PASAULINĖS PARKINSONO LIGA SERGANČIŲJŲ DIENOS MINĖJIMO PROGRAMA Darbotvarkė: 10-11 val. Registracija 11.00 val. Renginio pradžia doc. V. Mildažis, direktorius A. Danys 11.15 val. Koncertas 11.45 val. Moksliniai pranešimai: Keli štrichai Dž. Parkinsono portretui (doc. A. Ščiupokas) Tau nepasisekė gydymas? —Neprarask vilties! (prof. A. Kriščiūnas) Kamieninių ląstelių persodinimas — nauja žmonijos viltis (dr. D. Jatužis) 13.30 val. Diskusijos ir rezoliucijos priėmimas 14.00 val. Pietūs 15.00-16.00 val. Seminaras gydytojams „Naujovės Parkinsono ligos diagnostikoje ir gydyme" Lietuvos Dž. Parkinsono draugija
KELI ŠTRICHAI DŽEIMSO PARKINSONO PORTRETUI Doc. Arūnas ŠČIUPOKAS, Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika Džeimsas Parkinsonas gimė 1755 m. balandžio 11 d., buvo pakrikštytas, vedė, ir į paskutine kelionę palydėtas buvo toje pačioje Šv.Leonardo bažnyčioje Londone. Jo tėvas buvo parapijos vaistininkas ir chirurgas. 1783 m. Dž. Parkinsonas vedė Mary Dale ir sulaukė šešių vaikų. Per savo gyvenimą Dž.Parkinsonas užsiimė įvairia veikla, bet pirmiausia jis buvo gydytojas. Kur Dž. Parkinsonas studijavo nėra gerai žinoma, tačiau studijos apėmė graikų, lotynų kalbas, net
stenografiją, ką. jis taikė svarbiu dalyku gydytojo profesijai. 1784 m. Dž. Parkinsonas jau Londono chirurgų korporacijos narys, nors toliau visa. gyvenimą dirbo bendrosios praktikos gydytoju Londono priemiestyje Shoreditch, vėliau prijungtame prie plačiai išsidrėkusios sostinės. Jo medicinine praktika turėjo didelį pasisekimą, tačiau šalia jos Dž. Parkinsonui rūpėjo ir moksliniai bei visuomeniniai klausimai. Laikotarpiu tarp 1799 ir 1807 metų jis paraše keletą nedidelių mokslinių straipsnių-apie podagrą, perforavusį apendicitą, sukėlusį peritonitą, o 1799 m. darbą "Medicininiai įspėjimai", kuriame koncentravo dėmesį į žmonių visuomenės sveikatą ir. gyvenimo gerovę. Tačiau geriausias jo mokslinis darbas, be abejonės, buvo 1817 metais jo parašyta esė apie drebantį paralyžių (An Essay on the Shaking Palsy). Tai buvojo trumpa ataskaita apie šešis asmenis, kurių keletos jis nepažinojo ir nebuvo tyręs kaip gydytojas. Tiesiog jis juos stebėdavo kaimyninėse gatvėse, kuomet vizituodavo kitus ligonius. Džeimsas Parkinsonas atkreipė dėmesį į šiems asmenims akivaizdų nevalingą galūnių drebėjimą, eisenos sutrikimą bei griuvinėjimą, taip pat į sulėtėjusius judesius. Jis neatskyrė bradikinezijos (judesių sulėtėjimo) nuo rigidiškumo (judesių sukaustymo). Labiausiai jis akcentavo drebėjimą, kurį vertino kaip pagrindinį ligos požymį ir pažymėjo, kad drebėjimas panašus į šiek tiek anksčiau aprašytą kitų autorių (Boissier de Sauvage ir de la Boc) ritminį drebėjimų. Jis galvojo, kad esamos ligos požymius sukelia pakitimai nugaros smegenų kaklinėje dalyje arba pailgosiose smegenyse, bet, kaip paaiškėjo vėliau, jis buvo neteisus. Tokiu būdu, savo veikale Dž. Parkinsonas labai tiksliai aprašė šiuos pagrindinius ligos požymius: ramybės drebėjimą, rigidiškumą ; posturalinį nestabilumą. Ir tik praėjus keturioms dešimtims nuo parašytos monografijos, žymusis prancūzas Jean-Marie Charcot aprašytą sindromą papildė dar vienu pagrindinius klinikiniu požymiu - rigidiškumu, ir suteikė jam Parkinsono ligos vardą. Be to, Jean-Marie Charcot aprašė du ligos prototipus: drebančiąją ir rigidinę/akinetinę formas. Žymusis prancūzas nusipelnė ir tuo, kad įrodė, jog Parkinsono ligą gali lydėti ir atkaklaus skausmo sindromas.
Džeimsas Parkinsonas buvo ir aistringas rašytojas bei aktyvus visuomenės veikėjas. Jis parašė keletą traktatų ir daug pamfletų, kurie apėmė temas nuo žiaurumo iki psichinės beprotystės. Savo rašiniuose, jis naudojo slapyvardį Old Hubert (Senasis Hubertas) ir parašė keletą apybraižų prieš tuometinę politinę valdžią. Dž.Parkinsoną žavėjo Prancūzijos revoliucija, todėl jis rėmė;
reformas, darbo žmonių_ dalyvavimą ginant savo teises. Dž.Parkinsouas buvo kelių slaptų politinių ratelių nariu.
Kitas Dž. Parkinsono mėgstamas užsiėmimas buvo domėjimasis geologija, suakmenėjusiomis iškasenomis. Jis surinko didelę šių iškasenų kolekciją ir parašė šiuo klausimu knygą-vadovėlį studentams bei vadovą pasauliečiams. 1797 m. su keliais artimais draugais Dž.Parkinsonas įkūrė Londono geologijos draugiją. Jis padėjo daug pastangų parašant ir išleidžiant pirmąjį draugijos mokslinį tyrimą pavadintą "Kai kurie duomenys iš aplinkinio Londono klodų ir akmeninių iškasenų”. Vėliau, praplėtęs savo žinias, Dž.Parkinsonas parašė įvadą ir suakmenėjusių iškasenų mokslinio tyrinėjimo knygai. Pirmoji knygos dalis pasirodė 1804 m. ir šiandien laikoma kaip pirmasis bandymas pateikti mokslinį suakmenėjusių iškasenų klasifikavimą, kas yra svarbus įvykis britų paleontologijai. Galutinai visas veikalas buvo parašytas I822 m„ jis pasirodė kaip Anglijos ir Velso geologijos vadovas, nemažai iliustracijų jam paruošė pats Dž. Parkinsonas.
Studijuodamas paleontologiją, Dž. Parkinsonas buvo žinomo škotų geologo James Hutton oponentas. J. Hutton aiškino, kad žemės pluta per daugelį metų susikūrė kaip natūralus procesas ir nereikia jokio biblijos ar kito švento rašto tam procesui pagrįsti. Dž. Parkinsono nuomone, gyvybės susikūrimas žemėje truko ilgą laiką, labai išskirtiniu būdu ir turėjo biblijinę sukūrimo istoriją. Jis teigė, kad pradžioje buvo sukurti akmenys, po to augalai, vėliau vandens gyvūnai ir galų gale sausumos gyvūnai bei žmogus. Jis pripažino biblijinius mokymus ne visais atvejais, tačiau kūrimo procesą priskyrė Dievo rankai.
Nors Parkinsono liga yra viena iš svarbiausių ir visapusiškai žinomų didžiojo anglo pasiekimų, jam gyvam esant tai nebuvo suprasta. "Anglijoje gimęs, Anglijoje išaugęs, anglų ir viso pasaulio užmirštas, - toks buvo Džeimso Parkinsono likimas", - taip apie šiandien visiems gerai žinomos degeneracinės nervų sistemos eigos atradėją 1912 metais rašė amerikietis .J.G.Rowntree.
Didžiulis Dž.Parkinsono indėlis istorijai atžymimas šiais laikais. 1997 m. balandžio mėn. 11 d.
Europos Parkinsono ligos asociacija paskelbė chartiją, kuri skelbia, kad Parkinsono liga sergantysis turi šias teises: a) būti nukreiptas pas specialistą, kuris yra Parkinsono ligos žinovas, b) būti pilnai ištirtas, nustatant tikslią ligos diagnozę, c) turėti galimybes visapusiškam gydymui, d) gauti nuolatinę priežiūrą ir slaugą, e) turėti teisę dalyvauti gydymo procese.
Nuo to laiko balandžio 1l-oji kasmet minima kaip Pasaulinė Parkinsono liga sergančiųjų diena.
Dž.Parkinsonas mirė Londone 1824 m. gruodžio 21 d. Jo portreto iki šių dienų neišliko tiesiog tuomet, kai jis gyveno dar nebuvo fotografijos technikos. Bet jo darbai liko visam laikui. Pirmasis Dž. Parkinsono darbus pratęsė sūnus - gydytojas, Anglijos karališkosios chirurgų draugijos narys. Vėliau jo pradėti darbai buvo pakelti į aukščiausią šiuolaikinį mokslinį lygį ir šiandien Parkinsono liga sergantys ligoniai drąsiai bei su viltimi žvelgia į ateitį.. 2004-04-09
PAGRINDINIAI PARKINSONO LIGOS REABILITACIJOS IR SLAUGOS PRINCIPAI Prof, A.Kriščiūnas Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika
Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu, išreikštumu, dėl to reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo simptomų išreikštumo, žmogaus funkcijų sutrikimo lygio, savarankiškumo kasdieninėje veikloje. Pradinėje stadijoje reabilitacijos priemonės taikomos ambulatoriškai, toliau progresuojant ligai jų daugėja, reikalinga visa reabilitacijos specialistų komanda, reabilitacijos programa vykdoma stacionarinėmis sąlygomis ir toliau tęsiama namuose.
Reabilitacinės priemonės ambulatorinėmis sąlygomis taikomos ligoniams, kuriems buvo diagnozuota Parkinsono liga, tačiau nėra ryškių funkcijos sutrikimu, jie yra savarankiški kasdieninėje veikloje. Šio etapo tikslas - kuo ilgiau išlaikyti asmenų savarankiškumą bei
darbingumą, išvengti komplikacijų. 1.Kineziterapija ciklais po 15-20 procedūrų 1-2 k. per metus. Vyrauja funkcinė kineziterapija, orientuota į mobilumą, funkcinius veiksmus. 2.Psichologo konsultacijos, autogenines treniruotės, muzikoterapija. 3.Ligonių mokymas. 4.Fiziniai faktoriai. Sveikatos grąžinimo gydymo priemonės taikomos toliau progresuojant ligai, kai iš dalies sumažėja, žmogaus savarankiškumas kasdieninėje veikloje ( Barthel indeksas 85-95 balai). Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę, savarankiškumą apsitarnaujant (Barthel indeksas), atlieka protinės būklės įvertinimo mini tyrimą, įvertina rigidiškumą ir bradikinezijos laipsnį, veiksmų atlikimo trukmę, eiseną), sudaro ir skiria reabilitacijos programą: 1.Individuali kineziterapija. 2. Psichologo ar psichoterapeuto procedūros. 3. Logopedinė terapija pagal poreikį. 4. Ligonio ir artimųjų mokymas, Reabilitacijos priemonėmis siekiama išlaikyti sąnarių paslankumą, užtikrinti normalų raumenų ilgį, palaikyti asmenų savarankiškumą, psichologinę adaptaciją, išvengti komplikacijų. II lygio reabilitacijos priemonės taikomos, kai ligonio savarankiškumas dėl Parkinsono ligos yra vidutiniškai-ryškiai ribotas (Barthel indeksas 50-85 balai). Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas kartu su reabilitacijos specialistų komanda įvertina paciento būklę, savarankiškumą apsitarnaujant (Barthel indeksas), atlieka protinės būklės įvertinimo mini tyrimą, įvertina rigidiškumą ir bradikinezijos laipsnį, veiksmų atlikimo trukmę, eiseną, krūtinės ląstos ekskursijas, maksimalų įkvėpimą ir kt. kvėpavimo funkcijos rodiklius), socialinį statusą, sudaro ir skiria reabilitacijos programą: 1. Individuali kineziterapija, 2. Ergoterapija, 3. Ligonio ir artimųjų mokymas, 4. Psichologo ar psichoterapeuto procedūros,
5. Logopedinė terapija pagal poreikį, 6. Socialinio darbuotojo konsultacijos, 7. Kompensacinės technikos priemonių parinkimas, pritaikymas. Reabilitacijos priemonėmis siekiama išlaikyti sąnarių paslankumą, normalų raumenų ilgį, palaikyti asmenų savarankiškumą, išvengti komplikacijų, koreguoti eiseną ir laikyseną, parinkti kompensacinę techniką bei pagalbines priemones, apmokyti jomis naudotis. III lygio reabilitacijos priemonės taikomos, kai ligonių savarankiškumas dėl Parkinsono ligos yra labai ryškiai sutrikęs (Barthel indeksas 10-45 balai). Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas kartu su reabilitacijos specialistų komanda įvertina paciento būklę, savarankiškumą apsitarnaujant (Barthel indeksas), atlieka protinės būkles įvertinimo mini tyrimą, įvertina rigidiškumą ir bradikinezijos laipsnį, aktyvų ir pasyvų sąnarių paslankumą, raumenų jėgą, veiksmų atlikimo trukmę, eiseną, krūtinės ląstos ekskursijas, maksimalų įkvėpimą ir kitus kvėpavimo funkcijos rodiklius), jo socialinį statusą, kaip gyvenamoji aplinka atitinka paciento poreikius, sudaro ir skiria reabilitacijos programą: 1.Individuali kineziterapija. 2.Ergoterapija. 3.Psichologo ar psichoterapeuto procedūros. 4.Logopedinė terapija pagal individualų planą. 5.Ligonio ir artimųjų mokymas, 6.Socialinio darbuotojo konsultacijos (socialinių garantijų, buto (aplinkos) bei darbo vietos pritaikymo, kompensacinės technikos įsigijimo klausimai ir kt.). 7.Kompensacinės technikos priemonių parinkimas, pritaikymas. 8.Fizioterapija pagal poreikį. 9.Slaugos programa komplikacijųprevencijai: Pragulų prevencija -pacientas paverčiamas lovoje nuo šono ant šono kas 2-3 val. Stengtis mažiau gulėti ant nugaros, nes tai ilgainiui didina lenkiamųjų raumenų tonusą, -švari, išlyginta, šilkinė ar atlasinė patalynė. Kontraktūrų prevencija
-sąnarių išlankstymas 1-2 kartus per dieną, -galūnių padėties keitimas kas 2-3 val. Infekcijų prevencija ir gydymas -kvėpavimo takų: kvėpavimo mankšta; vibracinis masažas; drenažinės padėtys, -odos infekcija: pragulų profilaktika, gydymas, perrišimai 1-2 k. per dieną, lazerioterapija. Reabilitacijos pagrindinis tikslas - ligonio aktyvumo, savarankiškumo kasdieninėje veikloje didinimas, emocinės sferos plėtimas, krūtinės ląstos ekskursijų didinimus, komplikacijų profilaktika, apmokymas naudotis kompensacinėmis technikos priemonėmis, grįžimas į pagal poreikius prilaikytą gyvenamąją aplinką.
KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ TAIKYMO PERSPEKTYVOS NEUROLOGIJOJE Dalius JATUŽIS Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika, Neurologijos centras
Pastaruoju metu apie kamienines ląsteles daug kalbama ir visuomeninėje spaudoje, ir mokslo leidiniuose, ir gydytojų, pacientų bei jų artimųjų diskusijose. Svariu pagrindu tam tapo per pastaruosius dešimtmečius sukauptos žinios, kurios įrodo, jog centrinės nervų sistemos (CNS) vystymasis ir atsinaujinimas nesibaigia per visą žmogaus gyvenimą. Pasirodo, jog suaugusio žmogaus galvos smegenyse iš įvairių kamieninių ląstelių taip pat nuolat atsiranda naujų neuronų, nors ilgą laiką buvo manoma, kad CNS neuronai gali tik žūti, bet jokiu būdu ne atsinaujinti. Dalijantis mažai diferencijuotoms pirmtakinėms ląstelėms (apibendrintai vadinamoms kamieninėmis ląstelėmis) atsiranda brandesnės, vis labiau diferencijuotos ir tam tikrą siaurą funkciją atliekančios specializuotos įvairių audinių ir organų ląsteles. Kamieninės ląstelės buvo anksčiausiai identifikuotos kraujodaros sistemoje, vėliau -ir kitur, taip pat - galvos smegenyse. Jų galimybės atkurti nykstančias organizmo ląsteles yra nevienodos embrioninės kamieninės ląstelės sugeba diferencijuotis į visas organizmo ląsteles, o suaugusių, žmonių pirmtakinių lastelių galimybės yra žymiai labiau ribotos. Kamieninės ląstelės patraukė mokslininkų, gydytojų ir ligonių dėmesį ne tik tuo, jog leidžia
naujai pažvelgti į CNS vystymąsi ir kai kurių ligų mechanizmus, bet ir galimybe jas panaudoti gydant sunkius neurologinius susirgimus (pvz., insultą, trauminį galvos ir nugaros smegenų pažeidimą, Parkinsono ligą, išsėtinę, sklerozę). Tiriami keli skirtingi kamieninių ir pirmtakinių ląstelių tipai, kuriuos bandoma naudoti pažeisto nervinio audinio atstatymui ir neurologinių ligų gydymui. Tai embrioninės kamieninės ir nervinės pirmtakinės ląstelės; suaugusiųjų nervinės pirmtakinės ląstelės; suaugusiųjų kaulų čiulpų ir kitų audinių kamieninės ląstel s. Eksperimentiniai darbai patvirtino, kad diferencijuojantis pelių embrioninėms pirmtakinėms ląstelėms gali susidaryti įvairūs neuronai, tarp jų - išskiriantys dopamina (dopaminerginiai), kurių progresuojantis žuvimas (neurodegeneracija) sukelia Parkinsono ligą. Gyvūnų
smegenyse šie neuronai gali išgyventi, funkcionuoti ir sumažinti žiurkių
parkinsonizmo simptomus, tačiau 20% gyvūnų transplantacijos vietose išsivysto navikai teratomos. Naudojant sudėtingus genetinius metodus, parenkant tinkamas terpes ir veikiant įvairiais faktoriais jau įmanoma pirmtakinių ląstelių diferenciaciją pakreipti norima linkme, pvz., skatinti dopaminerginių neuronų vystymąsi nesiformuojant navikams, Tačiau persodinus žmogaus nervines kamienines ląsteles, tik nedidelė jų dalis galvos smegenyse išgyvena ir diferencijuojasi į dopaminerginius neuronus. Siekiant pagerinti dopamina išskiriančių neuronų atkūrimo efektyvumą, prieš implantaciją siūloma taikyti nervinių pirmtakinių ląstelių "atranką" arba jų genetinę modifikaciją, skatinančią dopamina sintezuojančio fermento veiklą. Gydant pažengusia Parkinsono liga kai kuriuose užsienio centruose atliekamos operacijos, kurių melu į ligonio galvos smegenų pamato nervinius mazgus implantuojama vaisiaus dopaminerginių neuronų. Jų pritaikymo klinikinėje praktikoje perspektyvos dar nėra aiškios. Kyla daug etinių ir techninių problemų, nes vienam ligoniui reikia persodinti 6-8 abortuotų embrionų ląsteles. Transplantacijos efektyvumas mažesnis vyresniame amžiuje, be to, po operacijos dažniau vystosi atkaklios ir varginančios diskinezijos. Ateityje įvairių CNS pažeidimų gydymui galbūt bus įmanoma naudoti to paties žmogaus ligos nepaliestų nervinių kamieninių ląstelių persodinimą. Jau žinomas vienas Parkinsono ligos gydymo autologine pirmtakinių ląstelių transplantacija atvejis. Kaip alternatyvūs transplantacijai ir pažeisto nervinio audinio gydymui tinkamų ląstelių šaltiniai tiriamos kitų audinių, pvz., kaulų čiulpų, kamieninės ląstelės. Sušvirkštus genetiškai
modifikuotas kaulų čiulpų kamienines ląsteles į eksperimentiniu parkinsonizmu sergančių žiurkių smegenis, jos prigyja, sintezuoja dopaminą ir netgi siejamos su tam tikru funkciniu pagerėjimu. Reikšmingas klinikinis pagerėjimas taip pat aprašytas eksperimentuojant su gyvūnais, kuriems buvo sukelta smegenų išemija, nugaros smegenų sumušimas ir trauminis galvos smegenų pažeidimas, židininė spinalinė demielinizacija. Tačiau nervinį audinį atstatančio gydymo kaulų čiulpų ląstelėmis tyrimai su žmonėmis dar yra labai ankstyvoje stadijoje; toliau pažengta lik tokiu būdu gydant išsėtinę sklerozę. Perspektyvos, kurias atveria naujienos apie kamieninių ląstelių modifikavimą arba persodinimą, atrodo ypač viliojančiomis. Neurologinių ligų gydymo kamieninėmis ląstelėmis idėjos ir pirmųjų eksperimentų su gyvūnais rezultatai ateityje žada viliojančių, šiandien gal dar ne iki galo suvokiamų galimybių. Tačiau greta rimtų fundamentalių darbų ir mokslinių tyrimų rezultatų gausu įvairiausių priešlaikinių prognozių, šią dieną neįgyvendinamų pažadų bei deklaracijų. Todėl būtina nubrėžti takoskyrą tarp mitų, gaubiančių šias ląsteles, ir šiandieninės mokslinės tikrovės. Neurologinių ligų gydymo ląstelėmis metodų kūrimas ir duomenų perkėlimas iš laboratorijų į klinikinę, praktiką turi būti grindžiamas tiksliais ir neabejotinais eksperimentiniais ir klinikiniais duomenimis, kurių šiandien dar aiškiai nepakanka. Dėl neišvengiamai kylančių etinių, moralinių, medicininių klausimų nuomonės apie gydymo kamieninėmis ląstelėmis perspektyvas išsiskiria nuo visiško nihilizmo iki nepamatuoto entuziazmo. Tačiau aišku - iki saugaus, efektyvaus ir prognozuojamo gydymo ląstelėmis laukia sunkus, atkaklus mokslininkų ir gydytojų darbas bei ilgas kelias, kupinas atradimų ir klystkelių, naujų vilčių ir nusivylimų. Joks genialus atradimas neateina į klinikinę praktiką iš karto. Deja, dar labai mažai žinome apie kamieninių ląstelių „elgesį" ir diferenciaciją gyvose (tuo labiau - svetimo organizmo) smegenyse, apie atsiradusių naujų ląstelių gyvenimo trukmę, atsparumą žalojantiems veiksniams, funkcinį pajėgumą, fiziologinę reguliaciją. Kol kas sunku atsakyti į paprastus klausimus: ar šis gydymas pakankamai saugus? Kokios galimos komplikacijos? Ar gydymas kamieninėmis ląstelėmis gali palengvinti ligos klinikinius simptomus? Pagaliau nėra jokių žinių apie genetinių manipuliacijų pagalba modifikuotų ir perkeltų ląstelių atokų poveikį žmogaus pažintinėms funkcijoms, elgsenai, asmenybei. Viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys šioje srityje, pripažįsta, jog turimų duomenų apie kamienines
ląsteles neužtenka netgi pradėti pirmos fazės klinikinius tyrimus, jau nekalbant apie jų laikymą klinikinėje praktikoje. Todėl kelia nerimą pastaruoju metu sparčiai plintančios spekuliacijos kamieninių ląstelių tema ir nerealūs pažadai, neturintys jokio įrodymais pagrįsto mokslinio pagrindo. Dar skaudžiau, kad viliones jau dabar taikyti gydymą kamieninėmis ląstelėmis yra aiškaus komercinio turinio ir nukreiptos į sunkius, dažniausiai nepagydomus, viltį beprarandančius ligonius ir jų šeimos narius, kurie ryžtasi bet kam. Tai nesuderinama su gydytojo etika, morale, teisinėmis normomis, tarptautinėmis klinikinių tyrimų atlikimo taisyklėmis ir diskredituoja pačią šio gydymo metodo idėją.
INFORMACIJA Kur kreiptis? Vilniuje: Vilniaus Universiteto Santariškių ligoninės Neurologijos klinika, doc. V. Budrys, tel. (8-5)2 365 220 EKM1 - gerontologijos ir reabilitacijos centras. Vilnius, Kalvarijų g. 323, gyd. V. Valeikienė , tel. (8-5) 277 77 26, mob. 8-686 57 189 Alytuje: gyd. V. Baliulevičienė, tel. 8-315 56 349, mob. 8-698 14324 Kaune: Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika, Parkinsono ligos ambulatorinis centras, gyd. D. Šurkienė, gyd. R. Bagdonienė, registratūra 8-37 326 984 trečiadieniais -14-l7val, tel. 8-37 326 438, 326 081 Marijampolėje: gyd. J. Jasionienė, tel 8-343 53 990 Klaipėdoje: gyd. V. Jurgutienė, tel. 8-46 396 553 Šiauliuse: gyd. A. Lukošaitis, tel. 8-41 524 733, 500 123 Panevėžyje:
gyd. D.Vyšniauskienė, tel. 8-45 507 210 Birštone: AB Birštono sanatorija „Versmė” gyd. R. Aleknavičienė, tel. 8-319 65 674, kineziterapeutė D. Užkuricnė 861007 263 Narystės draugijoje bei įvairiais gyvenimo sergant Parkinsono liga klausimais doc. V. Mildažis tel. (8-37) 386 037 Reabilitacijos klausimais Abromiškių reabilitacijos ligoninė 4061, Elektrėnų sav., tel./ faks.(8-528) 58 360 El.p. abrsan@medi.lt Internetinė svetainė www.abromiskes.lt gyd. M. Šocas, tel.(8-528) 58 370, el.p. msocas@medi.lt gyd. B. Zagorskienė, tel. (8-528) 58 385 gyd. mankštos klausimais - kineziterapeutas L Kozlovas, tel (8-528) 58 377