Page 1


TV or no TV Nepaisydami jokių klimato kaprizų, mes atkakliai šiugždenome puslapius ir barškinome klaviatūrą tam, kad jus pasiektų jau trečiasis žurnalo „ATRASK!“ numeris. Šį kartą mes jums siūlome atrasti mygtuką Off įvairiuose prietaisuose (ypač tuose, kurie turi hipnotizuojantį ekraną) ir paspausti jį ne tik einant miegoti. Ekrane – pokalbių ir diskusijų laidos, kuriose nėra nė kvapo pokalbio ar diskusijos, tik kažin koks turgus su vienas per kitą rėkiančiais idėjų pardavėjais. Moterų emancipacija! Emigracija! Tolerancija! Taip šūkauja jie, mėgindami iškišti savo produktus, kurių prekinė išvaizda visai nekelia apetito. Nereikia pamiršti ir pačių geriausių kriminalinių naujienų laidų, kurias televizininkai išradingai pavadino žiniomis: tą paskandino, tą nušovė, o anas savo žmonai nupirko kailinius už visuomenę piktinančią kainą. Šis nežiūrėtinų programų sąrašas galėtų tęstis ir tęstis – nuo telenovelių iki šokių projektų ir atgal su viena kita išimtimi. Besipiktindami tais „besmegeniais“, kurie lyg naktinės plaštakės prie lempelės kas vakarą prilimpa prie švytinčio televizoriaus ekrano, patys nesuvokiame, kad lygiai taip pat prilipę stirksome prie kompiuterio. Visi esam ekranų įkalinti ir žibinam juos kaip vaidilutės amžinąją ugnį. O tada nuolatos niurzgiam, koks sunkus gyvenimas ir kaip viskas aplinkui bjauru: apsivogę politikai, korumpuoti verslininkai ir visokiausios stichinės nelaimės užvaldė pasaulį. Nebėra ko laukti, kuo džiaugtis? ATRASK!

Nr. 3 ATRASK! ISSN 2029-8390 Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! Numerį rengė: Zenonas Ripinskis (vyr. red.) Laima Malakauskienė Gediminas Dubonikas Eglė Markevičiūtė Ligita Mykolaitienė Lina Bivainienė Irena Baliulė Dalia Jakaitė Maketavo Benas Jankauskas Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 Šiauliai. Redakcija www.su.lt redakcija@cr.su.lt tel.: (8~41) 595 729, 8 685 33142 Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą arba tvirtą šiauliečio žodį.

ATRASK! • SAUSIS

1


ko­dėl ver­ta pa­si­rink­ti Šiau­lius? Šiau­liai – kul­tū­ros cen­tras. Mies­te vyks­ta įvai­ rūs kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, kon­cer­tai, yra pui­ ki spor­to ir kon­cer­tų are­na, stam­būs pra­mo­gų ir pre­ky­bos cen­trai, klu­bai ir kt. Žo­džiu, jau­ni­ mui tik­rai yra ką veik­ti po pa­skai­tų. 4 p.

studijos Šiauliuose J. Svirnelytei tapo tramplinu į žurnalistikos vandenyną Žurnalistės karjerą pradėjau Šiauliuose. Tuometinis Pedagogikos fakulteto dekanas Stasys Tumėnas sugalvojo puikią iniciatyvą – žurnalistikos studijas. Tai buvo tarsi tam tikras būrelis. 8 p.

studijos Kipre: ir įdomu, ir naudinga

VIRŠELIS

kaip

ta

nuotrauka

atsirado, tikrai nepa-

menu. o mūsų sąsajos gana paprastos: jie yra muzikantai, o aš fotografas. dažnai

fotografuodavau

jų leidžiamiems nuotraukų albumams. kadangi ir pats buvau

„bix“

muzikos ger-

bėjas, kartais važiuodavau kartu į koncertus kituose miestuose.“

rolandas parafinavičius

2

ATRASK! • SAUSIS

Jei manęs paklaustų, ar verta studijuojant pasinaudoti Erasmus studijų mainų programa, nedvejodamas sakyčiau – taip. Tokia galimybė pasitaiko ne kasdien. 10 p.

studijų tarptautiškumas Šiauliuose auga

Šiuo metu Šiaulių universitetas yra pasirašęs apie 150 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis Europos ir pasaulio mokslo ir studijų institucijomis. Su dauguma užsienio partnerių plėtojamas bendradarbiavimas mokslo, studijų, kultūros srityse. 13 p.

Samas: širdyje vis dar esu ir liksiu studentas Pirmą kartą grupės pavadinimas sugalvotas 1982 m. Šiauliuose, kai išleidome su draugeliu pogrindinę magnetofoninę juostą. 1987 m. surinkau jau tikrą, rimtą „Bix“ grupę. 14 p.


knygos ir kvapni kava „Sieloje“ Sakoma, kad čia verdama bene skaniausia kava mieste, galima paskanauti įvairios arbatos, imbierinio gėrimo ar nealkoholinio vyno, pasivaišinti pyragu ar ledais, šaltą žiemos dieną sušilti prie židinio. Knygyne nuolat skamba maloni muzika. 24 p.

šachmatų partija su didmeistre Viktorija Čmilyte Viktorija sako, kad ją visuomet žavėjo humanitariniai mokslai. Šiek tiek domino ir istorijos studijos, bet jau mokykloje gerai mokėjo anglų kalbą, gilintis į kalbas buvo įdomu, todėl ir pasirinko tokias studijas. 27 p.

inžinerinių profesijų specialistų paklausa Lietuvoje auga Jeigu žmogus jaučia, kad nori dirbti pagal įgytą specialybę, jis tikrai darbo vietą ras. Darbdavys tai tikrai pamatys. Labai svarbu, kai žmogus gali pasakyti: „Aš dirbu tai, kas man patinka, ir už tai man dar moka.“ 30 p.

Erlanda Nemeikaitė: ir studijos, ir žolės riedulys man patinka Šiaulių universitetu tikrai nenusivyliau. Čia atradau puikių draugų, gerų dėstytojų. Fakulteto ir Universiteto vadovams noriu padėkoti už sudarytas sąlygas sportuoti ir studijuoti. 34 p.

patriotiškumas ir jaunimas Jaunimas yra molis, iš kurio lipdom savo valstybės ateities piliečius. Ir jeigu jiems trūksta patriotizmo, tada pirmiausia tie žmonės, kurie atsakingi už jaunimo ugdymą, turi priekaištauti sau, nes niekas niekada ir iš niekur neatsiranda. 36 p.

ATRASK! • SAUSIS

3


UNIVERSITETAS

ko­dėl ver­ta pa­si­rink­ti Šiau­lius? Ze­no­nas Ripinskis redakcijos archyvas Vie­nin­te­lis Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­ne esantis Šiau­lių uni­ver­si­te­tas su vil­ti­mi lau­kia nau­jų moks­lo me­tų, ti­kė­da­ma­sis bū­si­muo­sius stu­ den­tus pa­trauk­ti pa­trauk­lio­mis ir per­spek­ty­ vio­mis stu­di­jų pro­gra­mo­mis, ge­ro­mis stu­di­jų są­ly­go­mis. Siū­lo­me in­ter­viu su Šiau­lių uni­ver­si­ te­to stu­di­jų pro­rek­to­riu­mi doc. Juo­zu Pa­brė­ža. Kuo iš­skir­ti­nis yra Šiau­lių uni­ver­si­te­tas? Šiau­lių uni­ver­si­te­tas yra iš­skir­ti­nis ke­liais as­pek­ tais. Vi­sų pir­ma, tai yra re­gio­ni­nis uni­ver­si­te­tas. Tai reiš­kia, kad di­džio­ji mū­sų Uni­ver­si­te­to stu­den­tų da­ lis yra iš Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­no. Mes ma­no­me, kad tai yra mū­sų stip­ry­bė, nes mū­sų Uni­ver­si­te­tas yra vie­nin­te­lis Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Aš vi­suo­met abi­ tu­rien­tams sa­kau, kad tai yra di­de­lis pri­va­lu­mas. Mies­to ir re­gio­no įstai­gų, ver­slo įmo­nių va­do­vų dė­ me­sys daž­nai kryps­ta į mū­sų Uni­ver­si­te­tą, ren­ 4

ATRASK! • SAUSIS


gian­tį re­gio­nui rei­ka­lin­gus spe­cia­lis­tus. Ki­tas pri­va­lu­ mas – esa­me kla­si­ki­nio ti­po Uni­ver­si­te­tas. To­kių Lie­ tu­vo­je nė­ra daug – tik ke­tu­ri. Ką tai reiš­kia jau­nam žmo­gui? Tai reiš­kia, kad siū­lo­me la­bai pla­tų stu­di­jų pro­gra­mų pa­si­rin­ki­mą – vi­sų 6 stam­bių­jų sri­čių ir 29 kryp­čių stu­di­jų pro­gra­mas. Šiau­lių uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų, Tech­no­lo­gi­jos, Gam­tos moks­lų, Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos, Me­nų, So­cia­li­nės ge­ ro­vės ir ne­ga­lės stu­di­jų, Hu­ma­ni­ta­ri­nio, Edu­ko­lo­gi­ jos fa­kul­te­tų pa­va­di­ni­mai pui­kiai įro­do, kad čia yra pla­tus stu­di­jų pro­gra­mų pa­si­rin­ki­mas. Šiuo me­tu mes orien­tuo­ja­mės į stu­di­jų ko­ky­ bę. Per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus at­si­sa­kė­me ne­po­pu­lia­rių stu­di­jų pro­gra­mų, ku­rių ne­si­ren­ka jau­ni­mas ir ku­rios nė­ra svar­bios re­gio­nui. Kas­met abi­tu­rien­tams pa­siū­lo­me vis nau­jų pa­trauk­lių stu­ di­jų pro­gra­mų. Vien tik per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus pra­dė­jo­me pri­ėmi­mą į nau­jas ap­lin­kos ob­ jek­tų di­zai­no, fi­nan­sų ma­te­ma­ti­kos, fi­nan­sų val­dy­ mo, ki­ne­zi­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­mas. Šiais me­tais siū­lo­me dar dvi vi­siš­kai nau­jas stu­di­jų pro­gra­mas. Me­nų fa­kul­te­te pra­si­dės pa­trauk­lios vi­zu­al­i­nių ko­ mu­ni­ka­ci­jų me­no stu­di­jos. Nuo šių me­tų So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas su Vroc­la­vo uni­ver­si­te­tu (Len­ki­ ja) siū­lo nau­ją jung­ti­nę dar­naus ver­slo eko­no­mi­kos stu­di­jų pro­gra­mą. Tai­gi vie­nas iš svar­bių pas­ta­rų­jų me­tų mū­sų žings­nių – ku­ria­mos ben­dros stu­di­jų pro­gra­mos su ki­tais uni­ver­si­te­tais tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Jau an­tri me­tai kar­tu su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tu sėk­min­gai vyk­do­me ben­drą ki­ne­zi­ te­ra­pi­jos ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­gra­mą. Bai­gu­sie­ji jung­ti­nes stu­di­jų pro­gra­mas gaus abie­jų uni­ver­si­ te­tų bai­gi­mo di­plo­mus. Vi­sa­da ak­cen­tuo­ja­me, kad tu­ri­me to­kių pro­ gra­mų, ku­rios yra uni­ka­lios, ku­rias tu­ri tik Šiau­lių uni­ver­si­te­tas – op­to­met­ri­ją, so­cio­kul­tū­ri­nę ant­ro­ po­lo­gi­ją, est­ra­dos me­no, au­dio­vi­zu­a­li­nio me­no, spe­cia­lio­sios pe­da­go­gi­kos. Ži­no­ma, di­džiuo­ja­ mės ir tra­di­ciš­kai po­pu­lia­rio­mis, ne­be pir­mi me­tai mū­sų Uni­ver­si­te­te vyk­do­mo­mis stu­di­jų pro­gra­ mo­mis: eko­no­mi­ka, vie­šuo­ju ad­mi­nist­ra­vi­mu, kū­ no kul­tū­ra, sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja, lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­ja ir ko­mu­ni­ka­ci­ja. Ki­tas nau­jas svar­bus da­ly­kas yra tai, kad mes stu­den­tams siū­lo­me gre­tu­ti­nių stu­di­jų pa­si­rin­ki­mo

ga­li­my­bę. Tai reiš­kia, kad stu­den­tas, įsto­jęs į vie­ną stu­di­jų pro­gra­mą, tu­ri ga­li­my­bę stu­di­juo­ti ir gre­ tu­ti­nę stu­di­jų pro­gra­mą, įgy­ti dvi­gu­bą kva­li­fik­ a­ci­nį laips­nį. Pvz., at­si­sa­kė­me gry­nų­jų fi­zi­kos ar lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mų, ku­rios ne­bu­vo la­bai po­pu­lia­rios. Da­bar šių stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­ tai ga­lės įgy­ti ir šių da­ly­kų mo­ky­to­jo kva­li­fik­ a­ci­ją. Is­to­ri­jos stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­tai ga­lės įgy­ti ir pa­vel­do­sau­gos kva­li­fi­ka­ci­nį laips­nį. Ką ga­li­te pa­sa­ky­ti apie stu­di­jų ko­ky­bę? Ga­liu at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti, kad di­džio­sios da­lies mū­sų stu­di­jų pro­gra­mų ko­ky­bė yra ge­ra. Tai ro­ do ir stu­den­tų, ir darb­da­vių ap­klau­sos. Ge­rai apie mū­sų stu­di­jų ko­ky­bę at­si­lie­pia ir bu­vę stu­den­tai, iš­vy­kę tęs­ti stu­di­jų į ki­tus uni­ver­si­te­tus. Mū­sų Stu­ di­jų sky­riaus stu­di­jų ko­ky­bės val­dy­mo gru­pė nuo­ lat at­lie­ka stu­di­jų ko­ky­bės mo­ni­to­rin­gą ir ste­bi šį pro­ce­są.

Uni­ver­si­te­te vyk­do­mos tiek nuo­la­ti­nės, tiek iš­ tęs­ti­nės (ne­aki­vaiz­di­nės) stu­di­jos. Kai ku­riuos mo­ du­lius stu­den­tai ga­li pa­si­rink­ti stu­di­juo­ti ir nuo­to­li­ niu bū­du, nes pas mus yra įkur­tas mo­der­nus Nuo­ to­li­nių stu­di­jų cen­tras. Vir­tu­a­lio­je erd­vė­je stu­den­tai ga­li ben­drau­ti su dės­ty­to­ju, gau­ti ir at­lik­ti įvai­rias už­duo­tis. To­kiu bū­du stu­den­tai ga­li ir stu­di­juo­ti, ir dirb­ti tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Su­de­rin­ti už­si­ ė­mi­mus ir dar­bą tu­ri ga­li­my­bę ir nuo­la­ti­nių stu­di­jų stu­den­tai. Tarp­tau­tiš­ku­mas? Ki­tas svar­bus da­ly­kas – tarp­tau­tiš­ku­mas. Šiau­lių uni­ver­si­te­tas tu­ri pa­si­ra­šęs dau­giau kaip 150 ben­ dra­dar­bia­vi­mo su­tar­čių su įvai­rio­mis už­sie­nio ATRASK! • SAUSIS

5


moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jo­mis. Pa­gal tarp­tau­tiš­ku­ mą esa­me vie­ni ak­ty­viau­sių Lie­tu­vo­je – vyk­do­me stu­den­tų mai­nus pa­gal dvi­ša­les su­tar­tis ir pa­gal Eras­mus pro­gra­mą. Mū­sų stu­den­tai tu­ri daug ga­ li­my­bių iš­vyk­ti pa­stu­di­juo­ti į ki­tas ša­lis. Be­veik vi­si no­rin­tys tai ga­li pa­da­ry­ti, o štai ki­tų mies­tų stu­den­ tai ne vi­si to­kias ga­li­my­bes tu­ri. Ar tu­ri­te dės­ty­to­jų iš už­sie­nio? Kas­met už­sie­nio dės­ty­to­jų skai­čius di­dė­ja. Anks­čiau at­vyk­da­vo dės­ty­to­jai dau­giau­sia tik pa­ gal Eras­mus pro­gra­mą, da­bar, pa­si­nau­do­da­mi Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos su­teik­to­mis ga­li­my­ bė­mis, kvie­čia­me dės­ty­to­jus iš mū­sų part­ne­ri­nių uni­ver­si­te­tų. Štai pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je So­ cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te dir­bo pro­fe­so­rius iš Ne­ bras­kos uni­ver­si­te­to Oma­ho­je Ro­ber­tas Blai­ras, šį pa­va­sa­rį dės­ty­ti iš JAV at­vyks pro­fe­so­rius į So­cia­li­ nės ge­ro­vės ir ne­ga­lės stu­di­jų fa­kul­te­tą. Pa­raiš­kas pa­si­kvies­ti dės­ty­to­jus iš už­sie­nio ša­lių tei­kia ir ki­ti fa­kul­te­tai. Ką dar ga­li­t e pa­s iū­ly­t i stu­d en­t ui? Vi­s i uni­v er­s i­t e­t ai lai­k o­s i ant dvie­jų pa­g rin­ di­n ių ban­g i­n ių – stu­d i­jų ir moks­lo. Mes vi­s a­d a abi­t u­r ien­t ams sa­k o­m e, kad Šiau­lių uni­v er­s i­t e­ tas tu­r i dar ir tre­č ią ban­g i­n į – iš­p lė­t o­t ą stu­ den­t ų ne­a ka­d e­m i­n ę veik­lą. Mes ma­n o­m e, kad tai la­b ai svar­b us da­ly­k as, kad stu­d en­t ai po stu­d i­jų lais­v a­lai­k iu tu­r ė­t ų ga­li­m y­b ių už­s i­im­t i me­n i­n e kū­r y­b a, spor­t u ar įvai­r ia sa­v a­n o­r iš­ ka veik­la. Tu­r i­m e ge­r ų, Lie­t u­v o­je ir už­s ie­n y­ je ži­n o­m ų me­n o ko­lek­t y­v ų, spor­t o ko­m an­d ų. Šiau­lių uni­v er­s i­t e­t o ga­le­r i­jo­je, įsi­k ū­r u­s io­je cen­ tri­n ia­m e mies­t o bul­v a­r e, ren­g ia­m os stu­d en­t ų ir dės­t y­t o­jų pa­r o­d os. Uni­v er­s i­t e­t as or­g a­n i­z uo­ ja tra­d i­c i­n ius tarp­t au­t i­n ius stu­d en­t ų te­a t­r ų, jau­n i­m o fes­t i­v a­lius, res­p ub­li­k i­n ius kon­k ur­s us. Uni­v er­s i­t e­t ą gar­s i­n a ge­r ai Lie­t u­v o­je ži­n o­m i spor­t i­n in­k ai – Lon­d o­n o olim­p ia­d os da­ly­v ė ma­r a­t o­n i­n in­k ė Re­m al­d a Ker­g y­t ė, pa­s au­lio jau­ ni­m o čem­p io­n a­t o si­d ab­r o me­d a­lio lai­m ė­t o­ja šuo­li­n in­k ė Do­v i­lė Dzi­d za­le­t ai­t ė, pa­s au­lio ir Eu­ ro­p os jau­n i­m o čem­p io­n as krep­š i­n in­k as Ro­k as Gied­r ai­t is ir kt. Di­d e­liu šiau­lie­č ių ir sve­č ių trau­ 6

ATRASK! • SAUSIS

kos cen­t ru ta­p o Uni­v er­s i­t e­t o bo­t a­n i­k os so­d as. Rei­tin­gai? Bū­si­mie­ji stu­den­tai ana­li­zuo­ja ša­lies Uni­ver­ si­te­tų rei­tin­gus, ku­riuos daž­nai pa­va­sa­rį ren­gia žur­na­las „Vei­das“. Pra­ėju­siais me­tais Šiau­lių uni­ ver­si­te­tas tarp 19 uni­ver­si­te­tų už­ėmė de­vin­tą vie­ tą. Bū­si­mie­siems stu­den­tams la­bai svar­bu stu­di­jų są­ly­gos, o pa­gal šį kri­te­ri­jų mes jau ke­lin­ti me­tai už­ima­me aukš­tą tre­čią ar­ba ket­vir­tą vie­tą. O kas yra stu­di­jų są­ly­gos? Pir­miau­sia – bib­lio­te­ka, ku­ ri pas mus yra vie­na ge­riau­sių ir mo­der­niau­sių Lie­tu­vo­je, elek­tro­ni­nė sa­vi­tar­na, stu­di­jų, moks­lo ir me­no lai­mė­ji­mai. Ko­dėl ver­ta pa­si­rink­ti Šiau­lius? Eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės Lie­tu­vos pro­ble­mos vis dar sle­gia dau­ge­lio žmo­nių pe­čius. To­dėl dau­ge­lis Šiau­rės Lie­tu­vos šei­mų, svars­ty­da­mos jau­nuo­lių pa­ si­rin­ki­mą, kur stu­di­juo­ti, ma­to, kad Šiau­liuo­se stu­di­ juo­ti pi­giau ne­gu ki­tur. Pri­va­lu­mai to­kie, kad ar­ti yra na­mai, vi­si stu­den­tai ga­na pi­giai ga­li gau­ti ben­dra­ bu­tį, vi­si Uni­ver­si­te­to fa­kul­te­tai, iš­sky­rus So­cia­li­nių moks­lų, yra įsi­kū­rę pa­čia­me Šiau­lių mies­to cen­tre, to­dėl ne­rei­kia leis­ti pi­ni­gų vie­ša­jam trans­por­tui. To nė­ra stu­di­juo­jant Vil­niu­je ar Kau­ne. Be to, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo, kul­tū­ros ir spor­to ren­gi­nių kai­nos yra kur kas že­mes­nės nei sos­ti­nė­je. Šiau­liai – kul­tū­ros cen­tras. Mies­te vyks­ta įvai­rūs kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, kon­cer­tai, yra pui­ki spor­to ir kon­cer­tų are­na, stam­būs pra­mo­gų ir pre­ky­bos cen­ trai, klu­bai ir kt. Žo­džiu, jau­ni­mui tik­rai yra ką veik­ti po pa­skai­tų. Ma­nau, kad stu­di­jos Šiau­liuo­se – ge­ras pa­si­rin­ki­mas! Šie­met jo­kių pri­ėmi­mo po­ky­čių ne­bus. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je dis­ku­tuo­ ja­ma, kad tik 2014 m. ga­li įvyk­ti pa­si­kei­ ti­mų. Su pri­ė mi­m o są­ly­g o­m is ir stu­d i­jų pro­g ra­m o­m is abi­t u­r ien­t ai ga­li su­s i­p a­ žin­t i mū­s ų in­t er­n e­t o sve­t ai­n ė­je www. su.lt, ga­li skam­b in­t i Šiaulių universiteto Pri­ė mi­m o ko­m i­s i­jos te­l. 8 41 595755 arba rašyti el. p. studijuok@su.lt


ATRASK! • SAUSIS

7


VEIDAS

studijos Šiauliuose J. Svirnelytei tapo tramplinu į žurnalistikos vandenyną Gediminas Dubonikas TV3 arhyvas Garsi žurnalistė, dabar TV3 televizijos laidų vedėja Jolanta Svirnelytė – mūsų šalyje gerai žinomas veidas. Tačiau mažai kas girdėjo, kad didžiausiuose televizijos kanaluose ne vienerius metus besisukanti moteris savo karjeros kelią pradėjo nuo Šiaulių. Būtent šiame mieste prabėgo jos studijų metai, o mūsų Universitete įgytos žinios, pasak pačios Jolantos, labai pravertė tolesniuose gyvenimo etapuose. Jūs Lietuvoje jau gerai žinoma žurnalistikos srityje. Kiek metų dirbate šį darbą? Šioje srityje turiu išties nemažai patirties. Dirbu jau turbūt daugiau nei 15 metų. Kaip pradėjote žurnalistės karjerą? Kodėl pasirinkote televiziją? Žurnalistės karjerą pradėjau Šiauliuose. Tuometinis Pedagogikos fakulteto dekanas Stasys Tumėnas sugalvojo puikią iniciatyvą – žurnalistikos studijas. Tai buvo tarsi tam tikras būrelis. Pamenu, į Šiaulius atvykdavo net žurnalistikos dėstytojai iš Vilniaus universiteto, buvo nemažai praktinių užsiėmimų. Atsirado galimybė rašyti į dienraštį „Šiaulių kraštas“, taip pat rašiau ir Šiaulių universiteto laikraštyje. Taigi esu labai dėkinga dekanui už šią iniciatyvą. 8

ATRASK! • SAUSIS

Būtent todėl, ko gero, ir tapau tuo, kuo dabar esu. Ko reikia žmogui, norinčiam dirbti žurna­ listinį darbą? Manau, reikia įvairių savybių. Labai svarbu mokėti bendrauti su žmonėmis, juos prakalbinti, tačiau taip pat labai svarbu ir juos išgirsti. Be abejo, reikia mokėti greitai dėlioti savo mintis, rinkti informaciją, ją analizuoti ir skleisti. Ką manote apie žurnalistiką Lietuvoje? Žurnalistikoje, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, yra ir gerų dalykų, ir ne tokių gerų. Aišku, tobulėti visada galima. Yra žurnalistų, kuriais galiu didžiuotis, tačiau yra ir tokių, dėl kurių gėda. Kaip ir kiekvienoje srityje, ir čia yra visokių žmonių.


Ar yra tekę imtis nemėgstamų temų, žan­ rų? Kadangi dirbau Žinių tarnyboje, tekdavo susidurti su įvairiomis temomis. Tačiau tai toks darbas, kai reikia pateikti svarbiausias naujienas, informaciją, o ji būna įvairi. Svarbu tai, kaip ją pateiki. Neprisimenu kažko tokio, kas būtų buvę labai sudėtinga. Ką veikiate laisvalaikiu? Daug metų domėjausi karatė, vėliau pasirinkau Tailando boksą. Taip pat lankiau šokių pamokas. Ar žurnalistika buvo Jūsų svajonių specia­ lybė? Žurnalistika nebuvo ta specialybė, apie kurią svajojau vaikystėje. Visada norėjau tapti medike. Tik vėliau sugalvojau, kad man įdomi žurnalistika, bet kai reikėjo stoti, suabejojau dėl savo galimybių įstoti, todėl pasirinkau pedagogiką Šiaulių universitete. Baigiau bakalaurą Šiauliuose ir nutariau studijuoti pedagogiką toliau. Siekdama magistro laipsnio, nutariau, kad reikia žurnalistikos pagrindų, todėl įstojau į Vilniaus universitetą. Išėjo taip, kad tuo pačiu metu mokiausi dvi specialybes skirtinguose miestuose. Ar nebuvo sunku taip studijuoti? Iš pradžių tikrai kiek abejojau, ar sugebėsiu studijuoti pedagogiką ir žurnalistiką tuo pačiu metu. Tačiau buvo didelis palaikymas Šiauliuose. Pamenu, susitikusi prof. Teodorą Tamošiūną išsakiau jam savo abejones, tačiau jis mane padrąsino ir neabejodamas pasakė, jog tikrai sugebėsiu. Esu dėkinga jam už tai. Kaip vertinate savo studijas Šiauliuose? Kokie ryškiausi prisiminimai? Vertinu labai gerai. Ypač puikūs, šilti santykiai buvo su dekanu S. Tumėnu, dėstytojais. Pamenu, vos atvykusią į Šiaulius (pati esu iš Dzūkijos) Universitete pakalbino dekanas, pasiteiravo, ar nereikia kuo padėti, kiti dėstytojai taip pat buvo labai puikūs. O ir bendravimas su kurso drau-

gais buvo labai atviras, malonus ir šiltas. Laisvalaikis taip pat buvo turiningas, sugalvodavome daug visko. Studijų programa buvo plati, buvo dėstoma daug įvairių dalykų, ne tik pedagogika. Ar Šiauliuose įgytas žinias pritaikote žurna­ listikoje? Taip, pedagogikos žinias labai dažnai pritaikau dabartiniame darbe. Labai praverčia įgytos žinios, gebėjimas suvokti žmones, aplinką.

žurnalistika

nebuvo

ta specialybė, apie ku-

rią svajojau vaikystėje. visa-

da norėjau tapti medike. tik vėliau sugalvojau, kad man

įdomi žurnalistika, bet kai reikėjo stoti, suabejojau dėl savo galimybių įstoti, todėl

pasirinkau pedagogiką šiaulių universitete.“

Ar galima sakyti, kad Šiauliai ir Universite­ tas buvo tolesnių Jūsų siekių tramplinas? Tikrai taip, tai buvo stiprus ateities pagrindas. Ko galite palinkėti šių dienų jaunimui, besi­ renkančiam Šiaulių universitetą? Ar jiems ver­ ta studijuoti Šiauliuose, Lietuvoje? Manau, kiekvienas turi rinktis tai, ko jis nori, ko jam reikia. Žmonės turi analizuoti kiekvieną universitetą, kiekvieną studijų programą. Be abejo, ne tik universitetai yra labai skirtingi, bet ir studijų programos, jų kokybė, dėstytojai. Negalima teigti, kad vienas universitetas kažkuo geresnis už kitą, reikia domėtis konkrečiomis studijų programomis ir jų lygiu. Taip pat ir su studijomis užsienyje: ten universitetas universitetui nelygus, yra ir labai aukšto lygio studijų programų, yra ir prastų universitetų. Nežinau, kokia situacija dabar, tačiau mano studijos Šiauliuose tikrai manęs nenuvylė. ATRASK! • SAUSIS

9


ERASMUS

studijos Kipre: ir įdomu, ir naudinga Nerijus Astrauskas Studijos vasaros metu? Mokytis tada, kai lauke taip karšta ir norisi tik gulėti ant žolės, nieko neveikti? Viskas čia gerai, nes tai Erasmus mainų programa. Įstojęs į Šiaulių universitetą studijuoti informatikos sužinojau, kad yra galimybė išvykti mokytis pagal Erasmus mainų programą, ir nedvejodamas iškart sau pasakiau: būtinai ja pasinaudosiu. Mano pasirinkta šalis buvo Kipras, saulėta, gražia gamta galinti pasigirti šalis, kurioje, atrodo, norisi vien tik gulėti saulėje ir nieko neveikti. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Kipre mane pasitiko šilti ir draugiški žmonės, pasiruošę padėti nelaimei ištikus, šypsenos jų veiduose ir neapsakomai geras oras. Nuvykęs iš karto susidūriau su gana didele problema: teko pačiam ieškoti gyvenamosios vietos, nes bendrabučio negavau. Iš pradžių buvo sunku, bet man padėjo vietiniai gyventojai. Su jų pagalba susiradau nuomojamą kambarį. Gyvenimo sąlygos buvo geros, o kartu gyvenantys žmonės draugiški ir paslaugūs. Įsikūriau ir pasinėriau į Erasmus gyvenimą. Kipro universiteto, esančio šalies sostinėje Nikosijoje, teritorija labai didelė, visi fakultetai netoli vienas nuo kito. Universitetas (įkurtas 1989 m.) atrodo jaukus ir gražus, o kabinetai erdvūs. 10

ATRASK! • SAUSIS

Studijos prasidėjo rugpjūčio 27 d., tačiau į Kipro universitetą atvykau mėnesiu anksčiau, nes tuo metu vyko intensyvūs užsienio kalbos (graikų) kursai. Jie truko mėnesį. Buvo įdomu, bet tikrai per mažai laiko norint gerai išmokti kalbą. Kursams pasibaigus atėjo laikas pradėti studijas. Sužinojęs, kad paskaitos bus dėstomos graikų kalba, truputį išsigandau, bet dėstytojai nuramino. Kalbos teko mokytis ir namie savarankiškai, tačiau ko nors nesupratus visada buvo galima kreiptis į dėstytojus, paklausti ir viską išsiaiškinti. Dėstytojai buvo geranoriški ir paslaugūs, asmeniškai paklausdavo, ar reikia pagalbos. Kiek teko pačiam pamatyti, santykiai tarp dėstytojų ir studentų buvo labai geri, jautėsi abipusė pagarba, supratingumas ir pasitikėjimas. Visą semestrą teko studijuoti kompiuterių tvarkymą (Computer organization) ir programavimą asemblerio kalba, objektinį programavimą bei


jei manęs paklaustų, ar verta studijuojant pasi-

naudoti erasmus studijų mai-

nų programa, nedvejodamas

– taip. tokia galimybė pasitaiko ne kasdien. erasmus studijos plečia mūsų, jaunų žmonių, akiratį, suvokimą apie kitas šalis, padeda mums patirti tai, ko galbūt patys nebūtume net sugalvoję. jei dar sakyčiau

kada nors pasitaikytų tokia galimybė,

vėl išvykčiau.“

nedvejodamas

informacijos struktūras ir algoritmus. Dalykai buvo įdomūs ir tikrai naudingi. Reikiamą informaciją teko siųstis internetu, nes knygų rasti nepavyko arba jos buvo labai brangios. Tačiau tai neapsunkino mokymosi proceso. Paskaitų metu buvo daug savarankiško darbo, dėstytojai bet kuriuo metu padėdavo, jei kas būdavo neaišku. Visi dėstomi dalykai buvo įdomūs, bet kartu ir sunkūs, tad teko daug mokytis savarankiškai namie. Labiausiai patiko programavimas asemblerio kalba, nes nebuvau girdėjęs, kad tai Šiaulių universitete būtų dėstoma. Patiko tai, kad buvo daug praktinių užduočių. Buvo nelengva, tačiau labai įdomu. Visi praktiniai užsiėmimai padėjo labiau suprasti teorinę dalį.

Studijos, praktiniai darbai, savarankiškas darbas. Ar buvo laiko pramogoms? Žinoma. Semestro pradžioje universitetas organizavo keletą ekskursijų po Kipro miestus. Pamatyti vaizdai mane sužavėjo: beprotiško aukščio ir gražumo kalnai, jūra, augalija. Šių ekskursijų metu sužinojau įdomių dalykų. Kipre žmonės yra labai religingi, vis dar gerbia senuosius graikų dievus ir deives. Kiekviename Kipro miestelyje gali išvysti įvairių statinių, skulptūrų, skirtų šiems dievams. Toks kipriečių požiūris ir pagarba savo istorijai, kurią kiekvienas šios šalies gyventojas nešiojasi širdyje, mane nustebino. Be universiteto rengtų ekskursijų, laisvą laiką leisdavome kartu su kitais Erasmus studentais: linksmi pasisėdėjimai lauke, maudynės karštomis dienomis, valgio gaminimas vakarais, žaidimai kortomis ir tiesiog mėgavimasis geru oru drauge su kitais studentais. Būdavo ir vakarėlių, nulėkdavome į klubą pasilinksminti. Džiaugsmą trikdė tik nemažos kainos, bet mes – studentai, todėl mokėjome ir kitaip pasilinksminti. Dienos skriejo nepastebimai ir atėjo atsiskaitymų laikas. Keista tai, kad atsiskaityti reikėjo du kartus per pusmetį: pirmą kartą pusmečio viduryje, antrą – pusmečio pabaigoje. Atsiskaitymai buvo labiau praktiniai, reikėjo atlikti įvairias programavimo užduotis. Žinoma, teko atsiskaityti ir teorinius dalykus, bet juos išmokti nebuvo labai sunku. Po beveik pusmečio, praleisto svečioje šalyje, grįžau į namus. Laikas, praleistas Kipre, buvo nepakartojamas, tačiau namai yra namai, aš jų spėjau pasiilgti. Lietuva mane pasitiko sniegu nuklotomis gatvėmis ir šaltuku, kurio Kipre neteko pajusti. Sunkiausia buvo vėl priprasti prie šaltokų orų, bet tai nesvarbu. Dauguma klausia manęs, kodėl pasirinkau Erasmus studijas. Norėjau pamatyti kitą šalį, susipažinti su jos kultūra ir mokymo sistema, sustiprinti anglų kalbos žinias, sutikti kitų žmonių ir praplėsti savo akiratį. Tokie buvo mano planai prieš išvažiuojant. Ar aš tai įgyvendinau? Tikrai taip. ATRASK! • SAUSIS

11


semestro pradžioje universitetas

keletą

organizavo

ekskursijų

po

kipro

miestus. pamatyti vaizdai mane sužavėjo: beprotiško aukščio ir

gražumo

kalnai,

jūra,

augalija. šių ekskursijų metu

sužinojau įdomių dalykų. kipre žmonės yra labai religingi, vis

dar gerbia senuosius graikų dievus ir deives.“

Viską, ką patyriau būdamas ten, turiu savyje ir to pamiršti bus neįmanoma. Patirti įspūdžiai paliks tik gerus prisiminimus apie studijas Kipre. Jei manęs paklaustų, ar verta studijuojant pasinaudoti Erasmus studijų mainų programa, nedvejodamas sakyčiau – taip. Tokia galimybė pasitaiko ne kasdien. Erasmus studijos plečia mūsų, jaunų žmonių, akiratį, suvokimą apie kitas šalis, padeda mums patirti tai, ko galbūt patys nebūtume net sugalvoję. Jei dar kada nors pasitaikytų tokia galimybė, nė nedvejodamas vėl išvykčiau. Nebūčiau išvykęs ir į Kiprą, jei Šiaulių universitetas nebūtų pasiūlęs tokios galimybės. Todėl ir esu dėkingas savo Alma Mater, leidusiai man patirti ir pamatyti tiek daug, įgauti naudingos patirties, kuri pravers ir ateityje. Kiekvienam siūlau pasinaudoti šia proga ir išvykti studijuoti svetur kad ir semestrą, nes tai tikrai naudingas dalykas.

12

ATRASK! • SAUSIS

kasmet šiauliuose rengiama tarptautinė erasmus savaitė. šiemet ji vyks gegužės 6–12 d. numatoma, kad į šiaulius atvyks ne tik erasmus programos partneriai iš europos sąjungos šalių, bet ir svečiai iš p. korėjos, jav, japonijos, ukrainos ir kitų šalių.“


SKAIČIAI

studijų tarptautiškumas Šiauliuose auga Zenonas Ripinskis Praėjusiais metais Europos Sąjungos šalyse buvo paminėtas sėkmingiausios pasaulyje studentų mainų programos Erasmus 25-metis. Nuo jos sukūrimo 1987 m. studijų, stažuočių ar praktikų užsienyje galimybėmis pasinaudojo trys milijonai studentų. Šios programos dėka įvairios tarptautinio mobilumo galimybės tapo prieinamos studentams, dėstytojams, universitetų administracijos darbuotojams. Erasmus programa labai sėkmingai naudojasi Šiaulių universitetas, kasmet į užsienio universitetus išsiųsdamas vis daugiau studentų, dėstytojų. Vien šiais mokslo metais Austrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Čekijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Turkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse vieną semestrą studijuoja net 105 Universiteto studentai. Vis populiaresnis Šiaulių universitetas tampa ir tarp užsieniečių. Praėjusį pusmetį Šiauliuose pagal Erasmus studijų mainų programą studijavo 24 studentai iš Čekijos, Turkijos, Slovakijos, Portugalijos,

Latvijos, Vokietijos. Šių mokslo metų pavasario semestre studijas Šiaulių universitete pradeda 52 užsienio studentai. Dalinių studijų pagal Erasmus mainų programą atvyks 39 studentai iš Austrijos, Bulgarijos, Turkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovakijos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos. Be to, šiais mokslo metais nuolatines studijas Šiaulių universitete pradėjo 3 studentai iš Kazachstano, Indijos ir Rusijos. 7 studentai iš Pietų Korėjos, Ukrainos, JAV, Gruzijos mokytis atvyko pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis. Šiaulių universitete studijuoti baltistiką ir lituanistiką pasirinko du studentai iš Turkijos ir Islandijos. Šiems studentams paskirtos Lietuvos Respublikos valstybinės stipendijos. Šiuo metu Šiaulių universitetas yra pasirašęs apie 150 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis Europos ir pasaulio mokslo ir studijų institucijomis. Su dauguma užsienio partnerių plėtojamas bendradarbiavimas mokslo, studijų, kultūros srityse. Vienas iš sėkmingiausių tarptautinės partnerystės pavyzdžių Lietuvoje – šiemet 15-os metų sukaktį pažymintis Šiaulių universiteto bendradarbiavimas su Nebraskos universitetu Omahoje (JAV). Per šį laikotarpį stažuotėse, bendruose projektuose, kultūrinių mainų programose iš abiejų pusių dalyvavo apie 800 studentų ir dėstytojų. Kasmet Šiauliuose rengiama tarptautinė Erasmus savaitė. Šiemet ji vyks gegužės 6–12 d. Numatoma, kad į Šiaulius atvyks ne tik Erasmus programos partneriai iš Europos Sąjungos šalių, bet ir svečiai iš P. Korėjos, JAV, Japonijos, Ukrainos ir kitų šalių. Studijų tarptautiškumas auga. Tai įrodo ir naujų bendrų magistrantūros studijų programų su Čekijos ir Ukrainos universitetais atsiradimas Šiaulių universitete.

ATRASK! • SAUSIS

13


MUZIKA

Samas: širdyje vis dar esu ir liksiu studentas

Gediminas Dubonikas Rolandas Parafinavičius Šiuo metu įvairius projektus televizijose rengiantis ir sostinėje gyvenantis Saulius Urbonavičius, dar kitaip žinomas kaip legendinės grupės „Bix“ lyderis Samas, su malonumu prisimena studijų dienas Šiauliuose. „Bix“ fenomenas, pakeitęs ne tik mūsų šalies jaunimo, bet ir nemažos dalies Vakarų pasaulio požiūrį į lietuvišką muziką, – ko gero, ryškiausias menininko gyvenimo etapas. Prabėgus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo studijų laikų ir grupės įkūrimo, Samas neslepia, kad vis dar turi studentiškos dvasios, o Šiauliams jaučia tik pačius šilčiausius jausmus. Apibūdinkite save vienu sakiniu. (Samas juokiasi.) Grupė „Bix“ ir Samas – ko gero, neatsiejami dalykai. Kada ir kaip kilo mintis įkurti grupę? 14

ATRASK! • SAUSIS

Pirmą kartą grupės pavadinimas sugalvotas 1982 m. Šiauliuose, kai išleidome su draugeliu pogrindinę magnetofoninę juostą. 1987 m. surinkau jau tikrą, rimtą „Bix“ grupę. Kas padėjo pasiekti muzikinę šlovę? Ar tai buvo nuoširdaus atsidavimo, meilės menui, o gal istorinės situacijos rezultatas? Tai buvo meilė menui, muzikai, noras išsisakyti, išsirėkti. Kodėl pasirinkote studijuoti menus Šiau­ liuose? Tai buvo man optimalus variantas. Ar grupei „Bix“ sulaukus pripažinimo, ne­ norėjote keisti studijų ir rinktis, pvz., muzikos sritį? Ne, net negalvojau. Man muzika buvo saviraiškos priemonė, o ne amatas.


Kokia buvo tuometinė atmos­ fera mūsų aukštojoje mokykloje? Ar nebuvo nuobodu Šiauliuose? Kai esi aktyvus, turi idėjų, visada randi pakeleivių ir visada yra ką veikti. Atmosfera buvo gera. Manau, tuo metu buvo mažiau materializmo, daugiau idėjų ir naujų erdvių ieškojimo. Kaip grupę vertino studentai, dėstytojai? Kai išplaukėm į plačiuosius vandenis, aišku, kad gerai. Bet pradžia buvo nelengva. Daugiau studijavote ar stu­ dentavote? Ir tai, ir tai dariau. Kur pritaikėte studijų įgūdžius? Surengiau ne vieną parodą Šiaulių, Panevėžio parodų rūmuose. Visi „Bix“ albumų viršeliai ir kita vaizdinė dalis yra piešta ir kurta mano. Jaunystėje jums iki diplomo trūko visai nedaug, kodėl po de­ šimtmečių nutarėte baigti studijas? Todėl, kad nebaigtus darbus reikia anksčiau ar vėliau baigti. Ar Jums malonu koncertuo­ ti Šiauliuose? Galbūt čia ateina gerbėjų, buvusių studijų draugų, kurie lankėsi koncertuose vos pradėjus muzikuoti? Patys geriausi jausmai vis dėlto čia. Šiauliai yra grupės namai. Pastaruoju metu susikon­ centravote į televizinę veiklą. Kurioje srityje dar būtų noro padirbėti? Aš tiek turiu darbo, kad nėra kada galvoti apie kitas sritis… Kokie yra dabartinio Jūsų gy­ venimo prioritetai? Šeima, darbas ir kūryba. Kaip vertinate dabartinę lietu­ višką muziką?

kai esi aktyvus, turi idėjų, visada randi pakeleivių ir visada yra ką veikti.“

Panašiai kaip ir kitų šalių. Yra kaip yra, laukiame, kas ją pakeis ir įneš gyvybės. Viešojoje erdvėje esate pasisakęs prieš alkoholio var­ tojimą, aplinkos taršą. Kas paskatino gyvenimo būdo po­ kyčius? Elementarus noras nestovėti ir neužsibūti viename taške. Noras tobulėti ir gyventi švariau. Ar galima teigti, kas Samas tam tikra dalimi vis dar yra maištaujantis studentas, tik šį kartą maištas nebe išorinis, o labiau vidinis? Galima, aš toks visada buvau ir liksiu. Amžius nedaro įtakos sielai. Ką galite patarti ir palinkėti būsimiems studen­ tams? Tikėkite savo dievais ir stumdykite kalnus. ATRASK! • SAUSIS

15


Nuotraukų konkursas „Mano studijų miestas“. Milda Račkauskaitė

16

ATRASK! • SAUSIS


KŪRYBA

Citrinos Eglė Markevičiūtė

– O sveikas! – linktelėjau atėjusiam į kambarį vyrui rudu puspalčiu. Viena jo palto apykaklės pusė buvo balta, snaigių skraiste pasidengusi kalbėjo apie lauke siaučiančią pūgą ir šaltį, jog geriau nelįsti laukan, o susisupti į šiltą pledą ir laukti vasaros. Jis niekada nemėgo vasaros. Šaltis jam tiko. Atsisegęs paltą, jis žingsniuodavo tylia šalta miesto gatve, veidą slėpdamas po nauja skrybėle. Jis rūkė ir rūkė. Tai buvo jo dienos pradžia. Atilsis prieš bemieges naktis. Atilsis prieš savo buvimą. Atilsis prieš „kas aš esu“. „Kas esi tu?“ Jis nesikreipdavo. – Atvykai tramvajumi? – tęsiau, norėdama sužinoti daugiau apie vyro apsilankymą. Norėjau jam paprieštarauti, jog liautųsi movęsis sniegu aplipusius batus. Bet jie jau drybsojo ant šiandien mano įsigyto kilimo ir skleidė nemalonų prakaito kvapą. Sniegas šiltame kambaryje po truputį tirpo ir drėkino kilimą, grindis. Bet tai jau atrodė nebesvarbu. Vyro apsilankymas mane jaudino labiau nei naujas kilimas ir jo dabartinė padėtis. – Atėjai pasiskolinti pinigų? Netylėk, šiandien aš nenusiteikusi ilgai kalbėti, todėl einu iš karto prie esmės, kodėl čia atėjai? Pritrūko pinigų? Sugedo mašina, reikia pavėžėti iki serviso? Ar šiandien nustebinsi mane kažkuo nauju, ko dar nežinau? – ryžausi tęsti pokalbį. Jau buvau bemananti, kad atėjūnas tylės ir toliau stengsis mane ignoruoti savo buvimu šioje plotmėje. – Išleidau dešimtinę, kad galėčiau atvykti čionai. Tramvajumi jau seniai važiavau, buvo daug žmonių. Teko pro juos prasibrauti ir išsiaiškinti, kodėl neturiu bilietėlio... – išsitraukęs vieną knygą iš lentynos, jis ėmė ją vartyti, sustabdė pirštus, ėmė skaityti. – Apgailėtina politika, tramvajus turėtų kainuoti grašius... Ir jie nori, kad žmonės važiuotų tramvajumi, kai taip sukėlė kainas? A? Nesuprantu, ne, tikrai nesuprantu... – pakeldamas akis į mane, jis padėjo knygą į vietą ir lėtai įžingsniavo į virtuvę. Jo nosies šnerves palietė kartus kavos aromatas, kybojantis ore, ir jis nusičiaudėjo, atsisėdo prie stalo, rankose ėmė sukioti žvakidę. – Gal norėtum, kad išvirčiau kavos ar arbatos? – paklausiau, tikėdamasi, kad taip jo mintis nukreipsiu kitur. – Neatsisakysiu puodelio tavo nuostabios kavos, – šyptelėjo jis, pakeldamas akis ir vėl jas nuleisdamas į žvakidę. Išgirdusi jo teigiamą atsakymą, iš karto į virdulį prileidau vandens ir uždėjau jį ant ugnies. Ant baro padėjau du puodelius ir kelis šaukštelius. ATRASK! • SAUSIS

17


– Na ir kodėl mano gyvenimas taip pasisuko? Ką aš padariau ne taip? Kur suklydau? Kur užmiršau padėti kablelį ar tašką? – jis ėmė kalbėti. Sunkus jo balsas buvo kupinas pykčio pasauliui. Jo švytintis veidas niaukėsi, rankos tvirčiau suėmė žvakidę. Atrodė, ją sutraiškys tarp savo mažų tvirtų rankų, ir man reikės paimti naują, kad taip jis galėtų išreikšti savo pyktį. Bet žvakidę padėjo į vietą ir su kėdė atsisuko į mane. Įleido akis į mano veidą. Jaučiausi nekaip, jo tamsiai rudos akys mane šiurpino. Jo akių tamsi gelmė mane gaubė. Jutau, kaip kūno oda pašiurpo, tvirčiau susisupau į chalatą, dengusį mano kūną. Po chalatu vilkėjau tik juodą palaidinę. Neseniai buvau atsikėlusi, todėl sau leidau vilkėti bet ką, nevaržiau savo dienos. Kai virdulys ėmė čirpti, į puodelius įbėriau kelis šaukštelius kavos ir užplikiau karštu vandeniu. Kavos aromato debesys vėl pasklido po visą virtuvę. Atėjūnas leido sau mėgautis šia akimirka. Jis užsimerkė, rankas pakėlė aukštyn, siekdamas neaprėpiamo aromato. Jo šnervės buvo išsiplėtusios, jis mėgavosi iki aromatui išskrendant pro duris į lauką, kur snigo. Nunešiau puodelius ant stalo. Jis atsimerkė ir ėmė įkyriai stebėti mane, iš po chalato kyšančias nuogas kojas. Norėdama pasislėpti nuo jo, atsisėdau kitame stalo gale ir rankomis suėmiau karštą kavos puodelį, taip stengdamasi sušildyti vėsias rankas. Vyro žvilgsnis buvo gilus ir stingdantis. – Visą laiką tyli ir nieko nesakai. Aš noriu sužinoti, kas nutiko. Kodėl atėjai pas mane? – Esi mano geriausia draugė, ir... – Ir... kas? Jis nuleido akis. Stengiausi į jį nežiūrėti, bet jaučiau, kad šiandien jam reikia mano pagalbos. – Praėjo dvi savaitės, kai negaliu užmigti. Prieš akis vis dar stovi tas vaizdas. Rūškanas moters veidas, pro lūpas drimbančios putos ir maišelis citrinų sniege. Baltame it drobė sniege. Geltonos citrinos... – Ar ta moteris mirė? – stengiausi sužinoti daugiau apie paslaptingą jo pasakojimą. – Ne, spėjau laiku iškviesti greitąją... Bet tos citrinos... Citrinos, citrinos... – jis ėmė kartoti tai garsiai, vis pabrėždamas „c“. Gurkštelėjo kavos ir ėmė purtyti galvą, vėl kartodamas: „Citrinos, citrinos, citrinos.“ – Dėkui Dievui, kad buvai ten, buvai šalia tos moters... Kitas būtų praėjęs ir palikęs ją ten numirti sniege... – atsidusau ir gurkštelėjau kavos. Nuleidusi akis į puodelį jutau, kaip jo žvilgsnis pakyla į mane ir stebi mano virpančias lūpas. – Tu visai nesiklausai manęs! – netikėtai riktelėjo jis. Taip, jo akys buvo įsmeigtos į mane, lūpos drebėjo, rankose vos įstengė nulaikyti puodelį. – Tu visai nesiklausai manęs, Ana! Nesiklausai! Aš jau dvi savaites negaliu užmigti, nes prieš akis stovi tas vaizdas: citrinos baltame puriame sniege. Mane svaigina tas vaizdas... Aš negaliu užmigti... Negaliu... Jau dvi savaitės... Einu iš proto... – padėjęs puodelį ant stalo, jis suėmė rankomis veidą ir ėmė verkti. Nežinojau, ko imtis. Niekada nemačiau verkiančio vyro, o dar Mariaus. Jis visada buvo rimtas ir pasitikintis savimi. Į bet kokią smulkmeną jis numodavo ranka. Tik naktimis jį sutikdavau mieste, bevaikščiojantį ir rūkantį. Galvojantį. Jis džiaugdavosi mano kompanija. Mes buvome artimi. Bet dabar tai tapo slidu, kažkas išsišakojo tarp mūsų. Aš nesupratau jo, o jis manęs. Jis rėkė ir verkė. Verkė ir rėkė. Kodėl? Bandžiau jo paklausti. Kodėl? Kodėl taip sunku suprasti tave dabar? Aš nesugebėjau paklausti tavęs taip, kaip tu norėjai. Nesugebėjau. O ne. Nesugebėjau. Bet galiu pabandyti. Pabandyti viską iš naujo. Pažinti tave. – Manau, tau reikėtų nuvažiuoti į ligoninę ir aplankyti tą moterį... – priėjau prie jo ir atsiklaupiau priešais jį. Chalato kraštai driekėsi į šonus, neuždengdami mano kojų. Man buvo vis vien, ką jis pamatys, gal stebės mano nuogas kojas. Norėjau jį suprasti. Apdaras buvo tik detalė šio pokalbio viduryje. Nuo veido patraukdamas rankas, viena ranka jis nusišluostė ašaras ir įsistebeilijo 18

ATRASK! • SAUSIS


į mane. Nenumaniau, ką jis darys, bet jis nieko nedarė. Marius sėdėjo ir žiūrėjo tiesiai į mane. – Ką tu kalbi? Atleisk, jei esu šiurkštus, bet... ką tu kalbi? – jo antakiai susiraukė, prasivėrusios lūpos norėjo surikti. Aš atsistojau ir pasitraukiau nuo jo. Taip, aš jo nesupratau. Nesupratau. „Mariau, aš nesuprantu tavęs“, – norėjau surikti jam įkandin, nespėjus jam dar ko ištarti ir sugriauti mūsų draugystės. – Ką tu kalbi, Ana? Ar supranti, ką pasakei? Ar supranti? – riktelėjo jis. – Žinau tik tai, kad nesuprantu tavęs... – ryžausi jam tai pasakyti. Jis nusisuko nuo manęs, jo akys dabar stebėjo puoduką. – Mariau, aš nenorėjau tau to pasakyti. Bet tu rėkei ant manęs tik dėl to, kad pasakiau, jog vertėtų nuvažiuoti pas tą moterį... Kodėl? Ar gali pasakyti man, kodėl? – vis dar stovėjau savo vietoje ir stebėjau jį iš tolo. Žinojau, kad jis gali imtis bet kokio veiksmo, kuris galėtų pakenkti mums abiem. – Nenoriu važiuoti pas ją. Nenoriu, mes neturime nieko bendro. Be to, aš jos nepažįstu. Bet juk visą laiką aš kalbu apie citrinas, ar girdi? Citrinas? Galiu pakartoti, jei negirdi: ci-tri-nas... – Tai dar keisčiau nei tavo šūksniai ant manęs... – atsisėdau prie stalo ir, išgėrusi paskutinį gurkšnį kavos, atsistojau, nuėjau prie kriauklės, joje išploviau puodelį. Girdėjau, kaip Marius atsistoja nuo kėdės ir lėtai, nešinas puodeliais, prieina prie manęs. Padeda puodelį ant kriauklės ir viena ranka apkabina mano liemenį. Suvirpu. Jo keistas elgesys mane ima stebinti. Nors ir buvome geriausi draugai, jis elgėsi keistai. Išplovusi ir jo puodelį, atsisukau į jį. Jis stebėjo pintinę su vaisiais, stovinčią priešais kriauklę. Jau maniau, kad jis ieško citrinų, bet šiandien visas supjausčiau į vaisių salotas. Patraukdama jo ranką nuo savo liemens, priėjau prie šaldytuvo. Išsiėmiau iš šaldytuvo daržoves, iš spintelės – medinę pjaustymo lentelę ir ėmiau pjaustyti. Atsitokėjęs, kad pasitraukiau nuo jo, Marius vėl prislinko prie manęs ir dabar abiem rankomis suėmė mano liemenį. – Su šiuo chalatu atrodai nuostabiai! – sušnibždėjo man į ausį ir pasitraukė. Atsisėdo prie stalo. Nustojusi pjaustyti, atsisukau į jį, pažvelgiau sutrikusiu žvilgsniu. Jis šyptelėjo. – Manau, tau laikas išeiti... Turiu paruošti salotas ir kepsnį. Atvyksta tėvai... – melavau jam. Jis atsistojo ir nuėjo į koridorių. Ėmė autis batus. Nusekiau paskui jį. Nežinojau, ką jis darys. Norėjau, kad jis išeitų, ir norėjau, kad liktų su manimi. – Mariau... – kreipiausi į jį, atsiremdama į sieną. Jis rišo paskutinį batą. – Tu teisi, man reikia išeiti... Pravėdinti smegenis, atsigauti. Su tavimi pasijutau ramiau. Tu kažką turi, kas man padeda atsipalaiduoti. Ačiū, Ana, ačiū... – nepakeldamas akių, jis atsistojo, apsivyniojo šaliką, užsimetė rudą paltą. Ėmė jį segioti. Nuo tokių jo žodžių pradėjau šypsotis. – Neišeik, – pasakiau ryžtingai, – melavau, kad atvyksta tėvai... Neišeik! – jau riktelėjau. – Turiu apie tai parašyti. Citrinas, moterį, kuri mane nuolatos žavi savo pastabumu. Moterį, kurią mylėjau ir myliu. Citrinas. O, aš ištikimas jai! Ak, sunku pagalvoti, kaip tai mane sujaudino. Citrinos. Pasijutau mažas, nekaltas padarėlis, bet turiu šansą tai įveikti. Aprašyti savo naujoje knygoje... Aš sugrįšiu, tik lauk manęs! – pasakė jis, užsisegė paltą, užsidėjo skrybėlę ir atsisuko į mane. Aš šypsojausi. Tai sujaudino mane labiau, nei tikėjausi. Juk jis kalbėjo apie mane. Apie moterį, kurią myli. Jis priėjo prie manęs, atsargiai ir nedrąsiai, ir pabučiavo tiesiai į lūpas. Mes bučiavomės ilgai. – Su šiuo chalatu atrodai nuostabiai! – pasakė jis. Šyptelėjau. Jis taip pat nusišypsojo ir išėjo. Laukiau jo. Ir jis savo pažadą tesėjo. Sugrįžo. Vėl gėrėme kavą, jis be paliovos kalbėjo apie savo naują kūrinį. Tai man suteikė naują progą pažinti, kas yra jis ir kas yra meilė jam. ATRASK! • SAUSIS

19


„Mūzynas“ – poeziją kuriantys Šiaulių universiteto Humanitarinio ir Menų fakultetų studentai. Ir ne tik: ne tik poeziją, ne tik mūsų fakultetų. Susitinkame pasiklausyti vienas kito, pasidalyti kūrybiniais įkvėpimais, kūrybos skaitymus rengiame ir mieste, laukiame ir tikimės pačių įvairiausių iniciatyvų, laukiame pasirodant ir jau parengto naujo kūrybos almanacho... Ramunė Dambrauskaitė Beveik pasakojimas Šiam krašte, Kur žemė Turi tūkstantį Atspalvių pakvaišimo, Kur praeiviai Skuba sau iš paskos... Edita Puskunigytė

••• vaikštai ašmenimis skirtingais batais kai tau atriša raištelius vaikštai laužais su perskelta moneta tave pasitinka ne tie angelai iš pragaro paspringsta saldainių elfai nes nesupranta tvarkos kas kur kaip kada vaikštai ašmenimis nuolat kartodamas tango maitiniesi svajonėmis ieškai pamestų raktų nuo naktų Dievo akivaizdoj ar prie jo durų vis klausi ir niekada nesutinki nes atsakymai kaip kibirai lietaus vandens srovė užtvindo rankas išsemia taikos balandžius iš sielos bet niekas niekada tau nepriekaištauja dėl skirtingų batų su kuriais gimei 2009 m. ruduo 20

ATRASK! • SAUSIS

Ėjimas paskui save Žodžio tarti negali --------------Žandikauliai surakinti Žolė aplink švelni Žalia Ir ponas žiogas čia Linksmai šokuoja Bitės skraido spirale Iškamšos iš smilgų lenda Ir vaidenas miško gelmėje Ranka Mes einame su ja Ir erdvė kaip ežeras siūbuoja Per eglių niūrias bromas Vaiduokliškos šakos Ir kvapnūs čiobreliai Girdžiu jau dainuoja Puotą kelsim Puotą kelsim Akmenys kišenėse Praryti virvagaliai Stemplėse --------------Žodžio tarti negali Kaip skauda 2011 XI 11

Šiam pilkam krašte, Kur pramonės dūmas Ir smogas – Kaip kirvis ore, O turėtų virpėt smuikai – Ėmė vykti kažkas. Pagaliau. Netoli dvasnų namo Užklydo kolibris – Iš minties atskrido Ir beldės į langą. Už jo – Žiedas gražus snaudė.... Spalvų gausybė žiede Kvaišenosi paukščiui – Maža širdis Tratėjo, Klaksėjo, Strykčiojo staccato. Ir senos vėtrungės Tąsią ketvirtinę Kapojo ore: Sparnais – si bemol Skaldė į mirijadus. Priminė Dešimtis tūkstančių Smuiko garsų Pilkam krašte – Šie kietą dūmą Ir pakvaišimą Kapojo kaip malkas. Ir praeivį kliudė....


Laura Baltijutė Mėnesienos dulkės

Sandra Miknevičė-Kirilkė

Tamsa niveliuoja formų gausą, Pabrėžia pamišėlišką šmėklą sodo gale – obelį. Na ir kas, kad giliai vienkiemyje apsiputojęs staugia šuo... Raudonas purpuro siūlas įsipina į tamsą.

•••

Vidurnaktį pasaulis merdi triukšmingam šnabždesy, Belaukdamas, kol visais pilkais niuansais prasiskleis dienos šviesa... O mėnesienos trupiniais apsivėlusios kamanės – Girtos, apkvaitusios, pametusios nebylų dūzgesį. Kažkur nuo trapaus dobilo nuvarvėjusiam nektaro laše Po dangaus ežerus braido bekūniai pavidalai... Kokia klampi mėnesienos kilimuos įsipynusi naktis, Savo gelmės esybėje alsuojanti aušros svaigumą....

regėjimas anapus krito vijoklių arkom dar rasotom kas buvo čia – dabar kitapus užklota gailiais samanojais kaip raisto sapnas dar negimęs dabinas spanguolių karoliais delnais korėtais marškinius mezgu devyniems broliams •••

FOTOGRAFIJA

mano tėvas buvo čigonas tik raudo žirgo neturėjo niekada pradalgės dainavo verkdavo aušra paupy laužai gyveno alpo seno dvaro mergos bet tėvas vedė Jorę ir aš gandralizdy gimiau pamokslą rėžė klebonas aguonos žydėjo raudonos tėvo nebėra

šiaulių kultūros centre

„laiptų

galerija“

atydary-

Agnė Nauninkaitė

ta šiaulių universiteto menų fakulteto dailės

(grafikos)

studijų programos iii kurso studentų darbų paroda

„gravitacija.

portretai“. joje

darbus pristato dešimt autorių.

ATRASK! • SAUSIS

21


Ričardas Volckevičius

GRAVITACIJA studentų darbai

22

ATRASK! • SAUSIS

Renata Murauskaitė

Tautvydas Šilinskis

Karolina Vilkončiūtė

Parodoje „Gravitacija. Portretai“ darbus pristato dešimt autorių – Laura Baltijutė, Eglė Kudulytė, Renata Murauskaitė, Agnė Naunikaitė, Emilė Pociūtė, Simona Čeputytė, Tautvydas Šlinskis, Aistis Teišerskis, Karolina Vilkončiūtė ir Ričardas Volckevičius. Studentų kūrybinių darbų vadovas ir kuratorius – doc. Vilmantas Dambrauskas.


laura riu

baltijutė:

pasidžiaugti,

fotografija

mus

„no-

subūrė

kad ir

suvienijo. ji tapo mūsų laisvalaikiu.

jos

dėka

atrado-

me vienas kitą, savo vidinį pasaulį. mums buvo duota

gravitacijos tema. taigi buvo gravitacija, buvo žemės trauka. išgyvenome tiesiog savo egzistenciją, ėjimą, ieškojimą ir gravitavimą gyvenime.“

Laura Baltijutė

Ričardas Volckevičius

Laura Baltijutė

Parodą Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ galima aplankyti iki 2013 m. vasario 8 d.

23 Emilė Pociūtė

ATRASK! • SAUSIS


LAISVALAIKIS

knygos ir kvapni kava „Sieloje“

Šiauliuose prieš beveik metus atsidarė neįprastas knygynas „Sielai“. Neįprastas, nes jame ne tik galima įsigyti nenaujų knygų, bet ir atsigerti kavos, jaukiai praleisti laiką. Įkurta erdvė ir meno parodoms rengti, čia vyksta įvairūs koncertai, tekstų skaitymai. Idėjos sumanytojas Gintaras Miltenis sako, kad tai vieta, kur kiekvienas užėjęs gali pailsėti, pasisemti atgaivos sielai. Eglė Markevičiūtė Loreta Liubavičienė Knygų ekologija Sumanymas įkurti tokį skaitytų knygų knygyną-kavinę Gintarui kilo prieš keletą metų. Vilniuje ir kituose Europos didmiesčiuose tokie knygynai yra populiarūs, juose galima įsigyti jau kažkieno perskaitytų knygų, vinilo plokštelių, ramiai praleisti laiką su knyga, išgerti kavos. Pasak Gintaro, tai savotiška ekologija, nes kitiems nereikalingos, perskaitytos knygos prikeliamos antram gyvenimui. Kai kurios knygos leidžiamos kas dešimt metų ir parduodamos kaip naujas produktas. Turinys lieka toks pat, bet kiek sunaudojama popieriaus! „Skaitytų knygų skaitymas tausoja aplinką, jei24

ATRASK! • SAUSIS

gu tik yra galimybė gauti seno leidimo knygą, kodėl gi ne – juk turinys nesiskiria. Taip ir prisidedi prie aplinkos išsaugojimo“, – apie knygų ekologiją pasakoja Gintaras. Knygas rinko metus Bent porą metų truko, kol buvo surinktos knygos, vinilo plokštelės. Jų knygyne yra daugybė. Idėja nuolat vystėsi, iš pradžių ketinta įrengti tik skaitytų knygų knygyną ir kavinę. Bet vėliau, pamačius būsimas patalpas, nuspręsta prijungti ir meno galeriją. Naujos parodos čia atidaromos kiekvieną mėnesį. Paklausa didžiulė – suplanuota parodų pusmetį į priekį.


„Knygos greitai susikaupė. Tai nėra mano archyvas, didžioji dalis yra iš žmonių. Sukaupti knygų archyvą pavyko per metus. Plokšteles rinkau gal dvejus metus. Ir iki šiol renku“, – sako Gintaras. Humanitarų kaimynystėje Knygynas-kavinė „Sielai“ įsikūrė P. Višinskio gatvėje, priešais Šiaulių universiteto Humanitarinį fakultetą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Gintaras studijavo tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, o faktas, kad priešais knygyną yra Humanitarinis fakultetas, buvo reikšmingas. Tiesa, fakultetas dabar remontuojamas, studentai ir administracija laikinai persikėlė į kitus fakultetus. „Jie dėl remonto išsikraustė nepraėjus net mėnesiui nuo knygyno atidarymo, man tai buvo labai netikėta, bet remontas ilgai nesitęs, humanitarai grįš“, – juokauja Gintaras. Renkasi įvairūs žmonės Nors knygynas yra lyg savotiški namai filologams ir humanitarams, o kavinukė puiki vieta praleisti laisvą laiką studentui tarp paskaitų, Gintaras sako, kad ši erdvė skirta ne tik studentams ar dėstytojams, bet ir įvairaus amžiaus žmonėms. Čia renkasi ir moksleiviai, ir vyresnio amžiaus miestiečiai. Su jaunimu bendradarbiaujama organizuojant įvairius renginius. Gintarui norėjosi, kad šiauliečiai turėtų ramią ir puikią vietą pokalbiams prie kavos puodelio, su gera muzika ir knygomis – tokių vietų Šiauliuose trūksta. „Šiauliuose trūko tokios vietos. Tai ir knygynas, ir kavinė, ir galerija. Čia galima ne tik perskaityti knygą, bet ir atsigerti kavos, pažiūrėti paveikslus ar nuotraukas, pasiklausyti muzikos“, – sako Gintaras. Saugi vieta jaunimui Labai svarbu yra tai, kad knygynas-kavinė „Sielai“ yra nekomercinis. Čia nepamatysi akis varginančių plakatų, skelbiančių apie akcijas ir nuolaidas – tai savotiška atsvara nuo prekybos centrų pervargusiems žmonėms. Bet svarbiausia, kad čia nėra alkoholio ar kitų svaigalų. „Taip buvo planuota nuo pat pradžių – tai turi

būti saugi vieta jaunimui. Čia neprekiaujama alkoholiniais gėrimais, jų nebūna net per parodų atidarymus“, – pabrėžia Gintaras. Sakoma, kad čia verdama bene skaniausia kava mieste, galima paskanauti įvairios arbatos, imbierinio gėrimo ar nealkoholinio vyno, pasivaišinti pyragu ar ledais, šaltą žiemos dieną sušilti prie židinio. Knygyne nuolat skamba maloni muzika. Vyksta daug renginių

tai saugi vieta jaunimui. čia neprekiaujama

alkoholiniais

gėrimais, jų nebūna net per parodų atidarymus.“

Turbūt daugiausia lankytojų sutraukia čia vykstantys įvairiausi renginiai: knygų pristatymai, kuriuose dalyvauja patys autoriai, parodų atidarymai, koncertuoja įvairūs muzikantai, rengiami tekstų skaitymai. Renginių sąrašą ateityje planuojama plėsti. Gintaras sako esąs atviras įvairioms idėjoms. Praėjusiais metais čia koncertavo žinomas dainų kūrėjas ir atlikėjas Domantas Razauskas, šiaulietis, meditatyvinės muzikos autorius Raimondas Rašpoliauskas, sitaros stygas virpino Anatolijus Popovas iš Latvijos, savo kūryba dalijosi ir kiti muzikantai. ATRASK! • SAUSIS

25


Ateityje knygyne-kavinėje „Sielai“ planuojama rodyti kultūrines televizijos laidas, dėl kurių derėtasi su autoriais: tai Ryčio Zemkausko sukurtos kultūrinės laidos „Alchemija“ ir „Pasivaikščiojimai su...“.

Žinomi autoriai Tekstus knygyne skaitė žinomi rašytojai: eseistas Rolandas Rastauskas, savo naujos, tuomet dar nebaigtos knygos ištraukas skaitė prozininkas Sigitas Parulskis, poetas ir prozininkas Gintaras Grajauskas, prozininkė ir žurnalistė Audronė Urbonaitė, svečiai rašytojai iš Farerų, Islandijos, Baltarusijos per čia surengtas kasmetines Europos literatūros dienas. Knygynas-kavinė „Sielai“ aktyviai įsitraukė į Šiaulių miesto gimtadienio šventes, nepriklausomų menininkų rengtas Šiaulių miesto naktis. Lankytojai galėjo pasiklausyti naktinių skaitymų, kuriuose dalyvavo jaunieji prozininkai ir poetai. Vinilinių plokštelių entuziastai galėjo susitikti su meistrais, kurie patarė, kaip prižiūrėti trapias plokšteles, kaip jas restauruoti. Ateityje knygyne-kavinėje „Sielai“ planuojama rodyti kultūrines televizijos laidas, dėl kurių derėtasi su autoriais: tai Ryčio Zemkausko sukurtos kultūrinės laidos „Alchemija“ ir „Pasivaikščiojimai su...“. Jas rodė LRT, bet, pritrūkus finansavimo, laidų kūrimas buvo nutrauktas. 26

ATRASK! • SAUSIS

Be to, planuojama rodyti ir nekomercinį kiną, o savaitgaliais surengti rimtesnių koncertų. Gali reikštis jauni kūrėjai Rengiamasi kiekvieną savaitę organizuoti neįprastus tekstų skaitymus, improvizacinius muzikos vakarus, kuriuose galėtų reikštis jaunieji kūrėjai ne tik iš Šiaulių, bet ir iš kitų miestų. „Augančiam“ autoriui viešas pasirodymas neretai būna sudėtingas, be to, jauniems kūrėjams atviros ne visos durys, sunku patekti į garsias galerijas ar koncertų sales, o knygyne-kavinėje „Sielai“ yra laukiami visi kuriantys, muzikuojantys žmonės. „Matau, kiek daug mieste yra talentingo jaunimo. Reikia vietų, kuriose jie galėtų atsiskleisti, parodyti savo talentus ne tik tėvams ar draugams, bet ir nepažįstamiems žmonėms. Gal tai padės jiems iškilti. Gerai, kad atsiranda jaunimo, savarankiškai organizuojančio renginius. J. Janonio gimnazijoje vykstantys dainuojamosios poezijos koncertai yra puikus to pavyzdys“, – teigia Gintaras.


šachmatų partija su didmeistre

Viktorija Čmilyte VEIDAS

Eglė Markevičiūtė Rolandas Parafinavičius Viktorija Čmilytė – pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė, Šiaulių garbės pilietė. Gimė ir užaugo Šiauliuose, mokėsi Didždvario gimnazijoje, studijavo Šiaulių universitete anglų filologiją. Tiesa, tik vienerius metus, nes, susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, teko persikraustyti į Rygą (Latvija) ir studijas tęsti ten. Tačiau Viktorija prisipažįsta, kad tikrai būtų baigusi studijas Šiaulių universitete, kadangi čia jos namai. Šachmatais pradėjo žaisti anksčiau nei lankyti mokyklą. Teko įdėti nemažai pastangų ir laiko, bet treniruotės davė vaisių – po dešimties metų Viktorijai suteiktas didmeistrės vardas, o dar po dešimtmečio, 2011-aisiais, ji tapo Europos moterų šachmatų čempione. „Džiaugiuosi, kad mokykloje turėjau supratingus mokytojus, kurie leido lankyti pamokas laisvu grafiku, kadangi kaip šachmatininkė turėjau daug keliauti po įvairius čempionatus“, – pasakoja Viktorija, ir dabar daug keliaujanti. Susisiekus telefonu pirmąjį kartą išgirstame, kad ji ruošiasi išvykti.

Po kelių dienų vis dėlto pavyksta pasikalbėti – apie studijas, apie gyvenimo kelio pasirinkimą. „Būti jaunu žmogumi dabar yra žymiai sudėtingiau, tačiau nereikėtų nuleisti rankų, jei kas nors nepasiseka iš pirmo karto“, – teigia mūsų pašnekovė. Dvejonių dėl studijų nekilo Gyvenime yra daug galimybių rinktis. Neretai tenka rinktis nebūtinai savo noru, tačiau nuo kiekvieno apsisprendimo priklauso, kuria linkme judėsi, ko pavyks pasiekti. Abiturientams tėvai, ATRASK! • SAUSIS

27


jaunu žmogumi būti dabar yra sudėtinga. labai anksti tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso tolesnis gyvenimas, ir tai nėra lengva. patarčiau kuo anksčiau stengtis suprasti, kuri sritis yra artimesnė. neverta stengtis būti visų dalykų pirmūnu. svarbu rasti savo sritį ir galbūt ne tik užimti tas darbo vietas, kurios jau yra sukurtos, bet ir pačiam sugalvoti kažką naujo, taikytis prie dabarties realijų.“

mokytojai, bendraamžiai dažnai užduoda klausimus, kokius egzaminus jie pasirinks, kur galvoja studijuoti, ką norėtų daryti baigę mokyklą ir pan. Viktorija, paklausta, kaip rinkosi studijas, ar nekilo kokių nors dvejonių, sako, kad tvirtai žinojo, kur studijuos, jau besimokydama paskutinėje 28

ATRASK! • SAUSIS

klasėje: „Baigusi mokyklą iš karto stojau į Šiaulių universitetą. Tvirtai žinojau, kad norėsiu studijuoti anglų kalbą. Norėjosi pasirinkti tokį dalyką, kuris man būtų naudingas gyvenime.“ Šiauliuose gimusi ir užaugusi šachmatininkė rinkosi studijas gimtajame mieste. Po metų išvyko gyventi svetur – į Latvijos sostinę Rygą. Tačiau, jei ne susiklosčiusios aplinkybės, tikrai būtų baigusi studijas gimtajame mieste: „Aktyviai žaidžiau šachmatais, dalyvavau daugelyje varžybų, tad nenorėjau išvykti į kitą miestą, norėjau studijuoti gimtajame mieste, nes dėl savo pasirinkimo niekada neabejojau.“ Sulaukė didžiulės paspirties Viktorija sako, kad ją visuomet žavėjo humanitariniai mokslai. Šiek tiek domino ir istorijos studijos, bet jau mokykloje gerai mokėjo anglų kalbą, gilintis į kalbas buvo įdomu, todėl ir pasirinko tokias studijas. Ką veiks ateityje, Viktorija sako žinojusi dar besimokydama mokykloje: „Sportinę karjerą planavau daugelį metų į priekį. Aš nuo paauglystės buvau suplanavusi, kokį darbą dirbsiu, ir jis nebuvo tiesiogiai susietas su mano studijomis.“


Dar besimokydama aštuntoje klasėje būsimoji šachmatų didmeistrė stengėsi skirti šachmatams kuo daugiau laiko: „Man pasisekė, kad gimnazijoje mano veikla buvo vertinama geranoriškai, buvo sudarytos sąlygos atsiskaityti du kartus per metus.“ Planuoja kelis ėjimus į priekį Sakoma, kad šachmatininkai numato kelis ėjimus į priekį. Europos čempionės titulą iškovojusi Viktorija prisipažįsta, kad, per tiek metų planuojant kelis ėjimus į priekį šachmatų lentoje, natūraliai tai vyksta ir gyvenime: „Vieni mano, kad šachmatininkai rimti, susikaupę, kiti sako, kad jie kartais būna labai išsiblaškę. Tai individualu. Bet tikra tiesa, kad mes labai mėgstame planuoti, dažniau galvojame apie pasekmes. Planuoti ir man patinka, visada stengiuosi įvertinti savo veiksmų pasekmes.“ Turbūt nemažai jaunuolių savo gyvenimo kelią, studijas ir kitus dalykus renkasi paskutinę minutę. Mūsų pašnekovė sako, kad šiuolaikiniam jaunimui tenka patirti daugiau iššūkių. Priimti sprendimus, nuo kurių priklauso gyvenimas, nėra lengva, tačiau tai padaryti reikėtų kuo anksčiau: „Jaunu žmogumi būti dabar yra sudėtinga. Labai anksti tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso tolesnis gyvenimas, ir tai nėra lengva. Patarčiau kuo anksčiau stengtis suprasti, kuri sritis yra artimesnė. Neverta stengtis būti visų dalykų pirmūnu. Svarbu rasti savo sritį ir galbūt ne tik užimti tas darbo vietas, kurios jau yra sukurtos, bet ir pačiam sugalvoti kažką naujo, taikytis prie dabarties realijų.“ Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kaip, turint gerą idėją ir sugebėjus ją pritaikyti tinkamu laiku ir reikiamoje vietoje, pavyksta sukurti savo verslą, uždirbti pelno. Galbūt nepavyks pasiekti to, ką padarė studentai, įkūrę „Google“ arba „Facebook“, tačiau nereikėtų nuvertinti savo galimybių, sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol kas nors kitas atneš viską ant lėkštutės. „Svarbiausia rasti sritį, kurioje geriausiai sekasi, ir planuoti savo ateitį. Sakau iš savo patirties. Man tai pavyko ir esu tuo patenkinta“, – drąsina pašnekovė.

Atsakomybės ugdymas Viktorija sako, kad šeimos patarimai, kur studijuoti, yra svarbu, bet reikia įsiklausyti į save ir nebijoti prisiimti atsakomybės: „Darbas turi būti įdomus, tada galima dirbti viršvalandžius, negaila įdedamų pastangų. Žinoma, tai idealiausias variantas. Realybėje yra kitaip: brangios studijos, nepavyksta įstoti ten, kur norisi. Bet reikia įsiklausyti į save, stengtis rasti savo kelią. Taip ugdoma atsakomybė, tenka būti atsakingam už savo pasirinkimą.“ Statistikos duomenys rodo, kad gyventojų skaičius mažėja visoje šalyje. Nemažai šiauliečių pabėga iš gimtojo miesto į didesnius Lietuvos miestus, kiti emigruoja į užsienį. Viktorijos nuomone, nors dabartinė situacija Lietuvoje nėra gera, vis dėlto sprendimų reikėtų ieškoti čia, gimtajame mieste: „Neabejoju, kad galima čia kažką sukurti ir gyventi. Labai svarbu miestui Universitetas. Šiaulių miestui jis turi didžiulę reikšmę, todėl visi šiauliečiai turėtų jį palaikyti.“ Pradžia visada sunki Kad kas nors keistųsi, reikia įdėti nemažai pastangų. Tikėtis, kad rezultatas matysis iš karto, būtų naivu. Viktorija sako, kad ir studijų metais, ir žaidžiant šachmatais būdavo sunkių akimirkų, kartais norėdavosi viską mesti. Dabar mūsų pašnekovė džiaugiasi, kad tada nepriėmė skubotų sprendimų: „Man pačiai teko įdėti nemažai pastangų, bet būdavo ir taip, kai atrodydavo, kad viskas nesiseka, nors darbo įdėta daug. Pirmieji studijų metai man buvo labai sunkūs. Ne kartą galvojau, kad galbūt be reikalo studijuoju. Studijas baigiau jau senokai ir džiaugiuosi, kad sunkiu metu nepriėmiau skubotų sprendimų, nemečiau mokslų. Tas pats ir su šachmatais. Būtų labai gaila, jei būčiau nuleidusi rankas.“ Nors šachmatų lenta yra juoda ir balta, Viktorija gyvenime įžvelgia daugiau spalvų. Gyvenimas yra kupinas pakilimų ir nusileidimų, tad jeigu kas nors nesiseka dabar arba yra sunku, tai nereiškia, kad taip bus ir ateityje: „Gyvenimas yra margas, jeigu pavyksta atsilaikyti, paprastai už tai būna atlyginta. Iš savo patirties sakau, kad visko pradžia yra sunki, bet nereikėtų greitai nuleisti rankų.“ ATRASK! • SAUSIS

29


inžinerinių profesijų specialistų paklausa Lietuvoje auga PROFESIJOS Ze­no­nas Ripinskis Vyriausybė skelbia, kad Lietuvoje trūksta inžinerinių profesijų specialistų, tačiau nema­ ža dalis universitetų ar kolegijų absolventų neranda darbo pagal specialybę. Daugelis jų su diplomu rankoje priversti išvykti į užsienį ir dirbti nekvalifikuotą darbą. Ar verta rinktis inžinieriaus profesiją? Šį ir kitus klausimus uždavėme vienos iš stambiau­ sių įmonių Lietuvoje UAB „Salda“ personalo vadovei Violetai Valentukevičienei. Kodėl inžinerinės specialybės dar nėra to­ kios populiarios? Todėl, kad buvo toks laikotarpis, kai daugelis rinkosi tik vadybos studijas. Tuo metu gamyba buvo gerokai sumažėjusi, nebuvo darbo vietų. Tuo metu kūrėsi ne naujos gamybos įmonės, o prekybos centrai, taigi jauni žmonės nematė perspektyvos rinktis inžinieriaus profesiją. Dabar kvalifikuotų inžinierių tikrai trūksta. 30

ATRASK! • SAUSIS

Jeigu žmogus jaučia, kad nori dirbti pagal įgytą specialybę, jis tikrai darbo vietą ras. Darbdavys tai tikrai pamatys. Labai svarbu, kai žmogus gali pasakyti: „Aš dirbu tai, kas man patinka, ir už tai man dar moka.“ Žmogui labai svarbu darbo rezultatai, ne tik atlyginimas. Ar neatrodo, kad inžinerinių specialybių nepopuliarumą lemia ir pernelyg ankstyvas mokomųjų dalykų profiliavimas mokykloje, kai jau prieš keletą metų iki baigimo moks­ leivis turi rinktis dalykus, reikalingus stojant į universitetą? Kaip jaunam žmogui įvertinti savo sugebėjimus ir iš anksto nuspręsti, kokią specialybę pasirinkti? Ankstyvas profiliavimas nėra geras dalykas. Tai jau pradedama pripažinti. Man pasisekė, kad kai aš mokiausi, nebuvo profiliavimo ir teko laikyti visus egzaminus. Aš stojau į mediciną, o baigiau ekonomiką. „Saldos“ generalinio direktoriaus Pe-


tro Barono nuomone, gimnazistai turėtų tiesiogiai susipažinti su profesijomis, jas išbandyti. Anksčiau žmonės buvo nagingesni, daugelį darbų sugebėdavo atlikti patys, o dabar jaunimas dažniausiai tik kompiuterio klaviatūrą sugeba pamaigyti. Direktoriaus manymu, jaunuoliai iki 18 metų, dar besimokydami gimnazijoje, turi įgyti darbo patirties – tik tada jie galės suprasti, kas labiau traukia ir kokiu keliu toliau eiti. Vakariečiai dažniausiai po mokyklos baigimo eina padirbėti ir tik po to renkasi studijas. Dabar pas mus moksleiviai iš anksto pasirenka mokomuosius dalykus, tačiau, kai baigia gimnaziją, jų nuomonė dažnai pasikeičia. Kaip jaunam žmogui dar mokyklos suole teisingai pasirinkti būsimą profesiją? Manau, svarbiausia atsakyti į klausimą, ko aš noriu? Reikia įsivaizduoti save ateityje.

žmogus orientuojasi, kaip jis elgiasi tam tikroje situacijoje, jeigu ko nors nežino, ar yra kūrybiškas ir pan. Aukštoji mokykla daugiausia suteikia teorinių žinių, bet dažnai būna absolventų, kuriems labai trūksta teorinių žinių. Nemažai tokių absolventų ateina iš Darbo biržos. Matyt, jie dėl žinių trukūmo ir neranda darbo. Būna ir taip, kad žmogus, turintis aukštojo mokslo diplomą, pas mus dirba gamyboje, bet ir tokio nekvalifikuoto darbo jis nesugeba gerai atlikti. Vadinasi, problema yra pats žmogus. Mano nuomone, norint tapti geru specialistu, reikia, kad pasirinktos studijos būtų ir hobis. Pastebėjau, kad mūsų jaunieji IT specialistai dirba užsidegę ir kūrybiškai, negailėdami nei jėgų, nei laiko. Toks jaunas specialistas tikrai taps labai geru savo srities žinovu, nes jam tai, ką jis daro, yra įdomu.

Kaip jūs vertinate tai, kad daug darbingo amžiaus žmonių, ypač jaunimo, išvyksta dirbti į užsienį? Manau, kad tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Darbdaviai neturėtų bijoti jaunimo, tų absolventų, kurie nori būti geri specialistai. Svarbu kiekvienam jaunuoliui rasti tinkamą darbo vietą. Jauni specialistai, baigę studijas, iš karto nori rasti darbą, teikiantį galimybę uždirbti daug. Tai natūralu, bet ar tai nėra problema, kadangi dažnai sunku būna rasti tokį darbą? Mūsų kandidatai dažniausiai nekelia nerealių tikslų. Įmonėje veikia bazinio darbo užmokesčio sistema, kurią sudaro keturi profesionalumo lygiai. Naujai priimti darbuotojai patenka į pirmą lygį. Darbuotojai priimami bandomajam laikotarpiui, po jo, jeigu rezultatai teigiami, keliami į antrą profesionalumo lygį, peržiūrimas ir bazinis jų darbo užmokestis. Kaip atsirenkate jaunus specialistus? Skirtingoms pareigybėms naudojama skirtinga atrankos metodika, pvz., ateina informacinių technologijų specialistas (IT), jis atlieka specialius testus, kūrybines užduotis. Iš karto matyti, kaip

norint tapti geru specialis-

tu, reikia, kad pasirinktos

studijos būtų ir hobis. pastebėjau, kad mūsų jaunieji

IT

specialistai

dirba užsidegę ir kūrybiškai, negailėdami nei jėgų, nei laiko. toks

jaunas specialistas tikrai taps la-

bai geru savo srities žinovu, nes jam tai, ką jis daro, yra įdomu.“

ATRASK! • SAUSIS

31


Tie, kurie mokosi tik dėl to, kad įgytų aukštojo mokslo diplomą, geri specialistai nebus. Norėtųsi žmonių, kurie ir mokytųsi, ir siektų profesinių įgūdžių su ugnele. Svarbu, kad būtų noras gerai dirbti ir tobulėti. Jeigu kalbėtume apie Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto absolventus, tai mums labai pasisekė – į darbą priėmėme 4 IT specialistus. Esame sudarę sutartis su Šiaulių universiteto Technologijos fakultetu dėl tikslinių vietų finansavimo. Pasirinkome tikrai gabius studentus, kurie pas mus rašo baigiamuosius bakalauro darbus, – jau dabar matome, kad jie bus geri specialistai. Europos Komisijos vadovai, atsakingi už aukštąjį mokslą, teigia, kad reikia suteikti dau­ giau galimybių studentams pritaikyti teorines žinias praktikoje. Kaip tai padaryti? Mes būtent tai ir bandome įgyvendinti. Jau net keturi studentai mūsų įmonėje rengia baigiamuosius bakalauro darbus. Manyčiau, kad Lietuvoje ypač blogas viduriniosios grandies techninių specialistų parengimas. Baigę mokyklas visi siekia aukštojo išsilavinimo. Inžinierių rengimas turėtų prasidėti nuo profesinės mokyklos. Aukštojo mokslo diplomas suteikia universitetinį išsilavinimą, tačiau neretai nesuteikia profesijos. Jaunas specialistas beldžiasi į darbdavio duris, neturėdamas gero konkrečios profesijos praktinio pasirengimo. Štai kur problema! Turėtų būti žymiai glaudesnis universitetų ir darbdavių bendradarbiavimas. Darbdaviai patys galėtų būti labiau suinteresuoti padėti rengti gerus specialistus. Tam trukdo nelanksti universitetų darbo sistema. Privataus universiteto turbūt galėtume paprašyti paruošti mums specialistų, reikalingų būtent mūsų įmonei. Dabar universitetai turi remtis patvirtintomis studijų programomis, tuoj pat konkrečių specialistų parengti negali, turi praeiti kažkiek laiko. Verslo įmonės vadovas, planuodamas savo veiklą, dažnai tiek laukti negali, jam reikia specialistų dabar. Vis dėlto manyčiau, kad nuo pat studijų pradžios studentai turėtų daugiau laiko praleisti gamybos įmonėse ir realiai „pačiupinėti“ būsimą 32

ATRASK! • SAUSIS

specialybę, pasitikrinti, ar tikrai pasirinkta studijų programa atitinka jų norus. Ar lietuviai sugeba kurti konkurencingas technologijas, jas diegti gamyboje, sukurti ir pagaminti naujus produktus? Mokslo ir technologinė konkurencija pasaulyje yra di­ džiulė? Lietuvos inžinierių kūrybinis potencialas auga. Kurį laiką buvo tam tikra krizė, kai Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama prekybos, paslaugų segmentui, tačiau dabar situacija keičiasi. Jau dabar pastebimas didžiulis lietuvių mokslininkų, inžinierių, technologų įdirbis biomedicinos, lazerių, chemijos ir kitose pramonės šakose. Yra ir mažiau matomų naujų produktų ar technologinių sprendimų, kuriamų Lietuvoje, kuriuos užsako ir įgyvendina didelės užsienio kompanijos. Inžinerines paslaugas užsienio kompanijos Lietuvoje gali nupirkti pigiau negu Vakaruose. Manau, kad lietuviai yra tikrai gabūs ir pajėgūs kurti pasaulinio lygio technologijas ir produktus, tačiau tam reikia sąlygų ir noro. UAB „Salda“ – vėdinimo įrangos gamin­ tojų lyderė Lietuvoje, turinti 21-erių metų darbo patirtį. Pradėjusi nuo importuojamos produkcijos prekybos, įmonė tapo modernių vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo sistemų gamybos pradininke Lietuvoje. Darbas, kapi­ talas ir turimi ištekliai šiandien įmonėje sė­ kmingai paverčiami prekėmis ir paslaugomis, konkuruojančiomis tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Įmonėje „Salda“ šiuo metu dirba 260 darbuotojų, iš jų – 60 proc. gamyboje. Ga­ mybinės patalpos užima 20 000 kv. m teri­ toriją, o sandėliai – daugiau kaip 4 000 kv. m plotą. UAB „Salda“ savo gaminius šiuo metu eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių: Belgiją, Šveicariją, Rusiją, Estiją, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, Švediją, Norvegiją, Vokieti­ ją, Austriją, Italiją, Bulgariją, Slovėniją, Kroa­ tiją, Rumuniją, Vengriją, Moldovą, Olandiją, Daniją, Islandiją, Turkiją, Graikiją, Prancūziją, Airiją, Ispaniją, Gruziją, Slovėniją, Čekiją ir kt.


ATRASK! • SAUSIS

33


SPORTAS

Erlanda Nemeikaitė: ir studijos, ir žolės riedulys man patinka Zenonas Ripinskis Evaldas Černiauskas Erlanda Nemeikaite – Lietuvos nacionalinės žolės riedulio rinktinės narė, rungtyniaudama daugkartinės Lietuvos čempionės, Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ komandos gretose, tapo rezultatyviausia praėjusio Lietuvos čempionato žaidėja – pelnė 20 įvarčių. Ji yra Šiaulių universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto sociokultūrinės antropologijos III kurso studentė.

Kada susidomėjai sportu ir kodėl pasirinkai žolės riedulį? Sportuoti pradėjau dar būdama antroje klasėje. Kiemo draugės sportavo, tai ir mane nusivedė pas trenerę G. Juodienę. Supratau, kad žolės riedulys yra nuostabi sporto šaka, be to, tai komandinis žaidimas ir visų tikslas vienas – pelnyti įvartį. Dėl to ir susidomėjau šia sporto šaka, o dabar nekeisčiau į jokią kitą. Pasirinkai įdomias studijas. Kaip pavyksta suderinti studijas ir sportą? Suderinti tikrai įmanoma. Paskaitų lankymas man nėra privalomas, kai kurias užduotis gaunu 34

ATRASK! • SAUSIS

iš anksto. Be studijų, dar tenka paragauti ir trenerio duonos. Šiaulių „Klevo“ sporto mokykloje jau metus kartu su kita Universiteto studente Raimonda Kinderyte pavaduojame vaiko auginimo atostogų išėjusią trenerę – treniruojame žolės riedulio berniukų grupę. Norint galima viską suderinti. Kas lėmė tavo pasirinkimą studijuoti Šiau­ lių universitete? Vykti studijuoti kitur neleido finansinės galimybės, galbūt būčiau norėjusi studijuoti Vilniuje. Šiauliai – gimtasis ir mylimiausias miestas. Čia šeima, draugai, komanda.


Ar tavo studijų draugės nesistebi pasirink­ ta sporto šaka? Iš pradžių studijų draugės klausinėjo, ką aš čia veiksiu... Joms atrodė, kad turėčiau studijuoti kūno kultūrą Man tada kūno kultūros studijos buvo ne prie širdies, o dabar, kai tenka padirbėti trenere, ši profesija visai patinka. Vis dėlto nesigailiu pasirinkusi studijas Šiaulių universitete – jos tikrai labai įdomios. Kokia atmosfera jūsų jaunoje „GintrosStrektės-Universiteto“ komandoje? Dabar komandoje yra vien tik šiaulietės. Visos gerai sutariame, viena kitai padedame. Galiu pasakyti, kad komanda yra vieninga. Kaip tau sekasi rungtyniauti, kilti meistriš­ kumo laipteliais? Iš pradžių žaidžiau kaip gynėja, bet kai atėjau į „Gintros“ komandą, pradėjau rungtyniauti saugo pozicijoje. Prieš kurį laiką treneris man patikėjo puolėjo poziciją. Pasirodo, kad man tai gerai sekasi: tapau praėjusių metų sezono Lietuvos čempionato rezultatyviausia žaidėja, pelniau 20 įvarčių. Daug metų buvai įvairių amžiaus grupių Lie­ tuvos rinktinės narė, dabar esi Lietuvos nacio­ nalinės rinktinės narė. Kaip sekasi rungtyniauti rinktinėje? Nuo penkiolikos metų atstovavau Lietuvai įvairaus amžiaus rinktinėse. Sulaukusi septyniolikos

metų jau žaidžiau Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinėje, o nuo aštuoniolikos metų buvau kviečiama ir į Lietuvos nacionalinę rinktinę. Kokios buvo įsimintiniausios varžybos? Pats įsimintiniausias, be abejo, buvo 2009 m. Šiauliuose vykęs Europos jaunimo uždarųjų patalpų čempionatas. Su Lietuvos rinktine tapome Europos čempionėmis! Buvau pakankamai jauna, todėl man šis pasiekimas ir dabar lieka pats įsimintiniausias. Ir dabar prisimenu, koks buvo nuostabus jausmas, kai finalines rungtynes stebėjo trys tūkstančiai žiūrovų ir kai pavyko laimėti. Kitas įsimintinas įvykis buvo Europos klubų čempionatas Vokietijoje 2010 m., kai galėjome žaisti finale su vokietėmis, tačiau pusfinalyje per paskutines sekundes pralaimėjome baltarusėms. Tai buvo didžiulė nuoskauda, kurią dar ir dabar prisimenu. Ką galėtum patarti abiturientui, svarstan­ čiam, kur studijuoti, kokiu keliu pasukti? Patarčiau rinktis tai, ko nori širdis. Nei tėvai, nei treneris, nei draugai neparinks, tik gali patarti. Jeigu nori studijuoti kūno kultūrą – studijuok, jeigu nori studijuoti ekonomiką – studijuok. Šiaulių universitetu tikrai nenusivyliau. Čia atradau puikių draugų, puikių dėstytojų. Fakulteto ir Universiteto vadovams tikrai noriu padėkoti už sudarytas sąlygas sportuoti ir studijuoti. ATRASK! • SAUSIS

35


POŽIŪRIS

patriotiškumas ir jaunimas Laima Malakauskienė redakcijos archyvas Arūnas Gumuliauskas – Šiaulių universiteto Istorijos katedros profesorius, 2012 m. akademinės bendruomenės išrinktas Metų dėstytoju. Jau šešerius metus dirba ir Šiaulių universiteto gimnazijoje. Su profesoriumi kalbėjomės apie patriotizmo sampratą šiuolaikinėje visuomenėje ir istoriniu aspektu, patriotizmo ir kosmopolitizmo santykį, pilietiškumo ir patriotizmo sąsajas, dabartinio jaunimo patriotiškumą ir jo ugdymą. Patriotizmą galima suprasti ir aiškinti labai paprastai. Tai būtų lyg ir meilė, atsidavimas, noras padėti savo gimtajai šaliai, kraštui. Patriotizmas pirmiausia prasideda nuo pagarbos, meilės savo šeimai, gimtinei, o vėliau jis virsta į atsidavimą savo valstybei. Šiandien dažnai girdime, kad Lietuva yra maža valstybė, kad ji nėra įtakinga pasaulyje. Kiti, kategoriškesni, apskritai teigia, kad 36

ATRASK! • SAUSIS

Lietuva nieko gero negali pasiūlyti jiems. Jie paprasčiausiai spjauna Lietuvos pusėn ir bėga nuo atsakomybės. Jeigu vertintume istoriškai, tai Lietuva yra unikali valstybė. Pirmiausia todėl, kad ji užima labai svarbią geopolitinę vietą. Štai kodėl ji buvo niokojama karų, čia buvo tiek kraujo, sugriovimų ir žymiai mažiau statybos. Šiandien patriotizmas – tai naujos Lietuvos kūrimas.


Lietuvos, kuri rastų vietą globaliame pasaulyje, kad išliktų tokia svarbi, kokia buvo iki šiol. Dažnai Lietuva ironiškai vadinama Marijos žeme, norint pašiepti mūsų istoriją ar šiaip parodyti jos perspektyvos miglotumą. Tačiau reikia pabrėžti, kad iš tikrųjų mes Lietuvą galime vadinti Marijos žeme, nes ji vienintelė pasaulyje per XX a. du kartus atgimė. Parodykite man nors vieną šalį, kuri, būdama tokių valstybių apsupta, sugebėjo pasinaudoti istorijos momentu ir tapti laisva. Vienas įžymus Lietuvos istorikas yra pasakęs, kad jeigu sukeistume Lietuvą su Roma geografinėmis padėtimis, kažin ar būtų kilusi Romos kultūra Lietuvos žemėje, ir atvirkščiai. Iš tikrųjų mes paskutiniai įsiliejome į krikščionišką Europą, tai buvo tik XIV a. pabaiga, bet jau XVI a. pabaigoje mes praktiškai vienu laiku su visa Europa įžengėm į Baroko amžių. Mūsų praeitis, mūsų istorija tik dar kartą patvirtina, kad mes turim nepaprastai didelį potencialą, kuriuo būtina didžiuotis. Lietuviai visais laikais ne tik mokėdavo pasinaudoti pasaulio kultūros pasiekimais, bet ir juos pritaikyti savo šalyje. Taigi mes turime didingą praeitį, kuri gali tapti patriotizmo ugdymo jaunimui pamoka. Jaunimas gali didžiuotis Lietuvos praeitimi, nes tokia savo senove negali pasigirti net ir didesnės Europos ar pasaulio tautos. Patriotizmas, arba meilė, pasiaukojimas savo tėvynei, pirmiausia pasireiškia ne tik ištikimybe savo šaliai, bet ir aktyviu dalyvavimu kuriant tą šalį. Kartais būna apmaudu, kai mūsų jaunimas negrįžtamai palieka Tėvynę ir atsisako kurti gerovę savo krašte. Manau, kad tai nėra jaunimo kaltė. Čia tektų prisiimti atsakomybę tiems, kurie formuoja tokio jaunimo pasaulėžiūrą, gyvenimo kultūrą. Atsakomybę turi prisiimti ne tik tėvai, bet ir, aišku, pedagogai. Dažnai mokykloje istorija yra tapusi tik dalyku, kurio valstybinį egzaminą rei-

kaip tėvas. dirbu su jais

aštuonerius

gimnazijoje,

metus:

ketverius

dvejus

universite-

te, dvejus magistrantūroje. mėgstu dirbti su jaunimu.

Jaunimas

niekada

neleidžia pasenti. turi nuolat sekti visas gyvenimo madas. o jaunimas iš

karto pastebi, ar tavim galima pasitikėti, ar ne, ar tu turi pakankamai kompetencijos, ar ne.“

kės laikyti, ir ne daugiau. Todėl istorijos mokytojų atsidavimas auklėjant jaunąją kartą, aiškinant mūsų tautos istorijos peripetijas yra labai svarbus veiksnys, ugdantis patriotizmą. Istorija turi būti nepagražinta, bet reali, su visais skauduliais, sėkmėmis ir nesėkmėmis. Mūsų praeityje buvo ATRASK! • SAUSIS

37


Nuotraukų konkursas „Mano studijų miestas“. Ieva Valantinaitė

Šiandien pasaulis darosi vis globalesnis. Jis ištrina didžiausius atstumus tarp žmonių.

visko: išdavysčių, tarpusavio kivirčų, kuriuos būtina rodyti jaunimui, kad jis iš tokių istorinių klaidų mokytųsi ir jų niekada nekartotų ateityje. XX a. Lietuva turėjo dvi respublikas: pirmoji gimė ir gyvavo tarpukariu, o antroji – po 1990 m. kovo 11 d. Tarpukariu sugebėjome išbūti laisvi 22 metus. Pirmosios Lietuvos Respublikos pabaigoje aiškiai galime matyti labai panašias tendencijas visuomeniniame ir politiniame gyvenime, kurios pasireiškia ir šiandien – Antrojoje Lietuvos Respublikoje. Nepasitikėjimas savo valstybe, ieškojimas asmeninės naudos, pagalbos pas agresyviai nusiteikusius kaimynus mūsų tautai nieko gero nedavė. Šiandien kaip tik matome ir girdime įvairius pasisakymus, kad Lietuva yra be ateities, be perspektyvos. Tačiau mūsų šalies ateitis ir perspektyva priklauso tik nuo to, kaip mes dirbsime savo šaliai. Kiekviena karta įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybingumo raidą. Mano kartai teko garbė kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tą mus skatino daryti patriotizmas ir meilė gimtajam kraštui. Dabartinė jaunoji karta turėtų vykdyti Lietuvos valstybės rekonstrukcijos darbus. Juk jie, o ne mes gyvensime ateities Lietuvoje. Jaunimas turi pradėti kurti tokią šalį, kurioje jiems būtų patogu ir gera gyventi, tačiau be meilės ir patriotizmo čia neapsieisime, kaip neapsieinama sodinant gėles ar medžius savo soduose, statant namą ar rūpinantis savo aplinka. Ateities patriotizmą aš 38

ATRASK! • SAUSIS

suprantu kaip Lietuvos jaunimo pasiryžimą atlikti savo istorinę misiją Tėvynei, kad ji pagaliau taptų visaverte Europos šalimi. Jeigu kalbėtume apie Pirmąją Lietuvos Respubliką, tai galiu pasakyti, kad dalis žmonių saulės ieškojo Maskvoje ir atvežė iš ten tą saulę. Kuo visa tai baigėsi, žinome – žudynėmis, tremtimis ir okupacija. Kita dalis manė, kad saulę atneš Hitleris, bet Lietuvoje buvo įvykdytas holokaustas, uždarytos aukštosios mokyklos, o profesūra išvežta į koncentracijos stovyklas. Pokario partizanai tikėjosi amerikiečių ir britų pagalbos, bet taip ir žuvo miškuose su savo laisvės troškimu. Todėl mūsų istorija aiškiai parodo, kad tik mes patys, be niekieno pagalbos, galime sukurti tokią valstybę, kokios norime, nors mums aiškino, kad gėrybės prapliups tiesiog iš dangaus tik įstojus į Europos Sąjungą, bet tas gėrybes, kaip rodo praktika, mes turime užsidirbti patys. Tikėjimą savo darbo rezultatais, tikėjimą ateitimi mums užtikrina būtent patriotiniai jausmai. Juk kiekvienas žmogus yra pasiruošęs dėl mylimojo atlikti žygdarbį. Jei myli Tėvynę, tai turi aukotis ir dėl jos... Šiandien pasaulis darosi vis globalesnis. Jis ištrina didžiausius atstumus tarp žmonių. Tai visiškai natūralu. Tačiau egzistuoja žmonių grupė, propaguojanti globalizmą. Juo prisidengus kovojama su nacionalinėmis valstybėmis. Daugelis net žymių žmonių save vadina kosmopolitais ir propa-


guoja nacionalinės valstybės atgyvenimo idėją, vadina save pasaulio, Europos piliečiais. Dažnai vadina save tik europiečiais. Su tuo aš kategoriškai nesutinku, nes Europa, Europos Sąjunga suside-

patriotizmas, arba meilė,

pasiaukojimas savo tė-

vynei, pirmiausia pasireiškia ne tik ištikimybe savo šaliai, bet

ir aktyviu dalyvavimu kuriant tą valstybę. kartais būna apmaudu, kai mūsų jaunimas palieka tėvynę ir atsisako kurti gerovę savo krašte. manau, kad

tai nėra jaunimo kaltė.

čia tektų atsakomybę prisiim-

ti tiems, kurie formuoja tokio jaunimo pasaulėžiūrą, gyvenimo kultūrą.“

da iš atskirų tautų, kurios turi savo nacionalines valstybes. Būtent tautų kultūros įvairovė praturtina pačią Europą ir tampa progreso šaltiniu. Juk sveikas varžymasis tarp tautų, tarp nacionalinių valstybių užtikrina progresą. Įsivaizduokime, kas būtų, jei Europoje nebeliktų nacionalinių valstybių ir visi mes taptume europiečiais... Manau, kad Europa pirmiausia susideda iš šeimos ir namų, kur tu gimei, iš tėviškės, iš Tėvynės, ir jeigu tau visa tai brangu, tau bus svarbu išsaugoti ir Europos kultūrą. Šiandien galima sakyti, kad dažnai pilietiškumas priešinamas patriotizmui, kaip ir kosmopolitizmas – nacionalizmui. Tačiau jeigu tu esi nacionalinės valstybės pilietis ir aktyviai veiki visuomeniniame ir politiniame gyvenime, tai tu esi patriotas. Sakyčiau, kad pilietiškumas ir patriotizmas yra specialiai supriešinami. Jeigu tu esi tikras pilietis, jeigu tu elgiesi pilietiškai ir puoselėji savo valstybę, rūpiniesi dėl jos negerovių, ateities perspektyvų, tai tu, be abejonės, esi patriotas. Ar galima pavadinti pilietiškumu žmonių bėgimą iš Lietuvos? Aišku, kad ne. Kartu tai yra ir

antipatriotizmas. Aš nevadinčiau patriotizmu ir to jausmo, kuris pasireiškia, pvz., sportinių renginių metu. Dažnai sakoma: ,,Va, žiūrėkit, koks mūsų jaunimas patriotiškas – čia su vėliavomis plaikstosi.“ Patriotizmas nėra vien savo jausmų išraiška, tai darbas, veikla, dažnai net be atlygio. Prie automobilių prikabintos trispalvės vėliavėlės yra tik išorinė, pigi savęs išraiška. Patriotizmas yra daug giliau. Jis glūdi dvasioje. Visi esame matę, kaip varžybose po iškovotos pergalės, grojant valstybės himną, sportininkų akyse pasirodo ašaros. Vėliava, himnas veikia daug labiau emociniu atžvilgiu. Aš vadinčiau patriotizmu ir pilietiškumu jaunimo dalyvavimą rinkimuose, nes taip parodoma, kad jaunimui rūpi, kokia bus jų ir jų valstybės ateitis. Valstybę aš lyginu su žmogumi. Žmogus kaip ir valstybė gimsta, yra krikštijamas, tuokiasi, skiriasi, miršta. Skirtumas tarp žmogaus ir valstybės yra tik toks – valstybė atgimsta, o žmogus – ne. Ir jeigu tu myli žmogų (savo Tėvynę), tai tu rūpiniesi viskuo, kad tik tavo mylimas žmogus būtų sveikas, laimingas. Patriotizmas pasireiškia tuo, kad tu turi duoti valstybei, o ne valstybė tau. Mes norim, kad valstybė mums viską duotų avansu. Jaunimas yra molis, iš kurio lipdom savo valstybės ateities piliečius. Ir jeigu jiems trūksta patriotizmo, tada pirmiausia tie žmonės, kurie atsakingi už jaunimo ugdymą, turi priekaištauti sau, nes niekas niekada ir iš niekur neatsiranda. Ar užtenka patriotizmo dabartiniam jaunimui, sunku pasakyti. Kokia mūsų karta, toks bus ir mūsų jaunimas. Šiandien, kada Lietuvoje išugdyta vartotojų visuomenė, patriotizmui plėtotis labai sunku, nes tokia visuomenė išugdo žmogaus egoizmą, neleidžiantį individui gyventi bendruomenėje. Tokią vartotojų visuomenę yra kur kas lengviau valdyti, nes kiekvienas tos visuomenės narys rūpinasi tik savo interesais. Vartotojų visuomenė įšaldė bendruomeniškumo jausmą, jausmą pasijusti tauta. Kiekviena akcija, sakykim, parduotuvėje, yra dar viena vinis į patriotizmo karstą. Šiandieninė jaunoji karta mūsų dėka dažnai pasireiškia kaip prekybinių akcijų karta. Tai yra baisiausias dalykas. ATRASK! • SAUSIS

39


PASUK GALVĄ 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Minų laukas

A B C D E F G H I J K L M

Kažkada žaisdamas savo senu kompiuteriu Solitaire vis dirsčiodavai, kaip tavo draugas mikliai sprendžia minų lauko galvosūkį, o tu jam pavydėjai, nes nenutuokei, kaip vyksta žaidimas? Ne bėda – čia gali „persimesti“ su savo draugu, kai bus nuobodu. Laimi gudriausias! 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Kadangi visi žino žaidimą Laivų mūšis, tai naudosime jūrų minas, va tokias: Tad pirmiausia ką reikia padaryti, tai susitarti su savo draugu, kiek minų savo vandenyne paslėpsite. Tada piešiam aukščiau parodytas minas, kaip tik užplaukia: prie sienos, viena prie kitos, visas vienoje linijoje ir t. t. Mina turi tilpti į vieną langelį!

A B C D E F G H I J K L M

Toliau viskas labai paprasta: • vienas žaidėjas plaukia į kurį nors langelį, o priešininkas pasako, kiek aplink tą langelį yra minų; spėjama po vieną kartą paeiliui; • laimi tas, kuris pirmas atspėja visas priešininko minas; pralaimi pirmasis užplaukęs ant minos.

po žaidimo nepamirškite, kad „atrask!“ redakcija

ieško jaunų ir kūrybingų žmonių, norinčių prisidėti

prie žurnalo kūrimo!

40

ATRASK! • SAUSIS

facebook.com/zurnalasatrask rašykite mums redakcija@cr.su.lt


ATRASK!  

2013 | SAUSIS Šiaulių miesto žurnalas tikram šiauliečiui, amžinai jaunam, besidominčiam literatūra, muzika, miesto gyvenimu ir viskuo, kas t...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you