__MAIN_TEXT__

Page 1

Bandymas: Švininė amunicija prieš bešvinę

Žurnalas medžiotojams lapkritis 2020 NR. 9 (54)

Įranga:

Taikikliai medžioklei su varovais

Ričardas Mačiulaitis: „Svarbiausia – kantrybė ir malonumas dėl nenuspaudus gaiduko“

Limitai.

Dr. Algimantas Šindeikis apie medžioklės infrastruktūros gadinimą

Mėsos supirkimo rinkoje – krizė VETERINARIJOS reikalavimai Higiena

Melas apie vilkus. Kaip yra iš tiesų? Vilkų tyrimai 2019–2020 m. Receptai

Rūkytas stirnino kepsnys

ISSN 2256-0750

3,97 €


Prenumeruok

2021!

Vienintelis žurnalas tik medžiotojams

zurnalasmedziokle

Prenumeruok Lietuvos pašto skyriuose arba internete www.prenumeruok.lt


Turinys

74 8 40 3 Medžiotojų naujienos 8 Medžioklės su varovais sezono atidarymas – sumedžioti penki vilkai 10 Problema. Išpuolis prieš medžiotojus 12 Vilkai. Kaip yra iš tiesų? 14 Vilkų tyrimai 2019–2020 metais 19 Įdomūs faktai

58

Medžioklės reikmenys

Asmenybė

36 Optiniai taikikliai medžioklei su varovais 40 Eksperimentas. Ar plieniniai šratai prilygsta švininiams? 46 Su traukinio šviesa ant kaktos 48 Seeland Climate – visoms situacijoms 51 Viskas viename – kelnės Ragnar

52 Svarbiausia – kantrybė ir malonumas nenuspaudus gaiduko

Patirtis 58 Safario istorija. Didžiojo lokio medžioklė Kodjake

Pastebėjimai 64 Gyvūnų plaučių patologijos ir infekcijos 70 Ruja. Mirtinos kovos

48

Pasidaryk pats 68 Prasidedant bebrų medžioklės sezonui. Spintelė kailiams sūdyti 72 Rūkytas stirnino kepsnys

22 Žvėriena

36

22 Krizė mėsos supirkimo rinkoje. Ar ji apskritai egzistuoja? 25 Apranga apdorojant mėsą 26 Veterinarijos reikalavimai žvėrienai 28 Šūvis į kaklą – ar etiška?

Mėnesinis žurnalas medžiotojams. Leidėjas AB „Latvijas Mediji“. Redakcijos adresas: Dzirnavu iela 21, Ryga, LV-1010, Latvija. El. paštas: redakcija@latvijasmediji.lv. Interneto svetainė: www.la.lv. El. paštas: linda.dombrovska@latvijasmediji.lv.

AB „Latvijas Mediji“. Valdybos pirmininkas Guntaras KLIAVINSKIS. Žurnalo vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska, tel. +371 294 15834. Informacija telefonu +371 670 96600, faksas +371 670 96645.

Reklamos agentūra „Latvijas Mediji“. Informacija telefonu +371 670 96698, tel. / faks. +371 670 96670. Skelbimai priimami Rygoje, Dzirnavu iela 21, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Patirtis 74 Medžiotojo dienos Dzūkijoje 79 Medžioklės kalendorius 80 Juokaujame

1 viršelio nuotrauka: Shutterstock

Platinti tik su AB „Latvijas Mediji“ rašytiniu leidimu.

lapkritis 2020 | Medžioklė

|1


redaktorės skiltis

spalis

Redaktorės pasirinkimas spalį

Neturime priežasčių vilkų nemedžioti

M

ane visada stebino tai, kad medžioklės priešininkai ypač gina vienas rūšis, bet kitoms yra visiškai abejingi. Pavyzdžiui, Švedijoje niekas neprieštarauja meškų medžioklei, bet vilkų medžioklė – jau kas kita. Ilgus metus švedų medžiotojai kovojo už galimybę kontroliuoti vilkų populiaciją, ir šios kovos rezultatas yra toks, kad kiekvieną naują sezoną niekas nežino, ar bus galima medžioti vilkus, o už neteisėtą vilko nugalabijimą gresia net iki ketverių metų kalėjimo. Vilką tikrai galima nušauti, jeigu jis užpuola medžioklinį šunį – medžiotojas konstatuoja atakos momentą, paleidžia pirmąjį šūvį į orą ir tik tada, jei užpuolikas neatsitraukė, leidžiama jį nušauti. Taip, ir Švedijoje tai didžiulė problema – šunys daugeliui vilkų tapo labai lengvu grobiu. Laimė, mūsų medžioklės rūšys šiek tiek skiriasi nuo Švedijos: ten medžioklinis šuo paleidžiamas dideliuose plotuose, kad rastų briedį. Nėra varovų, nėra automobilio, nėra triukšmo, niekas netrukdo. Yra tik miške lojantis šuo, pranešantis ne tik šeimininkui apie rastą briedį, bet ir vilkams, kad patiekalas gatavas... Švedijos situacija nuo mūsiškės skiriasi ir tuo, kad ten vilkas įtrauktas į Buveinių direktyvos ketvirtąjį priedą, o tai reiškia, kad rūšis yra medžiotina, bet tik išimties pagrindu. Na, o Baltijos šalyse vilkų populiacija įtraukta į direktyvos penktąjį priedą: vilkas yra medžiotinas įvykdžius tam tikras sąlygas – turi būti apibrėžtas sezonas, nustatytas limitas, stebėsena, privaloma pranešti ES apie populiacijos padėtį. Medžioklės priešininkai taiko įvairius būdus, įskaitant melagienas, kad tik neleistų vilkų medžioklės ar ją apribotų. Aišku, kaip išmintingai sakoma, kare viskas leidžiama. Mes kariauti visiškai nenorime, bet medžioklės priešininkai vilkų medžioklės draudimą ar maksimalų apribojimą suvokia kaip savo misiją. Deja, dažnai atsiranda ir nekritiškų ausų, bet tai reiškia, kad medžiotojai negali tylėti. Jeigu tylėsime, už mus kalbės kiti! Nei tauko, nei plauko! • Linda Dombrovska

Swarovski žiūronai NL Pure

1

Visiška naujovė ir stebinanti vaizdo kokybė. Visada galvojau – na, kaip dar žiūronų srityje galima išrasti ką nors nauja, ką ten dar galima pagerinti? Pasirodo, galima pagerinti ne tik vaizdo kokybę ir skaidrumą, bet ir padaryti žiūronus ergonomiškus. Visa tai – naujasis Swarovski gaminys.

2

Chiruca Hunter Alaska

Apie šiuos batus jau rašyta ir kalbėta, bet ir šiemet jie nustebino. Trečias sezonas intensyvios medžioklės, ir jau atrodė, kad šiemet su šia batų pora medžioklėje kojos tikrai peršlaps. Aišku, jeigu pusvalandį stovi pelkėje iki čiurnų, kojos sušlaps, bet ankstų rytą perėjus per šlapią žolę, perbridus balas – batai dar laiko. Šiuos batus pradėjau avėti rudenį, bus geri ir žiemą bei pavasarį.

Galvos žibintas Ledlenser MH10

3

Kažkaip išėjo, kad likau be galvos žibinto, bet jeigu sutemus reikia eiti paskui kraujo pėdsaką, su bet kokia rankine šviesele nepatogu. Tada išsirinkau Ledlenser MH10 iš Lynxgear. lv. Miške pirmieji įspūdžiai labai geri – jausmas toks, kad mišką priešais apšviečia traukinio žibintas. Šviesos intensyvumas reguliuojamas.

Numeryje publikuotų straipsnių autoriai:

Linda Dombrovska 2|

lapkritis 2020 | Medžioklė

Kataryna Šterna

Indulis Burka

Emilija Mariševa

Rasa Vaitkevičiūtė

Vertėjas: Laimonas Dzikaras Kalbos redaktorė: Justina KaralevičiūtėTreigienė Korektorė: Martyna BražiūnaitėJelisejeva

nuotraukos: linda dombrovska, Reklaminės nuotraukos

Medžioklė


Medžiotojų

naujienos

LMS Gamta planuoja atlikti Gamtos Trakų skyrius. Perduodama šias patalpas Elektrėnų savivaldybė parodė didelį pasitikėjimą mūsų organizacija. Spalio 2 d. Elektrėnų savivaldybė Lietuvos medžiotojų sąjungai Gamta dešimčiai metų perdavė valdyti beveik 350 kv. m negyvenamųjų patalpų, kuriose Gamta įsipareigojo atnaujinti neveikiančią šaudyklą-tirą. Minėtoje šaudykloje sąjungos Gamta specialistai organizuos įvairias varžybas, mokymus, sudarys galimybę treniruotis vietos jaunimui, aplinkosaugos ir policijos departamento darbuotojams, vykdys kitas medžioklės kultūrą keliančias edukacines programas. Darbus

Medžiotojų sąjungos Gamta nariai yra įtraukti į Aplinkos ministerijos sudarytą naują darbo grupę, kuri teiks siūlymus dėl medžioklės saugomose teritorijose. Tačiau minėtos darbo grupės darbo reglamente yra numatytos balsavimo lengvatos aplinkosaugos organizacijoms (vienas asmuo turi du balsus). Mes pareiškėme protestą. Dėl pandemijos grėsmės Gamtos, Sūduvos medžiotojų sąjungos, Lietuvos medžiotojų

draugijos ir LMŽD Vilniaus skyriaus vadovai sutarė atšaukti lapkričio 8 d. numatytus renginius Vilniaus mieste, kurie buvo skirti Medžiotojų draugijos įkūrimo šimtmečiui pažymėti. Apie naują renginio datą informuosime vėliau. Spalio 13 d. Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos ginklų savininkų asociacija Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje padėkos raštais apdovanojo asmenis, kurie gina ginklų savininkų ir medžiotojų interesus: signatarą Saulių Pečeliūną; Seimo narius Artūrą Skardžių, Simoną Gentvilą, Andrių Palionį,

Padėka įteikiama Giedrei Gorienei

Gamtos prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Padėka įteikiama Simonui Gentvilui

• LMS Gamta

NUOTRAUKos iš asmeninio archyvo

Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta atstovai

Gediminą Kirkilą, Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Mindaugą Puidoką, Eugenijų Gentvilą; žiniasklaidą: svetainės Miške.lt redaktorių Deivydą Steponkų, laikraščio Karštas komentaras redaktorę Giedrę Gorienę, 15min.lt redakciją, LNK žinių tarnybą, svetainę ProPatria.lt, žurnalistus Kęstutį Kučinską, Edmundą Jakilaitį, Lukrecijų Tubį, Liepą Želnienę; politologą Vytautą Sinicą ir profesorių Vytautą Radžvilą. Po padėkos raštų įteikimo vyko draugiškas pokalbis prie kavos, renginio svečiams suorganizuota ekskursija po Seimo rūmus. Nei plauko, nei tauko!

lapkritis 2020 | Medžioklė

|3


Medžioklė

aktualu

žinios

Lietuvos medžiotojų draugija

Kartu su Valdovų rūmais 2020 m. lapkričio 8 d. planuota medžiotojų šventė, skirta Vilniaus gyventojams ir svečiams, dėl pandemijos atidedama. Pagal įsigaliojusius Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, negalime užtikrinti prisijungimo prie renginio, įleisti neregistruotų dalyvių ir pavaišinti svečių elnio kepsniu. Bendru Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD), Vilniaus medžiotojų draugijos, Gamtos ir Sūduvos medžiotojų organizacijų sprendimu šventė nukeliama į 2021 m. lapkričio pradžią.

Po audringų diskusijų gegužės 22 d. Medžioklės konsultacinėje taryboje Aplinkos ministerija galų gale sudarė pirmąją darbo grupę dėl medžioklės saugomose teritorijose nebaigtiems klausimams diskutuoti ir pasiūlymams paruošti. Ministerija suteikė visiems darbo grupės dalyviams po 1 balsą, o Aplinkosaugos koalicijos, Ornitologų ir Teriologų draugijų atstovams – po 2 balsus. LMD manymu, tai nėra sąžiningas žingsnis medžiotojų atžvilgiu. Pirmasis darbo grupės posėdis įvyko nuotoliniu būdu spalio 19 d. Darbo grupėje buvo sukurta „darbo grupelė“, kuri turi paruošti klausimus tolesniam aptarimui. Panašu, kad ministerija siūlo patiems medžiotojams nusistatyti apribojimus medžioklės plotų vienetuose.

Įvertinę paskutinius Medžioklės taisyklių (spalio 15 d.) pakeitimus, valdiškų ir nevaldiškų aplinkosaugos organizacijų siūlymus, manome, kad pagrindinis artimiausio laikotarpio mūsų ir kitų medžiotojų organizacijų veiklos uždavinys – įteisinti „trukdymo medžioklei“ sąvoką ir apibrėžimą. Saugomos teritorijos be galo skirtingos ir didelės (nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, visų rūšių draustiniai, rezervatų buferinės zonos, biosferos poligonai, Natura 2000 PAST ir BAST teritorijos ir kt.). Vienokio ar kitokio tipo saugomų teritorijų yra kiekviename medžioklės plotų vienete, todėl raginame medžiotojus suklusti ir pasitikrinti, kiek tokių teritorijų sutampa ir kiek apribojimų kyla konkrečioje teritorijoje.

Dalį apribojimų medžioklės plotų vienete galima pasižiūrėti Geoportale (geoportal.lt/ map), uždėjus varnelę ant visų tipų saugomų teritorijų, o kitos aprašytos medžioklės plotų vieneto nuomos sutartyje, miškų kadastre ir kt. Pirmame kvietime svarstyti kai kurioms teritorijoms siūlomi apribojimai buvo paskelbti LMD feisbuke. LMD manymu, šie apribojimai atsidurs 2020, 2021, ir 2023 m. nuomos sutartyse.

Įvertinę paskutinius Medžioklės taisyklių (spalio 15 d.) pakeitimus, valdiškų ir nevaldiškų aplinkosaugos organizacijų siūlymus, manome, kad pagrindinis artimiausio laikotarpio mūsų ir kitų medžiotojų organizacijų veiklos uždavinys – įteisinti „trukdymo medžioklei“ sąvoką ir apibrėžimą. Tai jau buvo įrašyta 2020-0508 Medžioklės taisyklių pakeitime, bet spalio 15 d. versijoje išnyko – be jokių argumentų ar paaiškinimų. • Lmd 6|

lapkritis 2020 | Medžioklė

nuotrauka: linda dombrovska

Toliau vyksta susirašinėjimas ir aiškinimasis su Aplinkos, Užsienio reikalų ministerijomis, VMVT ir Valstybine lietuvių kalbos komisija. Reikalaujama, kad ES dokumentų projektai, prieš pateikiant svarstyti, būtų išversti į valstybinę kalbą.


Medžioklė

aktualu

Vilkai

M

edžioklių su varovais sezono pradžia – visuomet laukiama šventė. Vieniems tai – papildoma proga visą dieną pabūti gamtoje, kitiems – galimybė susitikti ir pabendrauti su seniai matytais bendraminčiais, tretiems – proga dalyvauti azartiškame ir įspūdžių kupiname veiksme, kurio rezultatas – neeilinis trofėjus. Jau daugelį metų ir mūsų klubui spalio 15-oji asocijuojasi su švente. Dažnas atvyksta į ją su visa šeima. Susirinkus iš ryto netyla ūgtelėjusių vaikų klegesys ir nedažnai į paslapties šydu pridengtą pasaulį pakviečiamų žmonų kalbos – visi pasiruošę savo brangiesiems atvyti kokį nors žvėrį. Šių metų atidarymas prasideda tradiciškai linksmai ir triukšmingai. Per pirmuosius varymus paleisti keli šūviai kelia vis didesnį azartą, o pavargusios, bet nepraradusios entuziazmo varovės su keliais jas lydinčiais miško žinovais rikiuojasi naujam užėjimui. Eiliniam varymui numatytas tarp kelių vienkiemių ir aptvertų ganyklų įsiterpęs nedidelis miškelis. Perėję susipynusių krūmų

8|

lapkritis 2020 | Medžioklė

juostą varovai, džiūgaudami dėl neįprastai dosniai spindulius žarstančios saulės ir ryte spėtų patirti įspūdžių, drąsiai žengia į pievą, kurią perėję sustos prie miškelio. Iki vietos, kur turi stoti paskutinis varovas, telikę apie 500 metrų. Visa pieva padengta išblukusia žole, matoma kaip ant delno. Vos žengęs kelis žingsnius į atvirą lauką, pirmasis varovas staiga sustoja. Paklusdamas vedliui nutilęs sustoja ir likęs varovų būrys – priekyje, vos už 200 metrų, pievoje išdykauja šeši pilki velniai, kurie, nekreipdami dėmesio į žmonių balsus, į netoliese burzgiančius traktorius ir ūkininkų keliamą triukšmą, ramiai zuja žole, net neketindami sprukti. „Vilkai!“ – neištvėrusi galiausiai sušunka viena varovė. Pagaliau pilkiai, susibūrę į krūvelę ir įvertinę galimą grėsmę, lėta ristele, vienas kitam iš paskos, pranyksta varyti numatytame miškelyje. Lįsti į mišką, kuriame ką tik pasislėpė gauja vilkų, net ne kiekvienas medžiotojas drįstų, jau nekalbant apie beginklį žmogų. Visgi žemaičių moterims

tai – jokia kliūtis! Vejami azarto varovai drąsiai pradeda varymą ir jau po kelių šūksnių pasigirsta pirmieji šūviai. Neaišku, kas vyksta medžiotojų linijoje, bet jausdami, kad Medeina šiandien gali būti dosni medžiotojams, varovai vis garsiau ir azartiškiau veja nematomą žvėrį. 19 – tiek šūvių suskaičiuota nedideliame, įprastai tik stirnų ir zuikių pamėgtame miškelyje. 5 – tiek laimikių jau laukė savo varovių išėjus. X – tiek laukinių gyvūnų ir naminių gyvulių liko gyventi sumedžiojus ne vieną mėnesį aplinkinius ūkininkus šiurpinusią vilkų gaują. Džiaugsmas ir suvokimas, kad bendri veiksmai lėmė neįtikėtinai retą ir įspūdingą laimikį, užplūdo tiek taiklių šūvių autorius, tiek kokybišką darbą atlikusias varoves. Tvyrant šventinei nuotaikai tamsoje dar ilgai aidėjo kalbos apie įvykio detales, o bendras tikslas dar labiau sustiprino ir taip tvirtą kolektyvo, draugų ir šeimų santykius. • Vygandas Šiuša

NUOTRAUKA iš asmeninio archyvo

Medžioklės su varovais sezono atidarymas – sumedžioti penki vilkai


Medžioklė

aktualu

Problema

Tekstas: Kataryna Šterna

Žurnalo skaitytojas atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti neteisėtų veiksmų padariniai – nugriauti ir sulaužyti keli medžioklės bokšteliai.

Išpuolis prieš medžiotojus N uotraukas atsiuntęs medžiotojas papasakojo, kad išpuolis įvykdytas Jonavos r., Bukonių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. „Toje vietoje miško kamerų nėra, tačiau šį įvykį matė gretimo būrelio medžiotojai. Yra liudininkų, yra įtariamųjų. Policijai jau pranešta, vyksta tyrimas“, – sakė medžiotojas. Anot jo, nuotraukose matyti tik dalis sulaužytų medžioklės bokštelių. Iš viso nugriauta, sulaužyta ir išmėtyta dešimt bokštelių. Baltijos šalyse trukdymas medžioklei ir medžioklės infrastruktūros

gadinimas yra nauja problema. Tokie medžioklės priešininkų veiksmai fiksuojami labai retai, tačiau vis pasigirsta raginimų naikinti medžiotojų namelius, bokštelius, sabotuoti medžioklę. Dažniausiai tokie kvietimai skelbiami įvairiose prieš medžioklę nusiteikusių žmonių grupėse socialiniuose tinkluose. Kol kas susidūrėme tik su agresyviais straipsniais žiniasklaidoje, kur labai nedidelė dalis turinio paremta tikra informacija, o visa kita – medžioklės priešininkų postringavimai ir asmeninių pasirinkimų deklaravimas. Tokiose publikacijose paprastai būna menkai informuotų asmenų komentarų, kurie

Nugriautų bokštelių nuotraukas atsiuntė Medžioklės skaitytojas

Advokato komentaros: „Jeigu medžiotojai nesusitarė dėl bokštelio statymo,žemės savininkas turi teisę imtis veiksmų!“

Advokatas ir medžiotojas dr. Algimantas Šindeikis

10 |

lapkritis 2020 | Medžioklė

„Man iš tiesų gana dažnai tenka susidurti su bylomis, susijusiomis su medžioklės infrastruktūros gadinimu, bet vandalizmas nėra pagrindinė problema, – aiškina advokatas. – Teko girdėti kalbų apie medžioklės priešininkų veiklą ir, aišku, pats skaičiau ir iš kitų medžiotojų girdėjau apie kvietimus griauti medžiotojų namelius ir bokštelius, sabotuoti medžioklę ir kaip nors kitaip kenkti medžiotojams. Visa tai matoma internete, tačiau praktikoje neteko susidurti su tokiais dalykais.“

A. Šindeikis nurodo, kad medžioklės infrastruktūros gadinimas neretai yra netinkamų pačių medžiotojų veiksmų pasekmės: „Labai didelė dalis medžiotojų ir klubų vis dar gyvena pagal tarybinių laikų medžioklės ūkio principus ir mano, kad jiems viskas leidžiama, tačiau šiais laikais nebegalima elgtis, kaip šauna į galvą. Kalbu apie medžioklinių bokštelių statymą privačioje ar valstybinėje žemėje. Dauguma medžioklės infrastruktūros gadinimo bylų susijusios su


nuotraukos: Kataryna ŠternA

Svarbiausia, ką medžiotojai turėtų prisiminti, – jie turi teisę medžioti, nes ją nustato valstybės įstatymai ir toks yra medžiotojo vaidmuo valstybės ūkyje. Medžiotojai investuoja į infrastruktūrą ir tai yra jų privati arba būrelio nuosavybė, o nuosavybės naikinimas yra įstatymo pažeidimas.

Baltijos šalyse trukdymas medžioklei ir medžioklės infrastruktūros gadinimas yra nauja problema

privačių savininkų skundais apie jų valdoje nelegaliai pastatytą bokštelį ar šėryklą, – atskleidžia advokatas. – Į mane gana dažnai kreipiasi žemės ar miško savininkai, kurie su medžiokle apskritai nesusiję ir nežino, kaip tokiu atveju elgtis. Jiems patariu rašyti skundą Aplinkos ministerijai, kuri nustato, kuris klubas medžioja šioje teritorijoje, o toliau viskas vyks pagal įstatymuose numatytą tvarką.“ Kad pastatytų medžioklės bokštelį, įrengtų šėryklą ar kaip kitaip papildomai eksploatuotų medžioklės apylinkėje esančią žemės nuosavybę, kolektyvas tai turi įtraukti į sutartį ar sudaryti atskirą susitarimą. Jeigu to nepadaro, savininkai turi visas

teises iš karto kreiptis į instancijas, nes, anot A. Šindeikio, ne žemės savininkas turi ieškoti, kas nori naudotis jo žeme, o medžiotojai turi prašyti leidimo. Į klausimą, kaip medžiotojų būreliams ar atskiriems asmenims reikėtų elgtis vandalizmo atveju, advokatas atsako: „Iš pradžių reikia patikrinti, ar tai nėra tik žemės savininko nepasitenkinimas. Jeigu su juo nebuvo susitarta, jis gali būti nepatenkintas, kad jo žemėje kažkas pastatė bokštelį ar įrengė šėryklą. Nebe tarybiniai laikai, kai viskas priklausė visiems ir niekam. Dabar 100 proc. žemės ūkio sklypų ir apie pusė miško plotų priklauso privatiems savininkams. Jeigu medžiotojai nesusitarė

leidžia suprasti tik viena – šie žmonės nieko nežino apie medžioklę, bet nekenčia medžiotojų ir nenori nieko suprasti. Svarbiausia, ką medžiotojai turėtų prisiminti, – jie turi teisę medžioti, nes ją nustato valstybės įstatymai ir toks yra medžiotojo vaidmuo valstybės ūkyje. Medžiotojai investuoja į infrastruktūrą ir tai yra jų privati arba būrelio nuosavybė, o nuosavybės naikinimas yra įstatymo pažeidimas. Klausimas – ar iš tiesų medžioklės oponentai taip suaktyvėjo, kad pradėjo gadinti medžioklės infrastruktūrą? Gal priežasčių reikėtų ieškoti kur kitur?

dėl bokštelio statymo, žemės savininkas turi teisę imtis veiksmų!“ Jeigu santykiai su žemės savininkais sutvarkyti įstatymuose numatyta tvarka, tada kyla įtarimų dėl vandalizmo ar sąskaitų suvedinėjimo su konkrečiu medžiotojų klubu ar asmeniu ir reikia rašyti pareiškimą policijai. Remiantis Latvijos kolegų patirtimi panašioje situacijoje, rekomenduojama pasirūpinti dokumentais, įrodančiais konkretaus medžioklės infrastruktūros objekto priklausymą medžiotojų organizacijai ar asmeniškai kokiam medžiotojui, taip pat statybos išlaidas (čekiai, sutartys ir sąskaitos).

lapkritis 2020 | Medžioklė

| 11


Medžioklė

aktualu

vilkai

Tekstas: Kataryna Šterna

Aplinkosaugos aktyvistas Andrejus Gaidamavičius skleidžia melą ir dezinformaciją apie vilkų medžioklę Latvijoje.

Kaip yra iš tiesų?

12 |

lapkritis 2020 | Medžioklė

Matydami skleidžiamą klaidingą informaciją ir bandymus apšmeižti Latvijos medžiotojus bei pasinaudoti šia situacija siekiant suklaidinti Lietuvos gyventojus apie vilkų medžioklę kaimyninėje šalyje, susisiekėme su Latvijos valstybinės miškų tarnybos Medžioklės skyriaus vedėju Valteriu Lūsiu. Anot jo, Latvijoje nustatytas reikalavimas nedelsiant pranešti apie kiekvieną sumedžiotą vilką, mobiliuoju telefonu atsiunčiant nuotrauką, kurioje nurodytas laikas ir koordinatės, nekeičiant nuotraukos detalių. Latvijos medžiotojai sulaukė lygiai tokių pačių priekaištų ir užuominų apie vilkų brakonieriavimą, todėl buvo įvesta griežta pranešimo sistema. Tačiau pagrindinis skundas buvo tas, kad medžiotojai juos ne sumedžiodavo, o tiesiog nurašydavo... „Kad niekas neturėtų galimybės šmeižti medžiotojų ir sabotuoti

Akivaizdu, kad šioje situacijoje A. Gaidamavičius tikisi, kad niekas Lietuvoje nesupranta latvių kalbos ir nežino Latvijos medžioklės taisyklių.

jų darbo, dabar medžiotojai turi nufotografuoti patį vilką, jo dantis, surašyti kelis protokolus, kuriuos gana greitai reikia pateikti miškų tarnybai“, – pabrėžė V. Lūsis. Pasak pašnekovo, inspektoriai neužfiksavo, kad kas nors norėtų įteisinti anksčiau sumedžiotą vilką. „Sezono pradžioje daugiau dėmesio skiriame sumedžiotų vilkų kailiams tikrinti. Pirmieji sumedžioti gyvūnai tikrinami intensyviau. Tai juk savaime suprantama! Vasarą gyvūno kūno juk neišsaugosi ir kailio atskirai nefotografuosi“. Latvijoje vilkų DNR tyrimai ir kiti duomenys renkami apie 20 metų. Lietuvoje šie tyrimai pradėti tik prieš trejus metus. Šiemet paskelbta, kad Lietuvoje gyvena mažiausiai 54 vilkų šeimos. Ne mažiau! Pažymėtina, kad apskaitos duomenys yra neišsamūs, nes keletą metų nebuvo sniego ir nebuvo įmanoma stebėti pėdsakų. Tai reiškia, kad vilkų populiacija gali būti daug didesnė, tai įrodo ūkininkams padaryta žala ir medžiotojų pastebėjimai.

Kodėl visos diskusijos vyksta tik nustačius limitus? Aplinkos ministerijos vyresnysis patarėjas gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimais

NUOTRAUKA: shutterstock

S

ocialinėje erdvėje „Facebook“ Andrejus Gaidamavičius tvirtina, kad Latvijoje vilkai nuolat medžiojami ne per leistiną sezoną, o medžiotojai bando įteisinti vasarą sumedžiotų vilkų kailį ir trofėjus, išsaugodami juos iki sezono pradžios. „Buvo atrasta, kad dalis „rudenį“ nušautų vilkų buvo dar su vasariniu kailiu. Žieminis kailis, žinoma, geresnis, bet rask tu man medžiotoją, kuris nepasinaudos pasitaikiusia proga iššauti į vilką. Juk niekas nemato, ką jis ten savo tame bokštelyje vasarą iš tiesų medžioja – ar Lietuvą gelbėja nuo invazinių jenotų, ar kiaulių ūkius nuo marą platinančių šernų, ar tiesiog šauna į viską, kas juda. Mes jau seniai sakėm ministerijai, kad reikia tikrinti kailius. Bet kai pati ministerija suinteresuota išnaikinti kuo daugiau vilkų, tai jie tyliai laimina tą brakonieriavimą“, – rašo gamtosaugininkas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje A. Gaidamavičius tikisi, kad niekas Lietuvoje nesupranta latvių kalbos ir nežino Latvijos medžioklės taisyklių. Taigi oficiali informacija: Latvijoje vilkų medžioklės sezonas prasideda liepos 15 d. ir baigiasi kovo 31 d. Kadangi Latvijoje vilkai oficialiai pradedami medžioti vasarą, medžiotojams nėra reikalo pažeisti įstatymo ir bandyti „legalizuoti“ vasarą medžiojamų vilkų.


Vilmantas Graičiūnas atskleidė, kad spalio pradžioje, kai buvo paskelbtas šių metų vilkų limitų projektas, kvietimas teikti siūlymus kartu su projektu buvo išsiųstas daugybei organizacijų. Ministerijos pranešimą gavo ir universitetai, moksliniai centrai, miškų savininkai, ūkininkai ir, aišku, medžiotojų organizacijos. Siūlymus ir priekaištus atsiuntė tik dvi draugijos. Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS) siūlė vilkų medžioklės nelimituoti, o jų populiacijos gausą reguliuoti medžioklės sezono trukme. Jeigu nebūtų atsisakyta vilkų medžioklės limitavimo, LMS siūlė 2020–2021 m. medžioklės sezonui nustatytą 175 limitą ne mažinti, o didinti iki 200 individų. Na, o gamtos apsaugos asociacija Baltijos vilkas atsiuntė trijų puslapių laišką, kuriame apibendrino dešimt vilkų limito mažinimo argumentų. Pavyzdžiui, Baltijos vilko vadovas Andrius Lavrinavičius rašė: „Vilkų DNR tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vilkų populiacija praeityje buvo patyrusi didelį genetinės įvairovės susiaurėjimą dėl per intensyvios medžioklės. Tyrėjų teigimu, įvairovė po truputį atsistato dėl migracijos, bet vis dar nėra optimali. Pastarųjų metų ir siūlomas naujas limitas yra istoriškai labai dideli, o populiacijos genetinei įvairovei atsikurti neužteko paskutinių 50 metų. Todėl vis didinamas populiacijos medžioklės intensyvumas gali užkirsti kelią tolesniam genetinės įvairovės atsistatymui iki siekiamų reikšmių.“ Aiškinamajame laiške ministerija nurodė: „Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazės skiltyje Didžiųjų plėšrūnų buvimo registravimas visus metus sukaupta medžiaga registruojant atskirą šeimą, buvo atsižvelgiama, kad šeimų teritorijų epicentrai būtų pakankamai nutolę nuo kaimyninių šeimų. Atrinkti tik tie atvejai, kai pranešime buvo registruoti 4 ir daugiau vilkų vienu metu, teikiamą informaciją pagrindžiant kokybiškomis vilkų ar jų pėdsakų nuotraukomis arba vaizdo įrašais. Dėl aukštų reikalavimų duomenų

pagrįstumui ir griežtų atrankos kriterijų daugelyje teritorijų nebuvo įrodytas vilkų šeimos buvimas, todėl neatskleistas tikrasis vilkų šeimų kiekis.“ Baltijos vilkas nurodė (ir tai yra vienas argumentų, kurie aktyviai tiražuojami socialiniuose tinkluose), kad 2019– 2020 m. medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrimų ataskaitoje, pasiekiamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, pateikti tokie rezultatai: iš 118 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 64 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 44 skirtingoms šeimos. Analogiškame 2018–2019 m. medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų tyrime iš 102 ištirtų sumedžiotų vilkų nustatyti 62 pirmamečiai jaunikliai, priklausę 53 skirtingoms šeimos. Vadinasi, genetiškai nustatytas šeimų, turėjusių vadų prieš medžioklės sezoną, skaičius sumažėjo nuo 53 iki 44. Ministerija paaiškino, kad tai yra normalūs svyravimai. Viena priežasčių yra tai, kad neretai sumedžiojami keli vienos vilkų poros jaunikliai. Praeitą sezoną buvo penki atvejai, kai sumedžioti trys vienos šeimos vilkiukai ir dešimt kartų sumedžiota po du jaunus vilkus. Minima ir tai, kad vilkai reguliuoja kanopinių skaičių, todėl mažina žalą atžalynams. Aplinkos aktyvistai pabrėžė, kad nuostoliai, kuriuos vilkai padaro žemės ūkio gyvūnams, augintojams šiemet nepadidėjo. Čia reikia pridurti, kad, deja, didelė dalis galvijų augintojų ir privačių ūkių savininkų net nepraneša apie išpuolius, nes nesitiki kompensacijų. Aplinkos ministerijos atsakyme nurodyta, kad Vilko apsaugos plane nenumatyta didinti ar mažinti vilkų sumedžiojimo limito pagal žalą ūkiniams gyvūnams ar kanopinių gyvūnų populiacijų gausą. Išreikšta ir kitų argumentų prieš vilkų limito didinimą.

Kaip buvo nustatytas toks didelis limitas? „Vilko apsaugos plane aiškiai nurodyta, kad sumedžiojimo limitas apskaičiuojamas vadovaujantis moksliškai konstatuotu šių plėšrūnų šeimų skaičiumi, – sakė V.  Graičiūnas. – Šiemet mokslininkai patvirtino, kad Lietuvoje

gyvena ne mažiau kaip 54 gaujos. Be to, neatsižvelgta į vienišių pastebėjimus ir poras.“ Gamtos apsaugos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškino taip: „Jokie sentimentalūs ar iš pažiūros logiški svarstymai negali paveikti vilkų sumedžiojimo limito dydžio, nes jis apskaičiuojamas tik remiantis moksliniais duomenimis apie šių plėšrūnų šeimų skaičių. Šiemet mokslininkai nustatė, kad šalyje yra ne mažiau kaip 54 šeimos. Dauginame šį skaičių iš natūralaus prieauglio koeficiento (3,25) ir gauname 175 individus, kuriuos galime sumedžioti. Labai gerai, kad vyksta diskusijos ir keičiamasi nuomonėmis, tačiau limito nustatymo taisyklės aiškios ir paprastos.“

Vilkų limitas = šeimų skaičius × natūralus prieauglis (3,25) 54 × 3,25 = 175,5 A. Klimavičius nurodė, kad Aplinkos ministerijos inicijuotas vilkų DNR tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti vilkų šeimų skaičių ir stebėti populiacijos būklę, nebus sustabdytas ir toliau teiks moksliškai pagrįstą informaciją.

Papildoma informacija • Taigi, kaip jau minėta, vilkų medžioklės sezonas Latvijoje prasideda tuo metu, kai žala ūkiniams gyvūnams yra didžiausia – liepos 15 d. • Šiuo metu Latvijoje, kaip ir keliais ankstesniais sezonais, leidžiama sumedžioti 280 vilkų. • Šiuo metu sumedžioti 186 egzemplioriai. • 52 proc. Latvijos teritorijos užima miškai. Lietuvoje – 33 proc. • Oficialiai apskaičiuota, kad Latvijoje gyvena apie 1500 vilkų.

lapkritis 2020 | Medžioklė

| 13


Medžioklė

aktualu

vilkai

Tekstas: Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Darius Danusevičius, Jurata Buchovska, Mantas Sabalinka, Vytauto Didžiojo universitetas

Prasidėjus naujam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui, primename medžiotojams, kad sumedžiojus vilką medžioklės plotų naudotojai įpareigoti per 12 valandų pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (VSTT) informaciją elektronine forma.

14 |

lapkritis 2020 | Medžioklė

P

rieiga prie šios formos skelbiama VSTT svetainės vstt.lrv.lt rubrikos Biologinės įvairovės apsauga skiltyje Žvėrių apskaita. Tą pačią formą galima pasiekti ir per www.biomon.lt, pasirinkus Žvėrių apskaitos žemėlapiai, o tada Sumedžioti vilkai. Atsidarius langui su žemėlapiu, dešinėje kraštinėje juostoje pasirenkamas raudonas langelis Duomenų pateikimo forma, o tada Pridėti. Pildymą pradedame padėdami sumedžiojimo vietos tašką žemėlapyje. Toliau užpildoma lentelė, suvedant prašomus duomenis, ir spaudžiama Išsaugoti.

Medžioklės plotų naudotojas taip pat privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti juos, kol iš sumedžiojusio asmens bus perimti VSTT įgaliotojo atstovo. Iš bet kurios kūno vietos tyrimams paimtas raumens gabalėlis (apytikriai 3 cm2) turi būti saugomas šaldymo kameroje. Tyrimams išimtą apatinį iltinį dantį medžiotojas turėtų saugoti vėsioje ir nesausoje aplinkoje. Tokiomis taip

NUOTRAUKA: shutterstock

Vilkų tyrimai 2019–2020 metais


NUOTRAUKA iš asmeninio archyvo

sąlygomis reikėtų saugoti ir kaukolę, kad ji per greitai nedžiūtų, kol išimta iltis. Tyrimams reikalingą iltinio danties šaknies dalį (1,5 cm ilgio šaknies viršūnę) gali atpjauti ir pats medžiotojas ar taksidermininkas. Tinkamai nupjovus šaknies viršūnę, likusią danties dalį galima įklijuoti į žandikaulį ir turėti jau sutvarkytą trofėjų. Jei sumedžiojama patelė, tyrimams reikia paimti gimdą. Vilko patelės gimda savo forma primena apie 30 cm aukščio raidę Y (jauniklių mažesnė). Teisingai išimta visa gimda turi užsibaigti kiaušidėmis, t. y. raidės Y viršūnėse turi būti balkšvi „bumbuliukai“. Vaizdinę medžiagą, kaip išimti gimdą, galima rasti YouTube įrašius Vilko patelės gimdos išėmimas. Praėjusį 2019–2020 metų vilkų medžioklės sezoną buvo sumedžioti 123 vilkai. Po to, kai buvo išnaudotas praėjusiam sezonui skirtas limitas ir sustabdyta vilkų medžioklė, buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir susitarta dėl mėginių paėmimo. Iš viso surinkta 118 (96,7 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų raumens pavyzdžių, 118 (96,7 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų apatinių iltinių dantų ir 54 (96,4 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų patelių gimdos. Laboratorijoje pradėjus vykdyti mėginių tyrimus paaiškėjo, kad visi raumens gabalėliai ir visos iltinių dantų šaknų nuopjovos buvo paimtos ir saugotos tinkamai. Tačiau atšildžius vilkų patelių gimdas paaiškėjo, kad tik 13 gimdų paimta teisingai. Sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacijos įvaisos (kai poruojasi giminiškai artimi individai) rodikliai yra geri. Kaip parodė 2018–2019 metų sezonu sumedžiotų vilkų tyrimai, vilkų genetinėje medžiagoje vis dar atsispindi apie 8-ąjį dešimtmetį stipriai sumažėjęs vilkų skaičius. Taip yra todėl, kad tada populiacija patyrė ženklų genetinės įvairovės sumažėjimą (vadinamą butelio kaklelio efektu). Genetiniai tyrimai rodo, kad iki šiol vis dar vyksta populiacijos atkūrimo procesas ir populiacija yra netoli genetinio atsigavimo piko. Atkūrimo

procesas vyksta iš esmės per genų migraciją (į Lietuvą atklysta individų iš kitų teritorijų), tai patvirtina aukšti įvairovės rodikliai. 2019–2020 m., kaip ir 2018– 2019  m. medžioklės sezono medžiagoje aukščiausios Ho reikšmės (kai poruojasi negiminingi individai) susitelkė šiaurės rytų Lietuvoje, iš kur tęsiasi pietų kryptimi iki Vilniaus rajono (2 pav.). Tikėtina, kad šie aukštesnio Ho geografinio išsidėstymo dėsningumai indikuoja genų srautus per Šiaurės Rytų Lietuvą miško masyvais pietų link. Iš vakarų šį srautą pietų link gali kreipti Nevėžio upė ir Via Balticos magistralė. Iš rytų šį srautą riboja Lietuvos–Baltarusijos siena. Srautas eina miškų masyvais, kol susiduria su barjerais: Neries

Praėjusį 2019–2020 metų vilkų medžioklės sezoną buvo sumedžioti 123 vilkai. Išnaudojus praėjusiam sezonui skirtą limitą ir sustabdžius vilkų medžioklę, buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir susitarta dėl mėginių paėmimo.

upe, Vilniaus antropogeninių, urbanizuotų zonų sistema ir autostrada (taip suformuojama savita genų srautą ribojanti zona, lemianti uždaresnes poravimosi grupes). Tiek 2018–2019 m., tiek 2019–2020 m. medžioklės sezonų medžiagoje matyti, kad pagrindiniai genų srauto nešėjai yra patinai. Taip pat paminėtinas aukštesnės Ho individų klasteris Tauragės ir Klaipėdos rajonuose. Todėl galimi ir kiti genų srauto šaltiniai iš Vakarų Latvijos ar net Šiaurės Rytų Lenkijos. Kito svarbaus individo lygmens genetinės įvairovės rodiklio – individo retų genų formų skaičiaus – geografinis pasiskirstymas Lietuvoje parodė didesnę retų genų formų koncentraciją šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Panašūs retų genų formų geografinio pasiskirstymo dėsningumai gauti ir 2018–2019 m. sezonu. Pagal patinų retų genų formų išsidėstymą galima prielaida, kad vilkų migracija iš rytų stipriau vyksta per Latvijos sieną nei per Baltarusijos sieną ir eina žemyn iki Neries. Kaip ir 2018– 2019  m., 2019–2020  m. sezonu aptikta negausi retų genų formų koncentracija Žemaitijoje ties Rietavu. Atliekant genetinius tyrimus, naudota mikrosatelitų branduolio DNR žymenų sistema, kuri efektyviai naudojama ir nepakeičiama žmonių ir galvijų tėvystės ar nusikaltėlių individualaus atpažinimo testuose, taigi patikimai nustato ir vilkų giminystės ryšius. Tačiau skaičiuodami pernai vasarą buvusias vilkų šeimas

Amžiaus tyrimams nuo apatinio iltinio danties atpjaunama 1,5 cm ilgio šaknies viršūnė

lapkritis 2020 | Medžioklė

| 15

Profile for Linda Dombrovska

Lapkritis, 2020  

Lapkritis, 2020  

Advertisement