęs ne vieną knygą, o jo biografija „iWoz: From Computer Geek to Cult Icon“ tapo vienu iš „New York Times“ bestselerių. Pranešėją galima pamatyti tokiose TV laidose kaip ABC „Dancing with the Stars“, „Kathy Griffin: My Life on the DList“ ir, žinoma, „The Big Bang Theory“. Konferencijoje LOGIN S. Wozniakas kalbės apie kūrybiškumo svarbą technologijų pasaulyje.

8 Pranešėją pristato:

Organizatorių nuotr.

B. Lansdorpas ilgus metus dalyvauja kuriant naujus verslus, tačiau naujoji jo iniciatyva labiau primena avantiūrą. Turėdamas svajonę ir degdamas begaliniu entuziazmu Basas sukūrė naują žmonių misijos į Marsą koncepciją – kelionę be bilieto atgal!

Basas Lansdorpas „Mars-One“ įkūrėjas

Balandžio 19 d. 11 val. salė

Ši koncepcija panaikina vienintelę kliūtį žmonių kelionėms į Marsą – grįžimą į Žemę. B. Lansdorpo įsteigta kompanija „Mars-One“ siekia įkurdinti žmones Marse ir, atrodo, kol kas dirba pagal planą. „Mars-One“ remiasi unikalia koncepcija, kurią pasitelkus siekiama sukurti masiškiausią mokslo populiarinimo projektą. Visas lėšas projekto organizatoriai tikisi surinkti iš privačių rėmėjų, suteikdami unikalių reklamos galimybių. Projekto dalyvių atranka, pasirengimas ir gyvenimas Raudonojoje planetoje bus fiksuojamas televizijos kamerų, o didžiausi pasaulio kanalai galės įsigyti

teisę transliuoti unikalų realybės šou, kurio vienintelis laimėtojas – žmonija ir nauji atradimai Marse. Tventės universitete mechanikos inžinerijos magistro laipsnį įgijęs B. Lansdorpas penkerius metus dirbo Delfto technologijos universitete, o 2008-aisiais įkūrė „Ampyx Power“ – kompaniją, kuriančią efektyvesnes vėjo jėgaines. 2011-aisiais kartu su kolega Basas paklojo pamatus pirmajai žmonių misijai į Marsą.

THE GAME CHANGERS 9

Organizatorių nuotr.

BeatJazz yra tai, kas gimsta, kai mokslinės fantastikos apsėstas elektroninio džiazo atlikėjas stengiasi išrasti instrumentus. BeatJazz – 20 metų darbo rezultatas, kuris leido Onyxui gyventi nuo Misisipės pakrančių iki Kalifornijos, Londono, Niujorko ir Berlyno.

Onyxas Ashanti

BeatJazz išradėjas

Balandžio 18 d. 10 val. salė

BeatJazz muzika atliekama tik gyvai ir kiekvieną kartą skamba skirtingai, kadangi O. Ashanti pats sukūrė visus savo instrumentus. Jie laikomi pirmaisiais muzikos instrumentais, sukurtais 3D spausdinimo technologija. „BeatJazz Controller“ – instrumentų rinkinys, fiksuojantis žmogaus judesius, įkvėpimą, iškvėpimą ir šią informaciją paverčiantis muzikos garsais. Onyxas siekia išmokyti visus, kas nori kurti muziką pasitelkdami jo išradimą (programinė instrumentų įranga yra visiškai atviro kodo), todėl pradėjo unikalų projektą – masinę „BeatJazz

Controller“ distribuciją. Tai virs pirmuoju muzikos instrumentu, kuris turės galimybę jungtis prie interneto ir atvers naujus kelius muzikantų bendradarbiavimui skirtingose pasaulio šalyse. O. Ashanti svajonė – suvienyti muzikantus iš skirtingų žemynų ir paskatinti kurti spontaniškas improvizacijas. Pasak išradėjo, toks instrumentas turėtų padėti muzikantams išvengti šiuo metu aktualių problemų, kurias sukelia sparti globalizacija, ir suburti dėl bendro tikslo. Džiazas ribų neturi, tad kodėl šio žanro atlikėjus turėtų skirti fizinis atstumas?

SESIJŲ ANONSAI PIGU.LT el. pardavimo sesija

Manodrabužiai.lt socialinės medijos sesija

Per keturias pirmosios konferencijos dienos valandas sužinokite, kuo kvėpuoja lietuviškos el. komercijos lyderiai, kokius iššūkius mato ateityje ir kaip jiems rengiasi.

Vienas sėkmingiausių lietuviškų socialinių projektų manodrabuziai.lt kviečia susipažinti su socialinės medijos tendencijomis. Sesijoje išgirsite unikalią manodrabuziai. lt istoriją. Kaip feisbukas gali virsti į 1 138 340 medijos kanalų ir kodėl tavo asmeninė reputacija greitai taps brangesnė už valiutą?

Pigu.lt vadovas Dainius Liulys kalbės apie tai, kokią svarbą el. komercijos augimui turi logistika bei sandėlių valdymo sistema, ir išsamiau aptars iššūkius, su kuriais pigu.lt susidūrė kelyje į „Metų gazelės“ titulą. El. komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas pranašaus pabaigą romatiškajai rinkos erai, Rinkos tyrimų centro vadovas Mindaugas Degutis pristatys Baltijos šalių interneto vartotojų tyrimą ir supažindins su jų pirkimo internete įpročiais. Kompanijos DIGINET LT atstovai Justinas Šimkus ir Simonas Orkinas apibendrins, kas iš viso vyksta su el. komercija.

THE GAME CHANGERS 11

ADFORM Interneto reklamos sesija

BARCLAYS mobiliųjų technologijų sesija

Reklama internete įgauna vis įdomesnius pavidalus, tad visiems, kurie nori sužinoti šios sparčiai augančios rinkos subtilybes, parengėme „Adform“ internetinės reklamos sesiją.

Mobilieji produktai jau seniai užvaldė mūsų rinką. Tačiau kokie iššūkiai laukia kuriant mobiliąją programėlę didelei korporacijai? Ar tikrai visos programėlės jau sukurtos ir kaip išmatuoti jų efektyvumą?

Sesijoje dalyvauja Matsas Perssonas iš „Adform“, Péteris Tiboras Juhászas iš „Procter and Gamble“ bei Neilas Gyte’as iš „Google“.

Apie tai kalbės „Barclays UK“ Mobiliųjų technologijų skyriaus vadovas Shaunas Terry, „Google“ atstovas Darko Dujičius, „Lemon Labs“ vadovas Tomas Dirvonskas ir „Gemius“ atstovė Krystyna Bebenek.

Projektas

BURŽUJAUS RAŠINĖLIAI

Projektas MAILER.LT

Kategorija

Geriausias blogas/ asmeninis tinklaraštis

Kategorija Geriausia web aplikacija

Kokią naudą Jums suteikė LOGIN apdovanojimas? Žinomumas, skaitytojų rato padidėjimas ir begalinis mamos didžiavimasis sūneliu. Didžiausia nauda ta, kad turėdamas tokį apdovanojimą negali sau leisti nutraukti tinklarašMykolas Pleskas čio veiklos, net jei visiškai neturi jam www.kleckas.lt/blog laiko. Todėl toks apdovanojimas įpareigoja, o tokia pareiga yra labai teigiama. Apdovanojimas priverčia kelti kokybės kartelę. Bet čia jau kita istorija. Bendras vaizdas tikrai teigiamas, todėl kiekvienam tinklaraštininkui linkėčiau gauti vienokį ar kitokį apdovanojimą už savo hobį.“

Kokią naudą Jums suteikė LOGIN apdovanojimas?

Asmeninio albumo nuotr.

„LOGIN 2012“ LAIMĖTOJAI

„Laimėti visada smagu! Apdovanojimas įkvėpė mūsų komandą toliau dirbti ir siekti aukštų tikslų.“ Ignas Rubežius www.mailer.lt

THE GAME CHANGERS 13

„LOGIN 2013“ PAGRINDINĖS APDOVANOJIMŲ KATEGORIJOS Geriausias el. komercijos projektas Geriausias „Facebook“ puslapis Geriausia mobilioji programėlė Geriausias įmonės tinklalapis Geriausia mobilioji svetainė Geriausia socialinių tinklų aplikacija Geriausia web aplikacija Geriausias blogas/asmeninis tinklalapis Geriausias forumas Geriausias internetinis žaidimas

Geriausias portfolio Geriausias sporto projektas internete Geriausias tinklalapio dizainas Geriausias tinklalapis Geriausias žiniasklaidos projektas internete Geriausias socialinis/edukacinis projektas internete Geriausias virusas Metų eksportas Metų startas Metų žmogus internete

Apdovanojimuose iš viso bus įvertintos 25 kategorijos

Kokios šių metų į apdovanojimus pretenduojančių projektų tendencijos?

Aktyviausios kategorijos

„Populiariausios kategorijos atspindi šių dienų interneto aktualijas. Kaip niekada populiarūs technologiniai pradedantieji verslai („startupai“), taip pat ima klestėti elektroninė prekyba. Be to, internetą atranda ir visu smarkumu išnaudoja įvairios socialinės iniciatyvos, edukaciniai projektai.“

Geriausias socialinis/edukacinis projektas internete Metų startas Geriausias el. komercijos projektas

Arnoldas Rogoznyj, LOGIN įkūrėjas

14 PROGRESO KONFERENCIJA „LOGIN 2013“

BALANDŽIO 18

KETVIRTADIENIS

OMNITEL Salė

10:00

BeatJazz Presentation

11:00

The future of digital x-creation is already here

Programa TV3play Salė

DELFI demo Salė

A coder for 1/4 million. Discussion

Importance of location: new insights with Cloud GIS

Onyx Ashanti: Beatjazz, Inventor

Rikard Steiber: MTG, Chief Digital Officer

Arvydas Dotas: HNIT-BALTIC UAB, Maps.lt Product Manager

Pranešėją pristato

12:00

The new power of television

Bela Nemeth: Initiative, President CEE Pranešėją pristato

13:00 14:00 15:00

Public service of the future

Giorgi Vashadze: Member of Parliament, Georgia

Cultivating the next generation of creators James Whelton: CoderDojo, co-founder

Who knows more about you: your mom or your banker? Antanas Danys: Swedbank Lithuania,Head of Board

16:00

The tale of a disaster and what happened then

Veera Sylvius: Space Systems Finland, Managing Director

Why do parents fear and children love technology?

E-money: non-standart possibilities

Under the trend spotlight: Neuro-marketing online

Get a degree in Google marketing tools

Austėja Landsbergienė: Vaikystės Sodas, CEO

Linas Šiautkulis: ADNET MEDIA, CEO

el. pardavimų sesija

Pigu.lt: E-commerce in the steps of „Gazelė“

Kostas Noreika: EVP, General Director

Domas Vyšniauskas: Addvisors, GOOGLE AdWords Cetrified Trainer

PayPal workshop

Tim Messerschmidt: PayPal, Developer Evangelist

Dainius Liulys: Pigu Group, CEO

Pranešėją pristato

E-commerce in Lithuania: the end of the market romantics’ era

PayPal workshop

Vytautas Vorobjovas: E-commerce consultant

Tim Messerschmidt: 5ci, Head of Smart Buildings Department Pranešėją pristato

Internet Commerce in Baltics: Helpless Infancy, Peaceful Childhood or Wild Adolescence?

Time for Smart House

What happens with e-commerce?

Being ahead of the E-commerce game

Kornelijus Šišla: 5ci, Head of Smart Buildings Department

Mindaugas Degutis: Rinkos Tyrimų Centras, general manager

17:00

Creativity and Technology: start-ups and innovation in the UK

20:00

Barclays VIP reception for VIP ticket holders and SPEAKER only.

Tony Hughes: Technology and Creative Specialist, UKTI

Justinas Šimkus, Simonas Orkinas: Diginet LT

Pawel Wyborski: Gemius Partner, CEO anf Founder at Quartic

Penki TV Salė

Startup Fair Scena

The future of digital media and how to protect it

Lithuanian startup ecosystem.

If you complain online. Does that count?

Greg Kidd, Jason Mitura.

Open Government data.

5 things I am looking for in Startups.

Kristian Loekkegaard: MarkMonitor, VP Engineering

Andrius Iškauskas: attorney

Discussion

Keynotes

Discussion

Social sesija

Israel - Startup Nation. Discussion

Success story of Manodrabuziai.lt

Milda Mitkutė, Mantas Mikuckas, Justas Janauskas

1,138,340 media channels

Pitch Challenge

How mobile will save print?

Pitch Challenge

Online Reputation is Your new Currency

Pitch Challenge

Tomas Nemura:The Chocolate, CEO

Ovidijus Lukoščius: IQ the economist

Robertas Višinskis: Trustribe, Founder

3min pitch + 3min Q&A

16 PROGRESO KONFERENCIJA „LOGIN 2013“

BALANDŽIO 19

PENKTADIENIS

OMNITEL Salė

10:00

Crowdsourced society

Maximilian Stern: Foraus, Managing Director

Programa TV3play Salė

DELFI demo Salė

Internetinės reklamos sesija

The best strategy is no strategy

Mats Persson: Adform, COO

11:00

Online advertising new rules for a win-win situation

Megogo seminar

How to use Google Maps to Engage and Connect with your users

Affiliate marketing seminar

Neil Gyte: GOOGLE, Enterprise Geo Lead

Vladas Sapranavičius: Digital Marketing Consultant at Webconsulting

Next Generation Media

iPad music session

15:00

Strategic Planning in politics

Will the internet kill our TV stars?

Recredible seminar

Gytis Oganauskas: Head of DELFI TV

Vaidas Repečka: Recredible. com, Founder

16:00

Biohacking and DIYBio

How to fit a TV into your pocket

Why NASA will never understand AdBox?

One-Way ticket to Mars

Bas Lansdorp: Mars-One, Co-Founder Pranešėją pristato

12:00

How to use light to transmit data. Story of Li-Fi

Harald Haas: Li-Fi, Inventor

13:00

Péter Tibor Juhász: Digital Leader, FMCG

Andzey Pjateckis: Megogo. net, CEO

Being creative in the age of technology

Steve Wozniak: Apple, Co-Founder Pranešėją pristato

14:00

Mobile payments Corrado Tomassoni: PayPal, Head of EMEA Developer Network

Dan Calladine: Carat, Head of Media Futures

Vitalijus Vaiperis Despotin

Pranešėją pristato

Noah Raford: Futurescaper, CEO

Pieter van Boheemen: Amplino, Co-Founder

Arnas Zuikis: LRT, head of communication department

Reikalinga programėlė „Balsuok!“

17:00 21:00

The power of eye. Assistive technology

Vidas Raudonis: KTU, associated professor – researcher

Does Lithuania today live in tomorrow’s technologies?

Nerijus Ivanauskas: Chief Marketing Officer of TEO

Lithuanian Internet Awards and Game Over Afterparty. LOFTAS, Švitrigailos str. 29

Jonas Karklys: AdBox, CEO

THE GAME CHANGERS 17

Penki TV Salė

Startup Fair Scena

How to become famous overnight?

Lithuanian startup ecosystem.

Digital publishing: the era of perfect magazines

Keynote speakers.

How to combine Art, Science and Technology

5 things I am looking for in Startups.

Tadas Černiauskas: TADAOCERN, Photographer

Short presentations

Eligijus Ramanauskas: Lamų slėnis, CEO

Rūta Mickienė: Aqua Lingua, Founder

Mobile sesija

Short presentations

Israel - Startup Nation. Short presentations

Being disruptive can be good

Shaun Terry: Head of UK Mobile, Barclays

Multi-screen world

Pitch Challenge.

Is there an app for everything?

Pitch Challenge.

How mobile is changing the game? Straight to the most perspective platform

Pitch Challenge

Darko Dujič: GOOGLE, Country Business Development Manager Adriatic

Tomas Dirvonskas: Lemon Labs, CEO

Krystyna Bebenek: Audience Research Product Manager, Gemius

Short presentations

Best startups from Day 1

2013/

A. Chudinskio ekspozicija

konferencijos planas

salė (1 a.)

FRITZ KOLA

Meeting point

salė (1 a.)

VIP balkonas (2 a.)

THE GAME CHANGERS 19 salė (2 a.) 12 13 14 15 16 17 18 19 20

demo salė (2 a.)

21 22

23 1

24 25

29 30

salė (2 a.)

6 7

31 32

8 9

VIP ir pranešėjų poilsio zona

poilsio zona

studija

spaudos centras

BFL/ Tomo Lukšio nuotr.

FUTURE TECHNOLOGY

Antanas Zabulis

OMNITEL prezidentas

Bendrovė Omnitel buvo pirmoji privati telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje, taip pat pirmoji pradėjo teikti GSM ryšio ir daug kitų paslaugų. Įmonės prezidentas Antanas Zabulis sako, kad per šiuos metus tiek telefonai, tiek jų naudojimas pakito labai stipriai: „Jeigu žiūrėtume plačiau, manau, privačios telekomunikacijų bendrovės pradžioje buvo labiau technologijų. Kuo toliau, tuo labiau, ypač atsiradus išmaniesiems telefonams, kompanijos tapo paslaugų įmonėmis. Šis virsmas yra bendra tendencija, pastebima ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.“

Išmaniųjų telefonų įtaka

Telefonas virto įrenginiu, kurio reikia kiekvieną minutę

„Išmanieji telefonai tapo neatsiejamais gyvenimo palydovais, nes 75 proc. jų naudojimo laiko yra skirta įvairioms aplikacijoms. Šia prasme galima sakyti, kad atsirado daug daugiau individualumo. Anksčiau telefonu tiesiog skambindavome, o dabar tai daug asmeniškesnis įrenginys, nes jame daug informacijos, kurios reikia konkrečiam žmogui. Dėl to kinta ir klientų aptarnavimas – reikia prie jų prisiderinti“, – sakė A. Zabulis. Mobiliuosius telefonus vis rečiau naudojame skambučiams ar SMS rašyti. Šias paslaugas po truputį išstumia internetas. Išmanieji telefonai visiškai pakeitė mūsų supratimą apie telefonus ir jų funkcijas. Savaime suprantama, keičiasi ir mobiliųjų operatorių uždaviniai. Skambučiai ir SMS tampa paketu, kurį klientai perka kas mėnesį už stabilią kainą. Pagrindines pajamas operatoriai ima gauti iš interneto tiekimo. „Anksčiau kalbant apie balso paslaugas ir SMS buvo vartojama angliška sąvoka „killer application“. Tai iš pradžių buvo balsas, paskui SMS. Vis dėlto kuo toliau, tuo sunkiau buvo rasti kitą „užmušančią aplikaciją“. Pastaruoju metu nelabai ir kalbama, kad tokia galėtų atsirasti. Tai galėtų būti nebent aplikacijų rinkinys – svarstė A. Zabulis ir pridūrė: – Pastebime tendenciją, kad naudojantis išmaniuoju telefonu daugiausia laiko skiriama internetui. Randantis naujoms

technologijoms, pavyzdžiui, 4G, keičiasi greitis, formuojasi kitoks vartojimas. Maždaug prieš metus žmogus savo telefone vidutiniškai išnaudodavo 300 megabaitų, gal iki pusės gigabaito. Dabar kalbama apie gigabaitą per dieną. Tai tikrai daug, sykiu tarsi pasakoma, kad ateityje poreikis tik augs. Išmaniųjų telefonų atsiradimas, sakyčiau, pakeitė ir žmonių elgseną. Mačiau naujojo telefono „Samsung“ pristatymą. Jis jau valdomas akimis, judesiais. Turbūt greitai atsiras ir tokia paslauga kaip balso atpažinimas. Ateityje tai bus ir piniginė, ir raktinė... Telefonas virto įrenginiu, kurio reikia čia ir dabar, turbūt ir kiekvieną minutę.“

Mačiau naujojo telefono „Samsung“ pristatymą. Jis jau valdomas akimis, judesiais

Omnitel vadovas paakino, kad mobilieji telefonai stipriai pakeitė ir mūsų kasdienį gyvenimą, netgi smulkiausius įpročius. Jo nuomone, internetui vis labiau įsigalint telefonuose tokių permainų tik daugės.

Ateityje – viskas telefone „Nesunku pastebėti, kad vis rečiau mums reikia laikrodžio, nes jis yra mobiliajame telefone. Rečiau ieškome ir termometro, nes orų prognozę taip pat randame telefone. Nebeturime knygų, kuriose surašyti mums svarbių žmonių kontaktiniai duomenys arba žinutės. Viskas – telefone. Jaunesniajai kartai labai svarbūs socialiniai tinklai. Kuo toliau, tuo aiškiau matome, kad į socialinius tinklus žengia ir verslas. Pavyzdžiui, per feisbuką galima daug greičiau gauti reikiamą informaciją ar net pasikeisti lėktuvo bilietą. Ir tai tik pirmieji žingsniai. Manau, ateityje šie procesai tik spartės“, – kalbėjo A. Zabulis. Povilas Sabaliauskas

THE GAME CHANGERS

BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

FUTURE SCIENCE

21 Mokslo ir medicinos laimėjimai stipriai prisidėjo prie žmogaus gyvenimo pailginimo ir jo kokybės gerinimo. Neretai pamirštame, kad, regis, toks savaime suprantamas dalykas kaip skiepai yra palyginti nesenas išradimas. Dabar pamažu bręsta naujos revoliucijos. „Thermo Fisher Scientific“ Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas įsitikinęs, kad pamažu einama personalizuotos medicinos link.

Genomo iššifravimas buvo tik pradžia

Algimantas Markauskas

„Thermo Fisher Scientific“ Baltijos regiono viceprezidentas

Visur turi būti pusiausvyra

Ponas A. Markauskas priminė, kad prieš dešimtmetį iššifravus žmogaus genomą daug kas manė, esą labai greitai išvysime milžinišką pažangą. Deja, ne viskas vyksta taip greitai. Anot Vilniuje veikiančio „Thermo Fisher“ Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centro vadovo, žmogaus genomo iššifravimo procesas truko daugybę metų, tad svarbiausiu uždaviniu tapo rasti būdą, kaip genomą iššifruoti daug greičiau. Šioje srityje per dešimtmetį buvo padaryta didžiulė pažanga, o jos svarbą A. Markauskas linkęs prilyginti tablečių atsiradimui. „Tokie (genomo šifravimo) aparatai turi atsirasti kiekvieno gydytojo kabinete. Tai sakau kiek perkeltine prasme, bet viskas iš tiesų juda ta linkme, kad po tam tikro laiko gydytojas pirmiausia ne klaus, kuo skundžiamasi, o žvilgtelės į genomą. Judama būtent personalinės medicinos link“, – sakė A. Markauskas ir pabrėžė, kad genomas gali ne tik atskleisti, į kokias ligas yra linkęs konkretus asmuo, bet ir padėti išsiaiškinti, kokie vaistai tinkamiausi. Kitu svarbiu pasiekimu A. Markauskas laiko galimybę evoliucionuoti baltymus per labai trumpą laiką: „Dabar reikalingus baltymus galime gauti labai greitai. Atsirado galimybė tenkintis ne tik tuo, kas yra gamtoje, bet ir evoliucionuoti baltymus patiems. Atsirado daug pranašumų – nuo galimybės pagaminti gerokai tobulesnius skalbiamuosius miltelius iki efektyvesnių vaistų.“

Genų inžinerijos problema pernelyg sutirštinta Įdomiu fenomenu A. Markauskas laiko tai, kiek daug naujų uždavinių biologija iškėlė matematikai. „Ilgus metus matematika buvo laikoma absoliučia mokslų lydere. Kai pradėjome analizuoti biologinius procesus, genomą ir gavome beprotiškus kiekius informacijos, pasirodė, kad matematika yra nepakankamai išvystyta. Fenomenalu, kad biologija staiga iškėlė labai rimtų uždavinių, kurių niekas nesugebėjo iškelti šimtus metų“, – kalbėjo jis.

Po tam tikro laiko gydytojas pirmiausia ne klaus, kuo skundžiamasi, o žvilgtelės į genomą

A. Markausko nuomone, pastaruoju metu daug viešo nerimo kelianti genų inžinerijos problema per daug sutirštinama. Jokie moksliniai tyrimai dar nepatvirtino jos kenksmingumo. Kita vertus, tai nereiškia, kad neturėtume būti atsargūs. „Nesuprantu žmonių, sakančių, kad tai reikia visiškai uždrausti, nes kada nors kas nors gali atsitikti. Kita vertus, nesuprantu ir tų, kurie teigia, kad šito visiškai nereikia kontroliuoti. Visur turi būti pusiausvyra“, – įsitikinęs A. Markauskas. Povilas Sabaliauskas

FUTURE BUSINESS

BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

Technologijų ir paslaugų sferos naujovės neabejotinai padiktavo naujas žaidimo taisykles verslui. Verslininkė Milda Mitkutė įsitikinusi, kad šiuo metu verslo sąlygos Lietuvoje yra geros: jaučiamas valstybės dėmesys, atsiranda vis daugiau privačių ir visuomeninių iniciatyvų, kuriami įvairūs „startupų“ akceleratoriai.

Verslo revoliucionieriai

Milda Mitkutė

www.manodrabuziai.lt įkūrėja

„Jei reikėtų išrinkti pagrindinius XXI a. pasaulio revoliucionierius, neabejodama paminėčiau internetą ir išmanųjį telefoną“, – sakė M. Mitkutė. Verslininkės teigimu, internetas savo darbą jau atliko, o išmanieji telefonai dar tik pradeda. Socialiniai tinklai, nauji internetiniai verslo modeliai yra tik pirmųjų dviejų atsiradimo pasekmė. „Tiek internetas, tiek išmanusis telefonas kardinaliai pakeitė vartotojų elgseną: kokius produktus vartojame, kaip juos surandame, kaip įsigyjame, kaip dalijamės informacija apie juos.

Tai lėmė ir esminius verslo pasaulio pokyčius. Neretai tenka ne tik šiek tiek pakoreguoti verslo procesus ar rinkodarą, bet ir iš principo keisti verslo modelį“, – sakė M. Mitkutė. Pasak verslininkės, iki išpopuliarėjant internetui kompanijos turėjo galios svertą prieš klientus, o XXI a. vartotojai įgijo galią ir būtent jie dabar diktuoja sąlygas. Tačiau, jos teigimu, technologijos ne tik kelia grėsmę, bet ir suteikia galimybių. „Rinka tapo visas pasaulis, nebeliko sienų. Be to, mano manymu, tobulėjant technologijoms verslas žengia į efektyvumo erą – įvairūs įrankiai leidžia apskaičiuoti ir optimizuoti, t. y. efektyviau valdyti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Eksportas – „startupų“ ateitis M. Mitkutė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau iniciatyvų: „startupų“ akceleratoriai,

Your ambition has an address

THE GAME CHANGERS 23

Technologijos versle – tai ir grėsmės, ir galimybės

rizikos kapitalo fondai, privatūs investuotojai, vadinamieji verslo angelai. „Kuo didesnis sujudimas šioje sferoje, tuo didesnės galimybės jaunajam verslininkui, – sakė verslininkė. – Žinoma, jei save lygintume su kitomis valstybėmis, vadinamosiomis „startupų“ lyderėmis, tai tobulėti dar tikrai yra kur: neturime tokio lygio technologijų parkų, kompetencijų, patirties ir panašiai. Kita vertus, tokie trūkumai gali turėti teigiamą įtaką. Juk alkis skatina kūrybiškumą ir netradicinį mąstymą, inovatyvias idėjas.“

Alkis skatina kūrybiškumą ir netradicinį mąstymą, inovatyvias idėjas

Verslininkė priminė, kad technologijos ir išorinės galimybės nėra viskas, ko reikia sėkmingam verslui. Viena asmeninių savybių, pakišančių koją sėkmei, yra koncentracijos trūkumas. „Dažnai turime daug entuziazmo, bet ši savybė tobulai veikia tik derinama su susikaupimu ir koncentracija. Taip pat dauguma sėkmės siekiančių jaunųjų verslininkų pirmiausia nori ką nors pakeisti, patobulinti, o pinigai ir pripažinimas ateina kaip pasekmė, bet ne tikslas“, – sakė M. Mitkutė. Vilija Andrulevičiūtė

Verslininkės teigimu, „startupų“ ateitis – eksportas. „Manau, tik išskirtiniais atvejais technologijomis užsiimanti kompanija galės sau leisti verslu užsiimti lokaliai“, – svarstė M. Mitkutė.

NUO GARAŽO IKI TARPTAUTINIO HOLDINGO: KODĖL IR KADA REIKIA TEISININKO? Balandžio 19 d. 10.50 – 11.10 val. Login Startup Fair erdvė (4 salė)

PRANEŠĖJAS

ELIJUS BURGIS

„Raidla Lejins & Norcous“ partneris

DAUGIAU TEISINIŲ KONSULTACIJŲ – „Raidla Lejins & Norcous“ stende balandžio 18 – 19 d., 10.00 – 18.00 val.

BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

FUTURE ENVIROMENT

Įmonių grupės „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, kad Lietuva yra perspektyvi šalis, jeigu kalbame apie atsinaujinančiąją energetiką. Vis dėlto jis pripažįsta, kad yra nemažai sričių, kuriose turėtume atlikti namų darbus.

Trūksta ilgalaikės strategijos

Vidmantas Janulevičius

„BOD Group“ įkūrėjas, vadovas

Ilgalaikėje perspektyvoje liks tik atsinaujinantieji ištekliai

Lietuva yra linkusi orientuotis į tradicinius energetikos šaltinius, tačiau, V. Janulevičiaus teigimu, didelis atsinaujinančiosios energetikos pranašumas yra tas, kad ji sukuria didelę pridėtinę vertę pačioje šalyje. „Nors ji nėra pigi, visa sukurta pridėtinė vertė lieka šalyje: tai ir darbo vietos, ir mokesčiai. Kuo daugiau bus sukurta (pamatuotai) atsinaujinančiosios, aplinkai draugiškos energetikos iš savų resursų, tuo geriau bus šaliai“, – sakė V. Janulevičius. Jo nuomone, visiškai atsisakyti tradicinės energetikos ir pakeisti ją alternatyviais šaltiniais artimiausiu metu (3–5 m.) nėra galimybių. „Turi būti pereinamasis periodas, kurio metu atsinaujinantieji energijos šaltiniai (vėjas, saulė, biomasė) augs, o tradiciniai iškastinio kuro šaltiniai mažės. Tiesiog trūksta ilgalaikės strategijos, krypties. Mano manymu, pasirinkus tinkamą kryptį 10 metų laikotarpiu alternatyvūs energijos ištekliai galėtų sudaryti apie 60 proc. visos rinkos“, – sakė verslininkas.

Kryptį diktuoja ES Verslininko teigimu, Lietuva galėtų būti stipri vėjo, biomasės ir saulės energetikos srityse. „Šiuo metu, žinoma, pirmauja hidroenergetika, bet jos galimybės praktiškai jau išnaudotos. Kadangi esame valstybė, turinti pajūrį, čia netrūksta vėjo. Be to, Lietuvoje turime pakankamai saulės ir šviesos – esame toje pačioje geografinėje zonoje kaip Vokietija, didžiausia saulės energetikos rinka pasaulyje“, – kalbėjo V. Janulevičius. Pasak pašnekovo, alternatyvios šakos turėtų būti kombinuojamos, kad galėtume išgauti didžiausią efektyvumą.

V. Janulevičiaus manymu, elektra, kaip universalus energijos šaltinis, bus vis paklausesnė, o iškastinio kuro ateityje tik mažės. „Mūsų pasirinkimas, kokiais būdais ją išgauti. Kol turėsime naftos, galėsime ją kombinuoti su kitais energijos šaltiniais. Visgi turime žiūrėti į priekį – ilgalaikėje perspektyvoje liks tik atsinaujinantieji ištekliai, todėl privalome ieškoti būdų, kaip juos panaudoti jau dabar“, – sakė verslininkas.

Atsinaujinantieji energijos šaltiniai (vėjas, saulė, biomasė) augs, o tradiciniai iškastinio kuro šaltiniai mažės

Pašnekovas priminė, kad nuo 2020 m. Europos Sąjungos (ES) šalys narės bus įpareigotos statyti ar renovuoti tik pasyviuosius (dalimi energijos apsirūpinančius) pastatus. Tai aiškiai rodo ES energetikos strategijos kryptį, kuri paremta alternatyviąja energetika. V. Janulevičiaus vadovaujama „BOD Group“, matydama neišvengiamą poreikį, jau šį rudenį viena pirmųjų Europoje pradeda (BIPV – Building integrated Photovoltaic) į pastatus integruotų saulės sistemų gamybos ir projektavimo veiklą. Vilija Andrulevičiūtė

THE GAME CHANGERS

BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

FUTURE POLITICS

25 Technologijų evoliucija, rodos, tapo kasdieniu reiškiniu: knygos ir laikraščiai – ekranuose, kas yra pinigai, jau sunku atsakyti, nes naudojamės plastikinėmis kortelėmis su skaitmenine valiuta. Tačiau Seimo narys Remigijus Šimašius tvirtina, kad valstybės institucijoms dar reikia mokytis, kaip optimaliai išnaudoti technologijas.

žmogiškesnis ir suprantamesnis, tampa dar šaltesnis, o atotrūkis nuo rinkėjų tik padidėja.“

Jokie formalumai neturi būti tvarkomi sudėtingai, jei galima rinktis paprastesnį būdą

Didieji transformuotojai

Remigijus Šimašius Seimo narys

Politikai turi išmokti ir gana elementarias šiuolaikinių technologijų pamokas

„Politiką kadaise labai transformavo laikraščiai, vėliau tai darė radijas, televizija. Santykinai nesenos priemonės, tokios kaip internetas ir socialiniai tinklai, taip pat atliko nemažą vaidmenį, tačiau nemanau, kad tai prilygsta televizijos įtakai“, – sakė R. Šimašius. Jo teigimu, internetas neabejotinai praplėtė žmonių akiratį, apsunkino galimybę politikams slėpti nepatogius faktus, iškėlė problemas, kurios anksčiau likdavo medijų paraštėse, o politinę darbotvarkę bent iš dalies leido formuoti realiai iš apačios, o ne iš viršaus. Socialiniai tinklai suteikė progą labiau pažinti politikus, pamatyti jų žmogišką veidą ir lengviau juos pasiekti. „Visi šie pokyčiai yra puikūs“, – įsitikinęs parlamentras.

Naujausias žaidėjas – socialiniai tinklai Anot R. Šimašiaus, socialinės medijos jau tapo svarbia politinio komunikavimo ir diskusijų arena. „Aktyvioji visuomenės dalis, kuri seka politinius įvykius ir per socialinius tinklus, įgijo daugiau galimybių. Žmonės mato išsamesnius politikų portretus, gauna necenzūruotą informaciją (tiek iš pačių politikų, tiek iš kitų), naujienos juos pasiekia gerokai greičiau. Ši aktyvioji visuomenės dalis yra neabejotinai įtakinga ir stipriai veikia, pavyzdžiui, balsavimo rezultatus“, – sakė R. Šimašius. Vis dėlto, parlamentaro manymu, politikai tai išnaudoja nepakankamai: „Dažnai politikai socialiniuose tinkluose elgiasi nelaisvai ir neatskleidžia tų savo veiklos aspektų, kuriuos atskleisti socialiniai tinklai kaip tik ir leidžia. Tokiais atvejais politikas, užuot tapęs

Tobulintinos sritys R. Šimašiaus manymu, svarbus kriterijus nustatant, ar internete skelbiama pakankamai kokybiška informacija, – pažiūrėti, ar informacijos generuotojai naudojasi tais pačiais šaltiniais, kaip ir kiti vartotojai. Pasak politiko, kai kuriose srityse tai jau pavyko įdiegti. Pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengėjai kitiems teisėkūros dalyviams projektus siunčia taip, kad jie automatiškai atsiranda internete, o kai prireikia ieškoti projektų, naudojamasi ta pačia paieška, kaip tai daro visi išoriniai vartotojai. „Manau, tvarkyti daugybę reikalų būtų daug paprasčiau, jei valstybės institucijos iš tikrųjų atrastų sofistifikuotas elektronines priemones. Mano supratimu, jokie formalumai neturi būti tvarkomi sudėtingai, jei galima rinktis paprastesnį būdą“, – samprotavo R. Šimašius. Vilija Andrulevičiūtė

BFL/ Šarūno Mažeikos nuotr.

FUTURE LIFESTYLE

Technologijos stipriai keičia mūsų darbą, buitį ir, be abejonės, laisvalaikį. Vis rečiau laisvą minutę paimame į rankas knygą, nes ji – ekrane, mums vis rečiau reikia užsukti į svečius, nes mūsų draugai – internete.

Technologijas naudojame skirtingai

Rūta Gaudiešienė

Rinkos tyrimų bendrovės SIC tyrimų strategijų vadovė

Laisvalaikis persikelia į internetą

Rinkos tyrimų bendrovės SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė teigia, kad laisvalaikio leidimo būdų ir priemonių pokyčiai – akivaizdūs. „Palyginti su 2008 metais, reikšmingai sumažėjo bendravimas akis į akį. Mažiau laiko praleidžiame priimdami svečius, bendraudami su vaikais. Vyresnioji karta tai daro dėl ekonominių sumetimų, jaunoji karta bendravimą yra perkėlusi į virtualią socialinę erdvę“, – sako R. Gaudiešienė. Kartų skirtumai ypač išryškėja kalbant apie naujųjų technologijų naudojimo įpročius. „Nors laisvalaikio leidimo būdai kardinaliai nekinta, smarkiai keičiasi tai, kaip apie juos informuojame“, – sako pašnekovė. Pasak jos, tai itin jaučiama tarp jaunimo. Viršų ima azartas apie aplankytas vietas ir nuveiktus dalykus informuoti naudojantis „Foursquare“, „Facebook“ ar „Instagram“. Ši tendencija atitinka SIC atliktame tyrime „Lietuvos anatomija“ išryškėjusius vartojimo kultūros pokyčius – žmonės savo statusą visuomenėje vis mažiau apibrėžia per įsigyjamus daiktus, o daugiau per veiklą ir patirtį.

Koja kojon su pasaulio tendencijomis „Lietuva technologijų prasme turi puikias galimybes spėti su pasaulio tendencijomis. Mūsų socialinių tinklų naudojimo kultūra kiek kitokia nei Vakarų šalyse, tačiau jais naudojamės lygiai taip pat aktyviai ir sekame tendencijas“, – sako R. Gaudiešienė. Analizuojant vartotojų santykį su technologijomis ir socialiniais tinklais itin išsiskiria amžiaus kartos. Tyrimo „Lietuvos anatomija“ duomenimis, 66 proc.

15–23 metų jaunuolių nurodė, kad jiems svarbi galimybė prisijungti prie interneto bet kurioje vietoje. Palyginimui: ši galimybė svarbi tik 29 proc. 36– 47 metų respondentų. Kita analogija: net 41 proc. 15–23 metų respondentų nurodė besistengiantys nuolat atnaujinti savo profilį socialiniame tinkle, o tarp 35–47 metų respondentų tai svarbu tik 8 proc.

Laikui bėgant tapsime ekranų kultūros tauta

SIC tyrimas atskleidė, kad 45 proc. lietuvių turi nešiojamuosius kompiuterius, 36 proc. – išmaniuosius telefonus. Be to, svajojame įsigyti planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius televizorius. R. Gaudiešienė neabejoja, kad laikui bėgant tapsime ekranų kultūros tauta: „Reklamos davėjai pastebi, kad tuo metu, kai per televiziją transliuojama jų prekės ar paslaugos reklama, padidėja jų tinklalapių naršytojų srautas. Vadinasi, pradedame vienu metu sinchroniškai naudoti televizoriaus, kompiuterio ir išmaniojo telefono ekranus.“ Vilija Andrulevičiūtė

THE GAME CHANGERS

Šarūno Mažeikos nuotr.

FUTURE MEDIA

27 Internetas pakeitė ne tik žiniasklaidos pasaulį, bet ir tai, kaip mes skaitome naujienas. Apie tai pasikalbėjome su didžiausio Lietuvos naujienų portalo delfi, skaičiuojančio jau antrą veiklos dešimtmetį, direktoriumi Aleksandru Česnavičiumi.

Internetinė žiniasklaida ima viršų

Aleksandras Česnavičius DELFI direktorius

Internetas padeda peržengti tradicines žiniasklaidos ribas

A. Česnavičiaus teigimu, internetinė žiniasklaida nuo kitų žiniasklaidos rūšių pirmiausia skiriasi operatyvumu. „Manau, pagrindinis skirtumas yra operatyvumas. Kalbu konkrečiai apie žinių sritį. Internete geriausios galimybės operatyviai pranešti naujieną. Televizija yra prisirišusi prie nustatyto laiko, kada pateikiamos žinios, atitinkamai yra sukurta organizacinė struktūra, nusistovėjusi rutina. Spauda – dar lėtesnė. Prieš pasiekdama galutinį skaitytoją apdorota žinia turi pereiti spausdinimo ir platinimo stadijas“, – kalbėjo A. Česnavičius. Internetinė žiniasklaida ne tik tapo spaudos ar televizijos alternatyva. Ji įnešė nemažai naujovių į senesnes žiniasklaidos rūšis. „Manau, pagrindinis pokytis – kitoks santykis su vartotojais, skaitytojais ir žiūrovais. Ypač socialinių tinklų populiarumo augimas privertė visą žiniasklaidą susimąstyti ir suprasti, kad jau neįmanoma apsiriboti komunikacija tik savais kanalais, kad reikia stengtis maksimaliai priartinti savo produktą prie galutinių vartotojų, tapti neatsiejama jų gyvenimo dalimi, megzti glaudesnį emocinį ryšį, suvokti abipusį santykį“, – teigė delfi vadovas. Internetas išsiskiria ir komentatoriais, kurie toli gražu ne visada vertinami teigiamai. Visgi A. Česnavičius į komentavimą ir į vadinamąją piliečių žiniasklaidą žvelgia palankiai. „Manau, šie procesai turi neabejotinai teigiamą poveikį – žiniasklaidos ir skaitytojų santykis keičiasi, monologas virsta dialogu, užsimezga glaudesnis abipusis ryšys. Dėl atviro ir lankstaus komentavimo naujienų portalas tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir plat-

forma atvirai diskutuoti, keistis nuomonėmis. Be abejo, reikia laiko, kad galutinai susiformuotų komentavimo kultūra, tačiau aš manau, kad judama pozityvumo link. To siekiame ir mes, todėl imamės konkrečių veiksmų. Vartotojams suteikta galimybė siųsti savo straipsnius padeda plėsti nuolatinių žurnalistų tinklą. Tai užtikrina, kad net ir mažiau matomi ar neprognozuojami įvykiai pasieks portalą“, – sako A. Česnavičius.

Žiniasklaidos ir skaitytojų santykis keičiasi, monologas virsta dialogu

Interneto naujienų gausa, jų nuolatinis atnaujinimas, galimybė sekti informaciją bet kur ir bet kada neabejotinai pakeitė ir mūsų skaitymo įpročius.

Perspektyvos elektroninėje erdvėje A. Česnavičius mato dvi pagrindines tendencijas. „Pirma – naujienų skaičius nuolat auga, informacijos internete darosi vis daugiau. Vertybe tampa ne tik priėjimas prie naujienų, jų greitas pateikimas, bet ir kokybė, informaciją pateikiančios įmonės sugebėjimas atrinkti tai, kas svarbu, taip taupant vartotojų laiką, ir išlaikyti pagrindinius žurnalistikos principus, užtikrinti objektyvumą bei nuomonių įvairovę. Antra – nemokamos informacijos gausa ir susiformavęs įprotis ją gauti už dyką apsunkina galimybes apmokestinti turinį internete. Manau, tai yra vienas didžiausių iššūkių, pavyzdžiui, žurnalams, žengiantiems į virtualiąją erdvę“, – teigė delfi vadovas. Povilas Sabaliauskas

KTU archyvo nuotr.

FUTURE MEDICINE

Medicina yra viena tų sričių, kurioje net mažiausia technologinė pažanga gali lemti neįkainojamus rezultatus. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus išradėjo Armino Ragausko, pastaruoju metu medicina Lietuvoje plėtojoma labai sėkmingai.

Lietuvių potencialas Pasak profesoriaus, diagnostikos įrangos atsiradimas ne tik geriausiuose medicinos centruose, bet ir mažesniuose – didelis žingsnis. Arminas Ragauskas

KTU profesorius išradėjas

Lietuvos medicina – konkurencinga pasaulyje

„Pirmiausia tai vizualizacijos įranga: MRI (magnetinis rezonansas), kompiuterinė tomografija, vieno pozitrono emisijos kompiuterinė tomografija. Kitaip tariant, radiologijoje atsirado patys moderniausi šiuolaikiniai instrumentai. Kuo diagnostika tikslesnė, tuo lengviau išgydyti pacientus“, – sako A. Ragauskas. Mokslininko teigimu, medicinos infrastruktūra, įranga, darbo sąlygos gerėja kiekvienais metais. Trūksta tik personalo motyvacijos, o ypač dėl darbo atlygio, todėl specialistus taip traukia kitos šalys. Kalbėdamas apie lietuvių potencialą ne tik diegti, bet ir kurti technologijas, A. Ragauskas teigė, kad Lietuva ir techniniais išradimais, ir žmogiškaisiais ištekliais yra konkurencinga visame pasaulyje. „Konkurencingumą rodo augantis sutarčių, finansuojamų didelių agentūrų, skaičius su išradėjų komandomis iš Lietuvos. Tenka atlaikyti nepaprastai didelę konkurenciją, tačiau lietuviams tai pavyksta, pralenkiamos geriausių pasaulio universitetų tyrimų institutų komandos. KTU mokslininkai šiais metais yra laimėję 27 Europos Komisijos projektus ir gavę finansavimą. Tai rodo, kad galime konkuruoti ir turime nepaprastai daug originalių idėjų“, – sakė A. Ragauskas.

Pamatas ateičiai Pasak profesoriaus, medicina nepaliauja tobulėti ir mums visada bus ką prisivyti, pritaikyti. Laimė, Lietuvos moksli-

ninkai yra padėję stiprų pamatą ateities medicinai. A. Ragauskas pateikė keletą pavyzdžių: „Po širdies infarkto apmirusios jos dalies iki šiol niekam nepavyko atgaivinti, tačiau Vilniaus specialistai bendradarbiaudami su JAV sukūrė specialias ląstelių gaudykles: ląstelės, atsidūrusios apmirusioje širdies paviršiaus dalyje, pradeda funkcionuoti. Mano manymu, stebuklai vyksta čia pat.“

Šalyje turime ir puikių jaunų mokslo daktarų, pasaulinės klasės XXI a. lietuvių

Dar vienas puikus pavyzdys – KTU mokslininkų grupės ir Kauno oftalmologų bendradarbiavimas. Pasitelkiant KTU mokslininkų, vadovaujamų prof. A. Ragausko, išrastą neinvazinį galvospūdžio matuoklį pirmą kartą planetos medicinos istorijoje galima patikrinti hipotezę, kad viena iš glaukomos priežasčių yra nenormaliai žemas slėgis kaukolėje. Ši akių liga, kaip žinoma, gali lemti apakimą, o kiekvienas naujas faktas apie ją gali tapti išsigelbėjimu. „Tobulėti visada yra kur, tačiau jau turime konkurencingą infrastruktūrą. Ją plėtoti padėjo integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektai. Šalyje turime ir puikių jaunų mokslo daktarų, pasaulinės klasės XXI a. lietuvių. Nesu nė trupučio pesimistiškas dėl Lietuvos medicinos, jos mokslininkų ateities“, – sako A. Ragauskas. Vilija Andrulevičiūtė

BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

klausimai

– 2007-aisiais „iPhone“ sukėlė tikrą perversmą. Kaip šis prietaisas pakeitė mobiliųjų telefonų ir aplikacijų pasaulį?

– „iPhone“ atsiradimas iš tikrųjų buvo vienas iš labai sveikų lūžių mūsų kompanijai. Jeigu savo augimą išdėliotume laiko skalėje, tai matytume, kad atsiradus „AppStore“ jis padvigubėjo. Priežastis labai paprasta. „Apple“ išpopuliarino pačią aplikacijų koncepciją. Iki tol mūsų esminė problema buvo ta, kad eilinis vartotojas nežinojo, kas yra aplikacija, kaip ją įdiegti. Mūsų vartotojai buvo savotiški „geekai“, t. y. techniškai labiau pažengę vartotojai, kurie mėgsta krapštytis ir panašiai. Tačiau jie sudarydavo vos keletą procentų visų vartotojų. Mūsų pagrindinė auditorija ne tik nežinojo, kaip veikia programėlės, bet išvis nelabai suprato, kas tai yra. Aišku, jeigu nežinai, kas tai, nelabai sugalvosi, kad tau to reikia. – Tokios revoliucijos įvyksta retai. Ar įmanoma kaip nors jas numatyti, pasirengti, užbėgti įvykiams už akių?

2 Ilja Laursas

„Getjar“ įkūrėjas ir vadovas

– Su tam tikra tikimybe įmanoma. Aišku, niekada negali pasakyti šimtu procentų, tačiau nujausti, kas vyksta, galima. Iš tikrųjų tie procesai vyksta ne taip ir greitai. Juk buvo galima numanyti, kad jeigu žmonės yra linkę sumokėti dešimt litų už vieną kartuvių žaidimėlį, tai čia slypi šis tas didelio. Buvo galima numatyti, kad mobilusis telefonas virs tikru kompiuteriu, o jeigu turi kompiuterį savo kišenėje, tai tikrai norėsi jį naudoti daug kam. Tai nujausti tikrai buvo galima, tačiau nujausti, kas konkrečiai įvyks, – ne. Pavyzdžiui, buvo didelė staigmena, kaip greitai „Android“ sugebėjo užkariauti rinką. Tas tempas stulbino. – Dažniausiai kalbame apie tai, kaip išmanieji telefonai pakeitė technologijų pasaulį, bet jos turėjo daug įtakos ir kasdieniam mūsų gyvenimui. Kaip aplikacijos pakeitė jį?

3 Povilas Sabaliauskas

Iljos Laurso bent kiek besidomintiems informacinėmis technologijomis pristatinėti tikrai nereikia. „Getjar“ įkūrėjas ir vadovas yra vienas iš tų, į kuriuos lygiuojasi jauni IT srities verslininkai. Uždavėme jam kelis klausimus apie išmaniuosius telefonus, aplikacijas ir kaip jos keičia kasdienį mūsų gyvenimą.

– Pajuokausiu vieno iš „Angry Birds“ vyrukų žodžiais. Jis sakė, kad „Angry Birds“ pakeitė žmonių vaikščiojimo į tualetą įprotį. Anksčiau ten gulėdavo laikraštis, o dabar ten yra planšetė arba mobilusis telefonas, na, o buvimo laikas matuojamas pereitų lygių skaičiumi. Vartotojų įpročiai labai stipriai keičiasi. Tai keičia ir tai, kaip aš, pavyzdžiui, orientuojuosi naujame mieste. Dabar visi diegia „Google Maps“. Aš neįsivaizduoju, kaip anksčiau buvo įmanoma keliauti. Keičiasi ir bendravimas. Socialiniai tinklai veikia tai, kaip elgiamės, ką darome. – Ar dėl išmaniųjų telefonų bei aplikacijų kinta ir mūsų bendravimas?

– Tai keičia jį iš esmės. Socialinis bendravimas keičiasi itin stipriai. Anksčiau buvome įpratę bendrauti telefonu. Telefono požymiai yra tokie: a) pokalbį kas nors pradeda, nes jam to reikia; b) bendravimas vyksta „vienas prieš vieną“. Socialiniai tinklai pakeitė šią koncepciją. Iš realaus laiko bendravimas perėjo į „streamą“. Jeigu aš klausausi muzikos, tai per „Spotify“. Jeigu kur nors keliauju, tai yra „Four Square“. Jeigu fotografuoju, yra „Instagram“. Jeigu ką nors galvoju, svarstau, yra „Facebook“. Jeigu tai susiję su darbu, yra „Linkedin“. Aplikacijos viską pakeičia iki tokio lygio, kad, mano nuomone, telefono numeris kaip toks apskritai išnyks. Gal nelabai greitai – po penkerių ar septynerių metų. Tad kam atsiminti tuos skaičius, kai galėsi paspausti žmogaus vardą „Facebook“ ir taip paskambinti.