universitas
vilnensis
14
2015 m. vasaris
Kauno humanitarinio fakulteto ryšiai su Ukraina intensyvėja VU Kauno humanitarinio fakulteto ryšiai su Ukrainos sostinėje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis įgavo naują pagreitį, kai praėjusiais metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU ir Nacionalinio maisto technologijų universiteto (Ukraina) ir apsikeista oficialiomis delegacijomis.
KHF – studentai iš Kijevo
aplankė Klaipėdą ir Palangą, Trakus, VU centrinius rūmus, senąją ir naująją VU bibliotekas. Ne vienas jų buvo taip sužavėtas Vilniuje matytomis bibliote komis, kad išreikė norą grįžti ir padir bėti jose – pasirinkti baigiamiesiems darbams reikalingos medžiagos. Puikius įspūdžius į namus išsivežę ukrainiečiai šiltai prisimena ne tik įdomias paskaitas, ekskursijas ir vaka ronę su „Uosinta“, bet ir šilumą, kuria jie buvo apsupti viešnagės Lietuvoje metu ir, žinoma, linkėjimus, kad grei čiau pildytųsi jų svajonės apie taiką tėvynėje.
Bendradarbiaujama magistro studijų lygmeniu
I. Vaitkevičiūtės nuotr.
Baigiantis rudens semestrui, lap kričio 27 – gruodžio 11 d., VU Kauno humanitariniame fakultete viešėjo 12
studentų iš Kijeve įsikūrusio Naciona linio maisto technologijų universiteto. Dvi savaites studentai iš Ukrainos ne tik studijavo, bet ir keliavo po Lietuvą:
NUFT studentų viešnagės akimirka Kaune
Pavasario semestrą į VU Kauno humanitarinį fakultetą atvyksta pir mieji antrosios studijų pakopos programos „Organizacijų valdymas ir administravimas“ (specializacija „Verslo informacijos sistemos“) stu
http://nuft.edu.ua nuotr.
Iš kairės: KHF dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys, profesorė dr. Virginija Jurėnienė ir prodekanas doc. dr. Saulius Masteika Nacionaliniame maisto technologijų universitete Kijeve dentai iš Kijevo. Pagal praėjusių metų vasarą pasirašytą bendradarbiavimo tarp dviejų universitetų sutartį šių metų vasario 2 – kovo 23 d. septyni magistrantai Kaune studijuos pagal magistrantūros studijų programą „Verslo informacijos sistemos“. Pirmą kartą fakultete suformuota tarptauti nė studentų grupė ne tik klausys pas kaitų, bet ir pasirinks mokslo tiriamojo darbo vadovus ir konsultuosis su jais.
Pagal šią tarptautinę sutartį ben dradarbiaujant magistrantūros studijų lygmeniu studentams suteikiama gali mybė paraleliai studijuoti pagal abiejų universitetų studijų programas. Visus keliamus reikalavimus įvykdžiusiems ir apgynusiems magistro baigiamąjį darbą studentams bus suteikiami du di plomai: Vilniaus universiteto ir Naciona linio maisto technologijų universiteto. KHF inform.
Išrinkti geriausi VU sportininkai ir komanda fakultetas), Ingrida Preidžiūtė (Filo sofijos fakultetas). Vilniaus universiteto geriausių studentų sportininkų dešimtukas: Milda Valčiukaitė (Komunikacijos fakultetas) – akademinis irklavimas – pasaulio čempionatas, dvivietė valtis, 4 vieta; pasaulio jaunimo čempiona tas, vienvietė valtis, 1 vieta; Europos čempionatas, dvivietė valtis, 2 vieta; Lina Batulevičiūtė (Medicinos fakul tetas) – šiuolaikinė penkiakovė – Eu ropos čempionatas, 26 vieta; Pasaulio taurė, 17 vieta; Lietuvos čempionatas, 2 vieta; Lietuvos fechtavimosi čem pionatas, 3 vieta; atviras Baltarusijos čempionatas, 1 vieta; atviras Šveica rijos moterų čempionatas, 4 vieta; Laura Gedminaitė (Medicinos fa kultetas) – lengvoji atletika – Euro pos komandinis čempionatas, ru tulio stūmimas, 10 vieta; Lietuvos LAF taurė, rutulio stūmimas, 1 vieta; Auksė Gecevičiūtė (Teisės fakulte tas) – stalo tenisas – Lietuvos asmeni nis čempionatas, vienetai, 3 vieta, dve
SSC arch. nuotr.
Kandidatus siūlė treneriai, koman dų nariai, kiti studentai. Pagrindinis kriterijus buvo kuo aukštesni pasie kimai pasaulio, Europos, Lietuvos čempionatuose. Pirmojoje geriausių sportininkų sąra šo vietoje antrus metus iš eilės atsidūrė Komunikacijos fakulteto studentė, irkluotoja Milda Valčiukaitė. Ji pateko ir į metų geriausių Lietuvos studentų sportininkų dešimtuką, o kartu su porininke Donata Vištartaite pripažinta Lietuvos geriausia moterų komanda. Geriausia universiteto komanda penktus metus iš eilės tapo stalo teniso rinktinė, treniruojama Džiul jetos Liepinaitienės. Komanda šį pripažinimą pelnė už pirmąsias vietas Lietuvos suaugusiųjų komandiniame čempionate ir Lietuvos universiadoje bei iškovotą bronzos medalį Europos universitetų žaidynėse. Rinktinėje žai dė Auksė Gecevičiūtė, Aistė Marija Macaitė (Teisės fakultetas), Monika Tamulionytė (Medicinos fakultetas), Ieva Venslavičiūtė (Ekonomikos
SSC arch. nuotr.
Jau keturioliktą kartą Sveikatos ir sporto centras išrinko geriausius 2014 m. Vilniaus universiteto studentus sportininkus.
Milda Valčiukaitė (akademinis irklavimas)
Stalo teniso rinktinė (trenerė D. Liepinaitienė) – geriausia universiteto komanda
jetai, 3 vieta; Lietuvos komandinis čem pionatas, 1 vieta; Europos universitetų žaidynės, komandinė įskaita, 3 vieta; Airinė Palšytė (Ekonomikos fakulte tas) – lengvoji atletika, šuolis į aukštį – pasaulio uždarų patalpų čempionatas, 10 vieta; Europos čempionatas, 13 vieta; Lietuvos čempionatas, 1 vieta (Lietuvos rekordas 1,98 m); Lietu vos uždarų patalpų čempionatas, 1 vieta (Lietuvos rekordas 1.97 m); Povilas Strazdas (Teisės fakulte tas) – plaukimas – pasaulio čem
pionatas, 39, 41, 44, 46 vietos; pa saulio jaunimo olimpiada, 2 vieta; Lietuvos federacijos taurė, 1 vieta; Ovidijus Tarutis (Teisės fakultetas) – svarsčių kilnojimas – pasaulio čempi onatas, svorio kat. iki 95 kg, estafetė, 4 vieta; Lietuvos čempionatas, svorio kat. daugiau kaip 95 kg, estafetė, 1 vieta; Eimantas Tukačiauskas (Komunikaci jos fakultetas) – sambo, svorio kat. iki 68 kg – Europos čempionatas, 8 vieta; Europos Sąjungos šalių čempionatas, 1 vieta; Lietuvos čempionatas, 1 vieta;
Algirda Zaliauskaitė (Matematikos ir informatikos fakultetas) – orientavi mosi sportas kalnų dviračiais – pasaulio jaunimo čempionatas, estafetė, 2 vieta, vidutinė trasa, 7 vieta, sprintas, 7 vieta; Jekaterina Ždanova (Ekonomikos fakultetas) – kulkinis šaudymas – Eu ropos čempionatas, pneumatinis pis toletas, 39 vieta; Lietuvos komandinis čempionatas, mažo kalibro pistoletas, 1 vieta; Baltijos taurė, pneumatinis pistoletas, 1 vieta, mažo kalibro pisto letas, 1 vieta.
Studentai neturi būti atsakingi už sistemines švietimo problemas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užmojai sugrąžinti dalį valsty bės lėšų apmokestinant studentus, nutraukusius studijas per pirmąjį savo studijų semestrą, neprivers abiturien tų atsakingiau rinktis, kur stoti. Taip savo kreipimesi į ministrą Dainių Pavalkį ir premjerą Algirdą Butkevičių teigia Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA). Siūlomame Vyriausybės nutarimo projekte siekiama užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuo
jamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis būtų grąžinamos į šalies biudžetą, kai asmenys nutraukia stu dijas savo noru, neišskiriant atvejų, kai asmenys nutraukia studijas per pirmąjį studijų semestrą, kaip buvo iki šiol. Tokia tvarka, anot ministerijos, turėtų paskatinti būsimus ir esamus studentus atsakingiau rinktis studijas ir veiksmingiau panaudoti valstybės lėšas. Vis dėlto studentų atstovai at kreipia dėmesį, kad abiturientams, renkantis studijas, nėra sukuriamos
visos galimybės gauti tinkamą ir kokybišką informaciją tiek apie stu dijų programas, tiek apie aukštąsias mokyklas, kad jie galėtų apgalvotai priimti sprendimą, o atsakomybė ir vėl permetama studentams, nors pro blemos egzistuoja ne dėl individualių, o dėl sisteminių priežasčių. „Aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei, numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, nėra užtikrinama. Dažnai neskelbiamos išorinių verti nimų išvados, studentų atsiliepimai apie studijų programas ir net infor
matyvūs programų aprašai, iš kurių abiturientai galėtų spręsti apie jų turinį. Negana to, Valstybės kontrolės išvados parodė, kad daugybę pinigų kainavusi profesinio orientavimo sistema efektyviai veikia tik nedauge lyje vidurinio lavinimo įstaigų, todėl mokiniai negauna tinkamų profesio nalių konsultacijų, galinčių padėti apsispręsti karjeros pasirinkimo klausimais“, – dėsto VU SA prezidentas Andrius Uždanavičius. VU SA pažymi, kad švietimo sis temoje vis dar akivaizdžiai trūksta
lankstumo – abiturientai, turėdami galimybę bendrojo priėmimo siste moje išdėlioti nemažą skaičių pasi rinkimų, vėliau niekaip negali nulemti savo studijų eigos. Dažnai studijų programos struktūra yra gana griežta, nepaliekama laisvės pačiam susida ryti savo studijuojamos programos planą ir pasirinkti labiausiai tinkamus dalykus, o perėjimas iš vienos studijų programos į kitą, išlaikant valstybės finansuojamą vietą, išlieka smarkiai apribotas. VU SA inform.