Kvadratas: Kostų dinastija

KULT的RA

PORTRETAS

Kvadratas: Kostų dinastija 60 metų jubiliejų švenčia spalvingiausias iš keturių K. Smoriginų – aktorius

Į menus būsimąjį aktorių K. Smoriginą tėvas nukreipė, siekdamas išgelbėti nuo Šančių gatvių įtakos.

Giedriaus Laurušo nuotr.

J

ei kiekvienas skaičius ar raidė turi savyje užkoduotą lemtingą prasmę, aktoriaus, režisieriaus ir dainininko Kosto Smorigino lemtingoji raidė, be abejo, yra K. Pirmiausia apie įvykį. Tai – naujausias K. Smorigino dainų albumas.

Jis taip ir pavadintas – „Albumas“, ir tai jo ketvirtas autorinis dainų rinkinys. Po šiurkštaus sveikatos smūgio ir artėjant 60 metų jubiliejui, artistas su draugais sukūrė dainų seriją tarsi išpažintį, tarsi visų gyvenimo vaidmenų popuri. Dainų pavadinimai – „Vaidmenys“, „Kvadratas“, „Dėdė Vania“, „Makbetas“ – rodo, kad tai vientisas pasakojimas, skirtas pagrindinei K. Smorigino gyvenimo aistrai – teatrinei vaidybai. Į šią temą ypač puikiai įsipina poeto Rimanto Stankevičiaus tekstai. Skamba nuolatinių K. Smorigino partnerių Nedos Malūnavičiūtės, Petro Vyšniausko, Olego Ditkovskio, Audriaus Balsio, Gintaro Šulinsko, Romo Rainio muzikiniai pritarimai.

Vienas kertinių „Albumo“ akcentų – daina „Kvadratas“, kurią Kostas dedikuoja Vladimirui Vysockiui. „Kvadratu“ vadinama paprasta akordų schema, naudojama akompanuojant gitara, ją mėgo ir garsusis rusų aktorius bei bardas. Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis,

kuriuo prasidėjo K. Smorigino kelias į artistinę sėkmę ir platų pasaulį, taip pat vadinosi „Kvadratas“. Žvelgiant iš šalies galima pastebėti, kad ligšiolinį Kosto gyvenimą, artistinį ir kasdienį, galima vertinti kaip „kvadratą“ – ir geometrinę figūrą, keturiais kampais tvirtai besiremiančią į žemę, ir kaip paprastą, bet universalų muzikos akordų derinį.

broliuką Kostą. Paaugliui Kostui pamotė neleido mokytis, jis turėjo dirbti ir užsidirbti pragyvenimui.

Rašyti ir skaityti išmoko pats, ir lietuviškai, ir rusiškai.

Dirbdamas pas lenkų ūkininką, smarkus bernas netruko susukti jo dukrai galvą, tad buvo išvarytas ir išvyko į Kauną uždarbiauti. Kresnas, nepaprastai stiprus ir išvaizdus būsimasis aktoriaus Kosto tėvas, vyriausiasis Kostas, sunkiai dirbo statybose ir pirmiausia nusipirko kostiumą už 300 litų bei dviratį už 150. Todėl buvo iškart pastebėtas ir sulaukė vertingų darbo pasiūlymų: dirbo policininku, tarnavo prestižinėje ulonų kuopoje, taip pat kurį laiką buvo ir tarpukario Lietuvos slaptosios policijos agentas.

Vyriausiasis Kostas sūnui, aktoriui Kostui, yra pasakojęs, kaip sykį tarpukariu, tarnaudamas policininku, ankstyvą rytą užtiko

Pirmas akordas: tėvas Savamokslis našlaitis, patrakęs kaimo bernas, merginų numylėtinis, stiprus darbininkas, policininkas ir ulonas, fotografas, stipruolis cirko artistas ir dainų atlikėjas Kostas Smoriginas vyriausiasis gimė 1907 m. kaime netoli Ariogalos, sentikio miško urėdo Jefimo Smorigino šeimoje. Rusų šeimose dažnai pasitaikydavo pirmagimius berniuką ir mergaitę pavadinti Konstantinu (gr. pastovusis) bei Vera (rus. tikėjimas). Tokios kertinės gairės turėjo nulemti giminės ateitį. Bet XX a. kolizijos ir audringa Smoriginų giminės prigimtis lėmė, kad jų atžalų gyvenimai tapo panašesni į burlaivių klajones per šėlstančias bangas nei į kryptingą kelionę plūktu gyvenimo vieškeliu.

Pagimdžiusi iš pradžių Verą, begimdydama Kostą (aktoriaus tėvą), jų mama mirė. Antroji Jefimo žmona susilaukė keturių berniukų ir dviejų mergaičių – šie labai mylėjo vyresnįjį

Būsimasis aktorius jau paauglys turėjo savo valtį.

Kosto Smorigino asmeninio archyvo nuotr.

Konstantinas BORKOVSKIS

2012 lapkritis

3

K. Smorigino artistinei brandai didelę įtaką darė tėvai.

Aktoriaus sūnų Kostą dėstytojai mokė ne tik dainuoti, bet ir drausmės.

vieną tuometį komunistų partijos veikėją (šis vėliau tapo svarbiu sovietinės Lietuvos valdžios vyru), girtutėlį įsilipusį į liepą ir visa gerkle plėšiantį dainas. Ilgai įkalbinėjus pavyko lėbautoją nuraminti ir įtikinti nulipti žemyn. Priglaudęs jį nuovadoje ir leidęs išsimiegoti, policininkas K. Smoriginas išlydėjo vyrą, paskolinęs penkis litus išsipagirioti. „Ir iki šiol negrąžino!“ – juokėsi šis jau sovietmečiu, kai jo anąsyk paglobotas lėbautojas buvo valdžioje.

Taip susiklostė, kad per Antrąjį pasaulinį karą vyriausiasis Kostas liko našlys: jauna jo žmona žuvo autokatastrofoje. Besiglausdamas Žaliakalnyje pas lenkus, K. Smoriginas tapo antifašistų pogrindžio kurjeriu ir tik per stebuklą išvengė gestapo. Po karo jį jau persekiojo sovietinis saugumas – ir už tai, kad vienintelis iš antifašistų grupės liko gyvas, ir už tarnybą smetoninėje kontržvalgyboje.

Jam pasisekė, kad antroji žmona ir aktoriaus K. Smorigino mama Galina Chodakauskaitė, prieškario Kauno „Aušros“ gimnazijos auklėtinė ir skautė, garsios Chodakauskų giminės palikuonė, artima

Antano Smetonos ir Juozo Tūbelio žmonų giminaitė, sugebėjo išvengti enkavėdistų persekiojimo ir Sibiro.

Taip atsitiko, matyt, todėl, kad šeimai pavyko rasti nepastebimą prieglobstį Šančiuose, Mažeikių gatvėje prie pat Nemuno, kur šeimos galva K. Smoriginas dirbo bocmanu „Žalgirio“ baidarių irklavimo bazėje.

muzikos ir teatro akademijoje Vladimiras Prudnikovas. Tik gerai tėvas mini ir visus akademijos dėstytojus, kurie kantriai ir išmintingai vedė pirmyn akivaizdžiai talentingą, bet išskirtinai nedrausmingą jaunuolį.

Galima sakyti, kad per atsitiktinumą (žinoma, ir dėl ryškaus talento) jaunas dainininkas buvo pastebėtas ir atsidūrė Londone, Anglijos karališkosios operos Kovent Gardeno Antras akordas: sūnus 1980 m. gimęs aktoriaus sūnus teatre. Baigęs ten mokslus ir pasieKostas yra operos dainininkas, kęs puikių laimėjimų prestižiniuose dramatinis baritonas-bosas, ryškiai konkursuose, jis dabar dainuoja garkylanti mūsų tarptautinio lygio ope- siausiose pasaulio salėse. Jo repertuare – trys pagrindinės partijos iš Wolfros žvaigždė.

Aktorius K. Smoriginas prisime- gango Amadeuso Mozarto operos na, kad sūnaus kelias į tarptautinę „Don Žuanas“, taip pat Eskamiljas iš operos orbitą nebuvo rožėmis klo- Georges’o Bizet „Karmen“, Tomskio tas. Nežinia, kaip būtų viskas susi- partija iš Piotro Čaikovskio „Pikų klostę, jeigu ne kelių žmonių nefor- damos“, Sergejaus Rachmaninovo, malus dėmesys jaunuolio talentui ir Dmitrijaus Kabalevskio kūriniai. Jo ne jų geranoriška žmogiška parama. gastrolių kryptys – Londono Kovent Na, ir tėvų išmintingumas, parama Gardenas, Milano „La Scala“, taip pat Prancūzija, kitos Europos šalys, ir beribė kantrybė.

Pirmiausia aktorius geru žodžiu JAV, Venesuela, Čilė, Kinija. Ir visa mini „Ąžuoliuko“ choro vadovą Vy- tai – per pastaruosius dvejus metus. tautą Miškinį, kuris pirmas paste- O tėvas svajoja išgirsti dainuojant bėjo išskirtinius sūnaus vokalinius sūnų Giuseppe Verdi operose. duomenis. Paskui pirmuosius žingsnius profesijoje jaunesniajam Kostui Trečias akordas: aktorius padėjo žengti jo mokytojas Lietuvos Aktorius K. Smoriginas sako, kad tėvas atidavė jį į Kauno J. Gruodžio mokyklą, siekdamas išgelbėti nuo žalingos Šančių gatvių „kultūros“ įtakos. Mediniame triaukštyje Mažeikių gatvėje glaudėsi aštuonios gausios šeimos, šalia buvo čigonų kvartalas, patrakęs geriausias draugas Romka paskendo Nemune.

Tėvas auklėjo sūnų šiurkščiai, bet ir suteikdavo ypatingų privilegijų: paauglys K. Smoriginas jau turėjo savo valtį, o vėliau ir motorinį katerį, kuriuo visų pavydui galėdavo nulėkti upe ir iki Napoleono kalno, ir į Aukštutinę Fredą pas merginas.

Akordeono mokslus pas mokytoją Joną Skiragį K. Smoriginas baigė su pagyrimu, bet tęsti juos muzikos technikume atsisakė: buvę pernelyg sunku. Muzikalus buvo ir tėvas – jis, motinai surengus dosnią užstalę, grodavo gitara ir dainuodavo Pauliaus Gasiūno nuotr.

Kosto Smorigino asmeninio archyvo nuotr.

KULTŪRA

KULTŪRA

sutiko gatvėje pažįstamą iš vaikystės laikų. Tas, sužinojęs, kad Kostas pelnosi duoną iš artisto amato, rimčiausiai paklausė: „Tai vis dar groji akordeonu?“

Paskutinis, ketvirtas, akordas Jubiliejinis Kosto Smorigino turas su dainų iš jo naujausio „Albumo“ programa prasidės kovo 27 d.

Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Paskui su koncertais bus aplankyti visi didieji Lietuvos miestai ir turas baigsis balandžio 21 d. Jaunimo teatre. Ypatingas akcentas bus suteiktas Kaunui. Tai, be abejonės, bus ypatingas koncertas, skirtas Kosto gimtajam Kaunui (ir vėl raidė K!). „Kaunas visuomet liks miestas, kuriame gimiau, kuriame prabėgo mano vaikystė, iš kurio išvykau būdamas aštuoniolikos ir daugiau nebegrįžau, – pasakoja K. Smoriginas. – Kartais aplankau Nemuno pakrantę, kurioje kadaise buvo tėvo irklavimo bazė, o dabar želia meldai. Praeinu

Stanislovo Kairio nuotr.

nugirstus romansus. Grojo septynstyge rusiška gitara, galingais pirštais spausdamas po kelias stygas iškart.

Kostas taip pat prisimena, kad tėvas labai mėgo cirką, vedžiodavosi jį į visus cirko vaidinimus Kauno halėje. Šančių lentpjūvėje savo pasirodymus rengdavo ir saviveiklininkų cirkas, kur senasis Kostas rodydavo savo jėgą: lankstydavo sukandęs armatūros strypus, nuoga plaštaka kaldavo vinis į lentas. Buvo kurį laiką net oro akrobatas ant trapecijų, kol vienas partnerių nukrito ir užsimušė. Pasakojo, kad tuomet ugniagesių brigada kelias valandas gaišo, kol atplėšė cirkininką K. Smoriginą nuo viršaus – taip stipriai buvo įsikabinęs. Po šio įvykio tėvas metė cirką. Bet visa tai – tėvo muzikalumas, artistiškumas ir cirko patirtis – padarė didžiulę įtaką būsimojo aktoriaus artistinei brandai.

K. Smoriginas prisiminė, kaip jau tapęs populiariu teatro ir kino aktoriumi, suvaidinęs nemažai spektaklių ir filmų, išvažinėjęs pusę pasaulio,

K. Smorigino kaip aktoriaus viršūnė – Makbeto vaidmuo E. Nekrošiaus spektaklyje.

pro medinį namą Mažeikių gatvėje, kur kažkada bet kuriame bute buvau savas, visada pavalgydinamas ir priglaudžiamas. Visa tai – praeitis.

Senąjį, gal šiek tiek miesčionišką, puritonišką Kauną jau keičia šiuolaikinis dvasiškesnis miestas, nes čia vystosi humanitariniai mokslai.

Visuomet smagu koncertuoti čia, Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje.

Jau 40 metų esu vilnietis, bet Kaunas visuomet bus mano gimtinė...“ Ir paskutinis šimtmečio baladės apie Kostų Smoriginų dinastiją akordas – jauniausias Kostas Smoriginas, dainininko sūnus ir aktoriaus vaikaitis. Netikėtai santūrus, ramus penkerių metų berniukas, įdėmiai žvelgiantis į vyresniųjų Kostų šėlsmą po pasaulį, po menus ir po likimo vingius. Kuo jis papildys dinastijos patirtį?

Juk tik muzikos „kvadrate“ pakanka trijų akordų, o šiaip ketvirtas kvadrato kampas juk dažniausiai būna kertinis. n

Teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų nuotr.

K. Smoriginas Gimė 1953 m. Kaune.

1971–1975 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kurso vadovės Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė).

1975–1999 m. ir nuo 2004 m. Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.

Dar studijų metais pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų.

1995–1998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų. Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus, išleido tris kompaktines plokšteles.

Svarbiausi vaidmenys teatre: Jis spektaklyje „Kvadratas“ (rež.

E. Nekrošius, 1980 m., žr. nuotr.), Romeo – Kęstučio Antanėlio, Sigito Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ (rež.

E. Nekrošius, 1982 m.), Daktaras Metjuzas – Colino Higginso, Jeano Claude’o Carrière „Harolde ir Modėje“ (rež. D. Tamulevičiūtė, 1983 m.), Astrovas – Antono Čechovo „Dėdėje Vanioje“ (rež.

E. Nekrošius, 1986 m.), Nosis – Nikolajaus Gogolio „Nosyje“ (rež.

E. Nekrošius, 1992 m.), Makbetas – Williamo Shakespeare’o „Makbete“ (rež. E. Nekrošius, 1999 m.).

2013 kovas

5